VDU dar daugiau dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir tarptautiškumui

„Šiuos mokslo metus mes pradedame kaip vienas didžiausių universitetų Lietuvoje: pernai mūsų gretas papildė kolegos iš Švietimo akademijos, o šiais metais – ir Žemės ūkio akademijos. Į mūsų bendruomenę taip pat įsijungė užsienio studentai iš daugiau nei 70 pasaulio šalių“, – akademinę aplinką ir bendruomenę pristato Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.

VDU tapo plačiausios aprėpties universitetu Lietuvoje ir šiuo metu bakalauro studijas vykdo šiose kryptyse: matematikos, informatikos, gyvybės, technologijų, inžinerijos, žemės ūkio, ugdymo, fizinių, socialinių, humanitarinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos bei menų.

Nuo šiol VDU dar daugiau dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir tarptautiškumui. Šių principų dėka, studentai įgyja platų, bendrauniversitetinį išsilavinimą, neapsiribodami tik siaura pasirinktos studijų programos specializacija. Studijuojant čia galima vienu metu gilintis į skirtingas sritis (informatiką, filosofiją, biologiją ir daugybę kitų), ugdyti verslumo, IT, medijų ir kitas kompetencijas, nepriklausomai nuo savo pasirinktų studijų.

„Kalbos apie inovatyvias galimybes yra neatsiejamos nuo rekomendacijų dėl duomenų apsaugos, filosofai kartu su IT specialistais sprendžia, kaip dirbtinio intelekto vertybes susieti su žmogiškosiomis, o menininkai kūryboje naudoja adityvios gamybos technologijas, pavyzdžiui, 3D spausdinimą“, – ribų tarp disciplinų ir profesijų išnykimą aptaria VDU rektorius prof. J. Augutis.

Tarptautinė studijų aplinka ir augantis užsienio studentų skaičius

Tarptautiškumas – VDU vizitinė kortelė. Kasmet čia atvyksta studentai ir dėstytojai iš užsienio, su užsienio partneriais vykdomi bendri tyrimai ir jungtinės studijų programos, studentų mainai, stažuotės. Nuo 2019 m., po integracijos, tarptautinių partnerių skaičius dar labiau išaugo, taip pat palaikomi tvarūs ryšiai su UNESCO, NATO ir kitomis tarptautinėmis institucijomis.

2019/ 2020 mokslo metų rudens semestro metu VDU pradės arba studijas tęs daugiau nei 1000 užsienio studentų. Lyginant su 2017/ 2018 mokslo metais, šis skaičius išaugo daugiau nei 400.

VDU tarptautiškumo geografinis aspektas įspūdingas – šį rudenį universitete studijuos studentai iš daugiau nei 70 skirtingų pasaulio šalių.

Šiemet daugiausiai studentų į laipsnį suteikiančias studijas atvyko iš Kinijos, Ukrainos, Kazachstano, Indijos bei Azerbaidžano. Daugiausiai studentų pagal mainų programas atvyko iš Japonijos, Italijos, Turkijos, Ispanijos ir Prancūzijos. Pirmą kartą VDU studijas pasirinko Mongolijos, Jemeno, Vietnamo piliečiai.

Universitetas taip pat skatina visus studentus patiems išbandyti VDU siūlomas tarptautines galimybes. „Šiemet VDU kaip niekada anksčiau sustiprino savo tarptautines galimybes ir šiuo metu siūlo tiek „Erasmus+“, tiek dvišalių mainų kryptis į visus geriausius pasaulio universitetus: nuo Europos iki Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos“, – apie dar didesnį tarptautinį potencialą pasakoja prof. J. Augutis.

Be visų šių naujovių, studentams VDU suteikia įvairias, studentų ypač vertinamas, galimybes, kurios leidžia įgyti visapusį išsilavinimą.

Naujų mokslo metų pradžią švęskime kartu!

Kaip ir kiekvienais metais Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia visą universiteto bendruomenę – studentus, dėstytojus, darbuotojus – kartu pasitikti naujųjų mokslo metų pradžią.

Naują akademinių metų etapą visa VDU Švietimo akademijos bendruomenė kartu pradės Mokslo metų pradžios šventėje, kuri vyks rugsėjo 2 dieną, pirmadienį, 10 val. visi kviečiame rinktis VDU Švietimo akademijos (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius, vidiniame kiemelyje). Čia laukia šventiniai sveikinimai bei muzikinis studentų pasirodymas. Po renginio bus galimybė vykti autobusu į Kauną.

Pirmadienį. 13 val. visi kviečiami rinktis prie Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33). Čia studentų lauks tradicinė VDU pirmakursių priesaika, VDU rektoriaus sveikinimas ir iškilminga eisena iki Kauno Rotušės aikštės.

Po šventinės eisenos, 14 val. Rotušės aikštėje visų lauks šventinė kulminacija – Lino Adomaičio koncertas! Šis nemokamas koncertas – VDU dovana visiems universiteto ir Kauno studentams, gyventojams bei miesto svečiams.

Šv. Mišios už akademinę bendruomenę (Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Vilniaus g. 1) vyks rugsėjo 2 d., pirmadienį, 12 val.

Tarptautinėje konferencijoje Japonijoje VDU ŠA doc. dr. J. Cibulskienė skaitė pranešimus

2019 m. rugpjūčio 6–11 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Jurga Cibulskienė dalyvavo 15-oje tarptautinėje mokslinėje kognityvinės lingvistikos konferencijoje „Crosslinguistic perspectives on Cognitive Linguistics“ Kwansei Gakuin universitete (Nishinomiya, Japonija) ir skaitė du žodinius pranešimus: „Cross-linguistic metaphorical representation of the #MeToo movement: communicating attitudes“ ir „Constructing attitudinal stance via metaphors: a multi-perspective cognitive approach toward politically contested events“ (kartu su bendraautore Inesa Šeškauskiene, Vilniaus universitetas)

Projektas „15-oji tarptautinė mokslinė kognityvinės lingvistikos konferencija Kognityvinės lingvistikos tarpkalbinės perspektyvos“ bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) (Nr.09.3.3-LMT-K-712-13-0315).

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų akimirkos

2019 m. liepos 29 – rugpjūčio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Rugpjūčio 12 d. baigėsi Lituanistinės studijos, kuriose dalyvavo 13 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai.

Dalinamės foto akimirkomis iš kursų.

Tarptautinės konferencijos „Movements“ partneris – VDU Švietimo akademija

2019 m. gruodžio 12-13 dienomis Kroatijoje vyks tarptautinė konferencija „Movemenst“. Konferencijoje mokslininkai skaito pranešimus apie kultūros, švietimo, meno, politiką Europoje.

Šios konferencijos partneris – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija . Konferencijos komiteto narė – VDU ŠA dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė.

Kviečiame dalyvauti konferencijoje. Daugiau informacijos: čia.

Pasaulio lietuvius jungia ilgesys

„Bernardinai.lt“ spausdina Rasos Baškienės straipsnį „Pasaulio lietuvius jungia ilgesys“, kuriame rašo apie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų organizuotą diskusiją „Kas vienija pasaulio lietuvius?“.

„Ar mums reikalinga Pasaulio lietuvių bendruomenė? Labai reikalinga, ji labai man padėjo gyvenant Malyje, Afrikoje. Ji labai daug padėjo mano vaikams, kurie mokėsi lietuviškojoje Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje…“ Tokį klausimą uždavė ir čia pat į jį atsakė 35 metus Malyje praleidusi rašytoja Viktorija Prėskienytė-Diawara diskusijoje „Kas vienija pasaulio lietuvius?“, rugpjūčio 6 d. vykusioje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Klausimus apie tai, kas jungia ir kas skaldo pasaulio lietuvius, diskusijoje kėlė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų, vykstančių jau 17-ąjį kartą, dalyviai: 13 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų iš JAV, Suomijos, Egipto, Austrijos, Liuksemburgo, užsieniečiai, turintys lietuviškų šaknų, tarp jų – lietuviai iš Karaliaučiaus, Černiachovskio srities, norintys susipažinti su Lietuva, pasimokyti lietuvių kalbos. Kalbėta apie bendro lietuvių tinklo sukūrimą, užsimintaapie pasaulio lietuvio sąvoką, Bet kas tas pasaulio lietuvis? Koks jis turėtų būti ir ar jis reikalingas mums?

Pasak kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, svetur gyvenantiems lietuviams svarbu išsaugoti lietuvių kalbą. „Mokantis lietuvių kalbos, atsiveria kultūra, savęs pažinimas. Kai kuriems tai – tapatybės, savęs paieška, bandymas suprasti pasaulį. Lietuvių kalba tauri, didinga ir sena kaip sekvojos medis“, — sakė V. Leonavičienė. Diskusijoje dalyvavęs rašytojas ir filosofas Liutauras Degėsys teigė, Amerikoje žmonės 150 mylių vaikus veža į šeštadieninę lituanistinę mokyklą, motinos prieš miegą vaikams skaito lietuviškas knygas, džiaugiasi atvykusiais rašytojais – tokios pagarbos Lietuvoje jie nesulaukia.

Pasak Viktorijos Prėskienytės-Diawaros, keista, kai išvykę svetur po poros metų jau verčia liežuvį ir nebekalba lietuviškai. „Mokyti vaikus lietuviškai yra labai svarbu, neįsivaizduoju, kaip tėvai gali to nemokyti savo vaikų. Tačiau, norint sudominti vaikus, reikėtų su jais kalbėtis šiuolaikine kalba, nes mano senasis pasakų pasaulis jiems visiškai neįdomus ir nesuprantamas. Reikia rasti formulę, kodėl mūsų vaikai ir anūkai turėtų mylėti šitą žemę…“

O kokios galios, be lietuvių kalbos, dar galėtų mus suvienyti? Sociologai yra nustatę, jog po pusantros kartos kalba dingsta, tad reikia ruoštis ir pradėti organizuoti šalia kalbos mokymosi ir kitokią veiklą. Išeivių vaikai, lankantys lituanistikos mokyklas, per pertraukas mieliau tarpusavyje bendrauja šalies, kurioje gyvena, kalba. Šia kalba jie bendrauja su draugais, mokosi mokyklose. Tad kalba greitai jau nebebus svarbiausia priežastis save laikyti lietuviu.

„Amerikoje daugiau patriotizmo nei Lietuvoje – beveik kiekvienas vaikas ir jo tėvai turi tautinius kostiumus. Atvykę į Ameriką iš pradžių nori greitai asimiliuotis, tačiau po kelerių metų lietuvis pradeda ieškoti savo identiteto. Jei esi atvykęs į Ameriką – visuomet būsi emigrantas“, – tokia įžvalga dalinosi Bostono lituanistinės mokyklos mokytoja Miglė Žaliokaitė-Limantas.

Raminta Zalieckytė, prieš kelerius metus Austrijoje atkūrusi lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“, sakė, kad gyvenant multikultūrinėje aplinkoje labai sunku išsaugoti lietuviškąjį identitetą. „O jei svetimoje šalyje auga tavo vaikai, misija užauginti juos lietuviais dar pasunkėja – jie auga svetima kalba kalbančioje aplinkoje. Namuose dažniausiai kalbama dviem ar trimis kalbomis, darželiuose ir mokyklose skaitomos nelietuviškos knygos, žiūrimi nelietuviški filmukai, dainuojamos nelietuviškos dainos. Tad šeima turi tikrai pasistengti, jei nori išauginti lietuvį. Būtent noras, kad sūnus kalbėtų lietuviškai, žinotų papročius, istoriją ir bendrautų su lietuviškai kalbančiais vaikais, paskatino imtis šios misijos, – prisipažįsta R. Zalieckytė. – Man sunku pasakyti, kas yra pasaulio lietuvis – man visi yra pasaulio lietuviai, tiek gyvenantys Amerikoje, tiek Lietuvoje.“

„Pasaulio lietuviai– tai medis, kurio šakos esame. Jos nenulūžta, kad ir kur išvyktume“, – sakė Hurgados „Jūros arkliukų“ mokyklos atstovė Milda Balsytė. Paklausta apie Lietuvos valdžios požiūrį į emigrantus, ji teigė nesiskundžianti valdžios veiksmais, tačiau užsigavusi dėl gegužės mėnesį surengto dvigubos pilietybės referendumo, kurio rengėjai neaišku kokiais kriterijais atsirinko šalis, kuriose gyvenantiems lietuviams būtų suteikta pilietybė.

Daugiau skaitykite.

Stojantiesiems – papildomas LAMA BPO ir universitetinis priėmimas

Papildomo LAMA BPO priėmimo metu į likusias laisvas valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas stojantieji galės pretenduoti nuo rugpjūčio 12 dienos. Atnaujintus prašymus arba teikti naujus prašymus stojantieji galės iki rugpjūčio 15 dienos. Papildomo priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 20 dieną iki 12 valandos.

Papildomame priėmime galima dalyvauti:

dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis jau sudarė valstybės finansuojamą studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją;
tiek dėl valstybės finansuojamos, tiek dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį su aukštąja mokykla arba jeigu negavo arba nepriėmė jokio kvietimo studijuoti.

Papildomo LAMA BPO priėmimo (rugpjūčio 12-15 d.) metu bus galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą. Prašyme bus galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Stojamieji egzaminai ir motyvacijos vertinimas

Papildomame priėmime taip pat galima pretenduoti į ugdymo mokslų ir menų studijų programas. Asmenys, kurie nedalyvavo pagrindinėje motyvacijos vertinimo ir stojamųjų egzaminų sesijoje, rugpjūčio 14 dieną motyvacijos vertinimą, meno pedagogikos ar menų studijų stojamuosius egzaminus turės galimybę laikyti. Tam asmuo turi savo prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje pateikti ne mažiau kaip 3 valandos iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo pradžios.

Stojantieji į Katalikų teologijos studijų programą taip pat rugpjūčio 14 d. turės galimybę dalyvauti motyvacijos vertinime bei pateikti kunigo rekomendaciją.

Papildomų stojamųjų egzaminų tvarkaraštis ir tvarka.

Papildomo LAMA BPO priėmimo sutarčių pasirašymas

Baigiantis papildomam LAMA BPO priėmimui, rugpjūčio 20 d. iki 12 val. stojančiajam, atsižvelgiant į jo prašyme nurodytus prioritetus, bus pateiktas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą universitete arba kolegijoje. Pakviestieji studijuoti Vytauto Didžiojo universitete turės rugpjūčio 21-22 d. pasirašyti elektroninę studijų sutartį internetu arba atvykę į universitetą.

VDU universitetinis priėmimas

Stojantieji tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas nuo rugpjūčio 2 d. prašymą gali pateikti ir tiesiogiai Vytauto Didžiojo universitetui, užpildant prašymą internetu bei ten pat pateikiant visus reikiamus dokumentus.

Dokumentų pateikimas

Asmenys, norintys dalyvauti universitetinio priėmimo konkurse valstybės nefinansuojamai studijų vietai Vytauto Didžiojo universitete užimti, nuo rugpjūčio 2 iki 21 dienos (stojantieji į menų krypties ir ugdymo mokslų krypties programas – iki rugpjūčio 19 d.) turi užpildyti elektroninį priėmimo prašymą, ir pateikti šiuos dokumentus:

asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
brandos atestatą ir jo priedus arba kitus vidurinį išsilavinimą liudijančius dokumentus;
papildomus pažymėjimus/diplomus, liudijančius apie aktyvią, visuomenišką veiklą mokykloje;

Stojamieji egzaminai

Rugpjūčio 20-21 dienomis vyks universitetinio priėmimo stojamieji egzaminai į menų krypčių grupės studijų programas (Atlikimo menas, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas) ir į Mokomojo dalyko pedagogikos menų krypties programas (Dailė, Muzika, Šokis).

Universitetinio papildomo priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 23 d. kiekvieną stojantįjį informuojant asmeniškai. Studijų sutartys pasirašomos rugpjūčio 26 d.

Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:

VDU ŠA Lenkų kalbos ir kultūros centras dalyvauja tarptautiniame projekte „Polish Online“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro dėstytojai dalyvauja tarptautiniame projekte „Polish Online“ (Nr. 2017-1-PL01-KA204-038686), kurį remia Erasmus+ programa. Projekto tikslas – sukurti daugiakalbę svetainę lenkų kalbos mokymuisi, kuri bus pritaikyta ir lietuviakalbiams vartotojams.

Apie svetainę polski.info

Šiandien mokymasis internetu yra viena iš paprastų ir veiksmingų švietimo formų, kurios taikomos ir kalbų mokymo(si) procese. Lenkų kalba yra antroji pagal vartojimą slavų kalba po rusų. Lenkų kalbos mokymasis vyks internete, efektyviai ir nemokamai. Interaktyvi elektroninio mokymo platforma polski.info padės įgyti lenkų kalbos pradmenis. Ši platforma bus ypač tinkama užsieniečiams, kurie norėtų įgyti lenkų kalbos pagrindus ir plėsti savo akiratį apie Lenkiją – šalį, persmelktą turtingos Europos istorijos ir kultūros. Į kalbos kursus bus įtraukta pagrindinė informacija apie lenkų kasdienį gyvenimą, tradicijas ir šnekamosios kalbos išraiškos priemones. Tai įgalins ne tik išmokti bendrauti lenkų kalba, bet taip pat geriau suprasti Lenkijos žmones ir jų gyvenimą ar netgi suteiks daugiau galimybių darbo rinkoje.

Kas bus svetainėje?

Internetiniai lenkų kalbos kursai A1 ir A2 lygiais (įskaitant ir įvadinę fonetikos pamoką pradedant mokytis A1 lygiu)
Lenkų kalbos gramatikos vadovas

· Pagrindinis žodynas su žodžių tarimo įrašais

Bendravimo ir socialinių tinklų priemonės

Vartotojui bus parengtas multimedijos turinys su interaktyviomis ir įtraukiančiomis pratybomis, skaitymo medžiaga bei audio/video priemonėmis. Realus bendravimas ir praktika vyks diskusijų forumuose. Svetainės vartotojai galės bendrauti lenkų kalba tarpusavyje. Galutinis projekto produktas bus įdiegtas 2020 m. rugpjūčio mėn. ir bus prieinamas 9 kalbomis (lenkų, čekų, anglų, vokiečių, rusų, lietuvių, slovakų, slovėnų ir ukrainiečių).Daugiau informacijos galima rasti socialinio tinklo puslapyje.

Partneriai

Projekte dalyvauja 6 partneriai iš 6 Europos Sąjungos šalių:

Uniwersytet Pedagogiczny im. KEN w Krakowie (Lenkija)
Studio Gaus GmBH (Vokietija)
Ostravská univerzita (Čekija)
Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva)
Edukácia@Internet (Slovakija)
Inter-kulturo d.o.o. (Slovėnija)

Kaip turi keistis mokykla, kad užtikrintų kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vykusiame švietimo kaitos aktualijoms skirtame forume „Mokslo ir praktikos dialogas švietimo transformacijai“ aptartos geros mokyklos kūrimo galimybės, paliesta mokytojo, kaip prestižinės profesijos atstovo, vieta švietimo kontekste, pristatytas tyrimas apie mokytojų pyktį ir išryškintos gairės švietimo kaitai, atvedusios prie naujos rezoliucijos sukūrimo.

Forume dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai, mokslininkai, tyrinėjantys sėkmingo švietimo prielaidas Lietuvoje ir užsienyje, pedagogai praktikai ir ugdymo įstaigų vadovai.

„ORIENTUOTAS UGDYMAS SKAITMENINĖS KULTŪROS KONTEKSTE“

(prof. dr. Ona Monkevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Vienoje konferencijoje buvo išsakyta mintis, kad jeigu ligi šiol gyvenome tam tikros skaitmeninės kultūros kontekste, tai šiuo metu vyksta stiprus skaitmeninės paradigmos lūžis. Iš pradžių buvo stengiamasi kiek įmanoma labiau plėtoti technologines galimybes, bet dabar jau suprasta, kad neprieinamos vartotojui didžiosios technologijos neduoda naudos. Atsigręžta į žmogų, į vaiką ir pradėta galvoti, kaip sukurti paprastus vartoti dalykus. Kitas dalykas, kuris nustebino, kad skaitmeninės kultūros mokslininkai itin pabrėžia vadovavimąsi vertybėmis, siekį užtikrinti besiugdančiojo gerovę ir tai, ką duoda naujosios technologijos, – ugdymosi galimybių įvairovės kūrimą.

Ar keičia skaitmeninė technologinė kultūra ugdymosi vertybes? Matome, kad mums aktualios ir Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše suformuotos vertybės, orientuojančios į kuriantį, smalsų, bendraujantį vaiką. Taip pat aktualios vaikų kultūros ir įtraukiojo ugdymo vertybės. Galima sakyti, kad tam tikrose srityse judame, bet vis dar nesame nuėję toli. Kad orientuotomis į vaiką vertybėmis grįstume visą ugdymo procesą, kai kurios vertybės mums, pedagogams, dar yra naujos ir ne itin priimamos. Nauja yra ir tai, kaip susieti emocinį įsitraukimą su kūrybos procesu ir kitomis ugdymo praktikomis.

Dar viena problemiška ikimokyklinio ugdymo sritis – turinio inovacijos. Neseniai švietimo strategas Stresemanas skaitė pranešimą, kuriuo davė keletą patarimų Lietuvai, pabrėždamas, kad yra išskiriamos kietosios ir minkštosios kompetencijos. Kietosios – akademinės krypties, o minkštosios – asmenybinės. Pabrėžiama, kad pasaulyje tarp jų įsivyravo disbalansas. Lietuvoje gebėjimai dar tik pradėti įtraukti į programas. Pedagogams dar trūksta patirties, kaip šias kompetencijas sutelkti į programų turinį.

Blogiausia, kad mes dažnai nukrypstame į siaurą, mažai problemai skirtą turinį, o ne atskiro fenomeno tyrinėjimą, pasitelkdami šiuolaikinių technologijų galimybes. Dabar dažnai įvardijame, kad šiuo metu šalyje iš naujo atrandamas pamestas ugdymo turinys. Norime, kad vaikai žinotų jo galimybes. O štai pedagogai jau nebežino, kokias sąvokas, reiškinius, procesus vaikas turėtų suprasti.

Dar vienas aspektas – tai ugdymo proceso kaita, kurioje didžiausią problemą išryškintume – rutininę prieigą. Reikėtų eiti prie pažangia ugdymo filosofija grindžiamos ugdymo sistemos kūrimo. Būtina kaitos kryptis – nuo dvikryptės pedagogo ir vaiko sąveikos pereiti prie šios sąveikos papildymo dialoginiu vaiko ugdymusi įvairiose grupėse ir aplinkose. Taip pat vis svarbesnis tampa integralus vaikų ugdymas per žaidimą.

Ir paskutinis momentas, kurį noriu paminėti, – tai pedagogų vaidmens kaita. Jie dar nemoka taip modeliuoti ugdymo situacijų, kad jos paskatintų paties vaiko ugdymąsi.

„PEDAGOGO PROFESIJOS PRESTIŽAS“

(doc. dr. Emilija Sakadolskienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Diskusinį klausimą, kaip turi keistis mokykla, kad užtikrintų kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę, šiek tiek koreguočiau, nes ne visais atvejais turi keistis mokykla. Svarbiausia – mokykloje esantys žmonės. Tyrėjai pakartotinai teikia įrodymus, kad mokytojo darbo kokybė turi didesnį poveikį mokinių mokymosi procesui nei programos, mokymo metodai, mokymosi aplinka, finansavimas, mokinių skaičius klasėje ar tėvai.

Lietuvos 100-mečio proga buvo iškelti 3 tikslai ateičiai, iš kurių vienas – kelti mokytojo profesijos patrauklumą ir prestižą. Daugelis teoretikų yra bandę įvardyti, kokie požymiai charakterizuoja profesiją, profesionalumą ir profesijos prestižą. Išskirsiu tris, mano galva, svarbiausius bruožus. Pirmasis – pasirengimas profesijai turi būti reiklus (ar gali būti profesija prestižinė, jei stojant jos studijuoti tereikia kelių balų?). Pavyzdžiui, gydytojai, advokatai laikomi prestižinių profesijų atstovais dar ir dėl studijų trukmės. Šalys, į kurias lygiuojamės, iš pedagogų reikalauja magistro laipsnio. Suomija svarsto to reikalauti net ir iš ikimokyklinukų pedagogų. Antrasis požymis – profesijos atstovui svarbu turėti galimybę tobulintis. Daug kalbama apie kvalifikacijos kėlimo tobulinimą, bet visa tai taip pat dar nesustyguota. Trečiasis požymis – atlyginimas. Apie tai daug kalbėta, bet mažai padaryta. O kartais net ir kalbėta įžeidžiai, kad neapsimoka kelti atlyginimų tiems, kurie tiek daug atostogauja. Etatinis apmokėjimas turėjo spręsti daug problemų, susijusių su profesijos prestižu, bet netinkamas pasirengimas privedė prie menkų rezultatų ir streikų. Siekis turėti orų atlyginimą už 18 kontaktinių valandų – vis dar svajonė ir siekiamybė.

Noriu paminėti dar vieną itin svarbų mokytojų kokybę lemiantį veiksnį. Mokytojų profesinė socializacija ypač sudėtinga dėl to, kad dar 1975 m. buvo praminta stebimąja pameistryste. Kiekvienas vidurinės mokyklos abiturientas mokykloje iš viso praleidžia 12 tūkst. kontaktinių valandų su pedagogais, tad nenuostabu, kad viską žino apie pedagogo darbą. Ši sąlyga negalioja jokiai kitai profesijai. Todėl nėra lengva rengti mokytojus, kurie dirbtų kitaip negu jų stebėti mokytojai. Vienas iš tokios pameistrystės padarinių yra tai, kad būsimi mokytojai yra gerokai mažiau skeptiški dėl savo riboto žinojimo nei besirenkantieji kitas profesijas. Jie neįvertina tam tikrų mokytojavimo aspektų, nes mato mokytojo darbo vaizdą tik iš dalies, t. y. mokytojo visuminio pedagoginio darbo ir konteksto. Blogiausia, kad jo nemato ir politikai, aiškinantys, jog mokytojai per mažai dirba. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje paprastai kalbama tik apie du pedagogo žinių komponentus: mokomojo dalyko ir pedagogines-psichologines žinias. Tačiau tarptautiniame kontekste užtinkamas Šulmano dar 1986 m. išsakytas terminas „pedagoginės turinio žinios“. Deja, Lietuvoje dažniausiai atskirai kalbama apie pedagogines didaktines ir mokomojo dalyko turinio žinias. Tada ir susidaro didžiausios ugdymo problemos, kai kada pedagoginių ir turinio žinių įgyjama atskirai. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei kai kurie universitetai nori rengti mokytoją pigiai ir greitai. Rengiant pedagogą atsietai nuo profesijos ir pedagoginio proceso, įgyjama tik tam tikrų edukologijos ir psichologijos žinių, „gaminamas“ dalykininkas, o ne žmonių ugdytojas.

Po vizito Lietuvoje takoskyrą tarp orientacijos į dalyką ir vaiką pamatė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovai. Iš pokalbio su pedagogais jie susidarė vaizdą, kad, rengiant mokytojus, daugiausia dėmesio skiriama dalykui ir mokyklų programų turiniui. Jų nuomone, per mažai susitelkta ties pačiu mokytojavimo procesu ir dalyko didaktika.

„MOKYTOJŲ VIENYBĖ IR PYKTIS“

(doc. dr. Julita Navaitienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Visi žinome, kad šiandien mokytojai pikti. Tam esama daugybės priežasčių. Pyktis trukdo mokytojams dirbti. Daug rašoma apie pozityvias emocijas mokytojo darbe – tai didina darbo našumą. Priešingai yra su neigiamomis emocijomis. Tyrimai rodo, kad jos silpnina savikontrolę, motyvaciją, blogina atmintį ir dėmesio paskirstymą, skatina profesijai netinkamą elgesį, ardo tarpasmeninius santykius su mokiniais. Blogiausia, kad emocijos užkrečiamos. Ką tai reiškia? Piktas mokytojas pikta paverčia ir klasę.

Pyktis yra viena pagrindinių neigiamų emocijų. Jis pasireiškia kylant grėsmei ir yra susijęs su nepasitenkinimu esant tam tikrai situacijai. Pyktis kenkia tarpasmeniniam bendravimui. Per jį susilpnėja sprendimų priėmimo įgūdžiai ir atsiranda rizikingas bei depresyvus elgesys. Mąstoma apie kerštą. Po kurio laiko kyla psichinės ir fizinės sveikatos problemų. Daugybė straipsnių patvirtina ir tai, kad pyktis koreliuoja su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Tyrimu siekėme išsiaiškinti, ar pyktis yra susijęs su mokytojo asmenybės bruožais. Apklausėme 157 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojus. Atranka buvo atsitiktinė. Penktadalis, t. y. apie 20 proc., mokytojų yra patyrę stiprų pyktį. Tai reiškia, kad tokie mokytojai nelabai gali dirbti mokykloje. Taigi mokymas yra sudėtinga ir emociškai sunki veikla. Mokytojų emocinė raiška yra griežtai ribojama. Jie negali laisvai reikšti savo emocijų: negali šaukti ant mokinių, klasėje spręsti asmeninių problemų ir pan. Mokytojai žino, kad pyktį reikia suvaldyti. Tai – jų iššūkis. 20 proc. mokytojų šio iššūkio nepriima.

Buvo nustatyta, kad mokytojai, turintys ryškų ekstravertiškumo bruožą, mažiau linkę pykti, rečiau sukelia pyktį, jų vidinis pyktis ir priešiškas požiūris yra silpni. Jeigu yra ryškus neurotiškumo bruožas, tada viskas vyksta atvirkščiai. Nekalbu apie ligą, o tik apie asmenybės bruožus.

Mokytojai, turintys ryškius atvirumo ir sąmoningumo bruožus, – mažiau linkę pykti. Išorinis pyktis turi sąsają su mokytojų darbo trukme, todėl darėme prielaidą, kad ilgiau mokykloje dirbantys pedagogai išmoksta nedemonstruoti savo pykčio. Jis viduje gali virti, bet išoriškai neparodomas. Galima sakyti, jie turi emocinės išraiškos savikontrolę, kuri iš asmens pareikalauja daug vidinės energijos. Reikia pabrėžti, kad kalbu apie mokytojų subjektyvius atsakymus, gali būti, kad mokiniai visa tai vertintų kitaip.

Mokytojai galėjo nurodyti, kokios situacijos jiems sukelia didžiausią pyktį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik visiems mokytojams pyktį sukelia situacijos, susijusios su nesąžiningumu, taip pat jie pyksta, kai elgiamasi kvailai, kai nurodinėja mažiau už juos išmanantis žmogus, kai juos nuvilia, kai vėluoja ir nespėja ir pan. Kilo klausimas, kodėl nesąžiningumas, kaip sukeliantis pyktį veiksnys, nurodomas pirmoje vietoje. Greičiausiai jį mokytojai sieja su profesijos žeminimu.

Skaitykite daugiau.

Pradinių klasių mokinių vertybių ugdymas naudojant informacines komunikacines technologijas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslo leidinyje „Pedagogika“ spausdinamas doktorantės Renatos Kondratavičienės straipsnis „Pradinių klasių mokinių vertybių ugdymas naudojant informacines komunikacines technologijas“. Straipsnyje analizuojama vertybių samprata, pradinių klasių mokinių vertybių ugdymo svarba, informacinių komunikacinių technologijų naudojimo (toliau – IKT) poveikis ugdant mokinių vertybes, pagrindžiamas IKT naudojimo ugdant vertybes reikšmingumas. Siekta išsiaiškinti, kokios IKT ir kaip padeda ugdyti pradinių klasių mokinių vertybes. Tyrimo rezultatai parodė, kad tikslingas IKT naudojimas pradinėse klasėse padeda pedagogui ugdyti pradinių klasių mokinių atsakingumą, sąžiningumą, nuoširdumą, pagarbą, pakantumą, atjautą, poreikį tobulėti, nuolatinį mokymąsi bei partnerystę.

Straipsnį kviečiame skaityti: čia.