VDU ŠA būsimieji mokytojai sėmėsi patirties edukacinėje praktikoje

2019 m. balandžio mėn. 3 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos IV kurso pradinio ugdymo nuolatinių studijų studentai sėmėsi gerosios edukacinės patirties lopšelyje-darželyje „Ąžuolas“. Būsimieji pradinių klasių mokytojai studijuoja bei klauso priešmokyklinio ugdymo pedagogikos dalyką. Doc. dr. Emilijos Urnėžienės paskaitas bei seminarus papildė išvyka į priešmokyklinio ugdymo grupę, kur gerąja edukacine patirtimi sutiko pasidalinti lopšelio-darželio „Ąžuolas“ direktorė, Lietuvos edukologijos universiteto Švietimo vadybos ir lyderystės magistrė Jolanta Tučienė bei priešmokyklinio ugdymo auklėtoja Žana Ivanauskienė.

Balandžio  1-oji  diena – Tarptautinė  paukščių  diena,  todėl  priešmokyklinio ugdymo veiklos pastarąsias savaites buvo susijusios su paukščiais – stebėtose atvirose edukacinėse veiklose vaikai mokėsi pažinti paukščius, jų rūšis, juos skaičiavo, skaitė paukščių pavadinimus, dainavo bei šoko apie žvirblį, buvo paukščių fotografais bei žurnalistais. Taikytų metodų įvairovė stebėtose veiklose puikiai atskleidė, koks turi būti kompetentingas pedagogas, gebantis ne tik suplanuoti ugdymo procesą, bet ir visas suplanuotas veiklas sklandžiai realizuoti, sutelkiant, pamatant visus ir kiekvieną atskirai, reaguojant bei priimant sprendimus ir t.t., taip vienu metu ugdant visas vaikų kompetencijas. Studentės turėjo galimybę ne tik stebėti priešmokyklinio ugdymo veiklas, bet ir kartu įsitraukti į ugdymo procesą. Keleta studentų refleksijų po išvykos:

„Lankėmės darželyje „Ąžuolas“, stebėjome priešmokyklinės grupės veiklą. Stebint veiklas, susijusias paukščių tema, pamatėme, kaip galima viena veikla apjungti daug skirtingų metodų. Tuo pačiu vaikai nesijausdami, kad mokosi, daug ko išmoksta. Vaikai žaidimų forma gilina savo žinias įvairiomis temomis. Pasisėmeme geros patirties, kurią galėsime pritaikyti ir mokykloje. Vaikai, kurie buvo klasėje, matėsi, jau yra įgudę tiek bendradarbiavimo veiklose, tiek individualiose. Smagu, buvo stebėti vaikus, kurie jau ir skaito, ir moka raides sudėti žodžiuose. Manau, jie bus puikiai pasiruošę pirmajai klasei mokykloje rugsėjo mėnesį“ (Aistė Paulauskaitė , IV kurso pradinio ugdymo pedagogikos studentė).

„Apsilankius darželio ,,Ąžuolas” „Giliukų” grupėje, įspūdį padarė – šviesi klasė, pilna įvairių reikalingų mokymosi priemonių. Grupėje gausu įvairios veiklos, tad mokiniai tikrai nenuobodžiauja. Sužavėjo vaikų brandumas, žinių gausa ir veiklumas. Taip pat, smagu, kad auklėtoja išties yra labai kompetentinga, tai parodė atlikdama įvairias veiklas, kurios vienaip ar kitaip siejosi. Džiaugiuos, kad buvo suteikta galimybė pažinti ne tik pradinukų, bet ir priešmokyklinukų veiklos ypatumus.“ (Laura Judickaitė, pradinis ugdymas, IV kursas).

„Balandžio 5 d. buvome Vilniaus lopšelyje – darželyje „Ąžuolas“, priešmokyklinėje grupėje „Giliukai“. Auklėtoja su vaikais kalbėjosi apie paukščius. Šios savaitės tema atsispindi visoje grupėje, ant stendų ir sienų pakabinta daug informacijos apie paukščius, darbeliai įvairiomis technikomis taip pat puošia grupės aplinką bei koridorių. Stebėtoje veikloje vaikai diskutavo, žaidė, skaičiavo, atpažindavo žodžiuose garsus, tai yra visos užduotis buvo integruojamos. Smagu, jog auklėtoja naudojasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.“ (Elena Voitukovič, pradinis ugdymas, IV kursas).

„Labai džiaugiuosi, jog galėjau susipažinti su priešmokyklinės „Giliukų“ grupės vaikais ir jų auklėtoja. Stebėdama veiklą apie paukščius sužinojau daug puikių metodų, kuriuos žadu išmėginti ateityje. Pamačiau kokie gabūs ir išradingi yra būsimieji pirmokai, o padėdama atlikti vieną ar kitą darbelį susipažinau su daugeliu vaikų ir susiradau naujų draugų. Būtų smagu, jog ir toliau būsimieji pedagogai, padedami dėstytojų galėtų susipažinti su įvairių darželių dienotvarke, struktūra, vaikais bei auklėtojomis.“  (Amanda Putelytė, pradinis ugdymas, IV kursas).

Paklausus pedagogių-praktikių, koks turi būti priešmokyklinio ugdymo pedagogas, siekiant sėkmingo bei kokybiško ugdymo, J.Tučienė bei Ž. Ivanauskienė išryškino šiuos ypatumus:

„Sėkmingam priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbui reikalingos asmeninės savybės, pedagoginis pašaukimas ir aukšta pedagoginė kvalifikacija. Asmeninės savybės: pedagogas turėtų būti iniciatyvus, aktyvus, atviras pokyčiams, naujovėms, gebantis kritiškai mąstyti, prisitaikyti, dirbti komandoje, spręsti iškilusias problemas, taktiškas, bendradarbiajauntis, atsakingas.

Pedagoginė kvalifikacija glaudžiai susijusi su kompetencija, kuri grindžiama asmens žiniomis, patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais, požiūriais bei vertybėmis. Efektyvi pedagogo veikla grindžiama gebėjimu planuoti savo ir kitų laiką, sukurti saugią ir veiklai palankią aplinką, atrinkti bei tikslingai pritaikyti ugdomąją medžiagą, parinkti įvairias veiklos formas bei metodus, kryptingai, kūrybiškai, įdomiai organizuoti ugdymo procesą, skatinti vaikus žaisti, įsiklausyti į vaikų siūlomą tematiką, padėti pasirinkti žaislus, žaidimus; ieškoti vaikų veiklai motyvavimo priemonių; savo pavyzdžiu rodyti kaip bendrauti: pasisveikinti, padėkoti, paprašyti, pagirti, atsiprašyti; inspiruoti vaikų veiklą mažomis grupelėmis; taikyti vaikų veikloje informacines technologijas. Pedagogui būtina gebėti derinti auklėtinių poreikius, valdyti pokyčius, orientuotis naujovių gausoje, pedagoginėje situacijoje, gebėti informaciją panaudoti savo reikmėms ir nuolat mokytis. Labai svarbu pedagogui periodiškai vertinti vaikų ugdymosi pasiekimus bei ugdomojo proceso efektyvumą. Priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbas sudėtingas, nes kiekvienas vaikas yra individualus, turintis skirtingus interesus, gebėjimus, polinkius, temperamentą, charakterio bruožus, į kuriuos ugdymo procese reikia atsižvelgti.

Taip pat ugdymo proceso kokybę lemia pedagogo gebėjimas bendradarbiauti su šeima, atliepti jų lūkesčius bei poreikius. Efektyvaus ugdymo(si) schema: vaikas-pedagogas-šeima-aplinka.

Priešmokyklinio ugdymo procesas yra nukreiptas į vaiko poreikius ir kompetencijų ugdymąsi orientuoto, integralaus, atviro, dinamiško turinio kūrimą bei jo įgyvendinimą. Pedagogas savo pastangas kreipia svarbiausio tikslo link – sudaryti sąlygas vaiko galių atsiskleidimui ir plėtojimui bei sėkmingai socializacijai“.

 

 

 

VDU ŠA vyko mokslinė konferencija „Psichologinė parama šeimai: geroji patirtis”

Balandžio 12 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje,  kartu su Lietuvos psichologų sąjunga, Vilniuje vyko 9-oji kasmetinė švietimo sistemoje dirbančių psichologų mokslinė konferencija „Psichologinė parama šeimai: geroji patirtis”. Šiemet konferencijoje pranešimus skaitė savo sričių profesionalai ne tik iš Lietuvos (D.Šakalienė, D. Kremensienė, Ž. Arlauskaitė, E. Karmaza, G. Tervidytė, A. Martinkutė-Vorobej, J. Baltuškienė ir kt. ), bet ir profesorius iš Vokietijos Marcus Stueck bei mokyklos psichologės Diana Sturmane  ir Anete Raykova  iš Latvijos. Pagrindinė konferencijos teorinių bei praktinių užsiėmimų tematika – pagalba šeimai, sprendžiant įvairias vaikų problemas, bendravimas su vaikais, tėvais, ir pedagogais, tėvų konsultavimas esant specifinėms problemoms  (vaikų smurtas šeimoje, šeima ir LGBT ir kt.).

 

Pradinis ugdymas – neįspraustas į rėmus

Portale „Švietimo naujienos“ spausdinamas interviu su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos pradinio ugdymo studijų programos ketvirtakurse, Vilniaus Žygimanto Augusto pagrindinės pradinių klasių mokytoja Lina Ignatavičiūte.

Kaip apibūdintumėte savo auklėtinius?

Mano mokiniai yra labai aktyvūs, judrūs. Visi – labai skirtingi, kiekvienas – su savo istorija. Tikruosius juos pažinau tik tada, kai susipažinau iš visų pusių, susipažinau su šeimomis – tai taip pat man padėjo juos labiau suprasti. Ilgainiui įsiminiau, ką jie labiausiai mėgsta veikti, kokioms veikloms teikia pirmenybę, kokiomis grupelėmis bendrauja – tai padeda ir pamokose, kai žinau, į ką juos nukreipti, kad laisvai jaustųsi ir noriai atliktų veiklą.

Mano mokiniai yra labai jautrūs, empatiški, per pamokas skiriame daug dėmesio emocijoms, mokomės analizuoti savo jausmus. Jie nebijo reikšti emocijų, kalbame, kad normalu pykti, džiaugtis, liūdėti, tai labai svarbu parodyti. Net matau, kai bendraudami jie vienas kitam sako: „Truputėlį palauk, aš dabar piktas, noriu pabūti vienas.“ Mane labai džiugina toks vaikų atvirumas ir nuoširdumas, drąsa išsilaisvinti.

Mokyklose, ypač užsienio, populiarėja integruotas kalbos mokymas, kai gimtoji ar užsienio kalba yra įtraukiama į visų pamokų – matematikos, gamtos mokslų ir kt. – ugdymą. Pavyzdžiui, vaikai balsu skaito matematikos formules, rengia pasakojimus apie gamtos reiškinius, žodžiu aptaria istorinius reiškinius, argumentuodami savo nuomonę. Ar taikote pamokose integruotą kalbos mokymo metodą?

Taip, taikome. Pavyzdžiui, pasaulio pažinimo pamokose mokiniai mokosi pristatyti tam tikrą temą. Namuose pasiruošia pasakoti kažkokia tema. Metų pradžioje jiems buvo labai sunku išmokti pasakojimą, nors tai būdavo vos keli sakiniai. Pavyzdžiui, apie druską – kas tai yra, iš ko gaunama, kur ją galima naudoti. Ir dabar, praėjus pusmečiui, vaikai man jau sako, kad jie labai greitai atlieka tokią užduotį. O ir pasakojimas tapo daug rišlesnis – jų mintys išsakomos aiškiau, jie kalba plačiau, prideda savo minčių, stengiasi savais žodžiais papasakoti ir daugiau, ne tik tai, kas yra vadovėlyje, mokosi susidaryti pasakojimo planą. Taigi vienu metu ugdome ir lietuvių kalbos, ir pasaulio pažinimo gebėjimus. Tokį metodą pritaikyti vėlesnėse klasėse gali būti sunkiau, nes labai atsiskiria pamokos, dirba daug pedagogų, o kiekvienas jų, žinoma, turi sau artimą būdą, kaip pateikti medžiagą. Taigi tokio metodo platesnis taikymas turėtų būti visos mokyklos vadovybės sprendimas.

Per matematikos pamokas mokomės kurti tekstinius uždavinius ir juos užrašyti. Iš esmės, kiekvienoje pamokoje galima pritaikyti integruotą kalbos mokymą. Kai integruojamos kitos pamokos, kartu aktualizuojamos tos temos, kurių mokomės. Jeigu matematika berniukams atrodo daug svarbesnė, tuomet lietuvių kalba priartinama tokiu būdu, ko gero, jiems tada lengviau, po truputį keičiasi ir jų požiūris į kalbos pamokas ir kalbinę raišką. Ypač tai reikėtų taikyti pradinėse klasėse, nes mokytojas žino, ką mokinys veikia per kiekvieną pamoką. Integruotas kalbos ugdymo metodas skatinamas ir mūsų mokomojoje medžiagoje, pavyzdžiui, „Pupos“ (serijos „Šok“) vadovėliuose, skirtuose pradinių klasių mokiniams – čia temos dažnai persipina.

Tiesa, tokį metodą pritaikyti vėlesnėse klasėse gali būti sunkiau, nes labai atsiskiria pamokos, dirba daug pedagogų, o kiekvienas jų, žinoma, turi sau artimą būdą, kaip pateikti medžiagą. Taigi tokio metodo platesnis taikymas turėtų būti visos mokyklos vadovybės sprendimas.

 Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių, kur buvo pritaikytas integruotas kalbos mokymo metodas?

Nuo rudens įsitraukėme į kino teatro „Skalvija“ vykdomą projektą „Mokausi iš kino“ – ten jau lankėmės 3 kartus ir kaskart likome labai patenkinti. „Mokausi iš kino“ projektas – vienas iš integruoto mokymo pavyzdžių. Pavyzdžiui, žiūrėjome filmą „Sengirė“, o po filmo pamokose diskutavome apie gyvūnus, empatiškumą, taigi palietėme ir socialinį ugdymą. Kitąkart su auklėtiniais žiūrėjome prancūzišką filmą, per kurį rodoma, kaip mergaitė augina ančiuką. Tai paskatino diskutuoti apie globėjiškumą, atsakomybę. Maloniai nustebino, kad kino teatro projekto vykdytojai paruošė mokiniams užduotis, skirtas integruotam ugdymui. Man itin patiko tai, kad gavome užduotis apie pasaulio pažinimą, draugystę, taip pat užduotis, kur reikėjo skaityti ir rašyti. Visa tai sėkmingai panaudojome per užsiėmimus mokykloje.

O štai per kūno kultūrą surengiau pamoką sveikatingumo tema, orientavausi į sveiką mitybą. Per renginį pirmokai ir antrokai mokėsi rūšiuoti maisto produktus į maisto grupes. Be to, jiems reikėjo spręsti matematinius uždavinius – apskaičiuoti patiekalo kainą, maisto produktų krepšelio kainą… Galiausiai jie dalyvavo estafetėse – taigi per vieną renginį vaikai pritaikė daug skirtingų žinių ir gebėjimų. Manau, tai yra puikus pavyzdys, kaip galima integruoti skirtingus dalykus, pasirenkant tam tikrą temą.

Kadangi labai palaikau integruotą mokymo metodą, šiuo metu tariuosi dėl auklėtinių susitikimo su Lietuvos šaulių sąjungos atstovais, taip pat organizuoju susitikimą su priešgaisrinės tarnybos darbuotojais. Taigi planų – tikrai daug, o naujų idėjų, kaip pamokas padaryti patrauklesnes, kyla nuolatos.

 

O ar integruotą kalbos mokymo metodą taiko Jūsų kolegos?

Manau, kad kone visi pradinių klasių mokytojai tai taiko, bet dažnai – nesąmoningai. Ne visada tai vadiname integruotomis pamokomis, bet tikrai natūraliai įtraukiame, pavyzdžiui, vykdydami projektus. Vienas mūsų veiklos pavyzdžių – neseniai į mokyklą pasikvietėme gamtininką Selemoną Paltanavičių papasakoti apie savo veiklą. Per tokį edukacinį susitikimą su gamtininku ir rašytoju, žurnalistu prisilietėme ir prie pasaulio pažinimo, ir prie lietuvių kalbos ugdymo.

Ar auklėtiniams rengiate kitą šiuolaikinių pedagogikos specialistų siūlomą ugdymo metodą – debatus?

Studijuodama sužinojau, kad būna vaikų ir tėvų debatai – tai irgi būtų labai įdomu išbandyti. Būtų galima diskutuoti apie tokias temas, kurios yra artimos mokiniams, pavyzdžiui, apie namų darbus, pamokas, kompiuterinius žaidimus, knygų skaitymą ir panašiai.

Girdėjau, kad mūsų mokykloje šį metodą savo auklėtiniams ketvirtokams taiko mano kolegė, o ir šis metodas yra rekomenduojamas nuo trečios, ketvirtos ar penktos klasės. Kadangi mano auklėtiniai kol kas tik antrokai, dar tik mokomės diskutuoti, reikšti savo nuomonę ir po truputį ją argumentuoti. Studijuodama sužinojau, kad būna vaikų ir tėvų debatai – tai irgi būtų labai įdomu išbandyti. Būtų galima diskutuoti apie tokias temas, kurios yra artimos mokiniams, pavyzdžiui, apie namų darbus, pamokas, kompiuterinius žaidimus, knygų skaitymą ir panašiai.

Esu įsitikinusi, kad bet kokiu atveju vaikams reikia mokytis kalbėti, argumentuoti, diskutuoti – kritinio mąstymo ugdymas ir komunikacijos gebėjimai labai praverčia ir vyresnėse klasėse, ir vėliau, mokantis universitete, įsidarbinant.

 O ar taikote inovatyvų metodą, kai patys mokiniai rengia interviu?

Pasaulio pažinimo vadovėliuose yra tokios užduotys „Pasiklausk tėčio, pasiklausk mamos“, skirtos šeimos narių nuomonėms tam tikru klausimu išsiaiškinti arba pasiklausyti jų patirties – tai mini interviu formatas. Rekomenduojama vaikams už tokias užduotis skirti papildomų taškų. Mano auklėtiniai to mokosi po truputėlį, o tokį metodą, tikiuosi, visiškai pritaikysime jau greitai.

Kokią šiuolaikinę techniką naudojate per pamokas?

Kasdien naudoju multimedijos projektorių. Ši priemonė tikrai labai praverčia – mažiau nei per minutę galiu jiems surasti ir parodyti bet kokios temos iliustracijas, vaizdo įrašus, galime klausytis garso įrašų.

Teko girdėti, kad vaikai jau pradinėse klasėse patys kuria ir montuoja vaizdo įrašus. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

Labai norėčiau su savo mokiniais tą daryti ir aš. Vis pakalbame, pasvajojame… Bet iškyla problema – tam reikia daugiau kompiuterių. Vis dėlto šiais laikais yra daug programėlių ir išmaniuosiuose telefonuose – galima greitai ir lengvai kurti bei montuoti filmukus. Tokį pavyzdį mačiau ir Briuselio II mokykloje, kai atlikau praktiką. Ten ketvirtokai be sunkumų kuria vaizdo įrašus. Ir savo vaikams sakau, kad tikrai artimoje ateityje per pamokas galėsime naudotis telefonais tokiai medžiagai kurti.

Ar per pamokas mokote savo auklėtinius rašyti trumpąsias žinutes ir el. laiškus?

Prof. D. Jakovonytės-Staškuvienės vadovėlyje buvo minėta, kad vienas iš ugdymo metodų gali būti, kai tekstas pateikiamas žinutės forma – labai smagu, jog pabrėžiama, kad tai yra toks pat tekstas ir mes turime jį pateikti taisyklinga lietuvių kalba. Juk dabar mūsų visas rašymas persikėlė į elektroninę erdvę, todėl labai svarbu ir čia išlaikyti kalbos taisyklingumą. Pati įpratau rašyti trumpąsias žinutes taisyklinga lietuvių kalba, tokį pavyzdį rodau ir apie to svarbą šnekuosi su savo ugdytiniais.

Skaitykite daugiau.

 

VDU ŠA prof. D. Jakovonytė-Staškuvienė: „Lietuvos pradinis ugdymas Europoje vertinamas kaip vienas pažangiausių“

Portale „Švietimo naujienos“ žurnalistė Miglė Lopetaitė kalbina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo grupės studijų programos grupės vadovę, edukologę, švietimo tyrėją Daivą Jakovonytę-Staškuvienę apie pokyčius pradinio ugdymo pedagogikos rengime.

Pratinamasi prie naujovių

 

Prof. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė  tikino, kad šios reformos vykdymas pateikė klausimų, nes pradinio ugdymo bakalauro studijų programa, akredituota 2016 m., buvo 6 metams įvertinta kaip pati geriausia šalyje pagal visą Tarptautinės ekspertizės reglamentą. Taip pat specialistai gerai įvertino ir ikimokyklinio ugdymo programą buvusiame LEU. Vis dėlto 2018 m. į visas LEU bakalauro studijų programas pirmakursių priėmimas buvo sustabdytas.

Profesorės teigimu, tokie pokyčiai privertė situaciją įvertinti iš naujo, o dėstytojams – priprasti prie naujovių: „Naujos VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo ir užsienio kalbos programos studijose kol kas mokosi labai panašus studentų skaičius, palyginti su buvusio universiteto studentais praėjusiais metais. Taigi būklė, susidomėjimas lyg ir toks pats. Tačiau stengiamės įsitraukti į pokyčius ir tikimės, kad mūsų daryti darbai bei pastangos ir toliau neš gerą rezultatą.“

Šiuo metu pirmo kurso edukologijos mokslo bakalauro studijų studentai mokosi Kaune, kur paskaitų skaityti atvyksta dėstytojai iš Vilniaus, jie dėsto kartu su VDU edukologijos srities mokslininkais ir praktikais. Kitų kursų studentai, įstoję į LEU, studijas baigs Vilniuje.

Pokyčiai mokymo programoje

 

Šis susijungimas, pasak VDU Švietimo akademijos prof. D. Jakavonytės-Staškuvienės, atnešė daug pasikeitimų mokymo programose. Tam daro įtakos VDU universitete išplėtotas Artes liberales principas – studentai turės galimybę mokytis bendrųjų universitetinių dalykų, o užsienio kalbų mokymasis nuolat stiprinamas visose studijų programose.

Gilus kalbos išmanymas yra raktas atsirakinti visus kitus kelius profesiniame gyvenime – domėtis, skaityti, analizuoti, drąsiai tapti partneriu, kuriant kelių šalių bendradarbiavimo projektus.

Pavyzdžiui, pradinio ugdymo studentai nuo šiol kartu su pagrindine studijų programa mokosi ir užsienio kalbos (dažniausiai anglų kalbos), todėl baigę studijas turės ir pradinio ugdymo pedagogikos, ir užsienio kalbos specialybes. Profesorė pasakoja, kad jau girdėjo atsiliepimų iš studentų, besidžiaugiančių pagerintais užsienio kalbos įgūdžiais. „Toks pokytis tikrai labai naudingas, nes gilus kalbos išmanymas yra raktas atsirakinti visus kitus kelius profesiniame gyvenime – domėtis, skaityti, analizuoti, drąsiai tapti partneriu, kuriant kelių šalių bendradarbiavimo projektus“, – apie platesnes universitetų absolventams atsiveriančias galimybes sakė D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Taip pat, pasak profesorės, ikimokyklinio ugdymo programose sustiprinta įtraukiojo ugdymo dalis, apimanti visų vaikų pažinimą ir ugdymą – plačiai taikomas įtraukusis ugdymas, kai kiekvienam vaikui parodomas ypatingas dėmesys. „Bus skiriama daugiau dėmesio kiekvieno vaiko pažinimo situacijoms, nes ypač ikimokykliniame amžiuje svarbu atsižvelgti į individualius vaikų poreikius, gebėjimus, kad jie būtų laiku pastebėti ir kokybiškai ugdomi“, – teigė D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Be to, pagilintas praktikų turinys. Nuo šiol studentai galės pritaikyti savo teorines žinias praktinėje veikloje net trijose erdvėse – universitete, mokymo ir mokslinių tyrimų bazėje bei praktikos darbo vietoje. Būsimi pedagogai savo jėgas praktikoje išbandys, kaip ir buvo įprasta anksčiau, jau nuo 1 kurso.

Prof. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pasidalijo dar vienu geru ir pozityviu sprendimu – studijų dalykų aprašymus rengia keli asmenys: mokslininkas ir šios srities pedagogas praktikas. Jos nuomone, absolventai, baigę šias studijas, į darbo vietas pretenduos kaip inovatyvūs ir turintys gerus gebėjimus žmonės, pasiruošę kurti būtent tas inovacijas, kurių ir reikia.

Lietuvos pradinių klasių ugdymo praktikos – tarp geriausių Europoje

 

Kaip teigė pedagogikos srities tyrėja ir specialistė D. Jakavonytė-Staškuvienė, Lietuvos pradinis ugdymas Europoje vertinamas kaip vienas pažangiausių: „Aš tai girdėjau 2018 m. rudenį būdama Prancūzijos Monpeljė universitete, kai kolega profesorius Fredericas Torterat, pristatydamas mane magistrantams, įvardijo, kad esu iš 5 pažangiausių Šiaurės Europos valstybių ir vienai jų atstovauju. Mus įvardijo kartu su estais, norvegais, švedais ir suomiais. Apskritai, švietimo srityje esame pakankamai aukštai vertinami. Ir tai daroma visiškai pagrįstai, nes, pavyzdžiui, tarptautiniame 4 klasės mokinių skaitymo gebėjimų PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) tyrime Lietuvos rezultatai yra labai geri, 4 klasės mokiniai užima 12 vietą iš daugiau nei 60 tyrimo dalyvių.“

Kolega profesorius Fredericas Torterat, pristatydamas mane magistrantams, įvardijo, kad esu iš 5 pažangiausių Šiaurės Europos valstybių ir vienai jų atstovauju. Mus įvardijo kartu su estais, norvegais, švedais ir suomiais. Apskritai, švietimo srityje esame pakankamai aukštai vertinami. Ir tai daroma visiškai pagrįstai.

Vienas iš aukšto edukacijos lygio palaikymo rezultatų – pradinio ugdymo bendradarbiavimo projektas, pasirašytas tarp Lietuvos ir kitų 7 valstybių. Laimėtas mokslu grįstos praktikos ugdymo projektas, kuriam vadovauja Prancūzija, o kartu dalyvauja Šveicarija, Olandija, Italija, Ispanija, Vengrija, Rumunija ir Lietuva. Pasak pedagogės, projektas parengtas pagal labai aktualią temą – bendradarbiavimą kaip įtrauktį, gerinančią pradinių klasių mokinių pasiekimus. Komandą sudarys studentai, mokslininkai, pedagogai praktikai, kuriantys ugdymo turinį kartu, o paskui jį išbandys klasėse ir gerąsias patirtis ne tik aprašys, bet ir filmuos. Vaizdo įrašais bus dalijamasi internetinėje erdvėje visoje Europoje.

Prancūzų magistrantūros studentai stažuotei gali rinktis iš daugiau nei 60 šalių. Jie renkasi Lietuvą ir tokias šalis kaip Australija, Kanada… Taigi galima teigti, kad mūsų praktikos tikrai neblogai vertinamos net tarptautiniu mastu.

O štai magistro studijų studentai, jau ketvirtus metus atvykstantys iš Prancūzijos atlikti praktikos į Lietuvos mokyklas, pasak dėstytojos, žavisi geru inovatyvių metodų taikymu praktikoje, parenkant tinkamas aplinkas, sukuriant palankias situacijas, prisitaikant prie individualių mokinio poreikių, skatinant refleksyvųjį mokymąsi. Kaip pasakojo Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, atvykę užsienio pedagogai stebisi trečiokų ir ketvirtokų gebėjimu diskutuoti tiek prancūziškai, tiek angliškai. „Noriu pabrėžti, kad prancūzų magistrantūros studentai stažuotei gali rinktis iš daugiau nei 60 šalių. Jie renkasi Lietuvą ir tokias šalis kaip Australija, Kanada… Taigi galima teigti, kad mūsų praktikos tikrai neblogai vertinamos net tarptautiniu mastu. Jų atsiliepimai – iš realių darbo vietų, mokyklų, o tai, mano nuomone, pasako daugiau nei statistiniai duomenys. Bet aš nežinau, kodėl Lietuvoje apie gerus dalykus mes tiek mažai kalbame, garsiai nesidžiaugiame pasiekimais“, – svarstė pedagogė.

Tarptautinės galimybės studentams

 

VDU Švietimo akademijos profesorė pasidalijo studentų stažuočių užsienyje galimybėmis. Šiuo metu ikimokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas lietuvių kalba suteikiamas lietuvių vaikams Briuselio II mokykloje, kur dirba pedagogai iš Lietuvos. Taip pat diskutuojama dėl lietuvių klasės atidarymo Liuksemburgo I Europos mokykloje. „Dabar ten lietuvių vaikų yra daugiau nei 100, bet jie mokosi prancūzų, vokiečių arba anglų kalba. Per posėdį Briuselyje diskutavome ir dalijomės planais, kad nuo šių metų ten bent ikimokyklinėje ir pirmoje klasėse vaikai visų disciplinų galėtų mokytis savo gimtąja lietuvių kalba. Tam būtų reikalinga atskira lietuvių kalbos sekcija ir lietuvių kalbos specialistai. Žinoma, kartu sieksime, kad vaikai nepamirštų ugdytis ir plėtoti užsienio kalbų gebėjimų“, – teigė D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Pasak pašnekovės, 2018 m. pirmieji Lietuvos edukologijos universiteto pradinio ugdymo specialybės lietuvių studentai išvažiavo atlikti praktikos į Briuselio II mokyklą, kur mokėsi ir susipažino su ne tik Lietuvos mokytojų, bet ir įvairių Europos Sąjungos šalių, ypač skandinavų, taikomais ugdymo metodais. „Briuselio II mokyklos pavaduotojas yra puikus inovatyvios matematikos didaktikos specialistas. Jis dalijosi savo žiniomis su mūsų studentėmis, parodė šiuolaikinių metodų, skatinančių vaikus mokytis matematikos. Taigi būsimos specialistės Lietuvai turtinti parsivežė labai puikų žinyną. Šiais metais į Briuselį išvyksta 5 studentės. Tokia mokymosi patirtis, mano manymu, yra labai naudinga, nes turtėjame patys ir dalijamės tuo, ką gero turime čia“, – džiaugėsi tyrėja.

Daugiau skaitykite:  

VDU ŠA prof. D. Jakovonytė-Staškuvienė išrinkta Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektore

2019 m. sausio mėnesį Europos mokyklų generalinio sekretoriaus biure Briuselyje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorė dr. Daiva  Jakavonytė-Staškuvienė išrinkta Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektore. Vasario 4-8 dienomis edukologė dalyvavo metiniame Europos mokyklų inspektorių posėdyje, kuriame analizuojami įvairūs šių mokyklų veiklos planavimo, organizavimo, vertinimo klausimai, aptariamos ugdymo turinio aktualijos.

 

 

Radijo laidoje „Ugdymo meistrai“ VDU ŠA edukologas S. Neifachas dalinosi įžvalgomis apie ikimokyklinį ugdymą

Anksti ryte vedame vaikus į darželį. Tai pirmoji ugdymo įstaiga, kurioje prasideda vaikų kelionė ugdymosi kelyje. Daugelis švietimo ekspertų įvardina, kad tai bene svarbiausia švietimo sistemos dalis. Tačiau egzistuoja daug mitų apie darželius, pavyzdžiui, kad ten auklėtojos tik prižiūri vaikus.

„Žinių radijo “ laidoje „Ugdymo meistrai“  dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto  (VDU)  Švietimo akademijos dėstytojas, Vilniaus lopšelio darželio „Jurginėlis“ direktorius dr. Sergėjus Neifachas. Laidoje kalbėta apie  apie mitus, kurie vyrauja visuomenėje apie ikimokyklinį ugdymą, darželio misiją ir reikšmę žmogaus tolimesniam gyvenimui.

Laidą kviečiame stebėti ir klausyti: čia. 

 

VDU Švietimo akademijoje vyko konferencija, skirta ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenei

Lapkričio 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko Vilniaus miesto metodinė-praktinė ikimokyklinio ugdymo įstaigų konferencija „Sumani ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenė įtraukiojo ugdymo sąlygomis: laimingai vaikystei“. Konferenciją atidarė Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.