Jauni švietimo lyderiai prisidės prie mokytojo profesijos prestižo stiprinimo

Vasario 1 d. nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ konferencijoje paskelbtos trys svarbiausios idėjos Lietuvai. Idėjas paskelbė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iš visų 1,5 tūkstančio idėjų reikšmingiausiomis išrinktos trys: mokytojo prestižo stiprinimas iki 2025 metų, dvigubos pilietybės įteisinimas ir pagalba jaunoms šeimoms būstui įsigyti. Pati svarbiausia idėja – mokytojo profesijos prestižo stiprinimas.

Lietuvos Respublikos prezidentės teigimu, kokia bus Lietuva, priklauso nuo mokytojo. Šiandien žinios ir gebėjimai yra vienintelis kokybės matas visame pasaulyje. Pažangi valstybė nėra atsiejama nuo stiprių mokytojų, dėstytojų ir išprususių žmonių. „Investuoti į mokytoją, į švietimą ne tik mūsų pareiga – tai mūsų ateitis“, – konferencijoje sakė Prezidentė.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) l.e.p. rektorės prof. Vilijos Salienės teigimu, pirmą kartą garsiai prakalbome apie mokytojo profesijos prestižą. „Mokytojų prestižo kėlimas neturi baigtinės datos, tai turėtų būti nuolatinis mūsų visų – mokinių, tėvų, pačių pedagogų, politikų, visos visuomenės – darbas, nuolatinės pastangos ugdyti Mokytojus, kurie didžiuojasi savo darbu ir jį vertina. Svarbu tikėti ir pasitikėti Mokytojais“, – teigė prof. Vilija Salienė.

Jauno dėstytojo ir Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos mokytojo dr. Mindaugo Nefo teigimu, ne tik ekspertai, tačiau ir visa visuomenė įvertino, jog pedagogai yra esminis švietimo sistemos variklis. „Mano nuomone, būtina keisti ne tik mokytojų rengimą, finansavimą, bet ir požiūrį į šią profesiją. Matydamas intelektualų susitelkimą, manau, pasieksim teigiamų rezultatų greičiau nei 2025 metais. Tikiu, jog mokytojo profesija taps viena iš elitinių. Žadu prisidėti ir aš, kiek leis mano protas ir jėgos prie pedagogo profesijos prestižo kėlimo“, – tikino dr. Mindaugas Nefas.

Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas pozityviai sureagavo į idėjos paskelbimą. „Tai yra geriausia, kas įvyko šiais metais Lietuvoje. Mokytojo prestižo kėlimas – didžiulis iššūkis, bet neabejoju, su pedagogų bendruomenės, politikų pagalba, visi kartu pasieksime pačių geriausių rezultatų. Pagaliau švietimas tapo mūsų šalies prioritetu“, – teigė jaunas geografijos mokytojas.

LEU bendruomenė džiaugiasi galinti prisidėti prie naujos mokytojų kartos rengimo. Seimui pritarus LEU, ASU ir VDU jungimuisi, LEU taps VDU Švietimo akademija.

Pedagogikos studijos VDU Švietimo akademijoje – naujas žvilgsnis į mokytojų rengimą. Rytdienos pedagogų karta čia bus auginama sujungus tvirtas dalykines bei tarpdisciplinines žinias, efektyviausias edukologijos mokslo patirtis, gilias tradicijas bei puoselėjant humanistinę artes liberales dvasią. Švietimo akademijos tikslas – parengti savimi pasitikintį, kompetentingą, inovatyvų mokytoją. Toks mokytojų rengimas prisidės prie šios profesijos prestižo stiprinimo visuomenėje.

Motyvacijos įvertinimas: ką būtina žinoti?

Abiturientai, ketinantys tapti ateities mokytojais, turėtų žinoti, kad jiems siūlomos įvairios pedagogus rengiančios studijų programos, kurias baigus suteikiamas ugdymo mokslų bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija. Studentai galės studijuoti naujos ugdymo krypties studijų programose, kurios nuo 2018 m. rudens bus vykdomos VDU:

Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika,
Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas,
Mokomųjų dalykų pedagogika (įgyjant dviejų mokomųjų dalykų mokytojo kvalifikaciją),
Gamtamokslinio ugdymo (biologijos, chemijos, fizikos, matematikos, informatikos, technologijų) pedagogika,
Kalbų ugdymo (anglų kalbos ir kitos užsienio kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros) pedagogika,
Socialinio ugdymo (geografijos, istorijos) pedagogika.

Stojantieji, užsiregistravę į ugdymo mokslų programas, turi laikyti motyvacijos įvertinimo testą. Greitu metu bus paskelbtas motyvacijos įvertinimo testo laikymo datos.

Būsimi studentai raginami nesibaiminti motyvacijos įvertinimo testo. Svarbiausia, laiku užsiregistruoti internetu, nelaukti, kol bus įteiktas brandos atestatas, ir būtinai atvykti laikyti motyvacijos įvertinimo testą pasirinktame mieste (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose).

Motyvacijos įvertinimas privalomas asmenims, stojantiems į pirmosios pakopos ugdymo mokslų studijų programų, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantieji, nelaikę motyvacijos įvertinimo testo, praras galimybę pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą. Norintieji studijuoti savo lėšomis motyvacijos įvertinimo testo gali nelaikyti, tačiau išlaikiusieji gali gauti 1 arba 2 papildomus balus, kurie pridedami prie stojamojo balo.

Motyvacijos įvertinimo testą sudaro dvi dalys: struktūruota nestandartizuota apklausa raštu ir pusiau struktūruotas pokalbis. Apklausoje raštu visiems pateikiami trys vienodi klausimai. Stojančiųjų prašoma pagrįsti numatomos mokytojo profesijos pasirinkimą, aptarti situaciją, kurioje susidūrė su žmonių įvairove (asmenų skirtybėmis), papasakoti apie savo veiklą mokykloje ir (ar) kitose bendruomenėse. Per pokalbį su komisijos nariais kalbama apie mokytojo profesijos pasirinkimo priežastis ir aplinkybes, mokymo patirtį (ar teko mokyti kitus), mokymosi sunkumų įveikimą, darbą kartu su kitais (bendradarbiavimo patirtis), kokiu mokytoju norėtumėte būti ir pan. Išlaikiusiems motyvacijos įvertinimo testą pridedamas 1 arba 2 papildomi balai.

Geografijos mokytojas M. Karanauskas: „Žmogaus gyvenime svarbiausias – pedagogas“

Mokytojo profesija – sudėtingas ir visa gyvenimą trunkantis darbas. Šiuo metu Lietuvos mokyklose ypač trūksta jaunų mokytojų. Jie yra drąsūs ir nebijo jiems gyvenimo mestų iššūkių. Vienas iš tokių – Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas.

Svarbiausia pedagogo savybė – noras dirbti su vaikais. „Mokiniai jaučia ar į pamoką ateini jai pasiruošęs, labai svarbu mokėti juos sudominti. Mokiniai kartais pasako, kad net nepastebėjo, kaip greitai prabėgo geografijos pamoka. Tokie išgirsti žodžiai yra pats didžiausias įvertinimas. Taip pat reikia būti šiuolaikiškam, galima bendrauti su mokiniais naudojantis socialiniais tinklais. Kartu su auklėtiniais esame sukūrę grupę, kurioje pranešu svarbią informaciją“, – dalinasi savo patirtimi mokytojas.

Jauni mokytojai lengviau randa kalbą su mokiniais ir taiko įvairius mokymosi metodus. „Manau, kad mokyklos labai laukia norinčių ateiti dirbti jaunų pedagogų. Jie atsineša daug naujų idėjų, yra kupini entuziazmo, o kurį laiką padirbę įgauna ir trūkstamos patirties. Kai pats pradėjau dirbti mokykloje, man buvo paskirta kuratorė, kuri visada pagelbėdavo iškilus sunkumams, stebėjo kelias mano pirmąsias pamokas, vėliau kartu aptardavome, kas pavyko, o kur reikėtų pasistengti. Manau, kad naujų, jaunų mokytojų trokšta dauguma mokyklų vadovų. Būtent jauni pedagogai yra inovatyvūs, dar visai neseniai patys mokęsi mokykloje, tad moka rasti bendrą kalbą su mokiniais“, – pasakoja pedagogas.

Mantas įsitikinęs, kad ne atlyginimo dydis suteikia laimę. „Labai svarbu dirbti tai, kas suteikia geras emocijas, svarbu pastebėti darbo rezultatą. Prisipažinsiu, pirmaisiais darbo metais pasitaikė ir sunkumų. Buvo mokinių, kurių nepavykdavo motyvuoti mokytis, jie mieliau nuobodžiaudavo pamokose. Džiaugiuosi, kad tuomet gaudavau daug palaikymo ir naudingų patarimų iš kolegų, tad iššūkius pavyko įveikti“, – teigia Mantas.

Mantas Karanauskas yra Mažosios mokinių savivaldos kuratorius, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas. „Norėjau kuruoti mokinių savivaldą, bet ji jau turėjo kuratorę. Tuomet pagalvojau, kad jei yra mokinių savivalda, kurią sudaro vyresniųjų klasių mokiniai, galėtų būti ir savivalda, sudaryta iš jaunųjų mokinių. Mano kuruojamą mokinių savivaldą lanko 3-5 klasių mokiniai, o kolegė yra atsakinga už 6 – 8 klasių savivaldą. Ši mokyklos aktyvistų grupelė labai svarbi tuo, kad į ją patekę mokiniai turi galimybę aktyviai veikti. Kartu su jais rengėme Mokytojo dienos šventę, taip pat surengėme saugaus eismo dviračiais akciją, kurios metu mokiniai buvo skatinami į mokyklą vykti su dviratininkų šalmais. Šią akciją per televiziją paviešino net kelios TV laidos. Mažoji mokinių savivalda mokyklai yra labai reikalinga, nes ugdo mokinių atsakomybę, būtent šie jauni vaikai pateikia problemas, dėl kurių kreipiuosi į mokyklos administraciją. Taip pat aš labai mėgstu pats keliauti, tad ir mokykloje įkūriau Jaunųjų keliautojų klubą. Su mokiniais vykstame į skirtingas išvykas. Lankomės saugomose teritorijose, pavyzdžiui Čepkelių rezervate, buvome Nidoje, Trakuose. Vasarą vykome į Vokietiją. Taip pat lankomės ir muziejuose. Kita labai įdomi Jaunųjų keliautojų klubo veikla – į mokyklą atvykusių svečių pasakojimai apie kelionėse patirtus įspūdžius. Štai paskutinis svečias pasakojo apie kopimą į kalnus – vaikams tai buvo labai įdomu“, – pasakoja jaunasis pedagogas.

Koks yra ateities mokytojas? „Gyvename labai dinamiškame nuolat besikeičiančiame pasaulyje, tad nelengva numatyti, kokie mokytojai dirbs ateityje. Esu tikras tik dėl vieno – mokytojų niekada nepakeis jokie robotai, pedagogų svarba jaunų žmonių ugdyme visada išliks didžiulė. Ateities mokytoju mano manymu turėtų būti tas, kuris geba sudominti, tačiau yra reiklus. Tai turėtų būti draugas mokiniui, kuris ne tik padėtų išmokti teisingai spręsti matematikos uždavinį, bet pertraukos metu mielai padiskutuotų apie vykusias krepšinio varžybas“, – teigia Mantas

Aukštųjų mokyklų mugėje VDU pristatys studijų naujoves

Vasario 8-10 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5) vyks XVII-oji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „STUDIJOS 2018!“, kurioje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pristatys studijų galimybes.

VDU dalyvauti kviečia visus, kurie planuoja savo ateitį ir domisi įvairiomis studijomis. Universiteto komanda pasiruošusi atsakyti į iškilusius klausimus tiems, kurie ketina pradėti ar tęsti studijas. Kiekvienas atvykęs turės galimybę pabendrauti tiek su dėstytojais, tiek su studentais ir iš pirmų lūpų išgirsti vertingų patarimų bei asmeninių patirčių pavyzdžių.

Studentams VDU suteikia įvairias galimybes, leidžiančias jiems įgyti visapusį išsilavinimą, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą iš skirtingų požiūrio taškų, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus: universitetas siūlo gretutines studijas, individualią studijų programą „Academia Cum Laude“, didžiausią užsienio kalbų mokymosi pasirinkimą, Verslo praktikų centro verslumo kompetencijų ugdymo programas ir kt. Visa tai padeda ne tik prisitaikyti prie darbo rinkos, bet ir kurti jos taisykles.

VDU komanda suteiks visą naudingą ir išsamią informaciją apie bakalauro ir magistrantūros studijas, siūlomas studijų programas, kalbų mokymąsi, studijų sistemą, pristatys galimybes išvykti pagal studijų mainus, supažindins su būsimais renginiais.

Mugės dalyviams – VDU atstovų pranešimai

Mokytojai, moksleiviai ir jų tėveliai aukštųjų mokyklų mugės metu taip pat galės dalyvauti ir universiteto dėstytojų pranešimuose. Vasario 8 d., ketvirtadienį, 12 val. VDU Menų fakulteto prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė pristatys pranešimą „Kai technologijos susitinka su menu: inovatyvios menų studijos VDU“ (5.3 salė), kuriame ji papasakos, kaip skirtingos disciplinos veikia kartu, kurdamos pridėtinę vertę studijų metu ir visuomenei.

Vasario 9 d., penktadienį, 10 val. VDU Teisės fakulteto atstovai Aušrinė Pasvenskienė ir Nerijus Strikulys surengs paskaitą „Gatvės teisė“ (5.2 salė), kurios metu jie aptars „gatvės gyvenimo“ taisykles bei papasakos apie visas asmens teises ir atsakomybes nemaloniose situacijose. Tą pačią dieną, 12 val. VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė doc. dr. Rita Bendaravičienė kartu su mugės lankytojais bandys įminti lyderystės unikalumo mįslę viešoje paskaitoje „#1 ≠ lyderis“( 5.3 salė).

Vasario 10 dieną, šeštadienį, 12 val. dr. Agnė Blažienė susirinkusiems pasakos apie kalbos svarbą kiekvieno žmogaus kasdieniniame bei profesiniame gyvenime. Tie, kurie nori klysti rečiau ir suvokti žodžių reikšmę, kviečiami išklausyti viešos paskaitos „Kalbos galia: norėjau kaip „kiečiau“, bet pyst ir susimoviau“ ( 5.3 salė).

VDU studijos Kaune ir Vilniuje

VDU pristatys studijų galimybes ne tik Kaune, bet ir Vilniuje. Pasak VDU Studijų prorektoriaus Kęstučio Šidlausko, šiuo metu Vilniuje esančios aukštosios mokyklos nevisiškai atitinka esamos rinkos poreikius, ypač kalbant apie valstybės politinės, ekonominės, socialinės padėties gerinimą, o VDU Vilniuje vykdomų studijų kryčių specialistų reikia ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.

VDU Vilniuje pirmąsias studijų programas pradėjo vykdyti 2016 metų rudenį. VDU studentai tiek Kaune, tiek ir Vilniuje lygiomis teisėmis pretenduoja į mainų programas studijoms ar praktikai užsienyje, stipendijas ar kitokią finansinę paramą, jiems taip pat užtikrintos vietos bendrabučiuose ir kt. „VDU studentams Vilniuje greta specialybės studijų siūlome platų užsienio kalbų pasirinkimą ir bendrąjį universitetinį lavinimą, kuris ugdo smalsias ir šiandieniniams kintantiems laikams pasirengusias asmenybes bei aukščiausio lygio ekspertų ir profesionalų komandą pasirinktoje specialybėje“, – studijų galimybes Vilniuje pristato K. Šidlauskas.

Bus pristatytos ir studijų naujovės

Parodos „STUDIJOS 2018!“ metu taip pat bus pristatytos naujos ugdymo krypties studijų programos, kurios nuo 2018 m. rudens bus vykdomos VDU: Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas, Mokomųjų dalykų pedagogika (įgyjant dviejų mokomųjų dalykų mokytojo kvalifikaciją), Gamtamokslinio ugdymo (biologijos, chemijos, fizikos, matematikos, informatikos, technologijų) pedagogika, Kalbų ugdymo (anglų kalbos ir kitos užsienio kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros) pedagogika, Socialinio ugdymo (geografijos, istorijos) pedagogika, Kūno kultūros ir sveikatos ugdymo pedagogika ir Socialinė pedagogika.

Pedagogikos studijos VDU – tai naujos mokytojų kartos rengimas, kuriuo bus siekiama ugdyti ne tik dalyko ir specializacijos gilų išmanymą, bet ir šiuolaikiniam mokytojui reikalingas kompetencijas (probleminis mokymas(is), verslumo ir kūrybiškumo ugdymas, kritinio mąstymo ugdymas, įvaldomi metodai, pagrįsti universalaus ugdymo dizainu ir kt.).

Dar praėjusių metų rudenį VDU įsteigė Edukologijos institutą, kurio direktorė, viena iš Lietuvos pedagogų rengimo modelio kūrėjų, doc. dr. Lina Kaminskienė teigia, jog pedagogai čia rengiami atsižvelgiant į tarptautines tendencijas, o studijos išlieka vienomis populiariausių Lietuvoje – 2017 metais VDU pedagogiką pasirinko aukščiausius studijų balus turintys pirmakursiai.

Pasak L. Kaminskienės, institute suburti edukologijos ekspertai siekia stiprinti veiklą trijose srityse: rengiant kokybiškas studijas, vykdant tarptautinio masto tyrimus ir tobulinant pedagogų kvalifikaciją.

Plačiau apie studijas VDU

Daugiau informacijos: