Kviečiame atlikti praktiką lituanistinėje ugdymo studijoje „Jūra“ Jungtinėje Karalystėje

Lituanistinė ugdymo studija „Jūra“ bei edukacinio pobūdžio vaikų ir jaunimo vasaros stovykla „Gintarėliai“ kviečia studentus atlikti praktiką Jungtinėje Karalystėje, kurortiniame Portsmouth  mieste.

Daugiau informacijos apie praktiką. 

 

 

VDU Rektoriaus sveikinimas Tarptautinės mokytojų dienos proga

Brangūs mokytojai,

Nuo to laiko, kai tik pradėjo keliauti, žmogus piešia žemėlapius. Jei pradžioje nežinomos vietos juose buvo užpildomos mitiniais vaizdiniais arba praleidžiamos, tai maždaug XVI a., pasikeitus mąstymui, kartografai pradėjo žymėti tik žinomus žemynų plotus. Žemėlapiuose atsirado daug tuščių erdvių. Jos skatino smalsumą bei pažinimo poreikį. Sokrato mintis „aš žinau, kad nieko nežinau“ tapo mokslinio perversmo priežastimi. Ir ne tik.

Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Istorija mums primena, jog siekis tirti ir noras užkariauti naujas teritorijas dažnai ėjo greta. Imperialistinio mąstymo paskatintų veiksmų neišvengiama ir šiandien.

Žinios yra svarbios, kad nebūtų kartojamos tragiškos praeities klaidos ir kuo mažiau liktų tuščių vietų, kuriose tarptų mitai. Vis dėlto, pasaulyje, kuriame informacija yra pasiekiama vieno klavišo paspaudimu, vien tik žinių nepakanka. Išsilavinimas yra neatsiejamas nuo etinių vertybių ugdymo. Kuo daugiau pasaulio žmonių siekia išsilavinimo, tuo daugiau mus supa tų, kurie suvokia, kad sąmoningumas bei tolerancija yra neatsiejama mūsų bendrabūvio sąlyga.

Šiandien mus vis dar domina ir intriguoja nauji dalykai, pasaulis su visais jo tobulumais ir netobulumais, kultūrų, kalbų, religijų ir pažiūrų įvairove. Kiekvienas vaikas, kuris pirmą kartą praveria mokyklos duris, yra visiškai atviras priimti tai, ką išgirs iš mokytojų, perskaitys knygose, patirs bendraudamas su bendramoksliais – čia jam atsiveria nauji pažinimo sluoksniai. Čia, lydimas mokytojų, jis kuria savo individualų patirčių žemėlapį.

Mūsų gyvenimo vertybinis ir žinių pamatas yra sutvirtinamas šeimoje ir mokykloje. Tačiau jei šeima yra kuriama jos narių susitarimo pagrindu, tai mokykla yra bendras visų reikalas ir atsakomybė. Kaip jaučiasi mokytojas, turėtų būti svarbu kiekvienam iš mūsų. Prestižas, pirmiausiai, prasideda nuo požiūrio, pagarbos ir pasitikėjimo. Ir jie negali būti tik deklaracijos, o grįsti realiais veiksmais.

Žemėlapių alegorija man svarbi dėl dviejų priežasčių: jų istorija primena ne tik kaip keitėsi žmonijos mąstysena, bet ir tai, kaip svarbu, kokie žmonės mus supa. Ačiū Jums, Mokytojai, kad esate daugiau nei žinių pernešėjai. Jūs ugdote mūsų vaikuose asmenybes: drąsinate, kai jiems būna sunku, kantriai ir su meile akyse leidžiate klysti, vystyti nutrūktgalviškiausias idėjas, skatinate augti. Dėka Jūsų, mūsų vaikams atrodo, kad ateities pasaulis tikrai gali būti įdomus ir jie nori tai sužinoti.

VDU rektorius Juozas Augutis

Domas Boguševičius: „Mokytojo mums reikia tokio, kokio norime mokinio“

Daugialypis mokytojo prestižas

Mokytojo profesijos prestižo klausimas politikų ir žiniasklaidos pastangomis pastaraisiais metais tapo klaikiai nuvalkiota kliše. Apmaudžiausia, kad šios klišės grėsmė slypi ne dažname jos naudojime, o pačiame sąvokos turinyje.

Seniai ausį rėžia mokytojo misijos ar darbo (nelygu kokie pasirenkančiojo motyvai) įvardijimas profesija. Nepamiršdami didžiulės pagarbos profesinių mokyklų ugdytiniams ir juos ruošiantiems specialistams, privalome pabrėžti, kad šiandien geras savo srities mokytojas pirmiausia įgyja išsilavinimą ir tyrėjo įgūdžius, suteikiančius pagrindą jo savarankiškam ir kritiškam veikimui pasirinktoje srityje. Mokytojo veiklos gretinimas su profesija vaizdiniais mus sugrąžina į XIX a. pedagogines seminarijas ir XX a. totalitarinių valstybių indoktrinuotas pedagogikos studijas, kurių reikšminė sudedamoji dalis buvo pagal iš anksto apibrėžtą algoritmą vykdomas automatinis tarpininkavimas tarp vadovėlio ir mokinio. Ir laimingi buvo tie, kurių mokymąsi išskirtiniu pavertė neordinarinės mokytojų nonkonformistų asmenybės. Tuo tarpu šiandien, netikrumo, sumaišties ir nevilties amžiuje, mokytojas iš automatizuoto vykdytojo turi tapti savarankišku švietimo formuotoju. Tiesiog informacijos, direktyvų, galimybių ir reikalavimų gausa diktuoja asmeninės atsakomybės ir savarankiškų švietimo sprendimų pasirinkimo neišvengiamybę.

Verta pabrėžti ir tai, kad antroji junginio „mokytojo profesijos prestižas“ dedamoji, prestižas, yra palyginti sąlygiška. Ją sudaro daugybė elementų, į kurių sąrašą patenka asmeninės pedagogo savybės, savivertė ir pripažinimas, mokytojo išsilavinimo kokybė, atlygis už darbą ir daugybė kitų. Įdomiausia tai, kad prestižas dažnokai apibrėžiamas nurodant jo erozijos požymius ir lyginant skirtingų istorinių tarpsnių mokytojų statusą. Visgi mūsų visuomenei reikėtų vengti lyginti dabarties ir ankstesnių, XX a. pirmosios pusės ir vidurio įsivaizdavimais grįstų, mokytojo autoriteto vaizdinių, nes, kaip rodo šios srities istorikų tyrimai ir dažno asmeninė patirtis, už įsivaizduojamo autoriteto neretai slypėjo mokytojo tapatinimas su valdžios struktūromis ir baime. Pakaktų vien prisiminti sovietmečiu mokyklų mokiniams pateikiamas charakteristikas, nesunkiai tapdavusias „nepatogiųjų“ kontrolės įrankiu.

Galiausiai būtina nepamiršti, kad mokytojo autoritetas visada yra veikiamas ir žiniasklaidos kokybės. Todėl prieš svarstant mokytojų rengimo klausimus, pirma derėtų kalbėti apie žurnalistikos studijų kokybę. Nauja mokytojų rengimo sistema leidžia viltis, kad dalis naujai paruoštų mokytojų ne tik pasirinks pedagoginį darbą, bet ir taps profesionaliai švietimo temomis rašančiais žurnalistais.

Kokio mokytojo reikia Lietuvai?

Tarp daugybės strategijų, vizijų ir gairių gairėms rengti, iki šiol nepraradusi aktualumo išlieka Meilės Lukšienės su bendražygiais dabartinės nepriklausomybės aušroje kurtos „Tautinės mokyklos koncepcijos“ mintis apie švietimo idealą – laisvą asmenybę laisvoje visuomenėje. Praktika, deja, pasirodo nuvilianti.

Ryškus nepasitikėjimo mokytojų profesionalumu pavyzdys yra bendrosios programos, kuriomis nuo 2008 m. vadovaujasi pagrindinio ugdymo teikėjai. Dar programų rengimo išvakarėse atlikti tyrimai parodė, kad laukiama atsinaujinimo kryptis – švietimo administravimo decentralizacija, daugiau savarankiškų sprendimų paliekant pačioms mokykloms, ir gerokai sumažintas mokytojo veiklos reglamentavimas. Tačiau rengiant programas pasielgta radikaliai priešingai. Daugiau nei tūkstančio puslapių dokumentas, detaliai žingsniais nusakantis mokytojo dalykininko veiklą, ministro parašo brūkštelėjimu sunaikino bet kokias iliuzijas apie mokytojo autonomiją, pasitikėjimą jo išsilavinimu ir konkretaus ugdymo konteksto išmanymą. Galiausiai tenka sutikti su tyrėjais, sakančiais, kad tokiomis aplinkybėmis bendrasis ugdymas pasiekė šizoidinę būklę, kurioje persidengia mokytojų pastangos apsidrausti visais įmanomais formaliais dokumentuotais saugikliais ir autentiškas darbo stilius, pasitikėjimas savo išsilavinimu ir patirtimis. Ir taip iki pirmo nepatenkintųjų skundo.

Šioje situacijoje įdomus atrodo nedidelis eksperimentas, kurį neseniai teko atlikti su 9–10 klasių mokiniais. Jaunuolių buvo paprašyta parašyti, kokį jie įsivaizduoja idealų mokytoją. Atsakymuose dominavo svarstymai apie dėstomojo dalyko išmanymą ir skirtingai suvokiamą, bet svarbia laikomą empatiją. Paradoksalu, bet tik pavieniai mokiniai nurodė, jog mokytojas visai neprivalo būti idealus – svarbu, kad jis būtų autentiška asmenybė. Vadinasi, viešojoje erdvėje matomas niveliuotas mokytojo portretas, sudarytas iš prastos publicistikos šablonų, kaip daug kartų pakartotas melas, palaipsniui smelkiasi į švietimo sistemos dalyvių sąmonę, kol galiausiai virsta tiesa.

Bet apie kokį mokytoją tuomet galėtume svajoti? Naujos mokytojų rengimo sistemos kūrėjai, akivaizdu, mokytoją mato kaip universalaus išsilavinimo, savarankišką tyrėją, kurio turimos pedagogikos žinios ir įgūdžiai leidžia geriausias akademines patirtis sklandžiai perkelti į mokyklą. Šiame kontekste prisimenant Lietuvoje mėgstamą Suomijos švietimo sistemos pavyzdį, dera atkreipti dėmesį, kad toje valstybėje į mokyklą dirbti ateina palyginti nedidelė dalis geriausiųjų studentų, t. y. žmonės, kurie, galėdami rinktis tarp doktorantūros studijų ir mokyklos, pirmenybę suteikė pastarajai. Tokių mokytojų kompetencija ir gebėjimas dirbti savarankiškai, be ypatingų biurokratų ar detalizuotų valdinių instrukcijų, nekelia abejonių. Galiausiai reikšmingą baigiamąjį štrichą Lietuvos mokytojo portretui netiesiogiai diskusijos VDU metu pateikė naujieji pedagogikos studentai, teigę, kad švietimas prasideda ne universitete, o mokykloje. Todėl pedagogų rengimo strategija galėtų būti labai paprasta: mokytojo mums reikia tokio, kokio norime mokinio.

Domas Boguševičius yra VDU Academia cum laude koordinatorius, Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas.

VDU Švietimo akademijos kanclerės sveikinimas Tarptautinės mokytojų dienos proga

Tarptautinės mokytojų dienos proga visą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos bendruomenę, studentus, dėstytojus, Lietuvos mokytojus, sveikina Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė.

 

Mielieji mokytojai,

esate esamos ir būsimos Lietuvos – ateities Lietuvos – kūrėjai. Jūs kasdien dėmesingai, kūrybiškai dalijatės žiniomis ir išmintimi su jaunąja karta, ugdote esmines žmogiškąsias vertybes, savo pavyzdžiu rodydami, kas yra šeima, pagarba, atjauta, atsakomybė ir meilė artimui, šaliai.

Tarptautinę mokytojų dieną džiaugdamiesi prasmingu pedagogo darbu, mokėkime pasidžiaugti ir savo mokiniais, kolegomis. Ugdydami jaunus laisvus žmones – būkime ir patys laisvi. Tik laisvo žmogaus akys dega meile savo profesijai.  Linkiu tos meilės nepamesti tarp daugybės kasdienių rūpesčių.

Sveikinu Lietuvos mokytojų bendruomenę šia šviesia proga. Tebūna dienos kupinos mokinių meilės, pagarbos ir dėkingumo.

 

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Vilija Salienė

Dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ sveikins mokytojus Riešėje bei LRT laidoje „Duokim garo“

Spalio 5 d. 18 val. Riešės gimnazijoje dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ surengs koncertą „Puokštė mokytojui“, skirtą Tarptautinei mokytojų dienai.

Spalio 7 d. 18 val. LRT laidoje „Duokim garo“ dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ pasirodys su garsiausiais Lietuvos atlikėjais.

 

 

 

 

 

Valstybiniai apdovanojimai įteikti VDU Švietimo akademijos sportininkams

Spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė valstybinius apdovanojimus geriausiems metų sportininkams ir jų treneriams. Tarp apdovanotojų – VDU Švietimo akademijos  sportininkai.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius įteiktas 2017 m. pasaulio čempionato aukso ir 2018 m. Europos čempionato sidabro medalius iškovojusiam irkluotojui Sauliui Ritteriui. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanoti Kazimieras Dauskurtas, 2018 m. Europos kurčiųjų čempionato sidabro ir bronzos medalių laimėtojas badmintono rungtyse.

Sveikiname sportininkus!

 

Kazimieras Dauskurtas

 

VDU Švietimo akademijos mokslininkė A. Lisinskienė stažavosi prestižiniame Kolumbijos universitete

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentė, tyrėja ir podoktorantūros stažuotoja Aušra Lisinskienė neseniai grįžo iš dviejų mėnesių trukusios mokslinės stažuotės, kurios metu ji atliko tarptautinio lygio mokslinį tyrimą bei tobulino tyrėjos kompetenciją viename prestižiškiausių pasaulyje –Kolumbijos universitete, Manhetene.

Laimėjusi dviejų metų trukmės podoktorantūros projektą finansuojamą iš Europos sąjungos lėšų, jaunoji tyrėja siekia išsiaiškinti trenerio-tėvų-sportininkų tarpasmeninių santykių svarbą sportinėje veikloje. Tyrėjos A. Lisinskienės mokslinis vadovas – amerikietis prof. Dr. Marc Lochbaum. 

„Siekdama kad podoktorantūros projektinis darbas būtų ne tik metodologiškai stiprus, bet ir pripažintas, sudėtingus trijų asmenų (trenerio-tėvų-sportininkų) tarpasmeninius santykius siekiau atskleisti ne tik nacionaliniu bet ir tarptautiniu lygiu. Todėl neatsitiktinai savo stažuotę pasirinkau viename labiausiai pripažintų ir geriausių universitetų pasaulyje“, – sako A. Lisinskienė.  

Podoktorantūros projekto vadovės Aušros Lisinskienės teigimu, tai buvo viena įsimintiniausių stažuočių mokslininkės karjeros kelyje. Niujorke docentė atliko kiekybinį ir kokybinį tyrimus, konsultuojantis su Kolumbijos universiteto profesoriais, tyrėjais. Stažuotės metu prasiplėtė jos mokslinių pažinčių ratas, taip pat galimybės atlikti tyrimus bendradarbiaujant su Kolumbijos universiteto tyrėjais.  

Aušra Lisinskienė aplankė vieną garsiausių „Routledge“ leidyklų, bibliotekas, tyrimų laboratorijas. Jos mokslinę patirtį praturtino Niujorko vietinių gyventojų kultūra, tradicijos. Šioje stažuotėja mokslininkė įgijo vertingos naujos patirties, mokslinių žinių bei tyrimo atlikimo įgūdžių.

 

Projekto vadovė: doc. dr. Aušra Lisinskienė. 

Mokslinis vadovas: prof. dr. Marc Lochbaum. 

Mokslinis tyrimas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

 

Dakario ralyje važiavęs motociklininkas B. Bardauskas išpildė vaikų svajonę – pamatyti Baltijos jūrą

„Kiekvieno iš mūsų pareiga – prisidėti gerais darbais, rūpintis ir remti sunkumus patiriantį vaiką“, – teigė Dakario ralyje važiavęs motociklininkas Balys Bardauskas.  Lietuvos šimtmečio ir artėjančios Tarptautinės mokytojų dienos proga VDU Švietimo akademijos socialinės pedagogikos alumnas,  motociklininkas Balys Bardauskas su Socialinio ugdymo programų mokslininkais išpildė Vilniaus regiono vaikų dienos centruose gyvenančių auklėtinių svajonę – pamatyti Baltijos jūrą.

Sausio mėnesį motociklininkas Balys Bardauskas įveikęs Dakaro ralį, pažadėjo išpildyti Lietuvos vaikų svajonę – pamatyti jūrą. Rugsėjo 29 d.  B. Bardauskas išpildė šį savo pažadą, net šešiasdešimt vaikų išvyko į Klaipėdą, kur aplankė Delfinariumą, Jūrų muziejų ir pirmą kartą išvydo Baltijos jūrą.

VDU Švietimo akademijos Socialinio ugdymo programų mokslininkai palaiko šiltus ryšius tiek su vaikų dienos centrų auklėtiniais, tiek su alumnais.

 

 

Apskritojo stalo diskusija „Mokytojas, kuriantis ateities Lietuvą“ suburs pedagogus

Kviečiame Jus į apskritojo stalo diskusiją „Mokytojas, kuriantis ateities Lietuvą“, rengiamą artėjančiai Tarptautinei mokytojų dienai paminėti.

Šia gražia proga buriame geriausius Lietuvos mokytojus, švietimo lyderius pasidalyti gerąja patirtimi, ateities mokytojo idėjomis, įžvalgomis apie naujos kartos pedagogą Lietuvoje.  

Maloniai tikimės, kad šis renginys prisidės siekiant įgyvendinti nacionalinę Lietuvos idėją – atkurti  mokytojo profesijos prestižą.

Diskusija vyks spalio 2 d. (antradienį) 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos 222 auditorijoje  (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius).

Norintys dalyvauti diskusijoje, kviečiame registruotis el. paštu: sa.naujienos@vdu.lt  arba nerijus.zeronas@vdu.lt

Maloniai kviečiame dalyvauti!

 

Praktiniai-pažintiniai seminarai ikimokyklinių įstaigų pedagogams

Vilniaus miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, Všį „Vaikų ugdymas“ ir Vilniaus miesto lopšeliu-darželiu „Medynėlis“, tęsia sisteminių mokymų ciklą. Šios paskaitos skirtos auklėtojams, jų padėjėjams, dirbantiems su ypatingais vaikais, specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams ir socialiniams pedagogams stiprinti komandinio darbo kompetencijas teikiant integralią pagalbą ypatingiems vaikams ir kitiems vaikams, priimant ypatingus vaikus ir mokantis jiems padėti. Paskaitas organizuoja Vilniaus miesto lopšelis-darželis „Medynėlis“ kartu su VšĮ „Vaikų ugdymas“, o seminarų ciklą remia Vilniaus miesto savivaldybė. Rekomenduojama seminare dalyvauti visai grupėje dirbančiai komandai, kurioje yra ypatingų vaikų. 

 

Seminarų lektorės:

– dr. Ina Karakulko, patyrusi mokslininkė iš Minsko valstybinio Maksimo Tanko vardo pedagoginio universiteto, kurios moksliniai tyrimai ir praktinė veikla susijusi su pagalba ypatingiems vaikais ir jų šeimoms bei visai ugdymo institucijos bendruomenei padedant priimti kitokį žmogų;   

– dr. Veronika Radygina iš Minsko valstybinio Maksimo Tanko vardo pedagoginio universiteto yra patyrusi aktyvaus socialinio pedagoginio darbo su ypatingais vaikais ir jų šeimomis praktinė trenerė. Abi lektorės yra patyrusios praktikės, jos veda seminarus įvairiose Europos šalyse (Italijoje, Austrijoje ir kt.). Organizuoja ir veda suaugusiųjų mokymus.  

Vyks du seminarų ciklai. Registruokitės pasirinktinai į vieną iš jų Jums patogiausiu metu. 

 

Seminarų ciklai  Paskaitos data, laikas  Registracija   Registracijos nuoroda 
1 ciklas 

Ypatingų vaikų pažinimas ir  pedagoginė pagalba integralaus ugdymo sąlygomis 

 Rugsėjo 28–29 d., 

11.00–13.00 val.  

ir 

 14.00–16.00 val. 

 Iki rugsėjo 27 d. 12 val.  konsultacijos.tevams@gmail.com 

 

 
 

2 ciklas 

Ypatingų vaikų pažinimas ir pedagoginė pagalba, integralaus ugdymo sąlygomis 

 Spalio 19–20 d., 

11.00–13.00 val.  

ir 

 14.00–16.00 val. 

 Iki spalio 18 d. 12 val.  konsultacijos.tevams@gmail.com 

 

 

Seminaras vyks rusų kalba, bus verčiama į lietuvių kalbą. 

Komandos, dalyvavusios seminare, įgytomis žiniomis turės pasidalinti su savo įstaigos bendruomene ir parengti pranešimą konferencijai remdamosi gerosiomis patirtimis integruojant įgytas žinias bendruomenėje.  

 

Registracija el. paštu konsultacijos.tevams@gmail.com.  

Registruojantis reikalinga informacija:  

 vardas, pavardė  

 kontaktinis telefonas, el. paštas  

 darbovietė, pareigos  

 

Privaloma išankstinė registracija. 

 

Detalesnė informacija el. paštu konsultacijos.tevams@gmail.com arba tel. +370 61510650 (Sigita).  

Vieta: seminaras vyks Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos g. 31, 414 aud., Vilnius). 

 

Daugiau informacijos apie seminarą.

 

Maloniai kviečiame dalyvauti!