VDU Švietimo akademijos edukologė D. Jakavonytė-Staškuvienė apie alfa kartos vaikus

DELFI.LT spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė apie alfa kartos vaikus.

Jei apie Z kartą daugmaž viskas aišku, naujoji – 2010 metais ir vėliau gimusi karta kelia daug klausimų. Kaip bendrauti su šiais vaikais, kaip juos ugdyti, kaip sudominti, ko iš jų tikėtis? Apie visa tai papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

– Daugiausia informacijos galima rasti apie Z kartą, alfa karta kol kas yra daugeliui – neatrasti klodai. Kada gimę yra šie vaikai?

– Alfa kartai priskiriami vaikai gimę 2010-aisiais metais ir vėliau. Galima sakyti, kad šiai kartai priklauso dabartiniai pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. – Kokie yra jų pagrindiniai bruožai? Kuo skiriasi nuo Z kartos? – Kiekviena karta yra siejama su technologijų išsivystymu, technologine pažanga. Manau, kad būtent alfa kartos vaikai auga didžiausios technologijų pažangos laikotarpiu, kai dirbtinio intelekto valdomų daiktų artimiausioje aplinkoje yra vis daugiau. Tad šios kartos vaikai yra labai imlūs technologijoms, jau net programavimo pradmenis pradeda įvaldyti šešiamečiai. Šios kartos vaikai geba greitai išmokti, yra drąsūs, nebijantys klysti, norintys tobulėti, todėl ir loginio mąstymo gebėjimų pamatus ugdosi nuo pat mažens. Kadangi jie gimę aplinkoje, kurioje daug įvairių technologijomis grįstų sprendimų, aplinkos daiktų, todėl jais gali puikiai naudotis, kartais net geriau už suaugusiuosius. Pavyzdžiui, fotografuoti šiandieninėje aplinkoje geba ne vienas penkiametis. Galime pastebėti, jog skaityti ir rašyti dažnas vaikas išmoksta rašydamas žinutes draugams telefone, su artimaisiais bendraudamas nuotoliniu būdu.

– Kaip bendrauti su alfa kartos vaikais?

– Manau, kad su bet kurios kartos vaikais bendravimas išlieka vienu svarbiausių uždavinių. Vaikas artimiausioje aplinkoje turėtų jaustis mylimas. Santykiai grįsti savitarpio pagarba ir pasitikėjimu yra patys svarbiausi ir šiandieniame pasaulyje. Labai svarbu, kad tai, kas pažadėta, būtų ir ištesėta, nes taip vaikai mokosi žodžio ir susitarimų laikymosi principų. Jeigu kalbėtume apie ugdymo procesą, vaikai noriai mokosi tuomet, kai žino, ką, kaip ir kodėl reikia atlikti, kas iš to bus, koks laukiamas rezultatas ir pan. Tad pozityviai motyvuoti ir tartis dėl visų veiklų reikėtų nuolatos. Po veiklos, kai darbai jau padaryti, labai naudinga permąstyti, kaip vyko, ką pavyko pasiekti geriausia, o ką ir kaip dar būtų galima patobulinti. Ši ar panaši praktika deda gilius metakognityvinių gebėjimų pagrindus, ugdo kritinį mąstymą, kuris būtinas kiekvienam priimant sprendimus, analizuojant problemines situacijas.

Skaitykite daugiau.

Diskusija „Svajonių mokykla – misija įmanoma“

Rugpjūčio 22 d. Vilniuje Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas organizavo diskusiją „Svajonių mokykla – misija įmanoma“. Mokyklų direktoriai, mokytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai, studentai dalinosi įžvalgomis apie svajonių mokyklą.

VDU dar daugiau dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir tarptautiškumui

„Šiuos mokslo metus mes pradedame kaip vienas didžiausių universitetų Lietuvoje: pernai mūsų gretas papildė kolegos iš Švietimo akademijos, o šiais metais – ir Žemės ūkio akademijos. Į mūsų bendruomenę taip pat įsijungė užsienio studentai iš daugiau nei 70 pasaulio šalių“, – akademinę aplinką ir bendruomenę pristato Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.

VDU tapo plačiausios aprėpties universitetu Lietuvoje ir šiuo metu bakalauro studijas vykdo šiose kryptyse: matematikos, informatikos, gyvybės, technologijų, inžinerijos, žemės ūkio, ugdymo, fizinių, socialinių, humanitarinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos bei menų.

Nuo šiol VDU dar daugiau dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir tarptautiškumui. Šių principų dėka, studentai įgyja platų, bendrauniversitetinį išsilavinimą, neapsiribodami tik siaura pasirinktos studijų programos specializacija. Studijuojant čia galima vienu metu gilintis į skirtingas sritis (informatiką, filosofiją, biologiją ir daugybę kitų), ugdyti verslumo, IT, medijų ir kitas kompetencijas, nepriklausomai nuo savo pasirinktų studijų.

„Kalbos apie inovatyvias galimybes yra neatsiejamos nuo rekomendacijų dėl duomenų apsaugos, filosofai kartu su IT specialistais sprendžia, kaip dirbtinio intelekto vertybes susieti su žmogiškosiomis, o menininkai kūryboje naudoja adityvios gamybos technologijas, pavyzdžiui, 3D spausdinimą“, – ribų tarp disciplinų ir profesijų išnykimą aptaria VDU rektorius prof. J. Augutis.

Tarptautinė studijų aplinka ir augantis užsienio studentų skaičius

Tarptautiškumas – VDU vizitinė kortelė. Kasmet čia atvyksta studentai ir dėstytojai iš užsienio, su užsienio partneriais vykdomi bendri tyrimai ir jungtinės studijų programos, studentų mainai, stažuotės. Nuo 2019 m., po integracijos, tarptautinių partnerių skaičius dar labiau išaugo, taip pat palaikomi tvarūs ryšiai su UNESCO, NATO ir kitomis tarptautinėmis institucijomis.

2019/ 2020 mokslo metų rudens semestro metu VDU pradės arba studijas tęs daugiau nei 1000 užsienio studentų. Lyginant su 2017/ 2018 mokslo metais, šis skaičius išaugo daugiau nei 400.

VDU tarptautiškumo geografinis aspektas įspūdingas – šį rudenį universitete studijuos studentai iš daugiau nei 70 skirtingų pasaulio šalių.

Šiemet daugiausiai studentų į laipsnį suteikiančias studijas atvyko iš Kinijos, Ukrainos, Kazachstano, Indijos bei Azerbaidžano. Daugiausiai studentų pagal mainų programas atvyko iš Japonijos, Italijos, Turkijos, Ispanijos ir Prancūzijos. Pirmą kartą VDU studijas pasirinko Mongolijos, Jemeno, Vietnamo piliečiai.

Universitetas taip pat skatina visus studentus patiems išbandyti VDU siūlomas tarptautines galimybes. „Šiemet VDU kaip niekada anksčiau sustiprino savo tarptautines galimybes ir šiuo metu siūlo tiek „Erasmus+“, tiek dvišalių mainų kryptis į visus geriausius pasaulio universitetus: nuo Europos iki Jungtinių Amerikos Valstijų ir Azijos“, – apie dar didesnį tarptautinį potencialą pasakoja prof. J. Augutis.

Be visų šių naujovių, studentams VDU suteikia įvairias, studentų ypač vertinamas, galimybes, kurios leidžia įgyti visapusį išsilavinimą.

Naujų mokslo metų pradžią švęskime kartu!

Kaip ir kiekvienais metais Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia visą universiteto bendruomenę – studentus, dėstytojus, darbuotojus – kartu pasitikti naujųjų mokslo metų pradžią.

Naują akademinių metų etapą visa VDU Švietimo akademijos bendruomenė kartu pradės Mokslo metų pradžios šventėje, kuri vyks rugsėjo 2 dieną, pirmadienį, 10 val. visi kviečiame rinktis VDU Švietimo akademijos (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius, vidiniame kiemelyje). Čia laukia šventiniai sveikinimai bei muzikinis studentų pasirodymas. Po renginio bus galimybė vykti autobusu į Kauną.

Pirmadienį. 13 val. visi kviečiami rinktis prie Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune (Vilniaus g. 33). Čia studentų lauks tradicinė VDU pirmakursių priesaika, VDU rektoriaus sveikinimas ir iškilminga eisena iki Kauno Rotušės aikštės.

Po šventinės eisenos, 14 val. Rotušės aikštėje visų lauks šventinė kulminacija – Lino Adomaičio koncertas! Šis nemokamas koncertas – VDU dovana visiems universiteto ir Kauno studentams, gyventojams bei miesto svečiams.

Šv. Mišios už akademinę bendruomenę (Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika, Vilniaus g. 1) vyks rugsėjo 2 d., pirmadienį, 12 val.

Tarptautinėje konferencijoje Japonijoje VDU ŠA doc. dr. J. Cibulskienė skaitė pranešimus

2019 m. rugpjūčio 6–11 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Jurga Cibulskienė dalyvavo 15-oje tarptautinėje mokslinėje kognityvinės lingvistikos konferencijoje „Crosslinguistic perspectives on Cognitive Linguistics“ Kwansei Gakuin universitete (Nishinomiya, Japonija) ir skaitė du žodinius pranešimus: „Cross-linguistic metaphorical representation of the #MeToo movement: communicating attitudes“ ir „Constructing attitudinal stance via metaphors: a multi-perspective cognitive approach toward politically contested events“ (kartu su bendraautore Inesa Šeškauskiene, Vilniaus universitetas)

Projektas „15-oji tarptautinė mokslinė kognityvinės lingvistikos konferencija Kognityvinės lingvistikos tarpkalbinės perspektyvos“ bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) (Nr.09.3.3-LMT-K-712-13-0315).

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų akimirkos

2019 m. liepos 29 – rugpjūčio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Rugpjūčio 12 d. baigėsi Lituanistinės studijos, kuriose dalyvavo 13 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai.

Dalinamės foto akimirkomis iš kursų.

Tarptautinės konferencijos „Movements“ partneris – VDU Švietimo akademija

2019 m. gruodžio 12-13 dienomis Kroatijoje vyks tarptautinė konferencija „Movemenst“. Konferencijoje mokslininkai skaito pranešimus apie kultūros, švietimo, meno, politiką Europoje.

Šios konferencijos partneris – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija . Konferencijos komiteto narė – VDU ŠA dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė.

Kviečiame dalyvauti konferencijoje. Daugiau informacijos: čia.

Pasaulio lietuvius jungia ilgesys

„Bernardinai.lt“ spausdina Rasos Baškienės straipsnį „Pasaulio lietuvius jungia ilgesys“, kuriame rašo apie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų organizuotą diskusiją „Kas vienija pasaulio lietuvius?“.

„Ar mums reikalinga Pasaulio lietuvių bendruomenė? Labai reikalinga, ji labai man padėjo gyvenant Malyje, Afrikoje. Ji labai daug padėjo mano vaikams, kurie mokėsi lietuviškojoje Vasario 16-osios lietuvių gimnazijoje…“ Tokį klausimą uždavė ir čia pat į jį atsakė 35 metus Malyje praleidusi rašytoja Viktorija Prėskienytė-Diawara diskusijoje „Kas vienija pasaulio lietuvius?“, rugpjūčio 6 d. vykusioje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Klausimus apie tai, kas jungia ir kas skaldo pasaulio lietuvius, diskusijoje kėlė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų, vykstančių jau 17-ąjį kartą, dalyviai: 13 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų iš JAV, Suomijos, Egipto, Austrijos, Liuksemburgo, užsieniečiai, turintys lietuviškų šaknų, tarp jų – lietuviai iš Karaliaučiaus, Černiachovskio srities, norintys susipažinti su Lietuva, pasimokyti lietuvių kalbos. Kalbėta apie bendro lietuvių tinklo sukūrimą, užsimintaapie pasaulio lietuvio sąvoką, Bet kas tas pasaulio lietuvis? Koks jis turėtų būti ir ar jis reikalingas mums?

Pasak kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, svetur gyvenantiems lietuviams svarbu išsaugoti lietuvių kalbą. „Mokantis lietuvių kalbos, atsiveria kultūra, savęs pažinimas. Kai kuriems tai – tapatybės, savęs paieška, bandymas suprasti pasaulį. Lietuvių kalba tauri, didinga ir sena kaip sekvojos medis“, — sakė V. Leonavičienė. Diskusijoje dalyvavęs rašytojas ir filosofas Liutauras Degėsys teigė, Amerikoje žmonės 150 mylių vaikus veža į šeštadieninę lituanistinę mokyklą, motinos prieš miegą vaikams skaito lietuviškas knygas, džiaugiasi atvykusiais rašytojais – tokios pagarbos Lietuvoje jie nesulaukia.

Pasak Viktorijos Prėskienytės-Diawaros, keista, kai išvykę svetur po poros metų jau verčia liežuvį ir nebekalba lietuviškai. „Mokyti vaikus lietuviškai yra labai svarbu, neįsivaizduoju, kaip tėvai gali to nemokyti savo vaikų. Tačiau, norint sudominti vaikus, reikėtų su jais kalbėtis šiuolaikine kalba, nes mano senasis pasakų pasaulis jiems visiškai neįdomus ir nesuprantamas. Reikia rasti formulę, kodėl mūsų vaikai ir anūkai turėtų mylėti šitą žemę…“

O kokios galios, be lietuvių kalbos, dar galėtų mus suvienyti? Sociologai yra nustatę, jog po pusantros kartos kalba dingsta, tad reikia ruoštis ir pradėti organizuoti šalia kalbos mokymosi ir kitokią veiklą. Išeivių vaikai, lankantys lituanistikos mokyklas, per pertraukas mieliau tarpusavyje bendrauja šalies, kurioje gyvena, kalba. Šia kalba jie bendrauja su draugais, mokosi mokyklose. Tad kalba greitai jau nebebus svarbiausia priežastis save laikyti lietuviu.

„Amerikoje daugiau patriotizmo nei Lietuvoje – beveik kiekvienas vaikas ir jo tėvai turi tautinius kostiumus. Atvykę į Ameriką iš pradžių nori greitai asimiliuotis, tačiau po kelerių metų lietuvis pradeda ieškoti savo identiteto. Jei esi atvykęs į Ameriką – visuomet būsi emigrantas“, – tokia įžvalga dalinosi Bostono lituanistinės mokyklos mokytoja Miglė Žaliokaitė-Limantas.

Raminta Zalieckytė, prieš kelerius metus Austrijoje atkūrusi lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“, sakė, kad gyvenant multikultūrinėje aplinkoje labai sunku išsaugoti lietuviškąjį identitetą. „O jei svetimoje šalyje auga tavo vaikai, misija užauginti juos lietuviais dar pasunkėja – jie auga svetima kalba kalbančioje aplinkoje. Namuose dažniausiai kalbama dviem ar trimis kalbomis, darželiuose ir mokyklose skaitomos nelietuviškos knygos, žiūrimi nelietuviški filmukai, dainuojamos nelietuviškos dainos. Tad šeima turi tikrai pasistengti, jei nori išauginti lietuvį. Būtent noras, kad sūnus kalbėtų lietuviškai, žinotų papročius, istoriją ir bendrautų su lietuviškai kalbančiais vaikais, paskatino imtis šios misijos, – prisipažįsta R. Zalieckytė. – Man sunku pasakyti, kas yra pasaulio lietuvis – man visi yra pasaulio lietuviai, tiek gyvenantys Amerikoje, tiek Lietuvoje.“

„Pasaulio lietuviai– tai medis, kurio šakos esame. Jos nenulūžta, kad ir kur išvyktume“, – sakė Hurgados „Jūros arkliukų“ mokyklos atstovė Milda Balsytė. Paklausta apie Lietuvos valdžios požiūrį į emigrantus, ji teigė nesiskundžianti valdžios veiksmais, tačiau užsigavusi dėl gegužės mėnesį surengto dvigubos pilietybės referendumo, kurio rengėjai neaišku kokiais kriterijais atsirinko šalis, kuriose gyvenantiems lietuviams būtų suteikta pilietybė.

Daugiau skaitykite.

Stojantiesiems – papildomas LAMA BPO ir universitetinis priėmimas

Papildomo LAMA BPO priėmimo metu į likusias laisvas valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas stojantieji galės pretenduoti nuo rugpjūčio 12 dienos. Atnaujintus prašymus arba teikti naujus prašymus stojantieji galės iki rugpjūčio 15 dienos. Papildomo priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 20 dieną iki 12 valandos.

Papildomame priėmime galima dalyvauti:

dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis jau sudarė valstybės finansuojamą studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją;
tiek dėl valstybės finansuojamos, tiek dėl valstybės nefinansuojamos studijų vietos, jeigu stojantysis sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį su aukštąja mokykla arba jeigu negavo arba nepriėmė jokio kvietimo studijuoti.

Papildomo LAMA BPO priėmimo (rugpjūčio 12-15 d.) metu bus galima įtraukti naujus pageidavimus į prašymą, keisti finansavimo šaltinį ar studijų formą. Prašyme bus galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus.

Stojamieji egzaminai ir motyvacijos vertinimas

Papildomame priėmime taip pat galima pretenduoti į ugdymo mokslų ir menų studijų programas. Asmenys, kurie nedalyvavo pagrindinėje motyvacijos vertinimo ir stojamųjų egzaminų sesijoje, rugpjūčio 14 dieną motyvacijos vertinimą, meno pedagogikos ar menų studijų stojamuosius egzaminus turės galimybę laikyti. Tam asmuo turi savo prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje pateikti ne mažiau kaip 3 valandos iki stojamojo egzamino ar motyvacijos vertinimo pradžios.

Stojantieji į Katalikų teologijos studijų programą taip pat rugpjūčio 14 d. turės galimybę dalyvauti motyvacijos vertinime bei pateikti kunigo rekomendaciją.

Papildomų stojamųjų egzaminų tvarkaraštis ir tvarka.

Papildomo LAMA BPO priėmimo sutarčių pasirašymas

Baigiantis papildomam LAMA BPO priėmimui, rugpjūčio 20 d. iki 12 val. stojančiajam, atsižvelgiant į jo prašyme nurodytus prioritetus, bus pateiktas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą universitete arba kolegijoje. Pakviestieji studijuoti Vytauto Didžiojo universitete turės rugpjūčio 21-22 d. pasirašyti elektroninę studijų sutartį internetu arba atvykę į universitetą.

VDU universitetinis priėmimas

Stojantieji tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas nuo rugpjūčio 2 d. prašymą gali pateikti ir tiesiogiai Vytauto Didžiojo universitetui, užpildant prašymą internetu bei ten pat pateikiant visus reikiamus dokumentus.

Dokumentų pateikimas

Asmenys, norintys dalyvauti universitetinio priėmimo konkurse valstybės nefinansuojamai studijų vietai Vytauto Didžiojo universitete užimti, nuo rugpjūčio 2 iki 21 dienos (stojantieji į menų krypties ir ugdymo mokslų krypties programas – iki rugpjūčio 19 d.) turi užpildyti elektroninį priėmimo prašymą, ir pateikti šiuos dokumentus:

asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę);
brandos atestatą ir jo priedus arba kitus vidurinį išsilavinimą liudijančius dokumentus;
papildomus pažymėjimus/diplomus, liudijančius apie aktyvią, visuomenišką veiklą mokykloje;

Stojamieji egzaminai

Rugpjūčio 20-21 dienomis vyks universitetinio priėmimo stojamieji egzaminai į menų krypčių grupės studijų programas (Atlikimo menas, Muzikos produkcija, Naujųjų medijų menas) ir į Mokomojo dalyko pedagogikos menų krypties programas (Dailė, Muzika, Šokis).

Universitetinio papildomo priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 23 d. kiekvieną stojantįjį informuojant asmeniškai. Studijų sutartys pasirašomos rugpjūčio 26 d.

Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:

VDU ŠA Lenkų kalbos ir kultūros centras dalyvauja tarptautiniame projekte „Polish Online“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro dėstytojai dalyvauja tarptautiniame projekte „Polish Online“ (Nr. 2017-1-PL01-KA204-038686), kurį remia Erasmus+ programa. Projekto tikslas – sukurti daugiakalbę svetainę lenkų kalbos mokymuisi, kuri bus pritaikyta ir lietuviakalbiams vartotojams.

Apie svetainę polski.info

Šiandien mokymasis internetu yra viena iš paprastų ir veiksmingų švietimo formų, kurios taikomos ir kalbų mokymo(si) procese. Lenkų kalba yra antroji pagal vartojimą slavų kalba po rusų. Lenkų kalbos mokymasis vyks internete, efektyviai ir nemokamai. Interaktyvi elektroninio mokymo platforma polski.info padės įgyti lenkų kalbos pradmenis. Ši platforma bus ypač tinkama užsieniečiams, kurie norėtų įgyti lenkų kalbos pagrindus ir plėsti savo akiratį apie Lenkiją – šalį, persmelktą turtingos Europos istorijos ir kultūros. Į kalbos kursus bus įtraukta pagrindinė informacija apie lenkų kasdienį gyvenimą, tradicijas ir šnekamosios kalbos išraiškos priemones. Tai įgalins ne tik išmokti bendrauti lenkų kalba, bet taip pat geriau suprasti Lenkijos žmones ir jų gyvenimą ar netgi suteiks daugiau galimybių darbo rinkoje.

Kas bus svetainėje?

Internetiniai lenkų kalbos kursai A1 ir A2 lygiais (įskaitant ir įvadinę fonetikos pamoką pradedant mokytis A1 lygiu)
Lenkų kalbos gramatikos vadovas

· Pagrindinis žodynas su žodžių tarimo įrašais

Bendravimo ir socialinių tinklų priemonės

Vartotojui bus parengtas multimedijos turinys su interaktyviomis ir įtraukiančiomis pratybomis, skaitymo medžiaga bei audio/video priemonėmis. Realus bendravimas ir praktika vyks diskusijų forumuose. Svetainės vartotojai galės bendrauti lenkų kalba tarpusavyje. Galutinis projekto produktas bus įdiegtas 2020 m. rugpjūčio mėn. ir bus prieinamas 9 kalbomis (lenkų, čekų, anglų, vokiečių, rusų, lietuvių, slovakų, slovėnų ir ukrainiečių).Daugiau informacijos galima rasti socialinio tinklo puslapyje.

Partneriai

Projekte dalyvauja 6 partneriai iš 6 Europos Sąjungos šalių:

Uniwersytet Pedagogiczny im. KEN w Krakowie (Lenkija)
Studio Gaus GmBH (Vokietija)
Ostravská univerzita (Čekija)
Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva)
Edukácia@Internet (Slovakija)
Inter-kulturo d.o.o. (Slovėnija)