VDU Švietimo akademijos mokslininkai kartu su kitomis ES šalimis sukūrė fizinio aktyvumo žaidimus ir Europai pristatė inovatyvią judriųjų žaidimų metodiką

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) mokslininkai prof. dr. Marc Lochbaum ir doc. dr. Aušra Lisinskienė dalyvavo tarptautiniame projekte „Pagalba mokytojams skatinant vidutinio ir didelio intensyvumo vaikų fizinį aktyvumą“ angl. Supporting teachers to maximise enjoyable MVPA” (Projekto Nr. 2019-1-EE01-KA201-051595), kurio tikslas – gerinti paauglių sveikatą, sukuriant jiems skirtus šiuolaikiškus, motorinius įgūdžius lavinančius sportinius žaidimus. Mokslininkai džiaugiasi, kad Lietuvai ir visai Europai šio projekto pagrindu pristato naują žaidimų metodiką ir inovatyvius žaidimus, kurie yra orientuoti į vidutinį ir aukštą fizinį aktyvumą. Mokslininkai akcentuoja, kad ši metodika ir 100 fiziškai aktyvių video žaidimų yra išversta į 5 ES šalių kalbas: lietuvių, anglų, estų, suomių ir slovėnų kalbas.

Šie žaidimai skirti naudoti fizinio ugdymo pamokų ar sporto treniruočių metu. Mokslininkai teigia, jog remiantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenis net 82 % vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamos fizinio aktyvumo normos būti fiziškai aktyviais bent valandą per dieną, vaikų antsvoris ir nutukimas kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje, tad tokio pobūdžio intervencijas reikėtų pradėti pakankamai ankstyvame vaikų amžiuje ir įtraukti kiek įmanoma daugiau vaikų.

Mokslininkai pabrėžia, kad tuo tikslu pasirinkta mokyklos, ugdymo aplinka, siekiant įtraukti kuo daugiau vaikų ir prisidėti prie įvardintos globalios problemos, o žaidimai buvo testuojami naudojant Polar sistemą taip užtikrinant, kad jie išties pasiekia bent vidutinį ar intensyvų vaikų fizinio aktyvumo lygį. Doc. dr. Aušra Lisinskienė džiaugiasi, kad projekto metu sukurti skirtingų šalių sporto žaidimai yra labai įdomūs patiems vaikams ir akcentuoja itin svarbų vaikų vaidmenį projekto metu.„Mums buvo labai svarbus vaikų vertinimas ir siekis išgirsti vaikų balsą. Žaidimus išbandė ir savo nuomonę išreiškė visų partnerių šalių vaikai. Jie buvo šio tyrimo proceso tikrieji ekspertai”, – pasakoja tyrėja.

Šiame projekte kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, partneriai yra ir Vilniaus Universitetas, Tartu universitetas, Liublianos universitetas iš Slovėnijos ir Sporto ir sveikatos mokslų tyrimo centras LIKES iš Suomijos. Projektas „Supporting teachers to maximise enjoyable MVPA” prasidėjo 2019 metais ir baigsis 2022 metų spalio mėnesį.

Šį projektą remia Europos Komisija per Erasmus+ Strategines partnerystes bendrojo ugdymo srityje.

lntegruotas mokymas – inovatyvios mokyklos pamatas

Siekiant atliepti švietimo iššūkius, populiarinti mokslą ir įgalinti mokytojus, Kaune spalio 21 dieną vyko „Intelekto forumas“ – renginys, kuriame mąstymo ir mokymosi iššūkius aptarė edukologai, psichologai, neuromokslininkai, filosofai, technologinių ir kitų mokslų atstovai. Pranešimą „lntegruotas mokymas – inovatyvios mokyklos pamatas“ skaitė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorė, profesorė Daiva Jakovonytė-Staškuvienė.

Jauna pedagogų šeima kartu ir namuose, ir darbe

„Mes esame mokytojų šeima, kuriai mokykla – gyvenimo būdas“, – sako pedagogai Darius ir Aistė Savickai. Prieš kelerius metus mokytojai susipažino studijuodami Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje. Abu jaunuoliai dainavo universiteto mišriame akademiniame chore „Ave vita“. „Kadangi gyvenome universiteto bendrabutyje, tame pačiame aukšte, dažnai prasilenkdavome ir vienam kito nepastebėti buvo sunku. O toliau viskas įvyko savaime, kadangi atradome bendrų pomėgių, tokių kaip dainavimas, kelionės, o jų chore nemažai, tad nė nepastebėjome, kaip tapome gerais draugais, vėliau pora“, – sako Aistė ir Darius Savickai.

Gyvenimas ir darbas kartu

Darius ir Aistė pasirinko mokytojo profesiją. Darius studijuoja pradinio ugdymo pedagogiką ir kelerius metus dirba pradinių klasių mokytoju, o Aistė praėjusiais metais baigė biologijos bakalaurą. Tiesa, merginos profesinis kelias susiklostė šiek tiek kitaip – šiuo metu ji dirba auklėtoja vaikų darželyje. „Kiek save prisimenu, visada puikiai sutariau su mažais vaikais, norėdavau jiems padėti bei juos pamokyti, kartu pažaisti ar padūkti. Nors esu baigusi biologiją ir įgijusi pedagogo kvalifikaciją, nesustoju ir jau su nekantrumu laukiu atsakymo dėl priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo programos „Tęsk“ studijas. Bandysiu toliau mokytis, gilinti ikimokyklinio ugdymo žinias. Mano darbas ne tik įdomus, skatinantis nuolat tobulėti, bet ir įpareigojantis būti pačiu geriausiu artimu draugu vaikams, kurie ateina į darželį, atsitraukia nuo mamos ir tėčio. Manau, kad čia dirbdamas turi būti labai empatiškas, greitai reaguoti į įvairias situacijas, todėl kiekviena diena darželyje lyg nauja istorija, kurioje tu viską išgyveni“, – sako Aistė Šumskaitė-Savickienė.

Įdomu, jog pedagogų šeima dirba toje pačioje menų ir mokslo mokykloje „Taškius“. Vyras juokiasi, jog dviem mokytojams dirbti ir gyventi po vienu bendru šeimos stogu karantino metu nebuvo lengva. „Visur daug knygų, teatro lėlyčių, įvairios metodinės priemonės tiek ant pietų stalo, tiek ant lovų. Vienas veda pamokas miegamajame, o kitas svetainėje, laisvos minutės – pasidalinti, kaip sekėsi vaizdo pamokų metu. Labai dažnai ir iš mokyklos grįžę namo, kartais net prieš užmigdami, pagauname save, jog kalbame apie vaikus, naujas idėjas. Kartais kitaip neišeina. Tačiau stengiamės stabdyti vienas kitą ir sakyti, kad užteks kalbėti apie darbą – kalbėkime ar veikime kažką kita. Laikui bėgant supratome: svarbu ir šiek tiek sustoti, pasilikti laiko vienas kitam“, – teigia D. Savickas.

Tėvų skepsis dėl jauno mokytojų amžiaus

Darius Savickas mokykloje dirba nuo antrųjų studijų metų. Šiuo metu pradinio ugdymo pedagogikos studijas VDU Švietimo akademijoje Vilniuje derina su antrokų mokytojo darbu. Vienas didžiausių iššūkių šios profesijos darbo pradžioje – mokinių tėvų skepsis dėl pedagogo amžiaus. „Galiu pasakyti, kad pirmaisiais darbo metais tėvai į jauną mokytoją žiūri šiek tiek nepatikimai, daugelis tiesiogiai to nepasakė, bet jaučiau, jog jie jaudinasi dėl mano amžiaus ir nedidelės patirties dirbant su vaikais. Labai svarbu nepasiduoti, tikėti savimi ir tuo, ką darai“, – tikina D. Savickas.

Šie mokslai metai Dariaus žmonai Aistei buvo pirmieji dirbant auklėtoja vaikų darželyje. Pasak ikimokyklinio ugdymo pedagogės, vienas sudėtingiausių iššūkių – vaikų adaptacijos laikotarpis. Tad auklėtojams tenka apsišarvuoti kantrybe, supratingumu, empatija, nes vaikams tai – naujas gyvenimo etapas. „Jiems sunku atsisveikinti su tėvais ir suprasti, kad darželis ir jame esančios mokytojos ir mokytojai taps jų antraisiais namais. Todėl mūsų, mokytojų, darbas ir yra sukurti tokią aplinką, kurioje vaikui būtų gera augti“, – sako A. Šumskaitė-Savickienė.

Svajonių mokykla su žaliosiomis zonomis

Tiek Darius, tiek Aistė – vieningos nuomonės dėl šiuolaikinio mokytojo paveikslo. „Pedagogas turi mylėti savo darbą, nes tik tada gali dalinti meilę vaikams ir džiaugtis kiekviena mokymosi proceso akimirka. Mokytojas į klasę negali žiūrėti kaip į fabriką, iš kurio gaunamas vienas ir toks pat produktas – kiekvieną mokinį turi matyti kaip unikalią asmenybę, kurią nukreips tinkama linkme, padės augti ir tobulėti. Taip, pradėjus pedagoginį darbą individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą sudėtinga, tačiau mokytojas negali nuleisti rankų ir pasiduoti“, – tikina D. ir A. Savickai.

Abu mokytojai pasvajoja apie mokyklą, kurioje būtų svarbus kiekvienas mokinys, jo individuali pažanga ir tobulėjimas. Darius pastebi, jog ateities mokykloje turėtų būti mažesnis vaikų skaičius grupėse, kad mokytojas galėtų skirti daugiau individualaus laiko moksleiviui. „Žinoma, mokykloje turi būti daugiau žaliųjų zonų, kur mokiniai galėtų bendrauti su draugais ir ilsėtis“, – teigia Aistė.

Gyvenimas – akimirka

Šiandien vis daugiau jaunų žmonių neskuba kurti šeimos, o koncentruojasi į karjerą. Darius ir Aistė, susituokę prieš metus, tikina: šeima jiems buvo svarbi visada. „Tikriausiai gyvenime svarbu surasti tokį žmogų, su kuriuo būtų gera, nejaustum gėdos, kuris tave palaikytų ir suprastų, kad be šio žmogaus neįsivaizduotum savo likusio gyvenimo. O kam laukti daug metų, kad galėtum būti kartu? Juk gyvenimas – tai tik akimirka, tad stengiamės jį gyventi taip, kad vėliau nereikėtų gailėtis“, – sako pedagogų šeima D. ir A. Savickai.

LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ – studentai, karininkai apie mokytojo darbą

Birželio 17 d. LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Pradinio ugdymo pedagogikos III kurso studentė, Vilniaus Maironio progimnazijos pradinių klasių mokytoja, atsargos karė Fausta Bagdonaitė, profesinių studijų Pedagogikos studentas, atsargos kapitonas, karininkas Artūras Ševeliovas kalbėjo apie privalomą karinę tarnybą ir vaikų mokymą.

Siužetą kviečiame žiūrėti: čia.

Bendrojo ugdymo tarybos nariais tapo VDU Švietimo akademijos edukologai

Gegužės 8 d. patvirtinta nauja Bendrojo ugdymo tarybos sudėtis. Nauja taryba sudaryta pasibaigus ankstesniosios kadencijai.

Bendrojo ugdymo tarybą sudaro 17 narių. Į naują Bendrojo ugdymo tarybą įeina mokytojai, mokslininkai, švietimo ekspertai, moksleivių ir tėvų organizacijų atstovai. Tarybos nariai savo pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.

Naujojoje taryboje – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo studijų programų vykdymo grupės vadovė, prof. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė, Edukologijos tyrimų instituto lektorė Eglė Stasiūnaitienė, dėstytoja bei VšĮ Mokyklų tobulinimo centro steigėja dr. Eglė Pranckūnienė.

Kandidatus į tarybą galėjo siūlyti dalykų mokytojus, mokslininkus, mokyklų vadovus, švietimo pagalbos įstaigas ar mokyklas jungiančios asociacijos, neįgaliųjų asociacijos, pedagogų rengimo centrai, mokinių, tėvų, įvairių švietimo sričių nevyriausybines organizacijas vienijančios asociacijos, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, verslo ir kitos organizacijos.

Kandidatas, norintis tapti Bendrojo ugdymo tarybos nariu, turi būti nepriekaištingos reputacijos, pripažintas švietimo bendruomenės narys, išmanąs ugdymą ir mokytojų kvalifikaciją reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos ir Europos Sąjungos ugdymo ir mokytojų profesinės raidos tendencijas, turintis ne mažesnę kaip 3 metų patirtį švietimo srityje.

Taryba yra kolegiali valstybės švietimo savivaldos institucija, skatinanti visuomenę dalyvauti formuojant ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo politiką ir priimant sprendimus. Jos uždavinys – inicijuoti ir pritarti ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams.

VDU Švietimo akademijos dr. A. Ivanauskas: „Stresas – kasdienybės koronė“

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoju dr. Audriumi Ivanausku.

Prasidėjusi koronaviruso pandemija daugeliui sukėlė nerimą, stresą, pakoregavo įprastą gyvenimo ritmą ir ateities planus. Tačiau stresas daugeliui žmonių yra kasdienybė net ir įprastomis gyvenimo sąlygomis, su juo rečiau ar dažniau susiduriame visi. O dabar jis tik dar labiau padidėjo. Tad kas yra tas stresas ir kaip su juo susidoroti?

Ar stresas būna tik neigiamas?

Į šį klausima galėčiau atsakyti cituodamas gerai žinomą Frydricho Nyčės posakį: „Tai, kas neužmuša, padaro mus stipresnius“. Nesunkios traumos padeda žmogui tapti stipresniu ir atsparesniu, grūdina. JAV psichologų nuomone, saikinga streso dozė žmogui būtina kaip oras ar vanduo, nes suteikia galimybę adaptuotis besikeičiančiame gyvenime.

Stresą patiriame nuo prenatalinės raidos iki gyvenimo pabaigos. Jei jo nebūtų, gyvenimas taptų monotoniškas ir nuobodus. Žmogaus kūnas reaguoja ne tik į blogus įvykius, bet ir į teigiamus, emociškai stiprius įvykius. Tai gali būti vaiko gimimas, vestuvės, geras pažymys. Nedidelis, saikingas stresas reikalingas, padeda žmogui mobilizuotis ir veikti. Tačiau dažni, stiprūs, ilgai trunkantys išgyvenimai sukelia nervų sistemos įtampą, įvairių somatinių susirgimų.

Kaip jis veikia mūsų sveikatą?

Gyvenime žmogus susiduria su daugybe išorinių ir vidinių stresorių. Išoriniai – tai netektys, sužeidimai, darbo netekimas, vedybos, problemos, susijusios su mokslu ir pan. Vidiniai – tai mūsų neigiamos mintys apie įvykius ir atsitikimus.

Anot Hanso Selje, žmogaus reakcija į stresą stereotipinė. Jis išskyrė 3 fazes: aliarmo, pasipriešinimo ir išsekimo. Aliarmo fazėje žmogus identifikuoja tai, kas sukelia stresą, pasirenka įveikimo būdą. Į stresą žmogaus organizmas reaguoja pakilusiu kraujospūdžiu, padažnėjusiu kvėpavimu ir pan. Šioje fazėje išsiskiria dideli kortizolio, adrenalino kiekiai, žmogus jaučiasi energingesnis, gali nuveikti daugiau nei įprastomis sąlygomis. Pasipriešinimo fazėje organizmo temperatūra ir kraujospūdis padidėję. Kai organizmas neprisitaiko prie stresinių sąlygų ir įtampa tęsiasi, didėja kortikosteroidų poreikiai, mažėja antinksčių funkcinis pajėgumas. Dėl antinksčių nuovargio žmogus išvargsta. Pereinama į išsekimo fazę, kurioje gali atsirasti negrįžtamų organizmo apsauginės reguliacijos pakitimų, išsiderinti energijos gamybos mechanizmai. Stresas veikia širdies, kraujagyslių ir imuninę sistemas, skrandžio, žarnyno funkcijas. Hormoninė sistema pamažu senka, organizmas nustoja gintis, jam neužtenka fizinių ir psichinių resursų.

Streso poveikis priklauso nuo asmens suvokimo, jautrumo atitinkamam stresoriui. Nuolatinis stresas veikia žmogaus emocinę ir psichologinę būklę. Emocijos tampa nestabilios, būdingas liūdesys, pyktis, kankina nerimas.

Kaip žmonėms įveikti, sumažinti stresą?

Vienas žymiausių kognityvinės terapijos atstovų Aaronas T. Beck teigia, kad mintys daro didelę įtaką mūsų sveikatai. Įsiklausykite į save, atkreipkite dėmesį į savo mintis, įvertinkite jų pagrįstumą, kad geriau suprastumėte savo emocijas ir poelgius. Žmogų žudo ne aplinkos įvykiai, bet jų interpretacijos. Mąstykite pozityviai, neįleiskite į savo širdį pašaipų, nuoskaudų, pykčio.

Skirkite daugiau laiko sau: užsiimkite mėgiama veikla, tobulėkite, plėskite akiratį, pažinkite save iš naujo, būkite fiziškai aktyvūs. Planuokite savo veiklą. Gerai savo darbą organizuojantys žmonės padaro kelis kartus daugiau nei prastai planuojantys.

Socialinė parama – supratingi draugai, šeima, taip pat mažina įtampą. Bendravimas, emocinė parama, draugystė, vienas kito padrąsinimas ir supratimas – svarbūs streso įveikiai.

Dėl ko dažniausiai stresą patiria mokiniai ir pedagogai? Kaip mokytis ir dirbti, nepatiriant streso?

Baimė mus lydi visą gyvenimą. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai akcentuoja pedagogus kankinantį profesinį „sudegimą“, nuovargį, išsekimą, apibūdinamus kaip mokyklinį stresą. Dėl to formuojasi stresinės situacijos, atsiranda baimė. Mokytojo darbo pobūdis sąlygojamas griežtai nustatytų programinių reikalavimų, tėvų ir moksleivių siekio kuo geriau išlaikyti egzaminus, moksleivių mokymosi motyvacijos stoka.

Pasak Klauso Hurrelmanno, mokytojams stresą kelia griežtai reglamentuotas laikas, per kurį privaloma įvykdyti nustatytą planą, didelis mokinių skaičius, teigiamų emocijų trūkumas, didelis triukšmas.

Anot Albino Bagdono, mokytojų nesaugumas, stresas ir baimė daro tiesioginę įtaką moksleivių baimės formavimuisi. Mokiniai stresą patiria dėl daugelio priežasčių: pirmokas gali jaudintis dėl nežinomybės, paauglys – dėl patyčių, galinčių sumažinti mokymosi motyvaciją. Stresą kelia noras pritapti, noras būti geriausiu, pripažintu; kontroliniai darbai, įvertinimas, draugystės, pirmosios meilės, egzaminai ir t. t.

Norint sukurti sąlygas mokytojams bei mokiniams dirbti, mokytis be streso, būtina žinoti pagrindinius mokyklos baimės, streso šaltinius ir juos šalinti.

Švietimo ir mokslo ministras siūlo trumpinti mokslo metus, nes mokytojai ir mokiniai pervargsta dirbdami nuotoliniu būdu. Ar pritartumėte ministro siūlymui, ar problemą siūlytumėte spręsti kitaip? Juk tai, ką patiria dalis švietimo bendruomenės – stresas, nes per trumpą laiką smarkiai pasikeitė darbo tvarka.

Susidariusi ekstremali situacija, dėl COVID-19 ligos grėsmės, užklupo mus netikėtai. Stresas lydi tiek mokytojus, tiek mokinius, tiek jų tėvus. Per trumpą laiką vaikai aprūpinti kompiuterine įranga. Mokytojai, jiems neįprastu būdu, turi ruoštis ir dėstyti programą, skirti užduotis. Didelis iššūkis laukia abiturientų.

Svarbu nepanikuoti, gerai planuoti darbą, ir viskas pavyks.

Dažnai, prieš egzaminus, abiturientai patiria stresą, o šiemet, kai pereita prie nuotolinio mokymosi ir kyla daug neaiškumų dėl brandos egzaminų, tampa dar sunkiau. Ką jiems patartumėte?

Kiekvienas neaiškumas, nežinomybė yra didelis stresorius. Abiturientams svarbu pateikti informaciją, susijusią su brandos egzaminų eiga – ji padėtų sumažinti streso lygį. Žmogus jaučiasi saugiau ir drąsiau žinodamas, kas jo laukia.

Abiturientams patarčiau reaguoti į situaciją ramiai, nepanikuoti. Ruošiantis egzaminams būkite pozityvūs, nelikite vieni, nuotoliniu būdu bendraukite su mokytojais, ieškokite reikiamos informacijos ir žingsnis po žingsnio ruoškitės egzaminams. Žinokite, kad mokytojai pasiilgę jūsų ir nuoširdžiai pasiruošę padėti.

Visiems mokiniams siūlyčiau pabandyti šioje situacijoje atrasti teigiamą pusę. Raskite laiko tobulėjimui, gilinkite žinias, kalbėkitės su artimaisiais, draugais, o jei reikia, kreipkitės į mokyklos psichologus.

Skaitykite daugiau.

Švietimo ekspertės rekomendacijos nuotoliniam pradinių klasių mokinių mokymui

DELFI.lT spausdinamas VDU Švietimo akademijos prof. dr. Daivos Jakovonytės-Staškuvienės straipsnis apie nuotolinį pradinių klasių mokymą.

Šiandienos kontekste, kai visa su mokykla susijusi grandinė – nuo administracijos iki mokinių tėvų – susiėmę už galvų mąsto, kaip kuo sklandžiau susidoroti su virtualaus mokymo(si) sunkumais, labai svarbu nuotolinio mokymosi nesupainioti su informacinių komunikacinių technologijų mokymu. Pagrindinis principas – ne padidinti naudojimosi kompiuteriu ar kitokiais informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) įrenginiais laiką, bet užtikrinti pedagoginio ugdymo proceso tęstinumą. Siekiant produktyvaus nuotolinio mokymosi, kai mokiniai mokyklos negali lankyti dėl karantino, pravartu pasinaudoti keletu rekomendacijų.

Bendradarbiavimas: mokytojas-tėvai-mokinys

Bendradarbiaudami su tėvais ir vaikais, mokyklos administracijos atstovai bei mokytojai turėtų pateikti aiškias rekomendacijas, ko tėvai gali tikėtis iš mokyklos, kokia pagalba gali būti teikiama. Mokytojai, mokiniai ir tėvai nuotoliniam mokymuisi turėtų naudoti tik mokyklos teikiamas skaitmenines priemones. Idealiu atveju tą patį įrankį visi mokytojai turėtų naudoti tuo pačiu tikslu ir su tais pačiais mokiniais. Laikinas privalomo reguliaraus mokinių mokymosi mokykloje sustabdymas yra netinkamas laikas mokytis naudotis naujomis skaitmeninėmis priemonėmis. Be to, nerekomenduojama ir jų gausa, nes taip blaškomas mokinių dėmesys. Šiuo laikotarpiu mokiniams reikalinga rutina ir struktūra. Labai svarbu ne tik užtikrinti mokinių kokybišką mokymąsi, bet ir apsaugoti asmeninius duomenis taip, kaip numato Lietuvos įstatymai.

Klausimai: nuo įrangos iki asmeninės erdvės

Organizuojant nuotolinį mokymą(si) būtina atsižvelgti į labai įvairius mokinių artimiausios aplinkos kontekstus, susijusius su vaikų ir šeimos skaitmeniniais įgūdžiais bei būtina įranga. Ar šeimos gali lengvai pasiekti internetinį turinį ir veiklą? Ar turi internetinį ryšį? Ar namuose yra pakankamai kompiuterinių įrenginių, ypač tais atvejais, jeigu šeima augina kelis mokyklinio amžiaus vaikus arba tėvai dirba nuotoliniu būdu? Ar daugiavaikių šeimų atveju seserys ir broliai gali vienu metu prisijungti prie vykstančių sesijų ne tik dėl kompiuterio, bet ir dėl asmeninės erdvės? Atsakius į visus šiuos klausimus, jeigu kokių nors priemonių stinga, mokykla turėtų būti pagalbos teikėja ir situaciją išspręsti kiek įmanoma palankiau mokinių atžvilgiu. Lygiai tokius pat klausimus turėtume kelti ir spręsdami mokytojų bei mokyklos administracijos darbuotojų pasirengimą nuotoliniam darbui iš namų. Planuojant ugdymo procesą labai svarbu žinoti, kokie pedagoginio ir administracinio personalo skaitmeninių įrenginių taikymo ugdymo procese įgūdžiai ir namuose turima įranga, jos kokybė. Ar visi pedagogai turi reikiamą kompetenciją ir prieigą prie pakankamai galingo kompiuterio? Visuomet reikėtų atsižvelgti į konteksto specifiką.

Skaitykite daugiau.

Internetiniame seminare bus kalbama apie karjerą, studijas ir mokytojo profesiją

2020 m. balandžio 15 d. 15 val. VDU Švietimo akademija organizuoja internetinį seminarą „Karjera, studijos, profesijos 2020 metais – apie ateities mokytojo misiją ir viziją“. Seminaras skirtas abiturientams, karjeros specialistams ir mokytojams.

Seminare bus kalbama apie studijų pasirinkimo galimybes Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Taip pat pateiksime aktualią informaciją planuojantiems pasirinkti pedagogo profesiją, papasakosime apie sudarytas galimybes studijuojantiesiems, dėstytojai, karjeros specialistai, studentai, dirbantys mokyklose, pasidalys gerąja patirtimi.

15.00 – 15.05	*Įžanginis žodis*
15.05 – 15.20	Ar įmanomas viso gyvenimo projektas? Lekt. Mantautas Ruzas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija
15.20 – 15.40	Profesijos pasirinkimo iššūkiai XXI amžiuje. Ko ieško mokinys ir ką gali karjeros specialistas? Daiva Šilienė, karjeros konsultantė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos direktorė
15.40 – 16.00	Mokytojas šiandieninėje ugdymo sistemoje. Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos, pradinio ugdymo ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo, mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro studijų programų pristatymas VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune.
16.00 – 16.15	Geroji ugdymo patirtis pasirinkus mokytojo profesiją. Odeta Bielskytė, VDU Švietimo akademijos Pradinio ugdymo studijų programos III kurso studentė, Kauno „Herojaus“ mokyklos pradinių klasių mokytoja.
16.15 – 16.30	*APIBENDRINIMAS*

Seminarą-diskusiją organizuoja:

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Mokytojų rengimo institutas,

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas,

Lietuvos karjeros specialistų asociacija

Kviečiame registruotis.

Papildoma informacija apie seminarą el. paštu:

svietimo.akademija@vdu.lt

Prof. dr. D. Jakovonytė-Staškuvienė „Mokant vaikus dailyraščio, nereikėtų perlenkti lazdos“

Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė ir kalbėjo apie dailyraščio mokymą. Pokalbio metu edukologė akcentavo, kodėl vaikus reikia mokyti rašyti ne tik kompiuteriu.

Pokalbį kviečiame klausyti: čia.

VDU ŠA – Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo grupės IV kurso studenčių meno terapijos kūrybinių darbų paroda

Sausio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo grupės IV kurso studenčių meno terapijos kūrybinių darbų paroda „Spalvotas jausmų pasaulis“. Studentai lankydami meno terapijos įtraukiojo ugdymo paskaitas, atliko kūrybinius darbus.

Daugiau informacijos: čia.