VDU Švietimo akademijoje vyko garsaus Japonijos mokslininko Y. Shimizu paskaita apie savižudybių prevenciją

Rugsėjo 10 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko Japonijos mokslininko Yasuyuki Shimizu vieša paskaita „Pasikalbėkime apie tai“. Paskaita buvo skirta Pasaulinei savižudybių prevencijos dienai. lektorius dalijosi gerąja patirtimi apie savižudybių prevenciją Japonijoje. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje lankėsi Japonijos ambasadorius Lietuvai Shiro Yamasaki su žmona Yuko, kurie susitiko su Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoju prof. dr. Algirdu Raslanu, VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus grupės vadove Vilma Leonavičiene, asociacijos „Jaunimo taško“ vadove Shasta Miller. Susitikimo metu aptarta tolimesnės veiklos su Japonijos ambasada Lietuvoje.

 

Prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė dalyvavo lietuvių diasporos profesionalų klubų susitikime

2019 m. rugsėjo 14 d. Vytauto Didžiojo universiteto  (VDU) Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė dalyvavo trečiame lietuvių diasporos profesionalų klubų susitikime, vykusiame LR Ambasadoje Briuselyje. Į susitikimą atvyko 16 profesionalų klubų iš daugiau nei 10 pasaulio šalių. Renginyje panelinės diskusijos „Švietimo ateitis ir dirbtinis intelektas“ dalyviai aptarė Lietuvos esamą situaciją, stiprybes ir galimybes ugdant ateities lyderius, išskyrė prioritetus, įvardijo tam tikrus iššūkius, kuriuos reikėtų spręsti kartu bendradarbiaujant įvairių skirtingų sričių mokslininkams, verslininkams, politikams ir praktikams. Diskusija buvo tiesiogiai transliuojama internetu, ją galėjo stebėti visame pasaulyje gyvenantys lietuviai.

 

Diskusiją kviečiame stebėti nuo 1:22 min: čia. 

VDU ŠA prof. R. Šmigelskytė-Stukienė išrinkta Lenkijos švietimo žurnalo mokslinės redakcinės tarybos nare

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė išrinkta Lenkijos švietimo istorijos problemoms skirto žurnalo „Przegląd Historyczno-Oświatowy / The Journal of History and Education“ (ISSN 0033-2178; DOI 10.17460) mokslinės redakcinės tarybos nare.

Žurnalas leidžiamas nuo 1947 m. Moksliniame žurnale spausdinami apie švietimo istoriją, mokytojų rengimą, edukologiją.

VDU dr. D. Cidzikaitė apdovanota JAV aukštosios mokyklos pažymėjimu

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslo darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė apdovanota Indijanos universiteto Hamiltono Lugaro globalių ir tarptautinių studijų mokyklos pažymėjimu už lietuvių kalbos užsieniečiams Indijanos universitete Blūmingtone dėstymą. Trylikos metų lietuvių kalbos ir kultūros dėstymo užsieniečiams patirtį turinti dr. D. Cidzikaitė šią vasarą Indijanos universitete dėstė šeštąjį kartą.

1994 metais JAV įkurtas Baltų studijų vasaros institutas (angl. Baltic Studies Summer Institute), siūlantis triijų kalbų – lietuvių, latvių ir estų – intensyvius kursus, kas keletą metų keliauja vis į kitą JAV aukštąją mokyklą.

Šiais metais 25-erių metų sukaktį atšventęs institutas yra viešėjęs Ilinojaus universitete Čikagoje ir Urbanoje-Šampeine, Pitsburgo universitete, Vašingtono universitete Sietle, Kalifornijos universitete Los Andžele, Viskonsino universitete Madisone ir Ajovos universitete. Lietuvių kalba Indijanos universiteto Blūmingtone vasaros programoje buvo dėstoma 1998, 1999, 2005, 2006, 2016, 2017, 2018 ir 2019 metais.

VDU Švietimo akademijoje lankėsi Maroko profesorė

Rugsėjo 1–7 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje lankėsi Maroko Marakešo Cadi Ayyad universiteto profesorė Hanane El Aissi,

Mokslo ir žinių dieną profesorė paminėjo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, kuris yra studijų programos „Profesijos edukologija” tyrimų ir praktikos bazė. Mokymo centre susipažino su centro mokymo programomis, trumpai buvo pristatyta  šalies profesinio mokymo sistema. Vėliau dalyvavo VDU Mokslo metų pradžios šventėje istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Renginio metu profesorė susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi, VDU rektoriumi prof.  Juozu Augučiu, VDU Žemės ūkio akademijos kancleriu prof. Antanu Maziliausku.

Rugsėjo 3 ir 6 d. prof. Hanane El Aissi skaitė paskaitas „ Apie multikultūrines studijas pedagogikoje“ Švietimo vadybos ir Profesijos edukologijos studijų programų studentams. Rugsėjo 5 d. viziuojančią viešnią priėmė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė. VDU Švietimo akademijoje vyko vieša diskusija „Multikultūriškumas studijose“. Maroko mokslininkė tyrinėja kultūros sampratą, lyčių ir kultūros sankirtas. Paskaitą moderavo Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė ( Profesinio tobulinimo institutas).

Vizitas finansuotas programos Erasmus+ dėstymo vizitų lėšomis. Vizito programą organizavo VDU Švietimo akademija.

Pratęsta Broniaus Kviklio vienkartinės vardinės stipendijos sutartis

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis ir Vydūno Jaunimo fondo (JAV) valdybos pirmininkė Vida Brazaitis penkeriems metams pratęsė Broniaus Kviklio vardinės stipendijos sutartį.

Sutartimi numatyta paskatinti ir paremti universiteto gabius ir darbščius edukologijos krypties magistrantus. Norint pažymėti ir pagerbti ilgametėje visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje pasireiškusį Akademinio Skautų Sąjūdžio Garbės narį Bronių Kviklį, Vydūno jaunimo fondas pratęsia Broniaus Kviklio vardo kasmetinės, vienkartinės stipendijos sutartį. Stipendija skiriama studentui, pasiekusiam aukščiausių akademinių rezultatų, parodžiusiam ypatingą darbštumą, gebėjimus; pasižymintį pilietiškumu bei dalyvavimu visuomeninėje, studentų organizacijų ar kultūrinėje veikloje.

Nuo 2000 metų Vydūno jaunimo fondo paramos sulaukė daugiau nei 25 Vytauto Didžiojo universiteto studentai.

LRT laidoje „Tėčio reikalai“ – VDU ŠA edukologės apie patyčias ir pozityviąją tėvystę

2019 m. rugpjūčio 8 d. LRT laidoje „Tėčio reikalai“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojos: doc. dr. Milda Brėdikytė ir doc. dr. Sigita Burvytė kalbėjo apie vaikų patiriamas patyčias ir pozityviąją tėvystę.

 

Laidą kviečiame žiūrėti: čia. 

Naujų mokslo metų pradžios šventė VDU Švietimo akademijoje Vilniuje

Rugsėjo 2 d. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyko mokslo metų pradžios šventė. Sveikinimo žodį tarė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Vilija Salienė, istorikas doc. dr. Arturas Mickevičius. Muzikinį numerį pristatė VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko (muzikos pedagogikos) I kurso studentės Saulė Balsytė, Danielė Aleksaitė ir dėstytojas doc. dr. Remigijus Vitkauskas.

 

Patvirtintas Švietimo sektoriaus ir bibliotekų profesinis standartas

Prof. Genutė Gedvilienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinio standarto rengimo ekspertų grupės vadovė

 

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras patvirtino Švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinį standartą, kurį parengė ekspertų grupė, koordinuojama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Tai yra pirmasis dokumentas, kuris apibrėžia švietimo ir bibliotekų veiklos specialistų  kvalifikacijas ir jų turinį. Remiantis šiuo dokumentu, pedagogų rengimo įstaigos ir kvalifikacijų kėlimo centrai galės organizuoti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo programų turinį, švietimo įstaigos – planuoti specialistų karjerą, o švietimo politikai – strategiškai planuoti ugdymo specialistų rengimo, jų tęstinio mokymo ir tobulėjimo procesus. Iki šiol nebuvo vieningo dokumento, apibrėžiančio darbuotojų kvalifikacijas, trūko aiškumo. Naujasis standartas padės ne tik kokybiškai organizuoti ugdymo pedagogų rengimą, jų kvalifikacijos tobulinimą, bet ir švietimo darbuotojams planuoti karjerą.

Numatomi pokyčiai

Rengiant šį standartą dalyvavo ekspertai iš Lietuvos universitetų, bendrojo ugdymo mokyklų, kolegijų, profesinio mokymo įstaigų, suaugusiųjų švietimo organizacijų, bibliotekų, pramonės, prekybos ir amatų rūmų bei kitų organizacijų. Standarto projektas buvo svarstomas viešosiose diskusijose, kuriose dalyvavo švietimo bendruomenių nariai bei kiti suinteresuoti asmenys.

Profesiniai standartai – dokumentai, kurie apibrėžia kvalifikacijų turinį, jų suteikimo ir įgijimo reikalavimus. Švietimo sektoriaus profesinis standartas yra reikšmingas ir naudingas pedagogų rengimo įstaigoms ir pedagogų kvalifikacijas teikiančioms organizacijoms – standarte pateikti kvalifikacijų aprašai apibrėžia švietimo specialistų rengimo turinį ir yra svarbiausias informacijos šaltinis atitinkamų profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų programų rengimui. Taip pat šis standartas naudingas ir švietimo įstaigoms – ugdymo įstaigos galės naudotis kvalifikacijų aprašais ugdymo specialistų karjeros, jų tęstinio mokymo/-si planavimui ir valdymui. Švietimo darbuotojams standartas reikšmingai padės suprasti jų profesinės karjeros ir tobulėjimo švietimo sektoriuje galimybes bei reikalavimus, planuoti savarankišką mokymąsi, įgytų kompetencijų įsivertinimą ir profesinį tobulėjimą. Švietimo politikos kūrėjams ir vykdytojams šios rekomendacijos padės nacionaliniu mastu strategiškai planuoti ir valdyti ugdymo specialistų rengimo, jų tęstinio mokymo bei profesinio tobulėjimo procesus.

Švietimo  sektoriaus ir bibliotekų veiklos profesinį standartą sudaro kvalifikacijų aprašai, kurie yra suskirstyti pagal keturis posektorius: ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, suaugusiųjų švietimo, bibliotekų veiklos. Profesiniame standarte yra aprašytos 27 kvalifikacijos, kuriose yra nurodytas kvalifikacijos pavadinimas ir lygis pagal Lietuvos ir Europos kvalifikacijų sandarą mokymuisi visą gyvenimą; apibūdintas profesinės veiklos objektas, t.y. kas yra kuriama veikloje; trumpai aprašytos tipinės darbo priemonės ir darbo sąlygos; pateikiama glausta informacija apie reikalavimus darbui, kvalifikuoto darbuotojo savarankiškumą, tipines darbo vietas; nurodomi kvalifikacijų vienetai – kompetencijų deriniai, būdingi atskiriems darbo procesams; pateiktos glaustos kompetencijų formuluotės ir aprašytos kompetencijų ribos – jų turinį atskleidžianti informacija apie veiklos uždavinius, naudojamas darbo priemones, žinių sritis, atlikimo reikalavimus; aprašyti reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai); aprašyti kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus; aprašyti kompetencijų vertinimo reikalavimai.

Kvalifikacijų aprašai parengti pagal geriausias Lietuvos ir užsienio šalių patirtis

Standartas buvo rengiamas dviem etapais. Pirmame etape buvo atliktas švietimo ir bibliotekų veiklos sektorių bei jiems būdingų kvalifikacijų tyrimas. Remiantis jo rezultatais buvo sudarytas preliminarus kvalifikacijų sąrašas. Antrame etape tyrimo rezultatai buvo panaudoti rengiant kvalifikacijų aprašus, kurie buvo svarstomi ir vertinami įvairiose konsultacijose su švietimo ir bibliotekų sektorių ekspertais bei viešosiose diskusijose.

Vykdant šį tyrimą ir rengiant kvalifikacijų aprašus buvo atsižvelgta ne tik į Lietuvos, bet ir Suomijos, Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Šveicarijos, Estijos, JAV, kitų šalių patirtį švietimo sektoriaus ir bibliotekų veiklos kvalifikacijų sudarymo srityje. Taip pat atsižvelgta ne tik į dabartinius švietimo procesų keliamus reikalavimus, bet ir į šių procesų ateities plėtros kuriamus poreikius: technologijų plėtra ir skaitmenizacija keičia mūsų fizinį pasaulį, todėl svarbiomis tampa ne tik IT kompetencijos, bet ir socialiniai, kūrybiškumo, strateginio mąstymo bei planavimo gebėjimai.

Vieningi kvalifikacijų aprašai yra būtina sąlyga siekiant kvalifikacijų sistemos bei kvalifikacijų atskiruose veiklos sektoriuose kokybės, aiškumo ir suprantamumo visiems naudotojams. Be to, kvalifikacijų aprašus yra privalu nuolat atnaujinti, atsižvelgiant į profesinių veiklų pokyčius.

Profesinių standartų rengimą Lietuvoje koordinuoja Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Jie yra rengiami įgyvendinant Europos socialinio fondo finansuojamą projektą. Šio standarto atnaujinimą koordinuoja sektorinis profesinis komitetas bei Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras. Visi profesinio standarto naudotojai yra kviečiami teikti šioms įstaigoms savo pagrįstus pasiūlymus ir pastebėjimus dėl reikalingo kvalifikacijų aprašų atnaujinimo bei pakeitimų.

VDU ŠA mokslininkės dalyvavo projekte „Mediacijos diegimas bendrojo ugdymo sistemoje“

2019 m. rugpjūčio mėn. 28 d. vyko Pagalbos paaugliams iniciatyva (PPI) inicijuoto Erasmus+ KA201 priemonės projekto „Mediacijos diegimas bendrojo ugdymo sistemoje“ (Nr.2017-1-LT01-KA201-035234), baigiamoji konferencija. Projekto partneriai: Vytauto Didžiojo universiteto  Švietimo akdemija,  Arbeit und Leben Teuringen (Vokietija); Rezeknės technologiju akademija (Latvija, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas, Biržų „Saulės” gimnazija, Rezeknės miesto gimnazija Nr. 1 (Latvija). Projekto trukmė – 2 metai. Tai   tęstinis projektas, kadangi 2013 – 2015 m. Lietuvos edukologijos universitetas  sėkmingai įgyvendino  Leonardo da Vinči naujovių perkėlimo paprogramės projektą „Socialinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, diegiant mediaciją“.

Pagrindiniai projekto tikslai – parengti mediacijos rengimo programą pedagogams  ir moksleiviams; virtualią mediacijos mokymosi aplinką, mediacijos diegimo mokykloje rekomendacijas mokykloms  įgyvendinti.  VDU Švetimo akademijos prof. dr. Angelė Kaušylienė, prof. dr. Vilmantė Aleksienė, doc. dr. Violeta Rimkevičienė, lekt. Daiva Račelytė, dalyvaudamos šiame projekte parengė  Mediacijos rengimo programą mokytojams ir mokiniams bei mokymosi medžiagą virtualioje aplinkoje. Kartu su projekto partneriais  lankėsi Latvijos Rezaknės technologijų akademijoje ir Vokietijoje  Arbeit und Leben Teuringen organizacijoje. Mokslininkės įgijo naujos patirties ir tikisi, jog mediacija, kaip  tarpininkavimas konflikte – aiškiai struktūrizuotas metodas, padedantis ginčo šalims susitarti bei bus taikomas švietimo sistemos institucijose.