Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinių kūrybos almanacho „Tyla ir žodžiai“ pristatyme dalyvavo doc. dr. Ž. Kolevinskienė

2019 metais buvo išleistas dešimtas Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos mokinių kūrybos almanachas „Tyla ir žodžiai“. Almanacho pristatymo metu dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Kalbinio ir meninio ugdymo programų grupės vadovė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė. Literatūrologė įteikė 1987 metų Romualdo Rakausko nuotrauką, kurioje užfiksuotas gimtasis Vaižganto Maleišių kaimas Anykščių raj. Taip pat moksleiviams pristatė rašytojo Vaižganto asmenybę ir jo literatūrinį palikimą.

Daugiau kviečiame skaityti apie almanachą.

LRT Plius laidoje „Literatūros pėdsekys“ – VDU ŠA doc. dr. Ž. Kolevinskienė apie Liūnę Janušytę

Lapkričio 3 d. LRT Plius laidoje „Literatūros pėdsekys“ dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Kalbinio ir meninio ugdymo programų grupės vadovė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, kuri kalbėjo apie rašytoją Liūnę Janušytę.

Laidą kviečiame žiūrėti: čia.

Europos sąjungos literatūros premija įteikta VDU ŠA alumnei, mokytojai, rašytojai D. Opolskaitei

Spalio 2 d. Briuselyje, Bozar menų centre, įteiktos 11-osios Europos sąjungos literatūros premijos, jomis apdovanota 14 naujų rašytojų iš 14 Europos šalių. Europos sąjungos literatūros premija įteikta Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (buv. Lietuvos edukologijos universiteto) alumnei, lietuvių kalbos mokytojai, vaikų rašytojai Dainai Opolskaitei. Lietuvei premija skirta už knygą „Dienų piramidės“.

Anksčiau Daina – teigusi, jog rašyti Daina pradėjo dar būdama mokinė, o pirmąją knygą išleido antrame kurse. „Dar mokykloje pasirodė pirmi rimtesni bandymai, kažkokios apraiškos. Svarbiu postūmiu į kūrybą tapo Jaunųjų filologų konkursas, kuriame dalyvavau vyresnėse klasėse. Patirtas įvertinimas stiprino, teikė pasitikėjimo. Studijuodama antrame kurse išleidau pirmąją novelių knygą „Drožlės“. Tai jau reiškė labai daug. Supratau, kad noriu rašyti“, – pasakoja Daina.

Kūryba į autorės gyvenimą atėjo netikėtai. „Atėjo, ir tiek. Šiuo atveju žmogus nesirenka, greičiau pasirenka jį. Ir aš galvoju, kad Kažkas mane pasirinko, parinko už mane, tikėjo, kad šiai misijai esu tinkama. Esu įsitikinusi, kad kūryba nėra tik saviraiška, tai suteiktas įgaliojimas išfiltruoti svarbius dalykus, kitiems atspindėti pasaulį, kuriame visi gyvename“, – teiga rašytoja.

Dainos kūrybos įkvėpimo šaltinis – gyvenimas. „Gyvenimas. Žmonės. Kasdienis jų stebėjimas. Tada pamatai daugybę dalykų, kurie iš pirmo žvilgsnio, atrodo, neregimi. Ištinka kažin koks netikėtumo jausmas, stebuklingas atradimas, sukrėtimas ir tai verčia imtis plunksnos“, – pasakoja Daina Opolskaitė.

Vilniaus lietuvių namuose vyko lenkų kalbos pamokos, kurias vedė VDU ŠA dėstytojos

Rugsėjo 26 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro dėstytojos doc. Barbara Dvilevič ir doc. Irena Masoit kartu su Lenkijos ambasados kultūros projektų koordinatore dalyvavo kalbų dirbtuvėse, kurias Valstybinių institucijų kalbų centras surengė Europos kalbų dienos proga. Renginio tikslas – sudominti progimnazijų mokinius įvairiomis Europos šalių kalbomis. Vilniaus lietuvių namuose dėstytojos pravedė mokiniams trumpas lenkų kalbos pamokėles.

VDU Švietimo akademijos mokslininkės apie mokinių (ne) raštingumą

Portale „Rinkos aikšte“ spausdinamas žurnalistės Rasos Jakubauskienės straipsnis „(Ne)raštingumas ir technologijos – ar situacija iš tiesų yra labai blogai?“, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, prof. dr. Regina Rinkauskienė kalba apie mokinių (ne) raštingumą ir technologijų įtaką.

Dėl šiuolaikinio jaunimo neraštingumo esame įpratę kaltinti technologijas, greitą, dinamišką gyvenimo tempą. Tačiau Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys ANTANAITIS bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doc. dr. Žydronė KOLEVINSKIENĖ jaunimo „nurašyti“ neskuba.

„Esu labai geros nuomonės apie šių laikų jaunimą. Manau, kad didelė dalis yra labai raštinga. Anksčiau į viešumą patekdavo tekstai gerai rašančiųjų, o dabar per Facebook‘ą patenka ir prastai rašančiųjų, ir visai beraščių. Manau, kad situacija nėra tokia bloga, tik apie ją garsiai kalbame“, – jaunus žmones gyrė A. Antanaitis.

„Nenorėčiau įvardinti – „neraštingųjų karta“, nes taip mes lyg ir stigmatizuojame. O šiuolaikinė jaunųjų karta, kaip ir bet kuri kita ankstesnė, yra labai įvairi. Kitas svarbus pastebėjimas, kad šiandien „raštingumo“ (angl. k. literacy) sąvoka vartojama labai dažnai ir „raštingumas“ apibrėžiamas gana plačiai, – pastebėjo doc. dr. Ž. Kolevinskienė. Pastaruoju metu kalbama ne tik apie lingvistinį, bet ir apie technologinį, finansinį, meninį, net emocinį raštingumą. Tad neabejoju, kad dauguma jaunų žmonių yra išsiugdę kitas raštingumo kompetencijas“.

Tiesa, VDU Švietimo akademijos profesorė Regina RINKAUSKIENĖ yra kiek griežtesnės nuomonės.

„Dirbant universitete buvo juntama tendencija, kad su kiekvienais metais darosi vis prasčiau. Tai juntama ir taisant baigiamuosius moksleivių darbus. Ir tai susiję ne tik su paprastuoju raštingumu, bet ir su žodyno skurdumu ir pan.“, – pastebėjo profesorė.

– Kokios, Jūsų nuomone, yra neraštingumo priežastys?

Regina: Neraštingumo priežasčių gali būti labai įvairių. Žinoma, galima kaltinti kompiuterines technologijas, bet ne vien jos kaltos. Raštingumo lygį lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, tas faktas, kad jaunimas beveik neskaito knygų. Mano nuomone, dar ir nenuoseklus lietuvių kalbos kurso dėstymas mokyklose davė nelabai kokių rezultatų.

Žydronė: Jeigu apsiribojame tik kalbiniu (ne)raštingumu, tai tokios, ženkliai besikeičiančios situacijos priežastys galėtų būti trys: 1) medijų pasaulio įtaka, kuri lemia lakoniškus sakinius, „trūkčiojančią“, fragmentuotą raišką; 2) užsienio kalbų (ypač anglų kalbos) įtaka, kuri keičia intonacijas, sakinių konstrukcijas; 3) menkstantis grožinės literatūros skaitymas. Šiuolaikinis jaunimas skaito labai daug (nesutikčiau su dažnai pasigirstančiomis nuomonėmis, kad jauni žmonės visai neskaito), tiek daug, kaip nė viena kita karta: skaito, peržiūrėdami socialinių tinklų įrašus, tinklaraščius, žinutes, skaito elektroninius laiškus, elektronines knygas, etc. Tik didžiausias rūpestis, kad mažėja kokybiškos grožinės literatūros skaitymas, kuris ir galėtų formuoti ne tik literatūrinį skonį, bet ir ugdyti raštingumą.

Doc. dr. Žydronė Kolevinskienė

– Kaip reikėtų vertinti neraštingumą – kaip nesugebėjimą parašyti sakinio be rašybos ir skyrybos klaidų ar kaip nesugebėjimą suformuluoti aiškios minties?

Audrys: Klausimu Jūs jau ir atsakėte.

Regina: Žinoma, priklauso nuo raštingumo suvokimo. Jei kalbame apie raštingumą plačiąja prasme, tai, be abejonės, neužtenka tik rašyti be klaidų. Žinoma, sveikintina, kad mokame daug įvairių kalbų, bet gimtoji kalba neturėtų likti nuošalyje, neturėtų būti tik buitinio bendravimo kalba.

Žydronė: Raštingumas – tai žinių, įgūdžių, gebėjimų visuma. Gali rašyti be klaidų, bet dar privalai gebėti rišliai formuluoti sakinius. Ir atvirkščiai: gali labai vaizdingai pasakoti, rašyti, bet jei tekste mirgės klaidos, pagrindinės mintys nebus aiškios. Nors, daug metų dėstydama universitete, pastebiu, kad įprastai tie, kurie rašo be klaidų dažniausiai ir mintis formuluoja aiškiai, argumentuotai. Tad teigčiau, kad šie abu dėmenys yra glaudžiai susiję.

– Jūs dirbate su studentais. Jie rašo daug įvairių darbų. Kokias tendencijas pastebite raštingumo prasme?

Regina: Visų pirma pastebime daug skyrybos klaidų, pasitaiko ir rašybos. O kodėl taip yra? Todėl, kad skyryba atsiejama nuo sintaksės, t. y. nuo sakinio struktūros pažinimo, o tada ir atsiranda nemotyvuotų skyrybos klaidų, kurių net taisyklėmis negalime paaiškinti.

Prof. dr. Regina Rinkauskienė

Žydronė: Dėstau studentams lituanistams, tad jau specialybė įpareigoja, kad neraštingi, neskaitantys jauni žmonės šių studijų nesirenka. Ryškiausia tendencija: rašoma (o ir kalbama) fragmentuotai, šokinėjančios mintys, logikos ir argumentacijos stoka. Kitas pastebėjimas: nors šiandien gyvename technologijų amžiuje, vis tik pamirštame apie kompiuterinio raštingumo taisykles, kurios būtinos išsilavinusiam XXI a. žmogui. Turbūt prieš gerą dešimtmetį šie dalykai nebūtų atspindėję žmogaus raštingumo (pakako be klaidų surinkti tekstą kompiuteriu), šiandien tai fiksuojame kaip taisytinus dalykus.

Daugiau skaitykite: čia.

VDU dr. D. Cidzikaitė apdovanota JAV aukštosios mokyklos pažymėjimu

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslo darbuotoja dr. Dalia Cidzikaitė apdovanota Indijanos universiteto Hamiltono Lugaro globalių ir tarptautinių studijų mokyklos pažymėjimu už lietuvių kalbos užsieniečiams Indijanos universitete Blūmingtone dėstymą. Trylikos metų lietuvių kalbos ir kultūros dėstymo užsieniečiams patirtį turinti dr. D. Cidzikaitė šią vasarą Indijanos universitete dėstė šeštąjį kartą.

1994 metais JAV įkurtas Baltų studijų vasaros institutas (angl. Baltic Studies Summer Institute), siūlantis triijų kalbų – lietuvių, latvių ir estų – intensyvius kursus, kas keletą metų keliauja vis į kitą JAV aukštąją mokyklą.

Šiais metais 25-erių metų sukaktį atšventęs institutas yra viešėjęs Ilinojaus universitete Čikagoje ir Urbanoje-Šampeine, Pitsburgo universitete, Vašingtono universitete Sietle, Kalifornijos universitete Los Andžele, Viskonsino universitete Madisone ir Ajovos universitete. Lietuvių kalba Indijanos universiteto Blūmingtone vasaros programoje buvo dėstoma 1998, 1999, 2005, 2006, 2016, 2017, 2018 ir 2019 metais.

VDU ŠA Lenkų kalbos ir kultūros centras dalyvauja tarptautiniame projekte „Polish Online“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro dėstytojai dalyvauja tarptautiniame projekte „Polish Online“ (Nr. 2017-1-PL01-KA204-038686), kurį remia Erasmus+ programa. Projekto tikslas – sukurti daugiakalbę svetainę lenkų kalbos mokymuisi, kuri bus pritaikyta ir lietuviakalbiams vartotojams.

Apie svetainę polski.info

Šiandien mokymasis internetu yra viena iš paprastų ir veiksmingų švietimo formų, kurios taikomos ir kalbų mokymo(si) procese. Lenkų kalba yra antroji pagal vartojimą slavų kalba po rusų. Lenkų kalbos mokymasis vyks internete, efektyviai ir nemokamai. Interaktyvi elektroninio mokymo platforma polski.info padės įgyti lenkų kalbos pradmenis. Ši platforma bus ypač tinkama užsieniečiams, kurie norėtų įgyti lenkų kalbos pagrindus ir plėsti savo akiratį apie Lenkiją – šalį, persmelktą turtingos Europos istorijos ir kultūros. Į kalbos kursus bus įtraukta pagrindinė informacija apie lenkų kasdienį gyvenimą, tradicijas ir šnekamosios kalbos išraiškos priemones. Tai įgalins ne tik išmokti bendrauti lenkų kalba, bet taip pat geriau suprasti Lenkijos žmones ir jų gyvenimą ar netgi suteiks daugiau galimybių darbo rinkoje.

Kas bus svetainėje?

Internetiniai lenkų kalbos kursai A1 ir A2 lygiais (įskaitant ir įvadinę fonetikos pamoką pradedant mokytis A1 lygiu)
Lenkų kalbos gramatikos vadovas

· Pagrindinis žodynas su žodžių tarimo įrašais

Bendravimo ir socialinių tinklų priemonės

Vartotojui bus parengtas multimedijos turinys su interaktyviomis ir įtraukiančiomis pratybomis, skaitymo medžiaga bei audio/video priemonėmis. Realus bendravimas ir praktika vyks diskusijų forumuose. Svetainės vartotojai galės bendrauti lenkų kalba tarpusavyje. Galutinis projekto produktas bus įdiegtas 2020 m. rugpjūčio mėn. ir bus prieinamas 9 kalbomis (lenkų, čekų, anglų, vokiečių, rusų, lietuvių, slovakų, slovėnų ir ukrainiečių).Daugiau informacijos galima rasti socialinio tinklo puslapyje.

Partneriai

Projekte dalyvauja 6 partneriai iš 6 Europos Sąjungos šalių:

Uniwersytet Pedagogiczny im. KEN w Krakowie (Lenkija)
Studio Gaus GmBH (Vokietija)
Ostravská univerzita (Čekija)
Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva)
Edukácia@Internet (Slovakija)
Inter-kulturo d.o.o. (Slovėnija)

Informacija įstojusiems į VDU

Džiaugiamės, kad bakalauro studijas 2019 m. pasirinkote Vytauto Didžiojo universitete. Linkime Jums turiningų ir prasmingų studijų metų!

Norint tapti pilnateisiu VDU studentu, Jums reikia nuo rugpjūčio 7 d. 9 val. iki rugpjūčio 8 d. 17 val. pasirašyti elektroninę studijų sutartį jungiantis adresu: https://epasirasymas.vdu.lt/

Elektroninę studijų sutartį galima sudaryti dviem būdais:

Sutarties sudarymas internetu – turintiems elektroninę bankininkystę, mobilų ar elektroninį parašą arba užsiregistravus VDU e. pasirašymo sistemoje;
Sutarties sudarymas atvykus į VDU.

Sutartį pasirašyti atvykus į universitetą bus galima rugpjūčio 7-8 d. nuo 9:00 iki 17:00 val. K. Donelaičio g. 52-116, Kaunas.

Prieš pasirašant studijų sutartį, pasitikrinti, ar tikrai įstojote į Vytauto Didžiojo universitetą, galite prisijungę prie LAMA BPO sistemos adresu www.lamabpo.lt

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis iki nurodytų datų. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.

Atvykstantys pasirašyti studijų sutartį į VDU turi turėti šiuos dokumentus:

Pasą arba asmens tapatybės kortelę;
Jei vidurinis išsilavinimas įgytas ne Lietuvos Respublikoje – pateikiami Studijų kokybės vertinimo centro išduoti dokumentai;
Jei baigta aukštesnioji arba aukštoji mokykla – pateikiama diplomo kopija. Taip pat visi kiti papildomą profesinį ar aukštąjį išsilavinimą liudijantys dokumentai;
Registracijos mokesčio kvitą – 45 €;
Dokumentą (-us), patvirtinantį pavardės keitimą (originalą), jei ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ir nėra nurodytas asmens kodas;
Suaugusiųjų mokymo centro pažymą apie metinius dalykų pažymius (jeigu jie reikalingi konkursiniam balui apskaičiuoti);
Tarptautinių ir šalies olimpiadų arba konkursų I-III vietų laimėtojams – tai įrodančius dokumentus, už kuriuos buvo skirti papildomi balai;
Tarptautinio užsienio kalbos egzamino įvertinimo sertifikatą;
Įgaliotieji asmenys privalo turėti notariškai patvirtintą stojančiojo įgaliojimą;
Visus kitus dokumentus, kuriuos stojantysis nurodė pildydamas prašymą LAMA BPO sistemoje.

Registracijos ir studijų mokestis

Įstojusiems į valstybės finansuojamas arba nefinansuojamas studijas

Visi įstojusieji į valstybės finansuojamas arba nefinansuojamas studijas prieš pasirašydami sutartį su universitetu, privalo sumokėti 45 € registracijos mokestį*. Mokestis turi būti sumokėtas prieš pasirašant sutartį pagal pateiktą mokėjimo informaciją. Pasirašant el. sutartį internetu mokėjimo kvito kopiją reikia prisegti patiems.

Įstojusiems į mokamas studijų vietas

Įstojusieji į mokamas studijų vietas, mokestį už studijas turi sumokėti iki rugsėjo 10 d. Studijų mokesčio dydis pirmąjį semestrą lygus studijų krypties (studijuojamos programos) vieno semestro studijų kainai, nustatytai LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu ir patvirtintai VDU Senato. Studijų programų semestro kainos 2019/2020 m. m.

*Nuo registracijos mokesčio atleidžiami šie asmenys: gimusieji 1995 metais arba vėliau ir neturintys abiejų tėvų arba globėjų; gimusieji 1995 metais arba vėliau vaikų globos namų auklėtiniai; asmenys, kurių darbingumo lygis yra 0–45 proc. Šie asmenys kartu su sutarties pasirašymui reikalingais dokumentais vietoje sumokėto registracijos mokesčio kvito turi pateikti dokumentus, įrodančius teisę į lengvatą.

Anglų kalbos žinių patikrinimas

Sutartis pasirašę studentai turi laikyti anglų kalbos diagnostinį testą, kuris padeda nustatyti, kokiu lygiu studentas (-ė) turi mokytis anglų kalbos.

Jeigu sutartis pasirašoma atvykus į universitetą liepos 29 – 31 d., studentai kviečiami iš karto laikyti lygio nustatymo testą 413 auditorijoje (V. Putvinskio g. 23).

Jei pasirašoma elektroninė sutartis, anglų kalbos lygio nustatymo testas laikomas rugpjūčio 27 d., iš anksto užsiregistravus: vdu.lt/anglu-testai. Šio testo rezultatas sumuojamas su valstybinio (arba mokyklinio) egzamino rezultatu.

Diagnostinis testas laikomas vieną kartą, o studentams rekomenduojami studijuoti lygiai bus paskelbti rugpjūčio 28 d. 12 val. Universiteto (vdu.lt) ir Užsienio kalbų instituto (uki.vdu.lt) tinklapiuose.

UKI anglų kalbos diagnostinio testo laikyti nereikia:

išlaikiusiems valstybinį anglų kalbos egzaminą 90 ir daugiau procentų – šie studentai mokosi anglų kalbos, pasirinkę bet kurį C1 arba C1/C2 lygio anglų kalbos dalyką arba laiko C1 lygio įskaitymo testą.
turintiems C1 lygio kompetenciją liudijančius dokumentus (standartizuotų anglų kalbos testų arba išsilavinimo anglų kalba įgijimo pažymėjimus). Šiems studentams įskaitoma akademinės anglų kalbos C1 lygio kompetencija, jie turi pasirinkti ir studijuoti kitas užsienio kalbas arba anglų kalbos C1/C2 lygio studijų dalykus, kurių apimtis ne mažesnė kaip 12 ECTS.

Į Anglų filologijos studijų programas priimtiems studentams nereikia laikyti anglų kalbos diagnostinio testo – jie studijuoja anglų kalbą pagal savo programų reikalavimus.

Diagnostinį anglų kalbos testą galima laikyti pagrindinio ir papildomo priėmimo studijų sutarčių pasirašymo metu pagal pateiktą tvarkaraštį arba Įvadinės savaitės metu rugpjūčio 27 d., prieš tai užsiregistravus internetu.

Pasiteirauti skambinkite tel. (8 37) 327845.

Diagnostinio anglų kalbos testo tvarkaraštis (2019 m.)

Pagrindinis bendrasis priėmimas Kaune, pirmas etapas 2019 07 29 – 2019 07 31, V. Putvinskio g. 23 – 413, 9:30–17:30 val.

liepos 29 d. (pirmadienį)

liepos 30 d. (antradienį)

liepos 31 d. (trečiadienį)

Įvadinės savaitės metu testavimas vyks rugpjūčio 27 d. nuo 8 iki 17 val. Kaune

VDU – V. Putvinskio g. 23, Kaunas

ŽUA – CR rūmai, Studentų g. 11

Apgyvendinimas ir kita svarbi informacija

Pakviestųjų pasirašyti sutarčių su Universitetu pagrindinio priėmimo I etapo metu, liepos 29–31 d. prašymai dalyvauti konkurse gyvenamajai vietai bendrabučiuose gauti priimami užpildžius el. formos paraišką. Plačiau apie prašymų teikimą apsigyventi VDU bendrabučiuose skaitykite VDU naujienoje.
Pasirašius studijų sutartį bus galima internetu užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą. Plačiau apie studento pažymėjimą skaitykite Lietuvos studento pažymėjimo ir VDU Studentų atstovybės
Kompiuterinio raštingumo testas visiems įstojusiems į studijų programas Kaune vyks rugpjūčio 27 d.
Per pirmakursių įvadinę savaitę, rugpjūčio 29 d. (ketvirtadienį) nuo 8.30 val. ryto VDU Leonido Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23, Kaunas) VDU studentų atstovai ir darbuotojai padės pirmojo kurso studentams susidaryti tvarkaraštį ir užsiregistruoti į studijų krypties ir Artes Liberales bendruosius studijų dalykus (daugiau informacijos apie registraciją į dalykus – „Įvado į studijas VDU“ metu).
Subalansuoto Fux’o stovykla vyks rugpjūčio 31 – rugsėjo 1 ir rugsėjo 7 – 8 dienomis. Plačiau apie ją skaitykite ir registruokitės šiame VDU Studentų atstovybės puslapyje.

Informacija tiems, kurie jau yra sudarę sutartį su universitetu

Jei studentas jau yra sudaręs valstybės finansuojamos studijų vietos (VF) sutartį ankstesniais metais, pasirašyti naują VF sutartį gali, tačiau senąją VF sutartį privalu nutraukti iki rugpjūčio 9 dienos.

Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentų apgyvendinimas

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pirmo kurso studentus apsigyventi Universiteto bendrabučiuose, esančiuose Kaune, Akademijoje (Kauno r.) arba Vilniuje.

Daugiau informacijos apie apgyvendinimo sąlygas VDU bendrabučiuose galima rasti adresu: http://vdu.lt/apgyvendinimas.

Gyvenamosios vietos pirmo kurso VDU studentams skyrimo tvarka

Studentai, norėdami apsigyventi viename iš Universiteto siūlomų bendrabučių, per sutarčių sudarymo laikotarpį turi atlikti šiuos veiksmus:

sudaryti Studijų sutartį;
rezervuotis gyvenamąją vietą bendrabutyje pasirinkus ją iš siūlomų laisvų vietų sąrašo adresu http://apgyvendinimas.vdu.lt (jungiantis nuoroda „Kiti asmenys“), Universiteto suteiktu prisijungimo vardu ir slaptažodžiu;
į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
iki š. m. rugpjūčio 23 d. sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą jungiantis http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda „Kiti asmenys“);
per el. laiške nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

SVARBU: pasirinktą gyvenamąją vietą studentai galės keisti į kitą. Tai padaryti bus galima arba susitarus tarpusavyje ir apie tai informavus Studentų centrą (Studentų reikalų departamentą), arba pasirinkus naują gyvenamąją vietą iš VDU bendrabučių laisvų vietų sąrašo, kuris visus akademinius metus nuolat skelbiamas ir atnaujinamas adresu: http://apgyvendinimas.vdu.lt.

Kitų aukštųjų mokyklų (ne VDU) pirmo kurso studentams gyvenamosios vietos skyrimo tvarka

Kitų aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai su kuriomis universitetas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį (Vilniaus universiteto Kauno fakultetas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Kolpingo kolegija, Kauno technikos kolegija, V. A. Greičiūno aukštoji mokykla), norėdami apsigyventi viename iš universiteto siūlomų bendrabučių Kaune arba Akademijoje (Kauno r.), taip pat visų Vilniaus aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentai norėdami apsigyventi Vilniuje esančiuose universiteto bendrabučiuose, turi atlikti šiuos veiksmus:

sudaryti studijų sutartį su Aukštąja mokykla;
http://apgyvendinimas.vdu.lt pasirinkę skiltį „Kiti asmenys“ susikurti asmeninę paskyrą;
nuo š. m. rugpjūčio 19 d. jungtis prie sistemos http://apgyvendinimas.vdu.lt „Kiti asmenys“ skilties su susikurtos paskyros duomenimis ir rezervuotis gyvenamąją vietą iš pateikto laisvų vietų sąrašo, pateikiant su Aukštąja mokykla sudaryta studijų sutartį (el. jos versiją), kaip pagrindą sudaryti apgyvendinimo sutartį;
į nurodytą asmeninę el. pašto dėžutę gauti patvirtinimą apie pasirinktos gyvenamosios vietos rezervaciją (skyrimą);
sulaukti dar vieno el. laiško į asmeninę el. pašto dėžutę apie galimybę sudaryti Apgyvendinimo sutartį el. būdu ir sudaryti ją per nurodytą terminą jungiantis http://apgyvendinimas.vdu.lt (nuoroda „Kiti asmenys“);
per el. laiške nurodytą terminą įsikelti į paskirtą gyvenamąją vietą bendrabutyje.

Visi aukštųjų mokyklų studentai galtės rezervuotis gyvenamąją vietą aukščiau nurodyta tvarka Kauno arba Akademijoje (Kauno r.) esančiuose bendrabučiuose tik nuo š. m. rugsėjo 1 d.

Studentų centras (Studentų reikalų departamentas)

Vertėjas R. Blaszkiewicz lenkia galvą priešinternetinės eros kolegoms

„Bijau, jog nepabėgsiu nuo mokytojo profesijos pašaukimo ir tęsiu savo šeimos tradicijas. Mat mano senelė buvo pradinių klasių mokytoja, o tėvai dėsto matematiką“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lenkų filologijos IV kurso studentas Robert Blaszkiewicz. Studijų metais Robert pradėjo dirbti vertėju, tad šiuo metu šiai specialybei teikia prioritetą. Pasak ketvirtakursio, universitetas ir studijos jam leidžia tobulėti ne tik kaip pedagogui, bet ir kaip vertėjui.

Kodėl pasirinkote studijuoti lenkų filologijos bakalauro studijas?

Ilgai nesvarstydamas lenkų filologijos studijas pasirinkau dėl man pasirodžiusio įdomaus ir vertingo dėstomo dalyko „Vertimo pagrindai“. Esu studijavęs lenkų filologiją Varšuvos universitete, deja, studijų tuomet nepabaigiau dėl pradėtos vertėjo karjeros. 2012 metais įsitraukiau į vertimų veiklą ir tikiu, jog lenkų filologijos bakalauro diplomas padės žengti stiprų žingsnį pasirinktame profesiniame kelyje. Studijos suteikia žinių, motyvuoja siekti tikslų, paskaitų metu man teko susipažinti su įdomiais žmonėmis.

Esate atlikęs ne vieną pedagoginę praktiką mokykloje. Kaip sekėsi? Ar lengva atsistoti prieš mokinių auditoriją?

Atlikau jau dvi praktikas: pirmąją – Vilniaus J. Kraševskio gimnazijoje, antrąją – Jono Pauliaus II progimnazijoje. Praktika patiko, bendravimas su mokiniais ir kitais mokytojais įkvepia, nors ir reikalauja daug jėgų.

Ar lengva mokinius sudominti lenkų kalba ir literatūra? Kokiais būdais galima tai padaryti?

Ir taip, ir ne. Mokiniai skirtingi, deja, ne visi linkę skaityti. O dominti bandau asmeniniu pavyzdžiu, pristatydamas kalbą kaip įrankį, kuris suteikia neribotų galimybių.

Kaip manote, koks turėtų būti šiuolaikinis lenkų kalbos ir literatūros mokytojas?

Visų pirma – šiuolaikiškas ir glaudžiai bendradarbiaujantis su lietuvių ir užsienio kalbų mokytojais. Manau, kad kalbų ir literatūros mokymą reikia traktuoti kompleksiškai, kaip asmenybės ugdymą.

Kaip įsivaizduojate savo profesinį kelią?

Sunku pasakyti, nes jau nebesu pirmakursis jaunuolis, kuris blaškosi tarp pasirinkimų. Profesiniai klystkeliai praeiti, dabartinė veikla teikia malonumą ir finansinį stabilumą, galima pradėti galvoti apie veiklą visuomenės labui.

Pats domitės vertimu. Kaip juo susidomėjote? Ar toks darbas lengvas?

Domėjimasis nėra tinkamas žodis, tai labiau veikla. Aš tai vadinu amatu, nes nesu literatūros vertėjas, o tik paprastas amatininkas, perrašantis įvairius tekstus iš lietuvių kalbos į lenkų kalbą. Arba atvirkščiai. Įsitraukiau paprastai – studijų laikų draugė užsiima šia veikla nuo bene 2006 metų. Darbas kartais nelengvas, spaudžia terminai, tad paprašė padėti. Net pats nesitikėjau, kad turiu tokių gebėjimų. Vertimas žodžiu taip pat įtraukia – pasirodo, ši sritis man taip pat neblogai sekasi. O dar ir papildomų privalumų yra – bendravimas ir daug naujų, įdomių žmonių. Nepaisant to, vertėjo darbas kartais sunkus, reikalauja disciplinos ir nuolatinio tobulėjimo. Stengiuosi naudotis visais šiuolaikiniais privalumais, t. y. CAT programomis, elektroniniais žodynais, labai padeda „Google“. Lenkiu galvą prieš visus priešinternetinės eros vertėjus – tai buvo neeilinių gabumų, „geležinės sėdynės“ ir aštriausio proto žmonės. O dabar informacija pasiekiama „real time“ (angl. realaus laiko) režimu, iš ankstesnių kompetencijų aktualiausias išliko sėdimasis darbas. Žinoma, juokauju, bet dabar viskas kur kas paprasčiau.

Gal dar turite įdomių užsiėmimų, ką veikiate laisvalaikiu?

Laisvalaikio beveik nėra – darbas bei studijos mane lydi visados. O jei atrandu laisvą minutę – knygos, dviratis, baidarė, kalnai, kelionės, maži gyvenimo džiaugsmai.