Domas Boguševičius: „Mokytojo mums reikia tokio, kokio norime mokinio“

Daugialypis mokytojo prestižas

Mokytojo profesijos prestižo klausimas politikų ir žiniasklaidos pastangomis pastaraisiais metais tapo klaikiai nuvalkiota kliše. Apmaudžiausia, kad šios klišės grėsmė slypi ne dažname jos naudojime, o pačiame sąvokos turinyje.

Seniai ausį rėžia mokytojo misijos ar darbo (nelygu kokie pasirenkančiojo motyvai) įvardijimas profesija. Nepamiršdami didžiulės pagarbos profesinių mokyklų ugdytiniams ir juos ruošiantiems specialistams, privalome pabrėžti, kad šiandien geras savo srities mokytojas pirmiausia įgyja išsilavinimą ir tyrėjo įgūdžius, suteikiančius pagrindą jo savarankiškam ir kritiškam veikimui pasirinktoje srityje. Mokytojo veiklos gretinimas su profesija vaizdiniais mus sugrąžina į XIX a. pedagogines seminarijas ir XX a. totalitarinių valstybių indoktrinuotas pedagogikos studijas, kurių reikšminė sudedamoji dalis buvo pagal iš anksto apibrėžtą algoritmą vykdomas automatinis tarpininkavimas tarp vadovėlio ir mokinio. Ir laimingi buvo tie, kurių mokymąsi išskirtiniu pavertė neordinarinės mokytojų nonkonformistų asmenybės. Tuo tarpu šiandien, netikrumo, sumaišties ir nevilties amžiuje, mokytojas iš automatizuoto vykdytojo turi tapti savarankišku švietimo formuotoju. Tiesiog informacijos, direktyvų, galimybių ir reikalavimų gausa diktuoja asmeninės atsakomybės ir savarankiškų švietimo sprendimų pasirinkimo neišvengiamybę.

Verta pabrėžti ir tai, kad antroji junginio „mokytojo profesijos prestižas“ dedamoji, prestižas, yra palyginti sąlygiška. Ją sudaro daugybė elementų, į kurių sąrašą patenka asmeninės pedagogo savybės, savivertė ir pripažinimas, mokytojo išsilavinimo kokybė, atlygis už darbą ir daugybė kitų. Įdomiausia tai, kad prestižas dažnokai apibrėžiamas nurodant jo erozijos požymius ir lyginant skirtingų istorinių tarpsnių mokytojų statusą. Visgi mūsų visuomenei reikėtų vengti lyginti dabarties ir ankstesnių, XX a. pirmosios pusės ir vidurio įsivaizdavimais grįstų, mokytojo autoriteto vaizdinių, nes, kaip rodo šios srities istorikų tyrimai ir dažno asmeninė patirtis, už įsivaizduojamo autoriteto neretai slypėjo mokytojo tapatinimas su valdžios struktūromis ir baime. Pakaktų vien prisiminti sovietmečiu mokyklų mokiniams pateikiamas charakteristikas, nesunkiai tapdavusias „nepatogiųjų“ kontrolės įrankiu.

Galiausiai būtina nepamiršti, kad mokytojo autoritetas visada yra veikiamas ir žiniasklaidos kokybės. Todėl prieš svarstant mokytojų rengimo klausimus, pirma derėtų kalbėti apie žurnalistikos studijų kokybę. Nauja mokytojų rengimo sistema leidžia viltis, kad dalis naujai paruoštų mokytojų ne tik pasirinks pedagoginį darbą, bet ir taps profesionaliai švietimo temomis rašančiais žurnalistais.

Kokio mokytojo reikia Lietuvai?

Tarp daugybės strategijų, vizijų ir gairių gairėms rengti, iki šiol nepraradusi aktualumo išlieka Meilės Lukšienės su bendražygiais dabartinės nepriklausomybės aušroje kurtos „Tautinės mokyklos koncepcijos“ mintis apie švietimo idealą – laisvą asmenybę laisvoje visuomenėje. Praktika, deja, pasirodo nuvilianti.

Ryškus nepasitikėjimo mokytojų profesionalumu pavyzdys yra bendrosios programos, kuriomis nuo 2008 m. vadovaujasi pagrindinio ugdymo teikėjai. Dar programų rengimo išvakarėse atlikti tyrimai parodė, kad laukiama atsinaujinimo kryptis – švietimo administravimo decentralizacija, daugiau savarankiškų sprendimų paliekant pačioms mokykloms, ir gerokai sumažintas mokytojo veiklos reglamentavimas. Tačiau rengiant programas pasielgta radikaliai priešingai. Daugiau nei tūkstančio puslapių dokumentas, detaliai žingsniais nusakantis mokytojo dalykininko veiklą, ministro parašo brūkštelėjimu sunaikino bet kokias iliuzijas apie mokytojo autonomiją, pasitikėjimą jo išsilavinimu ir konkretaus ugdymo konteksto išmanymą. Galiausiai tenka sutikti su tyrėjais, sakančiais, kad tokiomis aplinkybėmis bendrasis ugdymas pasiekė šizoidinę būklę, kurioje persidengia mokytojų pastangos apsidrausti visais įmanomais formaliais dokumentuotais saugikliais ir autentiškas darbo stilius, pasitikėjimas savo išsilavinimu ir patirtimis. Ir taip iki pirmo nepatenkintųjų skundo.

Šioje situacijoje įdomus atrodo nedidelis eksperimentas, kurį neseniai teko atlikti su 9–10 klasių mokiniais. Jaunuolių buvo paprašyta parašyti, kokį jie įsivaizduoja idealų mokytoją. Atsakymuose dominavo svarstymai apie dėstomojo dalyko išmanymą ir skirtingai suvokiamą, bet svarbia laikomą empatiją. Paradoksalu, bet tik pavieniai mokiniai nurodė, jog mokytojas visai neprivalo būti idealus – svarbu, kad jis būtų autentiška asmenybė. Vadinasi, viešojoje erdvėje matomas niveliuotas mokytojo portretas, sudarytas iš prastos publicistikos šablonų, kaip daug kartų pakartotas melas, palaipsniui smelkiasi į švietimo sistemos dalyvių sąmonę, kol galiausiai virsta tiesa.

Bet apie kokį mokytoją tuomet galėtume svajoti? Naujos mokytojų rengimo sistemos kūrėjai, akivaizdu, mokytoją mato kaip universalaus išsilavinimo, savarankišką tyrėją, kurio turimos pedagogikos žinios ir įgūdžiai leidžia geriausias akademines patirtis sklandžiai perkelti į mokyklą. Šiame kontekste prisimenant Lietuvoje mėgstamą Suomijos švietimo sistemos pavyzdį, dera atkreipti dėmesį, kad toje valstybėje į mokyklą dirbti ateina palyginti nedidelė dalis geriausiųjų studentų, t. y. žmonės, kurie, galėdami rinktis tarp doktorantūros studijų ir mokyklos, pirmenybę suteikė pastarajai. Tokių mokytojų kompetencija ir gebėjimas dirbti savarankiškai, be ypatingų biurokratų ar detalizuotų valdinių instrukcijų, nekelia abejonių. Galiausiai reikšmingą baigiamąjį štrichą Lietuvos mokytojo portretui netiesiogiai diskusijos VDU metu pateikė naujieji pedagogikos studentai, teigę, kad švietimas prasideda ne universitete, o mokykloje. Todėl pedagogų rengimo strategija galėtų būti labai paprasta: mokytojo mums reikia tokio, kokio norime mokinio.

Domas Boguševičius yra VDU Academia cum laude koordinatorius, Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas.

VDU Švietimo akademijos kanclerės sveikinimas Tarptautinės mokytojų dienos proga

Tarptautinės mokytojų dienos proga visą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos bendruomenę, studentus, dėstytojus, Lietuvos mokytojus, sveikina Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė.

Mielieji mokytojai,

esate esamos ir būsimos Lietuvos – ateities Lietuvos – kūrėjai. Jūs kasdien dėmesingai, kūrybiškai dalijatės žiniomis ir išmintimi su jaunąja karta, ugdote esmines žmogiškąsias vertybes, savo pavyzdžiu rodydami, kas yra šeima, pagarba, atjauta, atsakomybė ir meilė artimui, šaliai.

Tarptautinę mokytojų dieną džiaugdamiesi prasmingu pedagogo darbu, mokėkime pasidžiaugti ir savo mokiniais, kolegomis. Ugdydami jaunus laisvus žmones – būkime ir patys laisvi. Tik laisvo žmogaus akys dega meile savo profesijai. Linkiu tos meilės nepamesti tarp daugybės kasdienių rūpesčių.

Sveikinu Lietuvos mokytojų bendruomenę šia šviesia proga. Tebūna dienos kupinos mokinių meilės, pagarbos ir dėkingumo.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė

Dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ sveikins mokytojus Riešėje bei LRT laidoje „Duokim garo“

Spalio 5 d. 18 val. Riešės gimnazijoje dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ surengs koncertą „Puokštė mokytojui“, skirtą Tarptautinei mokytojų dienai.

Spalio 7 d. 18 val. LRT laidoje „Duokim garo“ dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ pasirodys su garsiausiais Lietuvos atlikėjais.

Valstybiniai apdovanojimai įteikti VDU Švietimo akademijos sportininkams

Spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė valstybinius apdovanojimus geriausiems metų sportininkams ir jų treneriams. Tarp apdovanotojų – VDU Švietimo akademijos sportininkai.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius įteiktas 2017 m. pasaulio čempionato aukso ir 2018 m. Europos čempionato sidabro medalius iškovojusiam irkluotojui Sauliui Ritteriui. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanoti Kazimieras Dauskurtas, 2018 m. Europos kurčiųjų čempionato sidabro ir bronzos medalių laimėtojas badmintono rungtyse.

Sveikiname sportininkus!

Kazimieras Dauskurtas

VDU Švietimo akademijos mokslininkė A. Lisinskienė stažavosi prestižiniame Kolumbijos universitete

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė, tyrėja ir podoktorantūros stažuotoja Aušra Lisinskienė neseniai grįžo iš dviejų mėnesių trukusios mokslinės stažuotės, kurios metu ji atliko tarptautinio lygio mokslinį tyrimą bei tobulino tyrėjos kompetenciją viename prestižiškiausių pasaulyje –Kolumbijos universitete, Manhetene.

Laimėjusi dviejų metų trukmės podoktorantūros projektą finansuojamą iš Europos sąjungos lėšų, jaunoji tyrėja siekia išsiaiškinti trenerio-tėvų-sportininkų tarpasmeninių santykių svarbą sportinėje veikloje. Tyrėjos A. Lisinskienės mokslinis vadovas – amerikietis prof. Dr. Marc Lochbaum.

„Siekdama kad podoktorantūros projektinis darbas būtų ne tik metodologiškai stiprus, bet ir pripažintas, sudėtingus trijų asmenų (trenerio-tėvų-sportininkų) tarpasmeninius santykius siekiau atskleisti ne tik nacionaliniu bet ir tarptautiniu lygiu. Todėl neatsitiktinai savo stažuotę pasirinkau viename labiausiai pripažintų ir geriausių universitetų pasaulyje“, – sako A. Lisinskienė.

Podoktorantūros projekto vadovės Aušros Lisinskienės teigimu, tai buvo viena įsimintiniausių stažuočių mokslininkės karjeros kelyje. Niujorke docentė atliko kiekybinį ir kokybinį tyrimus, konsultuojantis su Kolumbijos universiteto profesoriais, tyrėjais. Stažuotės metu prasiplėtė jos mokslinių pažinčių ratas, taip pat galimybės atlikti tyrimus bendradarbiaujant su Kolumbijos universiteto tyrėjais.

Aušra Lisinskienė aplankė vieną garsiausių „Routledge“ leidyklų, bibliotekas, tyrimų laboratorijas. Jos mokslinę patirtį praturtino Niujorko vietinių gyventojų kultūra, tradicijos. Šioje stažuotėja mokslininkė įgijo vertingos naujos patirties, mokslinių žinių bei tyrimo atlikimo įgūdžių.

Projekto vadovė: doc. dr. Aušra Lisinskienė.

Mokslinis vadovas: prof. dr. Marc Lochbaum.

Mokslinis tyrimas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Dakario ralyje važiavęs motociklininkas B. Bardauskas išpildė vaikų svajonę – pamatyti Baltijos jūrą

„Kiekvieno iš mūsų pareiga – prisidėti gerais darbais, rūpintis ir remti sunkumus patiriantį vaiką“, – teigė Dakario ralyje važiavęs motociklininkas Balys Bardauskas. Lietuvos šimtmečio ir artėjančios Tarptautinės mokytojų dienos proga VDU Švietimo akademijos socialinės pedagogikos alumnas, motociklininkas Balys Bardauskas su Socialinio ugdymo programų mokslininkais išpildė Vilniaus regiono vaikų dienos centruose gyvenančių auklėtinių svajonę – pamatyti Baltijos jūrą.

Sausio mėnesį motociklininkas Balys Bardauskas įveikęs Dakaro ralį, pažadėjo išpildyti Lietuvos vaikų svajonę – pamatyti jūrą. Rugsėjo 29 d. B. Bardauskas išpildė šį savo pažadą, net šešiasdešimt vaikų išvyko į Klaipėdą, kur aplankė Delfinariumą, Jūrų muziejų ir pirmą kartą išvydo Baltijos jūrą.

VDU Švietimo akademijos Socialinio ugdymo programų mokslininkai palaiko šiltus ryšius tiek su vaikų dienos centrų auklėtiniais, tiek su alumnais.

Apskritojo stalo diskusija „Mokytojas, kuriantis ateities Lietuvą“ suburs pedagogus

Kviečiame Jus į apskritojo stalo diskusiją „Mokytojas, kuriantis ateities Lietuvą“, rengiamą artėjančiai Tarptautinei mokytojų dienai paminėti.

Šia gražia proga buriame geriausius Lietuvos mokytojus, švietimo lyderius pasidalyti gerąja patirtimi, ateities mokytojo idėjomis, įžvalgomis apie naujos kartos pedagogą Lietuvoje.

Maloniai tikimės, kad šis renginys prisidės siekiant įgyvendinti nacionalinę Lietuvos idėją – atkurti mokytojo profesijos prestižą.

Diskusija vyks spalio 2 d. (antradienį) 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos 222 auditorijoje (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius).

Norintys dalyvauti diskusijoje, kviečiame registruotis el. paštu: sa.naujienos@vdu.lt arba nerijus.zeronas@vdu.lt

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Praktiniai-pažintiniai seminarai ikimokyklinių įstaigų pedagogams

Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Všį „Vaikų ugdymas“ ir Vilniaus miesto lopšeliu-darželiu „Medynėlis“, tęsia sisteminių mokymų ciklą. Šios paskaitos skirtos auklėtojams, jų padėjėjams, dirbantiems su ypatingais vaikais, specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams ir socialiniams pedagogams stiprinti komandinio darbo kompetencijas teikiant integralią pagalbą ypatingiems vaikams ir kitiems vaikams, priimant ypatingus vaikus ir mokantis jiems padėti. Paskaitas organizuoja Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Medynėlis“ kartu su VšĮ „Vaikų ugdymas“, o seminarų ciklą remia Vilniaus miesto savivaldybė. Rekomenduojama seminare dalyvauti visai grupėje dirbančiai komandai, kurioje yra ypatingų vaikų.

Seminarų lektorės:

– dr. Ina Karakulko, patyrusi mokslininkė iš Minsko valstybinio Maksimo Tanko vardo pedagoginio universiteto, kurios moksliniai tyrimai ir praktinė veikla susijusi su pagalba ypatingiems vaikais ir jų šeimoms bei visai ugdymo institucijos bendruomenei padedant priimti kitokį žmogų;

– dr. Veronika Radygina iš Minsko valstybinio Maksimo Tanko vardo pedagoginio universiteto yra patyrusi aktyvaus socialinio pedagoginio darbo su ypatingais vaikais ir jų šeimomis praktinė trenerė. Abi lektorės yra patyrusios praktikės, jos veda seminarus įvairiose Europos šalyse (Italijoje, Austrijoje ir kt.). Organizuoja ir veda suaugusiųjų mokymus.

Vyks du seminarų ciklai. Registruokitės pasirinktinai į vieną iš jų Jums patogiausiu metu.

Seminarų ciklai

Paskaitos data, laikas

Registracija

Registracijos nuoroda

1 ciklas

Ypatingų vaikų pažinimas ir pedagoginė pagalba integralaus ugdymo sąlygomis

Rugsėjo 28–29 d.,

11.00–13.00 val.

14.00–16.00 val.

Iki rugsėjo 27 d. 12 val.

konsultacijos.tevams@gmail.com

2 ciklas

Ypatingų vaikų pažinimas ir pedagoginė pagalba, integralaus ugdymo sąlygomis

Spalio 19–20 d.,

11.00–13.00 val.

14.00–16.00 val.

Iki spalio 18 d. 12 val.

konsultacijos.tevams@gmail.com

Seminaras vyks rusų kalba, bus verčiama į lietuvių kalbą.

Komandos, dalyvavusios seminare, įgytomis žiniomis turės pasidalinti su savo įstaigos bendruomene ir parengti pranešimą konferencijai remdamosi gerosiomis patirtimis integruojant įgytas žinias bendruomenėje.

Registracija el. paštu konsultacijos.tevams@gmail.com.

Registruojantis reikalinga informacija:

 vardas, pavardė

 kontaktinis telefonas, el. paštas

 darbovietė, pareigos

Privaloma išankstinė registracija.

Detalesnė informacija el. paštu konsultacijos.tevams@gmail.com arba tel. +370 61510650 (Sigita).

Vieta: seminaras vyks Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, 414 aud., Vilnius).

Daugiau informacijos apie seminarą.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Kvietimas teikti paraiškas sklaidos projektams įgyvendinti

Lietuvos mokslo taryba skelbia V kvietimą teikti paraiškas sklaidos projektams įgyvendinti pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą. Prieš teikiant paraišką rekomenduojame susipažinti su projektų finansavimo bendrosiomis taisyklėmis, kitais dokumentais ir Programos Vykdymo grupės informaciniu pranešimu, skelbiamais programos tinklalapyje.

Kvietimo lėšos	apie 700 tūkst. eurų
Paraiškų teikimo pabaiga	2018-10-22 24:00
Konkursai*	I. Vertimai, renginiai, mokslo populiarinimas
	projektų pradžia pabaiga nevėlesnė nei	2019-02-01 – 2019-04-01 2019-12-31
	II. Mokslinių tyrimų rezultatų publikavimas (paraiškoje pateikiamas parengto kūrinio turinys ir ne mažiau kaip 2 autorinių lankų apimties tekstas)
	projektų pradžia pabaiga nevėlesnė nei	2019-02-01 – 2019-04-01 2019-12-31
	III. Periodinių žurnalų leidyba (paraiškoje pateikiami pastarųjų dvejų metų žurnalo numerių (tomų) turinio puslapiai arba internetinės nuorodos į juos)
	projektų pradžia pabaiga nevėlesnė nei	2019-02-01 – 2019-04-01 2021-12-31
Projekto biudžeto planavimo nuostatos	lėšos turi būti planuojamos visam projekto laikotarpiui ir kiekvieniems kalendoriniams metams
	projekto pabaiga negali būti suplanuota sausio ir vasario mėnesiais
	vadovo darbo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 5 valandos, padaugintos iš projekto trukmės mėnesiais

* Konkursai yra vykdomi pagal visas 2 ir 3 Programos uždavinių priemones.

Galimi pareiškėjai

Paraišką teikia projekto vadovas kartu su vykdančiąja institucija (ir projekto partneriu (-iais), jei tai būtina projektui vykdyti). Asmuo, kaip projekto vadovas ar kitas pagrindinis projekto vykdytojas, pagal šį kvietimą iš viso gali teikti dvi paraiškas: vieną – I ar II konkursui, ir antrą – III konkursui.

Projekto vadovas turi būti mokslininkas;
Vykdančioji institucija turi būti Lietuvos mokslo ir studijų institucija, kuri yra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme paminėta mokslo (-ų) akademija, nacionalinė ar valstybinės reikšmės biblioteka, valstybės archyvas ar nacionalinis muziejus;
Projekto partneriu gali būti bet koks viešas arba privatus juridinis asmuo.

Paraiškų teikimo tvarka

Paraiška teikiama lietuvių kalba užpildant formą elektroninėje sistemoje http://junkis.lmt.lt. Kartu su paraiška teikiami neatsiejama paraiškos dalimi laikomi:

Vykdančiosios institucijos raštas dėl projekto vykdymo užtikrinimo;
Projekto vadovo ir kitų pagrindinių projekto vykdytojų gyvenimo aprašymai su publikacijų sąrašais;
Jei paraiška teikiama kartu su partneriais – projekto partnerio sutikimas kartu vykdyti teikiamą projektą, jei jis būtų finansuojamas (parašytas firminiame institucijos blanke ir pasirašytas institucijos vadovo; jei projekto partneris yra užsienio institucija, sutikimą gali pasirašyti ir padalinio vadovas).

Karjeros konsultacijos VDU Švietimo akademijos studentams

Ar žinai, kad būdamas VDU studentu, gali nemokamai konsultuotis įvairiais karjeros klausimais?
Gali rinktis konsultuotis tiesiogiai („gyvai“) Karjeros centre arba nuotoliniu būdu.

Rugsėjo 25 d. nuo 11 val. vyks susitikimas su VDU Švietimo akademijos studentais Vilniuje, A. Vivulskio g. 36-2.

Tiesioginė karjeros konsultacija įprastai trunka iki 60 minučių. Galimos temos:

CV peržiūra su komentarais – naudinga kandidatuojant į konkrečią darbo vietą;
Motyvacinio laiško peržiūra su komentarais – naudinga kandidatuojant į konkrečią darbo vietą;
Pasiruošimas darbo pokalbiui, tam tikra simuliacija prieš dalyvaujant tikrajame – naudinga siekiant sutramdyti stresą ir išankstinį jaudulį;
Konsultacija apie savanorystės, praktikos ar darbo paieškos procesus – nuo ko pradėti, kaip išsikelti adekvačius lūkesčius, kaip praplėsti savo profesinių galimybių spektrą ir suderinti jas su studijomis?
Atviras koučingo (sąmoningumo ugdymo) pokalbis karjeros tema – naudinga, kai nežinai ko nori, jautiesi užstrigęs (-usi) savo karjeros kelyje;
Kitų Tau kylančių klausimų aptarimas karjeros tema.

IŠANKSTINĖS REGISTRACIJOS NUORODĄ RASI ČIA.
Užsiregistravus, tačiau pasikeitus aplinkybėms ir negalint atvykti į konsultaciją, prašome informuoti el. paštu: karjeroscentras2014@gmail.com arba tel. nr. 8 37 327983

Konsultacijų metu užtikrinamas Tavo asmeninės informacijos konfidencialumas.
Klausimus nuotolinei konsultacijai siųsk el. paštu – karjera@vdu.lt