Seime vyks konferencija apie politinę kultūrą ir Kultūros kongresų pamokas

Birželio 12 d., trečiadienį, 10 val., Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks praktinė-mokslinė konferencija „Politinė kultūra ir Kultūros kongresų pamokos“. Konferencija organizuojama artėjančio pirmojo nepriklausomos Lietuvos kultūros kongreso 35-mečio ir Lietuvos kultūros kongreso 100-mečio proga. Renginys taip pat skirtas vieno iš Lietuvos kultūros kongreso iniciatorių – Romualdo Ozolo 85-osioms gimimo metinėms paminėti.

Konferencijos organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas, Lietuvos kultūros kongresas kartu su Seimo Kultūros komitetu ir kitais socialiniais partneriais.

1925 m. birželio 28 d. Kauno rotušėje įvyko pirmasis Lietuvos kultūros kongresas, o 1990 m. gegužės 19 d. Vilniuje, tęsiant tarpukariu vykusių kultūros kongresų tradiciją, suorganizuotas pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros kongresas.

„Lietuvos kultūros kongresas suvaidino didžiulį vaidmenį ne tik kultūriniame, bet ir visuomeniniame bei politiniame gyvenime. Kultūra yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl šio tęstinio renginio tikslas – įtraukti visuomenę į diskusijas apie kultūros svarbą ir aktualijas“. – sako Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto vadovė prof. dr. Giedrė Kvieskienė.

Pirmoji renginio sesija skirta kultūros raiškai ir politikai. Jos metu bus pristatyta analizė, kaip buvo įgyvendinti 1990 m. Kultūros kongreso pagrindiniai uždaviniai, aptartos kultūros kongresų pamokos „Fluxus“ kontekste, etnokultūrinio ugdymo aktualijos ir kliūtys, Lietuvos kultūros fondo Kauno skyriaus įsikūrimas ir jo reikšmė Atgimimui, Romualdo Ozolo pranašystės Europai, analizuojami kultūros probleminiai laukai, keliami klausimai, ar politika gali egzistuoti be kultūros bei kada Lietuva turės savo kultūros kanoną.

Antroji sesija skirta kultūrinio gyvenimo iššūkiams. Bus aptarti šie klausimai: kultūros vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje, Lietuvos valstybės ir lietuvybės santykis, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus idėja, nacionalinės kultūros padėtis postnacionalizmo epochoje, švietimo ir kultūros sąveika, lietuviškos savasties paieškos istorinės atminties ir kultūros kontekste, kultūros, intelektinio kapitalo ir inovacinės politikos sanglauda kuriant gerovės valstybės realijas, Lietuvos teisinės sistemos problemos, kultūros ir valstybės gerovės sąsajos.

Programa

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Konferencijoje bus galima dalyvauti nuotoliniu būdu (naudojant MS Teams programą)

Registracija į konferenciją:  https://bit.ly/3WZRV2C (Konstitucijos salėje), https://bit.ly/3VhFspx (nuotoliniu būdu) arba el. p. kultkt@lrs.lt (registruojantis prašome nurodyti dalyvavimo būdą).

Trimis šimtukais mokyklą baigusi Dovilė pataria baigiamųjų egzaminų pernelyg nesureikšminti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos studentė Dovilė Plukaitė baigusi vidurinę mokyklą turėjo plačias galimybes rinktis kokią tik nori profesiją. Brandos egzaminus ji išlaikė puikiai: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei anglų egzaminuose ji surinko maksimalų įvertinimą – po 100 balų.

Baigusi mokyklą ji nusprendė sekti savo mamos medikės pėdomis ir įstojo mokytis medicinos, tačiau vos po poros metų atsidūrė kryžkelėje: pajutusi, kad medicinos mokslai visgi jos pernelyg nežavi, o ir neįtraukia, sulaukusi artimųjų palaikymo, ji kardinaliai pakeitė savo profesinį kelią – šiais mokslo metais tapo VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos pirmakurse.

Sprendimą priėmė užtikrintai ir ramiai

Praėjus maždaug pusantrų metų nuo tada, kai įstojo į Vilniaus universitetą mokytis medicinos, Dovilės mama, įžvelgusi dukros abejones, vieną dieną lyg tarp kitko paklausė, gal jai būtų įdomu studijuoti, pavyzdžiui, logopediją? Tačiau dukra iki tol apie logopedijos studijas nebuvo pagalvojusi, taigi tokio varianto ir nesvarstė.

Viskas pasikeitė po to, kai Dovilė pasidomėjo Vilniaus universiteto organizuotu renginiu „Studentas vienai dienai“ ir ten tarp siūlomų studijų programų ji išvydo logopediją. Paskaičiusi apie ją, iškart susidomėjo, nes pamatė, kad tai yra tarpdisciplininė specialybė, t.y. šios studijos apima ir lietuvių kalbą, ir psichologiją, ir pedagogiką, ir netgi iš dalies mediciną.

Sprendimą mesti medicinos studijas ir siekti kitos profesijos Dovilė priėmė ramiai: kadangi mediciną reikia mokytis iš viso apie 12 metų, tad dveji metai, praleisti studijuojant šį dalyką, neatrodė itin ilgas laiko tarpas. Be to, Dovilė buvo įsitikinusi, kad visą gyvenimą dirbti darbą, kuris ne prie širdies, nėra viliojantis pasirinkimas. Nepaisant to, kad Dovilės mama taip pat medikė, tiesa, dirbanti ne gydytoja ligoninėje, o klinikinių tyrimų srityje, ji sulaukė artimųjų palaikymo: tėvai kartojo, jog jeigu jauti, kad medicina nėra tau, drąsiai išeik ir ieškok savojo kelio.

„Prie mano sprendimo studijuoti logopediją neabejotinai prisidėjo ir artimųjų palaikymas. Keli žmonės tuomet pabrėžė, jog ši specialybė man tiktų, teigė, kad lengvai įsivaizduoja mane, dirbančią logopede.  Taip pat patiko, jog būtent Vilniuje galėsiu studijuoti logopediją. Man atrodo, kad tikrai pataikiau su tokiu pasirinkimu“, – neabejoja D. Plukaitė.

D. Plukaitė

Pasirinkta specialybė įpareigoja

Paklausta, kuo ją taip sužavėjo logopedija, Dovilė prisipažįsta: jai patinka, kad šiose studijose ji turi galimybę mokytis daug bendrųjų dalykų, t.y. psichologijos, pedagogikos, mokytis apie žmonių su negalia įtrauktį ir kt.

„Per šį dar trumpą studijų laiką supratau, kodėl įtraukusis ugdymas yra svarbus. Šiame kontekste išryškėja mano būsimo darbo svarba ir reikšmė: tai nėra tik ta situacija, kai pas mane į kabinetą ateis vaikas ir aš jį mokysiu taisyklingai ištarti vieną ar kitą garsą ar žodį. Šios profesijos prasmė kur kas didesnė ir platesnė“, – įsitikinusi Dovilė.

Šiuo metu ji atlieka profesinę praktiką vienoje iš sostinės ugdymo įstaigų. Ten ji mokosi dirbti su vaikais: juos pažinti, priimti, suprasti, jiems pagelbėti, o tam būtinos ne tik žinios ir patirtis, bet reikia ir jautrumo, empatijos, kantrybės bei ryžto.

Dovilės nuomone, pasirinkta specialybė įpareigoja: logopedas visų pirma turi degti troškimu padėti žmonėms – tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jis turi gebėti nė vieno nenuvertinti: net ir esant sunkiam atvejui, tikėti, kad žmogus gali pasiekti norimų rezultatų.

„Žinoma, dirbant šį darbą svarbi ne tik kantrybė, bet ir gebėjimas rasti kompromisus, susitarti su vaikais, paskatinti juos dirbti, mokytis, žaisti, priklausomai nuo to, kokia tuo metu yra logopedo numatyta veikla. Itin svarbu mokėti bendrauti ir su vaiko tėvais – kartais tai taip pat yra iššūkis. Jei užduočiau sau klausimą, kokia pati norėčiau būti ateityje, tai turbūt svarbiausias dalykas man būtų kompetencija – kad būčiau gera specialistė, išmananti savo darbą, darbšti, kantri ir gebanti rasti ryšį su vaikais“, – sako pašnekovė.

Išlaikai egzaminus ir tuos balus pamiršti

Kad Dovilė yra kantri ir darbšti, rodo ir jos ligšioliniai pasiekimai – baigiamuosius valstybinius brandos egzaminus ji išlaikė gavusi net tris šimtukus. Paklausta, kas lėmė tokią sėkmę, ji skuba iškart paneigti, kad tokius rezultatus lėmė sėkmė: tai nuolatinio, kantraus ir nelengvo darbo mokykloje rezultatas.

„Man buvo svarbu kuo geriau mokytis. Sakyčiau, gal net per daug svarbu buvo gauti pačius geriausius įvertinimus, ypač 6-8 klasėse. Dėl to labai stengiausi. Vėliau įstojau mokytis į Vilniaus licėjų, kur mus labai gerai paruošė valstybiniams brandos egzaminams. Nepasakyčiau, kad baigiamieji egzaminai man buvo sunkūs. Kadangi tarp mano bendraklasių buvo nemažai tokių, kurie išlaikė egzaminus šimtukais – gavo jų po vieną ar kelis, šio fakto per daug nesureikšminu, tai man neatrodo kažkoks mistinis ar neįmanomas rezultatas“, – pabrėžia Dovilė.

Ką ji galėtų patarti moksleiviams, besiruošiantiems laikyti valstybinius brandos egzaminus? Studentė siūlo intensyviai padirbėti – kiek įmanoma užpildyti turimas žinių spragas.

Vyriausybėje vykusioje geriausiai egzaminų išlaikusių abiturientų pagerbimo ceremonijoje

„Siūlyčiau pasinaudoti mokytojų konsultacijomis, jei tokios teikiamos, arba mokytis savarankiškai. Kita vertus, pritariu minčiai, kurią pasakė vienas mano bičiulis: „Baigiamųjų egzaminų rezultatai bus įdomūs ir svarbūs tik universitetui ir tavo močiutei“. Iš tiesų taip ir yra – išlaikai tuos egzaminus ir pamiršti. Suprantu, kad tuo metu, kai baigi mokyklą ir artėja egzaminai, yra daug streso, tačiau patarčiau per daug egzaminų nesureikšminti – tai tik vienas iš etapų, kuris netrukus praeis“, – sako Dovilė.

Svarbu ieškoti įkvėpimo

Pašnekovė tiki tuo, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau visko ir suspėji padaryti, tačiau ji atkreipia dėmesį, kad ne ką mažiau svarbu rasti laiko ir laisvalaikiui, savo pomėgiams. Vidurinėje mokykloje ji septynerius metus skyrė muzikai – lankė Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą. Šiuo metu ji daug laiko skiria dalyvavimui visuomeninėje veikloje.

Dovilė yra Ateitininkų federacijos narė, taip pat neseniai jau antrai kadencijai perrinkta Studentų ateitininkų sąjungos valdybos nare. Mergina džiaugiasi, kad studijos VDU leidžia jai skirti laiko ir visuomeninei veiklai, ir sportui, ir įvairiems kitiems laisvalaikio užsiėmimams, tokiems kaip mezgimas, siuvimas ar kiti rankdarbiai.

„Gyvenime svarbu ieškoti įkvėpimo. Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų esame savo gyvenime sutikę mokytojus ar mokytoją, kuris mus savo pavyzdžiu įkvėpė. Dėl tokių žmonių ir darbo su jais patirties galime pamatyti ir suprasti mokytojo profesijos prasmę ir svarbą. Mokytojai padeda mums formuoti vertybinį stuburą, taip pat įveikti krizes, kurių retam pavyksta išvengti per tuos ilgus mokymosi mokykloje metus. Pedagogo darbas, žinoma, nėra lengvas, nes reikia ir klasėje dirbti, ir ruoštis pamokoms, ir taisyti darbus, ir atlikti daug kitų užduočių. Todėl esu įsitikinusi, jog mokytojo darbas – ne kiekvienam“, – teigia Dovilė.

Lituanistinio švietimo vykdytojai kviečiami teikti paraiškas studijuoti! Studijos nemokamos!

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia lituanistinio švietimo vykdytojus (užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus) dalyvauti Švietimo akademijos parengtoje programoje ir įgyti pedagogo kvalifikaciją arba papildomų dalykinių kompetencijų mokomojo dalyko modulių studijose.

Numatytos studijos pasirinktoje programoje bus finansuojamos projekto „Tęsk: ateik. Tobulėk. Prisidėk!“ lėšomis.  

Neformaliojo ir formaliojo (bendrojo ugdymo) lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje dirbantys asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą gali teikti prašymus ir dalyvauti atrankoje į pedagogikos profesines studijas.

Asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir turintys pedagogo kvalifikaciją, gali dalyvauti atrankoje į mokomojo dalyko modulių studijas (lietuvių kalba ir literatūra (1,5 m. 90 kreditų), istorija (1 m. 60 kreditų), geografija (1 m. 60 kreditų).

Paraiškas galima pateikti internetu https://epasirasymas.vdu.lt/ (Pedagogų perkvalifikavimo prašymai) nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d.  Priėmimo rezultatai  bus skelbiami 2024 m. rugsėjo 25 d. 15 val..  Studijų pradžia numatoma 2024 m. spalio 1 d..

„Pedagogų perkvalifikavimo prašymai“ paraiškų dokumentų teikimo formoje reikėtų pasirinkti studijas pavadinimu:

  • Lietuvių kalba ir literatūra (Lituanistinio švietimo vykdytojas),
  • Istorija (Lituanistinio švietimo vykdytojas),
  • Geografija (Lituanistinio švietimo vykdytojas),
  • Pedagogikos profesinės studijos (Lituanistinio švietimo vykdytojas).

Studijos vyks lanksčiu grafiku (darbo dienomis po pietų nuotoliniu būdu). Paskaitos ir konsultacijos bus organizuojamos nuotoliniu būdu. Medžiaga studijoms bus pateikiama Moodle aplinkoje.

Šių dienų mokytojas išgyvena sudėtingą laikotarpį: tai veikia ir jaunuolių studijų pasirinkimus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų prognozėmis, didysis pedagogų trūkumas mūsų šalyje pasireikš 2025 metais. Dar šiandien dauguma savivaldybių didžiąja dalimi situaciją valdo, nes vyko optimizavimas, mokyklos persistruktūravo, tačiau atlikta analizė rodo, kad po metų mokytojų trūks visose disciplinose – tiek matematikos, chemijos, fizikos ir biologijos, tiek užsienio kalbų, lietuvių kalbos ir literatūros, tiek pradinio bei ikimokyklinio ugdymo.

Šiandien švietimo sistema jau kenčia nuo to, kad trūksta įvairių dalykų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, todėl universitetai, rengiantys mokytojus, siūlo lanksčias ir skirtingus poreikius atliepiančias studijas. Per paskutinius ketverius-penkerius metus išaugo studijuojančių srautai, kai siekiama pedagogo kvalifikaciją ar dalykinę specializaciją įgyti perkvalifikavimo, gretutinių studijų ir nuosekliuoju būdu. Reikia pažymėti, kad dideles investicijas į šias papildomas studijas skiria Europos Sąjungos fondai.

 

Sulaukia aplinkinių skepsio

Lietuvos specialistų darbo rinka per dešimtmetį „susitraukė“ kelis kartus, todėl ypač skaudžiai tai pajuto viešojo sektoriaus institucijos. Konkuruojant dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų viešasis sektorius sunkiai konkuruoja su privačiu sektoriumi, kuris aukštesniais atlyginimais pritraukia daugiau jaunimo. Taip nutiko ir švietime – dalis pedagogikos studijas baigusių absolventų savo karjerą kuria privačiose mokyklose arba kitose, ne pedagoginės veiklos, srityse.

Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, aktuali problema – ir mokytojo profesijos prestižo visuomenėje klausimas. Jis nėra vienareikšmiai neigiamas ar teigiamas, labiau svyruojantis, bet galima pasidžiaugti, kad pedagogų rengimo pertvarkos, pozityvios komunikacijos, mokyklų vadovų ir, be abejo, pačių mokytojų dėka profesijos prestižas auga, o tai veikia ir jaunuolių studijų pasirinkimus.

„Mane stebina viešumoje pasirodantys pasisakymai, kad į ugdymo krypties studijas ateina studijuoti tie, kurių akademiniai pasiekimai yra prasti, kurie savęs kitur nerado. Iš tiesų yra priešingai, jeigu žiūrėtume pagal stojimo kryptis, stojimo balus – ugdymo  krypties mokslai nėra lentelės apačioje, o yra prie viršutinių pasirinkimų.

Stojančiųjų situacija keičiasi į gerąją pusę, kiekvienais metais daugėja šimtukininkų. Pavyzdžiui, STEAM pedagogikos: matematikos ir technologijos pedagogikos studentė išlaikė du egzaminus – lietuvių kalbos ir matematikos ir gavo šimtukus, specialiosios pedagoginės pagalbos studentė atėjo su trimis šimtukais. Turime šimtukininkų tiek pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo, tiek Mokomojo dalyko pedagogikos, tiek menų pedagogikos srityse“, – akcentuoja VDU Švietimo akademijos kanclerė.

Lina Kaminskienė

Į pedagogiką ateina stiprių žmonių karta, kuriems šiandien pasirinkti mokytojo kelią reiškia ne tik vidinį apsisprendimą, bet ir atlaikyti viešąją nuomonę. Jie dažnai sulaukia aplinkinių skepsio: „Kur tu eini? Ką tu darysi?“ Tai nėra lengva, tačiau didėjantis stojančiųjų skaičius įrodo tų žmonių brandą. Svarbu yra žmogaus vidinis balsas, noras būti mokytoju, keisti sistemą.

Partnerystė ir skatinamosios stipendijos

Teigiamą pokytį jaunuolių pasirinkimams daro skatinamosios stipendijos. Jos yra vienas iš labai aiškių būdų pasakyti jauniems žmonėms: jūsų labai reikia mokyklose! Taip pat didelės viltys dedamos į savivaldybių iniciatyvas ir tikslines programas, kurios jau irgi duoda pirmų rezultatų. Pavyzdžiui, Kauno rajone jau trečiuosius metus veikia Jaunųjų pedagogų klubas, panašiu keliu planuoja eiti ir kitos savivaldybės, tokia neformali pedagoginių studijų viešinimo veikla vyksta ir Klaipėdos rajono savivaldybėje. Kauno mieste įsteigta ugdymo krypties klasė Kauno Maironio gimnazijoje, aktyvios programos ir jaunųjų pedagogų klubai startavo Panevėžio rajono, Utenos, Alytaus ir kitų rajonų savivaldybėse.

„Mokyklų vadovams nuolat sakome, kad be jų nebus ir mūsų. Turime kartu bendradarbiauti, kad gabius jaunuolius sudomintume mokytojo profesija ir jai įgyti reikalingomis studijomis. Partnerystė su mokyklomis, savivaldybėmis mokytojų rengime yra kertinė. Tai ir planuojame stiprinti. Manau, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos remiamos programos – skatinamosios stipendijos (šiuo metu yra 357,50 euro) prioritetines specializacijas pasirinkusiems studentams, taip pat padidintos stipendijos paskutinių studijų metų studentams, kurie sudaro sutartis dėl darbo mokyklose, yra teigiami pavyzdžiai, kurių neturėtume atsisakyti iki kol mokytojų rengimas bus daugiau ar mažiau subalansuotas pagal švietimo sistemos poreikius. Kitaip tariant, jei norime turėti, turime investuoti“, – įsitikinusi prof. Dr. L. Kaminskienė.

Svarbu laiku pastebėti ir padėti „įkvėpti oro“

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė pripažįsta, kad pastaruoju metu dažniausiai girdimos ir įvardijamos problemos – pagalbos specialistų trūkumas ir nepakankamas finansavimas. Sprendžiant jas, tikrai veikia stipendijos ir numatyta savivaldybės parama jauniems mokytojams, atvykstantiems dirbti į regiono mokyklas, greta steigiami Jaunųjų pedagogų klubai, kuriuose su mokiniais dirba VDU dėstytojai bei savivaldybių atstovai. Šiuo atveju planuojamos paskaitos universitete, praktikos savivaldybių mokyklose, kuriose gerąja patirtimi dalinasi mokytojai, organizuojamos vasaros stovyklos.

„Šių dienų mokytojas išgyvena labai sudėtingą laikotarpį. Turbūt net nereikia komentuoti, su kuo susiduria mokytojai, nes šių mokslo metų teminis laukas tai atskleidžia: pasiruošimas darbui pagal atnaujintas programas, pasikeitimai egzaminų sistemoje, ministro ir vice-ministro atsistatydinimas, didelis darbo krūvis, vaidmenų konfliktai, organizacijos kultūra. Greta svarbu išskirti ir nemažą atsakomybę, kurią pedagogas „neša“, emociškai sudėtingas situacijas, kartais nepamatuojamus lūkesčius ir reikalavimus pedagogui“, – vardija Ilona Tandzegolskienė-Biegalovė.

Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė

Ką galima su tuo padaryti? Pašnekovė primena mokslininko J. Smith išsakytą mintį, kad streso apimtas asmuo jaučiasi lyg „skęstantis“, o perdegimą patiriantis  jaučiasi tarytum „paskendęs“. Tai daug ką pasako. Tokiu atveju reikia pastebėti ir padėti tarytum „įkvėpti oro“, kad situacija taptų aiškesnė. Šiuo atveju bendras pokalbis su kolega, administracija, psichologu gali padėti pamatyti, kas gi vyksta. Turi būti išnaudota galimybė organizacijoje perskirstyti atsakomybes, sulaukti pagalbos iš išorės per supervizijas, seminarus, individualius pokalbius. Situacija turėtų būti aptariama organizacijos lygmeniu, siekiant perstruktūruoti pačią veikimo sistemą.

Su naująja karta daug kas bus kitaip

2050-aisiais Lietuvą kurs dabartiniai darželinukai, taigi, neabejojama, su naująja karta daug kas bus kitaip. VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas sako, kad ta karta bus išties išskirtinė – stipriai skirsis nuo šiandieninių 30-mečių ir 40-mečių.

„Apart technologinio faktoriaus, ypač prijaukinant dirbtinį intelektą, daug didesnis dėmesys bus sutelktas į socialinio ir emocinio raštingumo klausimus bei žaliąsias idėjas. Mokiniai, o vėliau ir jas baigę asmenys, neatskiriama savo gyvenimo dalimi laikys šiuos klausimus. Be to, nuolatinio mokymosi visą gyvenimą klausimas nebebus nišinis, o bus savaime suprantamas ir menkai kvestionuojamas aspektas“, – tiki jis.

Mindaugas Nefas

M. Nefas neabejoja, kad ateityje bus labiau investuojama į mokytojų rengimą ir nuolatinį mokymąsi, mokytojais noriai taps įvairių profesijų ir įvairios patirties žmonės, mokytojai bus švietimo sistemos bendrakūrėjai: „Apšvietos epochoje, XVIII a., filosofas Imanuelis Kantas sakė: „Išdrįsk pažinti, turėk drąsos naudotis savo protu!“, taigi šią jo mintį galėčiau pratęsti. Turėkime drąsos savo protą ir kompetencijas paskirti jaunų žmonių ir visuomenės ugdymui. Juk tai ambicinga ir reikalinga užduotis“.

 

Priėmimas į bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje

Nuo birželio 1 d. iki liepos 24 d. 12 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Šio bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu liepos 31 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo  liepos 31 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU liepos 31 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais planuojamas papildomas priėmimas, kuris vyks dviem etapais. Daugiau informacijos.

Stojamieji egzaminai stojantiems į menų ar meno pedagogikos studijas vyks nuo birželio 13 d. iki liepos 22 d. Stojantieji į stojamuosius egzaminus turi registruotis ne vėliau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino dienos. Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus ir jų tvarkaraščius rasite čia.

Išsamiau su prašymų studijuoti VDU pateikimo tvarka kviečiame susipažinti šiame vaizdo siužete:

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

 

Vytauto Didžiojo universitetas ugdymo mokslų studijas VDU Švietimo akademijoje siūlo rinktis tiek Kaune, tiek Vilniuje. Platus ugdymo mokslų pasirinkimas net dviejuose miestuose užtikrina lanksčias galimybes rinktis norimą studijų programą bei studijų vietą.

Norintys studijuoti VDU Švietimo akademijoje Vilniuje gali rinktis šias programas:

VDU Švietimo akademijoje Kaune stojantieji gali rinktis šias programas:

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2024 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse.

 

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52-102, 44244, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštas:  loreta.petrauskaite[eta]vdu.lt, justina.sisaite[eta]vdu.lt, egle.gailusyte[eta]vdu.lt, laurynas.samajauskas[eta]vdu.lt

Metų mokytojas Mantas Karanauskas: „Įdomiausia ne būti kalno viršūnėje, o kopti iki jos“

Lrytas.lt projekte „Lietuvos mokytojas 2024“  Metų mokytoju išrinktas Balsių progimnazijos ir Šiaurės licėjaus geografijos mokytojas Mantas Karanauskas didžiuojasi gautu įvertinimu, tačiau prisipažįsta, kad pats nesijaučia esąs geriausias Lietuvoje. „Tiesa, kad esu vienas aktyviausių pedagogų: atvirai kalbu apie švietimo problemas ir skaudulius, drąsiai viešumoje reiškiu savo nuomonę, matyt, tai irgi yra dalis to, kodėl būtent aš gavau šį apdovanojimą“, – sako jis.

Tai, kad mūsų šalyje organizuojami Metų mokytojo rinkimai, anot Manto, rodo, kad švietimo sritis ir jame dirbantys žmonės yra įdomūs ir svarbūs ne tik pačiai švietimo bendruomenei, bet ir visuomenei: „Visgi lipant į kalną įdomiausia ne būti kalno viršūnėje, kai ją pasieki, o kopti iki jos“.

Patarė kreiptis į 100 mokyklų

Mokykloje mokytoju Mantas dirba jau 11 metų. Istorija, kokiu būdu ir kaip jis atkeliavo į mokyklą, pasak jo, grįsta visų pirma jo paties atkaklumu. Baigęs mokyklą, Mantas ėmė studijuoti geografijos pedagogiką tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete (šiuo metu – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), o po kelerių metų papildomai baigė turizmo vadybos studijas, ir tuomet pradėjo ieškoti darbo.

Pirminis jo planas buvo padirbėti turizmo agentūroje – vienoje iš jų jam pavyko įsidarbinti puse etato. Nors darbo užmokestis buvo visai nedidelis, visgi Mantas įvertino tai, kad, studijuojant magistrantūrą, to susimokėti už bendrabutį pakaks. Laikui bėgant kilo mintis pamėginti įsidarbinti ir mokykloje.

„Kartą giminaitis pavėžėjo mane automobiliu iki mano gimtosios Šeduvos, nes pats tuo metu automobilio neturėjau. Mums bevažiuojant jis pasiteiravo, ar ieškau darbo ir kokio? Prisipažinau, kad esu išsiuntęs savo gyvenimo aprašymą vienai ar dviem mokykloms ir norėčiau padirbėti mokytoju. Jis šyptelėjo ir patikino, kad reikia išsiųsti užklausą 100 mokyklų ir galbūt tuomet pavyks sulaukti teigiamo atsakymo. Taip ir padariau: užsiplikiau ryte kavos, pasirašiau gerą motyvacinį laišką ir išsiunčiau jį visoms Vilniaus mokykloms su užklausa, kad galbūt jiems reikėtų geografijos mokytojo. Ir gavau tris atsakymus. Vienos mokyklos atstovas patikino, kad geografijos mokytojo jiems nereikia. Antrame laiške buvo rašoma, kad mokyklos direktorė šiuo metu atostogauja ir man bus atsakyta rugsėjo mėnesį, bet iki šiol iš ten man niekas taip ir neparašė. Iš trečiosios mokyklos gavau atsakymą, kad jiems reikalingas geografijos mokytojas, bet tik mėnesiui laiko, tad jei man tinka, esu laukiamas. Aš sutikau“, – savo karjeros pradžią mokykloje prisimena M. Karanauskas.

Taip Mantas pradėjo dirbti Vilniaus Balsių progimnazijoje: mėnesį laiko jis mokė vaikus geografijos dalyko, pavaduodamas mokytoją, kuriai užsitęsė atostogos. Po mėnesio mokyklos direktorė pasiūlė Mantui pasilikti – vesti tris pamokas per savaitę, tuo pačiu puse etato darbuotis mokytojo padėjėju. Metus laiko Mantas taip ir dirbo, kol sužinojo, kad jo kolegė išeina į kitą darbovietę – tuomet jam buvo pasiūlytas pilnas geografijos mokytojo etatas.

„Kai tik įsidarbinau, maniau, metus laiko padirbėsiu, o jau tada žiūrėsiu, kaip čia viskas galės būti toliau. Tačiau po metų jau aiškiai žinojau, kad ir toliau noriu dirbti mokykloje: mane turbūt labiausiai motyvavo puiki atmosfera kolektyve, šaunūs kolegos. Išties jaučiausi esantis savo vietoje, dariau tai, kas man patinka ir yra įdomu. Žinoma, pirmosios pamokos nebuvo lengvos, tenka pripažinti, kad iššūkių buvo ir nemenkų. Bet štai jau 11 metų dirbu mokykloje, vadinasi, kaip ir pavyko“, – juokėsi M. Karanauskas.

Ties tuo galėjo baigtis jo, kaip mokytojo, karjera

Paklaustas, kokie didžiausi iššūkiai anuomet laukė jo, kaip pradedančio mokytojo, Mantas iškart prisimena vieną konkretų pavyzdį.

„Iki šiol labai gerai prisimenu vieną klasę, kuri turėjo du klasės vadovus, kas šiaip jau yra retas atvejis mokykloje. Bet toje klasėje buvo rimtų drausmės problemų – vienas klasės auklėtojas, kūno kultūros mokytojas, buvo atsakingas už tos klasės drausmę, o kita auklėtoja buvo atsakinga už tos klasės dokumentaciją. Tai buvo klasė, su kuria dirbant net ir tiems mokytojams, kurie turėjo daugybę metų darbo mokykloje patirties, buvo didelis iššūkis. Su tais iššūkiais bei sunkumais susidūriau ir aš. Būdavo, ateinu į klasę, ruošiuosi sėsti prie savo stalo ir matau – ant kėdės pribarstyta smeigtukų. Iš pradžių ėmiausi metodikos su jais tartis ir taikiai spręsti situacijas, neiti į konfliktą. Bet tada, pamenu, labai aiškiai suvokiau, kad jeigu tokių klasių, kurių didžioji dalis mokinių yra visiškai nemotyvuoti, būtų daugiau, tikėtina, kad ties tuo ir būčiau baigęs savo kaip mokytojo karjerą. Visa laimė, kad tik viena klasė buvo sudėtinga, o buvo dar devynios klasės, kurių pamokų laukiau. Tai ir nugalėjo. Tai buvo mano stiprybė šioje situacijoje“, – pasakoja M. Karanauskas.

Pirmuosius žingsnius mokykloje žengiantiems pradedantiesiems pedagogams jis iki šiol pataria žengti į mokyklą drąsiai. Itin svarbu į pirmąsias pamokas įdėti kuo daugiau pastangų ir drąsos. Anot Manto, nuo pirmųjų pamokų priklauso, kas toliau tas pamokas ves: ar jas ves mokytojas ir jis palaikys tvarką klasėje, mokys ir ugdys, ar, jeigu jis to nedarys, iniciatyvą perims patys mokiniai. Čia jau kaip krepšinyje: kai pralaimi 30 taškų, tad kad ir kiek bebūtų likę laiko iki rungtynių pabaigos, perimti persvarą į savo pusę yra itin sudėtinga.

Vaikai gudrauja, pasitelkdami dirbtinį intelektą

Per tuos 11 metų, kuriuos praleido dirbdamas mokytoju mokykloje, Mantas sako, kad jis ir pats labai pasikeitė. Pirmaisiais metais ypatingai daug dėmesio reikėdavo skirti pasiruošimui pamokoms, kur kas daugiau laiko resursų reikalavo ir atsiskaitomųjų darbų taisymas. Įgijus patirties, dabar viskas vyksta kur kas greičiau ir paprasčiau: Mantui užtenka peržiūrėti, kokios yra temos, susidaryti pamokos planą. Jeigu anksčiau jis rašydavo planą raštu ant popieriaus, tai dabar planas yra tiesiog jo mintyse – į kiekvieną pamoką jis eina mintyse apgalvojęs, ką pamokos metu mokiniai veiks, ko jie bus mokomi, ką Mantas pasakos ir kokie bus pamokos akcentai.

M. Karanauskas su moksleiviais

Darbas mokykloje priklauso ne tik nuo patirties – daug kas keičiasi ir priklausomai nuo laikmečio. Pastaruoju metu mokymosi procese vis dažniau dalyvauja ir dirbtinis intelektas.

„Vienos pamokos metu mokiau vaikus apie atsinaujinančius energijos išteklius. Daviau jiems kūrybinį darbą – vos po penkių minučių pamačiau, kad dauguma mokinių vos ne didžiausią projektą padarė. Klausiu, kaip? O mokiniai paaiškino, kad pasitelkė dirbtinį intelektą, tad visus atsakymus jau turi. Tai buvo puiki proga pasikalbėti apie tai, kad turėti visus atsakymus, kuriuos pateikia dirbtinis intelektas, yra puiku, tačiau svarbu ne vien tik gauti rezultatą – mokinys labai paauga, kai to rezultato jis pats ieško“, – akcentuoja pašnekovas.

Kad sudomintum mokinius, kuri mini spektaklį

Sudominti geografijos mokslu mokinius nėra sunku – gerai pasiruošus pamokai, mokiniams galima pateikti labai įdomių faktų bet kuria tema. Tiesa, vaikai jau nelabai ir nustemba, jei pamokos metu jiems parodai filmą, sukuri skaidres, jei darai apklausą ar atsiskaitymą per mobiliuosius telefonus. Tik, pasak Manto, technologijų naudojimas neturėtų būti per dažnas.

„Pamenu, vaikams daviau užduotį iki kitos pamokos išmokti valstybių sostinių pavadinimus, žinoti jų geografinę padėtį. Ir nusiunčiau jiems nuorodą, kurią paspaudę jie galėjo jas išmokti virtualiu būdu, taip pat atsiskaityti naudodami mobiliuosius telefonus. Už tai buvo rašomas įvertinimas. Gan greitai pasipylė atsakymai ir beveik visi mokiniai gavo aukščiausius įvertinimus – kone vien dešimtukai! Nesu tikras, ar tą programėlę galima kaip nors nulaužti, apeiti, bet nuo to laiko sau pasakiau, kad galbūt atsiskaitymams geriau vėl naudoti popierinius testų variantus“, – juokėsi M. Karanauskas.

M. Jakobas įteikia apdovanojimą M. Karanauskui

Pašnekovas neslepia: kartais, kad sudomintum mokinius, tenka surengti kone mini spektaklį. Ir viena to spektaklio dalių yra mokytojo balsas: net balso tembrą turi nustatyti tinkamą, t.y. jeigu rėksi ar kalbėsi labai garsiai, mokiniai neklausys, o jeigu kalbėsi ypač tyliai, tai girdės tik tie, kas sėdi priekyje. Svarbi ir greita reakcija pamokos metu: jei sugalvoji įdomų pamokos scenarijų, bet pamatai, kad pamoka tokiu būdu nepavyksta, reikia iškart keisti metodiką ir mokyti kitaip. Žinoma, greitas persiorientavimas galimas turbūt tik įgijus atitinkamos šio darbo patirties.

„Kartą mokinys manęs paklausė, kodėl jam reikia žinoti kur yra, pavyzdžiui, Ispanija ir kokioje ji yra klimato juostoje, – pamena pašnekovas. – Aš jo pasiteiravau, kuo jis nori būti ateityje, ir išgirdau, kad jis nori tapti krepšininku. Pasiūliau įsivaizduoti, kad jis žiemos metu skrenda su savo krepšinio komanda į Madridą, kur net žiemos metu yra pakankamai šilta, ir jis išlipa iš lėktuvo apsivilkęs šilčiausią paltą, su šilčiausia kepure ir apsimaturiavęs šaliku. Ko gero, daug kas į jį žiūrėtų kaip į keistuolį ir juoktųsi. Arba jei žiemos metu vyktų į Latviją ir būtų apsivilkęs tik šortus ir marškinėlius trumpomis rankovėmis – taip pat būtų komiška situacija. Štai tuomet mokinys visgi pripažino, kad šios žinios jam reikalingos“.

Planas – parašyti antrąją knygą

Pradėjęs dirbti Vilniaus Balsių progimnazijoje, Mantas įkūrė ir pradėjo kuruoti mažąją 3-6 klasių mokinių savivaldą. Kiekvienų metų kovo ir balandžio mėnesiais mokytojas su mokiniais renka panaudotas baterijas ir priduoda jas surenkančiai bendrovei – tai puiki proga pakalbėti su mokiniais ir apie tvarumą.

Mantas taip pat yra įkūręs Jaunųjų keliautojų klubą: „Kai pradėjau vaikus mokyti geografijos, kartas nuo karto suorganizuodavau kokią nors išvyką pamokų metu. Vaikams edukacijos labai patiko, bet puikiai suvokiau, kad negaliu jų organizuoti dažnai ir ypač pamokų metu, nes nukentės mokinių žinios. Taigi nusprendžiau pasiūlyti vaikams papildomą privačią veiklą, įkurdamas Jaunųjų keliautojų klubą. Mūsų pirmoji kelionė, į kurią leidomės prieš 7-8 metus, buvo į Nidą. Klubą iš pradžių lankė 8 mokiniai, o štai dabar ją lanko jau 28, kartais net į klasę vos sutelpame“, – džiaugėsi jis.

Pirmosios kelionės metu išvykus į Nidą, tai tapo kasmetine tradicija – Jaunųjų keliautojų klubo nariai kasmet ten vyksta žiemą. Mantas juokiasi, kad pirmaisiais metais, su būriu vaiku apsistodavęs viešbutyje, vis sulaukdavo klausimo, kas tokio vyksta Nidoje, dėl ko jie visi čia atvyko. Mantas atsakydavo, kad nieko nevyksta, todėl jie ir atvyko. Kelionės metu Nidoje vaikų laukia naktiniai žygiai, edukacijos, lankymasis muziejuose ir kt.

Ir tai dar ne viskas, ką veikia Mantas – jam buvo kilusi idėja pasakoti vaikams apie įvairias profesijas. Tiesa, pradėjęs ieškoti apie tai informacijos, jis susidūrė su jos stygiumi: knygyne jam buvo pasiūlyta plona knygelė, kuriame profesijos buvo pristatinėjamos itin primityviai, t.y. kad policininkas padeda žmonėms, ugniagesys gesina gaisrus, chirurgas operuoja žmones ir t.t.

Matydamas tokios literatūros stygių, jis nusprendė parašyti knygą. Iš pradžių planavęs pakalbinti dešimt įvairių profesijų atstovų, galiausiai savo knygoje pašnekino net 23 – žurnalistą, žirgų kaustytoją, delfinų trenerį ir kt. Praėjus penkeriems metams nuo pirmosios knygos išleidimo, Mantas jau turi planą ir idėjų parašyti antrąją knygą, tiesa, šiuo metu tam kiek trūksta laiko.

Paklaustas, kaip jam pavyksta atrasti laiko tokiai gausybei skirtingų veiklų, M. Karanauskas pabrėžia, kad visi turi vienodą laiko kiekį, t.y. 24 valandas paroje, bet viską lemia laiko vadyba: „Svarbiausia gerai susidėlioti savo dienotvarkę ir susiplanuoti norimas nuveikti veiklas. Jeigu susiplanuoji teisingai, viską spėji. Žinoma, kartais nukenčia mano laisvalaikis ar poilsis – dažnai tenka pamokoms ruoštis sekmadieniais, kai tądien iš tiesų reiktų ilsėtis. Bet kiekviena veikla, kurią darau, ir kiekviena bendruomenė, kurioje būnu, yra labai skirtinga, tad tam skirtas laikas turi žavesio“, – sako jis.

 

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šalčininkų rajono savivaldybe

Gegužės 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šalčininkų rajono savivaldybės, atstovaujama mero Zdzislavo Palevičiaus.

Sutartimi siekiama abipusiai naudingų tikslų rengiant kvalifikuotus mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Šalčininkų rajono savivaldybėje.

Kalbėdamas apie Šalčininkų rajono poreikius meras Zdzislav Palevič, pabrėžė, kad į profesinį mokinių informavimą ir motyvavimą būtina įtraukti ne tik universiteto dėstytojus, bet ir studentus, kurie savo pavyzdžiu parodytų, jog jų pasirinktos profesijos yra patrauklios, o studijos – perspektyvios. Kaip vieną iš labiausiai trūkstamų specialybių meras Zdzislav Palevič įvardijo pedagogų trūkumą. Jis priminė, kad savivaldybė jau ėmėsi medikų pritraukimo programos įgyvendinimo, taip pat mokamos stipendijos labiausiai trūkstamas specialybes studijuojantiems studentams. Kaip rajono išskirtinumą jis akcentavo daugiakultūriškumą ir mokinių ugdymą tautinių mažumų kalbomis.

VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio teigimu, visų profesijų ir specialybių pradžia – mokytojas, todėl nemažai dėmesio skyrė mokytojų ruošimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sričiai.

„Svarbiausias yra mokytojas. Be jo neturėsime nei gydytojų, nei inžinierių. Prikalbinti mokinį stoti į pedagogo studijas – sunkus uždavinys, bet įmanomas, bet dar sunkesnis uždavinys – jo grįžimas dirbti į savo rajoną, kad neliktų didžiuosiuose miestuose. Mes turime kartu dirbti su jaunuoliu nuo 9 – 10 klasės, lydėti per visas studijas, užtikrinti, kad jis sugrįžtų praktikai į savo mokyklą, kad baigus studijas jam būtų užtikrintas pilnas etatas, – pabrėždamas abipusio darbo svarbą kalbėjo VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Susitikime dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė, Švietimo akademijos kanclerės pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas, Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, Šalčininkų rajono vicemeras Valdemar Sliževski, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič ir specialistai Halina Smykovska, Aleksandra Sankovska, Irina Aikovskaja, o taip pat švietimo įstaigų vadovai.

 

Prasideda priėmimas į magistrantūros studijas

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), vykdantis studijas, grįstas Artes Liberales principais, nuo gegužės 27 d. skelbia priėmimą į 68 magistrantūros studijų programas. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo, vykdomų anglų kalba ir kitų, studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių, studijų programų.

Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu: http://epasirasymas.vdu.lt. Prašyme galima nurodyti iki 4 pageidavimų. Stojantysis pageidavimus turėtų pateikti  prioriteto mažėjimo tvarka.

Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki birželio 26 d. 17 val. VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

 

VDU Švietimo akademija kviečia studijuoti:

 

Birželio 27 d. vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas, tik tiems, kurie kandidatuoja į studijų programas, kurių priėmimo sąlygose numatytas motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime nurodytu laiku. Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto apie tai pranešti studijų programą vykdančiam akademiniam padaliniui ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.

Informaciją apie 2024 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

In Memoriam. Mirė buv. LEU mokslo prorektorė, edukologė Irena Musteikienė

Gegužės 24 d., penktadienį, mirė kalbininkė, edukologė, buvusio Lietuvos edukologijos universiteto prorektorė Irena Musteikienė.

I. Musteikienė gimė 1933 m. sausio 12 d. Paverpenyje (Kelmės valsčiuje). 1955 m. su pagyrimu baigė Maskvos pedagoginiame institute rusų kalbą ir literatūrą. Grįžusi į Lietuvą, 1956–1957 m. dėstė Vilniaus elektromechanikos technikume, 1957 m. konkurso keliu tapo Vilniaus pedagoginio instituto (VPU, nuo 1992 m. Universiteto) vyr. dėstytoja. 1991 m. Pedagoginio instituto taryba jai suteikė profesorės pedagoginį vardą. 1993 m. VPU Senatas Ireną Musteikienę išrinko mokslo prorektorės pareigoms, kuriose ji išdirbo iki 2003 metų.

Ji paskelbė per 70 mokslinių straipsnių. Parašė (rusų kalba) vadovėlius aukštosioms mokykloms. 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dekretu I. Musteikienė buvo apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
VDU Švietimo akademijos bendruomenė reiškia užuojautą artimiesiems.

Skelbiami VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybos narių rinkimai

Vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Edukologijos tyrimų instituto (toliau – ETI) nuostatų, patvirtintų VDU senato 2021 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. SEN-N-38     (2023 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. SEN-N-28 nauja redakcija),  25.1, 25.4, 25.5 punktais, ir atsižvelgdama į VDU Švietimo akademijos (toliau – ŠA) ETI direktorės 2024 m. gegužės 21 d. potvarkį Nr. ETI-PT-02 „Dėl ETI mokslo tarybos narių rinkimų“:

  1. S k e l b i mi pradėti VDU ŠA ETI mokslo tarybos rinkimus į dvi laisvas vietas.
    • ŠA ir ETI bendruomenės rinkiminis susirinkimas, kuriame bus renkami Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybos nariai į dvi laisvas vietas, vyks 2024 m. rugpjūčio 28 d., 10 val., nuotoliniu būdu, naudojantis nuotolinio posėdžio platforma Microsoft Teams. Slapto balsavimo rezultatus patvirtins Edukologijos tyrimų instituto administratorė Lina Šedbarė, kuri užtikrins balsavimo slaptumą ir pateiks rinkimų rezultatus elektroninės programos pagalba.
    • Siūlymai / keliamos kandidatūros dėl kandidatų į Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybą teikiami el. paštu eti@vdu.lt nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki rugpjūčio 26 d.
  2. Kandidatus kelia VDU ŠA ir ETI darbuotojai bei ETI misijos įgyvendinimu suinteresuoti juridiniai ir fiziniai asmenys (pagal ETI nuostatų 25.5 punktą).

 

Vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto nuostatų, patvirtintų VDU senato 2021 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. SEN-N-38 (nauja redakcija 2023 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. SEN-N-28),  25.4 punktu, VDU Edukologijos tyrimų instituto direktorė skelbia VDU Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybos narių kandidatūrų į dvi laisvas vietas, rinkimus.

Pagal Edukologijos tyrimų instituto nuostatų 25.1. punktą, Mokslo tarybą sudaro 7 (septyni) nariai, iš kurių ETI direktorius (-ė) yra tarybos narys(-ė) pagal pareigas. Ne mažiau kaip 90 (devyniasdešimt) procentų tarybos narių sudaro mokslininkai ir iki 10 (dešimt) procentų – socialiniai partneriai. ETI Mokslo taryba sudaroma 5 (penkeriems) metams. Šių rinkimų metu bus renkami du nariai mokslininkai.

Skelbiami Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybos narių rinkimai, kurie vyks rugpjūčio 28 d. val. 10 val. ir rezultatai bus skelbiami šio susirinkimo metu.

ŠA ir ETI bendruomenės rinkiminio susirinkimo online jungimosi nuoroda:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_M2U0NTNmYWMtZTc4Zi00MGM0LWFjM2UtM2FkZjhiNjc1ZTdk%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2210701389-4f5b-4078-baea-209e39c6210e%22%2c%22Oid%22%3a%2286af8ee7-0d4c-4ed0-a242-4acc49a8264d%22%7d

Microsoft Teams

Join the meeting now

Meeting ID: 371 265 767 268

Passcode: UhWU

Kandidatus į ETI mokslo Tarybos narius (pateikiant raštišką kandidato sutikimą dalyvauti rinkimuose)  kelia VDU ŠA ir ETI darbuotojai bei ETI misijos įgyvendinimu suinteresuoti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Savo kandidatūrą  gali kelti ir pats dėstytojas ar mokslo darbuotojas, pateikdamas prašymą kandidatuoti.

Dokumentų Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto Mokslo tarybos narių kandidatūrų į dvi laisvas vietas rinkimams pateikimas vyksta nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki rugpjūčio 26 d. el. paštu eti@vdu.lt.

Informuojame, kad ETI Mokslo taryba atlieka šias funkcijas:

  • priima nutarimus svarbiausiais ETI veiklos organizavimo ir kitais klausimais;
    svarsto ETI struktūrinių̨ vienetų steigimo, pertvarkos ir (arba) panaikinimo klausimus;
  • skirsto ETI centralizuotai gautas lėšas;
  • svarsto ir teikia Senatui tvirtinti ETI pagrindines mokslinių tyrimų kryptis;
  • viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka kandidatus į savo struktūrinių vienetų ir veiklos organizavimo formų vadovus ir teikia juos rektoriui. Jeigu rektorius teikiamų kandidatūrų nepavirtina, ETI Mokslo taryba teikia kitas kandidatūras;
    tvirtina nuolatines arba laikinąsias komisijas, susijusias su ETI mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos koordinavimu ir projektų rengimu;
  • svarsto ir teikia ETI direktoriui(-ei) pasiūlymus dėl bendradarbiavimo su mokslo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
  • rengia ir tvirtina savo darbo reglamentą;
  • tvirtina ETI strateginį veiklos planą, jo pakeitimus ir (arba) patikslinimus;
  • tvirtina ETI metinės veiklos ataskaitą(-as);
  • atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir Universiteto vidaus dokumentuose nustatytas funkcijas.

Kandidatas pateikia šiuos dokumentus: