VDU Švietimo akademijos dėstytojai diskutavo apie literatūrinį ugdymą mokykloje

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija gruodžio 14 d. visų Lietuvos universitetų literatūros dėstytojus, mokslininkus pakvietė į nuotolinę akademinę diskusiją „Literatūrinis ugdymas mokykloje: kokie kūriniai ugdys mūsų vaikų kultūrinį sąmoningumą?“.
Renginio tikslas buvo apžvelgti 2008 m., 2011 m., 2016 m.  lietuvių kalbos ir literatūros programų literatūros dalis, jų raidą, aptarti  2020 m. lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos projekto literatūros dalį ir pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai mokslininkų argumentus bei rekomendacinę išvadą dėl 2020 m. lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrosios programos projekto literatūros dalies ir dėl tolesnės
literatūrinio ugdymo mokykloje perspektyvos.

Diskusiją moderavo VDU Švietimo akademijos docentė dr. Žydronė Kolevinskienė.

Taip pat diskusijoje dalyvavo VDU Švietimo akademijos profesoriai: dr. Gitana Vanagaitė ir dr. Dainius Vaitiekūnas.

Diskusijos vaizdo įrašas.

Tautinių mažumų švietimo komisijoje – VDU Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro mokslininkės

Gruodžio 8 d.  patvirtinta nauja Tautinių mažumų švietimo komisija. Į naują komisiją konkurso būdu išrinkti mokytojai, dirbantys mokyklose tautinės mažumos kalba, mokyklų vadovai, mokslininkai, savivaldybių švietimo padalinių, nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, taip pat Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Tautinių mažumų bendrijų tarybos atstovai.

Konkursui buvo pateiktos 36 paraiškos, ministerijos komisija išrinko 23 narius. Kandidatus galėjo siūlyti organizacijos, jie galėjo siūlytis ir patys. Kandidatams keltas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, jie turėjo būti tautinių mažumų formalaus ar neformalaus švietimo bendruomenės nariai, mokslininkai, taip pat darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip dviejų metų patirtį tautinių mažumų švietimo srityje, tautinių mažumų jaunimo organizacijų, savivaldybių atstovai. Komisijos nariai savo pareigas atliks visuomeniniais pagrindais.

Tarp komisijos narių – dvi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centroi docentės: Irena Masoit ir Henrika Sokolovska.

Doc. dr. Irena Masoit

Tautinių mažumų švietimo komisija yra kolegiali ministerijos patariamoji institucija. Pagrindinis jos darbas – teikti pasiūlymus dėl tautinių mažumų švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo ir atlikti prieš metus Varšuvoje pasirašytos deklaracijos dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ir lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje švietimo įgyvendinimo plano stebėseną.

Žinių radijo laidoje „Tautų katilas“ – absolventas R. Blaszkiewicz apie lenkų kalbą ir mokytojo profesiją

Žinių radijo laidoje „Tautų katilas“ – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lenkų filologijos absolventas, vertėjas Robert Blaszkiewicz  kalba apie savo profesijos pasirinkimą, lenkų kalbą ir vertėjo darbą. Robert – trečios kartos pedagogas savo šeimoje. „Bijau, jog nepabėgsiu nuo mokytojo profesijos pašaukimo ir tęsiu savo šeimos tradicijas. Mat mano senelė buvo pradinių klasių mokytoja, o tėvai dėsto matematiką“,– sako laidoje Robert.

Laidą kviečiame klausyti: čia. 

Šimtukininkai: „O kas sakė, kad į pedagogikos studijas stoja ne geriausi?“

Pastaraisiais metais daug kalbama apie mokytojo profesijos prestižą. Kas jį nulemia? Kaip į pedagogikos studijas pritraukti geriausius Lietuvos abiturientus? Tiek Vyriausybė, tiek universitetai, mokyklų vadovai ir visuomenė suka galvas, kaip mokytojo profesiją padaryti patrauklia gabiausiems moksleiviams.

Praėjusią savaitę LR Vyriausybė pritarė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui pedagogikos studentams skirti 300 eurų stipendijas. Šiemet Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos ugdymo krypties bakalauro studijų programose studijuoja net 7 pirmakursiai, kurių bent vienas valstybinis brandos egzaminas įvertintas šimtuku. Pasak šių šimtukininkų, 300 eurų stipendija – puiki injekcija gabiausiems ir motyvuotiems studentams rinktis pedagogo kelią. Nepaisant to, finansinė parama esą ne pagrindinis dalykas, lemiantis tokį profesijos pasirinkimą, tad kokie tie kiti veiksniai?

– Kodėl pasirinkote mokytojo profesiją?

Mantas Širkevičius: Jau seniai žinojau, kad pasirinksiu pedagogo kelią. Dar pradinėse klasėse tokia mintis kilo. Vėliau reikėjo nuspręsti, kokio dalyko mokytoju noriu būti. Pasirinkau fiziką, nes ji mane sužavėjo: mėgavausi kiekviena formule, kiekvienu uždaviniu. Be to, tai mokslas apie visatą, o joje – tiek daug įdomybių. Tad pasirinkau Mokomojo dalyko pedagogikos (STEAM) bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje. Pastaraisiais metais mano gyvenimas – apsuptas fizikos. Prieš kelerius metus fizikos mokytoja pasiūlė dalyvauti Neformaliojo švietimo programoje, kurios metu sukonstravau bepilotį orlaivį. Šiuo metu daug nekonstruoju, tačiau turiu neįprastų veiklų, susijusių su fizika. Iš internetinių parduotuvių nusiperku įvairių fizikos prietaisų, kuriuos išbandau. Taip pat renku senus matematikos ir fizikos vadovėlius, uždavinynus. Kolekciją pradėjau nuo mokyklos palėpėje rasto seno fizikos vadovėlio. Ten pamačiau pirmąją vadovėlio dalį, tad norėjau rasti ir antrąją knygą. Taip ir pradėjau jas rinkti. Sukaupiau daugiau nei trisdešimt knygų. Aš taip dar ir mokiausi, kiekvienoje knygoje rasdavau ką nors naujo. Taip pat žiūrėjau į savo profesinę ateitį, tad pamaniau, kad ši sukaupta medžiaga pravers ne tik man, bet ir mano mokiniams. Pasirodo, jau po truputį mokytojo darbui ruošiausi.

Dirbti mokytoju – mano gyvenimo tikslas. Pedagogo darbas mane domina ne dėl to, kad mokinį galiu išmokyti skaičiuoti, rašyti ar skaityti (nors tai irgi labai svarbu). Mokiniui galiu perteikti vertybes, padėti suprasti, kas gyvenime yra svarbiausia. Viena psichologė man yra sakiusi: „Vertybės kaip braškės nebyra“. Taip. Bet braškės prastoje dirvoje apskritai neauga.

Patrikas Elvinas Čepulis

Patrikas Elvinas Čepulis: Pasirinkimą studijuoti Mokomojo dalyko pedagogikos: meninio ugdymo krypties (muzikos pedagogikos) bakalauro studijas Vilniuje nulėmė mano šeimos šaknys. Esu iš pedagogų šeimos, mano močiutė buvo pradinių klasių mokytoja, mama yra muzikos ir teatro pedagogė, dirbo dėstytoja, man teko dalyvauti daugelyje įvairių renginių su studentais. Jau nuo mažens esu susipažinęs su šio darbo specifika. Lankiau muzikos mokyklą, nuo mažens pasižymiu muzikiniais gabumais. Muzika man ne šiaip patinka, tai yra mano gyvenimo dalis. Jaučiu, jog tai mano sritis ir, gerai viską apgalvojęs, nusprendžiau rinktis tai, kas man arčiau širdies. Nors ketinau studijuoti farmaciją ar neurobiofiziką, bet paskutinę minutę persigalvojau ir pasirinkau muzikos pedagogiką. Tai lėmė mintis, jog visada maloniau studijuoti tai, kas patinka, ir dirbti tą darbą, kuris būtų malonus.

– Šiandien daug kalbama apie XXI amžiaus pedagogo portretą. Koks turi būti šiuolaikinis mokytojas?

Mantas Širkevičius: Apie tai, kad mokytojas turi išmanyti technologijas, būti šiuolaikiškas, visai nekalbėsiu. Tai yra natūralu. Visi jauni mokytojai, atėję dirbti į mokyklą (dabar ar praeityje), savo laiku yra šiuolaikiški. Aš manau, kad pagrindinės savybės, kurių reikia mokytojui, net nepakito. Kantrybė, darbštumas, pasiaukojimas, noras mokytis visą gyvenimą, drąsa ir tam tikras, bet teisingas, griežtumas…

Patrikas Elvinas Čepulis: Šiuolaikiškas, suprantantis indigo kartos mokinius, naudojantis šiuolaikines technologijas ir inovacijas savo darbe, integruojantis meno dalykus, prevencines programas į savo dėstomą dalyką, teorines žinias daugiau siejantis su praktine veikla, o ne pateikiantis jas kaip sausą teoriją. Besivadovaujantis pedagoginiu taktu, gebantis objektyviai vertinti mokinių pasiekimus, gerbiantis mokinį ir laikantis jį asmenybe, esantis mokinio draugas ir besivadovaujantis teiginiu: „Visi mes esame ir ugdytojai, ir ugdytiniai“.

– Jūsų valstybiniai brandos egzaminai įvertinti aukščiausiu balu. Jūsų nuomone, ko reikia, jog vieni gabiausių Lietuvos abiturientų rinktųsi ugdymo krypties bakalauro studijas?

Mantas Širkevičius: Taip, aukščiausiu balu įvertintos mano lietuvių kalbos ir literatūros žinios. O kas sakė, kad į pedagogikos studijas stoja ne geriausi? Ar mes apskritai žinome, kas yra geriausias mokinys, mokytojas, studentas, dėstytojas – apskritai žmogus? Norėdami, kad jaunas žmogus pasirinktų mokytojo darbą, pirmiausia turime parodyti, koks jis svarbus valstybei ir pasauliui, o svarbiausia – žmogui. Mokytojui už tai tikrai bus atlyginta. Tik ne visi tą atlygį pastebi. Patrikas Elvinas Čepulis: Mano anglų kalbos brandos egzaminas yra įvertintas šimtuku. Manau, kiekvienas turi pajausti tai, kas jam prie širdies. Jeigu žmogui patinka tam tikras mokslas, pastarąjį ir renkasi, nepriklausomai nuo savo balų ir pasiekimų. Tikrai nemanau, kad pedagogo profesijos imasi tik prasčiausieji, kadangi pažįstu nemažai žmonių, kurie yra gabūs, talentingi, gerai baigę mokslus ir pasirinko pedagogo profesiją, nes nori būti mokytojais. Žinoma, tai ne visada priklauso nuo žmogaus noro, bet ir nuo darbo užmokesčio, kurį gaus pedagogas. Mokytojo darbas yra sudėtingas, sunkus, reikalaujantis daug kompetencijų, todėl jį dirbti gali tik tas, kuris jaučia pašaukimą. Žinoma, iš pašaukimo negyvensi, o pedagogas – žmogus, kuris irgi turi oriai gyventi. Šią profesiją gerus abiturientus paskatintų rinktis ženkliai didesnis pedagogo darbo užmokestis, nes, apsvarsčius tai, kokį sudėtingą darbą turi atlikti mokytojai, t. y. darbą, reikalaujantį didelio pedagoginio takto, sumanumo, ištvermės, emocinio stabilumo, alga turėtų būti daug didesnė.

– Netrukus prasidės brandos egzaminų sesija. Ką patartumėte abiturientams, besiruošiantiems egzaminams?

Patrikas Elvinas Čepulis: Pasiruošti egzaminui mokykloje reikia keleto dalykų. Pirmiausia, reikia gabumų, smalsumo, noro įgyti žinių ir, žinoma, įdirbio. O jei gabumų trūksta, įdirbis turi būti dvigubai didesnis. Šių faktorių sintezė turi daugiausiai įtakos rezultatams. Čia svarbūs ir mokytojai, kurie turi mokinį palaikyti bei juo tikėti. Kiekvienas moksleivis gali kažko pasiekti, tad mokytojas turi jį paskatinti, net jei mokinio balai kiek žemesni. Šiuo metu dar tikrai likę nemažai laiko tinkamai pasiruošti egzaminams.

Šaulių sąjungos narė I. Šadvilaitė: „Mokytojavimas siejamas su prasmės gyvenime kūrimu“

Iki karantino darbo dienomis Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja Indrė Šadvilaitė dirbdavo su moksleiviais, atvykusiais iš užsienio šalių ar grįžusiais po tėvų emigracijos į Lietuvą, savaitgaliais – dalyvaudavo žygiuose miškuose. Šiandien Indrė veda pamokas nuotoliniu būdu ir ilgisi Šaulių sąjungos pratybų, sakydama, jog pastarosios išmokė, kad ribinėje situacijoje reikia susivienijimo, susiklausymo ir dvasinio bei moralinio palaikymo.

 – Kodėl pasirinkote lietuvių filologijos bakalauro studijas ir mokytojo profesiją?

– Kiek save pamenu, tai visada buvo mano pagrindinis noras, mąstant apie profesijos pasirinkimą. Jau vėlesnėje paauglystėje, nuo kokių šešiolikos metų, man mokytojavimas pradėjo sietis su prasmės gyvenime kūrimu. Paskutinėse gimnazijos klasėse pradėjau mąstyti, jog dirbdama mokytoja galiu prisidėti prie Lietuvos gerovės. Baigdama mokyklą, rinkausi tarp lietuvių filologijos ir istorijos studijų. Nugalėjo lituanistika, kurią studijuodama  tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje) nuo istorijos nenutolau. Neseniai mokinys man sako: „Mes kartais pamirštame, kad Jūs ne mūsų istorijos mokytoja“. Tad lietuvių kalbos pamokose neišvengiu istorinio konteksto.

– Indre, jūsų bakalauro ir magistro darbai susiję su partizaninio karo refleksija lietuvių literatūroje. Kodėl susidomėjote šia tema?

– Apie partizanus rašiau visus savo baigiamuosius: kursinį, bakalauro, magistro darbus, studijuodama dabartinėje VDU Švietimo akademijoje. Pradėjau analizuodama partizanų dienoraščius, po to memuarus ir, galiausiai, priėjau prie grožinės literatūros partizanų tema. Ir toliau tuo domiuosi, pagal programą vedu pamokas mokykloje. Tai viena prasmingiausių ir įdomiausių mano veiklų.

– Dirbate Vilniaus lietuvių namuose, kur moksleiviai, atvykę iš užsienio, dažniausiai nemoka lietuvių kalbos. Kuo įdomus lietuvių kalbos mokytojo darbas čia?

– Labiausiai džiaugiuosi, kad mūsų darbe daug komunikacijos su mokiniais. Ir įvairiomis temomis. Man malonu su jais pasidalyti savo supratimu apie įvairius dalykus ir sužinoti, ką jie mąsto. O moksleiviai mąsto labai skirtingai. Taip pat įdomu skaityti jų rašinius. Jie išmąsto labai originalių, logiškų, komiškų dalykų, pastebi tai, ko kiti dar nėra pastebėję. Tikrai įdomu. Mokomasis dalykas yra platus ir nuolat gali tobulėti plėsdamas kultūrinį akiratį, istorines žinias, rinkdamas aktualijas ir asociacijas iš šiuolaikinio pasaulio. Atrodo, esu jauna mokytoja, bet tam tikruose dalykuose jaučiu didžiulį atotrūkį tarp savęs ir mokinių. Tad sužinau pati netikėtų dalykų apie paauglio pasaulį. Dauguma išgirstų dalykų, pamatytų įvykių padeda suprasti ir žmones, su kuriais dirbi, ir tai, kaip greitai keičiasi pasaulis. O gal labai ir nesikeičia, gal viskas išlieka panašu, tik atsiranda naujų formų?

Viena iš pagrindinių mokytojo lituanisto siekiamybių – mokinių raštingumo gerinimas. Čia tenka sunkiai padirbėti, pasitelkiant ir tradicinį mokymą, ir moderniuosius metodus, ir technologijas. Progresas šioje srityje labai konkrečiai matomas: kai jis yra, esi pasiekęs teigiamą rezultatą.

Tada išgirsti jų argumentus. Mes, suaugusieji, neturim teisės iš vaikų tikėtis tobulybės. Patys nesame tobuli ir jokia karta per visą žmonijos istoriją  nebuvo. Tad teigiamu rezultatu dažniausiai gali pasidžiaugti tada, kai sugebi rasti vaikų stipresnes puses ir jas drauge tobulinti.

– Praėjusių metų liepos 6-ąją įstojote į Šaulių sąjungą. Kokios patirties joje gaunate?

– Akivaizdu, Šaulių sąjungoje patirčių gaunu įvairių. Sunku net apsakyti. Esu dar „šviežia“ šaulė – viskas nauja, viskas įdomu. Išbandai save įvairiausiose srityse, kur anksčiau nebandei. Man šaulystės idėja labai artima kaip žmogui, ji atitinka mano pamatines vertybes. Didžiulis džiaugsmas yra sutikti žmones, kurie gyvena ir tiki tuo pačiu.

Norėčiau kalbėti ne apie tai, kas man buvo įsimintina, o apie tai, kokį supratimą suformavo gautos patirtys. Neseniai mums buvo rikiuotės, topografijos ir taktikos pratybos. Jų metu susidūriau su iššūkiais, kurie man atrodė neįveikiami… Bet įveikiau. Savo valios pastangomis, su puikios komandos pagalba ir supratingų pažengusių šaulių palaikymu. Kiekvieną kartą, kai instruktorius demonstruodavo, ką mums reikės padaryti, atrodydavo suprantama. Tuoj imsi ir darysi. Kurgi… Kai bandai viską atlikti savo kūnu, pajauti, kiek fizinio pasirengimo, įtvirtintų įgūdžių reikia norint tai atlikti. Tai pajutus taip pat augo pagarba kariams, pažengusiems šauliams, kurie yra nuėję sunkaus darbo kelią, kad būtų pasiruošę ginti ir saugoti savo šalį. Taktikos pratybų metu ėjome miškais, takais, naudodamiesi žemėlapiu, kompasu. Jei pažygiavimas man buvo jau kiek pažįstamas, tai topografiniai elementai išmokti tik Šaulių sąjungoje. Nežinia kelintą kartą lipdama į statų miško kalną su kuprine ant pečių, kojoms smingant į purvą, skatinau save, kad su kiekvienu žingsniu artėju prie tikslo, taip rasdama jėgų dar keliems papildomiems žingsniams. O užlipusi ant to kalno ir pamačiusi, kad jis nusileidžia ir iš karto kyla dar aukštesnis ir statesnis kalnas… Neapsakysiu to jausmo. Tada prisiminiau pasakymą: „Šuo bėga kiek gali, o karys – kiek reikia“. Iš tiesų, pajausti ribą, kai, atrodo, nebegali, bet reikia, yra kažkas baisaus ir nuostabaus vienu metu. Baisu, nes tai yra be galo sunku; nuostabu, nes supranti, kad gali daug daugiau nei kada nors manei.

– Kaip manote, ar mokytojas turi būti patriotiškas?

– Kas tas patriotizmas? Manyčiau, tai pagarba bei meilė savo šaliai ir apsisprendimas sieti save su ja. Žmonės, vedami patriotizmo, atlieka daug dalykų, nuveikia įvairių darbų. Tad apsisprendimas, ką daryti vardan Tėvynės, kyla iš to, koks yra tas patriotiškas žmogus. Jei patriotas yra adekvačiai pasirenkantis ir veikiantis žmogus, tada, manau, būtų puiku, jei mokytojas būtų patriotiškas. Tačiau dalis žmonių, vedami patriotizmo, elgiasi radikaliai, labai jautriai reaguoja į įvairias provokacijas ir imasi net neteisėtų arba amoralių veiklų. Jei toks žmogus dirba mokykloje ir patriotinės dvasios vedamas ima pasisakyti prieš tautines mažumas, veliasi į neaiškios kilmės protestus ir pan., tai labiau žalinga nei naudinga. Patriotizmas kaip meilė. Vienus skatina kilniems darbams, kitus – nusikaltimams ir kitam blogiui. Tad svarbiausia ne tai, ar mokytojas yra patriotas, svarbiausia, koks jis žmogus.

Virtualios konsultacijos „Pasiruošk lenkų kalbos mokykliniam egzaminui“

Gegužės 23 d., 30 d., birželio 6 d., 13 d., 12 val. vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos virtualios konsultacijos „Pasiruošk lenkų kalbos egzaminui“.

Virtualių konsultacijų metu VDU Švietimo akademijos dėstytojai abiturientams padės pasiruošti lenkų kalbos mokykliniam egzaminui.

Gegužės 23 d. 12 val. vyks doc. dr. I. Masoit paskaita „Kaip pasiruošti lenkų kalbos egzamino testui? Žingsnis po žingsnio literatūrinio ir publicistinio teksto suvokimo link“. (Jak się przygotować do testu maturalnego z języka polskiego? Krok po kroku do zrozumienia tekstu literackiego i publicystycznego“).

Gegužės 30 d. 12 val. vyks doc. dr. R. Narunec paskaita „Lenkų literatūros šedevrai: nuo „Bogurodzicos” („Dievo motinos” giesmės) iki J. Slovackio „Himno”. Literatūros apžvalga nuo viduramžių iki romantizmo epochos“. (Arcydzieła literatury polskiej: od „Bogurodzicy” do „Hymnu” Juliusza Słowackiego. Przegląd literatury dawnej od średniowiecza do romantyzmu z elementami teoretycznoliterackimi).

Birželio 6 d. 12 val. vyks doc. dr. B. Dvilevič paskaita „Ar įmanoma išvengti kalbos klaidų? Gramatinis ir leksininis taisyklingumas rašytiniuose tekstuose“. (Jak się ustrzec przed błędami językowymi? Gramatyczna i leksykalna poprawność tekstów pisanych).

Birželio 13 d. 12 val. vyks doc. dr. H. Sokolovska paskaita „Kaip parašyti rišlų tekstą? Rašytinio teksto kūrimas ir redagavimas“. ( Jak napisać spójny tekst na zadany temat? Kulisy tworzenia i redagowania wypracowania).

Būtina registracija: https://forms.gle/UTKtZCbyAeTQH9h97
Užsiregistravusiems el. paštu bus atsiųsti prisijungimo duomenys prie virtualaus kambario.

VDU ŠA doc. dr. G. Vanagaitė sudarė knygą „Kalbasi susitikę“, kurioje rašytojos Vandos Juknaitės pokalbiai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, literatūrologė doc. dr. Gitana Vanagaitė sudarė knygą „Kalbasi susitikę“.

„Šioje knygoje skelbiami 2002–2010 metais spaudoje išsibarstę Vandos Juknaitės pašnekesiai su skirtingų išsilavinimų ir profesijų žmonėmis. Kaip ankstesnėse rašytojos knygose, taip ir šioje, pokalbiais perteikiamą socialinę įvairovę nustelbia iš susitikimo su savimi ir Kitu atsirandanti vidinė tikrovė ir ją į vientisą pasakojimą sujungianti mintis apie drąsą gyventi. Pokalbiai rodo, kad šioji drąsa dažnai – iracionalus vidinės valios aktas. Jis naikina skirtį tarp įvairių išsilavinimų ir profesijų žmonių, ir parodo, jog kultūros gyvastį palaikantys impulsai randasi kasdienybės plotmėje.

Ši Vandos Juknaitės knyga atveria platų, įvairialypį, esmingai tikrą ir pozityvų gyvenimo vaizdinį, kuriame pro gyvenimo tragizmą prasišviečia vilties gyventi šviesa“, –  rašo Gitana Vanagaitė.

Vanda Juknaitė – ilgametė Lietuvos edukologijos universiteto (dab. VDU Švietimo akademija) dėstytoja, Lietuvos nacionalinė ir kultūros meno premijos laureatė, rašytoja.

 

Daugiau informacijos. 

LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ – VDU ŠA doc. dr. Žydronė Kolevinskienė apie mokytojų rengimą

Vasario 12 d. LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Kalbinio ir menininio ugdymo programų grupės vadovė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė. Laidoje dėstytoja kalbėjo apie mokytojų rengimą VDU Švietimo akademijoje, lietuvių filologijos studijų programą, lituanisto darbą mokykloje.

Laidą kviečiame klausyti nuo 40 min: čia. 

LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ – VDU ŠA prof. dr. R. Rinkauskienė apie mokinių raštingumą

Sausio 29 d. LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“  dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prof. dr. Regina Rinkauskienė ir kalbėjo apie mokinių ir studentų raštingumo problematiką. „Neraštingumo priežasčių gali būti labai įvairių. Žinoma, galima kaltinti kompiuterines technologijas, bet ne vien jos kaltos. Raštingumo lygį lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, tas faktas, kad jaunimas beveik neskaito knygų“, – teigė prof. Regina Rinkauskienė.

Laidą kviečiame klausyti nuo 41:05 min. 

 

 

 

 

VDU ŠA – diplomų teikimo šventės

Vasario 13 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje (T.  Ševčenkos g. 31, Vilnius)  vyks diplomų teikimo šventė.

 

9.30 val. Kalbinio ir meninio ugdymo  ir Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programų grupių absolventams bus įteikti diplomai.

12 val. Socialinio ugdymo ir Sporto ir gamtamokslinio ugdymo programų absolventams bus teikiami diplomai.

 

Kaip ir kasmet, naujieji absolventai pasidalins šios ypatingos progos džiaugsmu su visais šventės dalyviais ir šiltai atsisveikins su savo Alma Mater.

Maloniai kviečiame visą universiteto bendruomenę, artimuosius ir draugus dalyvauti šventiniuose renginiuose.