Daugiausia Signatarų stipendijų bus skiriama ugdymo mokslų studijas pasirinkusiems studentams

Pirmas žingsnis mokytojo profesijos prestižo kėlimo link jau žengtas. Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui geriausiems Lietuvoje studijas pasirinkusiems abiturientams įsteigti Signatarų stipendijas. Jas kasmet gaus 20 abiturientų.

Siekiant kelti mokytojo profesijos prestižą, daugiausia Signatarų stipendijų bus skiriama pasirinkusiems ugdymo mokslų studijas – 4. Menų, humanitarinių ir socialinių mokslų studentams atiteks 3, matematikos, informatikos ir fiziniams mokslams – 3, sveikatos ir veterinarijos mokslams – 2, žemės ūkio, gyvybės mokslų ir sporto studijoms – 3, inžinerijos ir technologijų mokslams – 3, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijoms – 2 Signatarų stipendijos.

Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas sveikina sprendimą, kad yra ieškoma motyvacinių priemonių, kurios skatintų abiturientus įvairių sričių studijas rinktis Lietuvoje. „Tai, kad net 4 stipendijos iš 20-ies bus skiriamos būsimiems mokytojams rodo, kad švietimas mūsų šalyje nors ir iš lėto, bet tampa valstybės prioritetine sritimi“, – teigia LEU alumnas.

„Šios steigiamos Signatarų stipendijos – ne tik puikus būdas paminėti Lietuvos 100-metį, Lietuvos istorijos pagerbimas, bet ir geras paskatinimas studijas Lietuvoje pasirinkusiems geriausiems jaunuoliams, kurie kurs mūsų šalies ateitį“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Taip siekiama pagerbti 1918 m. vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų atminimą ir paskatinti geriausius Lietuvos abiturientus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Kandidatų į šias stipendijas atranką vykdys LAMA BPO. Siūlomas Signatarų stipendijos dydis – 190 eurų kas mėnesį nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos. Stipendiją studentas prarastų, jei netenkintų gero mokymosi kriterijų.

Šiuo metu geriausiems Lietuvos studentams jau yra skiriamos vardinės LR prezidentų stipendijos. Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko stipendijas kasmet gali gauti 30 Lietuvos universitetų ir kolegijų studentų.

Daugiau informacijos

VDU Švietimo akademijoje – pedagogikos studijų naujovės

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įsteigta Švietimo akademija imasi iniciatyvos siūlyti unikalias, Lietuvoje dar nevykdytas novatoriškas studijas, kurios leis iš karto tapti dviejų ar daugiau dalykų mokytojais. Geriausius specialistus subūrusi akademija mokytojams suteiks visas XXI amžiaus pedagogų kompetencijas, mokomo dalyko išmanymą ir platų, visapusišką išsilavinimą, ugdant užsienio kalbų, technologijų, verslumo, kūrybiškumo ir kitus gebėjimus.

Pasak VDU Švietimo akademijos docentės Linos Kaminskienės ir profesorės Vilijos Salienės, bendradarbiaujant su švedų, suomių, estų ir šveicarų universitetais, akademijoje bus vykdomas naujos kartos mokytojų rengimas, kurį papildys visiems VDU studentams suteikiamas visapusiškas išsilavinimas pagal Harvardo studijų modelį.

Baltijos šalyse tarptautiškumo lyderiu pripažintas VDU ruoš pedagogus visiems švietimo sistemos lygmenims – pradedant nuo ikimokyklinio, pradinio ugdymo ir baigiant viduriniu. Tačiau didžiausia, išskirtinė naujovė, kurios mūsų šalyje dar nebuvo – mokomosios pedagogikos studijų programa, kuri leidžia studentams patiems rinktis ir derinti savo studijas taip, kad jas baigus būtų galima tapti dviejų ar net daugiau dalykų mokytojais.

„Ši programa labiausiai orientuota į būsimus pagrindinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų dalykų mokytojus – ji įdomi tuo, kad studentams suteikia pasirinkimo laisvę, leidžia patiems projektuoti savo pedagogo karjerą. Studijų pradžioje pasirenkama viena iš keturių krypčių: STEAM (gamtos, fizinių ir technologijos mokslų) ugdymo, kalbų ugdymo, socialinio ugdymo arba meninio ugdymo. Tuomet, kiekvienoje kryptyje atsiveria laisvė derinti, jungti kelias specializacijas arba tęsti gilinamąsias studijas“, – pasakoja doc. dr. L. Kaminskienė.

Pirmosios krypties studentai galės rinktis dvi specializacijas iš siūlomų šešių – chemijos, biologijos, fizikos, informatikos, matematikos arba technologijos, ir po ketverių metų įgis dviejų mokomųjų dalykų pedagogo kvalifikaciją. Pasirinkusieji kalbų ugdymo kryptį, galės rinktis studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros pedagogiką arba anglų kalbos pedagogiką ir dar vieną užsienio kalbą – prancūzų, rusų, vokiečių, italų, švedų, suomių, danų, kinų, japonų, korėjiečių ar vieną iš daugybės kitų.

Trečiosios krypties, socialinio ugdymo, studentai galės tapti dviejų dalykų – geografijos ir istorijos – mokytojais. Tuo tarpu meninio ugdymo kryptyje studentai galės gilinti vienos pasirinktos specializacijos žinias – muzikos, dailės, šokio arba teatro ir kino, su galimybe papildomai pasirinkti gretutines dar vienos menų specializacijos studijas.

Platus išsilavinimas: nuo tarpdisciplininių komandų iki neuromokslų naujovių

„Svarbu pabrėžti, kad visų krypčių studentai galės pasiekti aukščiausią (C1) anglų kalbos lygį, turės bendrų pedagogikos studijų dalykų, pavyzdžiui, psichologijos, specialiosios pedagogikos, įtraukiojo ugdymo, modernios didaktikos, ugdymo planavimo, ugdymo turinio kūrimo. Nesvarbu, kokio dalyko mokytoją rengiame, užtikrinsime, kad jiems visiems būtų suteiktos aukščiausio lygio pedagogo kompetencijos ir platus, visiems universiteto studentams suteikiamas laisvųjų menų (angl. liberal arts) išsilavinimas“, – paaiškina VDU Švietimo akademijos docentė.

Pasak doc. L. Kaminskienės, naujovių netrūks ir kitose pedagogikos studijose, pradedant nuo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos, kur ypatingas dėmesys bus skiriamas įtraukiajam ugdymui, gamtamoksliniam ugdymui, technologijų taikymui, pažinčiai su įvairiomis ugdymo sistemomis ir geriausiomis pasaulio praktikomis, neuromokslų ir IT naujovėmis.

Būsimi mokytojai šioje programoje dirbs tarpdisciplininėse komandose, semsis patirties iš lingvistų, neurotechnologijų, vadybos ir kitų sričių ekspertų. Programoje nemažas dėmesys skiriamas vaikų kalbos lavinimui, daugiakalbystei, ugdant vaikus iš mišrių, keliomis kalbomis kalbančių šeimų.

Universitetas taip pat siūlys kūno kultūros ir sveikatos ugdymo studijų programą, kurios studentai lygiagrečiai studijuos kūno kultūros ir pedagoginių studijų dalykus, o po studijų galės dirbti bendrojo ugdymo mokyklų kūno kultūros ir sveikatos ugdymo dalyko mokytojais, sveikos gyvensenos pasirenkamojo dalyko mokytojais, įsidarbinti įvairiose švietimo ir socialinę-edukacinę paramą teikiančiose įstaigose, vaikų dienos centruose.

Jau pradinėse klasėse – tarpkultūriškumas, technologijos ir pilietiškumas

Kalba išliks išskirtiniu akcentu ir pradinio ugdymo pedagogikos programoje – čia bus skatinamas pagilintas ankstyvas užsienio kalbos ugdymas. Pradinio ugdymo pedagogų rengimas taip pat pabrėš tarpkultūriškumą, saugios ir tikslingos mokymo aplinkos kūrimą, atsakingą technologijų taikymą, ugdymo turinio integravimo strategijas.

„Jau pradinėse klasėse atsiranda situacijų, konfliktų dėl vaikų ar mokytojų teisių, komunikacijos, bendravimo su visuomene, vaikų tėvais – pedagogas turėtų žinoti, kaip elgtis tokiose situacijose. Studijose, bendradarbiaudami su VDU Teisės fakultetu, tam skirsime daug dėmesio, taip pat vykdysime įvairius pilietiškumo projektus, vystysime būsimų mokytojų gebėjimus įsitraukti į bendruomenę“, – žada doc. Lina Kaminskienė.

Bendruomeniškumui taip pat bus skirta ir atskira studijų programa – socialinė pedagogika. Pasak Švietimo akademijos profesorės dr. Vilijos Salienės, šios studijos rengs plataus išsilavinimo specialistus, kurie sieks suteikti vaikams plačią pasaulėžiūrą, padės prisitaikyti visuomenėje, spręs patyčių ir nelygybės problemas, palaikys ryšius tarp tėvų, mokytojų ir vaikų. Studijų metu įgyjamas itin platus išsilavinimas, gilinantis į sociologijos, psichologijos, filosofijos mokslus, o po studijų galima įsidarbinti įvairiose švietimo, visuomeninėse, vaikų globos ir kitose institucijose, socializacijos ar šeimos centruose, nevyriausybinėse arba savivaldos organizacijose.

„Socialiniai pedagogai siekia užmegzti glaudesnį ryšį su žmogumi, pavyzdžiui, mokykloje neapsiriboti vien žinių perdavimu, puoselėti vertybes, atjautą, draugiškumą, atvirumą, kovą su smurtu, patyčiomis ir nelygybe. Tai itin reikalingi specialistai, padedantys rizikos šeimoms, skurstantiems, neįgaliesiems ir apskritai visiems, susiduriantiems su socialinėmis ar psichologinėmis problemomis“, – pasakoja prof. dr. V. Salienė.

Praktikai – išskirtinis dėmesys

Edukologės teigimu, visose pedagogų rengimo programose akcentuojama galimybė vykdyti praktiką – pavyzdžiui, bakalauro studijose tam iš viso skiriama net 30 kreditų. Dalyvaujant „Erasmus“ tarptautinių mainų programoje, studijas arba praktiką galima vykdyti užsienyje – net 27 ES šalyse, taip pat Norvegijoje, Turkijoje, Šveicarijoje, Islandijoje ir kitur. Šiemet VDU inicijuos naują mentorystės programą, skirtą mokytojų kvalifikacijos tobulinimui – jos metu studentai galės atlikti praktiką švietimo įstaigose, padedami mokytojo-mentoriaus.

„Bendradarbiausime su Kauno miesto mokyklomis ir darželiais, kad studentai galėtų atlikti kokybišką praktiką, išlaikant nuolatinį ryšį tarp universiteto dėstytojo (praktikos vadovo), studento ir mokyklos mokytojo (mentoriaus). Manome, kad tai yra vienas iš sėkmingų pedagogo parengimo veiksnių – būtent šiame procese išryškėja žmogaus polinkis į šią profesiją, dedami stipriausi pamatai rengiantis mokytojo darbui“, – teigia prof. dr. V. Salienė.

Siekiantiems aukščiausio meistriškumo – papildomos galimybės

Norintiems pasiekti aukščiausią meistriškumą, universitetas siūlo papildomas galimybes maksimaliai patobulinti savo žinias ir gebėjimus: studijuoti individualių studijų programoje „VDU Academia Cum Laude“ ir mokymų programoje „Verslumo akademija“.

„Academia Cum Laude“ yra pagal Harvardo ir Kembridžo universitetų modelius vykdomos individualios studijos su pasirinktu kuratoriumi, tarptautinio lygio ekspertu, kurios leidžia studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – gilinant žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba pasirenkant laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas. Akademijoje įtvirtinta tarpdisciplininių studijų galimybė, kuri leidžia suburti įvairių sričių profesionalus ir gauti geriausią humanitarinių bei tiksliųjų mokslų sinergiją – pasiekti daugiau, nei leidžia standartinės studijos.

VDU Verslo praktikų centro vykdoma mokymų programa „Verslumo akademija“ yra skirta verslumo gebėjimų tobulinimui – savęs vertinimui, veiklumui, ryšių mezgimui, darbui komandoje, problemų sprendimui, kūrybiškumui. Studentai čia įgyja itin naudingos praktinės patirties: dalyvauja tarpdisciplininėse laboratorijose, stovyklose, išvykose ir gali užmegzti kontaktus su Verslo praktikų centro partneriais, potencialiais darbdaviais – daugiau nei 60 šalies ir tarptautinių įmonių.

Jauni švietimo lyderiai prisidės prie mokytojo profesijos prestižo stiprinimo

Vasario 1 d. nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ konferencijoje paskelbtos trys svarbiausios idėjos Lietuvai. Idėjas paskelbė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iš visų 1,5 tūkstančio idėjų reikšmingiausiomis išrinktos trys: mokytojo prestižo stiprinimas iki 2025 metų, dvigubos pilietybės įteisinimas ir pagalba jaunoms šeimoms būstui įsigyti. Pati svarbiausia idėja – mokytojo profesijos prestižo stiprinimas.

Lietuvos Respublikos prezidentės teigimu, kokia bus Lietuva, priklauso nuo mokytojo. Šiandien žinios ir gebėjimai yra vienintelis kokybės matas visame pasaulyje. Pažangi valstybė nėra atsiejama nuo stiprių mokytojų, dėstytojų ir išprususių žmonių. „Investuoti į mokytoją, į švietimą ne tik mūsų pareiga – tai mūsų ateitis“, – konferencijoje sakė Prezidentė.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) l.e.p. rektorės prof. Vilijos Salienės teigimu, pirmą kartą garsiai prakalbome apie mokytojo profesijos prestižą. „Mokytojų prestižo kėlimas neturi baigtinės datos, tai turėtų būti nuolatinis mūsų visų – mokinių, tėvų, pačių pedagogų, politikų, visos visuomenės – darbas, nuolatinės pastangos ugdyti Mokytojus, kurie didžiuojasi savo darbu ir jį vertina. Svarbu tikėti ir pasitikėti Mokytojais“, – teigė prof. Vilija Salienė.

Jauno dėstytojo ir Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos istorijos mokytojo dr. Mindaugo Nefo teigimu, ne tik ekspertai, tačiau ir visa visuomenė įvertino, jog pedagogai yra esminis švietimo sistemos variklis. „Mano nuomone, būtina keisti ne tik mokytojų rengimą, finansavimą, bet ir požiūrį į šią profesiją. Matydamas intelektualų susitelkimą, manau, pasieksim teigiamų rezultatų greičiau nei 2025 metais. Tikiu, jog mokytojo profesija taps viena iš elitinių. Žadu prisidėti ir aš, kiek leis mano protas ir jėgos prie pedagogo profesijos prestižo kėlimo“, – tikino dr. Mindaugas Nefas.

Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas pozityviai sureagavo į idėjos paskelbimą. „Tai yra geriausia, kas įvyko šiais metais Lietuvoje. Mokytojo prestižo kėlimas – didžiulis iššūkis, bet neabejoju, su pedagogų bendruomenės, politikų pagalba, visi kartu pasieksime pačių geriausių rezultatų. Pagaliau švietimas tapo mūsų šalies prioritetu“, – teigė jaunas geografijos mokytojas.

LEU bendruomenė džiaugiasi galinti prisidėti prie naujos mokytojų kartos rengimo. Seimui pritarus LEU, ASU ir VDU jungimuisi, LEU taps VDU Švietimo akademija.

Pedagogikos studijos VDU Švietimo akademijoje – naujas žvilgsnis į mokytojų rengimą. Rytdienos pedagogų karta čia bus auginama sujungus tvirtas dalykines bei tarpdisciplinines žinias, efektyviausias edukologijos mokslo patirtis, gilias tradicijas bei puoselėjant humanistinę artes liberales dvasią. Švietimo akademijos tikslas – parengti savimi pasitikintį, kompetentingą, inovatyvų mokytoją. Toks mokytojų rengimas prisidės prie šios profesijos prestižo stiprinimo visuomenėje.

Motyvacijos įvertinimas: ką būtina žinoti?

Abiturientai, ketinantys tapti ateities mokytojais, turėtų žinoti, kad jiems siūlomos įvairios pedagogus rengiančios studijų programos, kurias baigus suteikiamas ugdymo mokslų bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija. Studentai galės studijuoti naujos ugdymo krypties studijų programose, kurios nuo 2018 m. rudens bus vykdomos VDU:

Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika,
Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas,
Mokomųjų dalykų pedagogika (įgyjant dviejų mokomųjų dalykų mokytojo kvalifikaciją),
Gamtamokslinio ugdymo (biologijos, chemijos, fizikos, matematikos, informatikos, technologijų) pedagogika,
Kalbų ugdymo (anglų kalbos ir kitos užsienio kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros) pedagogika,
Socialinio ugdymo (geografijos, istorijos) pedagogika.

Stojantieji, užsiregistravę į ugdymo mokslų programas, turi laikyti motyvacijos įvertinimo testą. Greitu metu bus paskelbtas motyvacijos įvertinimo testo laikymo datos.

Būsimi studentai raginami nesibaiminti motyvacijos įvertinimo testo. Svarbiausia, laiku užsiregistruoti internetu, nelaukti, kol bus įteiktas brandos atestatas, ir būtinai atvykti laikyti motyvacijos įvertinimo testą pasirinktame mieste (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar Šiauliuose).

Motyvacijos įvertinimas privalomas asmenims, stojantiems į pirmosios pakopos ugdymo mokslų studijų programų, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, valstybės finansuojamas studijų vietas. Stojantieji, nelaikę motyvacijos įvertinimo testo, praras galimybę pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą. Norintieji studijuoti savo lėšomis motyvacijos įvertinimo testo gali nelaikyti, tačiau išlaikiusieji gali gauti 1 arba 2 papildomus balus, kurie pridedami prie stojamojo balo.

Motyvacijos įvertinimo testą sudaro dvi dalys: struktūruota nestandartizuota apklausa raštu ir pusiau struktūruotas pokalbis. Apklausoje raštu visiems pateikiami trys vienodi klausimai. Stojančiųjų prašoma pagrįsti numatomos mokytojo profesijos pasirinkimą, aptarti situaciją, kurioje susidūrė su žmonių įvairove (asmenų skirtybėmis), papasakoti apie savo veiklą mokykloje ir (ar) kitose bendruomenėse. Per pokalbį su komisijos nariais kalbama apie mokytojo profesijos pasirinkimo priežastis ir aplinkybes, mokymo patirtį (ar teko mokyti kitus), mokymosi sunkumų įveikimą, darbą kartu su kitais (bendradarbiavimo patirtis), kokiu mokytoju norėtumėte būti ir pan. Išlaikiusiems motyvacijos įvertinimo testą pridedamas 1 arba 2 papildomi balai.

Geografijos mokytojas M. Karanauskas: „Žmogaus gyvenime svarbiausias – pedagogas“

Mokytojo profesija – sudėtingas ir visa gyvenimą trunkantis darbas. Šiuo metu Lietuvos mokyklose ypač trūksta jaunų mokytojų. Jie yra drąsūs ir nebijo jiems gyvenimo mestų iššūkių. Vienas iš tokių – Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas.

Svarbiausia pedagogo savybė – noras dirbti su vaikais. „Mokiniai jaučia ar į pamoką ateini jai pasiruošęs, labai svarbu mokėti juos sudominti. Mokiniai kartais pasako, kad net nepastebėjo, kaip greitai prabėgo geografijos pamoka. Tokie išgirsti žodžiai yra pats didžiausias įvertinimas. Taip pat reikia būti šiuolaikiškam, galima bendrauti su mokiniais naudojantis socialiniais tinklais. Kartu su auklėtiniais esame sukūrę grupę, kurioje pranešu svarbią informaciją“, – dalinasi savo patirtimi mokytojas.

Jauni mokytojai lengviau randa kalbą su mokiniais ir taiko įvairius mokymosi metodus. „Manau, kad mokyklos labai laukia norinčių ateiti dirbti jaunų pedagogų. Jie atsineša daug naujų idėjų, yra kupini entuziazmo, o kurį laiką padirbę įgauna ir trūkstamos patirties. Kai pats pradėjau dirbti mokykloje, man buvo paskirta kuratorė, kuri visada pagelbėdavo iškilus sunkumams, stebėjo kelias mano pirmąsias pamokas, vėliau kartu aptardavome, kas pavyko, o kur reikėtų pasistengti. Manau, kad naujų, jaunų mokytojų trokšta dauguma mokyklų vadovų. Būtent jauni pedagogai yra inovatyvūs, dar visai neseniai patys mokęsi mokykloje, tad moka rasti bendrą kalbą su mokiniais“, – pasakoja pedagogas.

Mantas įsitikinęs, kad ne atlyginimo dydis suteikia laimę. „Labai svarbu dirbti tai, kas suteikia geras emocijas, svarbu pastebėti darbo rezultatą. Prisipažinsiu, pirmaisiais darbo metais pasitaikė ir sunkumų. Buvo mokinių, kurių nepavykdavo motyvuoti mokytis, jie mieliau nuobodžiaudavo pamokose. Džiaugiuosi, kad tuomet gaudavau daug palaikymo ir naudingų patarimų iš kolegų, tad iššūkius pavyko įveikti“, – teigia Mantas.

Mantas Karanauskas yra Mažosios mokinių savivaldos kuratorius, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas. „Norėjau kuruoti mokinių savivaldą, bet ji jau turėjo kuratorę. Tuomet pagalvojau, kad jei yra mokinių savivalda, kurią sudaro vyresniųjų klasių mokiniai, galėtų būti ir savivalda, sudaryta iš jaunųjų mokinių. Mano kuruojamą mokinių savivaldą lanko 3-5 klasių mokiniai, o kolegė yra atsakinga už 6 – 8 klasių savivaldą. Ši mokyklos aktyvistų grupelė labai svarbi tuo, kad į ją patekę mokiniai turi galimybę aktyviai veikti. Kartu su jais rengėme Mokytojo dienos šventę, taip pat surengėme saugaus eismo dviračiais akciją, kurios metu mokiniai buvo skatinami į mokyklą vykti su dviratininkų šalmais. Šią akciją per televiziją paviešino net kelios TV laidos. Mažoji mokinių savivalda mokyklai yra labai reikalinga, nes ugdo mokinių atsakomybę, būtent šie jauni vaikai pateikia problemas, dėl kurių kreipiuosi į mokyklos administraciją. Taip pat aš labai mėgstu pats keliauti, tad ir mokykloje įkūriau Jaunųjų keliautojų klubą. Su mokiniais vykstame į skirtingas išvykas. Lankomės saugomose teritorijose, pavyzdžiui Čepkelių rezervate, buvome Nidoje, Trakuose. Vasarą vykome į Vokietiją. Taip pat lankomės ir muziejuose. Kita labai įdomi Jaunųjų keliautojų klubo veikla – į mokyklą atvykusių svečių pasakojimai apie kelionėse patirtus įspūdžius. Štai paskutinis svečias pasakojo apie kopimą į kalnus – vaikams tai buvo labai įdomu“, – pasakoja jaunasis pedagogas.

Koks yra ateities mokytojas? „Gyvename labai dinamiškame nuolat besikeičiančiame pasaulyje, tad nelengva numatyti, kokie mokytojai dirbs ateityje. Esu tikras tik dėl vieno – mokytojų niekada nepakeis jokie robotai, pedagogų svarba jaunų žmonių ugdyme visada išliks didžiulė. Ateities mokytoju mano manymu turėtų būti tas, kuris geba sudominti, tačiau yra reiklus. Tai turėtų būti draugas mokiniui, kuris ne tik padėtų išmokti teisingai spręsti matematikos uždavinį, bet pertraukos metu mielai padiskutuotų apie vykusias krepšinio varžybas“, – teigia Mantas

Aukštųjų mokyklų mugėje VDU pristatys studijų naujoves

Vasario 8-10 d. Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (Laisvės pr. 5) vyks XVII-oji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „STUDIJOS 2018!“, kurioje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pristatys studijų galimybes.

VDU dalyvauti kviečia visus, kurie planuoja savo ateitį ir domisi įvairiomis studijomis. Universiteto komanda pasiruošusi atsakyti į iškilusius klausimus tiems, kurie ketina pradėti ar tęsti studijas. Kiekvienas atvykęs turės galimybę pabendrauti tiek su dėstytojais, tiek su studentais ir iš pirmų lūpų išgirsti vertingų patarimų bei asmeninių patirčių pavyzdžių.

Studentams VDU suteikia įvairias galimybes, leidžiančias jiems įgyti visapusį išsilavinimą, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą iš skirtingų požiūrio taškų, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus: universitetas siūlo gretutines studijas, individualią studijų programą „Academia Cum Laude“, didžiausią užsienio kalbų mokymosi pasirinkimą, Verslo praktikų centro verslumo kompetencijų ugdymo programas ir kt. Visa tai padeda ne tik prisitaikyti prie darbo rinkos, bet ir kurti jos taisykles.

VDU komanda suteiks visą naudingą ir išsamią informaciją apie bakalauro ir magistrantūros studijas, siūlomas studijų programas, kalbų mokymąsi, studijų sistemą, pristatys galimybes išvykti pagal studijų mainus, supažindins su būsimais renginiais.

Mugės dalyviams – VDU atstovų pranešimai

Mokytojai, moksleiviai ir jų tėveliai aukštųjų mokyklų mugės metu taip pat galės dalyvauti ir universiteto dėstytojų pranešimuose. Vasario 8 d., ketvirtadienį, 12 val. VDU Menų fakulteto prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė pristatys pranešimą „Kai technologijos susitinka su menu: inovatyvios menų studijos VDU“ (5.3 salė), kuriame ji papasakos, kaip skirtingos disciplinos veikia kartu, kurdamos pridėtinę vertę studijų metu ir visuomenei.

Vasario 9 d., penktadienį, 10 val. VDU Teisės fakulteto atstovai Aušrinė Pasvenskienė ir Nerijus Strikulys surengs paskaitą „Gatvės teisė“ (5.2 salė), kurios metu jie aptars „gatvės gyvenimo“ taisykles bei papasakos apie visas asmens teises ir atsakomybes nemaloniose situacijose. Tą pačią dieną, 12 val. VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė doc. dr. Rita Bendaravičienė kartu su mugės lankytojais bandys įminti lyderystės unikalumo mįslę viešoje paskaitoje „#1 ≠ lyderis“( 5.3 salė).

Vasario 10 dieną, šeštadienį, 12 val. dr. Agnė Blažienė susirinkusiems pasakos apie kalbos svarbą kiekvieno žmogaus kasdieniniame bei profesiniame gyvenime. Tie, kurie nori klysti rečiau ir suvokti žodžių reikšmę, kviečiami išklausyti viešos paskaitos „Kalbos galia: norėjau kaip „kiečiau“, bet pyst ir susimoviau“ ( 5.3 salė).

VDU studijos Kaune ir Vilniuje

VDU pristatys studijų galimybes ne tik Kaune, bet ir Vilniuje. Pasak VDU Studijų prorektoriaus Kęstučio Šidlausko, šiuo metu Vilniuje esančios aukštosios mokyklos nevisiškai atitinka esamos rinkos poreikius, ypač kalbant apie valstybės politinės, ekonominės, socialinės padėties gerinimą, o VDU Vilniuje vykdomų studijų kryčių specialistų reikia ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.

VDU Vilniuje pirmąsias studijų programas pradėjo vykdyti 2016 metų rudenį. VDU studentai tiek Kaune, tiek ir Vilniuje lygiomis teisėmis pretenduoja į mainų programas studijoms ar praktikai užsienyje, stipendijas ar kitokią finansinę paramą, jiems taip pat užtikrintos vietos bendrabučiuose ir kt. „VDU studentams Vilniuje greta specialybės studijų siūlome platų užsienio kalbų pasirinkimą ir bendrąjį universitetinį lavinimą, kuris ugdo smalsias ir šiandieniniams kintantiems laikams pasirengusias asmenybes bei aukščiausio lygio ekspertų ir profesionalų komandą pasirinktoje specialybėje“, – studijų galimybes Vilniuje pristato K. Šidlauskas.

Bus pristatytos ir studijų naujovės

Parodos „STUDIJOS 2018!“ metu taip pat bus pristatytos naujos ugdymo krypties studijų programos, kurios nuo 2018 m. rudens bus vykdomos VDU: Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas, Mokomųjų dalykų pedagogika (įgyjant dviejų mokomųjų dalykų mokytojo kvalifikaciją), Gamtamokslinio ugdymo (biologijos, chemijos, fizikos, matematikos, informatikos, technologijų) pedagogika, Kalbų ugdymo (anglų kalbos ir kitos užsienio kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros) pedagogika, Socialinio ugdymo (geografijos, istorijos) pedagogika, Kūno kultūros ir sveikatos ugdymo pedagogika ir Socialinė pedagogika.

Pedagogikos studijos VDU – tai naujos mokytojų kartos rengimas, kuriuo bus siekiama ugdyti ne tik dalyko ir specializacijos gilų išmanymą, bet ir šiuolaikiniam mokytojui reikalingas kompetencijas (probleminis mokymas(is), verslumo ir kūrybiškumo ugdymas, kritinio mąstymo ugdymas, įvaldomi metodai, pagrįsti universalaus ugdymo dizainu ir kt.).

Dar praėjusių metų rudenį VDU įsteigė Edukologijos institutą, kurio direktorė, viena iš Lietuvos pedagogų rengimo modelio kūrėjų, doc. dr. Lina Kaminskienė teigia, jog pedagogai čia rengiami atsižvelgiant į tarptautines tendencijas, o studijos išlieka vienomis populiariausių Lietuvoje – 2017 metais VDU pedagogiką pasirinko aukščiausius studijų balus turintys pirmakursiai.

Pasak L. Kaminskienės, institute suburti edukologijos ekspertai siekia stiprinti veiklą trijose srityse: rengiant kokybiškas studijas, vykdant tarptautinio masto tyrimus ir tobulinant pedagogų kvalifikaciją.

Plačiau apie studijas VDU

Daugiau informacijos: