Psichologijos studentai klausėsi kviestinių lektorių paskaitų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Švietimo akademijoje Vilniuje psichologijos studentams vyko paskaitos, kurias skaitė kviestiniai lektoriai.

Spalio 2 d. VDU  Švietimo akademijoje Lošimų priežiūros tarnybos vyriausieji specialistai-psichologai Tatjana Veromej ir Oleg Mackevič (VDU Švietimo akademijos absolventai) vedė seminarą apie priklausomybę nuo azartinių lošimų. Lektoriai pristatė lošimų Lietuvoje paplitimą, problemines lošimo pasekmes, aptarė lošėjų asmenybės tipus ir teikiamą psichologinę pagalbą priklausomybę turintiems asmenims bei jų artimiesiems. Seminare dalyvavo Švietimo akademijos psichologijos specialybės studentai.

Spalio 9 d.VDU absolventė, Jaunimo linijos savanorė Tatjana Veromej vedė seminarą apie savižudybių prevenciją. Lektorė supažindino su savižudybės mastu Lietuvoje (vienas didžiausių savižudybių skaičius Europoje), savižudybės riziką rodančiais ženklais, aptarė, kaip reaguoti, įtarus ar sužinojus, kad artimas žmogus ketina nusižudyti. Diskusijos metu buvo pripažinta, kad pirmasis ir svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti artimieji – tai išklausyti, leisti išsikalbėti ir bandyti suprasti, kas vyksta žmogaus viduje. Psichologė taip pat atsakė į studentų klausimus apie savo ilgametę konsultantės patirtį Jaunimo linijoje, supažindino su galimybe tapti Jaunimo linijos savanoriais.

Spalio 9 d. VDU Švietimo akademijos psichologijos specialybės studentai lankėsi Vilniaus  psichiatrijos ligoninėje. Studentai susitiko su Psichologinio konsultavimo ir socialinės pagalbos skyriaus vedėja dr. Ieva Vaskeliene ir vaikų psichologe Danute Petrošiene. Psichologės supažindino su psichiatrijos ligoninės atsiradimo istorija, pagrindiniais skyriais ir psichologų darbo specifika psichiatrijos ligoninėje.

Seminarus organizavo doc. dr. Daiva Karkockienė.

Akimirkos iš paskaitų.

 

Žinių radijo laidoje – prof. dr. D. Jakovonytė-Staškuvienė apie alfa kartos vaikus

2019 m. rugsėjo 26 d. Žinių radijo laidoje „Ryto ekspresas“  dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė ir kalbėjo apie alfa kartos vaikus. Kas yra alfa kartos vaikai? Šios kartos vaikai yra gimę 2010 metais ir vėliau. Mokslininkų manymu, jie išsiskiria tuo, kad nuo mažų dienų geba apdoroti didžiulius informacijos kiekius ir vienu metu daryti kelis darbus. Kaip mokyti tokius vaikus?

Radijo laidos įrašą kviečiame klausyti. 

Prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė dalyvavo lietuvių diasporos profesionalų klubų susitikime

2019 m. rugsėjo 14 d. Vytauto Didžiojo universiteto  (VDU) Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė dalyvavo trečiame lietuvių diasporos profesionalų klubų susitikime, vykusiame LR Ambasadoje Briuselyje. Į susitikimą atvyko 16 profesionalų klubų iš daugiau nei 10 pasaulio šalių. Renginyje panelinės diskusijos „Švietimo ateitis ir dirbtinis intelektas“ dalyviai aptarė Lietuvos esamą situaciją, stiprybes ir galimybes ugdant ateities lyderius, išskyrė prioritetus, įvardijo tam tikrus iššūkius, kuriuos reikėtų spręsti kartu bendradarbiaujant įvairių skirtingų sričių mokslininkams, verslininkams, politikams ir praktikams. Diskusija buvo tiesiogiai transliuojama internetu, ją galėjo stebėti visame pasaulyje gyvenantys lietuviai.

 

Diskusiją kviečiame stebėti nuo 1:22 min: čia. 

LRT laidoje „Tėčio reikalai“ – VDU ŠA edukologės apie patyčias ir pozityviąją tėvystę

2019 m. rugpjūčio 8 d. LRT laidoje „Tėčio reikalai“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojos: doc. dr. Milda Brėdikytė ir doc. dr. Sigita Burvytė kalbėjo apie vaikų patiriamas patyčias ir pozityviąją tėvystę.

 

Laidą kviečiame žiūrėti: čia. 

VDU Švietimo akademijos edukologė D. Jakavonytė-Staškuvienė apie alfa kartos vaikus

DELFI.LT spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė apie alfa kartos vaikus.

Jei apie Z kartą daugmaž viskas aišku, naujoji – 2010 metais ir vėliau gimusi karta kelia daug klausimų. Kaip bendrauti su šiais vaikais, kaip juos ugdyti, kaip sudominti, ko iš jų tikėtis? Apie visa tai papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

– Daugiausia informacijos galima rasti apie Z kartą, alfa karta kol kas yra daugeliui – neatrasti klodai. Kada gimę yra šie vaikai?

– Alfa kartai priskiriami vaikai gimę 2010-aisiais metais ir vėliau. Galima sakyti, kad šiai kartai priklauso dabartiniai pradinių klasių mokiniai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai. – Kokie yra jų pagrindiniai bruožai? Kuo skiriasi nuo Z kartos? – Kiekviena karta yra siejama su technologijų išsivystymu, technologine pažanga. Manau, kad būtent alfa kartos vaikai auga didžiausios technologijų pažangos laikotarpiu, kai dirbtinio intelekto valdomų daiktų artimiausioje aplinkoje yra vis daugiau. Tad šios kartos vaikai yra labai imlūs technologijoms, jau net programavimo pradmenis pradeda įvaldyti šešiamečiai. Šios kartos vaikai geba greitai išmokti, yra drąsūs, nebijantys klysti, norintys tobulėti, todėl ir loginio mąstymo gebėjimų pamatus ugdosi nuo pat mažens. Kadangi jie gimę aplinkoje, kurioje daug įvairių technologijomis grįstų sprendimų, aplinkos daiktų, todėl jais gali puikiai naudotis, kartais net geriau už suaugusiuosius. Pavyzdžiui, fotografuoti šiandieninėje aplinkoje geba ne vienas penkiametis. Galime pastebėti, jog skaityti ir rašyti dažnas vaikas išmoksta rašydamas žinutes draugams telefone, su artimaisiais bendraudamas nuotoliniu būdu.

– Kaip bendrauti su alfa kartos vaikais?

– Manau, kad su bet kurios kartos vaikais bendravimas išlieka vienu svarbiausių uždavinių. Vaikas artimiausioje aplinkoje turėtų jaustis mylimas. Santykiai grįsti savitarpio pagarba ir pasitikėjimu yra patys svarbiausi ir šiandieniame pasaulyje. Labai svarbu, kad tai, kas pažadėta, būtų ir ištesėta, nes taip vaikai mokosi žodžio ir susitarimų laikymosi principų. Jeigu kalbėtume apie ugdymo procesą, vaikai noriai mokosi tuomet, kai žino, ką, kaip ir kodėl reikia atlikti, kas iš to bus, koks laukiamas rezultatas ir pan. Tad pozityviai motyvuoti ir tartis dėl visų veiklų reikėtų nuolatos. Po veiklos, kai darbai jau padaryti, labai naudinga permąstyti, kaip vyko, ką pavyko pasiekti geriausia, o ką ir kaip dar būtų galima patobulinti. Ši ar panaši praktika deda gilius metakognityvinių gebėjimų pagrindus, ugdo kritinį mąstymą, kuris būtinas kiekvienam priimant sprendimus, analizuojant problemines situacijas.

Skaitykite daugiau.

Informacija įstojusiems į VDU

Džiaugiamės, kad bakalauro studijas 2019 m. pasirinkote Vytauto Didžiojo universitete. Linkime Jums turiningų ir prasmingų studijų metų!

Norint tapti pilnateisiu VDU studentu, Jums reikia nuo rugpjūčio  7 d. 9 val. iki rugpjūčio 8 d. 17 val. pasirašyti elektroninę studijų sutartį jungiantis adresu: https://epasirasymas.vdu.lt/

Elektroninę studijų sutartį galima sudaryti dviem būdais:

  • Sutarties sudarymas internetu – turintiems elektroninę bankininkystę, mobilų ar elektroninį parašą arba užsiregistravus VDU e. pasirašymo sistemoje;
  • Sutarties sudarymas atvykus į VDU.

Sutartį pasirašyti atvykus į universitetą bus galima rugpjūčio 7-8 d. nuo 9:00 iki 17:00 val. K. Donelaičio g. 52-116, Kaunas.

Prieš pasirašant studijų sutartį, pasitikrinti, ar tikrai įstojote į Vytauto Didžiojo universitetą, galite prisijungę prie LAMA BPO sistemos adresu www.lamabpo.lt

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis iki nurodytų datų. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.

Atvykstantys pasirašyti studijų sutartį į VDU turi turėti šiuos dokumentus:

  • Pasą arba asmens tapatybės kortelę;
  • Jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje – pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;
  • Jei baigta aukštesnioji arba aukštoji mokykla – pateikiama diplomo kopija. Taip pat visi kiti papildomą profesinį ar aukštąjį išsilavinimą liudijantys dokumentai;
  • Registracijos mokesčio kvitą – 45 €;
  • Dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ir nėra nurodytas asmens kodas;
  • Suaugusiųjų mokymo centro pažymą apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti);
  • Tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I-III vietų laimėtojams – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirti papildomi balai;
  • Tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą;
  • Įgaliotieji asmenys privalo turėti notariškai patvirtintą stojančiojo įgaliojimą;
  • Visus kitus dokumentus, kuriuos stojantysis nurodė pildydamas prašymą LAMA BPO sistemoje.

Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:

  • VDU Studijų informacijos centras
  • Adresas K. Donelaičio g. 52-116, 44248, Kaunas
  • Telefonas (8 37) 323 206
  • El. paštas vdu@vdu.lt

Kaip turi keistis mokykla, kad užtikrintų kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje vykusiame švietimo kaitos aktualijoms skirtame forume „Mokslo ir praktikos dialogas švietimo transformacijai“ aptartos geros mokyklos kūrimo galimybės, paliesta mokytojo, kaip prestižinės profesijos atstovo, vieta švietimo kontekste, pristatytas tyrimas apie mokytojų pyktį ir išryškintos gairės švietimo kaitai, atvedusios prie naujos rezoliucijos sukūrimo.

Forume dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai, mokslininkai, tyrinėjantys sėkmingo švietimo prielaidas Lietuvoje ir užsienyje, pedagogai praktikai ir ugdymo įstaigų vadovai.

„ORIENTUOTAS UGDYMAS SKAITMENINĖS KULTŪROS KONTEKSTE“

(prof. dr. Ona Monkevičienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Vienoje konferencijoje buvo išsakyta mintis, kad jeigu ligi šiol gyvenome tam tikros skaitmeninės kultūros kontekste, tai šiuo metu vyksta stiprus skaitmeninės paradigmos lūžis. Iš pradžių buvo stengiamasi kiek įmanoma labiau plėtoti technologines galimybes, bet dabar jau suprasta, kad neprieinamos vartotojui didžiosios technologijos neduoda naudos. Atsigręžta į žmogų, į vaiką ir pradėta galvoti, kaip sukurti paprastus vartoti dalykus. Kitas dalykas, kuris nustebino, kad skaitmeninės kultūros mokslininkai itin pabrėžia vadovavimąsi vertybėmis, siekį užtikrinti besiugdančiojo gerovę ir tai, ką duoda naujosios technologijos, – ugdymosi galimybių įvairovės kūrimą.

Ar keičia skaitmeninė technologinė kultūra ugdymosi vertybes? Matome, kad mums aktualios ir Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų apraše suformuotos vertybės, orientuojančios į kuriantį, smalsų, bendraujantį vaiką. Taip pat aktualios vaikų kultūros ir įtraukiojo ugdymo vertybės. Galima sakyti, kad tam tikrose srityse judame, bet vis dar nesame nuėję toli. Kad orientuotomis į vaiką vertybėmis grįstume visą ugdymo procesą, kai kurios vertybės mums, pedagogams, dar yra naujos ir ne itin priimamos. Nauja yra ir tai, kaip susieti emocinį įsitraukimą su kūrybos procesu ir kitomis ugdymo praktikomis.

Dar viena problemiška ikimokyklinio ugdymo sritis – turinio inovacijos. Neseniai švietimo strategas Stresemanas skaitė pranešimą, kuriuo davė keletą patarimų Lietuvai, pabrėždamas, kad yra išskiriamos kietosios ir minkštosios kompetencijos. Kietosios – akademinės krypties, o minkštosios – asmenybinės. Pabrėžiama, kad pasaulyje tarp jų įsivyravo disbalansas. Lietuvoje gebėjimai dar tik pradėti įtraukti į programas. Pedagogams dar trūksta patirties, kaip šias kompetencijas sutelkti į programų turinį.

Blogiausia, kad mes dažnai nukrypstame į siaurą, mažai problemai skirtą turinį, o ne atskiro fenomeno tyrinėjimą, pasitelkdami šiuolaikinių technologijų galimybes. Dabar dažnai įvardijame, kad šiuo metu šalyje iš naujo atrandamas pamestas ugdymo turinys. Norime, kad vaikai žinotų jo galimybes. O štai pedagogai jau nebežino, kokias sąvokas, reiškinius, procesus vaikas turėtų suprasti.

Dar vienas aspektas – tai ugdymo proceso kaita, kurioje didžiausią problemą išryškintume – rutininę prieigą. Reikėtų eiti prie pažangia ugdymo filosofija grindžiamos ugdymo sistemos kūrimo. Būtina kaitos kryptis – nuo dvikryptės pedagogo ir vaiko sąveikos pereiti prie šios sąveikos papildymo dialoginiu vaiko ugdymusi įvairiose grupėse ir aplinkose. Taip pat vis svarbesnis tampa integralus vaikų ugdymas per žaidimą.

Ir paskutinis momentas, kurį noriu paminėti, – tai pedagogų vaidmens kaita. Jie dar nemoka taip modeliuoti ugdymo situacijų, kad jos paskatintų paties vaiko ugdymąsi.

„PEDAGOGO PROFESIJOS PRESTIŽAS“

(doc. dr. Emilija Sakadolskienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Diskusinį klausimą, kaip turi keistis mokykla, kad užtikrintų kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę, šiek tiek koreguočiau, nes ne visais atvejais turi keistis mokykla. Svarbiausia – mokykloje esantys žmonės. Tyrėjai pakartotinai teikia įrodymus, kad mokytojo darbo kokybė turi didesnį poveikį mokinių mokymosi procesui nei programos, mokymo metodai, mokymosi aplinka, finansavimas, mokinių skaičius klasėje ar tėvai.

Lietuvos 100-mečio proga buvo iškelti 3 tikslai ateičiai, iš kurių vienas – kelti mokytojo profesijos patrauklumą ir prestižą. Daugelis teoretikų yra bandę įvardyti, kokie požymiai charakterizuoja profesiją, profesionalumą ir profesijos prestižą. Išskirsiu tris, mano galva, svarbiausius bruožus. Pirmasis – pasirengimas profesijai turi būti reiklus (ar gali būti profesija prestižinė, jei stojant jos studijuoti tereikia kelių balų?). Pavyzdžiui, gydytojai, advokatai laikomi prestižinių profesijų atstovais dar ir dėl studijų trukmės. Šalys, į kurias lygiuojamės, iš pedagogų reikalauja magistro laipsnio. Suomija svarsto to reikalauti net ir iš ikimokyklinukų pedagogų. Antrasis požymis – profesijos atstovui svarbu turėti galimybę tobulintis. Daug kalbama apie kvalifikacijos kėlimo tobulinimą, bet visa tai taip pat dar nesustyguota. Trečiasis požymis – atlyginimas. Apie tai daug kalbėta, bet mažai padaryta. O kartais net ir kalbėta įžeidžiai, kad neapsimoka kelti atlyginimų tiems, kurie tiek daug atostogauja. Etatinis apmokėjimas turėjo spręsti daug problemų, susijusių su profesijos prestižu, bet netinkamas pasirengimas privedė prie menkų rezultatų ir streikų. Siekis turėti orų atlyginimą už 18 kontaktinių valandų – vis dar svajonė ir siekiamybė.

Noriu paminėti dar vieną itin svarbų mokytojų kokybę lemiantį veiksnį. Mokytojų profesinė socializacija ypač sudėtinga dėl to, kad dar 1975 m. buvo praminta stebimąja pameistryste. Kiekvienas vidurinės mokyklos abiturientas mokykloje iš viso praleidžia 12 tūkst. kontaktinių valandų su pedagogais, tad nenuostabu, kad viską žino apie pedagogo darbą. Ši sąlyga negalioja jokiai kitai profesijai. Todėl nėra lengva rengti mokytojus, kurie dirbtų kitaip negu jų stebėti mokytojai. Vienas iš tokios pameistrystės padarinių yra tai, kad būsimi mokytojai yra gerokai mažiau skeptiški dėl savo riboto žinojimo nei besirenkantieji kitas profesijas. Jie neįvertina tam tikrų mokytojavimo aspektų, nes mato mokytojo darbo vaizdą tik iš dalies, t. y. mokytojo visuminio pedagoginio darbo ir konteksto. Blogiausia, kad jo nemato ir politikai, aiškinantys, jog mokytojai per mažai dirba. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvoje paprastai kalbama tik apie du pedagogo žinių komponentus: mokomojo dalyko ir pedagogines-psichologines žinias. Tačiau tarptautiniame kontekste užtinkamas Šulmano dar 1986 m. išsakytas terminas „pedagoginės turinio žinios“. Deja, Lietuvoje dažniausiai atskirai kalbama apie pedagogines didaktines ir mokomojo dalyko turinio žinias. Tada ir susidaro didžiausios ugdymo problemos, kai kada pedagoginių ir turinio žinių įgyjama atskirai. O Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei kai kurie universitetai nori rengti mokytoją pigiai ir greitai. Rengiant pedagogą atsietai nuo profesijos ir pedagoginio proceso, įgyjama tik tam tikrų edukologijos ir psichologijos žinių, „gaminamas“ dalykininkas, o ne žmonių ugdytojas.

Po vizito Lietuvoje takoskyrą tarp orientacijos į dalyką ir vaiką pamatė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atstovai. Iš pokalbio su pedagogais jie susidarė vaizdą, kad, rengiant mokytojus, daugiausia dėmesio skiriama dalykui ir mokyklų programų turiniui. Jų nuomone, per mažai susitelkta ties pačiu mokytojavimo procesu ir dalyko didaktika.

„MOKYTOJŲ VIENYBĖ IR PYKTIS“

(doc. dr. Julita Navaitienė, Vytauto Didžiojo universitetas)

Visi žinome, kad šiandien mokytojai pikti. Tam esama daugybės priežasčių. Pyktis trukdo mokytojams dirbti. Daug rašoma apie pozityvias emocijas mokytojo darbe – tai didina darbo našumą. Priešingai yra su neigiamomis emocijomis. Tyrimai rodo, kad jos silpnina savikontrolę, motyvaciją, blogina atmintį ir dėmesio paskirstymą, skatina profesijai netinkamą elgesį, ardo tarpasmeninius santykius su mokiniais. Blogiausia, kad emocijos užkrečiamos. Ką tai reiškia? Piktas mokytojas pikta paverčia ir klasę.

Pyktis yra viena pagrindinių neigiamų emocijų. Jis pasireiškia kylant grėsmei ir yra susijęs su nepasitenkinimu esant tam tikrai situacijai. Pyktis kenkia tarpasmeniniam bendravimui. Per jį susilpnėja sprendimų priėmimo įgūdžiai ir atsiranda rizikingas bei depresyvus elgesys. Mąstoma apie kerštą. Po kurio laiko kyla psichinės ir fizinės sveikatos problemų. Daugybė straipsnių patvirtina ir tai, kad pyktis koreliuoja su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Tyrimu siekėme išsiaiškinti, ar pyktis yra susijęs su mokytojo asmenybės bruožais. Apklausėme 157 Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokytojus. Atranka buvo atsitiktinė. Penktadalis, t. y. apie 20 proc., mokytojų yra patyrę stiprų pyktį. Tai reiškia, kad tokie mokytojai nelabai gali dirbti mokykloje. Taigi mokymas yra sudėtinga ir emociškai sunki veikla. Mokytojų emocinė raiška yra griežtai ribojama. Jie negali laisvai reikšti savo emocijų: negali šaukti ant mokinių, klasėje spręsti asmeninių problemų ir pan. Mokytojai žino, kad pyktį reikia suvaldyti. Tai – jų iššūkis. 20 proc. mokytojų šio iššūkio nepriima.

Buvo nustatyta, kad mokytojai, turintys ryškų ekstravertiškumo bruožą, mažiau linkę pykti, rečiau sukelia pyktį, jų vidinis pyktis ir priešiškas požiūris yra silpni. Jeigu yra ryškus neurotiškumo bruožas, tada viskas vyksta atvirkščiai. Nekalbu apie ligą, o tik apie asmenybės bruožus.

Mokytojai, turintys ryškius atvirumo ir sąmoningumo bruožus, – mažiau linkę pykti. Išorinis pyktis turi sąsają su mokytojų darbo trukme, todėl darėme prielaidą, kad ilgiau mokykloje dirbantys pedagogai išmoksta nedemonstruoti savo pykčio. Jis viduje gali virti, bet išoriškai neparodomas. Galima sakyti, jie turi emocinės išraiškos savikontrolę, kuri iš asmens pareikalauja daug vidinės energijos. Reikia pabrėžti, kad kalbu apie mokytojų subjektyvius atsakymus, gali būti, kad mokiniai visa tai vertintų kitaip.

Mokytojai galėjo nurodyti, kokios situacijos jiems sukelia didžiausią pyktį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad beveik visiems mokytojams pyktį sukelia situacijos, susijusios su nesąžiningumu, taip pat jie pyksta, kai elgiamasi kvailai, kai nurodinėja mažiau už juos išmanantis žmogus, kai juos nuvilia, kai vėluoja ir nespėja ir pan. Kilo klausimas, kodėl nesąžiningumas, kaip sukeliantis pyktį veiksnys, nurodomas pirmoje vietoje. Greičiausiai jį mokytojai sieja su profesijos žeminimu.

 Skaitykite daugiau.

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentų apgyvendinimas

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pirmo kurso studentus apsigyventi Universiteto bendrabučiuose, esančiuose Kaune, Akademijoje (Kauno r.) arba Vilniuje.

Daugiau informacijos apie apgyvendinimo sąlygas VDU bendrabučiuose galima rasti adresu: http://vdu.lt/apgyvendinimas.

Gyvenamosios vietos pirmo kurso VDU studentams skyrimo tvarka

Studentai, norėdami apsigyventi viename iš Universiteto siūlomų bendrabučių, per sutarčių sudarymo laikotarpį turi atlikti šiuos veiksmus:

  • sudaryti Studijų sutartį;
  • rezervuotis gyvenamąją vietą bendrabutyje pasirinkus ją iš siūlomų laisvų vietų sąrašo adresu http://apgyvendinimas.vdu.lt (jungiantis nuoroda „Kiti asmenys“), Universiteto suteiktu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu;
  • į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
  • iki š. m. rugpjūčio 23 d. sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą jungiantis http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda „Kiti asmenys“);
  • per el. laiške nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

SVARBU: pasirinktą gyvenamąją vietą studentai galės keisti į kitą. Tai padaryti bus galima arba susitarus tarpusavyje ir apie tai informavus Studentų centrą (Studentų reikalų departamentą), arba pasirinkus naują gyvenamąją vietą iš VDU bendrabučių laisvų vietų sąrašo, kuris visus akademinius metus nuolat skelbiamas ir atnaujinamas adresu: http://apgyvendinimas.vdu.lt.

Kitų aukštųjų mokyklų (ne VDU) pirmo kurso studentams gyvenamosios vietos skyrimo tvarka

Kitų aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai su kuriomis universitetas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį (Vilniaus universiteto Kauno fakultetas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Kolpingo kolegija, Kauno technikos kolegija, V. A. Greičiūno aukštoji mokykla), norėdami apsigyventi viename iš universiteto siūlomų bendrabučių Kaune arba Akademijoje (Kauno r.), taip pat visų Vilniaus aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai norėdami apsigyventi Vilniuje esančiuose universiteto bendrabučiuose, turi atlikti šiuos veiksmus:

  • sudaryti studijų sutartį su Aukštąja mokykla;
  • http://apgyvendinimas.vdu.lt pasirinkę skiltį „Kiti asmenys“ susikurti asmeninę paskyrą;
  • nuo š. m. rugpjūčio 19 d. jungtis prie sistemos http://apgyvendinimas.vdu.lt „Kiti asmenys“ skilties su susikurtos paskyros duomenimis ir rezervuotis gyvenamąją vietą iš pateikto laisvų vietų sąrašo, pateikiant su Aukštąja mokykla sudaryta studijų sutartį (el. jos versiją), kaip pagrindą sudaryti apgyvendinimo sutartį;
  • į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
  • sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą jungiantis http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda „Kiti asmenys“);
  • per el. laiške nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

Visi aukštųjų mokyklų studentai galtės rezervuotis gyvenamąją vietą aukščiau nurodyta tvarka Kauno arba Akademijoje (Kauno r.) esančiuose bendrabučiuose tik nuo š. m. rugsėjo 1 d.

Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)

  • Adresas S.Daukanto g. 27-206, Kaunas
  • Telefonas +370 37 75 11 75
  • El. paštas studentas@vdu.lt

Pradinių klasių mokytoja A. Krivickaitė: „Direktorius mokykloje nebėra vienintelis lyderis“

XXI amžiuje vykstantys nuolatiniai pokyčiai įvairiose srityse skatina visuomenę keistis ir laužyti nusistovėjusias taisykles bei normas. Todėl nenuostabu, kad atsiranda poreikis ugdyti naują požiūrį į pasaulį. „Keičiasi ir pati švietimo sistema, mokykla, o vienu svarbiausiu prioritetų tampa švietimo lyderystė“, – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos alumnė, Vilniaus „Pažinimo medžio“  mokyklos pradinių klasių mokytoja Audronė Krivickaitė.

Šiandien lyderystė mokykloje apima ne tik vadovą, bet ir visą bendruomenę – administracijos darbuotojus, mokytojus, mokinius ir net jų tėvus. Švietimo vadybos studijų programos magistrė Audronė Krivickaitė savo baigiamajame darbe „Pradinių klasių mokytojų saviveiksmingumas ir pasidalytoji lyderystė“ pabrėžia, jog šiandien sėkmingam ir kokybiškam ugdymo procesui organizuoti būtinas visos mokyklos bendruomenės sutelktumas ir bendradarbiavimas. Šiandien daugumoje mokyklų lyderis nebėra tik direktorius. Pasak jaunosios tyrėjos, kiekvienas mokytojas yra savo srities specialistas, todėl administracija turi sudaryti jam  palankias sąlygas priimti sprendimus, siūlyti savo idėjas ir prisidėti prie mokymosi įstaigos lyderystės.

Kelerius metus Audronė dirba pradinių klasių mokytoja Vilniaus Pažinimo mokykloje. Ji šypsodamasi teigia, jog pamokoje pedagogas nėra lyderis. Mat šiandieninį pamokos procesą kuria ne tik mokytojas, bet ir mokiniai, tėvai. „Pamoka negali apsiriboti darbu nuo skambučio iki skambučio. Mokymosi procesas turi būti dinamiškas. Mūsų mokykloje mokomasi per patyrimą, tad moksleiviai daug juda, atlieka eksperimentus, tyrimus. Mokinys pats turi ištirti, atrasti, sužinoti, įgyti žinių, o ne tik gauti informaciją iš mokytojo ar vadovėlio“, – tikina Audronė.

Akivaizdu, mokytojo figūra svarbi mokymosi procesui, mokinių gyvenimui, mokyklai bei švietimui. Audronė pastebi, jog pirmiausia mokytojas kuria saugią ir laisvą aplinką, kurioje moksleiviai gali laisvai reikšti savo mintis, bendrauti tarpusavyje. „Mokytojo įtaka svarbi siekiant, kad klasė taptų vieninga bendruomene, turinčia bendras vertybes ir tikslus“, – teigia pradinių klasių pedagogė.

Atlikusi pradinių klasių mokytojų apklausą Audronė padarė išvadą: jos kolegos įžvelgia savo daromą įtaką mokinių mokymosi gebėjimams. „Gauti duomenys leidžia teigti, kad mokytojai turi stiprius saviveiksmingumo gebėjimus kurti bendradarbiavimo ryšius su mokinių tėvais, kitais mokytojais ir mokyklos admininstracija. Mokytojai pažymėjo, kad jų įtaka lemia didesnį mokinių tėvų įsitraukimą į savo vaikų ugdymosi procesą, taip pat, kad dirbdami komandoje jie gali pasiekti geresnių mokinių mokymosi rezultatų“, – sako VDU Švietimo akademijos absolventė Audronė Krivickaitė.

Audronė džiaugiasi, jog savo mokykloje turi laisvės inicijuoti pokyčius, gali drąsiai ir atvirai diskutuoti su mokymosi įstaigos administracija, tėvais. O ir pati neatmeta galimybės ateityje žengti tvirtą žingsnį lyderystės link. „Svarbiausia mokytojui būti atviram ir kiekvieną dieną augti. Tuomet pasieksi aukščiausių pergalių švietimo srityje“, – kalba mokytoja.

 

 

 

 

 

 

Diplomų teikimo šventės metu bakalaurei pasiūlyta dirbti prestižinėje mokykloje

Darbo pasiūlymo galima sulaukti ne tik skelbimų portale, telefonu ar darbuotojų kontaktų mugėje, bet ir diplomų teikimo šventėje. Praėjusią savaitę vykusioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje diplomų teikimo šventėje „Genio“ progimnazijos direktorius Rimantas Remeika tardamas sveikinimo žodį absolventams pasidžiaugė draugišku bendradarbiavimu su universitetu ir pradinio ugdymo bakalauro studijų programos absolventei Viktorijai Maželytei pasiūlė pradinių klasių mokytojos darbą. Mergina iškart po studijų, nuo rugsėjo pirmosios, ims dirbti progimnazijoje. „Šiais mokslo metais net keturios VDU Švietimo akademijos studentės dirbo visos dienos mokyklos specialistėmis ir mokytojų asistentėmis. Studentės greitai integravosi į mokyklos bendruomenės gyvenimą, veikė aktyviai. Džiaugiuosi, jog dar anksčiau kitoms studentėms galėjome pasiūlyti likti dirbti pradinių klasių mokytojomis, o Viktoriją norėjome nustebinti tokią jai svarbią dieną“, – teigė Rimantas Remeika.

Pradinio ugdymo absolventės Viktorijos teigimu, toks viešas mokyklos direktoriaus pasiūlymas buvo netikėtas. „Išgirdus direktoriaus sveikinimą ir siūlymą pradėti dirbti nuo rudens pradinių klasių mokytoja, užplūdo teigiamos emocijos. Iki šiol dirbau mokytojo padėjėja, o dabar išsipildė mano svajonė. Svarbiausia, jaučiuosi įvertinta ir dar stipresniu žingsniu žengsiu savo profesiniu keliu“, – sako Viktorija Maželytė.

Šiandien vis dažniau kalbama apie profesionalų radimą bei jų išsaugojimą. Direktorius tikina, jog mokykloms labai svarbu betarpiškai bendrauti su aukštosiomis mokyklomis, rengiančiomis naujos kartos mokytojus. „Šis mano viešas darbo pasiūlymas yra įrodymas, jog mūsų visuomenei mokytojas labai svarbus. Šiandien mokyklos direktorius turi žinoti, kuo kvėpuoja dabartinis mokytojas. Didžiuojuosi, jog atlikdami pedagogines praktikas mokykloje, atėję dirbti šiandieniniai mokytojai skatina pedagoginių inovacijų kūrimą, taiko naujus ugdymo ir mokymo metodus, greitai užmezga ryšį tiek su moksleiviais, tiek su kolektyvu“, – tikina direktorius Rimantas Remeika.