• Titulinis
• Visos naujienos

Supervizijos mokyklose: kodėl mokytojams reikalingas profesionalus palydėjimas?

Šalies švietimo sistemoje diskusijos apie pedagogų darbo krūvį, perdegimą ir psichologinę gerovę tampa vis aktualesnės. Vis tik supervizijos, kurios sėkmingai įsitvirtinusios socialinio darbo sferoje ir verslo sektoriuje, dar tik ieško kelio į Lietuvos mokyklas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja, doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Biegalovė sako, kad supervizijos galėtų tapti veiksmingu įrankiu sprendžiant pedagogų patiriamus sunkumus.

Supervizija – tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus darbe su sudėtingomis situacijomis, kurių sprendimui įprastų būdų nepakanka, tuomet suteikiama erdvė ir laikas apmąstyti profesinį veikimą sudėtingose situacijose. Supervizija padeda išsiaiškinti ir reflektuoti darbines funkcijas ir vaidmenis, siekiant profesinės gerovės ir veiklos veiksmingumo, tvarkytis su pokyčių procesais, ieškant alternatyvių sprendimų kylantiems iššūkiams spręsti, ir pasiūlo priemones mobingo ir perdegimo įveikai bei prevencijai.

„Apie superviziją diskutuojama seniai, tačiau Lietuvoje ji pripažįstama dar ne visose srityse. Supervizija dažniausiai naudojasi socialiniai darbuotojai, pagalbos specialistai, taip pat versle jos įsigali kaip puiki priemonė burti iš išlaikyti vieningą komandą,” – sako doc. dr. I. Tandzegolskienė-Biegalovė.

Užsienyje, ypač medicinos srityje, supervizijos jau yra tapusios įprasta praktika. Lietuvoje tai dar naujiena, tačiau pamažu atkeliauja ir į medicinos sritį. VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja apgailestauja, kad Lietuvos švietimo sistemoje šis metodas nėra įsitvirtinęs: „Labiausiai man, kaip edukologei, norėtųsi, kad supervizijos atsirastų pedagogikoje, kad jos atkeliautų į švietimo įstaigas ir pedagogai pajustų ir suprastų supervizijos naudą.”

Supervizijos švietime, anot pašnekovės, galėtų veikti keliomis kryptimis – stiprinant komandas mokyklose, dirbant grupėse, kai susirenka pedagogai iš skirtingų švietimo įstaigų ir drauge kelia bei analizuoja probleminius klausimus, taip pat kaip individualios supervizijos, kurios galėtų padėti pedagogams pažinti save, suprasti asmeninius lūkesčius, spręsti situacijas, iškylančias jų darbinėje aplinkoje.

Kliūtys supervizijų plėtrai Lietuvos mokyklose

I. Tandzegolskienė-Biegalovė įvardija keletą priežasčių, kodėl supervizijos sunkiai skinasi kelią į šalies mokyklas. Pasak jos, nors atskirų pavienių iniciatyvų atsiranda, tačiau sisteminio požiūrio trūksta.

„Jeigu tai nėra organizuojama konkretaus projekto ar iniciatyvos rėmuose, tai yra papildoma finansinė našta švietimo įstaigai. Jei tai tam finansavimo nėra numatyta ir suplanuota, tuomet pedagogams, norintiems dalyvauti supervizijose, tektų tai dengti patiems savo asmeninėmis lėšomis,” – sako VDU dėstytoja.

Dar viena opi problema yra teisinių pagrindų stoka. Norint gauti valstybinę paramą, turėtų būti sureguliuotas ir teisinis reguliavimas. Pavyzdžiui, socialinio darbo srityje supervizijos yra įteisintos dokumentacijoje – specialistams per metus yra privalomas tam tikras valandų, skiriamų supervizijoms, skaičius Tokio reikalavimo ir įteisinimo švietime neturime.

Dar viena kliūtis, pasak dėstytojos, yra netinkamai sudėlioti prioritetai: „Švietime daug dėmesio skiriame žinioms ir profesiniam tobulėjimui, turtiname savo dalykinį žinojimą, tačiau vis dar per mažai skiriame dėmesio sau, kaip asmenybei, vidiniam auginimui. Vadinasi, nėra intencijos ir trūksta vidinės energijos bei motyvacijos galvoti dar ir apie tai, kaip dirbti pačiam su savimi ir kur ieškoti emocinės paramos.”

VDU Socialinių mokslų fakulteto Profesionalios supervizijos studijų įgyvendintoja doc. Rasa Naujanienė teigia, kad švietimo sistemoje supervizija, kurios pagrindą sudaro profesinės veiklos refleksija, yra unikali konsultacinė pagalba, skatinanti darbuotojų asmeninį ir profesinį augimą bei atsakomybę visuomeninei raidai.

Padeda išbūti ir spręsti sudėtingus klausimus

Supervizijos gali padėti spręsti pedagogų perdegimo problemas, talkinti mokytojams valdant įvairias stresines situacijas, stiprinant save, padėti pažinti save bei kitus per bendras diskusijas, patirtis ir kt.

Anot doc. R. Naujanienės, viena esminių supervizijos idėjų – ilgalaikis grupinis darbas, kurio metu būnama kartu, kalbamasi, dirbama grupėse, mokomasi vieni iš kitų. Supervizijų metu iškeliamos aktualios temos, jos analizuojamos, aptariamos, gaunama pagalba iš grupės narių, o supervizoriaus misija – padrąsinti kalbėti apie tai, kas svarbu, skatinti priimti kitus, mokytis iš kitų.

„Grupinė supervizija – tai bendra patirtis, refleksija, gebėjimas girdėti kitą, aktyviai klausytis kito ir atrasti sau geriausius sprendimus, – akcentuoja ji. – Tai toje pačioje srityje dirbančiųjų grupė, kurie kartu gali aptarti panašias situacijas, pasimatuoti, atrasti sąlyčio taškų, kuo esame panašūs ir galime padėti vieni kitiems sprendžiant tam tikras situacijas. Tokia paramos ir savitarpio pagalbos grupė padeda išbūti arba būti.”

Iššūkių mokyklose apstu

Doc. dr. I. Tandzegolskienė-Biegalovė įsitikinusi, kad supervizijų ciklai mokytojams yra būtini. Supervizijos gali padėti išsigryninti, kas svarbu, ir suprasti, kad nesi vienintelis šiame kelyje ir šiuose sunkumuose. O šiandien mokytojai susiduria su daugybe iššūkių.

Pasak VDU dėstytojos, vienas aktualiausių klausimų – kaip tinkamai valdyti klasę, kurioje mokosi skirtingi vaikai: itin gabūs, hiperaktyvūs, turintys dėmesio sutrikimų ar kitų sunkumų. „Tai reikalauja skirtingų strategijų vienoje klasėje – kaip dirbti ir spręsti sunkumus, kaip pateikti mokymo(si) turinį, kad ir gabiam vaikui būtų įdomu klasėje, ir hiperaktyviam, ir tam, kuris negeba sutelkti dėmesio. Vaikai klasėje labai skirtingi, o mokytojas, dirbantis su jais, yra tik vienas,” – atkreipia dėmesį ji.

Kitas iššūkis – nuolatiniai pokyčiai švietime. Per pastaruosius penketą metų šalies švietime įvykdyta daugybė reformų, įvesta įvairių pokyčių. Kiekvienas pokytis, kiekviena nauja situacija įneša nestabilumo, nerimo, kelia klausimus, į kuriuos sunku atsakyti, atneša poreikį ieškoti naujos informacijos, stiprinti savo įgūdžius, žinias ir jas tinkamai pritaikyti klasėje.

Kalbėdama apie pedagogų emocinę sveikatą bei gerovę, doc. dr. I. Tandzegolskienė-Biegalovė pabrėžia ir darbo bei asmeninio gyvenimo balanso problemą: „Mokytojas parsineša dalį darbo į namus, nes jis turi ruoštis pamokoms, pildyti informaciją TAMO dienyne, rengti naujas užduotis, planuoti tam tikras užklasines veiklas, taisyti namų darbus ir kt. Visa tai reikalauja papildomo laiko, ir tuomet atsiranda darbo ir asmeninio gyvenimo balanso paieškos. Be to, mokytojai kone kasdien susiduria su patyčių mokykloje problema, tėvų lūkesčiais, mobiliųjų įrenginių keliamais iššūkiais, kai iš mokinių atimamas dėmesys ir jį reikia kažkokiu būdu susigrąžinti į klasę.”

Kaip neperdegti?

Pasak pašnekovės, kad mokytojai neperdegtų, jie turi atrasti energijos ir laiko asmeniniams poreikiams patenkinti. Tam gali pasitarnauti meditacija, joga, sportas, pasivaikščiojimai gryname ore, buvimas gamtoje, kelionės ar įvairūs kiti pomėgiai. Supervizija – dar viena profesionali pagalba padedanti perdegimo prevencijos klausimais.

„Nepamiršti savęs ir stengtis duoti sau dėmesio bei laiko, kas tai bebūtų: teatras, kinas, bendravimas su draugais, buvimas su šeima. Tai labai svarbu,” – pabrėžia ji.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja atkreipia dėmesį ir į tai, kad mokytojai dažnai patenka į apgaulingą situaciją, kai, atrodo, štai užbaigsiu dar vieną darbą ir bus galima pailsėti, tačiau nejučia užsisuka nesibaigiančių darbų ratą.

„Akivaizdu, kad šiuolaikiniam mokytojui keliami vis didesni reikalavimai, o emocinė parama ir psichosiocialinė gerovė turėtų tapti ne tik asmeniniu, bet ir sisteminiu prioritetu. Supervizijos galėtų tapti tuo įrankiu, kuris padėtų pedagogams lengviau įveikti kasdienius iššūkius, tuo pačiu tai padėtų augti jiems kaip asmenybėms, taip gerinant ir visos švietimo sistemos kokybę,”, – neabejoja doc. dr. I. Tandzegolskienė-Biegalovė.

 

Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia pedagoginius darbuotojus dalyvauti Švietimo akademijos pedagogų perkvalifikavimo programose, pasirinkus modulio studijas įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją.

Studijas papildomų dalykinių kompetencijų įgijimui finansuos NŠA, įgyvendindama projektą „TĘSK: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nr. 10-045-P-0001, kuris vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Daugiau apie projektą.

Paraiškas į perkvalifikavimo studijas galima pateikti internetu sistemoje  https://epasirasymas.vdu.lt/ nuo 2025 m. balandžio 24 d. iki 2025 m. birželio 15 d. 9.00 val.

Priėmimo į perkvalifikavimo modulius rezultatai  bus skelbiami 2025 m. liepos 4 d. 15 val.  Studijų pradžia numatoma 2025 m. rugsėjo 26 – spalio 3 d.

Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos bakalauro baigiamųjų darbų peržiūra

Parengtos rekomendacijos universiteto dėstytojams, kaip atliepti autistiškų studentų poreikius

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja Julija Grigėnaitė kartu su Specialiosios pedagoginės pagalbos: specialiosios pedagogikos IV kurso studente Greta Gražyte parengė rekomendacijas dėstytojams, kurios padės geriau suprasti ir atliepti studentų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, poreikius studijų procese.

„Universiteto dėstytojams sunku suprasti autizmo spektro sutrikimą turinčių studentų bendravimo, elgesio, mokymosi, sensorinius ypatumus, dėl ko kartais kyla nesusipratimų ir problemiškų situacijų. Kolegos nežino šių situacijų priežasčių ir sprendimo būdų, nors jie dažnai būna labai nesudėtingi”, – sako VDU dėstytoja J. Grigėnaitė.

Rekomendacijose pateikiami konkretūs patarimai, kaip labiau struktūruoti dėstomą medžiagą, aiškiau formuluoti reikalavimus, panaudoti daugiau vaizdinių priemonių, padėti studentams „susireguliuoti“ individualius sensorinius pojūčius.

Pasak. J. Grigėnaitės, tinkamai pritaikytos sąlygos ir aiškiai iškomunikuoti poreikiai yra esminiai dalykai, siekiant užtikrinti, jog autistiški suaugusieji galėtų atskleisti savo stipriąsias puses ir sėkmingai siektų asmeninių bei profesinių tikslų be nuolatinės įtampos ar baimės būti nesuprastiems. „Rekomendacijos padės didinti šių asmenų įsitraukimą ir pasitenkinimą studijomis, taip pat prisidės prie jų ilgalaikės socialinės įtraukties ir savirealizacijos“, – teigia ji.

VDU ketvirtakursė G. Gražytė prisidėjo prie rekomendacijų rengimo remdamasi ir savo asmenine patirtimi: „Studijų metu neretai susiduriame su informacijos trūkumu, nesusikalbėjimu ir skirtingais lūkesčiais. Tinkamai parengtos rekomendacijos gali padėti išvengti šių nesusipratimų ir sukurti aplinką, kurioje kiekvienas studentas jausis suprastas. Tai ypač svarbu autistiškiems studentams, kuriems nepalankios sąlygos gali reikšti ne tik stresą, bet ir motyvacijos stoką bei pasitraukimą iš studijų“.

Nors Lietuvoje yra parengta nemažai rekomendacijų, kaip ugdyti autistiškus vaikus darželiuose ir mokyklose, tačiau pasigesta rekomendacijų dėstytojams, kaip organizuoti ir bendrauti su aukštųjų mokyklų studentais, turinčiais individualių poreikių.

„Įtrauktis neturėtų baigtis mokykloje. Suaugusieji taip pat susiduria su iššūkiais, nes individualūs poreikiai išlieka visą gyvenimą. Aukštosios mokyklos turi būti pasirengusios suteikti akademinį išsilavinimą visiems mokslo siekiantiems žmonėms, nepaisant jų savitumų, o tai reiškia, visiems. Viešasis kalbėjimas, buvimas auditorijoje, socialinė sąveika – tai kasdieniai iššūkiai, kurių neįveikę studentai gali likti nuošalyje”, – įsitikinusi G. Gražytė.

Parengtos rekomendacijos yra pirmasis bandymas pagelbėti dėstytojams geriau suprasti studentų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, poreikius. Pradžioje šios rekomendacijos buvo kuriamos vienos programos dėstytojams, tačiau, išsiaiškinus platesnį poreikį, nuspręsta jomis pasidalinti su visa VDU bendruomene. Tikimasi, kad tai – pirmasis žingsnis siekiant sisteminio pokyčio visoje švietimo sistemoje.

Su rekomendacijomis galite susipažinti čia

Šakių rajono savivaldybėje įkurtas Jaunojo pedagogo klubas

Balandžio 4 d. regioniniame forume „Sūduva“ Gelgaudiškio dvare Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šakių rajono savivaldybės meru Raimondu Januševičiumi.

Sutartis pasirašyta siekiant vykdyti Jaunojo pedagogo klubo veiklą Šakių rajono savivaldybėje. Jaunojo pedagogo klube dalyvauja 9–12 klasių mokiniai, besidominantys ugdymo krypties studijomis bei mokytojo profesija.

Sutarties pasirašyme dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Regioniniame forume „Sūduva“ VDU rektoriui prof. Juozui Augučiui įteikta padėka už bendradarbiavimą bei svarų indėlį kuriant VDU Šakių „Žiburio“ gimnaziją.

Pastaraisiais metais VDU Švietimo akademijai bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Kauno rajone, Utenos rajone, Panevėžio rajone, Alytuje, Šilutėje, Šiaulių mieste veikia Jaunojo pedagogo klubai, kur sudarytos sąlygos mokyklų vyresnių klasių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija, dalyvauti paskaitose, renginiuose, konferencijose VDU, „pasimatuoti“ mokytojo profesiją.

 

INTERNATIONAL SUMMER SCHOOL ON QUALITATIVE RESEARCH

INTERNATIONAL SUMMER SCHOOL ON QUALITATIVE RESEARCH 2025 at Vytautas Magnus University

The duration of the School is 23-27 June, 2025.

We are pleased to invite you for the seventh time to the International Qualitative Research Summer School 2025 (hereinafter – IQS School 2025) at Vytautas Magnus University. The author and initiator of this school is the independent School of Social Researcher (head is Prof. Dr. Vilma Žydžiūnaitė), which organizes the event together with the Institute of Educational Research / Academy of Education.

We are proud of the international reputation and solid achievements of this School, because we can be proud that every year doctoral students, researchers, scientists from all continents of the world study there, because they trust in quality.

What do we mean by this? Meaningfulness and attractiveness of the content, practicality and applicability, balance of contextuality and situationality, diversity of discussions and questions, interdisciplinary nature, opportunities for the development of social and subject networks, and double opening – to one’s own ignorance and new knowledge.

Such things would not be possible without the internationally renowned IQS School team and lecturers, who dedicate the time on an academic volunteering basis to the education of the international research community, aiming for academic dialogue and the quality of qualitative research.

We prepare for each IQS School season very carefully: studying what the expectations and needs of the audience were, predicting how it are likely to change over the past year, depending on complex contexts,  studing the ‘market’ of scientific research in recent years, conducting analyses of publications based on qualitative research in all sciences without exception – natural, technological, medical and health, agricultural, social sciences, humanities and arts. This means that every year the team does a huge job to make a decision – what we want to offer you this year?

While deciding on this year’s School concept, the team had several meetings, during which we had heated discussions, raising the following questions: ‘What direction do we support – ‘methods of the year’ or methodologies with long-standing traditions, which have an increasingly strong development direction, more and more high-quality research, include interdisciplinary solutions and make a breakthrough in destroying stereotypes? Do we take only one methodology and work with it throughout the IQS School period, or do we take several methodologies and implement them so that participants feel they have acquired new skills, strengthened their visions and realized that there is a need for innovation?’

We have decided this year to focus on three key, most scientifically reliable methodologies – Grounded Theory, Ethnography and Phenomenology. Why?

They will be taught by academic experts with an international reputation:

Prof. Antony Bryant from the United Kingdom, working at Leeds Beckett University; a collaborator, colleague of Professor Kathy Charmaz (the creator of constructivist GT), who has a multidisciplinary education, having obtained it at various universities: at the London school of Economics and Political science (UK) he defended his PhD, at Durham University (UK) he graduated in Computing studies and obtained an MSc. Professor conducts Grounded Theory education all over the world.

Dr. Laura Purdy from Liverpool John Moores University. She holds a PhD from the University of Otago (New Zealand), a MSc (Leisure Studies) from the University of Illinois (USA), and a Bachelor of Recreation and Leisure Studies (Hons.) from Brock University (Canada). She conducts research, based on ethnographic methodology, on a global scale, and teaching the subtleties of this methodology to international audiences of doctoral students and researchers.

Prof. PhD Vilma Žydžiūnaitė from Vytautas Magnus University, has a multidisciplinary education – defended doctoral dissertations in education and nursing, obtained two master’s degrees – in education and nursing, completed bachelor’s and diploma studies in health sciences, nursing, and higher professional studies – in medicine. Her studies include various countries – Lithuania, Denmark, Sweden, Finland, Israel. The scope of teaching qualitative research methodology is international – Italy, Poland, Latvia, Belgium; qualitative research performance includes, in addition to Lithuania, Spain, Italy, Latvia, Slovenia, Norway. The range of her professional development, learning, and qualitative research results is wide – Asia, Europe, Australia, America, Canada.

The summer school will be held in a format convenient for you – ONLINE. It means that you will reach us from at least one physical and geographical location where there is an Internet connection.

Our focus is: Grounded Theory, Ethnography and Phenomenology.

Each methodology will be given 1.5 days.

Each methodology will be taught using the exact same structure:

The theoretical foundations of the methodology/method

Planning the study

Collecting data

Analysing data

Registration

More information

Žurnalas „Pedagogika”: disciplinų sankirtoje formuojasi kitokio švietimo ateitis

Švietimo sistema Lietuvoje ir visame pasaulyje susiduria su nuolatiniais pokyčiais, kuriuos lemia technologinė pažanga, socialiniai-ekonominiai veiksniai, demografinės tendencijos ir švietimo politikos reformos. Šiame nuolat besikeičiančiame kontekste ypatingą vaidmenį atlieka moksliniai žurnalai. Vienas iš jų – mokslinis žurnalas „Pedagogika”, kuris nuolat stiprina tarptautiškumą ir tarpdisciplininių tyrimų sklaidą.

„Švietimo problemos vis dažniau reikalauja holistinio požiūrio, apjungiančio pedagogikos, psichologijos, sociologijos, vadybos ir technologijų mokslų įžvalgas. „Pedagogika” sudaro erdvę moksliniams tyrimams, kurie peržengia siaurai apibrėžtas disciplinines ribas ir atliepia realius švietimo lauko poreikius,” – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, mokslo žurnalo „Pedagogika” vyriausioji redaktorė doc. dr. Vaida Jurgilė.

Reikšmingas įrankis švietimo mokslo plėtrai

Pasak doc. dr. V. Jurgilės, „Pedagogika” yra vienas reikšmingiausių Lietuvos edukologijos mokslo periodinių leidinių, kurio pagrindinė misija – skatinti aukštos kokybės mokslinius tyrimus ir užtikrinti jų viešą prieinamumą. Žurnalas prisideda prie to, mokslinės žinios būtų prieinamos ne tik akademinei bendruomenei, bet ir pedagogams, švietimo politikos formuotojams bei plačiajai visuomenei.

„Viena esminių „Pedagogikos” strateginių krypčių – tarptautiškumo stiprinimas,” – pabrėžia ji. Tai įgyvendinama skleidžiant aukštos kokybės mokslines publikacijas tarptautinėse duomenų bazėse, įtraukiant tarptautinius autorius bei recenzentus ir skatinant tarpdisciplininius tyrimus.

Žurnalas teikia prioritetą atvirojo mokslo plėtrai, užtikrinant kuo platesnę mokslinės informacijos prieigą. „Ši iniciatyva atliepia pasaulines mokslo komunikacijos tendencijas, kurios akcentuoja mokslinių tyrimų skaidrumą ir atvirą prieigą prie publikacijų bei mokslinių duomenų,” – akcentuoja doc. dr. V. Jurgilė.

 

Nuo technologijų iki įtraukiojo ugdymo

Analizuojant pastarųjų metų publikacijas žurnale „Pedagogika”, ryškėja kelios pagrindinės  tendencijos, atspindinčios šiuolaikinio švietimo iššūkius. Viena svarbiausių krypčių – skaitmeninė švietimo evoliucija ir technologijų integracija į ugdymo procesus.

„Straipsniuose vis dažniau nagrinėjami dirbtinio intelekto taikymo aspektai bei skaitmeninių platformų poveikis mokinių pasiekimams ir mokytojų veiklai,” – pastebi doc. dr. V. Jurgilė. Šie pokyčiai rodo, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vyksta esminis mokymo(si) paradigmų poslinkis, reikalaujantis naujų ugdymo metodų ir pedagogų skaitmeninių kompetencijų stiprinimo.

Taip pat žurnale daug dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui, švietimo prieinamumui, ugdymo strategijoms, mokytojų profesinei raidai ir pedagoginei lyderystei. Publikacijose nagrinėjami švietimo politikos pokyčiai, ugdymo kokybės užtikrinimo strategijos ir aukštojo mokslo kokybės klausimai.

„Tyrimų tendencijos, atsispindinčios „Pedagogikos” žurnale, glaudžiai siejasi su šiuolaikiniais švietimo iššūkiais ir transformacijomis tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste,” – pabrėžia mokslininkė.

Tarptautinis pripažinimas įpareigoja siekti dar daugiau

„Pedagogika” yra atpažįstamas žurnalas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje akademinėje bendruomenėje. Žurnalas jau dvejus metus yra trečiajame kvartilyje (Q3), o tai yra įsipareigojimas nuolat tobulinti recenzavimo procesus, stiprinti publikacijų metodologinę kokybę ir pritraukti dar daugiau tarptautinių autorių bei tyrėjų.

„Žurnalas jau yra plačiai cituojamas tarptautiniame kontekste. Straipsniai prieinami mokslininkams visame pasaulyje – nuo Europos ir Šiaurės Amerikos iki Azijos ir Lotynų Amerikos regionų, – didžiuojasi doc. dr. V. Jurgilė. – Tai yra įrodymas, kad mūsų vykdomas darbas – mokslinių tyrimų atranka, recenzavimo kokybės užtikrinimas, autorių pritraukimas ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas – duoda rezultatų.”

Pasak žurnalo redaktorės, tarptautinis pripažinimas yra ne tik pasiekimas, bet ir įpareigojimas siekti dar aukštesnių mokslinių standartų: „Vienas ilgalaikių tikslų – žurnalo kilimas į antrąjį (Q2) ar pirmąjį (Q1) kvartilį, kas užtikrintų dar didesnį jo akademinį prestižą ir poveikį.”

Redaktoriaus kasdienybė – tarp mokslo ir kūrybos

Vyriausiosios redaktorės darbas – ne tik akademinis, bet ir kūrybinis bei strateginis procesas. Kaip pasakoja doc. dr. V. Jurgilė, jos kasdieninėje veikloje dominuoja mokslinių tyrimų kokybės užtikrinimas, bendravimas su autoriais, recenzentais ir redakcinės kolegijos nariais bei ilgalaikių žurnalo strateginių tikslų formavimas.

„Svarbiausias redaktoriaus darbas yra užtikrinti, kad žurnale publikuojami straipsniai atitiktų aukščiausius akademinius standartus,” – neabejoja pašnekovė. Tai reiškia, kad nuolat yra peržiūrimi naujai pateikti straipsniai, jų aktualumas, metodologinis pagrįstumas ir mokslinė vertė.

Ypač svarbus aspektas yra recenzavimo kokybė. „Tai ne tik formalumas, bet ir esminis žingsnis, padedantis gerinti mokslinių darbų kokybę,” – akcentuoja ji. Atrinkti tinkamus recenzentus, užtikrinti, kad jų vertinimai būtų išsamūs ir konstruktyvūs, tarpininkauti tarp autorių ir recenzentų – tai kasdieniai iššūkiai, reikalaujantys diplomatijos ir aiškios komunikacijos.

Doc. dr. V. Jurgilė sako, kad be stiprios žurnalo komandos – atsakingosios redaktorės, maketuotojų, kalbos redaktorių, autorių, recenzentų ir kt. – žurnalas negalėtų augti ir stiprėti.

Paskaitų ciklas „Kalbos be ribų: atverk naujas galimybes“, skirtas 9–12 klasių mokiniams

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija kviečia 9–12 klasių mokinius dalyvauti paskaitų cikle „Kalbos be ribų: atverk naujas galimybes“, skirtame susipažinti su italų, vokiečių ir ispanų kalbomis. Šis ciklas suteikia puikią progą iš arti pažinti šias kalbas, jų kultūrą ir įgyti vertingų žinių, kurios padės vėliau pasirinkti savo ateities karjerą.

VDU Švietimo akademija vykdo Mokomojo dalyko pedagogiką, kuri apima ne tik anglų kalbos pedagogiką, bet ir kitų užsienio kalbų mokymą, tokių kaip vokiečių, prancūzų, ispanų ir italų. Šiemet VDU siūlo naują specializaciją – italų kalbą, suteikdama galimybę mokiniams tapti anglų ir italų, anglų ir vokiečių, anglų ir prancūzų arba anglų ir ispanų kalbos mokytojais.

Paskaita gali vykti VDU Kaune arba Jūsų gimnazijoje!

Prisijunkite prie šio paskaitų ciklo ir atraskite, kaip mokymasis kalbų gali praplėsti jūsų horizontus, atverti naujas galimybes ir padėti pasiruošti įdomiai bei turiningai ateičiai.

Iniciatyva vykdoma kartu su VDU Humanitarinių mokslų fakultetu.

Registracija.

Jie vis dar paliekami nuošalyje: Aistės tikslas – padėti vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių

„Nieko jam neduokite, nieko nerodykite”, – šie nejautrūs vienos mokytojos žodžiai, ištarti edukacinės parodos mokykloje metu apie autizmo spektro sutrikime esantį mokinį, skaudžiai įsirėžė Aistės Kančauskaitės-Vaitiekūnės atmintyje ir tapo lemiamu posūkiu jos pačios profesiniame kelyje.

2014 metais, baigusi verslo vadybos studijas universitete, anuomet ji tvirtai sau prisiekė daugiau niekada nesėdėti akademiniame suole, tačiau šiandien ji – ir vėl studentė, su užsidegimu studijuojanti specialiąją pedagogiką. Kelias, atvedęs ją į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademiją, prasidėjo nuo jos organizuojamos edukacinės drugelių parodos. Būtent čia, stebėdama, kokie mokytojai yra sutrikę ir pasimetę, bandydami į veiklas įtraukti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, Aistė suprato savo tikrąjį pašaukimą – padėti tiems, kurie neretai vis dar lieka švietimo sistemos nuošalyje.

Buvo tarp neapsisprendusiųjų

„Aš iki pat paskutinės dienos galvojau, kad studijuosiu psichologiją, bet kai jau reikėjo pildyti prašymus, suabejojau, kad tai yra tai, ko aš noriu”, – pasakoja Aistė, prisimindama savo svarstymus, bebaigiant mokyklą, kur stoti ir kokį universtetą bei studijų kryptį pasirinkti.

Daugelis jos bendraklasių, atrodė, tvirtai žinojo, ko nori – vieni buvo apsisprendę siekti medicinos diplomo, kiti rinkosi ekonomiką ar verslo vadybą, o Aistė buvo tarp neapsisprendusiųjų.

„Mano tėvai buvo verslūs žmonės, turėjo savo verslus, valdė įvairias įmones, parduotuves ir pan. Atrodė, gal ir man neblogas kelias būtų rinktis verslo vadybą. Mano sesuo yra baigusi kūno kultūros studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, brolis – telekomunikacijų inžineriją, taigi šeimoje mes, vaikai, rinkomės labai skirtingas kryptis. Jokio spaudimo, ką rinktis, tėvai nedarė, tiesiog tai buvo laikas, kai turėjau pati pasirinkti ir bandyti atrasti savąjį kelią”, – sako A. Kančauskaitė-Vaitiekūnė.

Galiausiai, pasirinkusi verslo vadybos studijas Vilniaus universitete, ji aktyviai įsitraukė į universiteto gyvenimą, dalyvavo ir studentų atstovybės veikloje, tačiau tie metai nestokojo ir kartėlio. Baigusi studijas, ji tvirtai sau pasakė, kad universiteto suole daugiau niekada nebesėdės.

„Universitetas man paliko įspūdį kaip vieta, kur gaunamos tik teorinės, pernelyg nuo realaus gyvenimo atitolusios žinios”, – mena ji.

Graikijoje išmoktos pamokos

Neilgai trukus po studijų baigimo Aistė išvyko gyventi į užsienį – trejus metus praleido Graikijoje. Iš pradžių dirbo barmene, vėliau ėmėsi ir organizacinių, su planavimu bei komunikacija susijusių darbų.

„Graikijoje labiausiai išmokau vertinti šeimą. Kai per metus į Lietuvą grįždavau vos kelioms savaitėms, kaip niekad ryškiai mačiau, kaip greitai bėga laikas – vieno susitikimo metu, rodos, sesės ir brolio vaikai dar vaikai, o netrukus, žiūrėk, jie jau beveik paaugliai”, – dalijasi Aistė.

Graikų gyvenimo epicentre yra šeima, taigi ten pagyvenusi ji išmoko vertinti laiką drauge, betarpiškai kitais rūpintis ir padėti: „Mačiau, kaip betarpiškai ir artimai jie bendrauja šeimose, mums, lietuviams, to dar mokytis ir mokytis. Jei net neprašai pagalbos, nors jie mato, kad nesusitvarkai ir turi sunkumų, jie patys ateina tau geranoriškai padėti. Ši šalis mane visų pirma išmokė dėkingumo”.

Nustumti į užribį

Grįžusi iš Graikijos į Lietuvą, Aistė su šeima ėmėsi verslo – pradėjo organizuoti edukacines drugelių parodas.

 „Iš pradžių tai buvo tiesiog tropinių drugelių paroda, bet ilgainiui pamatę, koks didelis yra darželių bei mokyklų susidomėjimas, įtraukėme daugiau edukacinių elementų. Dabar išsamiai pasakojame vaikams apie drugelio gyvenimo ciklą, jų svarbą gamtoje, mūsų gyvenime, simbolinę reikšmę literatūroje ir panašiai”, – pasakoja pašnekovė.

Nuo 2018 metų šis projektas buvo įtrauktas į Kultūros paso programą, taigi edukacinių renginių mokyklose bei darželiuose itin padaugėjo.

Būtent darbas su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, kuriuos sutikdavo edukacijose, ir paskatino Aistę grįžti į universiteto suolą.

„Ypač po COVID-19 pandemijos, kai intensyviau pradėjome važinėti po šalies darželius ir mokyklas, pamatėme, kokia didelė tai yra problema – labai daug mokytojų vis dar nežino, kaip dirbti su ugdymosi sunkumų turinčiais vaikais. Man buvo skaudu matyti, kai, pavyzdžiui, autizmo spektrą turinčius vaikus edukacijų metu buvo bandoma palikti nuošalyje, nebuvo norima įtraukti jų į bendras veiklas drauge su jų bendraklasiais. Kartą tiesiog buvo pasakyta „jam nieko neduokite, nieko nerodykite”. O man svarbu juos įtraukti. Norėjau išmokti būdų, kaip juos įtraukti, sudominti, perteikti jiems visa tą informaciją”, – akcentuoja A. Kančauskaitė-Vaitiekūnė.

Tikslas – keisti visuomenės požiūrį

Pradėjusi VDU Švietimo akademijoje Vilniuje studijuoti Specialiąją pedagoginę pagalbą: specialiąją pedagogiką, Aistei iš pradžių atrodė, kad pagrindinis jos tikslas – išmokti dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, tačiau ilgainiui ji suprato, kad ne ką mažesnis iššūkis – ir keisti visuomenės požiūrį. Būtent šis požiūris, Anot Aistės, iš dalies lemia ir tai, kad mūsų šalyje specialiųjų pedagogų itin trūksta – vos pradėję šias studijas nepatyrę pirmakursiai jau sulaukia kvietimų dirbti darželiuose bei mokyklose.

 „Didelė dalis mokytojų vis dar neturi reikiamų kompetencijų dirbti su šiais vaikais, integruoti juos į kasdienes veiklas. Visuomenė taip pat dar nepasiruošusi šiai integracijai”, – neabejoja ji.

Kalbėdama apie nepakankamą visuomenės supratimą, Aistė dalijasi asmenine patirtimi: „Mano sesuo neseniai išgirdo, kad jos vaikui reikia logopedo. Iš pradžių ji išsigando, nes ne visai buvo aišku, kodėl to reikia, kas ta vaiko gerovės komisija ir kaip ji veikia, kodėl reikia vaiką tikrinti ir specifiškai su juo dirbti. Visuomenei logopedas vis dar yra kaip baubas. Jei vaikams prireikia specialiojo pedagogo pagalbos, tai, atrodo, tie vaikai tarsi nustumiami į paraštes, tarsi jie būtų su intelekto negalia, nors toli gražu to nėra”.

Paklausta, kokia specialioji pedagogė ji pati norėtų būti, Aistė šypteli ir atsako paprastai „Gera”. Ir netrukus priduria: „Norėčiau daryti įtaką kitiems, keisti tiek vaikų šeimų, tiek pedagogų, tiek visuomenės požiūrį. Labiausiai norėtųsi matyti vaiko sėkmę – kai jis yra įtrauktas, matomas, matyti, kad jis supranta. Ne kad išmoksta dalykų, bet kad supranta”, – pabrėžia pašnekovė.

Kasmet išbandyti kažką naujo

Nors studijos ir darbas užima daug laiko, Aistė savo kasdienybėje randa laiko ir mylimiems pomėgiams. Ji nuo 9 metų dainuoja chore – dabar lanko suaugusiųjų chorą, kuriam vadovauja ta pati vadovė kaip ir mokykloje.

„Per tuos užsiėmimus, kurie trunka po 1,5 valandos du kartus per savaitę, apart dainavimo aš apie nieką kitą negalvoju. Man tai – ir atsipalaidavimas, ir terapija”, – sako ji, pabrėždama, kaip svarbu turėti veiklą, kuri padeda pailsėti.

Laisvalaikiu ji taip pat fotografuoja įvairius renginius – dažniausiai koncertus ir konferencijas, namuose gamina rankų darbo žvakes, iš epoksidinės dervos gamina suvenyrus, kurių reikia drugelių parodai.

„Svarbu nuolat mokytis, kiekvienais metais išbandyti, atrasti ir išmokti kažką naujo. Stengiuosi mokytis ir niekada nesustoti”, – savo patirtimi dalijasi Aistė.

VDU ŠA mišrus choras „Ave Vita“ švenčia 90 metų jubiliejų

Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad 90 metų istoriją skaičiuojantis choras „Ave Vita“, kuris atstovauja VDU Švietimo akademiją Vilniuje, taps vienu ryškiausių Lietuvos chorinio meno ambasadorių? Tai ne tik kolektyvas, bet ir gyva istorija, persmelkta begale koncertų, tarptautinių ir nacionalinių pergalių, muzikinių projektų, draugysčių, eksperimentų. Jubiliejui artėjant, metas prisiminti svarbiausias akimirkas ir atskleisti, kuo gi choras gyvena šiandien, rašoma choro pranešime žiniasklaidai.

Tarptautinis spindesys ir „Aukso paukštės“ sparnai

Choras „Ave Vita“ jau seniai peržengė Lietuvos ribas. Jų balsai skambėjo didžiausiuose tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose tokiose šalyse kaip Vokietija, Olandija, Malta, Šveicarija, Graikija, Ispanija, Belgija, Turkija, Čekija, Gruzija, USA, Meksika ir daugybė kitų. Kolektyvas ne tik dalyvavo, bet ir pelnė prizines vietas, o už savo nuopelnus sulaukė ypatingo pripažinimo – „Aukso paukštės“ nominacijos „Tarptautinio spindesio žvaigždė“.

Pirmoji paukštė choro padangę aplankė 2002 metais, o štai, praėjus lygiai 20 metų – 2022 metais chorą aplankė dar viena „Aukso paukštė“ – „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“. Šis „Aukso paukštė“ apdovanojimas chorui „Ave Vita“ skirtas už aktyvią pastarųjų metų veiklą: koncertus, dalyvavimą svarbiausiuose šalies renginiuose, konkursuose pelnytus prizus, festivalių bei seminarų inicijavimą.

Muzika be sienų: nuo akademinės klasikos iki televizijos projektų

Kasmet „Ave Vita“ surengia 40–50 koncertų universitetuose, mokyklose, bažnyčių skliautuose, parkuose, arenose ir prestižinėse koncertų salėse Lietuvoje ir svetur. Jo repertuare – religinė muzika, populiarios melodijos, lietuvių ir užsienio autorių opusai bei harmonizuotos liaudies dainos. Choras nevengia ir stambių formų kūrinių: su aukšto lygio orkestrais ir kitais chorais iš Lietuvos, Vokietijos, JAV ir kitų šalių surengtas ne vienas koncertas ir bendras projektas.

2009 metais choras žengė į naują erdvę – televizijos ekranus. LRT projekte „Lietuvos balsai“ jie sulaukė didžiausio pripažinimo, o vėliau tapo neatsiejama „Žvaigždžių duetų“, „Auksinio balso“ kitų televizinių projektų, socialinių iniciatyvų, tiesioginių transliacijų, minėjimų dalimi. „Ave Vita“ dainavo kartu su garsiausiais Lietuvos klasikos ir populiariosios muzikos solistais, atlikėjais.

 

„Raštų pynė“ – unikalus tautinio identiteto pristatymas

Be koncertų, konkursų ir projektų, „Ave Vita“, kartu su Lietuvos nacionaliniu kultūros centro yra sukūręs ir vieną ypatingą projektą – teatralizuotą koncertą „Raštų pynė“. Tai ne tik muzikinis pasirodymas, bet ir Lietuvos kultūros paveldo švietėjiškas renginys, kuriame pristatomas lietuvių tautinis kostiumas bei skirtingų regionų folkloras. Su šiuo projektu choras keliavo po Lietuvą ir svečiavosi įvairiuose Europos miestuose.

Kas laukia jubiliejaus metu?

90-metis negali praeiti tyliai! Jau planuojama išskirtinė jubiliejinė programa, kuri skambės įvairiuose koncertuose, miestuose ir miesteliuose ištisus metus. Choras apjungs savo istorijos svarbiausius momentus su naujais muzikiniais atradimais. Bus ypatingi svečiai, staigmenos ir, žinoma, muzika, kuri nepaliks abejingų.

Svarbiausias jubiliejaus renginys – gegužės 9 d. 19 val. Vilniaus Rotušėje vyksiantis jubiliejinis choro koncertas, kuriame dalyvaus visi esami, buvę choro nariai, vadovai, choro draugai iš Lietuvos ir viso pasaulio. Kiekvieno jubiliejaus tradicija – sujungti bendroms dainoms visus esamus, buvusius choro narius, visas kartas, visus Lietuvos kampelius ir pasijausti taip, kaip kaskart, kai nuskamba choro „Ave Vita“ atliekama muzikinė melodija.

Muzika, kuri niekada nesustoja

90 metų – tai ne tik skaičius. Tai istorija, tradicija ir aistra muzikai, kuri nesustoja augti. „Ave Vita“ ir toliau ieško naujų kelių, eksperimentuoja ir džiaugiasi galimybe skleisti chorinę muziką tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

„Ave Vita“ kviečia nepraleisti šios ypatingos sukakties renginių!

• Aktuali informacija absolventams
• Apie mus
• Bakalauro studijos
• Doktorantūra
• Doktorantūros dokumentai
• ES Projektai
• Gretutinės studijos studentams
• Kontaktai
• Mokslas
• Mokslininkams ir tarptautinė praktika
• Mokytojams ir tėvams
• Padaliniai
• Priėmimas į bakalauro programas
• Priėmimas į edukologijos krypties doktorantūros studijas
• Priėmimas į magistrantūros studijas
• Priėmimas į studijas VDU ŠA
• Profesinių studija pedagogika
• Renginiai moksleiviams
• Sporto ir fizinio ugdymo katedra
• Stipendijos
• Stojantiesiems ir moksleiviams
• Studentams ir absolventams
• Studentų aplinka
• Studijų sąlygos ir aplinka
• Susipažinkite su studentais
• Svetainės žemėlapis
• VDU ŠA tavo mokykloje
• Visi ivykiai
• Visos naujienos
• Vydūno Jaunimo fondo stipendija