VDU – diplomų įteikimo šventės absolventams

Birželio 17-21 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.

Kaip ir kasmet, naujieji absolventai pasidalins šios ypatingos progos džiaugsmu su visais šventės dalyviais ir šiltai atsisveikins su savo Alma Mater (liet. Maitinančioji Motina – universitetas).

Birželio 17 d. Pirmadienis

VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS

16 val. VDU Švietimo akademijos Kaune absolventų šventė.

Birželio 20 d. Ketvirtadienis

VDU ŠVIETIMO AKADEMIJA | T. ŠEVČENKOS G. 31, VILNIUS

10 val. Kalbinio ir meninio ugdymo programų grupės studijų absolventų šventė.

14 val. Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupės studijų absolventų šventė.

Birželio 21 d. Penktadienis

VDU ŠVIETIMO AKADEMIJA | T. ŠEVČENKOS G. 31, VILNIUS

10 val. Socialinio ugdymo programų grupės studijų absolventų šventė.

12 val. Sporto ir gamtamokslinio ugdymo programų grupės studijų absolventų šventė.

Maloniai kviečiame visą universiteto bendruomenę, artimuosius ir draugus dalyvauti šventiniuose renginiuose.

Vyksta dėstymo vizitų už ES šalių ribų konkursas

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia universiteto akademinio personalo darbuotojus pasinaudoti galimybe vykti „Erasmus+“ dėstymo vizitams mokslo ir studijų institucijose (MSI) šalyse partnerėse.

Dėstytojus, norinčius dalyvauti konkurse, kviečiame iki 2019 m. birželio 12 d. (ŽŪA – iki 2019 m. gegužės 27 d.) TRD pateikti užpildytą dėstymo programos formą.

Paraiškas siųsti el. paštu: ŽŪA darbuotojams – erasmus.zua@vdu.lt, ŠA (Vilnius) darbuotojams – Sofija.Pivoriuniene@vdu.lt, kitiems VDU darbuotojams – Egle.Januskeviciene@vdu.lt.

Atrankoje dėstymo vizitams pirmenybė teikiama (atrankos kriterijai):

a. kandidatams, kurie VDU dėsto anglų ar kita užsienio kalba;
b. vizitams, kurių metu (pa)rengiama nauja mokomoji medžiaga / bendri dalykai ar programos;
c. vizitams, kurių metu sustiprinami ir išplečiami akademinių padalinių ryšiai bei (pa)rengiami būsimo bendradarbiavimo projektai;
d. kandidatams, kurie atstovauja padalinius, kurie aktyviau (lyginant su kitų atrankos dalyvių) dalyvauja „Erasmus+“ mainų programoje (paskutinių 2 metų akademinio padalinio mobilumo duomenys);
e. kandidatams, kurių dėstymo sritis VDU atitinka „Erasmus+“ Tarpinstitucinėje bendradarbiavimo sutartyje nurodytą dėstymo sritį;
f. vizitams, kurių metu suplanuota dėstymo trukmė per savaitę yra didesnė už minimalius „Erasmus+“ reikalavimus, t. y. daugiau nei 8 valandos;
g. kandidatams, dalyvaujantiems „Erasmus+“ dėstymo vizitų programoje pirmą ar mažiau kartų (lyginant su kitais kandidatais) per pastaruosius 2 metus.

Konkurso skelbimas

Kontaktinis asmuo

In Memoriam: signataras, VPU rektorius Liudvikas Saulius Razma

Gegužės 19 dieną eidamas 82-uosius mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar VDU Švietimo akademija) rektorius Liudvikas Saulius Razma. Nuoširdžią užuojautą dėl netekties reiškia VDU Rektorius, Švietimo akademijos kanclerė ir bendruomenė.

Ekonomistas, ekonomikos mokslų kandidatas, docentas dr. Liudvikas Saulius Razma gimė 1938 m. vasario 7 d. Plungės rajone, Platelių miestelyje. 1960 m. jis baigė Vilniaus valstybinį universitetą, 1960–1963 m. buvo VVU aspirantu, dėstytoju. 1963–1972 m. dirbo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute vyresniuoju dėstytoju, docentu, 1972–1980 m. – Automatizuotų valdymo sistemų projektavimo konstravimo biure vadovaujančiuoju konstruktoriumi, sektoriaus vedėju, projekto vyriausiuoju konstruktoriumi. Vėliau dirbo vyresniuoju inžinieriumi, vyriausiuoju ekonomistu.

1989–1993 metais doc. dr. L. S. Razma buvo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar VDU Švietimo akademija) rektorius, nuo 1988 metų – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis. 1990–1992 m. jis buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas. 1990-ųjų kovo 11-ąją, kai parlamentas paskelbė nepriklausomybės atkūrimą, ekonomistas buvo balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.

„Ir dabar didžiuojuosi Vilniaus pedagoginio instituto, visų Lietuvos studentų ir dėstytojų aktyvia veikla remiant pirmuosius valstybės nepriklausomybės žingsnius, ginant ją nuo mirtino pavojaus 1991 m. sausį. Tada tik iš nuogirdų jaučiau, o vėliau AT akivaizdžiai pasireiškė aštrūs, iš Sąjūdžio vadovybės atsinešti grupuočių prieštaravimai, paralyžiavę mūsų parlamento darbą ir pasibaigę priešlaikiniu AT atsistatydinimu“, – savo prisiminimuose rašė Liudvikas Saulius Razma.

1994–1995 metais L. S. Razma buvo Lietuvos komercinių bankų asociacijos valdybos pirmininkas, vėliau dėstė Karo akademijoje. 1996 m. ir 2000 m. ekonomistas kandidatavo į Lietuvos Respublikos Seimą.

Doc. dr. L. S. Razma taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo veiklos rėmimo fondo pirmininkas, Lietuvos ekonomistų asociacijos viceprezidentas. Mokslininkas paskelbė straipsnių mokslinėje ir populiarioje spaudoje ekonominės teorijos, gyvenimo lygio, valdymo teorijos ir praktikos, kultūros ir švietimo politikos klausimais, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.

2000-aisiais signataras Liudvikas Saulius Razma buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

VDU ŠA vyks forumas „Mokslo ir praktikos dialogas švietimo transformacijai“.

2019 m. birželio 12 d. 9 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyks švietimo kaitos aktualijoms, skirtas forumas „Mokslo ir praktikos dialogas švietimo transformacijai“.

Forumo tikslas – remiantis mokslinių tyrimų išvadomis ir diskutuojant mokslininkams, tyrinėjantiems ugdymosi sėkmę lemiančios geros mokyklos prielaidas bei tapsmą nuo ikimokyklinio iki vidurinio ugdymo lygmens, pedagogams bei ugdymo įstaigų vadovams ir švietimo politikams, išryškinti gaires švietimo kaitai. Forumo dalyviai – mokslininkai, tyrinėjantys sėkmingo švietimo prielaidas Lietuvoje ir užsienyje, pedagogai praktikai ir ugdymo įstaigų vadovai.

Forumo programa.

Registruotis į forumą iki birželio 9 d. Registracijos forma https://bit.ly/2w7GrMR

Forumo dalyviams bus išduodamos pažymos apie dalyvavimą renginyje. Pažymos kaina – 5 EUR. Universiteto rekvizitai mokesčiui čia.

„Erasmus+“ dėstymo vizitų konkursas rudens semestrui

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) kviečia universiteto dėstytojus pasinaudoti galimybe vykti dėstymo vizitams pagal „Erasmus+“ programą 2019-2020 m. m. rudens semestre.

Visus dėstytojus, norinčius dalyvauti konkurse, kviečiame iki birželio 5 d. pateikti užpildytą dėstymo sutartį fakultetų tarptautinių programų vadovams / koordinatoriams, ŽŪA dėstytojus tarptautinių ryšių skyriui, ŠA Vilniaus dėstytojus ŠA tarptautinių ryšių grupės vadovei Vilmai Leonavičienei. El. paštas: vilma.leonaviciene@vdu.lt

Atrankoje dalyvaujantys dėstytojai, turintys spec. poreikių, turi galimybę gauti papildomą finansavimą. Atrankos rezultatai bus skelbiami birželio 17 d. (VDU interneto svetainėje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs dėstytojas bus informuotas el. paštu).

Daugiau informacijos

VDU kviečia į profesines pedagogikos studijas

Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, paremtas artes liberales principais, skelbia priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“. Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje.

Programa skirta asmenims, neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos: bendrojo lavinimo mokyklose, gimnazijose, kolegijose, profesinėse mokyklose ar neformalaus ugdymo institucijose ir norintiems įgyti reikalingų gebėjimų darbui su besimokančiaisiais.

Prioritetas priimant skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslio ugdymo, kalbų, socialinio ugdymo dalykų mokytojų kvalifikacijai.

Baigus pedagogikos profesinių studijų programą, suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Studijų programos vykdymas pritaikytas dirbantiems, paskaitos vyksta savaitgaliais (penktadieniais ir šeštadieniais), konsultacijos su dėstytojais vyksta nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir informacija pateikiama virtualioje Moodle aplinkoje.

Prašymus galima pateikti iki birželio 25 d. 24 val. internetu: epasirasymas.vdu.lt.

Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus.

Liepos 1 d. (Kaune) ir liepos 2 d. (Vilniuje) vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime priėmimo į studijas taisyklėse nurodytu laiku.

Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto (prieš 7 darbo dienas) apie tai pranešti studijų programą vykdančiai Švietimo akademijai ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.

Priėmimo sąlygos pateikiamos 2019 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“:

Daugiau informacijos

Ketinantiems studijuoti Kaune

Ketinantiems studijuoti Vilniuje

VDU Studijų departamentas

Metusi darbą komunikacijos srityje, tapo lietuvių kalbos mokytoja

Vilnietė Brigita Meškonytė iki praėjusių metų žiemos dirbo komunikacijos projektų vadove. Tačiau mergina nusprendė viską mesti, paklausė savo širdies ir pasirinko dirbti lietuvių kalbos mokytoja Vilniaus Ryto progimnazijoje. Pasak merginos, visuomet save įsivaizdavusi dirbančią mokykloje. Nepaisant to, baigusi lietuvių filologijos bakalauro studijas, nusprendė savo jėgas išmėginti komunikacijos srityje. Šiandien mergina atvirai kalba apie pasirinkimus, profesinio kelio radimą ir mokytojo darbą.

Kodėl pasirinkote lietuvių filologijos studijas?

Lietuvių filologijos studijos buvo iš tiesų ta kryptis, kuria norėjau eiti, ir šiuo keliu einu iki šiol. Dar besimokydama mokykloje supratau, kad noriu tapti mokytoja. Kadangi mėgiamiausia pamoka buvo lietuvių kalba ir literatūra, daug klausimų nekilo.

Studijavote Lietuvos edukologijos universitete (dab. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje) lietuvių filologijos bakalauro ir lyginamosios lietuvių filologijos magistrantūros studijas. Kuo lietuvių filologijos studijos buvo naudingos Jūsų profesiniame kelyje?

Kasdien džiaugiuosi kiekviena diena, praleista universitete, – ir paskaitose, ir daugybėje veiklų po jų tarp universiteto sienų. Turėjau galimybę mokytis iš tikrų profesionalų ir Žmonių iš didžiosios raidės. Jie žavėjo erudicija ir stipriomis žmogiškosiomis vertybėmis. Įgyjau daug naudingos patirties, augau kaip asmenybė ir išsinešiau didelį žinių bagažą. Visos studijos tapo dalimi manęs, todėl, manau, kad kasdien galiu jas pritaikyti savo veikloje.

Nuo magistro studijų baigimo prabėgo dveji metai. Ar pasiilgstate universiteto? Galbūt galvojate apie doktorantūros studijas?

Apie grįžimą į akademinę bendruomenę mintys tikrai, neslėpsiu, nuolatos aplanko, ypač pastaraisiais metais. Ieškojimo ir atradimo džiaugsmo, diskusijų ir apmąstymų po paskaitų pasiilgau labiausiai. Todėl tikiu, kad į universitetą dar tikrai sugrįšiu.

Universitete buvote veikli studentė. Kaip mokslas, studijos, kultūrinė patirtis padėjo augti kaip asmenybei?

Viena naudingiausių ir reikalingiausių savybių mūsų visuomenėje yra puiki komunikacija. Tai apima ir gebėjimus rišliai bei įtaigiai dėstyti idėjas, ir kompetenciją rasti kelią į žmogaus širdį ir protą nepaisant jo amžiaus ar išsilavinimo. Visa mokslo, studijų ir organizacijų veiklos patirtis labiausiai padėjo ištobulinti komunikacinius gebėjimus. Be aktyvaus dalyvavimo universiteto gyvenime, manau, būčiau buvusi daug uždaresnė, ne tokia atvira pasauliui.

Dirbote komunikacijos specialiste, žurnaliste, kodėl baigus studijas pasirinkote šią profesiją?

Šalia lietuvių filologijos studijų taip pat turėjau ir žurnalistikos specializaciją. Būtent todėl baigusi studijas nusprendžiau pasitaikius puikioms galimybėms jomis pasinaudoti ir įgauti neįkainojamos patirties versle.

Brigita, kodėl nusprendėte palikti komunikaciją ir ateiti dirbti į mokyklą?

Darbas mokykloje buvo mano svajonė. Visi esame girdėję istorijų apie žmones, kurie sakosi nedirbantys, nes kasdien užsiima iš tiesų širdžiai mylima veikla. Man – tai darbas su mokiniais, diskusijos apie literatūrą, gramatikos galvosūkių sprendimas ir kūryba, kurios mokykloje niekuomet netrūksta.

Kaip Jus pasitiko mokyklos kolektyvas, mokiniai Jums pradėjus dirbti mokykloje?

Atėjusi į naująjį kolektyvą buvau priimta tikrai draugiškai ir sulaukiau daug palaikymo, naudingų patarimų. Žinoma, labiausiai pradžiugino pozityviai nusiteikę vaikai, kurie tikrai džiaugiasi, kad į mokyklas ateina dirbti ir jauni mokytojai. Ir man, ir jiems nesunku rasti bendrą kalbą, juk klausomės ir panašios muzikos, žiūrime tuos pačius filmus ir, žinoma, leidžiame nemažai laiko virtualioje erdvėje.

Ar lengva buvo vėl sugrįžti bei įsisukti į mokyklos gyvenimą?

Šis žingsnis buvo labai lauktas, tad sugrįžti ir vėl pradėti dirbti mokykloje buvo iš tiesų nesunku. Žinoma, prireikė poros savaičių suprasti mokyklos rutiną, vaikų charakterius ir polinkius. Tačiau šiuo metu jau galiu pasidžiaugti, kad viskas tikrai klojasi puikiai ir sklandžiai.

Koks didžiausias iššūkis dirbant mokykloje?

Didžiausiais iššūkis mokykloje man yra kasdien aplenkti pačią save. Juk net ir po puikios pamokos norisi rytoj vesti dar geresnę, sklandesnę ir įdomesnę. Tam tikrai negailiu nei laiko, nei jėgų, nors ne visuomet viskas klojasi kaip iš pypkės, bet svarbiausia – stengtis.

Įdomu, kokia esate mokytoja?

Tikriausiai į šį klausimą geriausiai atsakytų vaikai (šypsosi). Bet įsivaizduodama save jų vietoje manau, kad esu reikli, bet labai linksma mokytoja. Manau, kad mokykloje tikrai nereikia liūdėti, o juokas mums visiems ir visuomet į naudą. Kasdien rimtai mokomės, tad mokytojos šypsena per pamoką tikrai gali padėti įveikti ir sunkiausią užduotį.

Kaip atrodo Jūsų įprasta darbo diena?

Mūsų visuomenėje, rodos, vis dar pasitaiko mitų, kad mokytojas tik dirba mokykloje, o po pamokų skaito knygas ir taiso vaikų darbus. Tai tik iš dalies tiesa. Dažniausiai mano dieną sudaro dvi dalys: pirmoji – ryto rutina ir darbas mokykloje pamokų metu, antroji – varijuojanti. Labai mėgstu žiūrėti filmus, išeiti pasivaikščioti visame Vilniuje, ne tik Senamiestyje, tad mane dažnai galima sutikti kino teatre ar, pavyzdžiui, Laisvės prospekte. Vilniuje gyvenu jau aštuntus metus ir nuolatos domėjausi Vilniaus naujienomis ir istorijomis, tad mėgstu su draugais išeiti pasivaikščioti ir papasakoti jiems smagių istorijų apie tai, kas vyko ir kaip keitėsi mūsų miestas. Juk tikrai ne visi esate apsilankę S. Gedos skvere, tiesa? O iš tiesų vertėtų.

Ar lengva šiuolaikinį moksleivį sudominti lietuvių kalbos gramatika, K. Donelaičiu ar A. Baranausku? Kokiais būdais bandote sudominti moksleivius ir juos įtraukti į pamokos procesą?

Per vieną paskaitą universitete lietuvių kalbos didaktikos dėstytoja Vilma Leonavičienė mums pasakė mintį, kurios nepamirštu iki šiol: „O kas jums sakė, kad gyvenime bus lengva? Niekas, tiesa? Nes gyvenimas ir neturi būti lengvas. Tuomet neaugi.“ Todėl manau, kad ir mokymosi proceso neturėtume vadinti lengvu ar sunkiu, nes nėra lengvų ir sunkių dalykų. Mūsų civilizaciją taip pat sukūrė žmonės, tad kiekvieno iš mūsų protas irgi gali tai perprasti ir sukurti dar daugiau dalykų. Per pamokas visuomet stengiuosi parodyti prasmę, kodėl mes mokomės gramatikos, kodėl nosinės raidės rašomos šaknyje, kodėl tai yra dar viena nuostabi žmogaus sukurta sistema, kodėl ir kaip ją galima perprasti pažvelgus iš skirtingų rakursų. Manau, kad tai yra vienas iš man būdingiausių metodų pamokose – nuolatinis bandymas atsakyti į klausimą: „Kodėl?“. Tuomet atsiranda ir kultūrinis kontekstas, gebėjimai, reikalingos žinios ir kompetencijos. Tokiose pamokose būna įdomu ir vaikams, o ir mokytoja būna dažnai nustebinta mokinių įžvalgų ir rezultatų.

Dažnai sakoma, jog Z kartos atstovai negali ilgai užsibūti vienoje darbo vietoje. Esate veikli asmenybė, ar, Jūsų nuomone, mokykla bus ta erdvė, kurioje liksite dirbti ilgam?

Žmogus planuoja, Dievas – juokiasi. Iš tiesų nenorėčiau kurti dešimtmečio planų, tačiau, jei visos aplinkybės susiklostys sėkmingai, švietimo sektoriuje tikrai liksiu. Šis sektorius dar turi daug tobulėti, kad taptų patraukliu darbdaviu, todėl ir norėtųsi palinkėti visiems mokytojams, o ypač mokyklų administracijų atstovams, būti atviresniems gerosioms praktikoms ir pradėti kurti pokyčius pirmiausiai nuo savęs.

Kaip manote, ką reikėtų daryti, jog jauni žmonės ateitų dirbti į mokyklą?

Jauni žmonės turi tikrai daug galimybių, todėl pasistengti reiktų iš tiesų stipriai, nepamirštant, kad konkuruojama ne tik Lietuvos rinkoje. Būtent todėl reikalingas puikus atlyginimas, ne pakankamas ar geras, o puikus, nes darbas tikrai to vertas. Dar būtinas palaikymas ir laisvė kurti. Atsakingas ir nuovokus mokytojas, gaudamas puikų atlygį ir laisvę, visą ugdymo procesą sugebės organizuoti įtraukiančiai ir šiuolaikiškai.

VDU ŠA mokslininkai parengė verslo konsultantų (Train the Trainers) mokymo modulį

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) Socialinio ugdymo programų grupė vykdo Interreg V B projektą „Inovatyvūs smulkaus ir vidutinio verslo perdavimo modeliai Baltijos jūros regione“ (projekto vadovas prof. dr. Vytas Navickas). Daugiau apie projektą.

„Innovative Business Transfer Models for SMEs in the BSR” (INBETS BSR): http://inbets.eu/ .

Pagal šį projektą VDU ŠA parengė verslo konsultantų (Train the Trainers) mokymo modulį, kurį pristatė projekto dalyviams 2019 m. gegužės 6-7 d. Vilniuje vykusio seminaro metu.

Seminare dalyvo 14 Baltijos jūros regiono verslo, mokslo ir studijų organizacijų atstovai.

Programa.

VDU vyko mokslinė-praktinė konferencija „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas”

2019 m. balandžio 25 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko mokslinė-praktinė konferencija „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas“, kurioje mokytojai ir mokslininkai susitiko kalbėtis itin aktualia mąstymo ugdymo mokykloje tema. Konferencijos dalyvius pasveikino VDU docentė dr. Aušra Rutkienė. Eglė Kuosienė savo pranešimu „Mąstyti ar nemąstyti?“ pakvietė visus bendrauti ir vienytis siekiant keisti nemąstymo kultūrą į mąstančios visuomenės ateitį. VDU Švietimo akademijos profesorės dr. Alvyros Galkienės pranešimo „Mąstymas mokymosi sėkmės kontekste“ metu dalyviai stebėjo antrokų matematikos pamoką, kurioje mokiniai mąsto, o ne mechaniškai „kopijuoja“ mokytoją. Sąmoningu ir nesąmoningu manipuliavimu jausmais ir mąstymu konferencijos dalyviai įsitikino pažiūrėję Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojo ir Kino klubo vadovo Mariaus Janulevičiaus pranešimą „Mąstymo ugdymas kuriant kiną“. Graeme Allan, kūrybinio mąstymo praktikas iš Naujosios Zelandijos, dabar gyvenantis Lietuvoje, savo pranešime „Kūrybinis mąstymas taikant Edward de Bono principus: pagrindai, įpročiai, vertė“ apžvelgė savo ilgametę patirtį kuriant ir įgyvendinant kūrybinio mąstymo lavinimo mokykloms programą bei kūrybinio mąstymo propagavimo N. Zelandijos, Lietuvos ir Kinijos mokyklose ir universitetuose patirtį. Įžvalgomis apie smegenų „tingėjimo“ priežastis ir treniravimo principus dalinosi neuromokslininkė dr. Gabija Toleikytė pranešime „Kaip mąsto smegenys“. Dr. Jurga Misiūnienė savo pranešime „Mokymosi pasiekimų sąsaja su vaiko intelektiniais gebėjimais bei jo asmeniniais ir šeimos veiksniais“ pristatė savo tyrimo rezultatus, atskleidusio, jog įsitikinimas – gerai mokosi gabūs ir motyvuoti mokiniai, yra tik dalinai teisingas.

Šioje konferencijoje buvo galima ne tik pamatyti ir išgirsti pranešimus, o ir patiems patirti mąstymo lavinimo metodų, kuriuos pamokose taiko kolegos, poveikį. Pradinio ugdymo mokytojų grupėje savo patirtimi dalinosi Kauno J. Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos mokytoja Giedrė Rainienė („Kūrybinio mąstymo įgūdžių lavinimo strategijos pradinio ugdymo mokiniams“), Kauno Erudito licėjaus mokytoja Jolanta Žvirbliene („Erudito licėjus – mokykla, ugdanti naujos kartos mąstymą“) ir kiti. Mokytojų dalykininkų grupėje savo patirtimi dalinosi VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro mokytoja Asta Jokšienė („Diagnostinė anketa „Mokinio įsivertinimo lapas“), Kauno J. Urbšio katalikiškos pagrindinės mokyklos mokytoja Irma Telšinskaitė („Mąstymo lavinimas lietuvių kalbos pamokose“) ir kiti. Unikalią galimybę patyrinėti savo pačių mąstymą ir jo reikšmę komunikacijai pasiūlė dr. Audronė Allan mąstymo praktikos dirbtuvėse pagal Ned Herrmann metodologiją „Aš ne kvailys, aš tik kitaip mąstau ir jaučiu!“

Lavinti mąstymą mokykloje nėra išmokyti mokinį mąstyti taip, kaip mąsto mokytojas. Lavinti mąstymą – tai atpažinti ir pripažinti savo bei kito mąstymo unikalumą ir beribes galimybes kiekvienam tobulinti savo mąstymo gebėjimus.

II-ajame tarptautiniame folkloro festivalyje „Moda na folklor“ dalyvavo VDU ŠA dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“

Gegužės 12 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ (meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, choreografė Raminta Čyplytė, liaudies instrumentų orkestro vadovas Arvydas Jankus, chormeisteris Vilius Tavoras) dalyvavo II-ajame tarptautiniame folkloro festivalyje „Moda na folklor“ Mazovijos Ostruvoje, Lenkijoje, kur savo pasirodymais pristatė lietuvišką dainą, šokį, muziką, liaudies instrumentus ir tautinį kostiumą. Festivalyje taip pat dalyvavo tautinio meno kolektyvai iš įvairių Lenkijos miestų bei Serbijos.