Skelbiamas papildomas priėmimas į profesines pedagogikos studijas

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia priėmimą į profesinių studijų programą „Pedagogika“ finansuojamą projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ (vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, 2020 m. 1-292/2020-08-17 Nr. BS-82) lėšomis.

Priimant į profesinių studijų programą „Pedagogika“, suteikiančią pedagogo kvalifikaciją, finansuojamą projekto lėšomis, prioritetas bus skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną gamtos, tiksliųjų mokslų sričių, inžinerinį išsilavinimą ir dirbantiems arba ketinantiems dirbti mokykloje šiose srityse, dirbantiems arba ketinantiems dirbti švietimo įstaigose.

Taip pat projekto „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme“ (vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, 2020 m. 1-292/2020-08-17 Nr. BS-82) lėšomis bus finansuojama 15 studijų vietų asmenims, kurie įgiję pedagogo kvalifikaciją pretenduos į švietimo įstaigų vadovų pozicijas.

Pedagoginių studijų programą sudaro teorinė dalis (paskaitos), kurios apimtis 720 val., pedagoginė praktika (atliekama bendrojo ugdymo mokyklose), kurios apimtis 800 val. ir savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis – 80 val.

Studijavimo formos priklausys nuo pandeminės situacijos, bus derinamas tradicinis ir nuotolinis mokymasis.

„Pedagogikos“ programos studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje, todėl teikiant prašymus pasirinkite vieną miestą, kuriame numatote studijuoti. Norintiems įgyti ne tik pedagogo kvalifikaciją, bet ir ketinantiems po studijų pretenduoti į švietimo įstaigų vadovų pozicijas, studijos bus vykdomos tik Kaune.

Studijų pradžia: 2021 m. sausio mėn., pabaiga – 2021 m. gruodžio mėn.

Dokumentų pateikimas

Prašymus galima pateikti nuo spalio 19 d. iki lapkričio 1 d. 24 val. internetu epasirasymas.vdu.lt.

Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus. Detalūs reikalavimai stojantiesiems ir priėmimo sąlygos pateikiamos 2020 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.

Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad į sistemą įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Reikalavimai pareiškėjams:

  • aukštasis ar jam prilygintas išsilavinimas;
  • pareiškėjas yra dirbantis ar ketinantis dirbti švietimo įstaigoje. Pirmumas bus teikiamas kandidatams, turintiems gamtos, tiksliųjų mokslų sričių, inžinerinį išsilavinimą ir dirbantiems arba ketinantiems dirbti mokykloje šiose srityse;
  • pareiškėjas dirba arba ketina dirbti mokytoju / auklėtoju / švietimo pagalbos specialistu švietimo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas valstybinėje, savivaldybės ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas, tačiau neturi pedagogo kvalifikacijos. Pirmumas bus teikiamas kandidatams, dirbantiems valstybinėje ugdymo įstaigoje.
  • darbdavio rekomendacija (dirbančiam švietimo įstaigoje). Pirmumas bus teikiamas tiems kandidatams, kurie pateiks švietimo įstaigos / švietimo skyriaus vadovo rašytinį įsipareigojimą užtikrinti mokytojo/auklėtojo/švietimo pagalbos specialistodarbo krūvį pagal įgytą kompetenciją / kvalifikaciją.

Visi stojantieji turi dalyvauti motyvaciniame pokalbyje, kuris vyks nuotoliniu būdu lapkričio 9 – 13 dienomis.

Motyvacinio pokalbio tvarkaraštis kiekvienam kandidatui bus išsiųsti nurodytais el. pašto adresais, todėl pasitikrinkite „Spam” ar „Junk” katalogus savo el. pašto dėžutėje. Kad VDU administratorių siunčiami laiškai sėkmingai pasiektų Jūsų pašto dėžutę, rekomenduojame įtraukti adresus: vaida.luksiene@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Kaune) ir romute.sainer@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Vilniuje) į savo el. kontaktų sąrašą.

Pastabos

Studijos nefinansuojamos tiems asmenims, kurių studijos buvo/yra/bus finansuojamos pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programas (projektuose: „Tęsk“, „Formaliojo ir neformaliojo mokymosi galimybių plėtra” – pasirašyta trišalė sutartis su mokykla, savivaldybe ir kandidatu).

Atranką į studijas vykdo Vytauto Didžiojo universitetas. Atrankos vykdytojas gali pareikalauti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius arba patikslinančius paraiškoje pateiktą informaciją.

Paraiškos, pateiktos nesilaikant nustatytų reikalavimų arba nevisiškai užpildytos, nebus vertinamos.

Daugiau informacijos

Ketinantiems studijuoti Kaune:

  • Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija
  • Studijų koordinatorė Vaida Lukšienė
  • El. paštas vaida.luksiene@vdu.lt
  • Telefonas (8 37) 327875

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

  • Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija
  • Studijų koordinatorė Romutė Šainer
  • El. paštas romute.sainer@vdu.lt
  • Telefonas (8 610) 67 303

VDU mokslininkų tyrimas kelia klausimus: kas ugdys šalies moksleivius

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 350 privalomų dalykų mokytojų ir 504 pedagoginės pagalbos specialistų, o po 3–5 metų, jei nebus imtasi papildomų priemonių, poreikis išaugs 5 kartus. Mokyklų vadovų ir pedagogų apklausa taip pat patvirtino, kad jų gaunamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai mažesnis nei tikimasi ir žemesnis nei visame šalies ūkyje. Tyrime iš viso buvo apklausti 929 mokyklų direktoriai ir 2588 mokytojai iš 59 šalies savivaldybių.

Mokyklos be mokytojų

Ekspertai prognozuoja, kad jei artimiausiu metu švietimo valdymo sistemoje neįvyks pokyčių, sektorius susidurs su sunkiai sprendžiamais iššūkiais. Mokslininkų atlikta mokyklų direktorių apklausa atskleidė, jog privalomų dalykų mokytojų trūksta bemaž kas ketvirtoje šalies mokykloje, o beveik 70 proc. Lietuvos mokyklų yra atvejų, kai privalomą dalyką moko ne tos specializacijos pedagogas. Iš viso 2019 m. rudenį Lietuvos mokykloms trūko 363 mokytojų dalykininkų, o vidutinis trūkstamai mokytojo vietai tenkantis etato dydis siekė 0,61. Jų labiausiai stinga Šalčininkuose, Skuode, Klaipėdos mieste ir rajone, Elektrėnuose, Šiaulių rajone, Šilalėje, Jurbarke ir Šakiuose.

Per artimiausius 3-5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2000 pedagogų.

Tyrimas taip pat patvirtino, jog Lietuvoje jaučiamas didelis pedagoginės pagalbos specialistų trūkumas – dabar šalies mokykloms trūksta 202 psichologų, 107 specialiųjų pedagogų, 102 logopedų ir 62 socialinių pedagogų. Artimiausius penkerius metus poreikis dar labiau augs.

Mokytojų apklausa parodė, jog nepaisant to, kad pedagogų darbo užmokesčiui didinti pastaraisiais metais buvo skirta papildomų lėšų, faktinis „į rankas“ gaunamas atlyginimas yra vis dar dvigubai mažesnis už ugdytojų lūkesčius, koks jis turėtų būti – šiuo metu mokytojai gauna vidutiniškai 694,5 eurų atlygį, tuo tarpu jų pačių nuomone teisingas atlyginimas už pilną etatą turėtų siekti apie 1305 eurus. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas bendrojo vidurinio ugdymo viešajame sektoriuje yra žemesnis nei visame šalies ūkyje. Bemaž 70 procentų šalies mokytojų nebesusidaro pilnas krūvis.

Tyrėjai taip pat atskleidė, jog etatinio darbo apmokėjimo įvedimas mokytojų krūvio neoptimizavo, o priešingai – sujaukė. Iki jo įvedimo, pilnu etatu dirbo daugiau nei 70 proc. ugdytojų, tuo tarpu po įvedimo – vos 31 proc. Mokytojų pasiskirstymas pagal lytį yra neproporcingas – moterys sudaro 94 proc. pradiniame ugdyme, 85 proc. – pagrindiniame ir 83 proc. viduriniame ugdyme.

Didesnė dalis apklaustų direktorių nepritarė pedagogų rengimo modeliui, kuomet pradinio ugdymo mokytojai rengiami kolegijoje ir universitetinio išsilavinimo neįgyja – tam „Visiškai nepritarė“ 39,5 proc., o „Lyg ir nepritarė“ – 17,9 proc. apklaustųjų.

Nors viena svarbiausių idėjų Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ įžiebė viltį, kad pagaliau didelis dėmesys bus skiriamas aukščiausio lygio pedagogų profesionalų rengimui, šiuo metu valstybės strategija dėl ugdytojų prestižo kėlimo vis dar yra miglota. Reikia bendros aukštojo mokslo plėtros strategijos, kuri būtų suderinta su bendrojo ugdymo programa. Kol kas šie tyrimo duomenys verčia susimąstyti apie valstybės galimybes tapti intelektualiai, kultūriškai ir ekonomiškai stipria Europos valstybe.

Kartų kaita mokyklose neužtikrinama

Remiantis Statistikos departamento informacija, šiuo metu Lietuvoje daugiausiai mokytojų yra 50-59 metų amžiaus – tyrėjai įspėja, jog pedagogai sparčiai sensta, o jaunų ugdytojų mokyklose – per mažai, todėl mokyklos bando „gelbėtis“ sudarydamos sutartis su pensininkais. Dirbantys mokytojai, sulaukę 65 metų, sudarė vidutiniškai 6,9 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų.

Pagal tyrimo duomenis, jauniausi pedagogai dirba tose mokyklose, kurios turi viešosios įstaigos arba uždarosios akcinės bendrovės statusą – jos sudaro 73 proc. visų mokyklų, kuriose mokytojų amžiaus vidurkis yra 40 metų ar mažesnis. Tarp jauniausius mokytojus turinčių mokyklų – UAB Karalienės Mortos mokykla, kurioje amžiaus vidurkis siekia 30,7 metus, viešoji įstaiga „Vilniaus tarptautinė mokykla“, kur pedagogai yra vidutiniškai 37-erių, ir viešoji įstaiga „Šiuolaikinės mokyklos centras“, kur vidurkis yra 38,5 metai.

Tyrėjai taip pat palygino mokytojų amžių Lietuvoje ir kitose šalyse. EBPO duomenimis, 2017 metais mūsų šalyje net 51,5 proc. jų buvo 50 metų amžiaus ir vyresni, panaši padėtis buvo Estijoje, Graikijoje ir Italijoje. Tačiau kitose valstybėse pasiskirstymas buvo tolygesnis – pavyzdžiui, JAV, D. Britanijoje, Airijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Izraelyje, Lenkijoje ir kitur vyriausia amžiaus grupė nesudarė daugumos.

VDU mokslininkai parengė ir šalies savivaldybių reitingą, sudarytą pagal mokytojų poreikio indeksą, remiantis direktorių apklausoje dalyvavusių mokyklų duomenimis. Skalėje, kur 1 reiškia didžiausią, o -1 – mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse. Tačiau ekspertai pažymi, jog didesnis ar mažesnis trūkumas išreikštas ir kitose šalies vietovėse.

Mokslininkai savo analizėje taip pat rėmėsi Švietimo valdymo informacinės sistemos, Statistikos departamento, MOSTA ir EBPO duomenimis.

Siūlomi sprendimai

Atsižvelgiant į tyrimo duomenis ir siekiant motyvuotus stojančiuosius paskatinti rinktis mokytojo profesiją, ekspertai siūlo nuo kitų metų skirti 300 Eur skatinamąją stipendiją tiems, kurie pasirinks dalyko pedagogiką – šios studijos organizuojamos Kaune ir Vilniuje, VDU Švietimo akademijoje, kuri yra didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje.

Būtina nedelsiant keisti mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir jų atestavimo nuostatus. Mokytojų profesinis tobulinimas turi būti vykdomas per akredituotas universitetines programas ir modulius, apskaitomus kreditais, kurių kaupimas atvestų prie formalių kompetencijų įvertinimo, t.y. iki magistro laipsnio. Tai turi tapti pedagogų atestavimo ir profesinio augimo pagrindu.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokyklos pageidauja mokytojų su stipriai išreikštomis nekognityvinėmis asmenybės savybėmis. Tai – emocinis intelektas, empatija, aktyvumas ir iniciatyvumas, pilietiškumas, vertybės, atsakomybė, gebėjimas dirbti su Z ir alfa kartų vaikais ir jų tėvais, atvirumas kaitai ir t. t. Be to, apklausa parodė, kad mokytojų numatomas vidutinis krūvis yra 0,7-0,8 etato. Todėl vienas iš geriausių būdų atliepti dviejų dalykų mokytojų poreikį ir būsimiems pedagogams suteikti reikiamas kompetencijas yra lygiagretusis mokytojų rengimo modelis. Jis ugdytojams užtikrina ir visapusį išsilavinimą.

Prasta ugdymo mokslų – ypač mokytojų rengimo ir didaktikos srityse – būklė ir didelis atsilikimas nuo ES šalių verčia nedelsiant pradėti nacionalinę ugdymo mokslų ir tyrimų programą, kuri skatintų konkurso tvarka pradėti reikalingiausius mokslinius tyrimus, sudarytų galimybę doktorantams išvykti studijuoti į Europos ir kitų šalių pedagogų rengimo centrus, atvertų realias galimybes kviesti užsienio šalių mokslininkus ir dėstytojus, dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Šiuo metu vienintelis Vytauto Didžiojo universitetas turi Edukologijos tyrimų institutą, kuriame aktyviai vystomi tarptautiniai moksliniai tyrimai, tačiau reikėtų didesnio mokslo politikos formuotojų dėmesio.

Magistrantūros programa „Įtraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos“ kviečia studentus studijuoti

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) patvirtino naują magistrantūros programą „Įtraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos“, kuri bus vykdoma Vytauto Didžiojo universitete Švietimo akademijoje Vilniuje. Nauja studijų programa rengs aukščiausios kvalifikacijos įtraukiojo ugdymo specialistus, gebančius teikti integralią pagalbą socioedukacinių industrijų lauke: veikiant daugiafunkcės pagalbos grupėse, taikant specialias ugdomąsias ir kompensacines priemones, inicijuojant ir įgyvendinant pozityviosios socializacijos veiklas, orientuotas į kompleksinę pagalbą (šeimai, bendruomenei, socialinėms grupėms), didinant asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvavimo visų lygmenų ugdymo procese veiksmingumą, skatinant asmens kokybišką įsigalinimą, bei viešojo, privataus, pilietinio ir mokslo sektorių socialinę klasterystę.

Studijuojantys  šią programą, studentai galės rinktis šias specializacijas: socialinės pedagogikos ir specialiosios pedagogikos.

„Studijuodami įgysite žinių apie atviros, jaukios ir pozityvios mokyklos kūrimą, integruotos, kompleksinės pagalbos užtikrinimą, sumanius sprendimus, taikant universalaus dizaino principus ir daugiafunkcį požiūrį. Mokysitės dirbti su pažeidžiamais vaikais ir rasti sėkmingo ugdymosi receptus. Itraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos magistrantūros studijų programa parengta atsižvelgiant į švietimo pagalbos specialistų poreikį darbui su vaikais esant jų įvairovei ir padedant jiems sugyventi tarpusavyje bei ugdytis harmoningai pagal savo prigimtines galias, taikant sumaniosios edukacijos principus“, – teigia programos rengėjai.

Dviejų akademinių metų trukmės nuolatinės studijos sudarys galimybes ugdytis švietimo pagalbos teikimo ir kūrybingumo ugdymo kompetencijas, rengti žinių visuomenės dalyvius, gebančius taikyti ir įtvirtinti partnerystės logika pagrįstas žinių vadybos ir socialines strategijas bei inicijuoti konkrečias edukacines, socialines ir kūrybines inovacijas. Studijuodami šią programą, magistrantai ugdysis dviejų giminingų sričių (socialinės ir specialiosios pedagogikos) kompetencijas.

Daugiau informacijos apie studijų programą.

Kontaktai:  el. p. svietimo.akademija@vdu,  tel. (8 5)  233 9510, (8 5) 279 02 81.

Erasmus+ studijų konkursas 2018/19 m. m. pavasario semestrui

Informuojame, kad skelbiame papildomą  Erasmus+ studijų konkursą šių akademinių mokslo metų pavasario semestrui.

Konkursas tęsis iki rugsėjo 23 d., o rezultatai bus skelbiami spalio 2 d.

Vyko tarptautinis mokslinis seminaras, skirtas gamtos mokslų mokytojams

2018 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje vyko seminaras „Tyrinėjimas ir tarpdicipliniškumas mokyme taikant internetines laboratorijas” (Inquiry and interdisciplinarity with online labs), skirtas mokytojams ir juos rengiantiems dėstytojams.

Seminaras buvo skirtas gamtos mokslų ir pradinių klasių mokytojams bei juos rengiantiems dėstytojams besidomintiems informacinių technologijų panaudojimu formaliajame ir neformaliajame ugdyme. Seminaro metu buvo kalbama apie pamokų scenarijų kūrimą naudojant programėles ir interaktyvias laboratorijas „Go-Lab“ platformoje.

Seminarą vedė dr. Rosa Doran – mokslininkė, studijavusi aukštų energijų fiziką ir gravitacijos teoriją (juodąsias skyles) Lisabonos universitete, kur įgijo fizikos magistro laipsnį. Taip pat Koimbros (Coimbra) universitete apgynė daktaro disertaciją  gamtos mokslų edukologijos (Science Education) srityje, disertacijos tema – „Pažangiausių mokslinių tyrimų integravimas į mokinių ugdymą“. Mokslininkė yra švietimo organizacijų NUCLIO – Núcleo Interactivo de Astronomia, Global Hands on Universe Association prezidentė, Centro de Investigação da Terra e do Espaço da Universidade de Coimbra narė, dirbo Europos gamtos mokslų mokymo akademijoje (ESEA).

#KuriantysLietuvą: Henriko Žustauto svajonė – tapti treneriu ir laimėti olimpiadą

Videoprojekto #KuriantysLietuvą herojumi tapo kanojininkas, Europos čempionas, dukart pasaulio jaunimo (iki 23 m.) čempionas Henrikas Žustautas. Prieš metus sportininkas baigė kūno kultūros pedagogikos bakalauro studijas. Pokalbio metu kanojininkas Henrikas Žustautas atskleidė sportininko dienos kasdienybę, pasiruošimą varžyboms ir ateities planus – tapti sporto treneriu bei mokyti vaikus.

Varžybų videokadrai panaudoti iš www.minsk2019.by.

VDU Švietimo akademijos Vilniuje studentai vasarą džiugino pergalėmis

VDU Švietimo akademija Vilniuje didžiuojasi studentų sportiniais pasiekimais pasaulio ir Europos čempionatuose. Kaip viena iš sėkmingiausių vasarų šiais metais įsimins ketvirto kurso kūno kultūros pedagogikos studentui Artūrui Sėjai. Baidarininkas pasidabino net keturiais pasaulio ir Europos čempionatų medaliais: Serbijos sostinėje Belgrade vykusio Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionato vienviečių baidarių 200 m distancijos finale A. Seja iškovojo sidabro medalį, Italijoje vykusio Europos jaunimo (iki 23 metų) baidarių ir kanojų irklavimo čempionate pakartojo sidabrinį finišą, Bulgarijoje iškovojo auksą, o Portugalijoje – sidabrą.

Svarūs pasiekimai lydėjo ir kitus VDU Švietimo akademijos Vilniuje ugdomus sportininkus. Europos irklavimo čempionate, vykusiame Glazge, porinėje keturvietėje kovoję Aurimas Adomavičius, Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas tapo vicečempionais. Tuo pačiu metu Glazge vykusiame Europos plaukimo čempionate 200 metrų laisvu stiliumi  rungtyje Danas Rapšys pasipuošė sidabro medaliu. Dar vienas studentas Andrius Šidlauskas 100 metrų krūtine rungties finale iškovojo VI vietą, pasiekdamas geriausią savo sezono rezultatą. Lietuvos plaukikų kvartetas, kuriame startavo ir mūsų studentai, kombinuotos  estafetės 4 po 100 metrų varžybose iškovojo 4 vietą.

Šalia irkluotojų ir plaukikų pergalių sužibo ir legvaatlečiai. Rugpjūčio 6–12 d. Berlyne vykusiame Europos lengvosios atletikos čempionate 20 kilometrų sportinio ėjimo varžybose ketvirtakursė Živilė Vaiciukevičiūtė iškovojo V vietą.

Vokietijoje, Veideno mieste, liepos 29 d. vykusiame Europos triatlono čempionate Aurelija Tamašauskaitė tapo čempione.

Šią vasarą Portugalijos mieste Koimbroje vyko IV-osios Europos studentų žaidynės, kuriose dalyvavo stalo teniso ir futbolo komandos bei dziudo atstovė Anastasija Beliaziun (Michailova). Pirmuosius medalius iškovojo stalo tenisininkų komanda: Matas Vilkas, Ignas Navickas, Vytautas Rybakas ir Ernestas Mincevičius pasidabino bronzos medaliais. Kiek kukliau pasirodė dziudo imtynininkė Anastasija Beliaziun, užėmė 9 vietą, bei  jungtinė LEU-VDU futbolo komandai, kuri užėmė 15 vietą.

 Du VDU Švietimo akademijos Vilniuje rankininkai Europos čempionate atstovavo Lietuvos U-20 rankinio rinktinei – Karolis Antanavičius ir Matas Pranckevičius. Savo grupėje trečioje vietoje finišavę lietuvaičiai paguodos kovose žaidė dėl 5 vietos. Deja Lietuvos U-20 rankinio rinktinė čempionatą baigė nesėkme ir galutinėje rikiuotėje užėmė 6 vietą. Visgi Karolis Antanavičius tapo rezultatyviausiu pirmenybių rankininku, per šešerias rungtynes pelnęs net 44 įvarčius. Iš karto po Europos jaunimo čempionato K. Antanavičius ir M. Pranckevičius keliavo į Pasaulio čempionatą Kroatijoje, kur Lietuvos studentų rankinio rinktinė stojo į kovą su geriausiais pasaulyje. Po atkaklių rungtynių Lietuvos studentai užėmė 9 vietą.

Mokslo metų pradžios renginiai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje

Artėjant naujiems mokslo metams, visą Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) bendruomenę maloniai kviečiame į 2018–2019 mokslo metų pradžios renginius rugsėjo 3 d.

11 val. – mokslo metų pradžios šventė VDU ŠA pirmojo aukšto fojė (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius)

16.30 val. – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Katedros a. 2, Vilnius)

18 val. – šventinis koncertas mokslo metų pradžiai ir Laisvės dienai paminėti (Simono Daukanto aikštė, Vilnius)

#KuriantysLietuvą: Gediminas Petkus ornitologo darbą derina su edukacine veikla

Naujųjų technologijų amžiuje dažniausiai girdime, jog žmogus yra atitolęs nuo gamtos. Tačiau yra išimčių. Viena jų – Lietuvos ornitologų draugijos projektų vadovas Gediminas Petkus. Ornitologas neslepia, jog jaučia didžiulį azartą stebėti paukščius. Vyras prisimena, kad būtent biologijos bakalauro studijos paskatino susidomėjimą paukščiais, ir nė kiek neišsigando, kuomet tekdavo šeštą valandą ryto kulniuoti į parką ir stebėti plunksnuočių.

Gediminas Petkus ne tik stebi paukščius gamtoje, dirba projektų vadovu, bet ir pasakoja apie sparnuočius informacinėse televizijos laidose, užsiima edukacine veikla Lietuvos darželiuose ir mokyklose. Ugdymo įstaigose Gediminas kalba apie paukščių migraciją, žiedavimą, inkilėlius, plunksnuočių globą. „Pamokų metu ne tik rodome daug savo filmuotos medžiagos bei fotografijų iš paukščių gyvenimo, bet ir mokome vaikus juos atskirti iš išvaizdos bei supažindiname su jų elgesio ypatumais“, – teigia ornitologas.

G. Petkus prisipažįsta, jog pedagogikos studijų metu įgytos žinios praverčia dirbant su moksleiviais. Pasak Gedimino, užsiėmimuose mokiniai žaidžia žaidimus, stebi paukščius pro teleskopą, o šių veiklų metu svarbiausia užmegzti betarpišką ir laisvę bendravimą tarp lektoriaus ir mokinių. „Tiek moksleiviai, tiek suaugusieji  turi suprasti, jog paukščiai yra tokie pat svarbūs kaip žmonės. Jei nebūtų plunksnuočių, tai mes neturėtume derliaus ir panašių dalykų. Tad būtina jais rūpintis“, – tikina ornitologas Gediminas Petkus.

Gediminas tiki, jog naujas kartos mokytojų rengimas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje sustiprins pedagogo profesijos prestižą.

VDU Švietimo akademija ir Kazachstano nacionalinio Abajaus vardo pedagoginis universitetas sutarė dėl bendradarbiavimo

Liepos 25 d. Vilniuje lankėsi Kazachstano nacionalinio Abajaus vardo pedagoginio universiteto rektorius prof. Takir Balykbayev, kuris susitiko su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių prorektore prof. Ineta Dabašinskiene, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) l.e.p. Mokslo ir plėtros prorektoriumi  doc. dr. Robertu Jurgaičiu ir Tarptautinių ryšių ir ryšių su visuomenės skyriaus vyr. specialiste Sofija Pivoriūniene.

Kazachstano nacionalinio Abajaus vardo pedagoginis universitetas yra ilgametis LEU partneris. Vizito metu buvo atnaujinta bendradarbiavimo sutartis ir aptartos bendradarbiavimo kryptys tęsiant tolimesnį bendradarbiavimą su VDU Švietimo akademija, po LEU integracijos į VDU. Susitarime numatomi mokslininkų, dėstytojų ir studentų mainai, jungtiniai tyrimai, dalijimasis mokslo ištekliais ir kitos bendradarbiavimo formos.