Būsimos mokytojos sėmėsi patirties Marcinkonių pradinėje mokykloje

Kiekvienais metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos pradinio ugdymo studijų programos studentai mokydamiesi dalykų didaktikos modeliuoja įvairias ugdymo situacijas, aiškinasi, kaip taikyti tikslingus ir prasmingus, šiandieninėms ugdymo sąlygoms racionalius metodus. Vienos iš sudėtingiausių veiklų – darbo modeliavimas vienoje klasėje dirbant su įvairaus amžiaus tarpsnio vaikais. Labai naudinga ir prasminga tokias patirtis įgyvendinti ugdymo realybėje. Šiais metais gegužės 6 d. II kurso studentės kartu su dėstytoja Daiva Jakavonyte-Staškuviene vyko į Marcinkonis. Kelionė prasidėjo labai anksti – traukinys iš Vilniaus išvyko 5 val. 55 min. Verta buvo labai anksti keltis, nes geranoriškas Varėnos rajono Marcinkonių pagrindinės mokyklos pedagogų bendruomenės sutikimas atskleidė tikrąją ugdytojo ir ugdymo esmę – žmogiškųjų pamatinių vertybių puoselėjimą. Labai dėkojame ugdytojoms Genutei Čeplikienei, Ritai Levonovičienei ir Irenai Makselienei už nuoširdų sutikimą, pasidalijimą gerąja darbo patirtimi, patarimus, sudarytą galimybę vaikams organizuoti ugdomąsias veiklas.

Dalijamės būsimų pradinių klasių mokytojų nuomone ir įžvalgomis. Veronika, Morta ir Dovilė vedė pamokas neeilinėje klasėje, kurioje mokosi net trijų pradinių klasių mokiniai. Būsimosios mokytojos tikino, jog džiaugėsi neeiline galimybe ne tik susipažinti su mokyklos bendruomene, bet ir puikiu šansu išbandyti save mokytojų vaidmenyje. „Po apsilankymo mokykloje aptarėme, jog tokio pobūdžio mokyklos vis dažnesnis atvejis Lietuvoje. Tačiau, tai yra didelis iššūkis pedagogams dirbti su skirtingo amžiaus tarpsnio ir gebėjimų mokiniais“, – sako būsimos pedagogės.

Justina, reflektuodama įgytą patirtį, mintis išplėtojo daugiau dėmesio skirdama mokyklos aplinkai. „Apžiūrėjus mokyklą, klases, darbo aplinką, susidarė įspūdis, jog čia bendruomeniška, jauku bei saugu. Klasėse gausu vaizdinių priemonių (raidės, skaičiai, savaitės dienų pavadinimai), mano manymu, tokia aplinka mokiniams yra maloni bei motyvuojanti. Mokyklos aplinka labai primena mokyklą, kurioje teko mokytis vaikystėje. Mažai integruota naujųjų technologijų, tačiau panašu, jog vaikai to nepasigenda. Stebint vaikų bendravimą, atrodė, jog mokiniai vieni kitiems labai artimi. Manau, kad tai lemia mažas jų skaičius. Tai leidžia mokytojai individualiai dirbti su kiekvienu mokiniu, tačiau iš kitos pusės – taip mokinių darbas gali tapti nekonkurencingas, vaikai gali ir prarasti motyvaciją (ką ir minėjo viena iš pradinių klasių mokytojų). Kiekviena mokytoja puikiai pažįsta mokyklos mokinius ir manau, tai padidina mokinių galimybes pasiekti geresnių rezultatų moksle, ar jaustis saugiai. Galiu teigti, jog mokykla, jos tvarka ir bendruomenė paliko gerą įspūdį. Mano manymu, tai ugdymo įstaiga, kurioje mokinys ugdomas ne tik akademiškai, bet ir puoselėjama jo emocinė būsena, savijauta. Susimąsčiau, jog mokiniams labai svarbi šiluma, artuma“, – dalinasi įspūdžiais studentė Justina.

 Ugnė, Austėja ir Dovilė teigė, kad pamatė realią situaciją jungtinėje klasėje. „Kaip yra sunku pritaikyti įvairias veiklas įvairaus amžiaus vaikams, besimokantiems toje pačioje klasėje. Mokiniai klasėje dirbo susidomėję, atliko įvairias veiklas. Buvo tikrai naudinga išgirsti mokytojų patirtį. Ačiū, Jums labai, kad suteikėte galimybę pabūti tokioje aplinkoje“, – kalbėjo studentės.

 Fausta, Urtė ir Rasa kelione labai džiaugiasi, nes joms buvo smagu pakeisti aplinką ir naudinga pamatyti, kaip išties vyksta pamokos jungtinėse klasėse. „Vaikai šiltai priėmė, tačiau tikėjomės, kad viskas bus blogiau, bet esam maloniai nustebintos, nes mokiniai mokėjo daugiau nei tikėjomės“, – teigė būsimos mokytojos.

 Iveta reflektuodama patirtį išreiškė savo lūkesčius ir viltis. „Pirmiausiai vos įėjus į mokyklą, buvo gaila matyti tokį didelį pastatą beveik tuščią. Gaila, kad taip stipriai mažėja vaikų. Buvo įdomu stebėti pradinukų pamoką, nes ji visiškai kitokia nei mačiau per praktiką. Pastebėjau, jog mokinių gebėjimai skiriasi nuo miesto mokinių, tačiau jie buvo nuoširdesni, draugiškesni ir mačiau, kad stengiasi atlikti užduotis geriausiai, kaip jie geba. Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę pabūti šioje mokykloje, susipažinti su motyvuotais mokytojais ir mokiniais“, – apie naudingą patirtį kalba studentė Iveta.

Studentė  Kotryna išvykos metu, kone pirmąkart pėsčiomis vaikščiojo po kaimą. Ką jau kalbėti apie apsilankymą kaimo mokykloje. „Esu jų mačiusi, girdėjusi apie jas, tačiau iš arti nebuvau regėjusi. Iš daugelio pasakojimų buvau susidariusi nuomonę, kad tokiose mokyklose dažniausiai mokosi socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai. Iš tiesų, pabuvusi Marcinkonių mokykloje, savo nuomonę šiek tiek pakeičiau. Kadangi dirbu ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, kurioje ugdome priešmokyklinio amžiaus vaikus, Marcinkonių mokyklos darželinukus lyginau su savaisiais. Galiu pasakyti tik tiek, kad vaikai beveik nesiskiria. Jie tiek pat nuoširdūs, atviri naujiems žmonėms, naujoms veikloms, pozityvūs, draugiški, žingeidūs, laimingi. Taip, remiantis mokytojų pasakojimu, jie gyvena sunkiose šeimose, sunkiomis sąlygomis, dažnai pritrūkstantys motyvacijos, tačiau visur yra problemų. Mokytojos minėjo, kad Vilniaus mokyklose vaikai greičiausiai labiau išlepinti, turintys įvairių brangių daiktų, tačiau, remdamasi savo patirtimi, mokantis Vilniaus mokykloje, galiu teigti, kad niekur nėra tobula, visur yra dalykų, kuriuos norisi, reikėtų keisti. Todėl norėčiau palinkėti sau ir kolegėms, kaip būsimoms mokytojoms, kad nelygintume, kur ir ko vaikas turi daugiau ar mažiau, o spręstume problemas, kurios trukdo kiekvienam vaikui siekti didesnių aukštumų“, – pasakojo darželio auklėtoja Kotryna. Inesa, Studentės Jordana, Neringa, Indrė, Gabrielė ir Ieva džiaugėsi turėjusios galimybę aplankyti Marcinkonių mokyklą, sužinoti, kaip joje planuojamas, vykdomas darbas. Merginoms buvo įdomu išgirsti mokytojų patirtį, susipažinti su mokiniais. Studentes  labai nustebino vaikų paprastumas, nuoširdumas.  Pasak būsimų mokytojų, moksleiviai  puikiai klausė, dirbo, buvo itin tvarkingi ir drausmingi. Neringa, dirbusi su pradinukais, pastebėjo, jog mokiniai nebuvo drąsūs, reikėjo laiko vieniems prie kitų priprasti. „Labai įsiminė darželinukų mokytojos pasakyti žodžiai: „Dirbti su tėvais yra daug sunkiau, nei su vaikais“. Mokymas(is) šioje mokykloje labai skiriasi nuo to, kurį matėme Vilniaus mokyklose praktikos metu. Keistai pasijutome pagalvodamos, jog vieną dieną ir mes galime dirbti panašioje aplinkoje“, – teigė Neringa.

Visos dienos įspūdžius Marcinkonių pagrindinėje mokykloje apibendrinti galime Odetos mintimis: „Tikro pedagogo pašaukimas, tai duotybė mokyti ugdytinius iš visos širdies, kai mokymasis vyksta įsiklausius į savo vidinį „aš“. Nepriklausomai nuo aplinkos įtakos ar turimų  išteklių, socializacijos aspektų, mokyklos vizijos, nuoširdumas paliečia pagrindines žmogiškąsias vertybines nuostatas. Tokio ugdymo sąsajų įžvelgiau Marcinkonių mokykloje, pradinių-jungtinių klasių ugdyme. Ši maža mokyklos bendruomenė lyg didžiulė šeima, mokytojus vienija vienas bendras tikslas – ugdyti visus ir kiekvieną mokinį atskirai, jungiant mokymosi klases į visumą. Pedagogų kolektyvas pasižymi vieningumu ir nuoširdumu. Aukšta pedagogių kompetencija gali atskleisti gerąją patirtį ir kitoms Lietuvos mokykloms, kaip dirbti su klase, kai joje mokosi įvairaus amžiaus tarpsnio mokiniai, kaip organizuoti mokymosi turinį remiantis pradinio ugdymo bendrąja programa, siekiant įgyvendinti ugdymo tikslus, išgyvenant tikrąją mokymosi aplinkos realybę. Kokia ji? Didėjantys emigracijos srautai tebevyksta iki šiol. Jie jaunus žmones „išveja“ iš kaimų ne tik į didžiuosius šalies miestus, bet taip pat ir į užsienį. Dažniausiai lieka vidutinio arba visai žemo išsilavinimo šeimos, kuris formuoja pagrindus savo vaikams. Tokiomis nelengvomis sąlygomis dirbant ugdymo procese puoselėjama Marcinkonių pedagogų bendruomenės stiprybė yra jų pašaukimas ir vizija ugdyti krašto žmones ir augančius vaikus, kurių sparčiai šiuo metu mažėja. Mane ypač sužavėjo jų atsidavimas savo darbui ir ryžtas, bendradarbiavimas ir tarpusavio supratimas. Nuoširdžiai pasidalyta geroji patirtis, leidžia teigti, kad tik sąmoningumas ir meilė savo darbui augina žmogų. Taigi, ne kiekvienas pedagogas šiandien susimąsto apie jungtinių klasių ugdymo privalumus ir sunkumus, nors su jais gali susidurti kiekvienas“.

 

 

V Tarptautiniame lituanistų kongrese – VDU mokslininkai skaitys pranešimus

Gegužės 16-17 dienomis Vroclavo universitete (Lenkijoje) vyks V Tarptautinis lituanistų kongresas. Šiemet kongresas skirtas 450-osioms Liublino unijos bei įstojimo į Europos Sąjungą  15-osioms metinėms.

Sudarytas 1569 metais Liublino unijos aktas sujungė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę į vieną politinį darinį, nuo šiol vadintą Abiejų Tautų Respublika. Ta lietuvių-lenkų politinė sąjunga per daugiau kaip du amžius turėjo įtakingą poziciją Europos žemėlapyje ir paliko svarbų pėdsaką Lietuvos ir Lenkijos istorijoje ir kultūrinėje atmintyje, tapdama tam tikru Europos Sąjungos pirmtaku.

Lituanistikos raida per keturis su puse šimtmečių, kultūrinės ir literatūrinės raidos etapai, bendros valstybės istorijos puslapiai ir nepriklausomybės siekiai, lietuvių-lenkų bendradarbiavimas tarptautinėje arenoje – visa tai atsidurs jubiliejinio Kongreso dėmesio centre.

Lituanistų kongerese dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių prorektorė prof. dr. Ineta Dabašinskienė, Švietimo akademijos (ŠA)  kanclerė prof. dr. Vilija Salienė, ŠA Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė, Dalia Cidzikaitė, ŠA mokslininkai: doc. dr. Laimutė Bučienė, dr. Giedrė Misiūnienė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, prof. dr. Regina Rinkauskienė, doc. dr. Jurga Trimonytė-Bikelienė, doc. dr. Ona Petrėnienė, prof. dr. Gintautas Kundrotas, dr. Vitalija Karaciejūtė bei VDU Humanitarinio mokslų fakulteto prof. dr. Dalia Kuizinienė ir Česlovo Milošo centro mokslo darbuotojas Tomasz Blaszcak.  Mokslininkai skaitys pranešimus, dalyvaus diskusijoje ir debatuose.

Tarptautiniame Lituanistų kongrese dalyvaus Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas,  Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje direktorius  Arnoldas Pranckevičius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos  Užsienio skyriaus vyresnioji specialistė Daiva Žemgulienė, Seimo narys Mantas Adomėnas, Lenkijos, Ukrainos, kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslininkai, tyrėjai, studentai,  besidomintys lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika, Lietuvos ir Lenkijos santykiais.

Konferencijos programą galite rasti čia. 

Daugiau informacijos apie kongresą. 

Šiuolaikiškas būdas mokytis lenkų kalbos

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja doc. dr. Irena Masoit apie „Erasmus+“ projektą „Polisch online“.

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytojos doc. dr. Irena Masoit ir doc. dr. Barbara Dvilevič dalyvauja „Erasmus+“ projekte „Polish online“. Jo tikslas – sukurti interaktyvią elektroninę lenkų kalbos mokymosi svetainę polski.info, kuri bus prieinama 9 kalbomis (tarp jų ir lietuvių). Projekte dalyvauja šešios šalys, dalykine puse rūpinasi (rengia pamokas, dialogus, užduotis, gramatikos vadovą) Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Ostravos universitetas ir Krokuvos pedagoginis universitetas, kuriems atstovauja po 2–3 dėstytojus, techninę dalį kuria trys įmonės iš Vokietijos, Slovėnijos ir Slovakijos, turinčios didelę bendradarbiavimo ir užsienio kalbų mokymosi svetainių kūrimo patirtį, sukūrusios russky.info, deutsch.info ir kitas svetaines, viena iš jų skirta esperanto kalbai. Projektą kuruoja Krokuvos pedagoginis universitetas, dėstytojų užduotis – įrašinėti dialogus, tikrinti galutinį pamokų variantą, jie atsakingi už temas, susijusias su visuomeninėmis, kultūrinėmis aktualijomis, pavyzdžiui, kaip nueiti į kokią nors įstaigą, tvarkyti dokumentus, o Lietuvos ir Čekijos atstovai rengia kasdieniškesnes pamokas apie orą, apsilankymą restorane, ligas ir pan. Apie šį projektą „Švietimo naujienoms“ pasakojo doc. dr. Irena Masoit.

Pašnekovė turi panašaus darbo patirties – kūrė skaitmenines priemones mokiniams, kurie mokosi mokyklose lenkų mokomąja kalba. Kartu su kolegomis sukurdavo ir parengdavo užduotis, o programuotojai sakydavo, kad techniškai tų dalykų įgyvendinti nepavyks, tekdavo užduotis keisti, todėl I. Masoit džiaugiasi, kad šiuo atveju dėstytojams buvo pateiktos standartinės užduotys ir šablonai, iš kurių galima rinktis, taigi kūrėjai žino, kad kiekviena užduotis tiks, tai leidžia dirbti kur kas veiksmingiau.

Mokymosi svetainėje bus pradedantiesiems skirti A1 ir A2 lygio kursai po 21 pamoką, skirti mokytis papildomai, savarankiškai. Kiekvienoje pamokoje bus įtvirtinamos ankstesnių pamokų žinios, nors galima mokytis ir atskirai, pagal norimą temą, nes pamokose bus nuoroda į gramatinį vadovą su teorine medžiaga. Rengėjai, atsakingi už techninę dalį, numato sukurti socialinį tinklą, čia vartotojai galės bendrauti tarpusavyje, komentuoti, klausti, taip įgytas teorines žinias pritaikyti praktikoje.

Projekto pradžioje buvo atlikta apklausa, domėtasi, kur ir kaip mokoma lenkų kalbos. Tą daryti galima formaliai ir neformaliai. Formalusis mokymosi būdas naudojamas mokymo įstaigose, mokyklose, nors yra parengta ir atnaujinta programa, kaip pasirenkamąjį dalyką galima pasirinkti mokyklose lietuvių arba rusų mokomąja kalba, bet mokiniai ją renkasi retai, pagrindinės to priežastys – tai specialistų, ugdymui skiriamų valandų, mokymo priemonių stoka, nepopuliarumas. Universitetuose lenkų kalba po truputį išstumiama, lieka tik kaip pasirenkamasis dalykas ir turi konkuruoti su populiaresnėmis kalbomis, pasirenkama retai, kaip privalomo dalyko Vilniuje lenkų kalbos mokosi Vilniaus dailės akademijos dailėtyros, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto studentai bei Vilniaus kunigų seminarijoje būsimieji kunigai, kurie dirbs Vilniaus arkivyskupijoje.

Vilniaus universiteto kalbininkai 2007–2009 m. vykdė projektą „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“, per kurį atlikus tyrimą paaiškėjo, kad lenkų kalba pagal reikalingumą, apklaustųjų nuomone, buvo 5–6 vietoje po anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų kalbų. Vėliausi tyrimai, 2014 m. vykdyti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų, dar labiau nepalankūs lenkų kalbai – susidomėjimas dar mažesnis, ją lenkia norvegų ir kitos kalbos. Tokius pokyčius diktuoja darbo rinka – lietuviai mokosi šių kalbų norėdami emigruoti ar dirbti užsienio įmonėse Lietuvoje. Tokie rezultatai kiek stebina, nes lietuvių ir lenkų bendradarbiavimas ekonominėje srityje gal nėra itin intensyvus, bet vis tiek vyksta, o susidomėjimas lenkų kalba nėra didelis. Labiausiai paplitęs lenkų kalbos mokymosi būdas – neformalusis, vyksta daug kursų, juos organizuoja kalbų mokyklos, Lenkijos institutas kiekvieną pusmetį turi po kelias grupes. Studijas baigę, dirbantys žmonės labiau domisi lenkų kalba, mato, kad Lietuvos darbo rinkoje ji gali būti naudinga. Manoma, kad ir ši svetainė labiausiai pasitarnaus žmonėms, kuriems ši kalba bus reikalinga profesinėje veikloje. Per apklausą žmonės nurodė tokius pasirinkimo mokytis lenkų kalbos motyvus: kultūrinį (dėstytojos nuomone, jis atspindi studentų nuomonę, nes jie mėgsta mokytis naujų kalbų), profesinį ir komunikacinį – kai draugas, pažįstamas, šeimos narys kalba šia kalba arba žmogus, jo tėvai gyvena netoli pasienio, vyksta į Lenkiją ir nori išmokti lenkų kalbos pagrindų. Apklausos dalyvių buvo klausiama, kokiam mokymosi būdui teikia pirmenybę – auditoriniam, virtualiam ar abiejų šių derinimui. Auditorinį pasirinko jauni žmonės (nors buvo manyta, kad jiems priimtiniau mokytis virtualioje aplinkoje), nedaug apklaustųjų mieliau mokytųsi internete, mišrų būdą daugiausia pasirinko vyresni žmonės.

Daugiau skaitykite.

„VDU vasaros mokykla“ – laikas naujų idėjų kartai

Birželio 10-14 dienomis vyks įkvėpimų ir žinių kupina „VDU vasaros mokykla 2019“. Šiemet universitetas moksleivius kviečia ne tik dalyvauti, bet ir skatina generuoti naujas idėjas savo ateičiai. Norintys pakviesti draugą ar iš anksto susipažinti su kitais dalyviais kviečiami jungtis prie renginio paskyros socialiniame tinkle „Facebook“, kurioje bus skelbiama visa informacija apie būsimas veiklas, organizatorius ir kitas staigmenas.

Pastaruoju metu, dar rinkoje neegzistuojančią pavarą pagavęs laikas verčia nuolatos mokytis, pažinti naujus dalykus ar net keisti savo kompetencijas. Nuolatinis noras augti, tobulėti – tai impulsai, kur kas galingesni už laiką. Tam, kad pavyktų gyventi kokybiškai ir įdomiai, svarbu atsiverti pasauliui, inovacijoms, sau bei kūrybai. Gi visi nori galiausiai dirbti ir realizuoti save tokioje aplinkoje, kur būtų galima mėgautis kiekviena diena.

„VDU vasaros mokykla 2019“ ragina nesiklijuoti senų ir svetimų profesinių etikečių, o patiems pabandyti tapti naujų idėjų kartos atstovams. Dalyviai naujiems iššūkiams galės pradėti ruoštis rytinių ir popietinių kursų metu. Čia jų lauks praktinis požiūris į skirtingas mokslo sritis bei tai, kaip jos veikia tarpusavyje.

Be įvairių patirčių, gilinantis į naujus horizontus ir visatos paslaptis, tai puiki galimybė atsipalaiduoti po įtemptų mokslo metų ar prieš artėjančias studijas. „VDU vasaros mokykla 2019“ – tarsi tarpinė stotelė, kur laukia naujos pažintys ir žinios, padėsiančios tolimesnei kelionei.

Vakare moksleiviai galės mėgautis kinu, išbandyti save sportinėse veiklose ar susipažinti su neatrastomis Kauno vietomis.

Registracija vyksta iki birželio 5 dienos. Kaina – 30 Eur. „VDU vasaros mokykla 2019“ metu, visas penkias dienas vyksta du kursai per dieną. Svarbu pasirinkti tik po vieną rytinį ir popietinį kursą. Vakarinė dalis – privaloma visiems dalyviams, po jos laukia laisvas laikas, skirtas bendravimui ar pramogoms. Visos savaitės metu bus galima apsigyventi VDU bendrabutyje.

Pasirink vieną iš rytinių kursų, kurį lankysi visą savaitę

Pasirink vieną iš popietinių kursų, kurį lankysi visą savaitę

Daugiau informacijos

  • VDU Studijų informacijos centras
  • Adresas K. Donelaičio g. 52-116, 44248, Kaunas
  • Telefonas (8 37) 323 206
  • El. paštas vdu@vdu.lt

VDU Švietimo akademija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija

Gegužės 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Vilija Salienė ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktorė Jurgita Nemanienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Sutarties iniciatorės VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto vadovė prof. dr. Giedrė Kvieskienė ir vyriausioji specialistė prof. dr. Nijolė Cibulskaitė. Sutartimi numatytas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas organizuojant ir įgyvendinant bendrus STEAM mokslo konferencijas, seminarus, keičiantis žiniomis ir patirtimis švietimo, mokslo srityse.

 

 

 

Vyks IX nacionalinė moksleivių ir studentų lituanistų konferencija

Gegužės 8 d. 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, 222 aud. Vilnius) vyks IX nacionalinė moksleivių ir studentų lituanistų konferencija, kuri šiemet skirta Pasaulio lietuvių metams.

Konferencijos dalyvių registracija 9.00–10.00 val.

Konferencijos pradžia – 10 val.

Konferencijos programa. 

„Žinių radijo“ laidoje „Tėvystės įkvėpimai“ VDU ŠA doc. dr. S. Burvytė: „Užauginti laimingą vaiką – misija įmanoma“

Gegužės 4 d. „Žinių radijo“ laidoje „Tėvystės įkvėpimai“dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Sigita Burvytė ir kalbėjo apie misiją – užauginti laimingą vaiką. Kiekvienos mamos ir tėčio didysis noras bei tikslas – auginti laimingus vaikus.  Kaip užauginti tokius vaikus?  Išgirskite pokalbį: čia. 

Pagal dvišalę „Erasmus+“ sutartį Turkijos Stambulo Akdeniz universitete lankėsi delegacija iš VDU ŠA PTI

Pagal dvišalę „Erasmus+“ sutartį Turkijos Stambulo Akdeniz universitete lankėsi delegacija iš  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Akdeniz universiteto Edukacijos fakultetu, aptartos bendradarbiavimo galimybės švietimo srityje.

Vizito akimirkos. 

 

Kviečiame dalyvauti nacionalinėje konferencijoje „Antikos ir Viduramžių tyrimai 2019“

2019 m. spalio 11-12 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyks konferencija „Antikos ir Viduramžių tyrimai 2019“.  Kviečiame Antikos ir Viduramžių (taip pat ir Lietuvos) istorijos, filosofijos, teologijos, meno ir literatūros istorijos srityse besidarbuojančius Lietuvos tyrėjus ir doktorantus pristatyti savo mokslinių tyrimų rezultatus  bei skaityti pranešimus. Pranešimų trukmė – 20 min.

 

Registracija ir daugiau informacijos. 

LŽS žurnalistų kūrėjų ir dailininkų kūrybos parodos „Laisva spauda – laisvas aš!” atidarymas

Minėdama Spaudos, atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos žurnalistų sąjungą jau septintus metus organizuoja žurnalistų kūrėjų ir dailininkų kūrybos parodą „Laisva spauda – laisvas aš!”. Paroda skirta ne tik paminėti svarbią datą, bet ir atskleisti žurnalistų kūrybiškumą vaizduojamojo meno įvairiose medijose, bei pasidžiaugti glaudžiu bendradarbiavimu su dailininkais.

 Šių metų parodos tema – „Žodis“. Turbūt niekas neabejoja žodžio svarba ir galia. Žodis  yra visa ko pradžia. Žodis griauna ir kuria. Žodis gali turėti daug interpretacijų ir vizualizacijų. Laisvas žodis – laisvos visuomenės pamatas ir prasmė.

 Parodoje „Laisva spauda – laisvas aš!” šiemet dalyvauja 16 autorių: Agnė Varpukevičiūtė, Agnė Verksnytė-Paulauskienė, Aida Vėželienė, Albertas Vaidila, Aušra Šiaulytė, Daiva Margienė, Dalia Bložienė, Jolanta Kanapickaitė, Lina Vaišnytė, Modestas Malinauskas, Regina Jakučiūnaitė-Kubertavičienė, Rita Krupavičiūtė, Rimas Bružas, Sigita Jakutytė, Vygantas Vėjas, Zinas Kazėnas.

 Parodos atidaryme dalyvaus Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, įžanginį šventinį žodį tars žurnalistas, diktorius Juozas Šalkauskas.

 Parodos atidarymas gegužės 8 d. 17 val.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos meno galerijoje „2019″ (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius).

 Parodą VDU Švietimo akademijos meno galerijoje „2019″ (Ševčenkos g. 31, Vilnius) galima bus apžiūrėti iki gegužės 26 d.