LRT radijo laidoje „10-12“ VDU ŠA dėstytojas M. Nefas apie šaulius

Liepos 30 d. LRT radijo laidoje „10-12“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojas, istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas, kuris išleido knygą apie sąjungos realybę ir siekius. Kodėl šauliai – „dvasios aristokratai“? Kiek šauliais domisi mokiniai? Pokalbį galite išgirsti nuo 59 min: čia.

VDU Švietimo akademijoje Vilniuje prasidėjo lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai

Liepos 29 dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje prasidėjo Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Šiemet daugiau nei 50 užsieniečių iš 18 pasaulio šalių mokysis lietuvių kalbos, susipažins su šalimi, kultūra, istorija. Studentai ne tik mokysis lietuvių kalbos, bet ir aplankys Trakus, Kauną, Platelių regioną, Nidą, Aukštadvarį. Taip pat vyksta lituanistinės studijos, skirtos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Net 13 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų iš JAV, Egipto, Suomijos, Austrijos, Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lenkijos dalyvauja lietuvių kalbos, istorijos, filosofijos paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, aplankys Kernavę, Kauną.

Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų vadovės Vilmos Leonavičienės teigimu, studentai žino, kodėl nori mokytis lietuvių kalbos. „Tai susiję su mokslu, moksliniais tyrimais. Jie arba rašo magistro darbus, arba dirba filologinį darbą, arba yra tiesiog humanitarai, politologai, tarptautinių ryšių studijų specialistai, kuriems reikia lietuvių kalbos. Jie nori mus pažinti iš arčiau, sužinoti, kas yra Lietuva“, – teigia Vilma Leonavičienė.

VDU skelbia papildomą priėmimą į profesines pedagogikos studijas

Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, paremtas artes liberales principais, skelbia papildomą priėmimą į dvi valstybės finansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas profesinių studijų programoje „Pedagogika“.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje.

Programa skirta asmenims, neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos: bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, profesinėse mokyklose ar neformalaus ugdymo institucijose, ir norintiems įgyti reikalingų gebėjimų darbui su besimokančiaisiais.

Prioritetas priimant skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslio ugdymo, kalbų, socialinio ugdymo dalykų mokytojų kvalifikacijai.

Baigus pedagogikos profesinių studijų programą, suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Studijų programos vykdymas pritaikytas dirbantiems, paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais), konsultacijos su dėstytojais vyksta nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir informacija pateikiama virtualioje aplinkoje „Moodle“.

Prašymus galima pateikti iki rugpjūčio 22 d., 10:00 val., interneto tinklalapyje epasirasymas.vdu.lt.

Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus.

Rugpjūčio 23 d., 9 val., Kaune (Jonavos g. 66) ir Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31) vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime priėmimo į studijas taisyklėse nurodytu laiku.

Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto (prieš 7 darbo dienas) apie tai pranešti studijų programą vykdančiai VDU Švietimo akademijai ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.

Priėmimo sąlygos pateikiamos 2019 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“

VDU Švietimo akademija

Ketinantiems studijuoti Kaune:

Vytauto Didžiojo universitetas | Švietimo akademija
Studijų koordinatorė | Vaida Lukšienė
El. paštas | vaida.luksiene@vdu.lt
Telefonas | (8 37) 327 875

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

Vytauto Didžiojo universitetas | Švietimo akademija
Studijų koordinatorė | Romutė Šainer
El. paštas | romute.sainer@vdu.lt
Telefonas | (8 610) 67 303

Lituanistinių mokyklų mokytojai diskutuos apie pasaulio lietuvių vienybę

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje vyks diskusija „Kas vienija pasaulio lietuvius?“. Diskusijoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai — užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš JAV, Suomijos, Egipto, užsieniečiai, turintys lietuviškų šaknų.

Jau septynioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai pritraukia nemažai užsieniečių, norinčių išmokti lietuvių kalbą. Į juos taip pat atvyksta užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, nes čia gali tobulinti savo kompetencijas, su kolegomis pasidalinti įžvalgomis apie pasaulio lietuvius. Pasak kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, svetur gyvenantiems lietuviams svarbu išsaugoti lietuvių kalbą. „Mokantis lietuvių kalbos, atsiveria kultūra, savęs pažinimas. Kai kuriems tai – tapatybės, savęs paieška, bandymas suprasti pasaulį. Lietuvių kalba tauri, didinga ir sena kaip sekvojos medis“, — sako V. Leonavičienė.

Diskusijoje dalyvaus ir Raminta Zalieckytė, kuri prieš kelerius metus Austrijoje atkūrė lituanistinę mokyklą „Ąžuoliukas“. „Gyvenant multikutūrinėje aplinkoje labai sunku išsaugoti lietuvišką identitetą. O jei svetimoje šalyje auga tavo vaikai, misija užauginti juos lietuviais dar pasunkėja – jie auga svetima kalba kalbančioje aplinkoje. Namuose dažniausiai kalbama dviem ar trimis kalbomis, darželiuose ir mokyklose skaitomos nelietuviškos knygos, žiūrimi nelietuviški filmukai, dainuojamos nelietuviškos dainos. Tad šeima turi tikrai pasistengti, jei nori išauginti lietuvį. Būtent noras, kad sūnus kalbėtų lietuviškai, žinotų papročius, istoriją ir bendrautų su lietuviškai kalbančiais vaikais, paskatino imtis šios misijos“, – prisipažįsta R. Zalieckytė.

Seimo narys, ambasadorius Žygimantas Pavilionis teigia, jog pasaulio lietuviams, ypač vaikams, gimusiems svetur, būtina atverti Lietuvą ir bandyti išsaugoti ryšį su tėvyne. „Šiems vaikams turime plačiai atverti kelią į Lietuvą, kad išaugtume iki keturių, o gal ir daugiau milijonų, kaip užaugo Airija ar Izraelis“, — teigia Ž. Pavilionis.

Po integracijos atsinaujinęs VDU vertina stojančiųjų pasitikėjimą

Pirmieji priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, jog stojančiųjų skaičiai daugelyje universitetų mažėjo, kai kur ir ženkliai. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bendras pakviestųjų studijuoti skaičius išliko beveik nepakitęs. Prieš keletą metų Aleksandro Stulginskio, Lietuvos edukologijos universitetų, iš dalies ir VDU stojančiųjų skaičius buvo smuktelėjęs. Po universitetų integracijos pavyko jį stabilizuoti – VDU yra viena iš nedaugelio aukštųjų mokyklų, priėmusių beveik tiek pat studentų, kaip ir 2018-aisiais. VDU šiais metais iš viso pakvietė 1187 stojančiuosius.

„Nežiūrint to, kad integracija įvyko tik metų pradžioje ir iki šiol nėra pilnai pabaigta, tačiau jau pastebimi teigiami šio proceso rezultatai. Be to, dalyje programų, tarp jų ir susijusiose su žemės ūkiu, studentų skaičius pradėjo pamažu augti“, – pažymėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Pagal bendrą kviečiamųjų studijuoti skaičių, populiariausios VDU studijų programos šiemet – psichologija, viešoji komunikacija, kūrybinės industrijos, Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos. Universitetas taip pat yra vienintelis šalyje, kuris priėmė stojančiųjų į mokomojo dalyko pedagogiką – ją studijuoti iš viso pakviesti 78 abiturientai.

Pasak VDU rektoriaus, nors itin didelės viltys siejamos su mokytojų rengimo sistema, nebuvo sulaukta pakankamos paramos iš valstybės – šalies švietimo politikos pokyčių, stipendijų skyrimo, savivaldybių socialinio paketo būsimiems pedagogams.

„Jei situacija rengiant pedagogus vaikų darželiams ir pradinėms mokykloms dar pakenčiama – jas vykdo Vilniaus ir Kauno kolegijos, Vilniaus ir kiti universitetai – tai su dalykų mokytojų rengimu yra labai prastai. Universitetas iš savo pusės padarė viską – sukurta patraukli, lanksti programa, leidžianti įgyti tiek vieno, tiek dviejų dalykų mokytojo profesiją. Aprūpinta įvairiomis kompetencijomis, įvairių kalbų mokėjimu, informacinių technologijų valdymo, įtraukiojo mokymo didaktika. Nepaisant trūkstamos paramos vieninteliam VDU pavyko pritraukti stojančiųjų į mokomojo dalyko pedagogiką“, – pasakojo rektorius.

Prof. J. Augutis pažymėjo, jog studentų priėmimo sistema, skaičiuojanti tik moksleivių valstybinių ir kitų egzaminų pažymius, bet nei kiek neatsižvelgianti į jų motyvaciją bei papildomai įgytas kompetencijas, yra pasenusi ir pasaulyje vis rečiau benaudojama.

VDU šiais metais sudarė galimybę stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas studijų vietas pateikti dokumentus, įrodančius jų kompetenciją ir patirtį, įgytą neformalioje veikloje, susijusioje su pasirinkta studijų kryptimi. Pavyzdžiui, socialiniu darbuotoju dirbęs ar toje srityje ne mažiau kaip metus savanoriavęs stojantysis galėjo gauti papildomą balą – tais atvejais, kai į studijų vietą nebuvo konkurso. Panašiai buvo vertinami ir įregistravę ūkį ir turintys ūkininko pažymėjimą stojantieji į žemės ūkio krypties programas.

„Manau, kad ši vertinimo sistema yra efektyvi ir ateityje bus vis plačiau taikoma“, – akcentavo VDU rektorius.

Lietuvos studentų kroso vicečempionė M. Jovaišaitė diplomuota chemijos ir fizikos mokytoja

Prieš kelias savaites Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Monika Jovaišaitė atsiėmė chemijos ir fizikos mokymo bakalauro diplomą. Rudenį Monika pagal programą „Erasmus+“ planuoja išvykti į Tenerifę, kur lituanistinėje mokykloje dirbs mokytoja. Ateityje mergina žada dirbti chemijos ir fizikos pedagoge. Pasak absolventės, studijuoti dvigubą specialybę buvęs nelengvas iššūkis, tačiau ji puikiai suderino studijas su atrasta aistra – lengvąja atletika.

– Kokie jausmai aplanko baigus bakalauro studijas?

– Apima įvairūs jausmai, manau, dauguma studentų jaučiasi sumišę, nes vėl pakliūva į tą gyvenimo tarpsnį, kuris prasideda baigus dvyliką klasių, nes tuomet kyla klausimas: „Kas gi bus toliau?“ Tačiau kai susidėlioji prioritetus ir darai tai, ką tikrai nori daryti, viskas tampa paprasčiau ir daug lengviau. Kita vertus, žinau, jog esu teisingame kelyje ir šios studijos man buvo naudingos. Turiu pripažinti, kad baigusi mokslus jaučiuosi iš tiesų laiminga, kupina džiaugsmo ir euforijos, kad pasiekiau tai, apie ką svajojau, ir galėsiu toliau save realizuoti.

– Kodėl nusprendėte rinktis chemijos ir fizikos mokymo bakalauro studijas?

– Chemijos mokslu susižavėjau dar nuo aštuntos klasės, nors patiko ir fizika, visgi didžiąją dalį laiko skirdavau chemijai. Pati esu kilusi iš Anykščių miesto, kuris garsėja ne tik klasikais, tačiau ir kultūriniais objektais, renginiais. Būtent šiame mieste ir gavau labai gerus chemijos pagrindus, motyvaciją mokytis bei skatinimą dalyvauti rajoninėse chemijos olimpiadose. Minėtus pagrindus suteikė mokytoja Asta Šerelienė, kuri mane ir paruošė tolesniam chemijos mokslo studijavimui, puikiai motyvuodama gilinti žinias būtent šioje srityje. Rinkausi keletą studijų, įstojau į chemijos ir fizikos mokymo programą. Ko gero, verta paminėti, jog tai buvo pirmieji šios studijų krypties metai, tad stojau į visiškai naują studijų programą. Iš esmės ją pasirinkau dėl to, jog norėjau gilinti chemijos žinias, o fizikos dalyką priėmiau kaip savotišką iššūkį.

– Ką Jums bakalauro studijos suteikė? Kaip pakeitė Jūsų gyvenimą?

Šių bakalauro studijų metu ne tik įsisavinau skirtingų chemijos ir fizikos disciplinų subtilybių, bet ir išmokau teorines žinias taikyti praktiškai laboratorijoje. Supratau, jog, jei noriu žengti toliau link mokslininkės ar mokytojos darbo, turiu nuosekliai dirbti ir kiekvieną dieną ieškoti bei gilintis į norimą sritį. Šios studijos suteikė kantrybės, pasitikėjimo savimi. Apskritai kalbant, džiaugiuosi turėjusi progą studijuoti būtent šiuos dalykus, kadangi susipažinau su nuostabiais dėstytojais, atsidavusiais savo darbui, turėjau galimybę iš arčiau pamatyti šių mokslininkų darbo specifiką. Pedagogikos krypčių paskaitos padėjo apsispręsti, patobulinti ir iš visiškai kitos pusės pažvelgti į mokytojo darbą bei geriau suprasti, ko noriu ir ko sieksiu ateityje.

– Studijavote dvigubą specialybę, kaip manote, kuo dviejų dalykų integruotos studijos yra naudingos studentui bei tolesniam profesiniam keliui?

– Mano atveju dviguba specialybė papildė vieną kitą, todėl dalykai tapo kur kas suprantamesni. Dar vienas pliusas, jog gali dirbti dviejų dalykų mokytoju – tai padidina darbo krūvį. Kaip jau minėjau anksčiau, mano variklis visuomet buvo chemijos dalykas, o fizika, nors ir nesvetima, bet mažiau pažįstama. Tam tikra prasme chemijoje aš jaučiausi kaip žuvis vandenyje. Štai fizikoje stengiausi sau išsikelti tikslą – kuo geriau ją suprasti ir kuo geriau jos pagrindus perteikti mokiniams. Studijuodama abi disciplinas tobulinau savo analitinį ir kritinį mąstymą. Kitu atveju susitelki tik į vieną mokomąjį dalyką, skiri jam visą dėmesį, o studijuojant abu dalykus vienu metu tai tampa padaryti kur kas sunkiau. Todėl pasirinkus dvi disciplinas patarčiau turėti daug kantrybės, susikoncentruoti į savo tikslus bei mąstyti itin lanksčiai – tokios studijos labai dinamiškos.

– Besimokydama užsiėmėte ir lengvąja atletika, dalyvavote čempionatuose. Kaip susidomėjote šia sporto šaka? Ar derinti studijas ir sportą buvo lengva?

– Lengvąja atletika susidomėjau dar pirmame kurse, kai nuvykau pažiūrėti pirmųjų miesto bėgimo varžybų. Ši sporto šaka sužavėjo dalyvių gausa, nuotaika ir itin dideliu entuziazmu. Mane įkvėpė varžybų dalyviai, kurie finišavę atrodė itin laimingi. Po minėtų varžybų užsimaniau pamėginti bėgti ir aš – ir tai tapo mano hobiu, meditacija ir varomąja jėga, skatinančia visuomet judėti priekin. Studijų metais man patiko tai, jog galiu derinti mokslus su sportu. Paskaitų metu būdavau susikaupusi, susikoncentravusi, o bėgant ilsėdavosi protas – tokiu būdu galėdavau išsikrauti ir apie nieką negalvoti. Toks režimas padėjo suvokti, kad tiek moksle, tiek sporte ypač svarbus laikas, ryžtas ir tikėjimas tuo, ką darai.

– Neseniai Lietuvos studentų kroso čempionate laimėjote antrają vietą. Ką Jums reiškia sporto pergalės?

– Kaip ir gyvenime, taip ir sporte esu gana reikli sau. Žinoma, aš džiaugiausi, kad darbas ir pastangos, kurias įdedu į sportą, atsiperka, tačiau visuomet žinau, jog galiu geriau, tad nuolat siekiu kuo geresnių rezultatų ir stengiuosi būti dar geresne savęs versija nei buvau vakar. Sporto pergalės, taip pat kaip ir nusivylimai, šioje srityje veda prie savianalizės ir tobulėjimo treniruočių metu. Tiesa, pergalės visuomet būna malonesnės nei pralaimėjimai, kitą vertus, tai yra balansas, parodantis, kur dar galima tobulėti, leidžiantis pastebėti klaidas, įvertini sėkmes ir nesėkmes.

Tapkite šiuolaikiškų pedagoginių inovacijų diegėju globaliame pasaulyje!

Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus kviečiame studijuoti profesinių studijų programoje „PEDAGOGIKOJE“ Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje.

Studijų trukmė – 1 metai. Studijų apimtis – 60 kreditų. Studijos vyks nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio arba 2020 m. sausio mėnesio. Studijų programa skirta visiems, baigusiems studijas kolegijose ir universitetuose. Studijos vyks nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos apie studijų programą: čia.

Dėl studijų kreipkitės:

Profesinio tobulinimo institutas

Studijų koordinatorė

Remigija Noreikaitė-Siadura

El. p.: remigija.noreikaite-siadura@vdu.lt

VDU ir Kauno r. savivaldybė steigs akademiją motyvuotiems moksleiviams

Vytauto Didžiojo universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno rajono savivaldybe, kuria įsipareigojo įsteigti akademiją, skirtą itin motyvuotiems ir smalsiems moksleiviams. Platesnio žinojimo siekiantis jaunimas atras ryšį su aukštosiomis mokyklomis.

Sutartimi planuojama, jog būsima akademija vykdys unikalius mokymus 9, 10 ir 11 klasės moksleiviams. Žinių ir tobulėjimo siekiančiam jaunimui šie mokymai leis sužinoti daugiau, nei skelbiama bendrojo ugdymo programose – ugdant ne tik jų dalykines žinias, bet ir kūrybiškumo, verslumo, informacinio raštingumo ir socialinius įgūdžius.

Abi pusės sutarė įgyvendinti konkrečias mokymo programas. Akademijos užsiėmimai kas antrą šeštadienį vyks VDU patalpose, juos ves universiteto lektoriai. Šiemet planuojama suburti tris grupes po 20 moksleivių. Naują ugdymo įstaigą finansuos Kauno rajono savivaldybė.

Užtikrinti vaikų ir tėvų pasitikėjimą

Sutarties pasirašyme dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pažymėjo, jog šis rajonas yra antras pagal gyventojų skaičiaus augimą Lietuvoje, todėl itin svarbu rodyti gerą pavyzdį ir siekti pažangos – pirmiausia, švietime.

„Norime parodyti, kad gebame užtikrinti vaikų ir tėvų pasitikėjimą, kad jie čia gali siekti mokslo žinių, reikalingų jų išsilavinimui – čia svarbu ne tik vadyba, bet ir pedagogų kvalifikacija, emocinė aplinka. Švietimas yra mūsų prioritetas, kurio dėka visas rajonas yra darniai plėtojamas, kuriamos darbo vietos – todėl ši akademija yra viena iš mūsų investicijų į ateitį. Darome tai dėl vaikų, kurie kurs ne tik Pakaunės, bet visos Lietuvos ateitį“, – sakė Kauno rajono meras.

Pasak VDU Švietimo akademijos docentės dr. Linos Kaminskienės, tyrimai patvirtina, kad jei panašios iniciatyvos organizuojamos mokykloje – išskiriant tokius „smalsesnius“ moksleivius įstaigos viduje – jos nėra itin sėkmingos.

„Pasitvirtino praktika organizuoti tokius mokymus už mokyklos ribų, ji duoda rezultatų, ypač universitetuose, kur yra dėstytojų, turinčių patirties ir gebančių dirbti su moksleiviais. Tuo pačiu tai naudinga ir dėstytojams – leidžia pamatyti, kokie yra būsimieji studentai, pasimokyti iš to. VDU mokslininkai jau trejus metus koordinuoja šiuos procesus – žinome, kas pasiteisino, o kas ne, kokios turėtų būti ugdymo tematikos, taip pat – kaip dirbti su gabių moksleivių tėvais“, – pasakojo doc. dr. L. Kaminskienė.

Akademijos koncepciją rengia VDU ekspertai

Būsimosios akademijos koncepcijos rengime ir įgyvendinime aktyviai dalyvauja vienas didžiausių pedagogų rengimo centrų Lietuvoje, VDU Švietimo akademija (ŠA). Šiemet doc. dr. L. Kaminskienės vadovaujama komanda įvykdė tyrimus, skirtus socialiniam ir emociniam mikroklimatui Kauno rajono mokyklose, tuo tarpu VDU ŠA docentė Ilona Tandzegolskienė artimiausius dvejus metus vykdys talentingų mokinių akademijos koncepcijos ir unikalaus ugdymo turinio sukūrimą ir įgyvendinimą Kauno rajono ugdymo įstaigų mokiniams. Prie projekto rengimo prisidėjo ir VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centras.

Tarptautiniame konkurse Belgrade VDU ŠA dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ laimėjo geriausio pasirodymo nominaciją

Liepos 3–7 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ (meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, choreografė Raminta Čyplytė, liaudies instrumentų orkestro vadovas Arvydas Jankus, chormeisteris Vilius Tavoras) dalyvavo VII tarptautiniame liaudies muzikos ir šokių festivalyje „Belgrade award“ Belgrade (Serbijoje). Konkurse ansamblis laimėjo geriausio pasirodymo nominaciją!

Liepos 6 d. Belgrade dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ prisijungė prie iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir sugiedojo Lietuvos himną. Kviečiame žiūrėti: čia.

VDU kviečia studijuoti antrojo mokomojo dalyko

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia bendrojo ugdymo mokyklų pedagogus ir suinteresuotus asmenis dalyvauti pedagogų perkvalifikavimo modulinėse studijose ir jungtis prie „Tęsk“ programos suformuotų grupių. Išklausytas pasirinkto dalyko modulis suteikia galimybę dėstyti antrą mokomąjį dalyką – biologiją, matematiką, anglų kalbą, dirbti pradinio ar ikimokyklinio ugdymo pedagogu. Paraiškos pildomos internetu ir teikiamos nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 22 d. 10:00 val.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje. Studijos, priklausomai nuo turimų mokytojo kompetencijų, trunka iki 1,5 metų. Studijos mokamos.

Modulinių programų vykdymas pritaikytas dirbantiems, paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais), konsultacijos su dėstytojais organizuojamos nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir užduotims atlikti informacija pateikiama virtualioje „Moodle“ aplinkoje.

Bendrieji reikalavimai pretendentams

aukštasis pedagoginis ar jam prilygintas išsilavinimas (pretenduojantiems į mokomųjų dalykų ar pedagoginės specializacijos (ikimokyklinio ir pradinio ugdymo) modulius);
pareiškėjo motyvacija.

Reikalavimai pareiškėjams, norintiems įgyti papildomą dalykinę kompetenciją (ir teisę dėstyti papildomą dalyką) ar įgyti papildomą kvalifikaciją;

pareiškėjas dirba arba ketina dirbti pedagogu ir nori įgyti papildomą dalykinę kompetenciją / kvalifikaciją šiose srityse:
gamtos mokslų (fizika);
tiksliųjų mokslų (matematika);
kalbų (anglų kalba);
ikimokyklinio ugdymo;
pradinio ugdymo;
istorijos;
gamtos mokslų (chemija, biologija);
technologijos;
kalbų (lietuvių, lenkų kalbos);
geografijos;
meninio ugdymo (šokis, muzika, dailė, teatras ir kinas).

Dokumentų pateikimas

Vienas pretendentas gali pateikti tik vieną paraišką.

Aukštojo mokslo diplomo/ų ir jų priedėlių arba akademinių pažymų kopijos.
Asmens tapatybės kortelės arba paso skenuota kopija.
Dokumentai patvirtinantys pavardės keitimą.

Kandidato prašymas pradedamas svarstyti, kai sumokamas studijų registracijos mokestis. Registracijos mokestis –20 eurų. Įmokos kvito užpildymo rekvizitai:

Gavėjas: VDU
Įmokos pavadinimas: „Stojimo į Perkvalifikavimo studijas registracijos mokestis“
- Nr. LT04 7044 0600 0284 8625, AB SEB bankas;
- Nr. LT89 4010 0425 0278 5505, Luminor bank AB;
- Nr. LT79 7300 0101 3113 5650, „Swedbank“, AB

Rezultatų paskelbimas

Dalyvavusiems „Tęsk“ programos atrankoje dokumentų iš naujo pateikti nereikia, pakanka elektroniniu laišku informuoti Iloną Tandzegolskienę (ilona.tandzegolskiene@vdu.lt) apie pageidavimą studijuoti pasirinktame modulyje.

Susidomėjusius šiais moduliais naujus pretendentus kviečiame pildyti paraišką internetu.

Su kandidatais bus susisiekta telefonu ir elektroniniu laišku rugpjūčio 26 dieną, siekiant informuoti apie motyvacinio pokalbio datą ir aptarti studijų pradžią.

Daugiau informacijos

Ketinantiems studijuoti Kaune:

Kreiptis iki rugpjūčio 01 d. šiuo adresu:

Kreiptis nuo rugpjūčio 01 d.

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

Kreiptis iki rugpjūčio 09 d. šiuo adresu:

Kreiptis nuo rugpjūčio 09 d.