Prof. V. Žydžiūnaitė: mokslininkų iššūkiai intelektinei lyderystei

Lietuvoje yra nemadinga kalbėti apie mokslininkus, kai tuo tarpu kitose išsivysčiusiose šalyse yra priešingai – jų veikla laikoma viena patraukliausių, nes leidžia prisidėti prie valstybės gerovės pasitelkiant intelektą. Šiuos ir kitus iššūkius naujoje monografijoje tyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė Vilma Žydžiūnaitė.

„Intelektualai buvo ir garbinami, ir plūstami visais laikais, įvairiausiose kultūrose. Pradedant antikine Graikija ir baigiant šiandienine Rusija, Iraku ar Mianmaru, intelektualai buvo ir yra persekiojami už populiarioms vertybėms ar politinėms galioms prieštaraujančias idėjas. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Skandinavijoje jie turi aukštą socialinį ir politinį statusą, kuris atspindi jų vertybes santykyje su visuomene“, – pasakoja mokslininkė.

Prof. V. Žydžiūnaitė parengė jau ketvirtą šiai temai skirtą monografiją, kuria siekia išsklaidyti stereotipines nuostatas ir parodyti, jog mokslininkų intelektinė lyderystė yra labai įvairialypis reiškinys. Tokia lyderystė apima gebėjimą paveikti kitus, skatinti tam tikras mokslinių tyrimų kryptis, formuoti nuomones, įgalinti kitus prisidėti prie žinių kūrimo ar sklaidos.

Profesorė ne tik atliko nuodugnią ankstesnių šios srities darbų apžvalgą, tačiau ir apklausė mokslininkus mūsų šalyje, kurie pasidalino savo veiklos niuansais. Tarp svarbiausių problemų, kurias akcentavo apklaustieji – dėl per mažo atlygio, profesoriai yra priversti dėstytojauti ar imtis kitų veiklų, o mokslas ir tyrimai lieka labiau „simboliniu“ darbu. Tokia situacija skatina juos pirmiausia galvoti ne apie mokslo pažangą, o apie elementarių poreikių patenkinimą – finansinį, materialų išgyvenimą.

„Turiu aiškią poziciją, kad mokslininkas ir turėtų gyventi mokslu. Deja, realybė, kurioje gyvenu, kitokia. Didžiąją laiko dalį „suvalgo“ pasiruošimas paskaitoms, jų vedimas, vadovavimas kursiniams, baigiamiesiems darbams, praktikoms, studentų konsultacijoms ir kitai akademinei veiklai“, – sakė vienas iš tyrimo metu apklaustų mokslininkų, dirbantis sveikatos mokslų srityje.

„Nematoma“ protinė veikla

Kaip ir kitiems nepriteklių patiriantiems žmonėms, mokslininkams finansų paieška sukelia dideles įtampas ir stresą. Stresą kelia daugybė faktorių – aukštųjų mokyklų konkurencija, spaudimas dėl reitingų ir kokybės sertifikatų reikalavimų, siekiant pritraukti ir išlaikyti gabius mokslininkus konkrečiame padalinyje.

„Lėtinis ir tęstinis stresas sąlygoja išsekimo ir nuovargio būseną, vadinamą perdegimu. Jį sudaro trys dimensijos: emocinis išsekimas, kai asmens emociniai ištekliai yra išnaudoti ir žmogus jaučiasi išsekęs; nuasmeninimas – negatyvi, ciniška nuostata į asmens darbą ar to darbo priėmėjus; ir pablogėjęs asmeninis darbo išpildymas, kurį charakterizuoja neefektyvumas, negatyvi savivertė“, – pasakoja V. Žydžiūnaitė.

Aukštųjų mokyklų emocinę atmosferą ir organizacinę veiklą neigiamai veikia ir tai, kad mūsų šalis apskritai neturi nuoseklios mokslo politikos. Be to, aukšto lygmens tyrimams būtina gera materialinė bazė – jei jos nėra, tuomet tyrimai yra imitacija, jų kokybė yra abejotina. Lygiuojantis į kolegas užsienyje, tyrimų įrangos kokybė yra vienas opiausių skirtumų.

„Mokslininko veikloje yra įdarbinta mintis, kasdien be išimties yra dirbamas minties darbas. Tokie darbai nematomi, nes jie apima tylos laiką reflektuojant, skaitant, rašant, klausantis, stebint, analizuojant, apibendrinant, interpretuojant. Tai ne praktiniai darbai, tačiau be jų neišgyventų darbo rinka – be mokslo rezultatais grįstų įrodymų, kurių dėka didinama praktikos kokybė“, – paaiškina profesorė.

Anot jos, dėl šio veiklos „nematomumo“ visuomenei dažnai sunku įsisąmoninti, jog tokiam darbui reikia daug originalumo, autentiškumo, kūrybiškumo – vietoje to, klaidingai įsivaizduojama, esą mokslininkai dirba nesunkiai, nes jiems nereikia naudoti fizinės jėgos, o intelektinis darbas yra neva tik pramoga ir malonumas.

Deja, yra priešingai – praėjusiais metais D. Britanijoje atliktas tyrimas patvirtino, kad protinė veikla, ypač universitetuose, yra labai varginanti. Bedfordšyro universiteto profesorė Gail Kinman apklausė daugiau nei 6 tūkst. mokslininkų, iš kurių net 55 procentai pripažino patiriantys psichinės sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, miego problemos, kognityviniai sutrikimai ir kt. Tyrimo išvados nedžiugina – akademikai patiria didesnę riziką susirgti streso sukeltomis ligomis nei policininkai ar gydytojai.

Lyderystės fenomenas

V. Žydžiūnaitė savo tyrime išskiria dvi pagrindines inovacijas, be kurių šiandien neapsieina intelektinės lyderystės tyrimai – tai tarpdiscipliniškumas ir tarptautiškumas. Tyrėja tikina, jog lyderystė peržengia psichologijos, sociologijos ar vadybos mokslo sritis – šis reiškinys taikytinas visoms kryptims ir disciplinoms; analogiškai jis peržengia ir geografines ribas.

„Lyderystė kaip dėstomas dalykas iš Šiaurės Amerikos iškeliavo į visas pasaulio šalis, todėl šio žemyno nuostatos padarė poveikį pasauliui ir, priešingai – pasaulinė lyderystės sampratų, tyrimų, praktinių patirčių įvairovė darė ir daro poveikį šio fenomeno vystymuisi Amerikoje. Lyderystės fenomenas gyvuoja be geografinių ir mokslinių apribojimų“, – sako ekspertė.

Knygoje profesorė išsamiai aptaria pagrindinius iššūkius, kurie iškyla mokslininkų intelektualiai lyderystei aukštajame moksle – tarp jų yra didelė studijų kaina, būtinybė atnaujinti aukštojo mokslo įstatymus, kompetencijomis grįsto ugdymo supratimas ir kiti klausimai. Deja, nuodugnus darbas formuojant ir išbandant aukštojo mokslo politikas bei nuostatas šiandien dažnai yra atidedamas.

Kitas iššūkis kyla patiems mokslininkams – dėl būtinybės išeiti iš komforto zonos, apsiribojančios vien savo specializacija, link platesnės integracijos. Tai yra vienas tarpdiscipliniškumo bruožų.

„Mokslininkai kaip intelektiniai lyderiai generuoja specifines mokslines žinias bei jas taiko kompleksinėms problemoms spręsti. Todėl į mokslinį objektą jie žvelgia iš įvairių kampų, formuodami naują supratimą apie tyrimo objektą – pavyzdžiui, šokių atlikimas derinamas su kompiuterine grafika, o toks derinys sąlygoja naujas įžvalgas choreografijoje ir sudaro prielaidas gauti stipendijas tiek menų, tiek humanitarinių mokslų srityse“, – aiškina Švietimo akademijos profesorė.

Monografijoje „Mokslininko intelektinė lyderystė aukštajame moksle: poreikis, veiksniai ir iššūkiai“ prof. Vilma Žydžiūnaitė pristato 2016-2018 metais vykdytą tyrimą, kurio metu buvo apklausti 54 mokslininkai, ypatingą dėmesį skiriant intelektinės mokslininko lyderystės poreikiui, veiksniams, iššūkiams ir sklaidai.

VDU vyks konferencija „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas”

Mąstymas aktualus kiekvienam žmogui visose jo gyvenimo srityse. Mąstymo kompetencija leidžia žmogui kritiškai vertinti gaunamą informaciją, rasti nestandartinius ir priimti optimalius sprendimus, atsakingai naudotis technologijų progreso teikiamomis galimybėmis.

Suprasdami mąstymo ugdymo mokyklose svarbą ir siekdami padėti mokytojams tobulinti savo kvalifikaciją mąstymo kompetencijos ugdymo srityje, organizuojame mokslinę – praktinę konferenciją „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas”. Konferencija vyks 2019 m. balandžio 25 d. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje Kaune, S. Daukanto g. 28.

Konferencijos plenariniame posėdyje išgirsite mokslininkų pranešimus, po pietų kviesime dalintis savo įžvalgomis ir patirtimi, apžvelgsime ir išbandysime įvairias mąstymo strategijas. Pranešėjai: įžvalgomis apie mąstymą dalinsis prof. dr. Alvyra Galkienė, dr. Jurga Misiūnienė, dr. Audronė Allan ir dr. Gabija Toleikytė, mąstymo lavinimo patirtimi dalinsis William Graeme Allan, Eglė Kuosienė, Jolanta Žvirblienė, Giedrė Rainienė, Irma Telšinskaitė, Rita Pauliukaitienė, Asta Jokšienė, Marius Janulevičius ir kiti. Padalomoji medžiaga darbui yra įskaičiuota į dalyvio mokestį.

Konferencijos programa.

Registracija į konferenciją čia.

Konferencijos dalyvio mokestį (15 €) reikia pervesti į Vytauto Didžiojo universiteto sąskaitą Nr. LT04 7044 0600 0284 8625. Įmokos paskirtis – konferencija „Mąstymo kompetencija ir jos ugdymas” (būtinai nurodykite įmokos paskirtį). Galima mokėti iš kvalifikacijos lėšų (teikiami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai). Įmokos pavedimo kopiją prašome atsiųsti elektroniniu paštu: mastymokonferencija2019@gmail.com

„Juventus“ chorų konkurse VDU ŠA choras „Ave vita“ laimėjo II-ąją vietą

Balandžio 12-14 d. vyko Aukštųjų mokyklų chorų konkursas „Juventus“, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos akademinis mišrus choras „Ave vita“ laimėjo II-ąją vietą.

Konkurso organizatorius ir komisijos narius šiais metais ypatingai džiugino tai, kad studentų choruose dainavo ne tik lietuviai, bet ir užsienio šalių studentai. Festivalyje kartu su akademiniais chorais dainavo studentai iš Švedijos, Makedonijos, Nigerijos, Ukrainos bei Baltarusijos. Iš viso konkurse „Juventus 2019“ dalyvavo daugiau nei 250 studentų, o festivalio programos koncertuose jų koncertavo daugiau nei 300.

Komisiją antrąją vietą ir sidabro diplomą skyrė VU merginų chorui „Virgo“ (vadovė Rasa Gelgotienė) bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mišriam chorui „Ave vita“ (vadovas Kastytis Barisas). Antros vietos laimėtojams atiteko KTU įsteigti piniginiai prizai po 800 eurų.

Kviečiame moksleivius ir studentus dalyvauti IX nacionalinėje moksleivių ir studentų konferencijoje

2019 m. gegužės 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyks IX nacionalinė moksleivių ir studentų konferencija, skirta Pasaulio lietuvių metams. Numatoma preliminari konferencijos pradžia – 11 val.

Maloniai kviečiame skaityti pranešimus, kuriuose būtų nagrinėjama kalbotyros, literatūrologijos, tautosakos, didaktikos problematika. Laukiame pranešimų įvairiomis Jūsų rašomų darbų temomis (kūrybinių, tiriamųjų, projektinių, kursinių, bakalauro, magistro).

Numatoma pranešimų trukmė – iki 15 min.

Užpildytą dalyvio registracijos anketą iki 2019 m. gegužės 1 d. atsiųsti el. paštu: ona.petrėniene@vdu.lt arba zydrone.kolevinskiene@vdu.lt

Dalyvio anketa.

LRT Plius laidoje „Mokytojų kambarys“ VDU ŠA dr. A. Petruškevičiūtė dalinosi įžvalgomis apie mokytojo profesiją

Balandžio 6 d. LRT Plius laidoje „Mokytojų kambarys“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dr. Auksė Petruškevičiūtė dalinosi įžvalgomis apie mokytojo profesiją.

Laidą kviečiame peržiūrėti: čia. Pokalbis su dr. Aukse Petruškevičiūte nuo 13.20 min.

Lenkų kalbos mokytojų rengimo istorija ir aktualijos

Interneto portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas žurnalistės Dovilės Šileikytės interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lenkų filologijos studijų programos komiteto pirmininke, Mokytojų rengimo instituto docente Henrika Sokolovska ir dėstytoja doc. dr. Irena Masoit. Straipsnyje mokslininkės kalba apie lenkų kalbos ir literatūros bakalauro programą VDU, lenkų kalbos mokytojų poreikį Lietuvoje.

Lietuvoje yra 78 mokyklos (čia įskaičiuotos gimnazijos, progimnazijos, darželiai-mokyklos, po vieną specialiąją ir profesinę mokyklas ir kt.) bei 100 ikimokyklinio ugdymo įstaigų ar grupių, kuriose ugdymas vyksta lenkų kalba. Visos jos yra Rytų Lietuvoje: Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių miestuose ir rajonuose. Norėdami jose dirbti lenkų kalbos mokytojais, lenkų filologijos studijas dažniausiai renkasi abiturientai, baigę mokyklas lenkų mokomąja kalba, nors yra buvę atvejų, kai sėkmingai studijuodavo ir lietuviai, išmokę lenkų kalbą, kuria vyksta specialybės dalykų paskaitos (pedagoginiai ir bendrieji dalykai dėstomi lietuviškai). Apie lenkų kalbos mokytojų rengimą „Švietimo naujienoms“ papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lenkų filologijos studijų programos komiteto pirmininkė, Mokytojų rengimo instituto docentė Henrika SOKOLOVSKA (H. S.) ir dėstytoja doc. dr. Irena MASOIT (I. M.).

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie lenkų filologijos studijų tradicijas Lietuvoje?

H. S. Polonistikos studijos, lenkų kalbos mokytojų rengimas (lenkų filologijos studijos su pedagogikos specializacija) pradėtas vykdyti nuo 1961 m. tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute. Tuo metu tai buvo vienintelės polonistikos studijos, jas baigę absolventai dirbdavo ne tik mokykloje, bet ir žiniasklaidoje, kultūros įstaigose ir pan. Iki 2013 m. buvo bakalauro ir magistro studijos. Visada glaudžiai bendradarbiaudavome tiek su Vilniaus regiono mokyklomis lenkų mokomąja kalba, tiek su Lenkijos universitetais – Vroclavo universitetu, Krokuvos pedagoginiu universitetu, šią veiklą tęsiame ir dabar. Iš to ir mes, ir studentai gauname daug naudos. Dėstytojai važiuoja į minėtas aukštąsias mokyklas skaityti paskaitų, dalyvauja konferencijose, Lenkijos dėstytojai atvažiuoja į Lietuvą, rengiamos bendros konferencijos. Pagrindinis mūsų darbas – mokytojų rengimas, bet tai tik viena iš darbo sričių: dirbame mokslinį darbą…

I. M. …atnaujiname konferencijų ciklą „Tapatybė kultūrų sankirtoje“ – konferencijos tarpdisciplininės, jas organizuojame kartu su Ostravos (Čekija) universitetu ir Krokuvos pedagoginiu universitetu, daugiausia dėmesio skiriame tam, kad gimtoji kalba funkcionuotų daugiakultūrėje aplinkoje, svarbus ir pedagoginis aspektas. Nuo pat polonistikos dėstymo Lietuvoje pradžios bendradarbiaujame su mokyklomis – dėstytojai organizavo mokytojams seminarus, rašė vadovėlius, mes šią tradiciją perėmėme, rengiame mokymo priemones, teikiame visokeriopą metodinę paramą – dalyvaujame rengiant olimpiadų užduotis. Neseniai Švietimo akademijoje vyko mokinių, kurie važiuos į tarptautinę lenkų kalbos ir literatūros olimpiadą Varšuvoje, stovykla. Tai individualūs užsiėmimai, mokymai, konsultacijos. Mūsų mokiniai ten konkuruoja su kitų šalių ugdytiniais, norime, kad jie galėtų garbingai atstovauti Lietuvai. Malonu, kai mūsų mokiniai tampa laureatais, tikimės, kad ir šį kartą jie gerai pasirodys. Ši olimpiada vyksta kasmet, tie mokiniai, kurie Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiadoje tampa nugalėtojais, važiuoja į Lenkiją.

Doc. dr. Irena Masoit

H. S. Gerai pažįstame visų mokyklų lenkų mokomąja kalba mokytojus, nes organizuojame daug seminarų, mokymų ir pan. Stengiamės, kad kartu su mokiniais atvažiuotų ir mokytojai, su jais dirbame atskirai. Be to, mes irgi važiuojame į mokyklas, kurios mus kviečia, neseniai dalyvavome Vilniaus rajono mokyklų teatrų festivalyje, skirtame Tarptautinei teatro dienai.

Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie lenkų filologijos studijų tradicijas Lietuvoje?

Doc. dr. Henrika Sokolovska

Kas pasikeitė ir keisis ateityje, tapus VDU dalimi?

H. S. Naujai įsteigtos Švietimo akademijos struktūra labai griežta, neatsirado vietos Lenkų kalbos ir kultūros centrui, nes nebuvo nei katedrų, nei fakultetų, jų nėra ir dabar, bet struktūra plečiasi. Todėl matome perspektyvą, nes mokyklose lenkų mokomąja kalba reikia mokytojų – ir lenkų kalbos, ir pradinio ugdymo. Šiemet Švietimo akademija skelbs priėmimą į lenkų kalbos pedagogikos programą, atnaujintą pagal VDU standartus: visiems studentams privalomi bendrieji dalykai, daug dėmesio skiriama anglų kalbai, humanitarinės krypties studijų programose atsirado šiek tiek tiksliųjų mokslų, gamtamokslių paskaitų (ir atvirkščiai), bet specialybės dalis liks ta pati – 60 kreditų pedagogikos dalykams, praktikai mokyklose, daugiau nei 100 kreditų specialybės dalykams – kalbotyrai ir literatūrai didaktikos, metodikos fone. Atnaujiname dalykų turinį, atsižvelgiame į mūsų kultūrinę aplinką, mokinių daugiakultūriškumą. Studentų grupės nedidelės, kiekvienam galima skirti daugiau dėmesio, dirbti individualiai, rengti daugiau diskusijų.

I. M. Didžiausias pasikeitimas – tai programos pavadinimas. Buvo lenkų filologija, o dabar lenkų kalbos ir literatūros pedagogika. Pagaliau pavadinimas iš tikrųjų atitinka mūsų programą.

H. S. Yra ir vertimo paskaitų, dirbsiančiajam mokykloje šio dalyko gal ir nereikės, bet suteikiame platesnių žinių. Ne visi baigę studijas nori būti mokytojais. Tik per praktiką žmogus sužino, ar tikrai gali ir nori dirbti mokykloje. Mano nuomone, turėtų būti konkurencingumas, darbdaviui naudinga turėti galimybę palyginti ir atrinkti geriausius: jei jis galės rinktis, tada gal ir pas mus ateis labiau motyvuoti, geriau besimokantys studentai, jie labiau stengsis. Buvo laikas, kai bandyta paskaičiuoti, kiek mokytojų reikės, bet negalima galvoti, kad visi, kuriuos priimame, eis dirbti į mokyklas. Todėl norime, kad tie, kurie netaps mokytojais, irgi turėtų darbą – manau, kad dėl to problemų nekils, galės dirbti vertėjais ir pan. Taip pat programoje yra krašto pažinimas, lietuvių ir lenkų gretinamoji kalbotyra, į programą kaip pasirenkamąjį dalyką įtraukėme žurnalistinius tekstų žanrus. Psichologinės žinios pravers ne tik pedagogui, bet ir kitą specialybę pasirinkusiam žmogui. Suteikiame šiek tiek žinių apie Lenkijos istoriją, Vilniaus kraštą.

Trūksta pradinių klasių mokytojų

Kokia dalis studentų, baigę studijas, pasirenka pedagogo kelią?

H. S. Būna grupių, iš kurių visi absolventai eina į mokyklas, būna, kad susiranda darbą, pavyzdžiui, redakcijoje jau studijų metu. Pusė paskutiniųjų metų absolventų nuėjo į mokyklą, kitų darbas susijęs su lenkų kalba, tekstų kūrimu, redagavimu. Dabar mokykloms trūksta pradinių klasių mokytojų, anksčiau turėjome dvigubos specialybės – lenkų filologijos ir pradinio ugdymo – grupes. Dabar šią spragą reikia užpildyti. Mūsų absolventės eina dirbti pradinių klasių mokytojomis, vėliau ieško būdų persikvalifikuoti. Mokyklų vadovai, ieškodami tokių mokytojų, sako, kad ši išeitis jiems atrodo geriausia. Bandysime ieškoti galimybės per studijas įgyti antrą kvalifikaciją.

Ar jaučiamas lenkiškai kalbančių mokytojų (gal ir ikimokyklinio ugdymo auklėtojų) trūkumas?

H. S. Taip, trūkumas yra, šią problemą galima pajusti pabendravus su mokyklų vadovais. Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz szkolna“, su kuria bendradarbiaujame, paskaičiavo, kiek mokytojų trūksta ir kiek jų reikės po penkerių ar dešimties metų. Kaip galima numatyti, labiausiai mokyklose lenkų mokomąja kalba trūksta ir trūks pradinio ugdymo mokytojų, taip pat ir kitų pedagogų. Ši problema išliks, todėl tikimės, kad bus galimybė persikvalifikuoti, pasirinkti antro mokomojo dalyko bloką, modulį. Dabartinėje programoje tai kol kas nebuvo numatyta, jei bus galimybė, stengsimės ją išnaudoti. Ypač mažoms mokykloms aktualu, kad mokytojas būtų dviejų dalykų.

I. M. Vokietijoje būsimiems mokytojams praktiškai būtina rinktis du dalykus.

H. S. Kol buvo vykdomos 5 metų trukmės vientisosios studijos, studentai galėdavo rinktis lenkų filologijos ir istorijos arba biologijos, lietuvių kalbos, informatikos studijų programas. Baigę šias specialybes absolventai, su kuriais palaikome ryšį, dažniausiai dirba pagal antrąją specialybę.

Kurie dalykai mokyklose lenkų mokomąja kalba dėstomi lietuvių, o kurie lenkų kalba?

H. S. Mokyklose yra dvikalbis mokymas, visos pamokos vyksta lenkiškai, vidurinio ugdymo klasėse, jei rengia mokinius egzaminui, pedagogai naudoja lietuviškus vadovėlius, terminologiją, tekstus.

I. M. Nebent trūksta lenkiškai kalbančių mokytojų ir dirba lietuvis mokytojas, bet tokie atvejai reti. Dauguma vadovėlių verčiami į lenkų kalbą.

2016 m. Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo diskutuota apie šiuolaikiškų lenkų kalbos vadovėlių poreikį. Galbūt žinote, kaip išsisprendė šis klausimas, kokia situacija šiuo metu?

H. S. Vadovėlių vertimas finansuojamas iš mokinio krepšelio lėšų, o problema tik paūmėjo: naujų vadovėlių seniai nebuvo, poreikis yra. Dalyvaujame diskusijose, ekspertinėje veikloje. Praeitais metais kartu su Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija „Macierz szkolna“ ir Švietimo ir mokslo ministerija kalbėjome, kad reikia ne rašyti naujus vadovėlius, o pirkti juos iš Lenkijos, jei reikia, pritaikyti pagal Lietuvos programas. Ten labai geri vadovėliai, didelis pasirinkimas, nusižiūrėjome vieną leidyklą, kuri leidžia vadovėlius nuo elementoriaus iki pat dvyliktos klasės.

I. M. Lenkijos mokyklų Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo teksto suvokimo testo rezultatai geresni nei mūsų, būtų proga pasimokyti iš kaimyninės šalies patirties.

H. S. Ten metodika, didaktika yra aukšto lygio, pagalvojome, kad patys nieko geresnio per trumpą laiką nepadarysime.

Kaip bėgant metams keičiasi studentų skaičius, motyvacija?

I. M. Nuo 2011 m. studentų skaičius kiek sumažėjo.

H. S. Pernai baigė 8 ir įstojo 6. Jie įstoja dažniausiai į mokamas studijas. Nuo 2012 m. gauname paramą iš Lenkijos vyriausybės per Lenkijos ambasadą, kuri apmoka mūsų studentų studijas.

I. M. Kol būdavo nemokamų vietų, nuo antro–trečio iki ketvirto kurso visi studentai vykstant rotacijai pasiekdavo valstybės finansuojamas vietas dėl gerų mokymosi rezultatų, tai būdavo paskata, kad įstotų.

Tikriausiai studentai turi galimybę naudotis mainų programomis, studijuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje?

H. S. Naudodamiesi mainų programų galimybėmis mūsų studentai studijuoja Ostravos (Čekija), Vroclavo, Krokuvos, Liublino universitetuose. 50 metų gyvuoja tradicija kasmet dviem savaitėms važiuoti į Vroclavo universitetą, studentai ten lanko paskaitas, eina į biblioteką ieškoti informacijos lenkų filologijos temomis kursiniams ar bakalauro darbams, nes Lietuvoje tokios literatūros mažiau. Šį pavasarį irgi suplanuota tokia išvyka.

I. M. Taip pat organizuojame kelių dienų edukacines išvykas, stengiamės gauti finansavimą parašę projektus, paraiškas. Stengiamės į ekskursijos organizavimą įtraukti studentus, kad pasirengtų papasakoti apie lankomas vietas. Lankėmės Poznanėje, Krokuvoje, Gdanske.

H. S. Čia, auditorijoje, kalbėti apie lenkų kultūrą yra tik pusė darbo, reikia prie jos prisiliesti gyvai.

Žinau, kad artimiausiu metu duris atvers Lenkų kalbos ir kultūros centras. Papasakokite apie jį.

H. S. Nuo 2019 m. sausio 1 d. VDU Švietimo akademijoje įsteigtas neakademinis padalinys – Lenkų kalbos ir kultūros centras. Jo funkcionavimas dar neprasidėjo, ruošiame nuostatus, bus paskirtas vedėjas ir greitai šį centrą atidarysime. Dirbame įprastą dėstytojų darbą, centro veikla bus ta, apie kurią pasakojome, tęsime ją…

I. M. …ir koordinuosime įvairių institucijų veiksmus, nuo kurių priklauso mokytojų lenkų mokykloms rengimas. Bandysime išspręsti mokymo priemonių stokos problemą, nors šis procesas vyksta lėtai.

Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmingai įgyvendinti visus sumanymus.

Daugiau skaitykite.

VDU studentams – prezidentų vardinių stipendijų konkursas

Kiekvienais metais Respublikos vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, skelbia konkursą, kurio metu geriausiems Lietuvos studentams skiriamos penkių Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinės stipendijos. Jos įteikiamos talentingiems studentams, ypač pasižymintiems studijose, mokslinėje ar meninėje veikloje studijuojamoje studijų kryptyje.

Į stipendijas pretenduoti gali pirmosios, antrosios studijų pakopų ir vientisųjų studijų studentai. Pirmosios studijų pakopos studentams skiriamos 5 bazinės socialinės išmokos dydžių per mėnesį vardinės stipendijos (190 EUR), antrosios – 7 bazinės socialinės išmokos dydžių per mėnesį vardinės stipendijos (266 EUR). Vientisųjų studijų studentams gali būti skiriamos 5 ar 7 bazinės socialinės išmokos dydžių per mėnesį stipendijos, atsižvelgiant į tai, kokiame kurse studentas mokosi.

Vardinės stipendijos studentams skiriamos vieniems studijų metams ir mokamos nuo studijų metų pradžios.

Konkurse dalyvauti norintys studentai turi kreiptis į savo fakulteto dekanatą iki balandžio 17 d. (trečiadienio) ir pateikti:

studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos įvertinimus, kuriuose pažymima apie ypač gerus studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos rezultatus;
dalyvavimo konkursuose, ekspedicijose, studentų mokslinės praktikos projektuose pažymėjimus ir pan.

Kviečiame aktyviai dalyvauti.

Daugiau informacijos apie LR Prezidentų vardo stipendijas

Rokiškyje projekto „Būkim pažįstami“ VDU ŠA užsieniečiai studentai pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvą

Balandžio 9 d. Rokiškio krašto muziejuje lankėsi projekto „Būkim pažįstami“ dalyviai – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Švietimo akademijoje pagal „Erasmus+“ programą studijuojančios studentės Diana Duna iš Latvijos, Emma Pieters iš Belgijos, taip pat Lietuvių kalbos ir kultūros centro buvusi lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyvė Han Yan iš Kinijos. Užsienietės pristatė savo gimtąsias šalis, pasidalijo įžvalgomis ir gyvenimo akimirkomis jų gimtosiose šalyse ir Lietuvoje.

Remiantis sociologinių tyrimų rezultatais, didelė dalis Lietuvos gyventojų nenorėtų, kad jų kaimynas ar bendradarbis būtų užsienietis, tačiau vos keli iš jų pažįsta ar yra bendravę su jais. Siekiant didesnio tarpusavio pažinimo ir supratimo, taip pat skatinant dialogą tarp Lietuvos ir trečiųjų šalių piliečių, projekte „Būkim pažįstami“ pristatomos į Lietuvą atvykusių užsieniečių įžvalgos ir patirtys, gyvenimo akimirkos jų gimtosiose šalyse ir Lietuvoje.

Mokytojams – konferencija apie daugiakalbystės kompetencijų tobulinimą

Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno Juozo Urbšio katalikiška pagrindinė mokykla balandžio 25 d., ketvirtadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) organizuoja II Respublikinę bendrojo ugdymo mokyklų užsienio kalbų mokytojų konferenciją „Daugiakalbystės kompetencijų tobulinimas: tyrimai ir patirtys“.

Konferencijos organizatoriaus Mindaugo Norkevičiaus teigimu, ateities perspektyvoje užsienio kalbų gebėjimai bus vienas iš didžiausių potencialų darbo rinkoje, todėl apie tai reikia galvoti jau nuo ankstyvos vaikystės. „Tėvų ir mokyklos uždavinys – skatinti vaikų vidinę motyvaciją atskleidžiant užsienio kalbų mokėjimo ir daugiakultūrio pasaulio pažinimo naudą, kuri gali prisidėti prie asmenybės formavimo“, – pasakoja VDU lektorius, Kauno Juozo Urbšio mokyklos direktoriaus pavaduotojas ir mokytojas M. Norkevičius.

Konferencija skirta užsienio kalbų mokytojams, mokyklų administracijos atstovams, taip pat mokytojams, kurie vykdo dalykinę integraciją su užsienio kalbomis, būsimiems pedagogams, kurie studijuoja ar atlieka praktikas bendrojo ugdymo mokyklose.

Pirmoje konferencijos dalyje vyks ekpertų pranešimai, kur savo tyrimus ir idėjas pristatys VDU mokslininkai, Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos atstovai. Po to vyks praktiniai praktiniai seminarai mokytojams, kurių metu savo sričių specialistai mokytojams demonstruos naujausias ugdymo tendencijas, kurias galima pritaikyti užsienio kalbų pamokose, integruojant užsienio kalbas su kitais mokomaisiais dalykais.

Konferencijos organizatorius akcentuoja, kad perspektyviausi specialistai ateityje bus ne tik tie, kurie puikiai išmanys savo sritį, tačiau ir tie, kurie bus daugiakalbiai asmenys. „Atsižvelgiant į šiandienines darbo rinkos tendencijas, investicijų augimą šalyje, daugiakultūriškumo sklaidą, šiuolaikinis jaunas perspektyvus asmuo turi gebėti susikalbėti bent trimis užsienio kalbomis“, – analizuoja M. Norkevičius.

Konferencijoje dalyvavusiems mokytojams bus išduoti Vytauto Didžiojo universiteto kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

Konferencijos mokymų mokestis dalyviui – 10 eur. Mokestis mokamas konferencijos dieną.

Registracija

Konferencijos programa

Konferencijos nuostatai

VDU Švietimo akademijoje vyko „Erasmus+“ projekto „Polish Online“ dalyvių seminaras

2019 m. balandžio 4-5 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyko Erasmus+ projekto „Polish Online“ (projekto Nr. 2017-1-PL01-KA204-038686) dalyvių seminaras. Projekte dalyvauja 6 patneriai iš Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Slovenijos, Vokietijos ir Lietuvos. Koordinuojanti institucija – Krokuvos pedagoginis universitetas. Projekto tikslas – interaktyvios elektroninės lenkų kalbos mokymosi svetainės sukūrimas, kuri bus prieinama 9 kalbomis (tarp jų ir lietuvių). Mokymosi platforma padės įgyti lenkų kalbos pradmenis. Seminaro metu projekto dalyviai aptarė projekto viešinimo būdus ir priemones, apsvarstė kurso lygiui A2 struktūrą ir gramatikos vadovo rengimo principus.