Vyksta konkursas studijoms 2019/2020 m.m. pagal „Erasmus+“ programą

Norite įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei VDU ambasadoriumi? Dalyvaukite „Erasmus+“ studijų mainų konkurse 2019/2020 m. m. rudens ir pavasario semestrui, pildykite el. atrankos anketą “Outgoing-Application for Erasmus Study Exchange (EU countries)” interneto svetainėje iki 2019 m. kovo 3 d. (23:59 val.).

Atrankos rezultatai bus skelbiami 2019 m. kovo 13 d.

Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius.

Konkurso skelbimas

Partnerių sąrašas: Švietimo akademija VILNIUS.

Rekomenduojame: mokyklų intensyvaus konsultavimo modelis

Interneto portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos edukologių: dr. Agnės Brandišauskienės, dr. Ramutės Bruzgelevičienės, dr. Jūratės Česnavičienės, dr. Rasos Nedzinskaitės-Mačiūnienės straipsnis „Rekomenduojame: mokyklų intensyvaus konsultavimo modelis“.

Kodėl mums tai rūpi?

150 Lietuvos mokyklų gauna vadinamojo kokybės krepšelio lėšų pagal „Silpną geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą“, o 30 mokyklų – pagal „Stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą“, patvirtintą LR švietimo ir mokslo ministro 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymu. Kaip teigiama „Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos apraše“, patvirtintame LR švietimo ir mokslo ministro 2018 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu, jų skyrimo tikslas – gerinti mokinių ugdymosi pasiekimus. Kokybės krepšelių lėšos turėtų padėti savivaldybėms sudaryti prielaidas ugdymo kokybei gerinti tobulinant vadinamųjų stiprių mokyklų veiklą ir skleidžiant jų gerąją patirtį, silpnoms – suteikiant konsultacinę ir finansinę pagalbą. Neketiname ginčyti krepšelio skaičiavimo, skyrimo tvarkos principų, nors ir gaila, kad kokybei gerinti tikslinių lėšų gauna ne visos mokyklos, ypač – iš silpnųjų grupės, o vien 16-uoju punktu aptartos sąlygos, t. y. mokinių skaičiaus – 120 – ribos nurodymas, 5–8 jungtinių klasių nebuvimas, koduoja švietimo politikos nuostatą, kad mažesnių nei 120 mokinių turinčių mokyklų išlaikymu, išlikimu abejojama, nors atvirai to ir nesakoma.

Tačiau tą spėjimą paneigia abiejų sąrašų palyginimas: yra savivaldybių, kur silpnųjų sąraše 7 ar net 10 mokyklų, o stipriųjų sąraše – nė vienos; arba silpnųjų sąraše 7 arba 8 mokyklos, o stipriųjų – vos po vieną. Taigi prielaida apie planuojamą idėjų apykaitą tarp mokyklų savivaldybės viduje vargu ar pasitvirtintų.

Kita vertus, ar įmanu perprasti, kokį konsultavimo kokybei gerinti modelį užkoduoja minėtasis aprašas? Dvejopo sąrašo – stiprių ir silpnų – teikimas ir nuostata, kad stipriosios skleis savo gerąją patirtį, o silpnosios bus konsultuojamos, suponuoja pirminę prielaidą, jog modeliuojamas toks kelias: savivaldybės viduje vyksta idėjų apykaita – stipriosios tampa silpnųjų vedlėmis į ugdymo kokybę. Tačiau tą spėjimą paneigia abiejų sąrašų palyginimas: yra savivaldybių, kur silpnųjų sąraše 7 ar net 10 mokyklų (pvz., atitinkamai Šakių r., Vilniaus r. savivaldybėse), o stipriųjų sąraše – nė vienos; arba silpnųjų sąraše 7 arba 8 mokyklos (pvz., Šilutės r., Vilkaviškio r. savivaldybėse), o stipriųjų – vos po vieną. Taigi prielaida apie planuojamą idėjų apykaitą tarp mokyklų savivaldybės viduje vargu ar pasitvirtintų.

Patirtys – pasiteisinusios ar abejotinos?

Tokiu atveju neramu, ar nepasinaudosime seniai įprastais kompetencijų tobulinimo modeliais. Vienas: ugdymo kokybei skirtos lėšos gali būti išleistos siunčiant paskirus vadovus, mokytojus į kažkur centre vedamus seminarus kaip į masinį „pakrikštijimą žiniomis“ – tai būtų pats neveiksmingiausias variantas, nes tokių kampanijinių „krikštijimų“ per visą švietimo reformą turėjome marias, galbūt vienai kitai mokyklai padėjo, bet ne tam 150, esančiam silpnųjų sąraše… Ir ne dėl to, kad būtų kokie prasti mokymai – mokytojai girdėję ir daug gerų, bet kai turime omenyje kompetenciją, o pasiūlome vien žinias, apeliuojame tik į žemiausią kompetencijos komponentą, niekaip neaugindami mokytojo gebėjimų iš tikrųjų veikti.

Kitas variantas: prirengiame armiją konsultantų ar vadinamųjų konsultantų ir pasiunčiame juos paskirai į mokyklas šio bei to pamokyti. Pusė bėdos, jei tie konsultantai yra ryškios sėkmės mokyklų praktikai, turintys gilią savų mokyklų kaitos patirtį kaip įrodymą, kad siūloma idėja iš tikrųjų puikiai veikia, t. y. gerina ugdymo kokybę. Blogiau, jei mokyklų konsultuoti atvyks gryni teoretikai – atpils savo teorinį žinojimą ir išvažiuos, dažnu atveju kiekvienas skirtingai pamokęs. Kad ir puikiausių, netgi tarpusavyje nesipjaunančių idėjų jie privežtų, mokyklos gali jas priimti kaip gražius, bet nepasiekiamus teorinius dalykus, niekaip realiai neįtvirtinamus. Geresnis variantas – teoretikai, išmanantys mokyklos praktiką ir gebantys parodyti, kaip siūlomos idėjos gali konsultuojamoje mokykloje prigyti ir kokį pokytį jos gali duoti. Bet… ir šie teoretikai išvažiuoja, nebūdami tikri, kad mokykla tas idėjas priėmė ir tikrai pavers savo kasdiene veikla.

Galima manyti, kad perspektyvus naujai sukurtas konsultavimo modelis, kai tas pats konsultantas atvažiuoja į tą pačią mokyklą triskart po Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) atlikto mokyklos išorinio vertinimo – padėti mokyklai susivokti, kaip ištaisyti per išorės vertinimą nustatytus trūkumus. Bet šių pakonsultavimų poveikį juos jau išbandžiusi Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė vadina tik žvalgytuvėmis, vadinasi, trumpalaikiu konsultanto susipažinimu su mokyklos problemomis ir dažniau vadybiniu patarimu, kaip mokyklai susikoncentruoti į NMVA iškeltos problemos įveiką. Privalumas yra tas, kad į mokyklą nustatytą kartų skaičių atvyksta tas pats konsultantas, nuo jo gebėjimo greitai susivokti mokyklos veikloje, žinoma, gali kaitos procesai bent šiek tiek pasistūmėti, tikėtina, pažangos link.

Bene su „Lyderių laiko“ projektu į Lietuvą teoriškai atėjo mokslininkės C. R. Jackson (2010) pristatomi ekspertinis ir procesinis konsultavimo modeliai. Tikėtina, minėto projekto dalyviai šių modelių esmę išmokę atmintinai, kitiems priminsime:

Ekspertinis – eksperto sprendimai, priimti jo žinių, patirties pagrindu, duomenimis, praktikų pavyzdžiais; ekspertas pateikia receptus, imasi atsakomybės už kliento situacijos taisymą; dažnu atveju tiesiog pritaikoma svetima praktika. Abejojama, ar ekspertinis konsultavimas didina kliento savarankiškumą veikiant, ar jis netampa vien pasyviu rekomendacijų gavėju. Tačiau dažnai norima greitai ir paprastai gauti atsakymą ir konstatuoti pokytį, todėl švietimo praktikoje šis į eksperto greitą ir rezultatyvų poveikį klientams orientuotas modelis taikomas dažnai.
Procesinis – „ilgalaikis procesas, kurio metu konsultantas pateikia problemos sprendimo metodologiją ir padeda klientui analizuoti problemą, galimus sprendimus ir planuoti naujovių įgyvendinimą. <…> Paraleliai vyksta ir mokymosi procesas, nes klientas yra aktyvus problemos sprendimo dalyvis, prisiima atsakomybę už pokyčio įgyvendinimą, o svarbiausia – išmoksta savarankiškai spręsti panašias problemas; <…> procesinis konsultavimas – tai atsargus įsiterpimas į grupės ar komandos darbą, siekiant padėti įgyvendinti jos tikslus. Šiuo atveju konsultantas neteikia grupei eksperto paslaugų, priešingai, jis padeda grupei padėti sau pačiai“. Pripažįstama, kad procesinis konsultavimo modelis yra labiau įgalinantis nei ekspertinis. Savo esme šis modelis yra tapatus ir mokslininko P. Blocko (2013) aptariamam bendradarbiavimo, arba partneriško konsultavimo modeliui, kurį taikydamas konsultantas nesprendžia problemos už konsultuojamąjį, o panaudoja savo specifinius įgūdžius, kad padėtų konsultuojamajam pačiam išspręsti savo problemą.

Tačiau… Tiek ekspertinis, tiek procesinis konsultavimo modeliai nėra konsultanto ar eksperto (arba tą patį vaidmenį atliekančio vieno asmens) trijų kartų atvažiavimas į mokyklą šio bei to pamokyti, šį bei tą patarti. Tai – kaitos procesas, vedamas eksperto ar konsultanto. Ilgalaikis procesas. Kad jis ir Lietuvoje yra realiai paveikus, išbandyta ir patvirtinama 2018-ųjų gruodį pasibaigusiu Kupiškio r. savivaldybės penkiose mokyklose vykdytu projektu „Iniciatyva savivaldybėms“. Jį šiuokart ir rūpėtų pristatyti.

Šiek tiek informacijos

Projektas inicijuotas Švietimo mainų paramos fondo (ŠMPF) palaikant ir pradžią organizuojant Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM). Kupiškio r. savivaldybė projektui vykdyti pasirinkta per konkursą – lėmė žemo socialinio, ekonominio, kultūrinio konteksto ir kiti rodikliai (nemokamą maitinimą gaunantys mokiniai, praleistų pamokų skaičius, žemi mokinių pasiekimai, įvairūs panorusių dalyvauti mokyklų tipai). Tuometiniai mokyklų rodikliai atrankoje tikėtinai būtų artimi paskelbto kokybės krepšelį gaunančių vadinamųjų silpnų mokyklų sąrašo rodikliams. Švietimo mainų paramos fondas projektą vykdė kaip Europos Komisijos remiamo „Euroquidance“ projekto veiklų savo iniciatyva išplėstos veiklos dalį, atliepdamas Lietuvos švietimo aktualiam poreikiui – gerinti mokinių pasiekimus. Projektą koordinavo Ieva Mizgeraitė-Mažulė, ŠMPF projektų koordinatorė, tapusi ir projekto „Iniciatyva savivaldybėms“ vadove. Penkiose mokyklose nuosekliai dirbo, sakytume, tiek ekspertais, tiek konsultantais Lietuvos švietimo bendruomenei gerai žinomi mokyklų vadovai – Vaidas Bacys, Natalija Kaunickienė (drauge ir Šiaulių universiteto doktorantė), dr. Tomas Lagūnavičius, vėliau pagal per projektą išryškėjusius mokyklų poreikius į konsultavimą įtraukti Paulius Godvadas (bendruomeninio darbo ir bendruomenių plėtros ekspertas), Daiva Šukytė (VšĮ „LIONS QUEST Lietuva“ instruktorė-projektų vadovė).

Baigiant projektą išleista jame dalyvavusių Kupiškio rajono savivaldybės mokyklų – Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės, Skapiškio pagrindinės, Salamiesčio pagrindinės mokyklos skyriaus Antašavos mokyklos-daugiafunkcio centro, Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės, Subačiaus gimnazijos – patirčių knyga „Kelių į vaiko sėkmę ieškant“ (2018).

Projektas truko trejus metus (2016–2018). Tačiau turint omeny, kad jis laikytinas bandomuoju projektu ir kad pirmaisiais metais pasiblaškyta dėl organizavimo, konsultavimo principų, struktūros ir krypčių išgryninimo, analogiškam projektui kitose savivaldybėse tikėtinai užtektų dvejų metų, jei iškart būtų labai tiksliai sustyguota vertikalioji lyderystė: nacionalinis lygmuo (kas jam atstovaus „įsisavinant“ kokybės krepšelį) – savivaldybės lygmuo – mokykla, kur iš esmės ir įvyksta (arba ne) pokytis, pažanga. (Pastebėtume, kad pagal kokybės krepšelio tvarkos aprašą sąrašo mokyklų pažangos rezultatai bus vertinami praėjus dvejiems metams nuo kokybės krepšelio įgyvendinimo pradžios.) Projekto tyrimą atlikusios tyrėjos vadiname konsultavimo modelį, kurtą ir bandytą projekte „Iniciatyva savivaldybėms“, ilgalaikio intensyvaus konsultavimo modeliu: treji metai, penkios mokyklos, 434 konsultacijų dienos, 2604 konsultavimo valandos, 90 tūkst. eurų biudžetas. Negalėtume palyginti savivaldybių kokybės krepšelius gaunančių mokyklų suminių finansinių galimybių su šia suma, nes krepšelio sumų nežinome.

Baigiant projektą išleista jame dalyvavusių Kupiškio rajono savivaldybės mokyklų – Šepetos Almos Adamkienės pagrindinės, Skapiškio pagrindinės, Salamiesčio pagrindinės mokyklos skyriaus Antašavos mokyklos-daugiafunkcio centro, Noriūnų Jono Černiaus pagrindinės, Subačiaus gimnazijos – patirčių knyga „Kelių į vaiko sėkmę ieškant“ (2018), kurioje nuodugniai pateikiamos mokyklų kaitos kryptys, veiklos mokinių ugdymo(si) kokybei gerinti, jų pavyzdžiai, ekspertų komentarai, nurodomi kontaktai pedagogų, kurie galėtų dalytis patirtimi.[1] Knygos sudarymui vadovavo projekto vadovė. Tiems, kas bent jau vartė šią knygą, juolab jei ir skaitė ar giliau analizavo, pastebėtume, kad lygiai taip pat – struktūriškai, preciziškai – Ieva vadovavo ir projektui, tokio lygio koordinavimas buvo viena iš projekto sėkmės prielaidų, ją pripažino visi projekto kokybinio tyrimo informantai.

Strategais šiuo atveju laikytume savivaldybių švietimo skyrius, bet ne jų subordinaciškoji viršenybė, o tik bendradarbiaujanti lyderystė čia tegalėtų sutverti ženklų pažangos žingsnį ar bent jo pradžią.

Ką norėtume šiuo teiginiu pabrėžti? Kad galime nieko kokybiško savivaldybėje ugdymo kokybei su gautais krepšeliais nesutverti, jei nebus tikslaus, kryptingo, tikslingo mokyklų vedimo į kaitos pažangos link procesus, juolab jei mokyklos savarankiškai veiks taip, kaip joms atrodys priimtiniau. Strategais šiuo atveju laikytume savivaldybių švietimo skyrius, bet ne jų subordinaciškoji viršenybė, o tik bendradarbiaujanti lyderystė čia tegalėtų sutverti ženklų pažangos žingsnį ar bent jo pradžią. Todėl iškart rekomenduotume „Lyderių laiko“ projekto pamokų dar neturėjusiems švietimo skyriams prisiminti L. Lamberto (2011) knygą „Lyderystės gebėjimai ir tvari mokyklų pažanga“. Jei ji taptų darbo knyga, džiaugtumėmės nuoširdžiausiai. O dabar vėl grįžkime prie Kupiškio mokyklose vykdytu projektu kurto ir išbandyto konsultavimo modelio.

Skaitykite daugiau: čia.

Įvyko Baltistikos centrų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursai

2019 m. sausio 28–vasario 1 d. Druskininkuose vyko Baltistikos centrų (BC) dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose dalyvavo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002) dalyviai.

Siekiant stiprinti užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą, pagal projektą kursuose dalyvavo Baltijos federalinio Imanuelio Kanto universiteto (Rusija), Lorando Etvešo universiteto (Vengrija), Černiachovsko pedagoginio instituto (Rusija), Daugpilio universiteto (Latvija), Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto (Vokietija), Sakartvelo technikos universiteto (Gruzija), Helsinkio universiteto (Suomija), Krokuvos Jogailaičių universiteto (Lenkija), Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto (Lenkija), Karolio universiteto (Čekija), Rezeknės technologijų akademijos (Latvija), Sankt Peterburgo universiteto (Rusija), Stokholmo universiteto (Švedija), Tartu universiteto (Estija), Kijevo Taraso Ševčenkos universiteto (Ukraina), Varšuvos universiteto (Lenkija), Vroclavo universiteto Baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojai.

BC dėstytojai ne tik dalyvavo mokymuose, po paskaitų vykdė ir edukacinę programą. Mokymų metu vyko paskaitos, apskritojo stalo diskusijos (jas moderavo Helsinkio universiteto BC vadovė Aurelija Kaškelevičienė). Paskaitas dėstytojams skaitė Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai: doc. dr. Z. Nauckūnaitė (Mokomės pažinti kalbą ir rašyti, Mokomės klausyti ir išgirsti, Mokomės suprasti ir pasakoti), prof. dr. Regina Rinkauskienė (Lietuvių kalbos tarmės XXI amžiuje), doc. dr. Žydronė Kolevinskienė (Tikro lietuvio neieškant: XXI amžiaus literatūros iššūkiai), doc. dr. Laimutė Anglickienė (Šiuolaikinio jaunimo folkloro tendencijos), dr. Jurgita Macijauskaitė-Bonda (Lietuvių etiologinių ir mitologinių sakmių pasaulis), dr. Giedrė Barkauskaitė (Lietuvių etnochoreografija), prof. dr. Raimonda Ragauskienė (Žmogiškasis veiksnys istorijoje), lekt. Vilija Janušauskienė (Literatūros archeologija).

Po intensyvių paskaitų kursų dalyviai kasdien dalyvavo įvairiose edukacinėse programose: pirmadienį mokymai buvo tęsiami Leipalingio dvare, antradienį dalyviai pažino Druskininkus drauge su Plepia ponia, kitomis kursų dienomis buvo skriejama virš Druskininkų lynu keliu, svečiuojamasi Druskų karalių sodyboje.

Kursus BC dėstytojams organizavo Vytauto Didžiojo universiteto projekto dalies koordinatorės doc. dr. Jurga Trimonytė-Bikelienė ir Agnė Balzaitė.

Renginio akimirkos – kursų organizatorių nuotraukose.

Kursai rengiami pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002), kurio tikslas – stiprinti lituanistikos (baltistikos) centrus užsienyje, skatinti jų veiklą ir bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis, siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę. Projektą vykdo Vilniaus universitetas kartu su partneriais – Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu.

Tarptautinėje parodoje „Studijos 2019“ VDU ŠA edukologės pristatys pranešimą apie mokinių pasiekimus

Vasario 7-9 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5) XVII tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „STUDIJOS 2019!“ VDU pristatys studijų galimybes.

Vasario 8 d. 11:45-12:15 val. Mokytojų kambaryje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologės: doc. dr. Agnė Brandišauskienė, doc. dr. Ramutė Bruzgelevičienė, dr. Jūratė Česnavičienė, dr. Rasa Nedzinskaitė skaitys pranešimą „Mokinių pasiekimai: sėkmės veiksnių ieškant“.

Vasario 7 d. 11:00-11:30 val. Mokytojų kambaryje VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius, mokytojas Mindaugas Norkevičius skaitys pranešimą „Ugdymo inovacijos ir integracijos galimybės pamokose“

Daugiau VDU renginių: čia.

Vyksta studentų praktikos konkursas ne ES/EEE šalyse

Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus dalyvauti konkurse dėl galimybės atlikti praktiką ne ES/EEE šalyse ir gauti „Erasmus+“ programos arba VDU mobilumo stipendiją.

Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą (Application form for traineeship in non-EU/EEE countries) turi pateikti iki 2019 m. balandžio 5 d.

Studentai praktikos vietą turi susirasti savarankiškai ir konkurso metu pateikti organizacijos patvirtinimą, apie galimybę atlikti joje praktiką.

Atrankos kriterijai:

praktikos atitikimas studijų programai;
organizacijos patvirtinimas apie galimybę atlikti praktiką;
studento motyvacija;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai (VDU mobilumo stipendijai gauti vidurkis turi būti ne žemesnis nei 8,0);
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios.

Praktika turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2019-05-01 ir baigtis ne vėliau kaip 2019-08-31.

Apie atrankos rezultatus studentai bus asmeniškai informuojami el. paštu iki balandžio 12 d.

Atrinktiems studentams skiriama „Erasmus+“ arba VDU mobilumo stipendija. Šalių sąrašas, stipendijų dydis ir skaičius:

„Erasmus+“ stipendija

Šalis	Praktikos trukmė	Stipendijų skaičius	Stipendijos ir kelionės išmokos dydis
Bosnija ir Hercegovina	2 – 4 mėn.	3	700 Eur/mėn. + 275 Eur
Rusija	2 – 4 mėn.	2	700 Eur/mėn. + 275 Eur

VDU Mobilumo stipendija

Šalių grupė	Praktikos trukmė	Stipendijų skaičius	Stipendijos dydis
Šalys priklausančios Pietų Azijai, Rytų Azijai, Ramiojo vandenyno regionui, Vidurio rytams, Šiaurės Amerikai, Lotynų Amerikai ir Karibams	1-3 mėn.	8	650 Eur/mėn.
Šalys, priklausančios Europai (išskyrus ES ir EEE šalis, Turkiją, Makedoniją, Serbiją), Centrinei Azijai ir Afrikai.	1-3 mėn.	8	550 Eur/mėn.

Konkurso skelbimas

Daugiau informacijos:

Ciuriche VDU ŠA mokslininkė A. Petruškevičiūtė susitiko su užsienio edukologais

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Švietimo akademijos lektorė doc. dr. Auksė Petruškevičiūtė lankėsi Ciuriche (Šveicarijoje), kur susitiko su kitų šalių mokslininkais: Ciuricho pedagogų rengimo universiteto (Zurich University of Teacher Education / PHZH) profesore dr. Patricia Schuler Braunschweig, Ciuricho socialinio darbo universiteto (Zurich University of Applied Sciences ZHAW) profesore dr. Esther Forrer Kasteel, Švedijos Linköping Universiteto mokslininke dr. Helene Elvstrand, Italijos edukacinių tyrimų organizacijos „Puntocometa“ tyrėjais Paolo Nardi ir Julie Pizzuti.

Mokslininkų grupė susitiko aptarti tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas ir būsimo Erasmus+ projekto galimybes. Rengiamas projektas orientuotas į socioedukacinių netolygumų praplečiant formaliojo ir neformaliojo vaikų ugdymosi įveiką. Projekte dalyvaus Suomijos, Šveicarijos, Lichtenšteino, Italijos, Danijos ir Lietuvos mokslininkai bei bendrojo ugdymo mokyklos. VDU Švietimo akademija yra pakviesta tapti rengiamo projekto partneriu.

Ši tarptautinė partnerystė užsimezgė dėstytojai Auksei Petruškevičiūtei dalyvaujant tarptautinėje edukacinių tyrimų asociacijos (EERA) konferencijoje „Inclusion and Exclusion, Resources for Educational Research?“ Bolcane praėjusių metų rugsėjo mėnesį. Italijoje mokslininkė pristatė pranešimą „Community-based School Design Towards Social Inclusion: Case Study of Productive Learning“. Lietuvės pranešimas sudomino užsienio šalių edukologus, užsimezgė bendradarbiavimo galimybės.

Už dalyvavimą tarptautinėje konferencijoje mokslininkė dėkoja projekto „Lyderių laikas 3“ komandai.

VDU ŠA lankėsi Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas E. Simulynas

Sausio 30 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje lankėsi Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Edvinas Simulynas. Pirmininkas susitiko su Švietimo akademijos edukologais, atsakingais už pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Susitikimo metu aptarta bendradarbiavimo galimybės.

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Latvijoje dalyvavo VDU ŠA mokslininkės

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkės – doc. dr. Laimutė Bučienė (Sudėtinio sakinio skiriamųjų ženklų vartojimas XIX a. vidurio lietuviškuose raštuose), doc. dr. Ona Petrėnienė (Lietuvių mokslo populiarinamųjų tekstų antraštės: funkcijos ir raiška), prof. dr. Regina Rinkauskienė (XIX amžiaus raštų rytų aukštaičių patarme prieveiksmio ypatybės), doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė (Lietuvių liaudies dainų kvazileksinių refrenų bruožai) , prof. Sandra Grigaravičiūtė ( Zigmas Toliušis-Stasiulevičius misija Ukrainā 1921– sausio 24–25 d.) dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje XIX SCIENTIFIC READINGS („Zinātniskie lasījumi XXIX“, Daugpilis, Latvija).

Doc. dr. R. Matonienė: Naujos kartos mokytojų rengimas VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune

Portale „Švietimo naujienos“ Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerės pavaduotoja doc. dr. Rasa Matonienė dalinasi įžvalgomis apie naujos kartos mokytojų rengimą VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune.

„Pedagogų rengimas Švietimo akademijoje grįstas tyrimais ir šiuolaikiniais mokytojų ir mokinių poreikiais. Naujasis mokytojų rengimo modelis buvo parengtas subūrus Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Suomijos, Estijos, Šveicarijos, Škotijos, Austrijos, Lenkijos ekspertus. Taip pat Akademija yra pasirašiusi sutartis su Talino, Turku, Liucernos, Edinburgo ir kitais universitetais, aktyviai bendradarbiauja su nacionaliniais partneriais – 80 Lietuvos mokyklų, 60 savivaldybių.

Pagrindiniai naujosios sistemos akcentai – platus visapusis išsilavinimas, daugiakalbystė, tarptautiškumas ir verslumas. Rengiami skaitmeniškai kompetentingi mokytojai, skatinamas pedagoginių inovacijų kūrimas, akcentuojama įtrauktis ir ugdymo poreikių įvairovė, taikomi inovatyvūs ugdymo ir mokymosi metodai.“

Skaitykite daugiau: čia.

LRT Plius laidoje „Pasaulio lietuvių žinios “ – VDU ŠA užsieniečiai studentai apie lietuvių kalbą

Sausio 23 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, Didžiojoje salėje vyko diskusija „Ar pasaulio lietuviui išmokti ir išsaugoti kalbą – iššūkis?“. Diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė, Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų organizatorė Vilma Leonavičienė, lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dalyviai argentinietis Emanuel Giacoia, lenkas Jakub Kubs, Australijos, Lenkijos, Singapūro lituanistinėse mokyklose dirbusi Sandra Jeglinskė, lietuvių mokykloje Vašingtone dirbusi, kitakalbių dėstytoja Birutė Grašytė, Lietuvos respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas.

Diskusijos atgarsiai– LRT Plius laidoje „Pasaulio lietuvių žinios“. Laidą kviečiame žiūrėti: čia.