Tarptautiniame konkurse Belgrade VDU ŠA dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ laimėjo geriausio pasirodymo nominaciją

Liepos 3–7 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ (meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, choreografė Raminta Čyplytė, liaudies instrumentų orkestro vadovas Arvydas Jankus, chormeisteris Vilius Tavoras) dalyvavo VII tarptautiniame liaudies muzikos ir šokių festivalyje „Belgrade award“ Belgrade (Serbijoje). Konkurse ansamblis laimėjo geriausio pasirodymo nominaciją!

Liepos 6 d. Belgrade dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ prisijungė prie iniciatyvos „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ ir sugiedojo Lietuvos himną. Kviečiame žiūrėti: čia.

VDU kviečia studijuoti antrojo mokomojo dalyko

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia bendrojo ugdymo mokyklų pedagogus ir suinteresuotus asmenis dalyvauti pedagogų perkvalifikavimo modulinėse studijose ir jungtis prie „Tęsk“ programos suformuotų grupių. Išklausytas pasirinkto dalyko modulis suteikia galimybę dėstyti antrą mokomąjį dalyką – biologiją, matematiką, anglų kalbą, dirbti pradinio ar ikimokyklinio ugdymo pedagogu. Paraiškos pildomos internetu ir teikiamos nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 22 d. 10:00 val.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje. Studijos, priklausomai nuo turimų mokytojo kompetencijų, trunka iki 1,5 metų. Studijos mokamos.

Modulinių programų vykdymas pritaikytas dirbantiems, paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais), konsultacijos su dėstytojais organizuojamos nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir užduotims atlikti informacija pateikiama virtualioje „Moodle“ aplinkoje.

Bendrieji reikalavimai pretendentams

aukštasis pedagoginis ar jam prilygintas išsilavinimas (pretenduojantiems į mokomųjų dalykų ar pedagoginės specializacijos (ikimokyklinio ir pradinio ugdymo) modulius);
pareiškėjo motyvacija.

Reikalavimai pareiškėjams, norintiems įgyti papildomą dalykinę kompetenciją (ir teisę dėstyti papildomą dalyką) ar įgyti papildomą kvalifikaciją;

pareiškėjas dirba arba ketina dirbti pedagogu ir nori įgyti papildomą dalykinę kompetenciją / kvalifikaciją šiose srityse:
gamtos mokslų (fizika);
tiksliųjų mokslų (matematika);
kalbų (anglų kalba);
ikimokyklinio ugdymo;
pradinio ugdymo;
istorijos;
gamtos mokslų (chemija, biologija);
technologijos;
kalbų (lietuvių, lenkų kalbos);
geografijos;
meninio ugdymo (šokis, muzika, dailė, teatras ir kinas).

Dokumentų pateikimas

Vienas pretendentas gali pateikti tik vieną paraišką.

Aukštojo mokslo diplomo/ų ir jų priedėlių arba akademinių pažymų kopijos.
Asmens tapatybės kortelės arba paso skenuota kopija.
Dokumentai patvirtinantys pavardės keitimą.

Kandidato prašymas pradedamas svarstyti, kai sumokamas studijų registracijos mokestis. Registracijos mokestis –20 eurų. Įmokos kvito užpildymo rekvizitai:

Gavėjas: VDU
Įmokos pavadinimas: „Stojimo į Perkvalifikavimo studijas registracijos mokestis“
- Nr. LT04 7044 0600 0284 8625, AB SEB bankas;
- Nr. LT89 4010 0425 0278 5505, Luminor bank AB;
- Nr. LT79 7300 0101 3113 5650, „Swedbank“, AB

Rezultatų paskelbimas

Dalyvavusiems „Tęsk“ programos atrankoje dokumentų iš naujo pateikti nereikia, pakanka elektroniniu laišku informuoti Iloną Tandzegolskienę (ilona.tandzegolskiene@vdu.lt) apie pageidavimą studijuoti pasirinktame modulyje.

Susidomėjusius šiais moduliais naujus pretendentus kviečiame pildyti paraišką internetu.

Su kandidatais bus susisiekta telefonu ir elektroniniu laišku rugpjūčio 26 dieną, siekiant informuoti apie motyvacinio pokalbio datą ir aptarti studijų pradžią.

Daugiau informacijos

Ketinantiems studijuoti Kaune:

Kreiptis iki rugpjūčio 01 d. šiuo adresu:

Kreiptis nuo rugpjūčio 01 d.

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

Kreiptis iki rugpjūčio 09 d. šiuo adresu:

Kreiptis nuo rugpjūčio 09 d.

Ketvirtos kartos mokytoja A. Maskoliūnaitė: „Mokykloje mes išmokstame esminių gyvenimo pamokų“

„Mano mama, anglų kalbos mokytoja, man yra švietimo autoritetas. Iš jos išmokau pirmųjų pamokų ir pamačiau visą mokytojo darbo pasaulį“, – teigia anglų filologijos absolventė Austėja Maskoliūnaitė, tik ką Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje atsiėmusi bakalauro diplomą. Įdomu tai, jog Austėja Maskoliūnaitė – ketvirtos kartos mokytoja savo šeimoje.

Austėja, esate kilusi iš mokytojų dinastijos: prosenelė, senelė, mama – pedagogės. Kodėl Jūs nutarėte tai tęsti?

Iš pašaukimo. Mano pasirinkimas nebuvo priimtas kaip sprendimas, o tiesiog nulemtas likimo. Dar būdama penkerių metų nuolat vaidindavau mokytoją, vesdavau pamokas savo žaislams, išdalindavau jiems sąsiuvinius, tikrame dienyne rašydavau pažymius, sau pasižymėdavau pamokos temą ir namų darbus, o ant kambario durų – vietoj lentos – uoliai rašydavau kreida taip, kad barškėdavo visame name. Be to, nuo pat mažens mačiau mokytojo darbo užkulisius, nuolat stebėdavau mamą, kuri man yra tikras autoritetas. Palaipsniui padėdavau mamai ir vis dažniau atsidurdavau mokytojo kailyje. Galiausiai atlikdavau bet kokį mokytojišką darbą ir taip dar prieš studijas universitete įgijau ne tik praktikos, bet ir pagrindinių įgūdžių bei nemažai žinių. Man visi darbai atrodė mieli, viskas buvo taip sava, o mokykla – kaip antri namai.

Neseniai baigėte anglų kalbos pedagogikos bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Kokių esminių pamokų išmokote studijuodama?

Universitetas toliau padėjo ugdytis man kaip asmenybei, toliau tęsė tai, ką pradėjo mokykla. Pirmiausia universitetas išmokė disciplinos. Mokykloje mokymosi planas būdavo artimiausiai savaitei, o universitete viskas suplanuota iki smulkmenų vienam ar keliems mėnesiams į priekį. Ir ne tik dėl paskaitų, atsiskaitymų, bet ir dėl kitos visuomeninės veiklos universitete. Džiaugiuosi, jog mėgstu skaityti ir esu smalsi, tad man tai nebuvo problema. Žinoma, universitete išmokau labai daug naudingų dalykų ir tapau savo srities profesionale. Išmokau ne tik anglų kalbos subtilybių, senosios anglų kalbos istorijos bei pagrindų, bet ir įgijau psichologijos, ugdymo filosofijos bei istorijos, pedagogikos, sveikatos ugdymo, menų ir kitų dalykų žinių bei įgūdžių. Be to, universitete skatino domėjimąsi kitomis kalbomis – lotynų, rusų, vokiečių – ir nepamiršo tos pačios lietuvių kalbos. Be to, ugdė ir domėjimąsi įvairiausiomis sritimis, kurių gyvenime galbūt niekada nebūčiau pagalvojusi taip detaliai tyrinėti ar mokytis. Galiausiai, universitete gavau progą visą teoriją ir naujas žinias išbandyti praktiškai, mokykloje, ir dar kartą įsitikinti tuo, kad esu ten, kur turiu būti, ir kad šis mokytojo darbas man puikiausiai tinka.

Kaip Jums sekėsi atlikti pedagogines praktikas?

Pedagoginėse praktikose man sekėsi tiesiog puikiai, nes po įgytų žinių universitete mano veiksmai ir darbai buvo užtikrintesni, jaučiausi saugiau. Praktiką atlikau su mokiniais nuo antros iki pat dvyliktos klasių. Na, o trečiame kurse dar ir dirbau mokykloje su pačiais mažiausiais – priešmokyklinukais ir pirmos klasės mokiniais, – be to, buvau klasės auklėtoja. Visgi besiruošdama bakalauro darbui niekur nedirbau ir dabar dar tik ieškau tos vienintelės mokyklos.

Ar praktikų metu lengvai atradote kontaktą su moksleiviais? Kokie Jums atrodo šiandieniniai mokytojai?

Kadangi praktikas atlikau mokykloje, kurią baigiau, – Šalčininkų rajono Jašiūnų Aušros gimnazijoje, –nepažįstami man buvo tik pradinukai, visus kitus pažinojau. Tai buvo savotiškas iššūkis tiek man, tiek jiems. Aš turėjau parodyti savo profesionalumą, o mokiniai – priimti mane ne kaip pažįstamą draugę, o kaip mokytoją. Su mane mokiusiais mokytojais tapau kolegomis, tad turėjau priprasti su visa pagarba jaustis lygia su lygiu dirbdama tą patį darbą. Tačiau sunku tikrai nebuvo, nes aš puikiai išmanau savo darbą ir jo subtilybes. Buvau ne tik griežta kaip auklėtoja ar mokytoja, aktyviai dalyvavau mokyklos gyvenime, bet ir buvau aktyvi organizuodama renginius, koncertavau kartu su mokiniais ir padėjau bet kokioje situacijoje. Šiandieniniai mokytojai turi atrasti balansą tarp draugo ir mokytojo, siekti, kad būtų gerbiamas savo srities profesionalas, tačiau reikalui esant mokinys galėtų jam be baimės pasipasakoti kaip draugui ir kartu išspręsti problemą.

Austėja, kas Jums yra mokykla?

Pirmiausia mokykla yra vieta, kurioje mes išmokstame pirmųjų ir esminių gyvenimo pamokų. Antra, mokykla yra vieta pilna skirtingų asmenybių, pažįstančių viena kitą, besimokančių vieni iš kitų ir augančių kartu. Tai kaip mažas pasaulis su sava tvarka ir taisyklėmis, nuolat skambančiu vaikų juoku bei kalbomis, ir vieta, kurioje gyvena mokytojai, dalindami savo neišsemiamas žinias mokiniams ir taip kurdami ateities kartą. O svarbiausia, mokykla man yra kaip antri namai, kuriuose aš jaučiuosi kaip žuvis vandenyje.

Kaip manote, koks naujos kartos anglų kalbos mokytojas ar mokytoja turi dirbti mūsų mokykloje?

Naujos kartos mokytojas yra be galo lankstus ir atviras naujovėms. Tai mokytojas, kuris vadovėlį naudoja tik kaip orientyrą, pamokoje imasi pačių naujausių mokymo ir mokymosi metodų, pritaiko pačias naujausias technologijas ir rengia netradicines pamokas netradicinėje aplinkoje. Tam jau turime apsčiai ne tik įrangos, bet ir žinių, o svarbiausia – įrodymų, kad tai veikia ir labai tinka šiuolaikinei mokinių kartai.

Dainuojate VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblyje „Šviesa“. Kodėl Jums aktualu lietuvių liaudies dainos? Kokios patirties pasisėmėte kolektyve?

Esu tikra Lietuvos patriotė, verkiu giedodama himną, „Lietuva brangi“ ar kokią partizaninę dainą. Be to, lietuvių liaudies dainos buvo pirmosios, kurių išmokau. Jas dainuodama ne tik saugau savo patriotizmo jausmą, lietuvybę bei tautinį paveldą, bet ir atstovauju savo šaliai svetur. Jaučiuosi ypatinga, galėdama pagarbiai dėvėti ir puoštis tautiniu kostiumu. Dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ man leido ir toliau mėgautis savo hobiu – dainavimu. Baigusi muzikos mokyklą, norėjau toliau ugdyti balsą ir neapleisti jau įgytų įgūdžių. Tad dar dvyliktoje klasėje, nesant studentei, mane priėmė į ansamblį ir iškart keliavau į Dainų šventę bei festivalį Lenkijoje. Taip pat dalyvaujame įvairiausiuose nacionaliniuose bei tarptautiniuose renginiuose, festivaliuose, konkursuose, keliaujame po Lietuvą ir pasaulį. O tautinio paveldo ir meno puoselėjimas man teikia ypač daug džiaugsmo ir vidinės pilnatvės.

LRT.LT VDU ŠA mokslininkė dr. G. Misiūnienė apie gatvės vaikus

LRT.LT portale spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininke dr. Giedre Misiūniene apie gatvės vaikus.

Gyvenimas gatvėje, prostitucija, sunkūs nelegalūs darbai – tai, su kuo susiduria vadinamieji gatvės vaikai, neretai tampantys ir prekybos žmonėmis aukomis, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Giedrė Misiūnienė. Anot jos, tokie vaikai šeimoje neretai patiria fizinį ar emocinį smurtą, nepriežiūrą.

G. Misiūnienė nagrinėjo Lietuvos socioedukacinių paslaugų galimybes kaimo vietovėse, dirbo su gatvės jaunimu Vilniaus jaunimo mokykloje, o savo sukauptą praktinę patirtį glaudžiai sieja su mokslo tiriamaisiais darbais, yra aktyvi nevyriausybinių organizacijų, atsakingų už vaiko gerovę, valdybos narė, VDU bakalauro studijų socialinės pedagogikos programos rengėja ir dėstytoja.

Gyvenimas gatvėje

Kalbėdama apie į rizikos grupę patenkančius vaikus, VDU dėstytoja išskiria dvi gatvės vaikų grupes. Pirmoji grupė – vaikai gatvėje, šie vaikai didžiąją dalį dienos praleidžia gatvėje, tačiau paprastai nakčiai sugrįžta į namus. Gatvė – tai vieta, kurioje šie vaikai susiveikia pinigų ir daiktų, kad galėtų ne tik išgyventi patys, bet ir padėti šeimai.

Antroji grupė – gatvės vaikai, kurie gyvena, dirba ir miega gatvėje, beveik nepalaiko ryšių su savo šeima. Šie vaikai dažniausiai gyvena sodų bendrijose, juos taip pat galima pamatyti tabore, stoties rajone ar prekybos centruose, sako G. Misiūnienė.

Anot G. Misiūnienės, gatvės vaikai nelanko mokyklos, o jei tai daro, ateina nemotyvuoti, dažnai turi ypatingų poreikių, praleidinėja pamokas, yra linkę konfliktuoti. Dėl netinkamo elgesio šie vaikai ignoruojami bendraamžių, jų mitybos įgūdžiai prasti, jie susiduria su sveikatos problemomis, genetiškai paveldėtomis tėvų ligomis, neretai šie vaikai jau būna susidūrę su nusikalstamos veiklos pradmenimis.

„Indijoje gatvės vaikai vadinami šaligatvio gyventojais, Brazilijoje – favela lūšnų, gyventojais, Neapolyje juos vadina nuolat judančiais, Peru – bjauriais berniukais, o Zaire – žvirbliais. Tai vaikai, kurių elgesys ir gyvenimo būdas neatitinka visuomenės normų, kurie yra nuolatinėje rizikoje“, – pasakoja G. Misiūnienė.

Tampa prekybos žmonėmis aukomis

Pasak socialinių mokslų daktarės, gatvės vaikai paprastai būna pabėgę iš namų ar globos, gydymo institucijų, tačiau šiai grupei gali būti priskiriami ir skurstantys migrantų ar etninių mažumų vaikai, neįgalūs vaikai, vaikai iš daugiavaikių šeimų, kurie taip pat patiria įvairių rizikų.

VDU dėstytoja išskiria, kad paprastai tokie vaikai savo šeimoje patiria fizinį, emocinį ar seksualinį smurtą bei nepriežiūrą. Ji prisimena, kai kartą žiemos metu pastebėjo šalikele einantį berniuką, kuris dėvėjo žiemai netinkamus, plonus rūbus. Paklaustas, kur eina, dvylikametis atsakė, kad šeimoje susiduria su problemomis, o vienintelis jam žinomas būdas išvengti smurto – išėjimas iš namų, todėl, vengdamas konflikto ir ieškodamas saugaus prieglobsčio, jis 12 kilometrų pėsčiomis keliauja į kaimą pas močiutę.

Daugiau skaitykite: čia.

Vydūno Jaunimo fondo premijos skirtos VDU Švietimo akademijos studentams

Birželio 17 d. Vydūno Jaunimo Fondo atstovė Lietuvoje doc. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos diplomų įteikimo šventės metu įteikė Antano Dundzilos fondo skirtą paramą (1000 USD) Vytauto Didžiojo universiteto Pedagogikos profesinių studijų studentui Ramūnui Skvireckui už projekto „Mobilios rekonstrukcinės aplinkos taikymas ugdant pilietiškumą istorijos pamokose” įgyvendinimą.

Broniaus Kviklio premija (1000 USD) skirta Pedagogikos profesinių studijų studentui Deimantui Ramanauskui už aktyvią visuomeninę, socialinę veiklą bei akademinius pasiekimus.

Vydūno Jaunimo fondas VDU edukologijos krypties studentus remia jau 20 metų. Vienkartinės premijos per minėtą laikotarpį įteiktos daugiau nei 25 magistrantams bei Pedagogikos profesinių studijų studentams.

Pradinių klasių mokytoja A. Krivickaitė: „Direktorius mokykloje nebėra vienintelis lyderis“

XXI amžiuje vykstantys nuolatiniai pokyčiai įvairiose srityse skatina visuomenę keistis ir laužyti nusistovėjusias taisykles bei normas. Todėl nenuostabu, kad atsiranda poreikis ugdyti naują požiūrį į pasaulį. „Keičiasi ir pati švietimo sistema, mokykla, o vienu svarbiausiu prioritetų tampa švietimo lyderystė“, – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos alumnė, Vilniaus „Pažinimo medžio“ mokyklos pradinių klasių mokytoja Audronė Krivickaitė.

Šiandien lyderystė mokykloje apima ne tik vadovą, bet ir visą bendruomenę – administracijos darbuotojus, mokytojus, mokinius ir net jų tėvus. Švietimo vadybos studijų programos magistrė Audronė Krivickaitė savo baigiamajame darbe „Pradinių klasių mokytojų saviveiksmingumas ir pasidalytoji lyderystė“ pabrėžia, jog šiandien sėkmingam ir kokybiškam ugdymo procesui organizuoti būtinas visos mokyklos bendruomenės sutelktumas ir bendradarbiavimas. Šiandien daugumoje mokyklų lyderis nebėra tik direktorius. Pasak jaunosios tyrėjos, kiekvienas mokytojas yra savo srities specialistas, todėl administracija turi sudaryti jam palankias sąlygas priimti sprendimus, siūlyti savo idėjas ir prisidėti prie mokymosi įstaigos lyderystės.

Kelerius metus Audronė dirba pradinių klasių mokytoja Vilniaus Pažinimo mokykloje. Ji šypsodamasi teigia, jog pamokoje pedagogas nėra lyderis. Mat šiandieninį pamokos procesą kuria ne tik mokytojas, bet ir mokiniai, tėvai. „Pamoka negali apsiriboti darbu nuo skambučio iki skambučio. Mokymosi procesas turi būti dinamiškas. Mūsų mokykloje mokomasi per patyrimą, tad moksleiviai daug juda, atlieka eksperimentus, tyrimus. Mokinys pats turi ištirti, atrasti, sužinoti, įgyti žinių, o ne tik gauti informaciją iš mokytojo ar vadovėlio“, – tikina Audronė.

Akivaizdu, mokytojo figūra svarbi mokymosi procesui, mokinių gyvenimui, mokyklai bei švietimui. Audronė pastebi, jog pirmiausia mokytojas kuria saugią ir laisvą aplinką, kurioje moksleiviai gali laisvai reikšti savo mintis, bendrauti tarpusavyje. „Mokytojo įtaka svarbi siekiant, kad klasė taptų vieninga bendruomene, turinčia bendras vertybes ir tikslus“, – teigia pradinių klasių pedagogė.

Atlikusi pradinių klasių mokytojų apklausą Audronė padarė išvadą: jos kolegos įžvelgia savo daromą įtaką mokinių mokymosi gebėjimams. „Gauti duomenys leidžia teigti, kad mokytojai turi stiprius saviveiksmingumo gebėjimus kurti bendradarbiavimo ryšius su mokinių tėvais, kitais mokytojais ir mokyklos admininstracija. Mokytojai pažymėjo, kad jų įtaka lemia didesnį mokinių tėvų įsitraukimą į savo vaikų ugdymosi procesą, taip pat, kad dirbdami komandoje jie gali pasiekti geresnių mokinių mokymosi rezultatų“, – sako VDU Švietimo akademijos absolventė Audronė Krivickaitė.

Audronė džiaugiasi, jog savo mokykloje turi laisvės inicijuoti pokyčius, gali drąsiai ir atvirai diskutuoti su mokymosi įstaigos administracija, tėvais. O ir pati neatmeta galimybės ateityje žengti tvirtą žingsnį lyderystės link. „Svarbiausia mokytojui būti atviram ir kiekvieną dieną augti. Tuomet pasieksi aukščiausių pergalių švietimo srityje“, – kalba mokytoja.

Sporto ir gamtamokslinio ugdymo programų grupės diplomų teikimo šventė

Birželio 21 d. Sporto ir gamtamokslinio ugdymo programų grupės diplomų teikimo šventės akimirkos.

Socialinio ugdymo programų grupės diplomų teikimo šventės akimirkos

Birželio 21 d. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyko Socialinio ugdymo programų grupės diplomų teikimo šventė.

Diplomų teikimo šventės metu bakalaurei pasiūlyta dirbti prestižinėje mokykloje

Darbo pasiūlymo galima sulaukti ne tik skelbimų portale, telefonu ar darbuotojų kontaktų mugėje, bet ir diplomų teikimo šventėje. Praėjusią savaitę vykusioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje diplomų teikimo šventėje „Genio“ progimnazijos direktorius Rimantas Remeika tardamas sveikinimo žodį absolventams pasidžiaugė draugišku bendradarbiavimu su universitetu ir pradinio ugdymo bakalauro studijų programos absolventei Viktorijai Maželytei pasiūlė pradinių klasių mokytojos darbą. Mergina iškart po studijų, nuo rugsėjo pirmosios, ims dirbti progimnazijoje. „Šiais mokslo metais net keturios VDU Švietimo akademijos studentės dirbo visos dienos mokyklos specialistėmis ir mokytojų asistentėmis. Studentės greitai integravosi į mokyklos bendruomenės gyvenimą, veikė aktyviai. Džiaugiuosi, jog dar anksčiau kitoms studentėms galėjome pasiūlyti likti dirbti pradinių klasių mokytojomis, o Viktoriją norėjome nustebinti tokią jai svarbią dieną“, – teigė Rimantas Remeika.

Pradinio ugdymo absolventės Viktorijos teigimu, toks viešas mokyklos direktoriaus pasiūlymas buvo netikėtas. „Išgirdus direktoriaus sveikinimą ir siūlymą pradėti dirbti nuo rudens pradinių klasių mokytoja, užplūdo teigiamos emocijos. Iki šiol dirbau mokytojo padėjėja, o dabar išsipildė mano svajonė. Svarbiausia, jaučiuosi įvertinta ir dar stipresniu žingsniu žengsiu savo profesiniu keliu“, – sako Viktorija Maželytė.

Šiandien vis dažniau kalbama apie profesionalų radimą bei jų išsaugojimą. Direktorius tikina, jog mokykloms labai svarbu betarpiškai bendrauti su aukštosiomis mokyklomis, rengiančiomis naujos kartos mokytojus. „Šis mano viešas darbo pasiūlymas yra įrodymas, jog mūsų visuomenei mokytojas labai svarbus. Šiandien mokyklos direktorius turi žinoti, kuo kvėpuoja dabartinis mokytojas. Didžiuojuosi, jog atlikdami pedagogines praktikas mokykloje, atėję dirbti šiandieniniai mokytojai skatina pedagoginių inovacijų kūrimą, taiko naujus ugdymo ir mokymo metodus, greitai užmezga ryšį tiek su moksleiviais, tiek su kolektyvu“, – tikina direktorius Rimantas Remeika.