Kas aktualu pradinio ugdymo pedagogams?

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas straipsnis „Kas aktualu pradinio ugdymo pedagogams“.

Profesinė praktika – svarbi studijų dalis, galimybė pritaikyti turimas žinias ir įgyti darbui reikalingų kompetencijų. Metų pradžioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vyko renginys „Pasirinkę pradinio ugdymo pedagogo profesiją“, per kurį Pradinio ugdymo pedagogikos nuolatinių studijų III kurso ir ištęstinių studijų V kurso studentai pristatė pedagoginių praktikų patirtį stendiniuose pranešimuose, atsakinėjo į klausimus. Būsimieji pradinio ugdymo pedagogai mokytojo profesiją išbandė įvairiose valstybinėse ir privačiose Vilniaus, Kauno miestų ir kitose Lietuvos mokyklose. Po trumpo pristatymo buvo surengta apskritojo stalo diskusija, kurioje kalbėta apie tai, ko iš mokyklos tikisi būsimieji pradinių klasių mokytojai, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kas gali padėti šiuos iššūkius įveikti ir pan.

Pirmiausia klausimų apie savo mokytoją, ištęstinių studijų programos studentę Margaritą Pičuginaitę, sulaukė jauniausi diskusijos dalyviai, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos 4 klasės mokiniai Rapolas ir Emilija, kuriems patinka tai, kad mokytoja pajuokauja, paaiškina nesuprantamus dalykus, su ja mokiniai dirba interaktyviai ir pan.

Tėvų ir mokytojų lūkesčiai

 

Vilniaus „Ryto“ progimnazijos mokytoja Kristina Mišeikienė, vadovavusi studentės Urtės Vylimaitytės praktikai, pasakojo, kad ir tėvų, ir mokytojų lūkesčiai panašūs: norima, kad į mokyklas ateitų žmonės, norintys dirbti, pareigingi, atsakingi, prisiimantys atsakomybę, mokantys bendrauti, suburti. Svarbu keisti visuomenės požiūrį – mokytojas žino, kaip mokyti vaikus, to mokosi ne vienerius metus. Reikia jam nedrausti to daryti, mažiau kontroliuoti. Pasitikintis savimi, turintis žinių ir gebėjimų mokytojas padarys tai, ko nori. Pradinio ugdymo programos studentė Urtė Vylimaitytė teigė pastebėjusi, kad mokinių tėvai nori jauno, komunikabilus mokytojo, kuris domėtųsi, bendrautų ir bendradarbiautų. Studentė teigiamai vertina tokį rūpestį, nes tik tuo bendradarbiavimu galima pasiekti aukščiausių rezultatų. K. Mišeikienė papildė: „Visur yra gera, kur yra gera atmosfera. Pedagogai negali mokyti, kol neturi vidinės ramybės. Tai svarbu ir mokytojų kolektyve, ir vaikų būryje. Kol gerai nesijaučiama (juntama įtampa, didelė konkurencija), negalima užsiimti mokslais. Reikia jaustis ne linksmai, bet gerai.“

Pradinio ugdymo programos studentas Darius Savickas sakė, kad privačioje mokykloje jaučiasi laisvas, nėra suvaržomas, bet ateityje norėtų dirbti valstybinėje mokykloje – norisi keisti ten dirbančių mokytojų požiūrį.

VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupės Studijų programų vykdymo grupės vadovė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pasakojo apie naujausius Kanados, Šveicarijos, Prancūzijos mokslininkų tyrimus, kuriuose rašoma, kad jei bendruomenė ne itin palankiai nusiteikusi priimti veržlų, norintį veikti pedagogą, per penkerius metus veržlumas dingsta. Turi būti motyvavimo sistema – visos bendruomenės viduje, kad visi jaustųsi gerai – nuo ikimokyklinio ugdymo iki mokymosi visą gyvenimą. Taigi reikia įgalinimo ir pagalbos.

Šiaurės licėjaus pradinio ugdymo vadovė Nomeda Kasperavičienė teigė atėjusi į privatų sektorių, nes čia dirba jauni žmonės, kurie be kontrolės, išorinio audito, įvairių baimių, stereotipų, dokumentų pildymo gali kurti – nėra vidinės kontrolės, pasiruošimo standartizuotiems, diagnostiniams testams. „Valstybinėje mokykloje vaiką ruošiame ne gyvenimui, o kontroliniam darbui, egzaminui. Džiaugiuosi sutikusi praktikantes, joms buvo nauja, kad kai kuriose privačiose mokyklose, kaip ir mūsų, nėra skambučio į pamoką, paskelbto pamokos uždavinio. Studentės mokėsi pagal tam tikrą šabloną ir buvo nusiteikusios taip atlikti praktiką, bet teko dirbti pagal kitokį modelį.“ Jei mokytojas nuo atėjimo į mokyklą pradeda kurti save, jis ir atranda save. Vadovė tikisi, kad mažėja mokyklų, turinčių griežtas taisykles ir reikalavimus. Geras mokytojas, pasak jos, yra tas, kuris randa ryšį su vaiku, tėvais. Vėliau yra akademinės žinios, psichologija ir kiti dalykai. Jaunas pedagogas, kuriam kyla daug klausimų, turi matyti, kad mokykloje yra laukiamas.

Skaitykite daugiau: čia. 

 

VDU ŠA – diplomų teikimo šventės

Vasario 13 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje (T.  Ševčenkos g. 31, Vilnius)  vyks diplomų teikimo šventė.

 

9.30 val. Kalbinio ir meninio ugdymo  ir Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupių absolventams bus įteikti diplomai.

12 val. Socialinio ugdymo ir Sporto ir gamtamokslinio ugdymo programų absolventams bus teikiami diplomai.

 

Kaip ir kasmet, naujieji absolventai pasidalins šios ypatingos progos džiaugsmu su visais šventės dalyviais ir šiltai atsisveikins su savo Alma Mater.

Maloniai kviečiame visą universiteto bendruomenę, artimuosius ir draugus dalyvauti šventiniuose renginiuose.

Būsimi ir esami pradinių klasių mokytojai diskutavo apie pedagogo profesiją

Sausio 7 d.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko renginys „Pasirinkę pradinio ugdymo pedagogo profesiją“, kuriame pradinio ugdymo pedagogikos III ir V kurso studentai pristatė savo pedagoginės praktikos patirtį Lietuvos mokyklose. Po pristatymo vyko diskusija apie pradinio ugdymo pedagogo profesiją, kurioje dalyvavo studentai, dirbantys mokyklose, Švietimo akademijos edukologai doc. dr. Linas Jašinauskas, prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė, doc. dr. Ilona Tandzegolskienė, Nacionalinės švietimo agentūros Vertinimo skyriaus metodininkė Ginta Orintienė, Vilniaus Ryto progimnazijos  mokytoja metodininkė Kristina Mišeikienė, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos IV klasės mokiniai Rapolas ir Emilija.

 

Islandijoje dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė dalyvavo renginyje „Pedagoginių studijų studentų mobilumo skatinimas“

2019 m. gruodžio 3-6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos lektorė dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė dalyvavo Islandijoje, Reikjavike, Europos aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus, ir Nacionalinių agentūrų atstovų renginyje „Pedagoginių studijų studentų mobilumo skatinimas“ (Enhancing student mobility in teacher education).

Šiame renginyje dalyvavo apie 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Renginio metu ne tik buvo gilinamąsi į internacionalizacijos procesus, bet ir pristatyta Suomijos ir Islandijos patirtis šioje srityje. Vis dėl to visi dalyviai pripažino, kad „ERASMUS+“ mobilumo apimtys kalbant apie pedagoginės krypties studentus visose šalyse yra kritinės. Kitaip tariant, tik mažas studentų skaičius linkę pasinaudoti „ERASMUS+“ programos teikiamomis galimybėmis. Todėl renginio metu visi dalyviai buvo įtraukti į priežasčių ir galimų sprendimų paieškas.

Renginio metu per formalias ir neformalias veiklas buvo užmegsti bendradarbiavimo ryšiai su kitomis aukštosiomis mokslo ir studijų institucijomis ruošiančiomis pedagogus.

 

VDU Švietimo akademijos studentė F. Bagdonaitė apie mokytojo profesiją (video)

DELFI TV video pokalbyje – VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo bakalauro IV kurso studentė Fausta Bagdonaitė pasakojo apie pedagoginę praktiką mokykloje ir mokytojo profesiją. Studentei atlikta praktika leido suvokti, ar jos pasirinktas kelias yra teisingas ir ar ji tikrai nori juo eiti. „Praktika padeda pasirinkti, nukreipia arba parodo, ar jaunas žmogus tikrai nori tame pasilikti, o gal kažką keisti“, – teigia Fausta.

Video pokalbyje – VDU Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė pasakoja apie pedagoginių praktikų svarbą.

Video pokalbį kviečiame žiūrėti: čia. 

LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ – prof. dr. D. Jakovonytė-Staškuvienė kalbėjo apie vaikų ankstyvą ugdymą

2019 m. gruodžio 6 d. LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“  dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė. Praėjusią savaitę  Švietimo ministerija paskelbė, kad keletoje Lietuvos savivaldybių vaikams į mokyklas bus leista eiti nuo šešerių metų – bus sukuriamos bandomos klasės, siekiant išsiaiškinti, ar tai efektyvesnis būdas mokytis. Remiantis tyrimais, ankstyva mokslų pradžia – naudingesnė? Laidoje profesorė pasidalijo įžvalgomis apie vaikų ankstyvą ugdymą.

Laidą kviečiame žiūrėti: čia. 

 

 

 

TV laidoje VDU Švietimo akademijos prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė kalbėjo apie alfa kartos vaikus

Lapkričio 17 d. LRT Plius laidoje „Tėčio reikalai“ dalyvavo VDU Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, kuri kalbėjo apie alfa kartos vaikus.

 

Laidą kviečiame žiūrėti: čia. 

LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“ dėstytojas M. Ruzas apie blogą vartotoją kapitalizmo pasaulyje

LRT radijo laidoje  „Kultūros savaitė“  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojas, filosofas   Mantautas Ruzas kalbėjo apie blogą vartotoją kapitalizmo pasaulyje ir pop kultūrą. Laidą kviečiame klausyti čia. 

Edukologinė novelė apie pamoką: ar pamokose mokome mokytis savivaldžiai?

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupės vadovo, edukologo Lino Jašinausko straipsnis„Edukologinė novelė apie pamoką: ar pamokose mokome mokytis savivaldžiai?“

Įvadas, arba keletas pastebėjimų apie pamoką ir didaktikos tyrimus Lietuvoje

Pamoka, joje vykstančios kasdienės mokinių ir mokytojų veiklos, jų tikslingumas, ryšys su mokinių pasiekimais ir pažanga nėra tos temos, kurios sulauktų ypatingo žurnalistų, švietimo ekspertų ar net mokslininkų dėmesio. Šiandien Lietuvos žiniasklaidoje dažniausiai gvildenami klausimai yra apie XXI a. vaikams būtinas kompetencijas, ugdymo inovacijas, mokinių pasiekimus, mokytojų rengimą, ugdymo turinio atnaujinimą ar ne vieną dešimtmetį vykdytas švietimo reformas. Tačiau Lietuvos mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose, mokyklose sukuriamos patirtys, pasiekti rezultatai ir netgi vykdomų švietimo reformų sėkmė priklauso ir nuo bendro, kasdienio mokinių bei mokytojų darbo pamokose. Peržvelgus Ugdymo plėtotės centro darbuotojų parengtą 2004–2016 m. mokslinių straipsnių apie bendrąjį ugdymą suvestinę[1], pastebėta, kad tik dalis tyrėjų savo darbuose tiesiogiai nagrinėja pamoką, jos kokybę ar joje organizuojamas veiklas. Kai kurie su pamoka susiję klausimai aptariami nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ataskaitose, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniuose pranešimuose, švietimo būklės apžvalgose[2]. Palyginti su mokslinėmis publikacijomis, pamoka, kaip atskiras tyrimo objektas, dažniau nagrinėta švietimo problemų analizėse[3]. Nekeliant tikslo atlikti išsamią parengtų darbų apie pamoką, joje organizuojamas veiklas apžvalgą, norėtųsi tik atkreipti skaitytojų dėmesį į tai, kad Lietuvoje neturime nuosekliai ir sistemingai atliekamų didaktikos tyrimų, kurie būtų tiesiogiai susiję su įvairių pamokos aspektų nagrinėjimu ir jų aktualizavimu ugdymo praktikoje. 2014 m. mokslininkų grupės parengtoje kolektyvinėje monografijoje „Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikoje“ buvo bandoma apibendrinti tarptautinę patirtį ir pradėti nagrinėti Lietuvos mokyklai aktualias atskirų ugdymo sričių, dalykų didaktikos problemas[4]. Į pamokos kokybės, atskirų didaktikos problemų nagrinėjimą susitelkta ir 2015 m. mokslo studijoje „Edukologijos inžinerijos link“[5].

Skaitykite daugiau.

VDU Švietimo akademijoje edukologai mokėsi naratyvinio žaidimo ir mokymosi (NEPL) metodo

Spalio 3 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Švietimo akademijoje vyko seminaras „Naratyvinio žaidimo ir mokymosi (NEPL) metodas darželyje”, skirtas ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Jo metu pedagogai buvo supažindinti su Naratyvinio žaidimo ir mokymosi (NEPL) metodu, atskleistos šio metodo teorinės ir praktinės ištakos, naratyvinio žaidimo samprata ir pateikti konkretūs įgyvendinimo žingsniai. Renginį vedė ir pagrindinį pranešimą skaitė VDU ŠA docentė dr. Milda Brėdikytė. Seminaras buvo bendro Vilniaus  m. savivaldybės VDU ŠA  vykdomo projekto „Tikslinė kompleksinė pagalba ikimokyklinėms įstaigos” dalis. Greitu metu  penkiuose Vilniaus m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose vyks pedagogų mokymai ir naratyvinio žaidimo įgyvendinimas.