VDU Švietimo akademijos Vilniuje studentai vasarą džiugino pergalėmis

VDU Švietimo akademija Vilniuje didžiuojasi studentų sportiniais pasiekimais pasaulio ir Europos čempionatuose. Kaip viena iš sėkmingiausių vasarų šiais metais įsimins ketvirto kurso kūno kultūros pedagogikos studentui Artūrui Sėjai. Baidarininkas pasidabino net keturiais pasaulio ir Europos čempionatų medaliais: Serbijos sostinėje Belgrade vykusio Europos baidarių ir kanojų irklavimo čempionato vienviečių baidarių 200 m distancijos finale A. Seja iškovojo sidabro medalį, Italijoje vykusio Europos jaunimo (iki 23 metų) baidarių ir kanojų irklavimo čempionate pakartojo sidabrinį finišą, Bulgarijoje iškovojo auksą, o Portugalijoje – sidabrą.

Svarūs pasiekimai lydėjo ir kitus VDU Švietimo akademijos Vilniuje ugdomus sportininkus. Europos irklavimo čempionate, vykusiame Glazge, porinėje keturvietėje kovoję Aurimas Adomavičius, Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas tapo vicečempionais. Tuo pačiu metu Glazge vykusiame Europos plaukimo čempionate 200 metrų laisvu stiliumi  rungtyje Danas Rapšys pasipuošė sidabro medaliu. Dar vienas studentas Andrius Šidlauskas 100 metrų krūtine rungties finale iškovojo VI vietą, pasiekdamas geriausią savo sezono rezultatą. Lietuvos plaukikų kvartetas, kuriame startavo ir mūsų studentai, kombinuotos  estafetės 4 po 100 metrų varžybose iškovojo 4 vietą.

Šalia irkluotojų ir plaukikų pergalių sužibo ir legvaatlečiai. Rugpjūčio 6–12 d. Berlyne vykusiame Europos lengvosios atletikos čempionate 20 kilometrų sportinio ėjimo varžybose ketvirtakursė Živilė Vaiciukevičiūtė iškovojo V vietą.

Vokietijoje, Veideno mieste, liepos 29 d. vykusiame Europos triatlono čempionate Aurelija Tamašauskaitė tapo čempione.

Šią vasarą Portugalijos mieste Koimbroje vyko IV-osios Europos studentų žaidynės, kuriose dalyvavo stalo teniso ir futbolo komandos bei dziudo atstovė Anastasija Beliaziun (Michailova). Pirmuosius medalius iškovojo stalo tenisininkų komanda: Matas Vilkas, Ignas Navickas, Vytautas Rybakas ir Ernestas Mincevičius pasidabino bronzos medaliais. Kiek kukliau pasirodė dziudo imtynininkė Anastasija Beliaziun, užėmė 9 vietą, bei  jungtinė LEU-VDU futbolo komandai, kuri užėmė 15 vietą.

 Du VDU Švietimo akademijos Vilniuje rankininkai Europos čempionate atstovavo Lietuvos U-20 rankinio rinktinei – Karolis Antanavičius ir Matas Pranckevičius. Savo grupėje trečioje vietoje finišavę lietuvaičiai paguodos kovose žaidė dėl 5 vietos. Deja Lietuvos U-20 rankinio rinktinė čempionatą baigė nesėkme ir galutinėje rikiuotėje užėmė 6 vietą. Visgi Karolis Antanavičius tapo rezultatyviausiu pirmenybių rankininku, per šešerias rungtynes pelnęs net 44 įvarčius. Iš karto po Europos jaunimo čempionato K. Antanavičius ir M. Pranckevičius keliavo į Pasaulio čempionatą Kroatijoje, kur Lietuvos studentų rankinio rinktinė stojo į kovą su geriausiais pasaulyje. Po atkaklių rungtynių Lietuvos studentai užėmė 9 vietą.

Mokslo metų pradžios renginiai Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje

Artėjant naujiems mokslo metams, visą Lietuvos edukologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) bendruomenę maloniai kviečiame į 2018–2019 mokslo metų pradžios renginius rugsėjo 3 d.

11 val. – mokslo metų pradžios šventė VDU ŠA pirmojo aukšto fojė (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius)

16.30 val. – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Katedros a. 2, Vilnius)

18 val. – šventinis koncertas mokslo metų pradžiai ir Laisvės dienai paminėti (Simono Daukanto aikštė, Vilnius)

#KuriantysLietuvą: Gediminas Petkus ornitologo darbą derina su edukacine veikla

Naujųjų technologijų amžiuje dažniausiai girdime, jog žmogus yra atitolęs nuo gamtos. Tačiau yra išimčių. Viena jų – Lietuvos ornitologų draugijos projektų vadovas Gediminas Petkus. Ornitologas neslepia, jog jaučia didžiulį azartą stebėti paukščius. Vyras prisimena, kad būtent biologijos bakalauro studijos paskatino susidomėjimą paukščiais, ir nė kiek neišsigando, kuomet tekdavo šeštą valandą ryto kulniuoti į parką ir stebėti plunksnuočių.

Gediminas Petkus ne tik stebi paukščius gamtoje, dirba projektų vadovu, bet ir pasakoja apie sparnuočius informacinėse televizijos laidose, užsiima edukacine veikla Lietuvos darželiuose ir mokyklose. Ugdymo įstaigose Gediminas kalba apie paukščių migraciją, žiedavimą, inkilėlius, plunksnuočių globą. „Pamokų metu ne tik rodome daug savo filmuotos medžiagos bei fotografijų iš paukščių gyvenimo, bet ir mokome vaikus juos atskirti iš išvaizdos bei supažindiname su jų elgesio ypatumais“, – teigia ornitologas.

G. Petkus prisipažįsta, jog pedagogikos studijų metu įgytos žinios praverčia dirbant su moksleiviais. Pasak Gedimino, užsiėmimuose mokiniai žaidžia žaidimus, stebi paukščius pro teleskopą, o šių veiklų metu svarbiausia užmegzti betarpišką ir laisvę bendravimą tarp lektoriaus ir mokinių. „Tiek moksleiviai, tiek suaugusieji  turi suprasti, jog paukščiai yra tokie pat svarbūs kaip žmonės. Jei nebūtų plunksnuočių, tai mes neturėtume derliaus ir panašių dalykų. Tad būtina jais rūpintis“, – tikina ornitologas Gediminas Petkus.

Gediminas tiki, jog naujas kartos mokytojų rengimas Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje sustiprins pedagogo profesijos prestižą.

VDU Švietimo akademija ir Kazachstano nacionalinio Abajaus vardo pedagoginis universitetas sutarė dėl bendradarbiavimo

Liepos 25 d. Vilniuje lankėsi Kazachstano nacionalinio Abajaus vardo pedagoginio universiteto rektorius prof. Takir Balykbayev, kuris susitiko su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių prorektore prof. Ineta Dabašinskiene, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) l.e.p. Mokslo ir plėtros prorektoriumi  doc. dr. Robertu Jurgaičiu ir Tarptautinių ryšių ir ryšių su visuomenės skyriaus vyr. specialiste Sofija Pivoriūniene.

Kazachstano nacionalinio Abajaus vardo pedagoginis universitetas yra ilgametis LEU partneris. Vizito metu buvo atnaujinta bendradarbiavimo sutartis ir aptartos bendradarbiavimo kryptys tęsiant tolimesnį bendradarbiavimą su VDU Švietimo akademija, po LEU integracijos į VDU. Susitarime numatomi mokslininkų, dėstytojų ir studentų mainai, jungtiniai tyrimai, dalijimasis mokslo ištekliais ir kitos bendradarbiavimo formos.

Pradinių klasių mokytoja A. Krivickaitė: „Didžiausia svajonė – prisidėti prie švietimo ateities pokyčių“

Dvejus metus dirbanti pradinių klasių mokytoja Audronė Krivickaitė tikina, jog pedagogo profesijos pasirinkimą nulėmė mama. Pastaroji kelis dešimtmečius dirba pradinių klasių mokytoja, todėl Audronę paskatino sekti jos pėdomis. Prieš šešerius metus mergina pasirinko pradinio ugdymo pedagogikos bakalauro studijas ir jas sėkmingai baigė. Iš karto po studijų mokytoja pradėjo dirbti mokykloje. „Aš jaučiu prasmę dirbti mokymosi įstaigoje. Ne tik pati mokau mažuosius vaikus, bet ir kartu su jais mokausi. Kasdien mano darbe netrūksta įvairiausių bandymų, kūrybiškumo ir išradingumo“, – sako mokytoja.

Pasak Audronės, šiandieninį mokymosi procesą kuria ne tik mokytojas, bet ir mokiniai, tėvai. „Pamoka negali apsiriboti darbu nuo skambučio iki skambučio. Mokymosi procesas turi būti dinamiškas. Mūsų mokykloje mokomės per patyrimą, tad moksleiviai daug juda, atlieka eksperimentus, tyrimus. Mokinys pats turi ištirti, atrasti, sužinoti, įgyti žinių, o ne tik gauti informaciją iš mokytojo ar vadovėlio“, – tikina pedagogė.

Šiemet Audronė Krivickaitė baigė švietimo vadybos ir lyderystės magistro studijas. Absolventė tikina, jog jos didžiulis noras prisidėti prie švietimo ir Lietuvos ateities. Audronė tiki, kad ateities pedagogai, atsiremdami į naujos kartos mokytojų rengimą VDU Švietimo akademijoje, gali keisti Lietuvos švietimą.

Videopokalbyje #KuriantysLietuvą pradinių klasių mokytoja A. Krivickaitė dalijasi savo pedagoginiais patyrimais ir iššūkiais, sėkmingos pamokos receptu.

Net 100 užsieniečių dalyvauja lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose

Rugpjūčio 1 d. 11 val. VDU Švietimo akademijos rūmuose T. Ševčenkos g. 31 įvyko Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų atidarymas. Šiemet net 100 kurso dalyvių –  kitakalbiai ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai  iš 28 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Argentinos, Filipinų, Japonijos, Kinijos, Nyderlandų ir kt. mokysis lietuvių kalbos, susipažins su mūsų šalies kultūra, istorija, lankysis Trakuose, Suvalkijoje, Nidoje, Žemaitijoje.

Atidarymo renginyje muzikinius pasirodymus paruošė  studentai iš Kinijos, Sakartvelo.

Jau šešioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai startavo liepos 31 d. ir vyks iki rugpjūčio 29 d.

„Šiemet vėl užauginsime puikius būsimus lietuvių kalbos ambasadorius pasaulyje. Džiaugiamės, jog tiek daug užsieniečių pasirinko mokytis mūsų kalbos“, – teigė Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Pasibaigus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursams, dalis studentų vėliau į Lietuvą atvyksta atlikti praktikos, studijuoti bakalauro ir magistrantūros studijų programų, kiti lieka dirbti mūsų šalyje.

Mindaugas Norkevičius: dėstytojas-mokytojas, mokantis septynias kalbas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) lektorius, doktorantas, Kauno Juozo Urbšio mokyklos direktoriaus pavaduotojas ir mokytojas Mindaugas Norkevičius yra tikras šiuolaikinio, įvairialypio žmogaus pavyzdys. Pristatyti jį vienu sakiniu yra labai sunku, nes jo veiklos persidengia įvairiose srityse: nuo karinio saugumo iki mados industrijų komunikacijos. Per pastaruosius keletą metų M. Norkevičius buvo išrinktas akademiškiausiu Kauno jaunimo atstovu, geriausiu ir inovatyviausiu VDU dėstytoju.

Daugiakalbystės ugdymo strategijų ekspertas, politikos mokslų doktorantas pabrėžia, kad inovacijos yra ne tik naujos technologijos, bet viskas, kas išsiskiria ir dar nėra paplitę. „Mokyklos ir universitetai turėtų nusikratyti sustabarėjusių metodų ir tradicijų. Sunku kalbėti apie kūrybiškumą ar inovacijas, jei dėstytojų, mokytojų ar administracijos požiūris vis dar paskendęs kažkur XIX amžiuje. Dažnoje ugdymo įstaigoje dabar vyrauja frazė, prieštaraujanti naujovėms ir inovacijoms – „bet mes juk visada taip darėme“. Tai apie kokias kūrybines idėjas ir inovacijas mes galime kalbėti?“, – pasakoja mokytoju ir dėstytoju dirbantis M. Norkevičius.

Mokytojas yra ambasadorius

Pasak eksperto, tiek mokytojams, tiek dėstytojams šiandien reikalingiausi įgūdžiai yra panašūs. Pirmiausia, jiems itin reikalingas komunikabilumas, kurio Lietuvoje dirbantieji su studentais ir mokiniais dažnai stokoja. Kitas svarbus įgūdis – abipusio ryšio su moksleiviais ar studentais sukūrimas, betarpiškas, laisvesnis bendravimas, kurio neturėtų varžyti šiandien vis dar pernelyg paplitusi hierarchinių, statusu paremtų santykių dinamika.

„Mokytojai ir dėstytojai privalo suprasti, kad jie yra tarsi tarpinė grandis tarp savo įstaigos ir besimokančiųjų – todėl sklandesnis bendravimas galėtų ženkliai pakelti švietimo kokybę. Be to, jie yra tarsi ambasadoriai, atstovaujantys studentams ir mokiniams, pristatantys jiems globalų pasaulį. Kol vedantys paskaitas ir pamokas negebės perteikti tam tikrų šio atstovaujamo pasaulio niuansų, tol apie XXI a. kompetencijas negalėsime kalbėti“, – pabrėžia M. Norkevičius.

Inovacija nėra vien tik technologinė sąvoka

2017 metais inovatyviausiu VDU dėstytoju išrinktas M. Norkevičius pažymi, jog virtualią mokymosi erdvę pilnai išnaudoja dar mažai dėstytojų. Kita vertus, anot jo, inovacijos paskaitose nebūtinai reiškia naujausias technologijas – inovatyvumą apibūdina viskas, kas išskiria dėstytoją iš kitų, nėra įprasta ar matyta daugumoje kitų paskaitų. Pavyzdžiui, tarp VDU lektoriaus taikomų inovacijų yra ne vien planšetės ar telefonai, bet ir geros atmosferos bei jau minėto abipusio ryšio kūrimas.

M. Norkevičius iš dalies pritaria skeptikams, kad technologijos nėra panacėja – tradicinė paskaita, kurioje dėstytojas pasakoja, o studentai klausosi, kai kuriais atvejais gali būti efektyvesnė, nei šiuolaikinė technika ir greitai besikeičiančių vaizdų ar garsų lavina. Studentas informaciją gali susirasti pats – nesvarbu, ar dėstytojas ją pasakoja, ar rodo vaizdo įrašus. Iššūkis dėstytojui yra kuo efektyviau šiuos du aspektus sujungti – suderinti savo turimas žinias ir dinamišką jų perteikimą, sudominant studentus ir užmezgant autentišką, artimą ryšį.

„Deja, dabar visame pasaulyje nyksta ta tikroji klasikinio universiteto dvasia, kurios vienas kertinių elementų yra abipusis, lygiavertis santykis tarp studento ir dėstytojo. Lietuvoje vyrauja tendencija, kad tas ryšys labiau primena santykius tarp kliento ir paslaugos tiekėjo. Šiuo atveju VDU artes liberales studijų principas veikia priešingai ir labiau remiasi abipusiu ryšiu bei klasikinio universiteto principais, todėl ir minėtos tendencijos jame yra mažiau“, – sako VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas, šiuo metu universitete siekiantis ir socialinių mokslų daktaro laipsnio.

Peržengti disciplinų ribas

Septyniomis kalbomis kalbantis M. Norkevičius tikina, kad daugiakalbystė tikrai yra viena svarbiausių ir naudingiausių XXI amžiaus kompetencijų, kuri padeda išsiskirti darbo rinkoje ir sėkmingai pristatyti save tarpkultūrinėje aplinkoje. Tačiau jis pabrėžia, kad daugiakalbė asmenybė yra nebūtinai tokia, kuri moka labai daug kalbų – svarbiau, kad žmogus gebėtų susikalbėti su kuo platesniu žmonių ratu, pavyzdžiui, mokėdamas po vieną iš germaniškų, slaviškų ir romaniškų kalbų.

2015 metais Kauno miesto savivaldybė M. Norkevičių išrinko akademiškiausiu jaunimo atstovu – už jo įvairialypes veiklas, kurios buvo premijomis įvertintos ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. „Man sudėtinga kitiems paaiškinti, ką dėstau, todėl paprastai atsakau šaržiškai – mano dėstymo laukas apima viską nuo tarptautinio karinio saugumo iki mados industrijų komunikacijos. Galbūt tai XXI a. hipermodernumo, veiklumo požymis – kai veikla apima, peržengia daug sričių ir suvokimą, kas yra tavo specialybė“, – svarsto dėstytojas.

Disertacija politikos mokslų srityje

Šiuo metu M. Norkevičius VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete rengia disertaciją apie Lenkijos regioninį bendradarbiavimą užsienio politikoje. Doktorantas pripažįsta, kad kaimyninės valstybės ryšiai su Lietuva yra labai prieštaringas ir jautrus klausimas.

„Kai Lietuvos diplomatai leidžia sau Lenkijos didžiuosiuose dienraščiuose pasisakyti, kad lenkų tautinė mažuma yra „penktoji kolona“, galinti kelti grėsmę Lietuvos saugumui, apie kokius dvišalius santykius galime kalbėti? Kai patys diplomatai formuoja tokį požiūrį į tautines mažumas, jį po to puikiai perima ir Lietuvoje esančios politinės partijos, tokios kaip Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kuri yra puikiai matoma politinė jėga, nes viešojoje erdvėje manipuliuoja kartais dirbtinai suformuotomis problemomis. Tokie veiksmai tik kuria kontraversiją, o ne padeda spręsti dvišalius santykius“, – komentuoja M. Norkevičius.

Dėstytojas atkreipia dėmesį, jog šalių santykiai neturėtų apsiriboti vien tautinių mažumų klausimu, tačiau Lenkija šiuo atžvilgiu rodo sektiną pavyzdį jį spręsdama – įskaitant ir gatvių pavadinimų užrašus, kurie Lenkijoje yra dvikalbiai miestuose, turinčiuose daugiau nei 20 proc. kitataučių gyventojų. M. Norkevičiaus manymu, įtampą sumažintų ne tik analogiškas tokių klausimų sprendimas Lietuvoje, bet ir naujas įstatymas, kuris būtų skirtas tautinių mažumų apsaugai.

Ar kas nors yra daroma dėl mokinių pasiekimų ir mokytojo prestižo kėlimo?

VDU rektorius prof. Juozas Augutis

Vakar bendro švietimo ir mokslo ministrės ir savivaldybių susitikimo metu buvo aptarta švietimo būklė Lietuvoje: šalies mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimuose dalyvaujančių šalių. Ministrė pažymėjo, kad tai yra rimtas signalas savivaldybių administracijoms. O kur ministerijos atsakomybė?

Šiemet paskelbta viena iš svarbiausių idėjų Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“ įžiebė viltį, kad pagaliau didelis dėmesys bus skiriamas aukščiausio lygio mokytojų profesionalų rengimui. Atrodo, kad visi – nuo Vyriausybės iki verslo asociacijų – pagaliau sutaria, jog švietimas yra valstybės pagrindas ir, kad tarptautinėje erdvėje galime konkuruoti tik tuo atveju, jeigu turėsime intelektualiai stiprią visuomenę. Pats laikas būtų imtis realių darbų. Remiantis Švietimo informacinių technologijų centro pateiktais duomenimis, 2017–2021 m. mokytojų poreikis sudarys net 2200 mokytojų.

Šie skaičiai priverčia susimąstyti apie valstybės galimybes tapti intelektualiai, kultūriškai ir ekonomiškai stipria Europos valstybe. Dabar studijuojantys gali patenkinti daugiausia pusę šio poreikio, todėl, norint patenkinti pedagogų poreikį ir užtikrinti kartų kaitą mokyklose, kasmet stojančiųjų į edukologijos studijų programas, remiantis Švietimo informacinių technologijų centro (ŠVIS) duomenimis, turi būti priimama po 1000–1500 studentų.

Tačiau, praėjusiais metais pedagogų rengimui buvo skirtos vos 296 vietos, šiais metais – tik šiek tiek daugiau, 335 vietos. 2 metai neišnaudotų galimybių. Viskas priklauso tik nuo LR Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministerijos pozicijos ir ar ši institucija laikysis Vyriausybės programos. Juk pedagogo profesijos prestižo kėlimo programoje yra išsikelti išties dideli tikslai – nuo pedagogų rengimo sistemos tobulinimo, o tai padėtų mokytojams įgyti geresnę kvalifikaciją, iki motyvuojančio ir patrauklaus atlyginimo.

Mokyklos be mokytojų

Verta pasigilinti, kaip iš tiesų keliamas pedagogo profesijos prestižas. Pagal Švietimo informacinių technologijų centro pateiktus duomenis, šiandien mokyklose net 51 proc. mokytojų yra vyresni nei 50 metų, o 35 proc. mokytojų yra vyresni nei 55 metai. Vertinant visų šalies mokyklų pedagoginį amžių, šiose švietimo įstaigose daugiausiai dirba 45–59 metų mokytojai. Ką tai reiškia, nesunku nuspėti. Tik 3 proc. jaunų pedagogų (iki 29 metų) yra pasirinkę mokytojo darbą.

Jau buvo minėta, kad mokytojų poreikis 2017–2021 m. sudarys 2200 mokytojų. Vėliau mokytojų poreikis tik didės ir 2026 m. sieks net 5800.

2016 m. Lietuvos darbo biržos duomenimis, buvo užfiksuotos 1276, o 2017 m. – 1398 laisvos darbo vietos mokytojams. Daugiausia mokykloms reikėjo matematikos ir anglų kalbos mokytojų, o šių pedagogų paklausa šiuo metu smarkiai viršija pasiūlą. Akivaizdu, kad tokią situaciją lemia dvi svarbios priežastys – itin mažas vidutinis atlyginimas ir ypač žemas mokytojo specialybės prestižas. Visa tai šiuolaikiniam mokytojui nėra patrauklu. Jau dabar ŠVIS skelbia, kad 2017–2026 metų laikotarpiu didžiausias mokytojų poreikis bus lietuvių, rusų ir anglų kalboms, matematikai ir technologijos mokslams.

Ketinimas kelti atlyginimus pedagogams yra teisinga ir labai svarbi kryptis, tačiau šiuo metu turime daug didesnę problemą – neturėsime kam mokėti atlyginimų?

Prioritetas – elektros inžinieriai ne pedagogai?

Įdomu ir tai, kad 2017 m. finansavimas pedagogų rengimui buvo skiriamas tik konkrečioms programoms. Pavyzdžiui, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo programoms – 66 vietos, socialinei pedagogikai – 15, pedagoginei psichologijai – 15.  

Iš viso pedagoginėms studijoms skirtinguose universitetuose 2017 m. buvo skirta vos 141 vieta, profesinėms – 155. Tai reiškia, kad buvo skirta mažiau nei 300 valstybės finansuojamų studijų vietų. Remiantis ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų vadovų apklausa, vien Kauno mieste trejų metų laikotarpiu truks net 300 ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų. Šį ir kitus faktus dėl poreikio Švietimo ir mokslo ministerija žinojo dar pernai. Bet pažiūrėkime, kas vyksta šiais metais.

2018 m. skirtos 185 finansuojamos vietos profesinėms studijoms, o pedagoginėms – tik 150. Palyginkime: 2017 m. vien elektros ir elektronikos inžinerijai buvo skirtos 332 vietos, šiemet jų skaičius padidintas dar 15 proc. Ar tikrai šiuo metu valstybei labiau reikia elektrikų nei pedagogų? Tebūnie tai atviras klausimas.

Šiais metais kovo pabaigoje taip pat buvo panaikintos tikslinės stipendijos, studijuojantiems pagal pedagogikos arba andragogikos studijų krypčių programas. Buvo pasirinkta galimybė jas apmokėti Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis. Tai reiškia, kad projekto vykdytojas teiks prašymą Europos socialinio fondo agentūrai ir tikėsis gauti finansavimą. Ar gaus, neaišku. Tačiau šiais metais įstojusiųjų tikslinės stipendijos nepasieks.

Mes pasiruošę, o ŠMM?

Ir nors ŠMM strategija yra dar labai miglota, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Šiaulių universitetas, iš dalies ir Vilniaus universitetas, yra pasirengę į mokyklas išleisti kvalifikuotus, motyvuotus ir kūrybingus pedagogus. 2017 m. duomenimis, VDU pedagogikos studijos Lietuvoje yra populiariausios tarp stojančiųjų ir turinčios aukščiausius tarptautinius vertinimus. 2017 m. studentų konkursinio balo vidurkis į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas buvo net 8,2 balo, o iš pernai įstojusių studentų, 20 proc. buvo vyrai.

Esame atviri inovacijoms, todėl VDU studentams galime pasiūlyti naujos kartos pedagogikos programas, kurias parengėme su geriausiais Lietuvos ir užsienio (Suomijos, Šveicarijos, Estijos) ekspertais. Parengtos programos skirtos parengti šiuolaikinį mokytoją, kuris geba modeliuoti ugdymo turinį pagal besimokančiųjų poreikius ir jį personalizuoti. Tai reiškia, kad parengti mokytojai sugebės dirbti ne tik dalykiniu, bet ir teminiu, kontekstiniu principu, kūrybiškai derindami įvairias mokymo(si) formas, pasinaudodami informacinių technologijų atveriamomis galimybėmis.

Viena iš naujovių VDU – galimybė šiuolaikiniam mokytojui tapti iš karto 2 ar daugiau dalykų mokytoju 4 kryptyse (STEAM, Kalbų ugdymas, Socialinis ugdymas, Meninis ugdymas). Pavyzdžiui, chemijos ir biologijos arba anglų ir prancūzų kalbos. Taip pat stojantieji jau gali rinktis ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką, pradinio ugdymo pedagogiką ir ankstyvąjį užsienio kalbos mokymąsi. Siūlydami mokymosi modelius savo studentams suteikiame pasirinkimo laisvę, leidžiame patiems projektuoti savo pedagogo karjerą.

Prieš mėnesį kartu su kitomis Kauno aukštosiomis mokyklomis (Kauno technologijos, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų universitetais, Kauno bei Marijampolės kolegijomis) nusprendėme suvienyti jėgas XXI a. mokytojų rengimui ir sutarėme bendradarbiauti įgyvendinant edukologijos studijų programas bei mokslo tyrimus. Dėl bendrų pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo veiklų Kauno regione, pasirašėme memorandumą. Aukštosios mokyklos dalinsis visais žmogiškaisiais ir infrastruktūros ištekliais, siekiant juos maksimaliai išnaudoti, bendradarbiaus studijų perimamumo, mokslinių tyrimų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityse, pasirašant paritetinio (lygiaverčio) bendradarbiavimo sutartis.

Pedagogų trūksta, o realių veiksmų nėra

Reikia pripažinti, kad pedagogų ir jų kompetencijų stoka yra didelė, ypač regionuose, mažesnėse mokyklose. Užtenka pasižiūrėti į naujausius Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) duomenis: moksleivių gamtamokslis ir matematinis raštingumas išgyvena sąstingį, pagal šiuos rodiklius Lietuva užima atitinkamai 36-38 ir 36 vietas iš 70, atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio.

Dirbtinis intelektas ir biotechnologijos netrukus perkonstruos mūsų ekonomikas, tačiau dabartinis švietimo politikos radaras, atrodo, išsijungė. Jau šiandien gyvybiškai trūksta mokytojų, todėl nedelsiant reikia priimti sprendimus, kad pedagogikos studijos būtų tas traukiantis gravitacijos laukas. Reikia bendros aukštojo mokslo plėtros strategijos, kuri būtų suderinta su bendrojo ugdymo programa, o ne tik lozungų apie kokybę, kurie nėra pagrįsti jokia išsamesne analize. Kontrolės universitetams ir ŠMM įtakos didinimas nėra švietimo sistemos stiprinimas ir jokiu būdu neprimena liberalios demokratijos. Jei vis dar tikime, kad mokslas yra neatsiejamas nuo vertybių, dialogo prioritetas švietimo darbotvarkėje turėtų būti neginčijamas faktas.

XXI a. mokytojas pagal VDU

Kauno universitetai pasirašė memorandumą dėl bendro mokytojų rengimo

Kovo 22 d., ketvirtadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) memorandumą dėl bendrų pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo veiklų Kauno regione pasirašė Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų universitetai ir Kauno bei Marijampolės kolegijos.

Kauno aukštosios mokyklos vienija jėgas XXI amžiaus mokytojų rengimui ir sutaria bendradarbiauti įgyvendinant edukologijos studijų programas bei mokslo tyrimus. Universitetai dalinsis visais žmogiškaisiais ir infrastruktūros ištekliais siekiant juos maksimaliai išnaudoti. Kaip numatyta LR Vyriausybės nutarime dėl trijų pedagogų rengimo centrų steigimo, koordinuojančiu universitetu Kauno regione bus Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).

Siekdami nedubliuoti studijų programų, universitetai memorandumu įsipareigoja pasirašyti atskiras jungtinės veiklos sutartis. Universitetai ir kolegijos bendradarbiaus studijų perimamumo, mokslinių tyrimų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityse, pasirašant paritetinio (lygiaverčio) bendradarbiavimo sutartis.

Memorandumo partneriai taip pat suburs Pedagogų rengimo tarybą – kolegialų Kauno pedagogų rengimo valdymo organą, kurį sudarys kiekvieno partnerio deleguoti atstovai. Numatoma galimybė Tarybos veikloje dalyvauti ir kitiems socialiniams partneriams – Kauno miesto savivaldybei, mokyklų atstovams.