Psichologijos studentai klausėsi kviestinių lektorių paskaitų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Švietimo akademijoje Vilniuje psichologijos studentams vyko paskaitos, kurias skaitė kviestiniai lektoriai.

Spalio 2 d. VDU  Švietimo akademijoje Lošimų priežiūros tarnybos vyriausieji specialistai-psichologai Tatjana Veromej ir Oleg Mackevič (VDU Švietimo akademijos absolventai) vedė seminarą apie priklausomybę nuo azartinių lošimų. Lektoriai pristatė lošimų Lietuvoje paplitimą, problemines lošimo pasekmes, aptarė lošėjų asmenybės tipus ir teikiamą psichologinę pagalbą priklausomybę turintiems asmenims bei jų artimiesiems. Seminare dalyvavo Švietimo akademijos psichologijos specialybės studentai.

Spalio 9 d.VDU absolventė, Jaunimo linijos savanorė Tatjana Veromej vedė seminarą apie savižudybių prevenciją. Lektorė supažindino su savižudybės mastu Lietuvoje (vienas didžiausių savižudybių skaičius Europoje), savižudybės riziką rodančiais ženklais, aptarė, kaip reaguoti, įtarus ar sužinojus, kad artimas žmogus ketina nusižudyti. Diskusijos metu buvo pripažinta, kad pirmasis ir svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti artimieji – tai išklausyti, leisti išsikalbėti ir bandyti suprasti, kas vyksta žmogaus viduje. Psichologė taip pat atsakė į studentų klausimus apie savo ilgametę konsultantės patirtį Jaunimo linijoje, supažindino su galimybe tapti Jaunimo linijos savanoriais.

Spalio 9 d. VDU Švietimo akademijos psichologijos specialybės studentai lankėsi Vilniaus  psichiatrijos ligoninėje. Studentai susitiko su Psichologinio konsultavimo ir socialinės pagalbos skyriaus vedėja dr. Ieva Vaskeliene ir vaikų psichologe Danute Petrošiene. Psichologės supažindino su psichiatrijos ligoninės atsiradimo istorija, pagrindiniais skyriais ir psichologų darbo specifika psichiatrijos ligoninėje.

Seminarus organizavo doc. dr. Daiva Karkockienė.

Akimirkos iš paskaitų.

 

VDU Švietimo akademijoje atidaryta Talentingų mokinių akademija

Spalio 5 d.  Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje  Tarptautinės mokytojų dienos proga  atidaryta Talentingų mokinių akademija. Akademija įkurta remiantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Kauno rajono savivaldybės šių metų liepos mėnesį pasirašytą sutartimi, pagal kurią buvo sutarta kurti unikalų ugdymo turinį ir įgyvendinti konkrečias mokymo programas. Septyniasdešimt šeši išskirtinių gabumų ir gerai besimokantys pakaunės moksleiviai kas antrą šeštadienį taps „studentais“.

Žinių ir tobulėjimo siekiančiam jaunimui akademija leis sužinoti daugiau, nei skelbiama bendrojo ugdymo programose, ugdant ne tik jų dalykines žinias, bet ir kūrybiškumo, verslumo, informacinio raštingumo ir socialinius įgūdžius“, – pasakojo VDU Švietimo akademijos vicekanclerė, profesorė Lina Kaminskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad mokiniai bus skatinami geriau save atskleisti tiek mokykloje, tiek ir už mokyklos ribų, geriau pažinti save ir aplinką, kuri jį supa.
Akademijos programa sudaryta taip, kad būtų plėtojamos mokinių kompetencijos pagrindinėse ugdymo srityse: gamtamokslinio, meninio, kalbinio, technologinio ir socialinio ugdymo. Tuo pačiu metu bus orientuojamasi ir į asmens augimo bei vertybių puoselėjimo aspektus.
Akademiją devintokai (I gimnazijos klasė) lankys trejus metus. Jiems bus dėstomas asmeninio augimo, matematikos ir gamtos mokslų, socialinių ir humanitarinių, menų ir technologijų modulis. Po vieną arba du 1,5 val. trukmės užsiėmimus kas antrą šeštadienį vyks VDU patalpose, juos ves universiteto lektoriai.

 

Europos sąjungos literatūros premija įteikta VDU ŠA alumnei, mokytojai, rašytojai D. Opolskaitei

Spalio 2 d. Briuselyje, Bozar menų centre, įteiktos 11-osios Europos sąjungos literatūros premijos, jomis apdovanota 14 naujų rašytojų iš 14 Europos šalių. Europos sąjungos literatūros premija įteikta Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (buv. Lietuvos edukologijos universiteto) alumnei, lietuvių kalbos mokytojai, vaikų rašytojai Dainai Opolskaitei.  Lietuvei premija skirta už knygą „Dienų piramidės“.

Anksčiau Daina – teigusi, jog rašyti Daina pradėjo dar būdama mokinė, o pirmąją knygą išleido antrame kurse. „Dar mokykloje pasirodė pirmi rimtesni bandymai, kažkokios apraiškos. Svarbiu postūmiu į kūrybą tapo Jaunųjų filologų konkursas, kuriame dalyvavau vyresnėse klasėse. Patirtas įvertinimas stiprino, teikė pasitikėjimo. Studijuodama antrame kurse išleidau pirmąją novelių knygą „Drožlės“. Tai jau reiškė labai daug. Supratau, kad noriu rašyti“, – pasakoja Daina.

Kūryba į autorės gyvenimą atėjo netikėtai. „Atėjo, ir tiek. Šiuo atveju žmogus nesirenka, greičiau pasirenka jį. Ir aš galvoju, kad Kažkas mane pasirinko, parinko už mane, tikėjo, kad šiai misijai esu tinkama. Esu įsitikinusi, kad kūryba nėra tik saviraiška, tai suteiktas įgaliojimas išfiltruoti svarbius dalykus, kitiems atspindėti pasaulį, kuriame visi gyvename“, –  teiga rašytoja.

Dainos kūrybos įkvėpimo šaltinis – gyvenimas. „Gyvenimas. Žmonės. Kasdienis jų stebėjimas. Tada pamatai daugybę dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio, atrodo, neregimi. Ištinka kažin koks netikėtumo jausmas, stebuklingas atradimas, sukrėtimas ir tai verčia imtis plunksnos“, – pasakoja Daina Opolskaitė.

 

 

Vyksta „Erasmus+“ dėstymo vizitų už ES šalių ribų konkursas

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia universiteto akademinio personalo darbuotojus pasinaudoti galimybe vykti „Erasmus+“ dėstymo vizitams mokslo ir studijų institucijose (MSI) šalyse partnerėse.

Dėstytojus, norinčius dalyvauti konkurse, kviečiame iki spalio 7 d. TRD pateikti užpildytą dėstymo paraiškos formą.

Skenuotas paraiškas su parašais pateikti el. paštu: erasmus@vdu.lt.

Konkurso skelbimas

Dalyvio paraiška

Vilniaus lietuvių namuose vyko lenkų kalbos pamokos, kurias vedė VDU ŠA dėstytojos

Rugsėjo 26 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro dėstytojos doc. Barbara Dvilevič ir doc. Irena Masoit  kartu su Lenkijos ambasados kultūros projektų koordinatore dalyvavo kalbų dirbtuvėse, kurias Valstybinių institucijų kalbų centras surengė Europos kalbų dienos proga. Renginio tikslas – sudominti progimnazijų mokinius įvairiomis Europos šalių kalbomis. Vilniaus lietuvių namuose  dėstytojos pravedė mokiniams trumpas lenkų kalbos pamokėles.

 

VDU Karjeros dienos 2019: „Išeities taškas: karjera“

VDU Karjeros dienos 2019: „Išeities taškas: karjera“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centras spalio 8-11 dienomis kviečia studentus dalyvauti „VDU Karjeros dienų 2019“ renginiuose. Šių metų bendra renginių tema – „Išeities taškas: karjera“ – paskatinimas studentams patiems domėtis įvairiomis karjeros galimybėmis ir savarankiškai ją formuoti. Taip pat, priminimas, kad nuolatinis bandymas ir ieškojimas galiausiai priveda prie rezultato, nes nėra padėties be išeities.

Studentų karjeros dienose lauks ne tik paskaitos, diskusijos, pristatymai, tačiau ir virtuali karjeros mugė. Mugėje save pristatys įvairios Lietuvos įmonės, kurios šiuo metu ieško darbuotojų arba praktikantų.

Karjeros dienų programa

ANTRADIENIS (spalio 8 d.):

10:00 Seminaras „Gyvenimo aprašymo (CV) ruošimas“. VDU ŠA (T. Ševčenkos g. 31) 306 auditorija

12:00 „Ateitį planuok šiandien“. VDU ŽŪA Centriniai rūmai (Studentų g. 11) 505 auditorija

VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto organizuojamas studentų ir socialinių partnerių susitikimas. Dalyvaujančios įmonės: VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, AB „AUGA group“, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,  UAB „Vitera Baltic“, AB „Kauno grūdai“, UAB „Agrokoncerno grupė“.

12:10 „Mokykla – mano būsimas darbdavys: darbo ir praktikos vietos“. VDU ŠA (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius)

13:00 „Mano geriausia karjeros pamoka“. VDU Didžiosios salės  fojė (S. Daukanto g. 28)

Diskusija, kurioje pranešėjai dalinsis savo karjeros kelio ieškojimais, paklydimais ir išmoktomis pamokomis.

15:00 Karjeros mentorystės platformos pristatymas studentams. VDU Didžiosios salės fojė (S. Daukanto g. 28)

Karjera – pokytis, kurį laikai savo rankose. Išgirsk plačiau apie karjeros mentorystės platformą iš įkūrėjo lūpų, išmėgink ir tobulėk. Registracija į pristatymą (https://forms.gle/yjQehajY6D8sMMwN8)

TREČIADIENIS (spalio 9 d.)

13:00 Tarptautinių praktikų galimybių pristatymas. VDU Mažoji salė (S. Daukanto g. 28)

Ateik ir išgirsk apie galimybes už savo gimtosios šalies ribų. Visas paslaptis atskleis VDU Tarptautinių ryšių departamento atstovai, patirtimi dalinsis galimybes išbandę studentai ir apie papildomas galimybes papasakos „Patirties partneriai“, dirbantys su tarptautinėmis studentų praktikomis.

14:30 „Karjeros galimybės Bioekonomikos plėtros fakulteto studentams“. VDU ŽŪA III r. (Universiteto g. 10) 610 auditorija

15:00 Job, internship and volunteering ABC for international students in Lithuania. VDU Mažoji salė (S. Daukanto g. 28)

KETVIRTADIENIS (spalio 10 d.)

15:00 Paskaita: „Karjeros kodai: prigimtys ir intelektai“. VDU Ekonomikos ir vadybos fakultetas (S. Daukanto g. 28) 404 auditorija

Išokai į Millenium kartos traukinį ir nežinai ką daryti su savo karjera? Nori sužinoti, kas slepiasi tavo prigimtyje ir ką apie tave pasako tavo intelektas? Ateik ir išgirsk atsakymus iš „KALBA.LT“ Darnaus vystymo centro vadovės Renatos Škimelienės.

Virtuali karjeros mugė vyks spalio 8-11 dienomis, karjera.vdu.lt puslapyje.

Informaciją sekite čia.

Žinių radijo laidoje – prof. dr. D. Jakovonytė-Staškuvienė apie alfa kartos vaikus

2019 m. rugsėjo 26 d. Žinių radijo laidoje „Ryto ekspresas“  dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė ir kalbėjo apie alfa kartos vaikus. Kas yra alfa kartos vaikai? Šios kartos vaikai yra gimę 2010 metais ir vėliau. Mokslininkų manymu, jie išsiskiria tuo, kad nuo mažų dienų geba apdoroti didžiulius informacijos kiekius ir vienu metu daryti kelis darbus. Kaip mokyti tokius vaikus?

Radijo laidos įrašą kviečiame klausyti. 

Žinių radijo laidoje „Ugdymo meistrai“ – studentas turkas apie studijas Lietuvoje

Rugsėjo 21 d. Žinių radijo laidoje „Ugdymo meistrai“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos socialinės pedagogikos ir etikos IV kurso studentas Fatih Giuler. Prieš ketverius metus Fatih atvyko iš Turkijos ir universitete pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose.  Fatih dirba socialinės pedagogo asistentu tarptautinėje mokykloje „VIMS  – International Meridian School“, žaidžia futbolo komandoje ir atstovauja universitetui, savanoriauja organizacijose.

Radijo laidoje Fatih kalba apie studijas universitete ir integraciją Lietuvoje.

Kviečiame klausyti pokalbio: čia. 

Tarptautiniame seminare diskutuota apie kalbos supratimo ugdymą mokytojų rengime

2019 m. rugsėjo 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje  vyko 5-oji Baltijos šalių tarpministerinė apskrito stalo diskusija dėl partnerystės, įgyvendinant migrantų švietimo politiką. Seminaro tema – „Daugiakultūrinės kompetencijos ir kalbos supratimo ugdymas mokytojų rengimo srityje”/”Developing multicultural competence and language awareness in teacher training education”.

Tarptautiniame renginyje didelis dėmesys buvo skiriamas pedagogų rengimo tobulinimo klausimams, siekiant labiau atliepti augantį poreikį pedagogų kompetencijoms dirbti daugiakalbėje ir daugiakultūrinėje klasės aplinkoje.

Akimirkos iš seminaro.

 

VDU Švietimo akademijos mokslininkės apie mokinių (ne) raštingumą

Portale „Rinkos aikšte“ spausdinamas žurnalistės Rasos Jakubauskienės straipsnis „(Ne)raštingumas ir technologijos – ar situacija iš tiesų yra labai blogai?“, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, prof. dr. Regina Rinkauskienė kalba apie mokinių (ne) raštingumą ir technologijų įtaką.

Dėl šiuolaikinio jaunimo neraštingumo esame įpratę kaltinti technologijas, greitą, dinamišką gyvenimo tempą. Tačiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė KOLEVINSKIENĖ jaunimo „nurašyti“ neskuba.

„Esu labai geros nuomonės apie šių laikų jaunimą. Manau, kad didelė dalis yra labai raštinga. Anksčiau į viešumą patekdavo tekstai gerai rašančiųjų, o dabar per Facebook‘ą patenka ir prastai rašančiųjų, ir visai beraščių. Manau, kad situacija nėra tokia bloga, tik apie ją garsiai kalbame“, – jaunus žmones gyrė A. Antanaitis.

„Nenorėčiau įvardinti – „neraštingųjų karta“, nes taip mes lyg ir stigmatizuojame. O šiuolaikinė jaunųjų karta, kaip ir bet kuri kita ankstesnė, yra labai įvairi. Kitas svarbus pastebėjimas, kad šiandien „raštingumo“ (angl. k. literacy) sąvoka vartojama labai dažnai ir „raštingumas“ apibrėžiamas gana plačiai, – pastebėjo doc. dr. Ž. Kolevinskienė. Pastaruoju metu kalbama ne tik apie lingvistinį, bet ir apie technologinį, finansinį, meninį, net emocinį raštingumą. Tad neabejoju, kad dauguma jaunų žmonių yra išsiugdę kitas raštingumo kompetencijas“.

Tiesa, VDU Švietimo akademijos profesorė Regina RINKAUSKIENĖ yra kiek griežtesnės nuomonės.

„Dirbant universitete buvo juntama tendencija, kad su kiekvienais metais darosi vis prasčiau. Tai juntama ir taisant baigiamuosius moksleivių darbus. Ir tai susiję ne tik su paprastuoju raštingumu, bet ir su žodyno skurdumu ir pan.“, – pastebėjo profesorė.

– Kokios, Jūsų nuomone, yra neraštingumo priežastys?

Regina: Neraštingumo priežasčių gali būti labai įvairių. Žinoma, galima kaltinti kompiuterines technologijas, bet ne vien jos kaltos. Raštingumo lygį lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, tas faktas, kad jaunimas beveik neskaito knygų. Mano nuomone, dar ir nenuoseklus lietuvių kalbos kurso dėstymas mokyklose davė nelabai kokių rezultatų.

Žydronė: Jeigu apsiribojame tik kalbiniu (ne)raštingumu, tai tokios, ženkliai besikeičiančios situacijos priežastys galėtų būti trys: 1) medijų pasaulio įtaka, kuri lemia lakoniškus sakinius, „trūkčiojančią“, fragmentuotą raišką; 2) užsienio kalbų (ypač anglų kalbos) įtaka, kuri keičia intonacijas, sakinių konstrukcijas; 3) menkstantis grožinės literatūros skaitymas. Šiuolaikinis jaunimas skaito labai daug (nesutikčiau su dažnai pasigirstančiomis nuomonėmis, kad jauni žmonės visai neskaito), tiek daug, kaip nė viena kita karta: skaito, peržiūrėdami socialinių tinklų įrašus, tinklaraščius, žinutes, skaito elektroninius laiškus, elektronines knygas, etc. Tik didžiausias rūpestis, kad mažėja kokybiškos grožinės literatūros skaitymas, kuris ir galėtų formuoti ne tik literatūrinį skonį, bet ir ugdyti raštingumą.

Doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

 

– Kaip reikėtų vertinti neraštingumą – kaip nesugebėjimą parašyti sakinio be rašybos ir skyrybos klaidų ar kaip nesugebėjimą suformuluoti aiškios minties?

Audrys: Klausimu Jūs jau ir atsakėte.

Regina: Žinoma, priklauso nuo raštingumo suvokimo. Jei kalbame apie raštingumą plačiąja prasme, tai, be abejonės, neužtenka tik rašyti be klaidų. Žinoma, sveikintina, kad mokame daug įvairių kalbų, bet gimtoji kalba neturėtų likti nuošalyje, neturėtų būti tik buitinio bendravimo kalba.

Žydronė: Raštingumas – tai žinių, įgūdžių, gebėjimų visuma. Gali rašyti be klaidų, bet dar privalai gebėti rišliai formuluoti sakinius. Ir atvirkščiai: gali labai vaizdingai pasakoti, rašyti, bet jei tekste mirgės klaidos, pagrindinės mintys nebus aiškios. Nors, daug metų dėstydama universitete, pastebiu, kad įprastai tie, kurie rašo be klaidų dažniausiai ir mintis formuluoja aiškiai, argumentuotai. Tad teigčiau, kad šie abu dėmenys yra glaudžiai susiję.

– Jūs dirbate su studentais. Jie rašo daug įvairių darbų. Kokias tendencijas pastebite raštingumo prasme?

Regina: Visų pirma pastebime daug skyrybos klaidų, pasitaiko ir rašybos. O kodėl taip yra? Todėl, kad skyryba atsiejama nuo sintaksės, t. y. nuo sakinio struktūros pažinimo, o tada ir atsiranda nemotyvuotų skyrybos klaidų, kurių net taisyklėmis negalime paaiškinti.

 

Prof. dr. Regina Rinkauskienė

Žydronė: Dėstau studentams lituanistams, tad jau specialybė įpareigoja, kad neraštingi, neskaitantys jauni žmonės šių studijų nesirenka. Ryškiausia tendencija: rašoma (o ir kalbama) fragmentuotai, šokinėjančios mintys, logikos ir argumentacijos stoka. Kitas pastebėjimas: nors šiandien gyvename technologijų amžiuje, vis tik pamirštame apie kompiuterinio raštingumo taisykles, kurios būtinos išsilavinusiam XXI a. žmogui. Turbūt prieš gerą dešimtmetį šie dalykai nebūtų atspindėję žmogaus raštingumo (pakako be klaidų surinkti tekstą kompiuteriu), šiandien tai fiksuojame kaip taisytinus dalykus.

Daugiau skaitykite: čia.