Kaip turi keistis mokykla, kad užtikrintų kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vykusiame švietimo kaitos aktualijoms skirtame forume „Mokslo ir praktikos dialogas švietimo transformacijai“ aptartos geros mokyklos kūrimo galimybės, paliesta mokytojo, kaip prestižinės profesijos atstovo, vieta švietimo kontekste, pristatytas tyrimas apie mokytojų pyktį ir išryškintos gairės švietimo kaitai, atvedusios prie naujos rezoliucijos sukūrimo.

Forume dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai, mokslininkai, tyrinėjantys sėkmingo švietimo prielaidas Lietuvoje ir užsienyje, pedagogai praktikai ir ugdymo įstaigų vadovai.

„ORIENTUOTAS UGDYMAS SKAITMENINĖS KULTŪROS KONTEKSTE“

(prof. dr. Ona Monkevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Vienoje konferencijoje buvo išsakyta mintis, kad jeigu ligi šiol gyvenome tam tikros skaitmeninės kultūros kontekste, tai šiuo metu vyksta stiprus skaitmeninės paradigmos lūžis. Iš pradžių buvo stengiamasi kiek įmanoma labiau plėtoti technologines galimybes, bet dabar jau suprasta, kad neprieinamos vartotojui didžiosios technologijos neduoda naudos. Atsigręžta į žmogų, į vaiką ir pradėta galvoti, kaip sukurti paprastus vartoti dalykus. Kitas dalykas, kuris nustebino, kad skaitmeninės kultūros mokslininkai itin pabrėžia vadovavimąsi vertybėmis, siekį užtikrinti besiugdančiojo gerovę ir tai, ką duoda naujosios technologijos, – ugdymosi galimybių įvairovės kūrimą.

Ar keičia skaitmeninė technologinė kultūra ugdymosi vertybes? Matome, kad mums aktualios ir Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše suformuotos vertybės, orientuojančios į kuriantį, smalsų, bendraujantį vaiką. Taip pat aktualios vaikų kultūros ir įtraukiojo ugdymo vertybės. Galima sakyti, kad tam tikrose srityse judame, bet vis dar nesame nuėję toli. Kad orientuotomis į vaiką vertybėmis grįstume visą ugdymo procesą, kai kurios vertybės mums, pedagogams, dar yra naujos ir ne itin priimamos. Nauja yra ir tai, kaip susieti emocinį įsitraukimą su kūrybos procesu ir kitomis ugdymo praktikomis.

Dar viena problemiška ikimokyklinio ugdymo sritis – turinio inovacijos. Neseniai švietimo strategas Stresemanas skaitė pranešimą, kuriuo davė keletą patarimų Lietuvai, pabrėždamas, kad yra išskiriamos kietosios ir minkštosios kompetencijos. Kietosios – akademinės krypties, o minkštosios – asmenybinės. Pabrėžiama, kad pasaulyje tarp jų įsivyravo disbalansas. Lietuvoje gebėjimai dar tik pradėti įtraukti į programas. Pedagogams dar trūksta patirties, kaip šias kompetencijas sutelkti į programų turinį.

Blogiausia, kad mes dažnai nukrypstame į siaurą, mažai problemai skirtą turinį, o ne atskiro fenomeno tyrinėjimą, pasitelkdami šiuolaikinių technologijų galimybes. Dabar dažnai įvardijame, kad šiuo metu šalyje iš naujo atrandamas pamestas ugdymo turinys. Norime, kad vaikai žinotų jo galimybes. O štai pedagogai jau nebežino, kokias sąvokas, reiškinius, procesus vaikas turėtų suprasti.

Dar vienas aspektas – tai ugdymo proceso kaita, kurioje didžiausią problemą išryškintume – rutininę prieigą. Reikėtų eiti prie pažangia ugdymo filosofija grindžiamos ugdymo sistemos kūrimo. Būtina kaitos kryptis – nuo dvikryptės pedagogo ir vaiko sąveikos pereiti prie šios sąveikos papildymo dialoginiu vaiko ugdymusi įvairiose grupėse ir aplinkose. Taip pat vis svarbesnis tampa integralus vaikų ugdymas per žaidimą.

Ir paskutinis momentas, kurį noriu paminėti, – tai pedagogų vaidmens kaita. Jie dar nemoka taip modeliuoti ugdymo situacijų, kad jos paskatintų paties vaiko ugdymąsi.

„PEDAGOGO PROFESIJOS PRESTIŽAS“

(doc. dr. Emilija Sakadolskienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Diskusinį klausimą, kaip turi keistis mokykla, kad užtikrintų kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę, šiek tiek koreguočiau, nes ne visais atvejais turi keistis mokykla. Svarbiausia – mokykloje esantys žmonės. Tyrėjai pakartotinai teikia įrodymus, kad mokytojo darbo kokybė turi didesnį poveikį mokinių mokymosi procesui nei programos, mokymo metodai, mokymosi aplinka, finansavimas, mokinių skaičius klasėje ar tėvai.

Lietuvos 100-mečio proga buvo iškelti 3 tikslai ateičiai, iš kurių vienas – kelti mokytojo profesijos patrauklumą ir prestižą. Daugelis teoretikų yra bandę įvardyti, kokie požymiai charakterizuoja profesiją, profesionalumą ir profesijos prestižą. Išskirsiu tris, mano galva, svarbiausius bruožus. Pirmasis – pasirengimas profesijai turi būti reiklus (ar gali būti profesija prestižinė, jei stojant jos studijuoti tereikia kelių balų?). Pavyzdžiui, gydytojai, advokatai laikomi prestižinių profesijų atstovais dar ir dėl studijų trukmės. Šalys, į kurias lygiuojamės, iš pedagogų reikalauja magistro laipsnio. Suomija svarsto to reikalauti net ir iš ikimokyklinukų pedagogų. Antrasis požymis – profesijos atstovui svarbu turėti galimybę tobulintis. Daug kalbama apie kvalifikacijos kėlimo tobulinimą, bet visa tai taip pat dar nesustyguota. Trečiasis požymis – atlyginimas. Apie tai daug kalbėta, bet mažai padaryta. O kartais net ir kalbėta įžeidžiai, kad neapsimoka kelti atlyginimų tiems, kurie tiek daug atostogauja. Etatinis apmokėjimas turėjo spręsti daug problemų, susijusių su profesijos prestižu, bet netinkamas pasirengimas privedė prie menkų rezultatų ir streikų. Siekis turėti orų atlyginimą už 18 kontaktinių valandų – vis dar svajonė ir siekiamybė.

Noriu paminėti dar vieną itin svarbų mokytojų kokybę lemiantį veiksnį. Mokytojų profesinė socializacija ypač sudėtinga dėl to, kad dar 1975 m. buvo praminta stebimąja pameistryste. Kiekvienas vidurinės mokyklos abiturientas mokykloje iš viso praleidžia 12 tūkst. kontaktinių valandų su pedagogais, tad nenuostabu, kad viską žino apie pedagogo darbą. Ši sąlyga negalioja jokiai kitai profesijai. Todėl nėra lengva rengti mokytojus, kurie dirbtų kitaip negu jų stebėti mokytojai. Vienas iš tokios pameistrystės padarinių yra tai, kad būsimi mokytojai yra gerokai mažiau skeptiški dėl savo riboto žinojimo nei besirenkantieji kitas profesijas. Jie neįvertina tam tikrų mokytojavimo aspektų, nes mato mokytojo darbo vaizdą tik iš dalies, t. y. mokytojo visuminio pedagoginio darbo ir konteksto. Blogiausia, kad jo nemato ir politikai, aiškinantys, jog mokytojai per mažai dirba. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje paprastai kalbama tik apie du pedagogo žinių komponentus: mokomojo dalyko ir pedagogines-psichologines žinias. Tačiau tarptautiniame kontekste užtinkamas Šulmano dar 1986 m. išsakytas terminas „pedagoginės turinio žinios“. Deja, Lietuvoje dažniausiai atskirai kalbama apie pedagogines didaktines ir mokomojo dalyko turinio žinias. Tada ir susidaro didžiausios ugdymo problemos, kai kada pedagoginių ir turinio žinių įgyjama atskirai. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei kai kurie universitetai nori rengti mokytoją pigiai ir greitai. Rengiant pedagogą atsietai nuo profesijos ir pedagoginio proceso, įgyjama tik tam tikrų edukologijos ir psichologijos žinių, „gaminamas“ dalykininkas, o ne žmonių ugdytojas.

Po vizito Lietuvoje takoskyrą tarp orientacijos į dalyką ir vaiką pamatė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovai. Iš pokalbio su pedagogais jie susidarė vaizdą, kad, rengiant mokytojus, daugiausia dėmesio skiriama dalykui ir mokyklų programų turiniui. Jų nuomone, per mažai susitelkta ties pačiu mokytojavimo procesu ir dalyko didaktika.

„MOKYTOJŲ VIENYBĖ IR PYKTIS“

(doc. dr. Julita Navaitienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Visi žinome, kad šiandien mokytojai pikti. Tam esama daugybės priežasčių. Pyktis trukdo mokytojams dirbti. Daug rašoma apie pozityvias emocijas mokytojo darbe – tai didina darbo našumą. Priešingai yra su neigiamomis emocijomis. Tyrimai rodo, kad jos silpnina savikontrolę, motyvaciją, blogina atmintį ir dėmesio paskirstymą, skatina profesijai netinkamą elgesį, ardo tarpasmeninius santykius su mokiniais. Blogiausia, kad emocijos užkrečiamos. Ką tai reiškia? Piktas mokytojas pikta paverčia ir klasę.

Pyktis yra viena pagrindinių neigiamų emocijų. Jis pasireiškia kylant grėsmei ir yra susijęs su nepasitenkinimu esant tam tikrai situacijai. Pyktis kenkia tarpasmeniniam bendravimui. Per jį susilpnėja sprendimų priėmimo įgūdžiai ir atsiranda rizikingas bei depresyvus elgesys. Mąstoma apie kerštą. Po kurio laiko kyla psichinės ir fizinės sveikatos problemų. Daugybė straipsnių patvirtina ir tai, kad pyktis koreliuoja su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Tyrimu siekėme išsiaiškinti, ar pyktis yra susijęs su mokytojo asmenybės bruožais. Apklausėme 157 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojus. Atranka buvo atsitiktinė. Penktadalis, t. y. apie 20 proc., mokytojų yra patyrę stiprų pyktį. Tai reiškia, kad tokie mokytojai nelabai gali dirbti mokykloje. Taigi mokymas yra sudėtinga ir emociškai sunki veikla. Mokytojų emocinė raiška yra griežtai ribojama. Jie negali laisvai reikšti savo emocijų: negali šaukti ant mokinių, klasėje spręsti asmeninių problemų ir pan. Mokytojai žino, kad pyktį reikia suvaldyti. Tai – jų iššūkis. 20 proc. mokytojų šio iššūkio nepriima.

Buvo nustatyta, kad mokytojai, turintys ryškų ekstravertiškumo bruožą, mažiau linkę pykti, rečiau sukelia pyktį, jų vidinis pyktis ir priešiškas požiūris yra silpni. Jeigu yra ryškus neurotiškumo bruožas, tada viskas vyksta atvirkščiai. Nekalbu apie ligą, o tik apie asmenybės bruožus.

Mokytojai, turintys ryškius atvirumo ir sąmoningumo bruožus, – mažiau linkę pykti. Išorinis pyktis turi sąsają su mokytojų darbo trukme, todėl darėme prielaidą, kad ilgiau mokykloje dirbantys pedagogai išmoksta nedemonstruoti savo pykčio. Jis viduje gali virti, bet išoriškai neparodomas. Galima sakyti, jie turi emocinės išraiškos savikontrolę, kuri iš asmens pareikalauja daug vidinės energijos. Reikia pabrėžti, kad kalbu apie mokytojų subjektyvius atsakymus, gali būti, kad mokiniai visa tai vertintų kitaip.

Mokytojai galėjo nurodyti, kokios situacijos jiems sukelia didžiausią pyktį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik visiems mokytojams pyktį sukelia situacijos, susijusios su nesąžiningumu, taip pat jie pyksta, kai elgiamasi kvailai, kai nurodinėja mažiau už juos išmanantis žmogus, kai juos nuvilia, kai vėluoja ir nespėja ir pan. Kilo klausimas, kodėl nesąžiningumas, kaip sukeliantis pyktį veiksnys, nurodomas pirmoje vietoje. Greičiausiai jį mokytojai sieja su profesijos žeminimu.

 Skaitykite daugiau.

Pradinių klasių mokinių vertybių ugdymas naudojant informacines komunikacines technologijas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslo leidinyje „Pedagogika“ spausdinamas doktorantės Renatos Kondratavičienės straipsnis „Pradinių klasių mokinių vertybių ugdymas naudojant informacines komunikacines technologijas“. Straipsnyje analizuojama vertybių samprata, pradinių klasių mokinių vertybių ugdymo svarba, informacinių komunikacinių technologijų naudojimo (toliau – IKT) poveikis ugdant mokinių vertybes, pagrindžiamas IKT naudojimo ugdant vertybes reikšmingumas. Siekta išsiaiškinti, kokios IKT ir kaip padeda ugdyti pradinių klasių mokinių vertybes. Tyrimo rezultatai parodė, kad tikslingas IKT naudojimas pradinėse klasėse padeda pedagogui ugdyti pradinių klasių mokinių atsakingumą, sąžiningumą, nuoširdumą, pagarbą, pakantumą, atjautą, poreikį tobulėti, nuolatinį mokymąsi bei partnerystę.

Straipsnį kviečiame skaityti: čia. 

 

LRT radijo laidoje „10-12“ VDU ŠA dėstytojas M. Nefas apie šaulius

Liepos 30 d. LRT radijo laidoje „10-12“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojas, istorijos mokytojas  dr. Mindaugas Nefas, kuris  išleido knygą apie sąjungos realybę ir siekius. Kodėl šauliai – „dvasios aristokratai“? Kiek šauliais domisi mokiniai?  Pokalbį galite išgirsti nuo 59 min: čia. 

VDU Švietimo akademijoje Vilniuje prasidėjo lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai

Liepos 29 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai.  Šiemet daugiau nei 50 užsieniečių iš 18 pasaulio šalių mokysis lietuvių kalbos, susipažins su šalimi, kultūra, istorija. Studentai ne tik mokysis lietuvių kalbos, bet ir aplankys Trakus,  Kauną, Platelių regioną, Nidą, Aukštadvarį. Taip pat vyksta lituanistinės studijos, skirtos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Net 13 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų iš JAV, Egipto, Suomijos, Austrijos, Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lenkijos dalyvauja lietuvių kalbos, istorijos, filosofijos  paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, aplankys Kernavę, Kauną.

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų vadovės Vilmos Leonavičienės teigimu, studentai žino, kodėl nori mokytis lietuvių kalbos.  „Tai susiję su mokslu, moksliniais tyrimais. Jie arba rašo magistro darbus, arba dirba filologinį darbą, arba yra tiesiog humanitarai, politologai, tarptautinių ryšių studijų specialistai, kuriems reikia lietuvių kalbos. Jie nori mus pažinti iš arčiau, sužinoti, kas yra Lietuva“, – teigia Vilma Leonavičienė.

 

VDU skelbia papildomą priėmimą į profesines pedagogikos studijas

Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, paremtas artes liberales principais, skelbia papildomą priėmimą į dvi valstybės finansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas profesinių studijų programoje „Pedagogika“.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje.

Programa skirta asmenims, neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos: bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, profesinėse mokyklose ar neformalaus ugdymo institucijose, ir norintiems įgyti reikalingų gebėjimų darbui su besimokančiaisiais.

Prioritetas priimant skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslio ugdymo, kalbų, socialinio ugdymo dalykų mokytojų kvalifikacijai.

Baigus pedagogikos profesinių studijų programą, suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Studijų programos vykdymas pritaikytas dirbantiems, paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais), konsultacijos su dėstytojais vyksta nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir informacija pateikiama virtualioje aplinkoje „Moodle“.

Prašymus galima pateikti iki rugpjūčio 22 d., 10:00 val., interneto tinklalapyje  epasirasymas.vdu.lt.

Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus.

Rugpjūčio 23 d., 9 val., Kaune (Jonavos g. 66) ir Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31) vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime priėmimo į studijas taisyklėse nurodytu laiku.

Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto (prieš 7 darbo dienas) apie tai pranešti studijų programą vykdančiai VDU Švietimo akademijai ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.

Priėmimo sąlygos pateikiamos 2019 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“

VDU Švietimo akademija

Ketinantiems studijuoti Kaune:

Vytauto Didžiojo universitetas | Švietimo akademija
Studijų koordinatorė | Vaida Lukšienė
El. paštas | vaida.luksiene@vdu.lt
Telefonas | (8 37) 327 875

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

Vytauto Didžiojo universitetas | Švietimo akademija
Studijų koordinatorė | Romutė Šainer
El. paštas | romute.sainer@vdu.lt
Telefonas | (8 610) 67 303

Lituanistinių mokyklų mokytojai diskutuos apie pasaulio lietuvių vienybę

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks diskusija „Kas vienija pasaulio lietuvius?“. Diskusijoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai — užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš JAV, Suomijos, Egipto, užsieniečiai, turintys lietuviškų šaknų.

Jau septynioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai pritraukia nemažai užsieniečių, norinčių išmokti lietuvių kalbą. Į juos taip pat atvyksta užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, nes čia gali tobulinti savo kompetencijas, su kolegomis pasidalinti įžvalgomis apie pasaulio lietuvius. Pasak kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, svetur gyvenantiems lietuviams svarbu išsaugoti lietuvių kalbą. „Mokantis lietuvių kalbos, atsiveria kultūra, savęs pažinimas. Kai kuriems tai – tapatybės, savęs paieška, bandymas suprasti pasaulį. Lietuvių kalba tauri, didinga ir sena kaip sekvojos medis“, — sako V. Leonavičienė.

Diskusijoje dalyvaus ir Raminta Zalieckytė, kuri prieš kelerius metus Austrijoje atkūrė lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“. „Gyvenant multikutūrinėje aplinkoje labai sunku išsaugoti lietuvišką identitetą. O jei svetimoje šalyje auga tavo vaikai, misija užauginti juos lietuviais dar pasunkėja – jie auga svetima kalba kalbančioje aplinkoje. Namuose dažniausiai kalbama dviem ar trimis kalbomis, darželiuose ir mokyklose skaitomos nelietuviškos knygos, žiūrimi nelietuviški filmukai, dainuojamos nelietuviškos dainos. Tad šeima turi tikrai pasistengti, jei nori išauginti lietuvį. Būtent noras, kad sūnus kalbėtų lietuviškai, žinotų papročius, istoriją ir bendrautų su lietuviškai kalbančiais vaikais, paskatino imtis šios misijos“, – prisipažįsta R. Zalieckytė.

Seimo narys, ambasadorius Žygimantas Pavilionis teigia, jog pasaulio lietuviams, ypač vaikams, gimusiems svetur, būtina atverti Lietuvą ir bandyti išsaugoti ryšį su tėvyne. „Šiems vaikams turime plačiai atverti kelią į Lietuvą, kad išaugtume iki keturių, o gal ir daugiau milijonų, kaip užaugo Airija ar Izraelis“, — teigia Ž. Pavilionis.

Po integracijos atsinaujinęs VDU vertina stojančiųjų pasitikėjimą

Pirmieji priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, jog stojančiųjų skaičiai daugelyje universitetų mažėjo, kai kur ir ženkliai. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bendras pakviestųjų studijuoti skaičius išliko beveik nepakitęs. Prieš keletą metų Aleksandro Stulginskio, Lietuvos edukologijos universitetų, iš dalies ir VDU stojančiųjų skaičius buvo smuktelėjęs. Po universitetų integracijos pavyko jį stabilizuoti – VDU yra viena iš nedaugelio aukštųjų mokyklų, priėmusių beveik tiek pat studentų, kaip ir 2018-aisiais. VDU šiais metais iš viso pakvietė 1187 stojančiuosius.

„Nežiūrint to, kad integracija įvyko tik metų pradžioje ir iki šiol nėra pilnai pabaigta, tačiau jau pastebimi teigiami šio proceso rezultatai. Be to, dalyje programų, tarp jų ir susijusiose su žemės ūkiu, studentų skaičius pradėjo pamažu augti“, – pažymėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Pagal bendrą kviečiamųjų studijuoti skaičių, populiariausios VDU studijų programos šiemet – psichologija, viešoji komunikacija, kūrybinės industrijos, Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos. Universitetas taip pat yra vienintelis šalyje, kuris priėmė stojančiųjų į mokomojo dalyko pedagogiką – ją studijuoti iš viso pakviesti 78 abiturientai.

Pasak VDU rektoriaus, nors itin didelės viltys siejamos su mokytojų rengimo sistema, nebuvo sulaukta pakankamos paramos iš valstybės – šalies švietimo politikos pokyčių, stipendijų skyrimo, savivaldybių socialinio paketo būsimiems pedagogams.

„Jei situacija rengiant pedagogus vaikų darželiams ir pradinėms mokykloms dar pakenčiama – jas vykdo Vilniaus ir Kauno kolegijos, Vilniaus ir kiti universitetai – tai su dalykų mokytojų rengimu yra labai prastai. Universitetas iš savo pusės padarė viską – sukurta patraukli, lanksti programa, leidžianti įgyti tiek vieno, tiek dviejų dalykų mokytojo profesiją. Aprūpinta įvairiomis kompetencijomis, įvairių kalbų mokėjimu, informacinių technologijų valdymo, įtraukiojo mokymo didaktika. Nepaisant trūkstamos paramos vieninteliam VDU pavyko pritraukti stojančiųjų į mokomojo dalyko pedagogiką“, – pasakojo rektorius.

Prof. J. Augutis pažymėjo, jog studentų priėmimo sistema, skaičiuojanti tik moksleivių valstybinių ir kitų egzaminų pažymius, bet nei kiek neatsižvelgianti į jų motyvaciją bei papildomai įgytas kompetencijas, yra pasenusi ir pasaulyje vis rečiau benaudojama.

VDU šiais metais sudarė galimybę stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pateikti dokumentus, įrodančius jų kompetenciją ir patirtį, įgytą neformalioje veikloje, susijusioje su pasirinkta studijų kryptimi. Pavyzdžiui, socialiniu darbuotoju dirbęs ar toje srityje ne mažiau kaip metus savanoriavęs stojantysis galėjo gauti papildomą balą – tais atvejais, kai į studijų vietą nebuvo konkurso. Panašiai buvo vertinami ir įregistravę ūkį ir turintys ūkininko pažymėjimą stojantieji į žemės ūkio krypties programas.

„Manau, kad ši vertinimo sistema yra efektyvi ir ateityje bus vis plačiau taikoma“, – akcentavo VDU rektorius.

 

 

Lietuvos studentų kroso vicečempionė M. Jovaišaitė diplomuota chemijos ir fizikos mokytoja

Prieš kelias savaites Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Monika Jovaišaitė atsiėmė chemijos ir fizikos mokymo bakalauro diplomą. Rudenį Monika pagal programą „Erasmus+“ planuoja išvykti į Tenerifę, kur lituanistinėje mokykloje dirbs mokytoja. Ateityje mergina žada dirbti chemijos ir fizikos pedagoge. Pasak absolventės, studijuoti dvigubą specialybę buvęs nelengvas iššūkis, tačiau ji puikiai suderino studijas su  atrasta aistra – lengvąja atletika.

– Kokie jausmai aplanko baigus bakalauro studijas?

– Apima įvairūs jausmai, manau, dauguma studentų jaučiasi sumišę, nes vėl pakliūva į tą gyvenimo tarpsnį, kuris prasideda baigus dvyliką klasių, nes tuomet kyla klausimas: „Kas gi bus toliau?“ Tačiau kai susidėlioji prioritetus ir darai tai, ką tikrai nori daryti, viskas tampa paprasčiau ir daug lengviau. Kita vertus, žinau, jog esu teisingame kelyje ir šios studijos man buvo naudingos. Turiu pripažinti, kad baigusi mokslus jaučiuosi iš tiesų laiminga, kupina džiaugsmo ir euforijos, kad pasiekiau tai, apie ką svajojau, ir galėsiu toliau save realizuoti.

– Kodėl nusprendėte rinktis chemijos ir fizikos mokymo bakalauro studijas?

– Chemijos mokslu susižavėjau dar nuo aštuntos klasės, nors patiko ir fizika, visgi didžiąją dalį laiko skirdavau chemijai. Pati esu kilusi iš Anykščių miesto, kuris garsėja ne tik klasikais, tačiau ir kultūriniais objektais, renginiais. Būtent šiame mieste ir gavau labai gerus chemijos pagrindus, motyvaciją mokytis bei skatinimą dalyvauti rajoninėse chemijos olimpiadose. Minėtus pagrindus suteikė mokytoja Asta Šerelienė, kuri mane ir paruošė tolesniam chemijos mokslo studijavimui, puikiai motyvuodama gilinti žinias būtent šioje srityje. Rinkausi keletą studijų, įstojau į chemijos ir fizikos mokymo programą. Ko gero, verta paminėti, jog tai buvo pirmieji šios studijų krypties metai, tad stojau į visiškai naują studijų programą. Iš esmės ją pasirinkau dėl to, jog norėjau gilinti chemijos žinias, o fizikos dalyką priėmiau kaip savotišką iššūkį.

– Ką Jums bakalauro studijos suteikė? Kaip pakeitė Jūsų gyvenimą?

Šių bakalauro studijų metu ne tik įsisavinau skirtingų chemijos ir fizikos disciplinų subtilybių, bet ir išmokau teorines žinias taikyti praktiškai laboratorijoje. Supratau, jog, jei noriu žengti toliau link mokslininkės ar mokytojos darbo, turiu nuosekliai dirbti ir kiekvieną dieną ieškoti bei gilintis į norimą sritį. Šios studijos suteikė kantrybės, pasitikėjimo savimi. Apskritai kalbant, džiaugiuosi turėjusi progą studijuoti būtent šiuos dalykus, kadangi susipažinau su nuostabiais dėstytojais, atsidavusiais savo darbui, turėjau galimybę iš arčiau pamatyti šių mokslininkų darbo specifiką. Pedagogikos krypčių paskaitos padėjo apsispręsti, patobulinti ir iš visiškai kitos pusės pažvelgti į mokytojo darbą bei geriau suprasti, ko noriu ir ko sieksiu ateityje.

 

– Studijavote dvigubą specialybę, kaip manote, kuo dviejų dalykų integruotos studijos yra naudingos studentui bei tolesniam profesiniam keliui?

– Mano atveju dviguba specialybė papildė vieną kitą, todėl dalykai tapo kur kas suprantamesni. Dar vienas pliusas, jog gali dirbti dviejų dalykų mokytoju – tai padidina darbo krūvį. Kaip jau minėjau anksčiau, mano variklis visuomet buvo chemijos dalykas, o fizika, nors ir nesvetima, bet mažiau pažįstama. Tam tikra prasme chemijoje aš jaučiausi kaip žuvis vandenyje. Štai fizikoje stengiausi sau išsikelti tikslą – kuo geriau ją suprasti ir kuo geriau jos pagrindus perteikti mokiniams. Studijuodama abi disciplinas tobulinau savo analitinį ir kritinį mąstymą. Kitu atveju susitelki tik į vieną mokomąjį dalyką, skiri jam visą dėmesį, o studijuojant abu dalykus vienu metu tai tampa padaryti kur kas sunkiau. Todėl pasirinkus dvi disciplinas patarčiau turėti daug kantrybės, susikoncentruoti į savo tikslus bei mąstyti itin lanksčiai – tokios studijos labai dinamiškos.

– Besimokydama užsiėmėte ir lengvąja atletika, dalyvavote čempionatuose. Kaip susidomėjote šia sporto šaka? Ar derinti studijas ir sportą buvo lengva?

– Lengvąja atletika susidomėjau dar pirmame kurse, kai nuvykau pažiūrėti pirmųjų miesto bėgimo varžybų. Ši sporto šaka sužavėjo dalyvių gausa, nuotaika ir itin dideliu entuziazmu. Mane įkvėpė varžybų dalyviai, kurie finišavę atrodė itin laimingi. Po minėtų varžybų užsimaniau pamėginti bėgti ir aš – ir tai tapo mano hobiu, meditacija ir varomąja jėga, skatinančia visuomet judėti priekin. Studijų metais man patiko tai, jog galiu derinti mokslus su sportu. Paskaitų metu būdavau susikaupusi, susikoncentravusi, o bėgant ilsėdavosi protas – tokiu būdu galėdavau išsikrauti ir apie nieką negalvoti. Toks režimas padėjo suvokti, kad tiek moksle, tiek sporte ypač svarbus laikas, ryžtas ir tikėjimas tuo, ką darai.

 

– Neseniai Lietuvos studentų kroso čempionate laimėjote antrają vietą. Ką Jums reiškia sporto pergalės?

– Kaip ir gyvenime, taip ir sporte esu gana reikli sau. Žinoma, aš džiaugiausi, kad darbas ir pastangos, kurias įdedu į sportą, atsiperka, tačiau visuomet žinau, jog galiu geriau, tad nuolat siekiu kuo geresnių rezultatų ir stengiuosi būti dar geresne savęs versija nei buvau vakar. Sporto pergalės, taip pat kaip ir nusivylimai, šioje srityje veda prie savianalizės ir tobulėjimo treniruočių metu. Tiesa, pergalės visuomet būna malonesnės nei pralaimėjimai, kitą vertus, tai yra balansas, parodantis, kur dar galima tobulėti, leidžiantis pastebėti klaidas, įvertini sėkmes ir nesėkmes.

 

 

 

Tapkite šiuolaikiškų pedagoginių inovacijų diegėju globaliame pasaulyje!

Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus kviečiame studijuoti profesinių studijų programoje  „PEDAGOGIKOJE“   Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje.

Studijų trukmė – 1 metai. Studijų apimtis – 60 kreditų. Studijos vyks nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio arba 2020 m. sausio mėnesio. Studijų programa skirta visiems, baigusiems studijas kolegijose ir universitetuose. Studijos vyks nuotoliniu būdu.

 

Daugiau informacijos apie studijų programą: čia. 

Dėl studijų kreipkitės:

Profesinio tobulinimo institutas

Studijų koordinatorė

Remigija Noreikaitė-Siadura

El. p.: remigija.noreikaite-siadura@vdu.lt

 

 

VDU ir Kauno r. savivaldybė steigs akademiją motyvuotiems moksleiviams

Vytauto Didžiojo universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno rajono savivaldybe, kuria įsipareigojo įsteigti akademiją, skirtą itin motyvuotiems ir smalsiems moksleiviams. Platesnio žinojimo siekiantis jaunimas atras ryšį su aukštosiomis mokyklomis.

Sutartimi planuojama, jog būsima akademija vykdys unikalius mokymus 9, 10 ir 11 klasės moksleiviams. Žinių ir tobulėjimo siekiančiam jaunimui šie mokymai leis sužinoti daugiau, nei skelbiama bendrojo ugdymo programose – ugdant ne tik jų dalykines žinias, bet ir kūrybiškumo, verslumo, informacinio raštingumo ir socialinius įgūdžius.

Abi pusės sutarė įgyvendinti konkrečias mokymo programas. Akademijos užsiėmimai kas antrą šeštadienį vyks VDU patalpose, juos ves universiteto lektoriai. Šiemet planuojama suburti tris grupes po 20 moksleivių. Naują ugdymo įstaigą finansuos Kauno rajono savivaldybė.

Užtikrinti vaikų ir tėvų pasitikėjimą

Sutarties pasirašyme dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pažymėjo, jog šis rajonas yra antras pagal gyventojų skaičiaus augimą Lietuvoje, todėl itin svarbu rodyti gerą pavyzdį ir siekti pažangos – pirmiausia, švietime.

„Norime parodyti, kad gebame užtikrinti vaikų ir tėvų pasitikėjimą, kad jie čia gali siekti mokslo žinių, reikalingų jų išsilavinimui – čia svarbu ne tik vadyba, bet ir pedagogų kvalifikacija, emocinė aplinka. Švietimas yra mūsų prioritetas, kurio dėka visas rajonas yra darniai plėtojamas, kuriamos darbo vietos – todėl ši akademija yra viena iš mūsų investicijų į ateitį. Darome tai dėl vaikų, kurie kurs ne tik Pakaunės, bet visos Lietuvos ateitį“, – sakė Kauno rajono meras.

Pasak VDU Švietimo akademijos docentės dr. Linos Kaminskienės, tyrimai patvirtina, kad jei panašios iniciatyvos organizuojamos mokykloje – išskiriant tokius „smalsesnius“ moksleivius įstaigos viduje – jos nėra itin sėkmingos.

„Pasitvirtino praktika organizuoti tokius mokymus už mokyklos ribų, ji duoda rezultatų, ypač universitetuose, kur yra dėstytojų, turinčių patirties ir gebančių dirbti su moksleiviais. Tuo pačiu tai naudinga ir dėstytojams – leidžia pamatyti, kokie yra būsimieji studentai, pasimokyti iš to. VDU mokslininkai jau trejus metus koordinuoja šiuos procesus – žinome, kas pasiteisino, o kas ne, kokios turėtų būti ugdymo tematikos, taip pat – kaip dirbti su gabių moksleivių tėvais“, – pasakojo doc. dr. L. Kaminskienė.

Akademijos koncepciją rengia VDU ekspertai

Būsimosios akademijos koncepcijos rengime ir įgyvendinime aktyviai dalyvauja vienas didžiausių pedagogų rengimo centrų Lietuvoje, VDU Švietimo akademija (ŠA). Šiemet doc. dr. L. Kaminskienės vadovaujama komanda įvykdė tyrimus, skirtus socialiniam ir emociniam mikroklimatui Kauno rajono mokyklose, tuo tarpu VDU ŠA docentė Ilona Tandzegolskienė artimiausius dvejus metus vykdys talentingų mokinių akademijos koncepcijos ir unikalaus ugdymo turinio sukūrimą ir įgyvendinimą Kauno rajono ugdymo įstaigų mokiniams. Prie projekto rengimo prisidėjo ir VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras.