Studentai iš Lenkijos domisi Lietuva – Vroclavo universitete VII Tarptautinis lituanistų kongresas

„Dirbtinis intelektas nepakeis užsieniečių noro mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su mūsų šalimi. Nereikia bijoti technologijų, jos bus įrankis, padedantis mokytis kalbų. Jauni žmonės nori susipažinti, gyventi, keliauti ir mylėti. Pamenu, kai prieš kelis metus lietuvių kalbos ir kultūros kursuose Vilniuje susipažinę du Lenkijos Vroclavo universiteto studentai Aleksandra ir Jakub Kubs, kurių pirmasis pasimatymas įvyko ant Gedimino kalno, po metų susituokė ir medaus mėnesį šventė mūsų kursų paskaitose. Tokių neįtikėtinų istorijų nemažai, vis daugiau užsieniečių nori išmokti retesnę ir mažiau žinomą kalbą. Šiandien anglų, vokiečių, ispanų ar vieną iš skandinavų kalbų moka daugelis žmonių, tačiau lietuvių kalba vis dar yra viena iš rečiausiai mokamų“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

 

                           Daugiau nei 50 lenkų studentų mokosi lietuvių kalbos

Vroclavo universitete, kuris turi ilgesnę kaip trijų šimtų metų istoriją ir kuriame mokosi daugiau kaip 26 000 studentų, jau 24 metus veikia Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centras, įkurtas ir klubas „Labas“. Kasmet šiame universitete lietuvių kalbą studijuoja apie 50 bakalaurantų, magistrantų bei doktorantų. „Vieni ateina dėl savo lietuviškų šaknų: studentų seneliai per karą emigravo į Lenkiją, tad nori išmokti savo protėvių kalbą, pažinti šalį. Antriems įdomi pati Lietuva, pavyzdžiui, studijuoja žurnalistiką ar diplomatiją ir savo moksliniuose darbuose analizuoja dvišalius mūsų santykius. Treti yra poliglotai, moka kelias užsienio kalbas ir nori išmokti dar vieną retesnę kalbą. Jie pagauna kalbos virusą“, – sako Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovė dr. Tatjana Vologdina.

 

T. Vologdina su studentais

Dažnai Vroclavo universitete besimokantys lietuvių kalbos, atvyksta į Lietuvą, kur susipažįsta su mūsų šalies istorija, kultūra, lankosi seminaruose, dalyvauja kursuose, stovyklose. „Nemažai studentų atvyksta studijuoti magistrantūros ar pusmečiui doktorantūros, jie aktyviai neria į gyvenimą Vilniuje. Lankosi bibliotekose, kur archyvuose randa reikiamos mokslinės literatūros, labai pamilsta lietuvišką maistą – cepelinus, šaltibarščius, bulvių apkepą, – randa savo mėgstamų erdvių – Trijų kryžių kalną, Užupį, Naujamiesčio loftus“, – sako  dr. T. Vologdina.

                      Kongrese nuo dirbtinio intelekto iki tautinių šokių

Ne vienas studentas iš Lenkijos yra studijavęs ar dalyvavęs VDU Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose Kaune ir Vilniuje. Pasak kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, ją žavi lenkai, kurie ne tik išmoksta lietuvių kalbos, bet ir rašo mokslinius darbus apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, politikos procesus ar tampa vertėjais.

Gegužės 27–29 dienomis Vroclavo universitete įvyks VII Tarptautinis lituanistų kongresas, kur dalyvaus daugiau nei 60 mokslininkų, tyrėjų, švietimo ekspertų iš Lietuvos, Lenkijos, Europos šalių Baltistikos centrų.

„Pirmiausia, tai yra renginys, kuris vyksta nuo 2013 metų kas antrus metus ir yra skirtas besidomintiems lietuvių kalba, kultūra, istorija, politika bei kaimyninių tautų santykiais. Šį kongresą sumanėme kartu su Tatjana Vologdina, kuri dirba Vroclavo universitete. Tatjana kasmet surenka gausias grupes besimokančiųjų lietuvių kalbos, tad kongresas tampa puikia proga į mūsų kaimyninėje šalyje vykstančią Lituanistikos šventę suburti mokslininkus ir visuomenės veikėjus iš Lietuvos bei Baltistikos centrų, įsikūrusių visame pasaulyje. Šiemet kalbėsime ir apie dirbtinį intelektą – ar jis pakeis mūsų kalbą, – ir apie Lietuvos bei Kauno žinomumą, tapatybės tiltus, UNESCO ir artėjančią Dainų šventę. Iš Vilniaus atvyksta liaudiškų šokių kolektyvas „Ainiai“, kurie paruošė programą šokių vakarui ir visus mokys mūsų tautinių šokių“, – sako V. Leonavičienė.

V. Leonavičienė

Pasak Lietuvių kalbos ir kultūros kursų organizatorės, Vilnių ir Vroclavą skiria daugiau nei 680 kilometrų, kartais sunku patikėti, jog šiame Lenkijos mieste yra maža Lietuvos sala. „Lenkai išmokę lietuvių kalbą, ją saugodami, tampa mūsų šalies ambasadoriais. Kuo daugiau pasauliui mes turime kalbėti apie mūsų šalies švietimo, technologijų progresą, supažindinti su naujaisiais moksliniais tyrimais bei laimėjimais. Vis dažniau mes esame įdomūs ne krepšiniu, o lietuvių kalba, mokslo ir kultūros laimėjimais“, – sako VDU Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Pietų Korėjoje stažavusi R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė: 2025 metais pasirodys skaitmeniniai vadovėliai su dirbtiniu intelektu

Pietų Korėja jau kitąmet, 2025-aisiais, savo šalies mokyklose startuoja su pirmaisiais skaitmeniniais vadovėliais. Iš pradžių į švietimo sistemą bus įvesti matematikos, anglų kalbos ir informatikos, o vėliau, 2026-2028 metais, – ir visų likusių mokomųjų dalykų skaitmeniniai vadovėliai.

Jie kuriami dirbtinio intelekto principu – ne tik suteiks žinių, bet ir bus mokiniui tarsi asmeninis mentorius. Vertindamas vaiko mokymosi lygį, tempą ir poreikius, dirbtinio intelekto technologija, lydint pedagogui, suteiks galimybę maksimaliai personalizuoti mokymąsi ir jį adaptuoti atsižvelgiant į kiekvieną vaiką individualiai.

Stažuotėje Pietų Korėjoje dalyvausi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos vadybos ir politikos katedros docentė dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė, apsilankiusi Pietų Korėjos švietimo ministerijoje, Seulo metropoliteno švietimo biure, taip pat skirtingose valstybinėse ir privačiose švietimo bei studijų organizacijose, į Lietuvą atsivežė vertingos patirties, kurią bus galima pritaikyti ir mūsų šalies studijų procese, dirbant su mokytojais, taip pat būsimais ir esamais mokyklų vadovais.

Kiekvienam vaikui – po kompiuterį

Stažuotės, į kurią vyko 15 žmonių delegacija iš Lietuvos, tikslas buvo susipažinti su Pietų Korėjos švietimo technologijų (edTech) bendrovių kuriamomis inovacijomis ir verslo siūlomais sprendimais švietimo sektoriui, skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis ir edTech sprendimų diegimo mokyklose modeliu, tos šalies gerosiomis praktikomis.

„Kadangi pati dirbu su būsimaisiais mokytojais, skaitau magistrantūros studijų dalyką apie švietimo inovacijų vadybą, taip pat dirbu su dėstytojais, padėdama jiems kelti kvalifikaciją ir pasiruošti skaitmeninių inovacijų diegimui studijų procese, buvau suinteresuota iš stažuotės pasiimti kuo daugiau, kad galėčiau tas žinias pritaikyti studijų procese, dirbdama su mokytojais, taip pat būsimais ir esamais mokyklų vadovais“, – tvirtino VDU dėstytoja dr. R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė.

 

Jai, kaip švietimo organizacijų atstovei, svarbu tai, kad tarptautiniame mokinių pasiekimų tyrime EBSO PISA (2022 m.) Pietų Korėja yra net 5 vietoje. Pietų Korėjoje edTech daugiau kaip dešimtmetį aktyviai remiama ir skatinama visos valstybės lygmeniu.

2023 m. Pietų Korėjos švietimo ministerija paskelbė strateginį planą, kuriuo siekiama, kad švietimas būtų prieinamas visiems, integruojant skaitmenines technologijas ir įvairius edTech sprendimus. Pietų Korėja teikia įvairius edTech sprendimus ne tik savo nacionaliniame lygmenyje, bet ir mums, vartotojams, visame pasaulyje. Ši rinka sparčiai plečiasi: tikimasi, kad šalies edTech rinka ten augs 8,5 proc. per metus – nuo maždaug 5,52 mlrd. 2021 metais iki maždaug 7,54 mlrd. dolerių 2025-aisiais.

Delegacija iš Lietuvos turėjo susitikimą su Pietų Korėjos švietimo ministerijos atstovais, kurie pristatė valstybiniu lygmeniu patvirtintas skaitmeninių vadovėlių rengimo gaires: pagal jas skaitmeninius vadovėlius ruoš ir į rinką pateiks tarpusavyje bendradarbiaujančios, technologinius sprendimus išmanančios privačios verslo bendrovės.

„Siekiama, kad kiekvienas mokinys mokykloje turėtų bent po vieną technologinį įrankį, skirtą mokymuisi. Skaitmeniniai vadovėliai, planuojama, bus naudojami nuo trečios klasės. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas mokytojų kvalifikacijos kėlimui įvairiomis formomis, taip pat – personalizuotam mokymui.

Kas labiausiai sužavėjo? Ogi tai, kad, lankydamiesi skirtingose institucijose, o jų aplankėme kone dešimtį, visur girdėjome tą patį, ką ir Pietų Korėjos švietimo ministerijoje, t.y. visi kalbėjo apie esminį švietimo politikos posūkį lyg skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto panaudojimą rengiant skaitmeninius vadovėlius“, – po vizito sakė R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė.

Viso ko centre yra žmogus  

Pietų Korėjos skaitmeninių vadovėlių rengimo gairėse nurodyta, kad jie turi būti kuriami ChatGPT principu, t.y. turi būti sukurtas iššokantis langelis, kuriame mokinys galėtų užduoti klausimus, jis būtų vedamas per mokymosi procesą ir gautų personalizuotą pagalbą.

„Tokiu būdu kiekvienam vaikui būtų prieinamas personalizuotas mokymas. Jų argumentas paprastas: jeigu mokyklose trūksta pedagogų ar jų asistentų, ypač mažesniuose regionuose, skaitmeniniai vadovėliai su dirbtiniu intelektu gali vaikams padėti. Tai būtų ypač naudinga vaikams, kurie nedrįsta mokytojui užduoti klausimų – sistemoje su dirbtiniu intelektu jie gali klausti, aiškintis, mokytis tinkamai formuluoti klausimus ir kt.

Pietų Korėjoje, berods, visi tik ir bekalba apie dirbtinį intelektą. Lankydamiesi didžiausioje Azijos šalyse edukacinių technologijų parodoje „Education Korea 2024“ stebėjomės, kad kone ant kiekvienos knygos, kurią išvydome, buvo užrašyta ChatGPT. Juokavome, kad jeigu nebūtų šio užrašo, turbūt knygos niekas ir nepirktų“, – juokėsi pašnekovė.

Vizito metu specialistai delegacijai iš Lietuvos pristatė daugybę įvairių technologinių sprendimų, bet pabrėžė, kad viso ko centre yra ne technologijos, o žmogus.

Pasak dr. R. Nedzinskaitės-Mačiūnienės, skaitmeninė transformacija neeliminuos mokytojo – mokymosi procese mokytojas išliks svarbiausia figūra, jo niekas nepakeis. Dirbtinis intelektas bus tik pagalbininkas vaikui suteikiant bazinių žinių, o mokytojas tą informaciją analizuos ir vertins, ves vaiką viso mokymosi keliu. Skaitmeniniai vadovėliai su mokytojo įsitraukimu suteiks galimybę personalizuoti kiekvieno vaiko mokymąsi pagal jo mokymosi lygį, tempą ir poreikius. Be to, naudojant skaitmeninius vadovėlius, į procesą sėkmingai galės įsitraukti ir tėvai.

 

R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė su lietuviais Pietų Korėjoje

2025 metais Pietų Korėja startuos su matematikos, anglų ir informatikos skaitmeniniais vadovėliais kaip pilotiniu projektu, t.y. juos išbandys tam tikros atrinktos pilotinės mokyklos. Vėliau, 2026-2028 metais, ketinama pereiti prie visų kitų mokomųjų dalykų skaitmenizacijos.

„Maksimaliai personalizuotas mokymas kiekvienam vaikui mokyklose taps kasdienybe, – neabejoja pašnekovė. – Ruošdamasi skaitmeninei reformai, Pietų Korėja orientuojasi į du strateginius tikslus – tinkamos ekosistemos vystymą ir mokytojų parengimą. Svarbu ir tai, kad mokyklos būtų apsirūpinusios tinkamomis technologijomis, t.y. kiekvienas vaikas turėtų bent po vieną technologinę priemonę, ir tai, kad mokytojai įgytų reikiamų žinių ir kompetencijų, gebėtų dirbti su naujaisiais skaitmeniniais vadovėliais, įvaldytų dirbtinio intelekto metodus.

Taigi ir mes, sekdami jų gerąja praktika ir proveržiu švietimo srityje, turime priimti ir atliepti technologinius iššūkius. Ruošdami būsimuosius pedagogus, privalome orientuotis į tai, kad jiems atėjus dirbti į mokyklas anksčiau ar vėliau reikės dirbti su skaitmeniniais vadovėliais ir dirbtinio intelekto technologija“, – pabrėžia pašnekovė.

VDU diplomų įteikimo šventė

Birželio 18-22 dienomis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti šventiniuose diplomų įteikimo renginiuose.

VDU ŠVIETIMO AKADEMIJA  |  T. ŠEVČENKOS G. 31, VILNIUS

Birželio 21 d., penktadienį, 14:00 val. VDU Švietimo akademijos Vilniuje ( T. Ševčenkos g. 31, aktų salė)  bakalauro, magistrantūros, profesinių studijų pedagogika absolventų šventė ir pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai.

VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS

Birželio 22 d., šeštadienį, 10:00 val. VDU Švietimo akademijos Kaune magistrantūros absolventų šventė ir pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai

13:00 val. VDU Švietimo akademijos Kaune bakalauro ir profesinių studijų pedagogika absolventų šventė.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

 

 

Pedagoginiams darbuotojams – nemokamos švietimo vadybos studijos VDU

Viena ilgiausiai vykdomų Lietuvoje (nuo 2008 metų) Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos  Švietimo vadybos magistrantūros studijų programų kviečia esamus, būsimus ir potencialius vadovus ir kitus pedagoginius darbuotojus studijuoti magistrantūros studijose. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamas  projektas Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001 „Kokybės krepšelis“).

Pasirinkus šias studijas kviečiame su  VDU Švietimo akademijos dėstytojais bei vadovais praktikais Švietimo vadybos magistro studijų programoje gilintis į globalaus švietimo problemas ir kaitos tendencijas, taikyti inovacijas ir technologijas, aptarti įvairaus amžiaus grupių mokymosi kontekstus, tobulinti švietimo vadybos srities specialistui būtinus planavimo, organizavimo ir kitus gebėjimus, gerinti švietimo tyrimų vykdymo įgūdžius.

Programoje sudaroma galimybė rinktis vieną iš dviejų specializacijų: Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vadyba arba Lyderystė. Papildomai galima įgyti UNESCO IBE sertifikatą Curriculum Design and Development.

Į studijų programą priimami švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginiai darbuotojai, laikantis pirmumo eilės:

  • dirbantys valstybinių ir savivaldybių  švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai (direktoriai);
  • kiti pedagoginiai darbuotojai.( Pedagoginių pareigybių sąrašas čia)

Kolegijų absolventams sudaromos galimybės lygiagrečiai studijuoti išlyginamuosius dalykus (dalykai neapmokami iš projekto lėšų).

Alytaus miesto savivaldybėje atidarytas Jaunojo pedagogo klubas

Gegužės 14 d. Alytaus miesto savivaldybės posėdžių salėje vyko Jaunojo pedagogo klubo atidarymas, kuriame dalyvavo  Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto  (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė ir Alytaus miesto mokiniai.

Atidarymo metu buvo pristatyta klubo programa ir planuojamos veiklos. Jaunojo pedagogo klubo tikslas – sudaryti sąlygas mokyklų vyresnių klasių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija. Jaunojo pedagogo klubas sieks motyvuoti 9–12 klasių mokinius pasirinkti pedagoginės krypties studijas ir tapti mokytojais.

„Šiandien prisijungėte prie lyderių klubo. Mes matome, kad jauni žmonės ateina su vizija, kokių naujovių norėtų švietimo sistemoje. Aš pati savo karjerą pradėjau nuo mokytojos profesijos, todėl labai gerbiu visus, kurie renkasi šį sunkų, bet labai vertingą darbą. Tikiu, kad norinčių „pasimatuoti“ pedagogo profesiją skaičius augs, juk toks ir yra šio klubo tikslas“, – tardama sveikinimo žodį sakė Alytaus miesto vicemerė Jurgita Šukevičienė.

Mokiniai galės dalyvauti edukacinėse išvykose ir vasaros stovyklose, įdomiose paskaitose, stebėti profesionalų mokytojų pamokas, išbandyti mokytojo darbą praktiškai ir bendrauti su mokytojais mentoriais.

„Džiaugiamės, jog vis daugiau jaunų žmonių mąsto apie pedagogo profesiją, darbą švietime. Jaunojo pedagogo klubas – puiki galimybė iš arčiau susipažinti su mokytojo profesija, moksleiviai turi galimybę apsilankyti didžiausiame pedagogų rengimo centre, esančiame VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. „Manau, mokytojo profesijos sėkmė didele dalimi priklauso nuo tinkamo išsilavinimo ir pašaukimo. Taip pat asmenybės brandos, visuminio matymo. Šiandien pedagogo profesija yra tarpdisciplininė, ji peržengia vieno mokslo ribas, nes ugdyti žmogų yra ir iššūkis, ir didelė privilegija“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Praėjusių metų rudenį Alytuje gimė idėja įkurti Jaunojo pedagogo klubą. Alytaus miesto Švietimo ir sporto skyrius bendradarbiauja su VDU, ieško būdų, kaip pritraukti jaunų mokytojų.

 „Nuo seno sakoma, kad yra tik trys profesijos, kurios pasirenkamos iš pašaukimo – tai gydytojo, kunigo ir mokytojo. Gerbiu jus, kad nusprendėte prisijungti prie Jaunojo pedagogo klubo. Čia jūs turite atrasti daug ne tik įdomių, bet ir malonių dalykų, nes mokytojas turi mėgautis tuo, ką daro. Juk esame pačios prasmingiausios profesijos atstovai – sakė Alytaus miesto Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Loreta Šernienė.

Jau moksleiviai gegužės 10 d., VDU Kaune lankėsi, susitikime dalyvavo ir Panevėžio rajono savivaldybės Jaunojo pedagogo klubo mokiniai. Susitikime VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė, kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė kalbėjo apie tai, ar dirbtinis intelektas pakeis mokytojo profesiją. VDU Švietimo akademijos doktorantas Tomas Kašėta pristatė pranešimą „Nuo istoriko, edukologijos doktoranto iki gido“, po susitikimo moksleiviai apsilankė VDU Studijų festivalyje.

Šiuo metu Lietuvoje veikia Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Utenos rajono, Panevėžio rajono, Alytaus miesto savivaldybėse Jaunojo pedagogo klubai, kurie bendradarbiauja su VDU.

 

Tarptautinė kokybinių tyrimų vasaros mokykla

This year we are celebrating sixth year anniversary of ​​the Annual International Summer School on Qualitative Research 2024 at Vytautas Magnus University, Kaunas, Lithuania. This scientific event, like every year, is the result of cooperation with the School of Social Research.
Every year we receive participants from Europe, Asia, America, Australia. Internationality and scientific expertise are part of the reputation of our summer school.
We have a very strong tradition – we invite scientists with an exceptionally high scientific international reputation , who have many years of expertise in working with a specific qualitative research methodology. Our summer school has also other specifics – the material is never repeated and it is not focused on the basic level. Therefore, we invite applied researchers, scientists and doctoral students to learn together and co-create through their learning.
Being together and having different levels of understanding and skills in a specific methodology, the participants have the opportunity to exchange their experiences, discuss, and make intellectual decisions. There is always a direct opportunity to ask questions and get feedback from a specific scientist.
This year there will be three full days of intensive learning. On the first day, experts in qualitative research methodology will give lectures, and on the second and third days, there will be half-day seminars dedicated specifically to qualitative research methodology, where you will acquire knowledge and intellectual skills that textbooks do not emphasize.
This year, a novelty awaits you – we are starting the path of learning phenomenology methodology. This is the first year that this methodology will be incorporated into the summer school program. We are particularly proud of that.
This year, four scientists will share their experiences with you:
Grounded theory – Professor PhD Antony Bryant from Leeds Becket University, UK / Educational Research Institute, Vytatutas Magnus University, Lithuania
Phenomenography – Senior fellow, PhD Sanela Lazarevski from Leeds Becket University, UK
Ethnography – Senior Lecturer & Senior Researcher, PhD Laura Purdy from Liverpool Business School, Liverpool John Moores University, UK / Educational Research Institute, Vytatutas Magnus University, Lithuania
Methodological directions of writing qualitative research-based manuscripts – Professor & Head Researcher, PhD Vilma Zydziunaite from Educational Research Institute, Vytautas Magnus University, Lithuania / University of Silesia in Katowice, Poland
The summer school will be held in a format convenient for you – online. It means that you will reach us from at least one physical and geographical location where there is an Internet connection.
Please note and book important dates: 26-28 June 2024 for International Summer school on qualitative research at VMU.
Let’s meet soon.
Cordially,
Vilma Žydžiūnaitė, Professor, PhD
Vytautas Magnus University
https://gtsummerschool.vdu.lt
Registration

Vaikų ugdymas prasideda nuo savęs ugdymo

Vilniaus lietuvių namų lietuvių kalbos mokytoja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos švietimo vadybos magistrantė, gabių vaikų ugdymo centro „Gifted“ lektorė Indrė Tumosienė neapsiriboja tradiciniu požiūriu į vaikų ugdymą ir ugdymo programa. Ji nuolat vedasi mokinius į parodas, teatrą, muziejus, kviečiasi į susitikimus su įvairiais ekspertais, vežasi į išvykas už Vilniaus ribų, organizuoja projektus, siekdama ugdyti jų kultūrinę, pilietiškumo kompetencijas, kalbinius gebėjimus.

„Man svarbu suteikti mokiniams kur kas daugiau papildomų dalykų, nei jų įprastai mokoma mokykloje. Tai reikalauja specialaus pasiruošimo ir laiko, bet man tai be galo patinka – tai sužadina mano kūrybiškumą ir kelia motyvaciją“, – sako ji.

 

Svarbu susitaikyti su tuo, kas nutinka

 

Mokykloje mokytoja I. Tumosienė dirba pastaruosius penkerius metus, prieš tai dar ketverius metus dirbo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Anot jos, laikas dirbant su vaikais praskriejo greitai: atrodo, dar visai neseniai jos auklėtiniai buvo penktokėliai, o štai netrukus baigs pirmąją gimnazijos klasę.

Paklausta, kas per šiuos beveik 10 metų švietimo sistemoje ją labiausiai motyvuoja, Indrė atvira: tai yra tikėjimas šio darbo prasme – kad ji prisideda prie sąžiningos, kūrybingos, vertybiškai stiprios naujosios asmenybių kartos auginimo.

„Neslėpsiu, kad kasdieniame mokytojo darbe būna ir demotyvuojančių dienų. Kalbėdami viešai apie mokytojo darbą įprastai esame skatinami pabrėžti šio darbo privalumus, kalbėti apie prasmę, darbus, kuriais didžiuojamės, tačiau neretai nutylime tuos emociškai sunkius momentus, kurie neišvengiami mūsų darbe. Kartais tiesiog atrodo, kad tai, ką darai vardan vaikų, daliai vaikų neatrodo nei aktualu, nei naudinga. Tam tikromis akimirkomis atrodo, kad gal jų pakankamai nesudomini, ypač jei gauni ne tokį grįžtamąjį ryšį, kokio tikėjaisi“, – prisipažįsta I. Tumosienė.

Po tokių minčių ji linkusi permąstyti ir reflektuoti savo patirtį. Tai įprastai padeda demotyvuojančius dalykus paversti motyvacija: tiesiog svarbu į viską žiūrėti realistiškai, be rožinių akinių, kurie galėtų skausmingai skilti, suprasti, su kuo dirbi, vardan ko, ir susitaikyti su tuo, kas nutinka.

„Kai į mokyklą ateina pradedantysis jaunas mokytojas, jis dar turi daug idealizmo sukurti kažką neįtikėtinai puikaus, kitaip sakant, jis pasiryžęs kalnus nuversti – tiki, kad mokinius iškart sudomins, įtrauks, išmokys, motyvuos. Bet realybėje susiduria su paaugliais, kuriems tuo metu tos informacijos, atrodo, nereikia – tuo metu jiems galbūt svarbiausias yra draugų pripažinimas, gal jie tenori, kad suaugusieji juos paliktų ramybėje.

Tokiu atveju gelbėja refleksija ir supratimas, kad neprivalai sukurti stebuklo, kuris iš karto blizgės, nepadarysi iškart, kad visos tavo pamokos būtų itin įdomios, aktualios ir tiesiog nuostabios. Galbūt užtenka to, kad sukursi mokiniams galimybę sužinoti. Ir gali būti, kad ši galimybė jiems taps aktualesnė vėlesniame amžiuje – mokiniai grįš prie to, ką jiems parodei, ir permąstys. Šiandien tavo dėka bus padėtas pagrindas jų nuomonei, savęs atradimui, suvokimui, kas jiems svarbu, patinka, nepatinka, įdomu, neįdomu“, – įsitikinusi pašnekovė.

 

Nėra greito rezultato

Lietuvių kalbos mokytoja I. Tumosienė teigia, kad visai normalu, jei mokinys teigia, kad jam nepatinka lankytis teatruose, muziejuose, skaityti knygas. Žmonių interesai negali būti vienodi. Tačiau mano, kad mokytojas, ypač lituanistas, yra tas žmogus, kuris gali parodyti kultūrinį gyvenimą. Neretai žmonės teigia nemėgstantys muziejų, nors juose net nėra buvę arba buvo labai seniai ir net gerai nebeprisimena tos patirties: „Aš norėčiau, kad mano mokinys, jei jau teigs, kad nemėgsta muziejų, bent žinotų, ko nemėgsta. O dabar, kai yra gausybė įtraukių edukacijų, net prieš tai skeptiškai nusiteikę mokiniai iš muziejų išeina ir šio to sužinoję, ir visai nenusivylę.”

„Mokytojo darbas, kai bandai vaikus kažkuo sudominti, gali ir neduoti greito ir norimo rezultato čia ir dabar, – pastebi Indrė. – Galbūt ateityje jie permąstys tuos klausimus, kuriais šiandien diskutuojame, tą patirtį, kurią įgijo šiandien muziejuje, teatre ar išvykoje. Net ir tai, kas šiandien jiems atrodo neįdomu, ateityje gali tapti tais argumentais, į kuriuos jie galės atsiremti ir apginti savo požiūrį bei nuomonę.“

 

 

Vadovaujasi trimis pamatinėmis vertybėmis

Vaikų ugdyme I. Tumosienė išskiria tris pamatinius dalykus. Pirmiausia – humanizmo vertybes: ji moko vaikus būti žmogiškais, tolerantiškais ir pagarbiais vieniems su kitais. Jai taip pat svarbus pilietiškumas – į tai iš esmės atsiremia daug jos veiklų su mokiniais. Ir trečioji yra kultūrinė kompetencija. Mokytoja viliasi, kad geriausiu atveju mokiniai mokyklą baigs pagal savo amžių kultūriškai ir literatūriškai išprusę arba bent susipažinę su literatūra ir kultūra.

„Mano tikslas – juos  su tuo supažindinti, kol jie dar yra mokiniai, o ateityje, kaip ir sakiau anksčiau, jie patys pasirinks, ar jiems tai įdomu, aktualu, ar ne. Tai jų pasirinkimo teisė. Vadovaudamasi šiomis trimis pamatinėmis vertybėmis renkuosi su mokiniais ekskursijas, kurios šias vertybes atliepia: įvairias istorines vietoves, muziejus, svarbius istorinius paminklus, kultūrinius objektus. Pavyzdžiui, su devintokais praėjusių mokslo metų pabaigoje lankėmės Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje, partizanų bunkeriuose, nuvykome iki Merkinėje esančio paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui, kryžių kalnelio, skirto partizanams. Su dešimtokais baigę mokslo metus vykome į tą patį kraštą, tik vaikščiojome plačiau diskutuodami apie XX a. sudėtingą situaciją, aplankėme Grūto parką, Merkinėje aplankėme ne tik su partizaniniu karu, bet ir su Holokaustu susijusias vietas“, – pasakojo I. Tumosienė.

Pasak jos, vaikai, lankydamiesi tokiose vietose, įvairiai reaguoja – vieniems labai įdomu, kitiems galbūt tai atrodo ne taip artima ir sava.

„Išvykas vertinu dėl galimybės pamatyti, sužinoti, pažinti ir išmokti, pabendrauti. Šiuolaikiniai jaunuoliai, skaitydami klasikinę literatūrą, neretai nežino daugybės istorizmų arba archaizmų reikšmių. Žinoma, viską gali paaiškinti mokytojas arba žodynas, bet juk daug efektyviau nuvykti į autentišką tradicinę sodybą, išsikepti duonos, susipažinti su visais įrankiais, apeiti ūkinius pastatus, kurių šiuolaikiniame kaime dažnai nebėra.

Kai būname išvykoje, stengiuosi, kad turėtume kokybiško laiko tarpusavyje pabendrauti, pažygiuoti gamtoje, papietauti stovyklavietėje, pažaisti, pasisupti ant sūpynių, pačiuožinėti čiuožykloje, aplankyti parodą, vienas kitą pažinti. Noriu suteikti jiems kokybiško bendravimo ir kontakto vienam su kitu laiko – matau išvykose juos gyvesnius, draugiškesnius, atviresnius, smalsesnius bei labiau motyvuotus. Kartu smagiai praleistas laikas sustiprina draugystę, šias pozityvias emocijas jie parsineša į mokyklą, o tai irgi yra reikalinga“, – neabejoja ji.

Tenka ieškoti pastiprinimo iš šalies

 

Indrės manymu, mokykloje dirbančiam mokytojui tenka susitaikyti su tuo, kad jis negali būti tobulas visų sričių specialistas ir kad visose srityse nebus vaikams autoritetas. Kartais tenka ieškoti pastiprinimo – tam tikros srities ekspertų, kurie pasidalintų patirtimi, pristatytų savo sritį, patartų.

„Man labai svarbu, kad vaikai suprastų, jog, norint kažką pasiekti bei tobulėti, teks daug dirbti ir įdėti pastangų. Mokymasis, apsiskaitymas, kultūrinis išprusimas yra vieni esminių dalykų, norint judėti į priekį. Galbūt tokius patarimus dalijantis mokytojas mokiniams gali atrodyti nuobodžiai pamokslaujantis, bet apie tai kalbėti kritiškai svarbu.

Kviečiu į mokyklą pokalbiams įvairių sričių specialistus, kad jie pasidalintų patirtimi, įkvėptų, motyvuotų. Tai įvairūs kultūros, sporto, mokslo pasaulio žmonės. Kitų žmonių požiūris, gyvenimiška patirtis, karjeros kelias atveria platesnį požiūrį į gyvenimą ir pasaulį. Taip mokytojas auginasi ir savo autoritetą mokinių akyse – parodydamas, kad yra toks pats kaip jis, mokinys, t.y. taip pat ieškantis, smalsaujantis, besimokantis ir augantis“, – savo patirtimi dalijasi I. Tumosienė.

Ji teigia gerbianti savarankišką mokinių mąstymą, tačiau nevengianti ir išsakyti savo poziciją. Taip gimsta diskusijos, o kartais ginčai: „Mokinys turi teisę vienus ar kitus dalykus vertinti savaip, pagal savo patirtį, suvokimą, pasaulio matymą. Jei į kažką sureagavai pernelyg emociškai, priėmei klaidingą sprendimą, svarbu išmokti pripažinti savo klaidas ir atsiprašyti, pripažinti tai prieš mokinius. Jei būsi mokytojas, karikatūriškai sakant, toks, kuris tranko kumščiu per stalą, iššauksi paauglių pasipriešinimą ir įplieksi konfliktą, į tave jie nežiūrės kaip į autoritetą. Todėl itin svarbu mokytis derėtis, diskutuoti, parodyti savo žmogiškumą. Svarbu suprasti, kad galite vienas kitą gerbti ir kartu mokytis bei tobulėti.“

I. Tumosienė sako, kad ne tik pati moko vaikus, bet ir daug išmoksta iš jų. Per santykį su mokiniais ji labiau pamato ir pažįsta pati save – tam tikri apsvarstymai paskatina pokyčius.

Savo, kaip klasės vadovo, darbą ji vadina pačiu brangiausiu ir sunkiausiu savo darbu. Nors jis pilnas iššūkių, tačiau turi ir didelę išliekamąją vertę. Grįžtamasis ryšys, gaunamas iš tėvų bei vaikų, yra labai vertingas, motyvuojantis. Vaikų ugdymas yra viena iš tų patirčių, kuri brandina žmogų, nes visų pirma augi pats ir auklėji pats save.

„Mes, suaugusieji, negalime vaikams duoti to, ko patys neturime, – įsitikinusi pašnekovė. – Jeigu neturime kažkurių vertybių, jų neįskiepysime ir vaikams. Daug kalbu su vaikais apie sąmoningą pilietiškumą, humanizmą, nes pati tuo tikiu. Ir ne tik tikiu, bet ir tai rodau – jie turi manyje tai matyti, kad galėtų priimti.

Jeigu kalbu apie tai, kaip svarbu būti sąmoningu piliečiu, bet po to atėjusi į klasę vaikams sakysiu, kad tingiu eiti balsuoti per rinkimus, tai mano kalbos bus nieko vertos. Jeigu jiems sakysiu, kaip svarbu skaityti knygas, o atėjus pas mane mokiniui, kuris perskaitė knygą ir nori su manimi padiskutuoti, matysis, kad nėra su kuo diskutuoti, nes pati knygų neskaitau, tuomet apie kokį mokytojo indėlį į vaikų ugdymą galėtume kalbėti? Vaikų ugdymas prasideda nuo savęs ugdymo.“

 

„VDU žmonės ir 35“. T4EU Studentų tarybos prezidentė, pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos studentė G. Žukauskaitė

 

Videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“, skirtoje VDU atkūrimo 35-mečiui, kviečiame susipažinti su Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ Studentų tarybos prezidente, VDU Švietimo akademijos studente Guste Žukauskaite.

Pašnekesyje Gustė papasakojo ne tik apie savo pomėgius – knygų skaitymą, plaukimą ir automobilių slalomą, bet ir didžiausius VDU privalumus bei darbą aljanse „Transform4Europe“.

„VDU – visada dinamiškai unikalu. Jei universitetas būtų automobilio dalis, jis galėtų būti variklis. Taip, VDU pirmauja daugelyje sričių ir manau, kad užkuria, užburia kitus judėti į priekį – be variklio, kitų dalių nebūtų, jos neveiktų“, – tikino G. Žukauskaitė.

Studentės teigimu, tarp aljanso „Transform4Europe“ stiprybių – galimybės susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio. „Tai pažintys, kontaktai visose pasaulio, Europos šalyse ir, svarbiausia, galėjimas tobulėti ir mokytis iš savo klaidų, nes tarptautinė aplinka, kultūra yra daug palankesnė mokytis, nebijoti klysti“, – sakė T4EU Studentų tarybos prezidentė, VDU bendruomenei palinkėjusi būti savimi, siekti universiteto gerovės ir pasinaudoti universiteto teikiamomis galimybėmis.

G. Žukauskaitę kalbino VDU dėstytojas, alumnas, menininkas Arnis Aleinikovas.

***

Vytauto Didžiojo universitetui švenčiant atkūrimo ir artes liberales studijų atsiradimo Lietuvoje 35-metį, kviečiame bendruomenę artimiau susipažinti vieniems su kitais. Kuo studentai, dėstytojai, darbuotojai gyvena ne tik universitete, bet ir laisvalaikiu? Kokie pomėgiai mums teikia džiaugsmą, kokiomis veiklomis užpildome savo laisvesnes minutes? Specialioje videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“ – nuoširdžios pažintys su universiteto žmonėmis, kuriuos visus vienija artes liberales dvasia.

Priimk iššūkį – išbandyk studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje!

Kviečiame 10–12 klasių moksleivius priimti iššūkį – išbandyti ugdymo krypties studijų programas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Moksleiviai turės galimybė apsilankyti didžiausiame pedagogų rengimo centre, iš arčiau susipažinti su studijų programa, studentais bei dėstytojais, „pasimatuoti“ būsimo studento amplua.  Susitikimų metu moksleiviai turės galimybę pabendrauti su studentais, kurie pasidalins savo patirtimi apie studijas, paskaitas bei pedagogines praktikas. Po paskaitų ir dėstytojai suteiks visą informaciją apie studijų programą, karjeros galimybes, stipendijas.

Ugdymo krypties paskaitos bei seminarai vyksta ne tik auditorijose, tačiau studentai apsilanko darželiuose, Žaislų muziejuje, VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre, Botanikos sode bei kitose erdvėse. Ši iniciatyva moksleivius skatina pasinerti į VDU universiteto atmosferą,

Kviečiame registruotis. 

 

 

 

Ketvirtą kartą įvyko nacionalinis mokinių kūrybinių darbų konkursas – kūrybinės dirbtuvės

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija drauge su Vilniaus Tech universitetu ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija jau ketvirtą kartą organizavo nacionalinį mokinių kūrybinių darbų konkursą – kūrybines dirbtuves, vyksiančias tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „STREAM ugdymo srovė“ rėmuose (STREAM – angl. science, technology, creative reading and writing, engineering, art/design, mathematics, liet. gamtos mokslai, technologijos, kūrybinis skaitymas ir rašymas, inžinerija, dailė/dizainas, matematika).

Konferenciją ir konkursą inicijavo VDU ŠA Moderniųjų didaktikų katedros prof. dr. Nijolė Cibulskaitė, o pasaulio švietime jau įprastų STEM ir STEAM vietoje plėtinį STREAM pasiūlė VDU Rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis.

 2020 metais vykusį pirmąjį konkursą „Gyvieji dirbtinių sistemų prototipai“ rengė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ir VDU Švietimo akademijos administracijos ir dėstytojų komanda, 2022 metais prie jų prisijungė Vilniaus Tech universiteto specialistas Henrikas Mykolaitis.

Šių metų konkurso tema „Tvarūs inžineriniai sprendimai ir gyvenamoji aplinka“. Konkurse, kuris įvyko 2024 balandžio 25 d., varžėsi komandos, į kurias susibūrė mokiniai nuo pradinės 3 klasės iki IV klasės gimnazistų. Mokinius konkursui rengė STEAM mokomųjų dalykų mokytojai. Šiemet mokiniai pateikė įdomių idėjų, skirtų gvvenamosios aplinkos kokybei gerinti. Konkurso laimėtojais tapo:

  • 3-5 klasių grupėje – Vilniaus Maironio progimnazijos 3 kl. mokinių komanda, parengusi darbą „Vandens energija“, mokytojai Asta Pivoriūnienė, Gražina Pirmaitienė, Paulius Bartasevičius;
  • 6-8 klasių grupėje 7 kl. mokinių komanda iš Vilniaus rajono Riešės gimnazijos su projektu „Tvarus namas”, mokytojos Jolanta Kerinienė ir Vilma Banevičienė;
  • 9-12 klasių grupėje Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos I kl. gimnazistų komanda su darbu “Draugystės suolelis”, mokytojai Aušra Jurgaitienė, Jūratė Kapočė ir Aurimas Lingė, bei Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos IV kl. mokiniai, parengę darbą “Išmanus namas”, mokytoja Raimonda Kundrotienė.

 

Dėkojame visiems kūrybinių dirbtuvių dalyviams mokiniams, juos konkursui parengusiems mokytojams, pagrindiniams konkurso organizatoriams – Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos kolektyvui, direktorei Jurgitai Nemanienei ir dir.pav. Jurgitai Zenevičiūtei, vertinimo komisijos narėms Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokytojai Audrai Paulauskienei ir Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos mokytojai Katažinai Zapasnik. Džiaugiamės bendradarbiavimu su VilniusTECH, dėkojame konkurso organizacinio komiteto narėms ugdymo platformos „Ateities inžinerija“ koordinatorei dr.Editai Karosienei ir konsultantei Editai Leonavičienei bei VDU ŠA Mokytojų rengimo instituto vadovei prof.dr. Ilonai Tandzegolskienei – Belaglovei ir VDU doktorantei Agatai Augustinovič.