VDU Švietimo akademijoje vyko projekto DISCO+ susitikimas

Renata Bernotienė, Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, Jolita Kudinovienė, Jovita Ponomariovienė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija

Birželio 17–21 d. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyko tarptautinio „Erasmus+“ projekto DISCO+ susitikimas.

Prabėgo ypač darbinga, studentiško skardaus juoko ir gilių mokslinių diskusijų kupina, vasariško lietaus gaivinama savaitė. Tai buvo pirmasis visų projekte dalyvaujančių šalių dėstytojų, mokytojų ir studentų susitikimas, kurio metu buvo analizuotos tokios temos kaip daugiakalbystė, mediacija, įtrauktis, kritinis mąstymas, STEM ugdymas, žaidimo pagrindu analizuojamas dalykinis turinys, apimantis skirtingų šalių patirtis bei kontekstus. Projekto veiklos orientuotos į pradinio ugdymo šiuolaikinės didaktikos turinį, kasdienio darbo procesus, vykstančius klasėje, kai siekiama sudaryti sąlygas kiekvienam, pagal jo poreikius, kai atsisakoma tokių sąvokų kaip „geriausia pamoka ar veikla“, nes tokios universalios pamokos tiesiog nėra. Svarbiausia, kad ji būtų pritaikyta atsižvelgiant į besimokančiuosius. Todėl kalbamasi ir tariamasi iki detalių, nes didaktikoje svarbus kiekvienas elementas, o dominuojantys klausimai, į kuriuos ieškoma atsakymo, yra tokie: „Kas? Kaip? Kodėl? Kokiu tikslu? Kas iš to?“ Seminaro metu skambėjusi viena iš jungiančių temų – pozityviai, geranoriškai nusiteikęs mokytojas, nes toks nusiteikimas padeda pastebėti kiekvieną mokinį, kiekvieną ugdymo elementą bei priimti reikiamą sprendimą siekiant kiekvieno individualios ūgties.

Projektą DISCO+ administruoja Prancūzijos Bretanės universitetas / INSPE de Bretagne.

Projekto partneriai:

  • Prancūzijos Kano universitetas / INSPE de Caen,
  • Italijos Aostos universitetas / University of Aosta,
  • Italijos Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir rengimo centras / Assessorat Aoste,
  • Ispanijos Kordobos universitetas / UCO
  • Rumunijos Botošanio universitetas ir pedagogų kvalifikacijos centras / CNTL Botosani,
  • Vengrijos Pečo universitetas / University of  Pécs,
  • Vengrijos PSKI Kecskemetas / PSKI Kecskemét.

Projekto strateginis patarėjas – Nyderlandų įmonė Tarpvalstybinis mokymasis ir darbas / Voorzitter expertteam grensoverschrijdend leren en werken Limburg.

Daugiau apie projektą

 

Doc. dr. Lina Miltenienė: efektyvi pagalbos sistema – įtraukiojo ugdymo sėkmės veiksnys

Ką šalies mokyklos turi daryti, kad visi joje besimokantys vaikai – ir tie, kurie turi individualių poreikių, ir jų bendraklasiai – galėtų pilnavertiškai mokytis kartu vienoje klasėje, darydami individualią pažangą pagal savo turimą potencialą? Anot Linos Miltenienės, VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos (logopedijos, specialiosios pedagogikos) bakalauro programos vadovės ir docentės, tai dilema, kurią ne vienerius metus sprendžia ir mokyklų, ir savivaldybių vadovai, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, drauge ieškodami pačių efektyviausių pagalbos modelių ir sprendimo būdų.

Problema ta, kad šiandien pagalbos prieinamumo lygis visiems vaikams šalies ugdymo įstaigose yra labai skirtingas, t.y. mokyklos stipriai skiriasi viena nuo kitos pagal savo įtraukiojo ugdymo kultūrą ir praktiką, turimus pagalbos specialistų išteklius. Jei vienose sistema veikia gana efektyviai ir sustyguotai, vaikai sulaukia reikiamos pagalbos, tai kitose pagalbos sistemos nėra arba tik pradedama ja rūpintis – per 30 metų dalis mokyklų nepadarė nieko, nors turėjo tokias pačias galimybes.

Jie turi didesnę riziką nesulaukti pagalbos

Įtraukusis ugdymas yra apie įvairius besimokančiųjų poreikius, jų pažinimą bei siekį užtikrinti kokybišką ugdymąsi kiekvienam vaikui, nepaisant poreikių įvairovės ir vengiant bet kokios diskriminacijos. Visgi Lietuvoje gan ilgą laiką įtraukusis ugdymas buvo suprantamas siaurąja prasme: jis sietas tik su kažkuria viena besimokančiųjų grupe, dažniausiai – vaikais, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalios ar sutrikimų.

Išgirdę sąvoką įtraukusis ugdymas mes tarsi automatiškai susiejame, kad bus kalbama  apie vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių.

„Iš tiesų įtraukusis ugdymas yra ne tik apie šiuos vaikus, bet apie mus visus kartu, nuolatinį mokymąsi būti, gyventi, mokytis drauge, nepaisant jokių individualių skirtumų. Ir nors įtraukiojo ugdymo šiuolaikinė plačioji samprata skatina mus matyti didesnę poreikių įvairovę, skatina personalizuotą požiūrį ir įvairių poreikių aprėptį, visgi taip nutinka, kad kai kurios asmenų grupės, kalbant apie įtraukties procesus, minimos dažniau, joms skiriama daugiau dėmesio. Tai yra susiję su tam tikrų grupių asmenų didesniu pažeidžiamumu ir didesne rizika būti diskriminuojamiems, nesulaukti pagalbos, pavyzdžiui, dėl finansų stokos, arba didesne rizika būti atstumtam arba tapti patyčių objektu dėl turimų individualių, labai skirtingų poreikių, kurie kitiems yra mažai pažįstami ar sunkiai suprantami“, – sako VDU docentė L. Miltenienė.

Tarp didesnį pažeidžiamumą turinčių asmenų ji įvardija vaikus, kurie turi negalių, sutrikimų, kurių individualūs poreikiai yra didesni nei kitų. Didesnę riziką patiria ir tie vaikai, kurie auga šeimose, patiriančiose socialinių-ekonominių sunkumų, atvyksta iš kitos šalies, kultūros ir pan.

Paklausta, kodėl Lietuvoje visgi tiek daug kalbame būtent apie vaikus, turinčius individualių arba specialiųjų ugdymosi poreikių, L. Miltenienė sako, kad viena galimų priežasčių yra ilgai vyravusi siauroji įtraukiojo ugdymo samprata. Kita priežastis – jog  tai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų grupių, t.y. vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl negalių ar sutrikimų.  Deja, jų poreikiai ne visada tinkamai tenkinami. Kartais tai lemia finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kompetencijos stoka, o kartais tiesiog likęs stereotipinis diskriminacinis požiūris, kad vaiko sutrikimas ar negalia yra svarus argumentas, leidžiantis vaiką atskirti nuo bendraamžių ir nukreipti mokytis specialiojoje mokykloje ar specialiojoje klasėje. Bet tiesa yra ta, kad vieta, kur mokosi vaikas, pati savaime neužtikrina nei ugdymo kokybės, nei pagalbos veiksmingumo. Daug svarbesni yra kiti veiksniai, tai yra orumo jausmas, dalyvavimas, efektyvios didaktinės strategijos, galimybė plėtoti savo individualias galias ir gebėjimus, personalizuotas požiūris.  Ir nė vienas iš jų nėra susijęs tik su viena konkrečia ugdymo aplinka.

Efektyvi pagalbos sistema – įtraukiojo ugdymo sėkmės veiksnys

Kai kalbame apie įtraukųjį ugdymą, neatsiejama mūsų diskusijos dalis yra pagalbos įvairovei sistema. Būtent gerai veikianti ir efektyvi pagalbos įvairovei sistema yra viena iš įtraukiojo ugdymo  sėkmės sąlygų.

„Visi mes galime turėti individualių poreikių, tik jų dydis gali būti nevienodas. Bet kuriam iš mūsų viename ar kitame gyvenimo, mokymosi etape gali prireikti pagalbos. Vieniems vaikams, atsidūrusiems tokioje situacijoje, užteks draugų ar mokytojo pritaikytų sprendimų ir pagalbos, o kitų poreikis pagalbai gali būti didesnis“, – akcentuoja docentė.

Anot pašnekovės, kai kalbame apie įtraukties procesus ugdymo įstaigose ir pagalbos sistemą, turime mąstyti sistemiškai – galvoti ne tik apie pavienius švietimo pagalbos specialistus, bet žvelgti plačiau, įsivertinant, kokius materialinius ir žmogiškuosius išteklius turime, ko neturime ir kaip tai galima panaudoti, kad laiku pastebėtume tuos, kurie susiduria su sunkumais, mokymosi kliūtimis ir jas pašalintume arba padėtume tas kliūtis įveikti.

Doc. dr. L. Miltenienė

Atsakyti į klausimą, kaip pagalbos sistema galėtų veikti efektyviau ir kaip tuos turimus išteklius panaudoti vaikų sėkmei, gali padėti daugiapakopės pagalbos sistemos principų supratimas. Remiantis šia koncepcija, pirmiausiai svarbu pasirūpinti kasdiene mokymosi pagalba mokiniams, t.y. tinkamai organizuoti pirmojo lygmens pagalbą. Mokymosi (arba pirmojo lygmens) pagalba yra kasdienė pedagoginė pagalba, kurią didžiausia apimtimi teikia mokytojas (bendradarbiaudamas su mokiniais, tėvais, pagalbos specialistais) visiems klasės vaikams kiekvieną pamoką, kiekvieną dieną. Mokytojas stebi mokinio individualią pažangą, čia ir dabar teikia jam grįžtamąjį ryšį, pastebi jo sunkumus, į juos reaguoja, diferencijuoja užduotis ir jas adaptuoja, taiko universalų dizainą mokymuisi ar kitas efektyvaus mokymosi strategijas ir pan. Kokybiškai teikiama pirmojo lygmens pagalba turėtų užtikrinti sėkmingą mokymąsi 90 proc. vaikų. Kitai daliai vaikų tokios pagalbos gali neužtekti, todėl būtina pasirūpinti, kad mokykla turėtų įvairių specializacijų pagalbos specialistus (psichologą, socialinį pedagogą, logopedą, specialųjį pedagogą ir kt.), kurie galėtų suteikti labiau individualizuotą pagalbą mokiniams, turintiems ypatingesnių poreikių ir didesnį negu įprasta poreikį pagalbai, taip pat reikalingas konsultacijas mokytojams, tėvams labai specifiniais su vaiko ypatingumu susijusiais klausimais.

Prisideda kuriant geresnę kultūrą mokykloje

VDU mokslininkai yra atlikę nemažai tyrimų, kurie grindžiami įtraukiojo ugdymo koncepcija. Tokie tyrimai paprastai reikalauja sisteminio požiūrio, yra kompleksiški ir daugiamačiai. Viename iš tokių tyrimų buvo detaliau analizuojama tiek bendrai mokymosi pagalbos, tiek specialistų pagalbos veiksmingumas, pagalbos poveikis mokyklos funkcionavimui.

Efektyvi pagalbos sistema, pasak L. Miltenienės ne tik padeda mokiniams, bet ir paskatina svarbius pokyčius organizacijoje.

„VDU mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad tinkamai veikianti švietimo pagalbos sistema, kai ugdymo įstaigoje dirba skirtingi švietimo pagalbos specialistai – psichologas, socialinis pedagogas, logopedas, specialusis pedagogas, veikia pilna vaiko gerovės komisija, kuri dirba efektyviai ir komandiškai  – daro didelį teigiamą poveikį visai ugdymo įstaigos bendruomenei, jos tolerancijai ir požiūriui į įvairovę, – akcentuoja pašnekovė. – Tai prisideda kuriant geresnę kultūrą mokykloje: mokyklos bendruomenė atviriau priima mokinių įvairovę, mokinius, turinčius individualių poreikių, labiau linkę jiems padėti“.

Mokinių apklausa rodo, kad patys mokiniai, kurie gauna šių atskirų pagalbos specialistų – psichologo, socialinio pedagogo, logopedo – pagalbą, ją vertina kaip veiksmingą. Šių specialistų pagalba vaikams tampa tam tikru apsaugos veiksniu, t.y. saugo juos nuo įvairių rizikų, tokių kaip patyčios, lemia  palankesnį mokyklos kultūros ir pagalbos vertinimą.

Deja, bet negaunančių šią pagalbą vaikų mokyklose vis dar yra nemažai. Dalis mūsų šalies mokyklų neturi specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, taigi dalis vaikų pagalbos nesulaukia. Pagalbos specialistų nebuvimas dar labiau apsunkina šių vaikų ugdymosi situaciją, bet ne tik jų – daug praranda ir visa mokyklos bendruomenė. Tyrimai rodo, kad tose mokyklose, kuriose šių specialistų iš dalies trūksta arba visai nėra, dažniau vyrauja diskriminacinė kultūra.

Dar viena pažeidžiamųjų grupė

„Atlikti tyrimai išryškino dar vieną skaudulį – mokinių, kurių akademiniai pasiekimai yra žemi, t.y. kurie mokosi silpnai arba patenkinamai, gaudami penketukus-šešetukus, pažeidžiamumą ir pagalbos jiems stoką.  Tai rodo, kad dėmesio trūksta ne tik specialistų teikiamai pagalbai, jos prieinamumui, bet ir bendrai visai mokymosi pagalbos sistemai, kurios kokybė itin svarbi mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams.

Įdomu tai, kad ši grupė vaikų, lyginant su geriau besimokančiaisiais ir tais, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir gauna specialistų pagalbą,  prasčiau vertina bendrai visą mokymosi pagalbos situaciją. Silpnai besimokantys vaikai nurodė per mažai sulaukiantys mokytojų ir bendraamžių pagalbos, jie dažniau patiria patyčias ir diskriminaciją. Jie prasčiausiai iš visų vaikų grupių vertina bendrą pagalbos kultūrą mokykloje ir visą pagalbos veiksmingumą“, – pasakoja VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos (logopedijos, specialiosios pedagogikos) bakalauro programos vadovė.

„Atlikti tyrimai parodė galimas veikimo kryptis. Mes visą pagalbos įvairovei sistemą turime matyti sistemiškai, kaip vieną vienetą, o ne kaip atskirą mokytojo pagalbą klasėje ar švietimo specialisto pagalbą. Ir jeigu mums atrodo, kad užtenka to, jog specialusis pedagogas padirbėtų su mokiniu vieną ar du kartus per savaitę ir tas vaikas pradės geriau mokytis, tai klystame, nes greičiausiai nepradės.

Kad skirtingo lygmens pagalba būtų veiksminga, būtinas bendradarbiavimas ir ieškojimas formų, kaip galėtume daugiau dirbti drauge. Reikia komandinio kalbėjimosi apie tai, kokie yra vaiko poreikiai, kokios pagalbos formos dirbant su juo būtų efektyviausios. Galbūt pagalbos specialistai gali dalį laiko savo pagalbą teikti klasėje, dirbdami kartu su mokytoju, tokiu būdu padidėtų bendrai pagalbos prieinamumas ir silpniau besimokantiems vaikams, tačiau neturintiems nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai didelė ir nelengva užduotis mokykloms – ieškoti įvairių kompetencijų sinergijos ir tinkamiausio pagalbos modelio savo įstaigoje“, – įsitikinusi L. Miltenienė.

Renkasi tvirtai vertybiškai apsisprendę žmonės

Šiandien viena iš aktualių problemų, keliančių itin aistringas diskusijas švietimo bendruomenėje, anot pašnekovės, yra tai, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. visos mokyklos įpareigojamos užtikrinti vaiko poreikius atitinkančią pagalbą, t.y. prisiimti atsakomybę už kiekvieno vaiko ugdymą ir pagalbos jam užtikrinimą. Iki šiol galiojusi teisė mokykloms nepriimti mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, jei mokykla neturi reikalingų specialistų, nulėmė tai, kad šiandien mokyklos yra labai skirtinguose įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo etapuose ir stipriai skiriasi viena nuo kitos pagal savo įtraukiojo ugdymo kultūrą ir praktiką.

„Visos mokyklos veikia jau 30 metų tame pačiame švietimo politikos kontekste. Kai kurios mokyklos įtraukiojo ugdymo tikslų siekė nuosekliai, būrė pagalbos specialistų komandas, turi pilnas vaiko gerovės komisijas, kuriose dirba visi pagalbos specialistai, tačiau kai kurios mokyklos neturi nei vieno pagalbos specialisto arba turi vos vieną ar kelis. Dalis mokyklų per tuos 30 metų nepadarė nieko, nors turėjo tokias pačias galimybes. Šiandien, aktualizavus įtraukiojo ugdymo tikslus, stebimos didelės mokyklų pastangos tobulinti pagalbos sistemą, tačiau susiduriama ir su dideliu pagalbos specialistų trūkumu. Norėtųsi tikėti, kad 2024 m. rugsėjo 1-oji bus ne kažko labai naujo, o naujos kokybės pradžia“, – viliasi docentė.

Vilties dėl svarbių pokyčių teikia ir tai, kad pastaraisiais metais besirenkančiųjų specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijas daugėja. Į šias studijas ateina ir ką tik mokyklas pabaigę jaunuoliai, ir brandą pasiekę žmonės, anksčiau baigę kitas studijas, bet supratę, kad tai nebuvo jų kelias – jie atranda save būtent specialiojoje pedagogikoje arba logopedijoje.

„VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje šias studijas įprastai renkasi tvirtai vertybiškai apsisprendę žmonės, pripažįstantys asmens individualumą, neabejingi vaikų, turinčių sutrikimų ar negalių poreikiams. Jiems svarbu atstovauti šių vaikų interesams ir prisidėti prie jų ugdymosi sėkmės. Kai kurie studentai yra labai brandūs ir jau studijų pradžioje geba tai įvardyti patys, pagrįsdami savo motyvaciją rinktis šias studijas, kiti tiesiog turi tą jausmą, kad nori padėti. Žodis „padėti“ juos veda į priekį – jie supranta, kad yra iš tų žmonių, kuriems patinka padėti kitiems. Ir jie šias bei kitas, pamatinėmis žmogaus teisėmis  grįstas, vertybes dažnai atranda ar tvirčiau supranta studijuodami: jau po pirmųjų metų dažnas iš jų pajaučia, kad yra ten, kur turi būti, ir daro tai, ką visada norėjo daryti“, – sako L. Miltenienė.

 

VDU pradeda priėmimą į profesinių studijų programą „Pedagogika”

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas profesinių studijų programoje „Pedagogika“.

Profesinių studijų programa „Pedagogika“ trunka vienerius metus, ją baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Programa skirta asmenims, dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos.

Pedagoginių studijų programą sudaro teorinė dalis (paskaitos, seminarai, praktiniai darbai), kurios apimtis 720 val., pedagoginė praktika (atliekama bendrojo ugdymo mokyklose), kurios apimtis 800 val. ir savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis – 80 val.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje, todėl teikiant prašymus pasirinkite vieną miestą, kuriame numatote studijuoti. Studijos prasidės rugpjūčio 27 d. Kaune, rugpjūčio 28 d. Vilniuje.

Prašymus galima pateikti iki birželio 24 d. 24 val. internetu:  https://epasirasymas.vdu.lt/

Dalyvauti konkurse į valstybės finansuojamas vietas gali tik turintys atitinkamos krypties išsilavinimą, būtiną nurodytų dalykų mokytojų kvalifikacijai pagal Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-774.

Dokumentų pateikimas ir priėmimas į studijas vyks pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodytas sritis:

  • Į STEM sritį dokumentus teikia kandidatai turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informatikos, inžinerinių technologijų (inžinerinių technologijų – priimami asmenys, kurie yra baigę technologijos mokslų, biomedicinos mokslų studijų srities, žemės ūkio ir veterinarijos studijų krypčių grupės studijų programas; technologijų mokslų, inžinerijos mokslų, žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupės studijų programas) dalykų mokytojams.
  • Į HUMAN sritį dokumentus teikia kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną kalbų (lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, lenkų), istorijos ir geografijos sričių dalykų mokytojų kvalifikacijai.
  • Į KITI sritį dokumentus teikia kandidatai turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną: dailės, etikos, fizinio ugdymo, muzikos, šokio, teatro, tikybos, filosofijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo, teisės, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykų mokytojų kvalifikacijai.
  • Į SPECIALIZACIJA sritį dokumentus teikia kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną socialinei pedagogikai; planuojantys vėliau įgyti specialiojo pedagogo, logopedo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo pedagogo kvalifikaciją; dėstyti gyvenimo įgūdžių dalyką. Šioje srityje galima pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.

Stojantieji turi pateikti 2024 m. priėmimo taisyklėse nurodytus dokumentus.

Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Visi stojantieji turi dalyvauti motyvacijos pokalbyje, kuris vyks nuotoliniu būdu birželio 26, 27, 28 dienomis.

Informacija apie motyvacijos pokalbio eigą ir tvarkaraštis kiekvienam stojančiajam bus išsiųsti prašymo formoje nurodytais el. pašto adresais, todėl pasitikrinkite „Spam” ar „Junk” katalogus savo el.pašto dėžutėje.

Kad VDU administratorių siunčiami laiškai su svarbia informacija sėkmingai pasiektų Jūsų pašto dėžutę, rekomenduojame įtraukti adresus: vaida.luksiene{eta]vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Kaune) ir romute.sainer[eta]vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Vilniuje) į savo el.kontaktų sąrašą.

Priėmimo sąlygos 2024 m. priėmimo taisyklėse.

Priėmimo etapai

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“:

Ketinantiems studijuoti Kaune:

  • Švietimo akademija Kaune
  • Studijų koordinatorė Vaida Lukšienė
  • El. paštas vaida.luksiene@vdu.lt
  • Telefonas (8 37) 327875

Ketinantiems studijuoti Vilniuje:

  • Švietimo akademija Vilniuje
  • Studijų koordinatorė Romutė Šainer
  • El. paštas romute.sainer@vdu.lt
  • Telefonas(8 610) 67 303
  • VDU Studijų departamentas
  • Adresas K. Donelaičiog. 52, LT-44248, Kaunas
  • Telefonas (8 37) 327 815
  • El. paštas studijos@vdu.lt

Prasidėjo priėmimas į edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijas

Prasidėjo priėmimas į edukologijos mokslo krypties doktorantūros studijas 2024 m.

Prašymų dalyvauti priėmime į doktorantūros studijas registracija vyksta 2024 06 03 – 2024 08 30.

Sąlygas rasite čia:

Admission to the Education Ph.D. Program

Praėjusiais metais tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertai vertino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybės lygį tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominį ir socialinį poveikį bei perspektyvumą. Edukologijos vertinamieji vienetai Lietuvoje, priklausomai nuo šalies universiteto, iš tarptautinių ekspertų gavo nuo 3,5 iki 4,5 balo – edukologijos kryptyje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sulaukė aukščiausio įvertinimo.

„Mes turime stiprius mokslininkus, kurie vykdo aukščiausio lygmens tyrimus įvairaus masto, tematikų ir temų, mokslo programų, užsakomųjų tyrimų, tikslinių tyrimų sąrangose. VDU Švietimo akademijos edukologijos mokslininkai publikuoja savo intelektinius produktus (straipsnius, knygas) tarptautiniuose aukščiausio lygmens mokslo leidiniuose, leidžia knygas pasaulinio lygmens tarptautinėse leidyklose, yra kviečiami rengti knygų dalis tarptautiniuose leidiniuose. Jie skaito pranešimus visame pasaulyje, dėsto užsienio universitetuose kaip vizituojantys mokslininkai, dalyvauja įvairiose tarptautinėse misijose, yra ekspertai bene visose tarptautinėse mokslo programose. Jų atliekami tyrimai pritraukia žymių pasaulio mokslininkų (tarp kitko, ne tik edukologijos mokslo) dėmesį, todėl užsienio mokslininkai noriai tampa VDU Švietimo akademijos ir Edukologijos tyrimų instituto vykdomų projektų komandų vadovais ir nariais, atvyksta dėstyti doktorantams. Keičiamės su jais tarpusavio patirtimis – mes mokomės iš jų, o jie iš mūsų“, – pabrėžia VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.

Seime vyks konferencija apie politinę kultūrą ir Kultūros kongresų pamokas

Birželio 12 d., trečiadienį, 10 val., Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) vyks praktinė-mokslinė konferencija „Politinė kultūra ir Kultūros kongresų pamokos“. Konferencija organizuojama artėjančio pirmojo nepriklausomos Lietuvos kultūros kongreso 35-mečio ir Lietuvos kultūros kongreso 100-mečio proga. Renginys taip pat skirtas vieno iš Lietuvos kultūros kongreso iniciatorių – Romualdo Ozolo 85-osioms gimimo metinėms paminėti.

Konferencijos organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas, Lietuvos kultūros kongresas kartu su Seimo Kultūros komitetu ir kitais socialiniais partneriais.

1925 m. birželio 28 d. Kauno rotušėje įvyko pirmasis Lietuvos kultūros kongresas, o 1990 m. gegužės 19 d. Vilniuje, tęsiant tarpukariu vykusių kultūros kongresų tradiciją, suorganizuotas pirmasis nepriklausomos Lietuvos kultūros kongresas.

„Lietuvos kultūros kongresas suvaidino didžiulį vaidmenį ne tik kultūriniame, bet ir visuomeniniame bei politiniame gyvenime. Kultūra yra neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl šio tęstinio renginio tikslas – įtraukti visuomenę į diskusijas apie kultūros svarbą ir aktualijas“. – sako Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto vadovė prof. dr. Giedrė Kvieskienė.

Pirmoji renginio sesija skirta kultūros raiškai ir politikai. Jos metu bus pristatyta analizė, kaip buvo įgyvendinti 1990 m. Kultūros kongreso pagrindiniai uždaviniai, aptartos kultūros kongresų pamokos „Fluxus“ kontekste, etnokultūrinio ugdymo aktualijos ir kliūtys, Lietuvos kultūros fondo Kauno skyriaus įsikūrimas ir jo reikšmė Atgimimui, Romualdo Ozolo pranašystės Europai, analizuojami kultūros probleminiai laukai, keliami klausimai, ar politika gali egzistuoti be kultūros bei kada Lietuva turės savo kultūros kanoną.

Antroji sesija skirta kultūrinio gyvenimo iššūkiams. Bus aptarti šie klausimai: kultūros vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje, Lietuvos valstybės ir lietuvybės santykis, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus idėja, nacionalinės kultūros padėtis postnacionalizmo epochoje, švietimo ir kultūros sąveika, lietuviškos savasties paieškos istorinės atminties ir kultūros kontekste, kultūros, intelektinio kapitalo ir inovacinės politikos sanglauda kuriant gerovės valstybės realijas, Lietuvos teisinės sistemos problemos, kultūros ir valstybės gerovės sąsajos.

Programa

Konferencija bus tiesiogiai transliuojama Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“.

Konferencijoje bus galima dalyvauti nuotoliniu būdu (naudojant MS Teams programą)

Registracija į konferenciją:  https://bit.ly/3WZRV2C (Konstitucijos salėje), https://bit.ly/3VhFspx (nuotoliniu būdu) arba el. p. kultkt@lrs.lt (registruojantis prašome nurodyti dalyvavimo būdą).

Trimis šimtukais mokyklą baigusi Dovilė pataria baigiamųjų egzaminų pernelyg nesureikšminti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos studentė Dovilė Plukaitė baigusi vidurinę mokyklą turėjo plačias galimybes rinktis kokią tik nori profesiją. Brandos egzaminus ji išlaikė puikiai: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei anglų egzaminuose ji surinko maksimalų įvertinimą – po 100 balų.

Baigusi mokyklą ji nusprendė sekti savo mamos medikės pėdomis ir įstojo mokytis medicinos, tačiau vos po poros metų atsidūrė kryžkelėje: pajutusi, kad medicinos mokslai visgi jos pernelyg nežavi, o ir neįtraukia, sulaukusi artimųjų palaikymo, ji kardinaliai pakeitė savo profesinį kelią – šiais mokslo metais tapo VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos pirmakurse.

Sprendimą priėmė užtikrintai ir ramiai

Praėjus maždaug pusantrų metų nuo tada, kai įstojo į Vilniaus universitetą mokytis medicinos, Dovilės mama, įžvelgusi dukros abejones, vieną dieną lyg tarp kitko paklausė, gal jai būtų įdomu studijuoti, pavyzdžiui, logopediją? Tačiau dukra iki tol apie logopedijos studijas nebuvo pagalvojusi, taigi tokio varianto ir nesvarstė.

Viskas pasikeitė po to, kai Dovilė pasidomėjo Vilniaus universiteto organizuotu renginiu „Studentas vienai dienai“ ir ten tarp siūlomų studijų programų ji išvydo logopediją. Paskaičiusi apie ją, iškart susidomėjo, nes pamatė, kad tai yra tarpdisciplininė specialybė, t.y. šios studijos apima ir lietuvių kalbą, ir psichologiją, ir pedagogiką, ir netgi iš dalies mediciną.

Sprendimą mesti medicinos studijas ir siekti kitos profesijos Dovilė priėmė ramiai: kadangi mediciną reikia mokytis iš viso apie 12 metų, tad dveji metai, praleisti studijuojant šį dalyką, neatrodė itin ilgas laiko tarpas. Be to, Dovilė buvo įsitikinusi, kad visą gyvenimą dirbti darbą, kuris ne prie širdies, nėra viliojantis pasirinkimas. Nepaisant to, kad Dovilės mama taip pat medikė, tiesa, dirbanti ne gydytoja ligoninėje, o klinikinių tyrimų srityje, ji sulaukė artimųjų palaikymo: tėvai kartojo, jog jeigu jauti, kad medicina nėra tau, drąsiai išeik ir ieškok savojo kelio.

„Prie mano sprendimo studijuoti logopediją neabejotinai prisidėjo ir artimųjų palaikymas. Keli žmonės tuomet pabrėžė, jog ši specialybė man tiktų, teigė, kad lengvai įsivaizduoja mane, dirbančią logopede.  Taip pat patiko, jog būtent Vilniuje galėsiu studijuoti logopediją. Man atrodo, kad tikrai pataikiau su tokiu pasirinkimu“, – neabejoja D. Plukaitė.

D. Plukaitė

Pasirinkta specialybė įpareigoja

Paklausta, kuo ją taip sužavėjo logopedija, Dovilė prisipažįsta: jai patinka, kad šiose studijose ji turi galimybę mokytis daug bendrųjų dalykų, t.y. psichologijos, pedagogikos, mokytis apie žmonių su negalia įtrauktį ir kt.

„Per šį dar trumpą studijų laiką supratau, kodėl įtraukusis ugdymas yra svarbus. Šiame kontekste išryškėja mano būsimo darbo svarba ir reikšmė: tai nėra tik ta situacija, kai pas mane į kabinetą ateis vaikas ir aš jį mokysiu taisyklingai ištarti vieną ar kitą garsą ar žodį. Šios profesijos prasmė kur kas didesnė ir platesnė“, – įsitikinusi Dovilė.

Šiuo metu ji atlieka profesinę praktiką vienoje iš sostinės ugdymo įstaigų. Ten ji mokosi dirbti su vaikais: juos pažinti, priimti, suprasti, jiems pagelbėti, o tam būtinos ne tik žinios ir patirtis, bet reikia ir jautrumo, empatijos, kantrybės bei ryžto.

Dovilės nuomone, pasirinkta specialybė įpareigoja: logopedas visų pirma turi degti troškimu padėti žmonėms – tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jis turi gebėti nė vieno nenuvertinti: net ir esant sunkiam atvejui, tikėti, kad žmogus gali pasiekti norimų rezultatų.

„Žinoma, dirbant šį darbą svarbi ne tik kantrybė, bet ir gebėjimas rasti kompromisus, susitarti su vaikais, paskatinti juos dirbti, mokytis, žaisti, priklausomai nuo to, kokia tuo metu yra logopedo numatyta veikla. Itin svarbu mokėti bendrauti ir su vaiko tėvais – kartais tai taip pat yra iššūkis. Jei užduočiau sau klausimą, kokia pati norėčiau būti ateityje, tai turbūt svarbiausias dalykas man būtų kompetencija – kad būčiau gera specialistė, išmananti savo darbą, darbšti, kantri ir gebanti rasti ryšį su vaikais“, – sako pašnekovė.

Išlaikai egzaminus ir tuos balus pamiršti

Kad Dovilė yra kantri ir darbšti, rodo ir jos ligšioliniai pasiekimai – baigiamuosius valstybinius brandos egzaminus ji išlaikė gavusi net tris šimtukus. Paklausta, kas lėmė tokią sėkmę, ji skuba iškart paneigti, kad tokius rezultatus lėmė sėkmė: tai nuolatinio, kantraus ir nelengvo darbo mokykloje rezultatas.

„Man buvo svarbu kuo geriau mokytis. Sakyčiau, gal net per daug svarbu buvo gauti pačius geriausius įvertinimus, ypač 6-8 klasėse. Dėl to labai stengiausi. Vėliau įstojau mokytis į Vilniaus licėjų, kur mus labai gerai paruošė valstybiniams brandos egzaminams. Nepasakyčiau, kad baigiamieji egzaminai man buvo sunkūs. Kadangi tarp mano bendraklasių buvo nemažai tokių, kurie išlaikė egzaminus šimtukais – gavo jų po vieną ar kelis, šio fakto per daug nesureikšminu, tai man neatrodo kažkoks mistinis ar neįmanomas rezultatas“, – pabrėžia Dovilė.

Ką ji galėtų patarti moksleiviams, besiruošiantiems laikyti valstybinius brandos egzaminus? Studentė siūlo intensyviai padirbėti – kiek įmanoma užpildyti turimas žinių spragas.

Vyriausybėje vykusioje geriausiai egzaminų išlaikusių abiturientų pagerbimo ceremonijoje

„Siūlyčiau pasinaudoti mokytojų konsultacijomis, jei tokios teikiamos, arba mokytis savarankiškai. Kita vertus, pritariu minčiai, kurią pasakė vienas mano bičiulis: „Baigiamųjų egzaminų rezultatai bus įdomūs ir svarbūs tik universitetui ir tavo močiutei“. Iš tiesų taip ir yra – išlaikai tuos egzaminus ir pamiršti. Suprantu, kad tuo metu, kai baigi mokyklą ir artėja egzaminai, yra daug streso, tačiau patarčiau per daug egzaminų nesureikšminti – tai tik vienas iš etapų, kuris netrukus praeis“, – sako Dovilė.

Svarbu ieškoti įkvėpimo

Pašnekovė tiki tuo, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau visko ir suspėji padaryti, tačiau ji atkreipia dėmesį, kad ne ką mažiau svarbu rasti laiko ir laisvalaikiui, savo pomėgiams. Vidurinėje mokykloje ji septynerius metus skyrė muzikai – lankė Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą. Šiuo metu ji daug laiko skiria dalyvavimui visuomeninėje veikloje.

Dovilė yra Ateitininkų federacijos narė, taip pat neseniai jau antrai kadencijai perrinkta Studentų ateitininkų sąjungos valdybos nare. Mergina džiaugiasi, kad studijos VDU leidžia jai skirti laiko ir visuomeninei veiklai, ir sportui, ir įvairiems kitiems laisvalaikio užsiėmimams, tokiems kaip mezgimas, siuvimas ar kiti rankdarbiai.

„Gyvenime svarbu ieškoti įkvėpimo. Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų esame savo gyvenime sutikę mokytojus ar mokytoją, kuris mus savo pavyzdžiu įkvėpė. Dėl tokių žmonių ir darbo su jais patirties galime pamatyti ir suprasti mokytojo profesijos prasmę ir svarbą. Mokytojai padeda mums formuoti vertybinį stuburą, taip pat įveikti krizes, kurių retam pavyksta išvengti per tuos ilgus mokymosi mokykloje metus. Pedagogo darbas, žinoma, nėra lengvas, nes reikia ir klasėje dirbti, ir ruoštis pamokoms, ir taisyti darbus, ir atlikti daug kitų užduočių. Todėl esu įsitikinusi, jog mokytojo darbas – ne kiekvienam“, – teigia Dovilė.

Lituanistinio švietimo vykdytojai kviečiami teikti paraiškas studijuoti! Studijos nemokamos!

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia lituanistinio švietimo vykdytojus (užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus) dalyvauti Švietimo akademijos parengtoje programoje ir įgyti pedagogo kvalifikaciją arba papildomų dalykinių kompetencijų mokomojo dalyko modulių studijose.

Numatytos studijos pasirinktoje programoje bus finansuojamos projekto „Tęsk: ateik. Tobulėk. Prisidėk!“ lėšomis.  

Neformaliojo ir formaliojo (bendrojo ugdymo) lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje dirbantys asmenys, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą gali teikti prašymus ir dalyvauti atrankoje į pedagogikos profesines studijas.

Asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir turintys pedagogo kvalifikaciją, gali dalyvauti atrankoje į mokomojo dalyko modulių studijas (lietuvių kalba ir literatūra (1,5 m. 90 kreditų), istorija (1 m. 60 kreditų), geografija (1 m. 60 kreditų).

Paraiškas galima pateikti internetu https://epasirasymas.vdu.lt/ (Pedagogų perkvalifikavimo prašymai) nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d.  Priėmimo rezultatai  bus skelbiami 2024 m. rugsėjo 25 d. 15 val..  Studijų pradžia numatoma 2024 m. spalio 1 d..

„Pedagogų perkvalifikavimo prašymai“ paraiškų dokumentų teikimo formoje reikėtų pasirinkti studijas pavadinimu:

  • Lietuvių kalba ir literatūra (Lituanistinio švietimo vykdytojas),
  • Istorija (Lituanistinio švietimo vykdytojas),
  • Geografija (Lituanistinio švietimo vykdytojas),
  • Pedagogikos profesinės studijos (Lituanistinio švietimo vykdytojas).

Studijos vyks lanksčiu grafiku (darbo dienomis po pietų nuotoliniu būdu). Paskaitos ir konsultacijos bus organizuojamos nuotoliniu būdu. Medžiaga studijoms bus pateikiama Moodle aplinkoje.

Šių dienų mokytojas išgyvena sudėtingą laikotarpį: tai veikia ir jaunuolių studijų pasirinkimus

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų prognozėmis, didysis pedagogų trūkumas mūsų šalyje pasireikš 2025 metais. Dar šiandien dauguma savivaldybių didžiąja dalimi situaciją valdo, nes vyko optimizavimas, mokyklos persistruktūravo, tačiau atlikta analizė rodo, kad po metų mokytojų trūks visose disciplinose – tiek matematikos, chemijos, fizikos ir biologijos, tiek užsienio kalbų, lietuvių kalbos ir literatūros, tiek pradinio bei ikimokyklinio ugdymo.

Šiandien švietimo sistema jau kenčia nuo to, kad trūksta įvairių dalykų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, todėl universitetai, rengiantys mokytojus, siūlo lanksčias ir skirtingus poreikius atliepiančias studijas. Per paskutinius ketverius-penkerius metus išaugo studijuojančių srautai, kai siekiama pedagogo kvalifikaciją ar dalykinę specializaciją įgyti perkvalifikavimo, gretutinių studijų ir nuosekliuoju būdu. Reikia pažymėti, kad dideles investicijas į šias papildomas studijas skiria Europos Sąjungos fondai.

 

Sulaukia aplinkinių skepsio

Lietuvos specialistų darbo rinka per dešimtmetį „susitraukė“ kelis kartus, todėl ypač skaudžiai tai pajuto viešojo sektoriaus institucijos. Konkuruojant dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų viešasis sektorius sunkiai konkuruoja su privačiu sektoriumi, kuris aukštesniais atlyginimais pritraukia daugiau jaunimo. Taip nutiko ir švietime – dalis pedagogikos studijas baigusių absolventų savo karjerą kuria privačiose mokyklose arba kitose, ne pedagoginės veiklos, srityse.

Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, aktuali problema – ir mokytojo profesijos prestižo visuomenėje klausimas. Jis nėra vienareikšmiai neigiamas ar teigiamas, labiau svyruojantis, bet galima pasidžiaugti, kad pedagogų rengimo pertvarkos, pozityvios komunikacijos, mokyklų vadovų ir, be abejo, pačių mokytojų dėka profesijos prestižas auga, o tai veikia ir jaunuolių studijų pasirinkimus.

„Mane stebina viešumoje pasirodantys pasisakymai, kad į ugdymo krypties studijas ateina studijuoti tie, kurių akademiniai pasiekimai yra prasti, kurie savęs kitur nerado. Iš tiesų yra priešingai, jeigu žiūrėtume pagal stojimo kryptis, stojimo balus – ugdymo  krypties mokslai nėra lentelės apačioje, o yra prie viršutinių pasirinkimų.

Stojančiųjų situacija keičiasi į gerąją pusę, kiekvienais metais daugėja šimtukininkų. Pavyzdžiui, STEAM pedagogikos: matematikos ir technologijos pedagogikos studentė išlaikė du egzaminus – lietuvių kalbos ir matematikos ir gavo šimtukus, specialiosios pedagoginės pagalbos studentė atėjo su trimis šimtukais. Turime šimtukininkų tiek pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo, tiek Mokomojo dalyko pedagogikos, tiek menų pedagogikos srityse“, – akcentuoja VDU Švietimo akademijos kanclerė.

Lina Kaminskienė

Į pedagogiką ateina stiprių žmonių karta, kuriems šiandien pasirinkti mokytojo kelią reiškia ne tik vidinį apsisprendimą, bet ir atlaikyti viešąją nuomonę. Jie dažnai sulaukia aplinkinių skepsio: „Kur tu eini? Ką tu darysi?“ Tai nėra lengva, tačiau didėjantis stojančiųjų skaičius įrodo tų žmonių brandą. Svarbu yra žmogaus vidinis balsas, noras būti mokytoju, keisti sistemą.

Partnerystė ir skatinamosios stipendijos

Teigiamą pokytį jaunuolių pasirinkimams daro skatinamosios stipendijos. Jos yra vienas iš labai aiškių būdų pasakyti jauniems žmonėms: jūsų labai reikia mokyklose! Taip pat didelės viltys dedamos į savivaldybių iniciatyvas ir tikslines programas, kurios jau irgi duoda pirmų rezultatų. Pavyzdžiui, Kauno rajone jau trečiuosius metus veikia Jaunųjų pedagogų klubas, panašiu keliu planuoja eiti ir kitos savivaldybės, tokia neformali pedagoginių studijų viešinimo veikla vyksta ir Klaipėdos rajono savivaldybėje. Kauno mieste įsteigta ugdymo krypties klasė Kauno Maironio gimnazijoje, aktyvios programos ir jaunųjų pedagogų klubai startavo Panevėžio rajono, Utenos, Alytaus ir kitų rajonų savivaldybėse.

„Mokyklų vadovams nuolat sakome, kad be jų nebus ir mūsų. Turime kartu bendradarbiauti, kad gabius jaunuolius sudomintume mokytojo profesija ir jai įgyti reikalingomis studijomis. Partnerystė su mokyklomis, savivaldybėmis mokytojų rengime yra kertinė. Tai ir planuojame stiprinti. Manau, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos remiamos programos – skatinamosios stipendijos (šiuo metu yra 357,50 euro) prioritetines specializacijas pasirinkusiems studentams, taip pat padidintos stipendijos paskutinių studijų metų studentams, kurie sudaro sutartis dėl darbo mokyklose, yra teigiami pavyzdžiai, kurių neturėtume atsisakyti iki kol mokytojų rengimas bus daugiau ar mažiau subalansuotas pagal švietimo sistemos poreikius. Kitaip tariant, jei norime turėti, turime investuoti“, – įsitikinusi prof. Dr. L. Kaminskienė.

Svarbu laiku pastebėti ir padėti „įkvėpti oro“

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė pripažįsta, kad pastaruoju metu dažniausiai girdimos ir įvardijamos problemos – pagalbos specialistų trūkumas ir nepakankamas finansavimas. Sprendžiant jas, tikrai veikia stipendijos ir numatyta savivaldybės parama jauniems mokytojams, atvykstantiems dirbti į regiono mokyklas, greta steigiami Jaunųjų pedagogų klubai, kuriuose su mokiniais dirba VDU dėstytojai bei savivaldybių atstovai. Šiuo atveju planuojamos paskaitos universitete, praktikos savivaldybių mokyklose, kuriose gerąja patirtimi dalinasi mokytojai, organizuojamos vasaros stovyklos.

„Šių dienų mokytojas išgyvena labai sudėtingą laikotarpį. Turbūt net nereikia komentuoti, su kuo susiduria mokytojai, nes šių mokslo metų teminis laukas tai atskleidžia: pasiruošimas darbui pagal atnaujintas programas, pasikeitimai egzaminų sistemoje, ministro ir vice-ministro atsistatydinimas, didelis darbo krūvis, vaidmenų konfliktai, organizacijos kultūra. Greta svarbu išskirti ir nemažą atsakomybę, kurią pedagogas „neša“, emociškai sudėtingas situacijas, kartais nepamatuojamus lūkesčius ir reikalavimus pedagogui“, – vardija Ilona Tandzegolskienė-Biegalovė.

Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė

Ką galima su tuo padaryti? Pašnekovė primena mokslininko J. Smith išsakytą mintį, kad streso apimtas asmuo jaučiasi lyg „skęstantis“, o perdegimą patiriantis  jaučiasi tarytum „paskendęs“. Tai daug ką pasako. Tokiu atveju reikia pastebėti ir padėti tarytum „įkvėpti oro“, kad situacija taptų aiškesnė. Šiuo atveju bendras pokalbis su kolega, administracija, psichologu gali padėti pamatyti, kas gi vyksta. Turi būti išnaudota galimybė organizacijoje perskirstyti atsakomybes, sulaukti pagalbos iš išorės per supervizijas, seminarus, individualius pokalbius. Situacija turėtų būti aptariama organizacijos lygmeniu, siekiant perstruktūruoti pačią veikimo sistemą.

Su naująja karta daug kas bus kitaip

2050-aisiais Lietuvą kurs dabartiniai darželinukai, taigi, neabejojama, su naująja karta daug kas bus kitaip. VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas sako, kad ta karta bus išties išskirtinė – stipriai skirsis nuo šiandieninių 30-mečių ir 40-mečių.

„Apart technologinio faktoriaus, ypač prijaukinant dirbtinį intelektą, daug didesnis dėmesys bus sutelktas į socialinio ir emocinio raštingumo klausimus bei žaliąsias idėjas. Mokiniai, o vėliau ir jas baigę asmenys, neatskiriama savo gyvenimo dalimi laikys šiuos klausimus. Be to, nuolatinio mokymosi visą gyvenimą klausimas nebebus nišinis, o bus savaime suprantamas ir menkai kvestionuojamas aspektas“, – tiki jis.

Mindaugas Nefas

M. Nefas neabejoja, kad ateityje bus labiau investuojama į mokytojų rengimą ir nuolatinį mokymąsi, mokytojais noriai taps įvairių profesijų ir įvairios patirties žmonės, mokytojai bus švietimo sistemos bendrakūrėjai: „Apšvietos epochoje, XVIII a., filosofas Imanuelis Kantas sakė: „Išdrįsk pažinti, turėk drąsos naudotis savo protu!“, taigi šią jo mintį galėčiau pratęsti. Turėkime drąsos savo protą ir kompetencijas paskirti jaunų žmonių ir visuomenės ugdymui. Juk tai ambicinga ir reikalinga užduotis“.

 

Priėmimas į bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje

Nuo birželio 1 d. iki liepos 24 d. 12 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Šio bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu liepos 31 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo  liepos 31 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 16 val. Visi kviečiamieji studijuoti VDU liepos 31 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais planuojamas papildomas priėmimas, kuris vyks dviem etapais. Daugiau informacijos.

Stojamieji egzaminai stojantiems į menų ar meno pedagogikos studijas vyks nuo birželio 13 d. iki liepos 22 d. Stojantieji į stojamuosius egzaminus turi registruotis ne vėliau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino dienos. Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus ir jų tvarkaraščius rasite čia.

Išsamiau su prašymų studijuoti VDU pateikimo tvarka kviečiame susipažinti šiame vaizdo siužete:

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

 

Vytauto Didžiojo universitetas ugdymo mokslų studijas VDU Švietimo akademijoje siūlo rinktis tiek Kaune, tiek Vilniuje. Platus ugdymo mokslų pasirinkimas net dviejuose miestuose užtikrina lanksčias galimybes rinktis norimą studijų programą bei studijų vietą.

Norintys studijuoti VDU Švietimo akademijoje Vilniuje gali rinktis šias programas:

VDU Švietimo akademijoje Kaune stojantieji gali rinktis šias programas:

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2024 m., priėmimo taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse.

 

  • VDU Studijų informacijos centras
  • AdresasK. Donelaičio g. 52-102, 44244, Kaunas
  • Telefonas(8 37) 323 206, +370 65547241, +370 610 73160, +370 615 22359
  • El. paštas:  loreta.petrauskaite[eta]vdu.lt, justina.sisaite[eta]vdu.lt, egle.gailusyte[eta]vdu.lt, laurynas.samajauskas[eta]vdu.lt

Metų mokytojas Mantas Karanauskas: „Įdomiausia ne būti kalno viršūnėje, o kopti iki jos“

Lrytas.lt projekte „Lietuvos mokytojas 2024“  Metų mokytoju išrinktas Balsių progimnazijos ir Šiaurės licėjaus geografijos mokytojas Mantas Karanauskas didžiuojasi gautu įvertinimu, tačiau prisipažįsta, kad pats nesijaučia esąs geriausias Lietuvoje. „Tiesa, kad esu vienas aktyviausių pedagogų: atvirai kalbu apie švietimo problemas ir skaudulius, drąsiai viešumoje reiškiu savo nuomonę, matyt, tai irgi yra dalis to, kodėl būtent aš gavau šį apdovanojimą“, – sako jis.

Tai, kad mūsų šalyje organizuojami Metų mokytojo rinkimai, anot Manto, rodo, kad švietimo sritis ir jame dirbantys žmonės yra įdomūs ir svarbūs ne tik pačiai švietimo bendruomenei, bet ir visuomenei: „Visgi lipant į kalną įdomiausia ne būti kalno viršūnėje, kai ją pasieki, o kopti iki jos“.

Patarė kreiptis į 100 mokyklų

Mokykloje mokytoju Mantas dirba jau 11 metų. Istorija, kokiu būdu ir kaip jis atkeliavo į mokyklą, pasak jo, grįsta visų pirma jo paties atkaklumu. Baigęs mokyklą, Mantas ėmė studijuoti geografijos pedagogiką tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete (šiuo metu – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), o po kelerių metų papildomai baigė turizmo vadybos studijas, ir tuomet pradėjo ieškoti darbo.

Pirminis jo planas buvo padirbėti turizmo agentūroje – vienoje iš jų jam pavyko įsidarbinti puse etato. Nors darbo užmokestis buvo visai nedidelis, visgi Mantas įvertino tai, kad, studijuojant magistrantūrą, to susimokėti už bendrabutį pakaks. Laikui bėgant kilo mintis pamėginti įsidarbinti ir mokykloje.

„Kartą giminaitis pavėžėjo mane automobiliu iki mano gimtosios Šeduvos, nes pats tuo metu automobilio neturėjau. Mums bevažiuojant jis pasiteiravo, ar ieškau darbo ir kokio? Prisipažinau, kad esu išsiuntęs savo gyvenimo aprašymą vienai ar dviem mokykloms ir norėčiau padirbėti mokytoju. Jis šyptelėjo ir patikino, kad reikia išsiųsti užklausą 100 mokyklų ir galbūt tuomet pavyks sulaukti teigiamo atsakymo. Taip ir padariau: užsiplikiau ryte kavos, pasirašiau gerą motyvacinį laišką ir išsiunčiau jį visoms Vilniaus mokykloms su užklausa, kad galbūt jiems reikėtų geografijos mokytojo. Ir gavau tris atsakymus. Vienos mokyklos atstovas patikino, kad geografijos mokytojo jiems nereikia. Antrame laiške buvo rašoma, kad mokyklos direktorė šiuo metu atostogauja ir man bus atsakyta rugsėjo mėnesį, bet iki šiol iš ten man niekas taip ir neparašė. Iš trečiosios mokyklos gavau atsakymą, kad jiems reikalingas geografijos mokytojas, bet tik mėnesiui laiko, tad jei man tinka, esu laukiamas. Aš sutikau“, – savo karjeros pradžią mokykloje prisimena M. Karanauskas.

Taip Mantas pradėjo dirbti Vilniaus Balsių progimnazijoje: mėnesį laiko jis mokė vaikus geografijos dalyko, pavaduodamas mokytoją, kuriai užsitęsė atostogos. Po mėnesio mokyklos direktorė pasiūlė Mantui pasilikti – vesti tris pamokas per savaitę, tuo pačiu puse etato darbuotis mokytojo padėjėju. Metus laiko Mantas taip ir dirbo, kol sužinojo, kad jo kolegė išeina į kitą darbovietę – tuomet jam buvo pasiūlytas pilnas geografijos mokytojo etatas.

„Kai tik įsidarbinau, maniau, metus laiko padirbėsiu, o jau tada žiūrėsiu, kaip čia viskas galės būti toliau. Tačiau po metų jau aiškiai žinojau, kad ir toliau noriu dirbti mokykloje: mane turbūt labiausiai motyvavo puiki atmosfera kolektyve, šaunūs kolegos. Išties jaučiausi esantis savo vietoje, dariau tai, kas man patinka ir yra įdomu. Žinoma, pirmosios pamokos nebuvo lengvos, tenka pripažinti, kad iššūkių buvo ir nemenkų. Bet štai jau 11 metų dirbu mokykloje, vadinasi, kaip ir pavyko“, – juokėsi M. Karanauskas.

Ties tuo galėjo baigtis jo, kaip mokytojo, karjera

Paklaustas, kokie didžiausi iššūkiai anuomet laukė jo, kaip pradedančio mokytojo, Mantas iškart prisimena vieną konkretų pavyzdį.

„Iki šiol labai gerai prisimenu vieną klasę, kuri turėjo du klasės vadovus, kas šiaip jau yra retas atvejis mokykloje. Bet toje klasėje buvo rimtų drausmės problemų – vienas klasės auklėtojas, kūno kultūros mokytojas, buvo atsakingas už tos klasės drausmę, o kita auklėtoja buvo atsakinga už tos klasės dokumentaciją. Tai buvo klasė, su kuria dirbant net ir tiems mokytojams, kurie turėjo daugybę metų darbo mokykloje patirties, buvo didelis iššūkis. Su tais iššūkiais bei sunkumais susidūriau ir aš. Būdavo, ateinu į klasę, ruošiuosi sėsti prie savo stalo ir matau – ant kėdės pribarstyta smeigtukų. Iš pradžių ėmiausi metodikos su jais tartis ir taikiai spręsti situacijas, neiti į konfliktą. Bet tada, pamenu, labai aiškiai suvokiau, kad jeigu tokių klasių, kurių didžioji dalis mokinių yra visiškai nemotyvuoti, būtų daugiau, tikėtina, kad ties tuo ir būčiau baigęs savo kaip mokytojo karjerą. Visa laimė, kad tik viena klasė buvo sudėtinga, o buvo dar devynios klasės, kurių pamokų laukiau. Tai ir nugalėjo. Tai buvo mano stiprybė šioje situacijoje“, – pasakoja M. Karanauskas.

Pirmuosius žingsnius mokykloje žengiantiems pradedantiesiems pedagogams jis iki šiol pataria žengti į mokyklą drąsiai. Itin svarbu į pirmąsias pamokas įdėti kuo daugiau pastangų ir drąsos. Anot Manto, nuo pirmųjų pamokų priklauso, kas toliau tas pamokas ves: ar jas ves mokytojas ir jis palaikys tvarką klasėje, mokys ir ugdys, ar, jeigu jis to nedarys, iniciatyvą perims patys mokiniai. Čia jau kaip krepšinyje: kai pralaimi 30 taškų, tad kad ir kiek bebūtų likę laiko iki rungtynių pabaigos, perimti persvarą į savo pusę yra itin sudėtinga.

Vaikai gudrauja, pasitelkdami dirbtinį intelektą

Per tuos 11 metų, kuriuos praleido dirbdamas mokytoju mokykloje, Mantas sako, kad jis ir pats labai pasikeitė. Pirmaisiais metais ypatingai daug dėmesio reikėdavo skirti pasiruošimui pamokoms, kur kas daugiau laiko resursų reikalavo ir atsiskaitomųjų darbų taisymas. Įgijus patirties, dabar viskas vyksta kur kas greičiau ir paprasčiau: Mantui užtenka peržiūrėti, kokios yra temos, susidaryti pamokos planą. Jeigu anksčiau jis rašydavo planą raštu ant popieriaus, tai dabar planas yra tiesiog jo mintyse – į kiekvieną pamoką jis eina mintyse apgalvojęs, ką pamokos metu mokiniai veiks, ko jie bus mokomi, ką Mantas pasakos ir kokie bus pamokos akcentai.

M. Karanauskas su moksleiviais

Darbas mokykloje priklauso ne tik nuo patirties – daug kas keičiasi ir priklausomai nuo laikmečio. Pastaruoju metu mokymosi procese vis dažniau dalyvauja ir dirbtinis intelektas.

„Vienos pamokos metu mokiau vaikus apie atsinaujinančius energijos išteklius. Daviau jiems kūrybinį darbą – vos po penkių minučių pamačiau, kad dauguma mokinių vos ne didžiausią projektą padarė. Klausiu, kaip? O mokiniai paaiškino, kad pasitelkė dirbtinį intelektą, tad visus atsakymus jau turi. Tai buvo puiki proga pasikalbėti apie tai, kad turėti visus atsakymus, kuriuos pateikia dirbtinis intelektas, yra puiku, tačiau svarbu ne vien tik gauti rezultatą – mokinys labai paauga, kai to rezultato jis pats ieško“, – akcentuoja pašnekovas.

Kad sudomintum mokinius, kuri mini spektaklį

Sudominti geografijos mokslu mokinius nėra sunku – gerai pasiruošus pamokai, mokiniams galima pateikti labai įdomių faktų bet kuria tema. Tiesa, vaikai jau nelabai ir nustemba, jei pamokos metu jiems parodai filmą, sukuri skaidres, jei darai apklausą ar atsiskaitymą per mobiliuosius telefonus. Tik, pasak Manto, technologijų naudojimas neturėtų būti per dažnas.

„Pamenu, vaikams daviau užduotį iki kitos pamokos išmokti valstybių sostinių pavadinimus, žinoti jų geografinę padėtį. Ir nusiunčiau jiems nuorodą, kurią paspaudę jie galėjo jas išmokti virtualiu būdu, taip pat atsiskaityti naudodami mobiliuosius telefonus. Už tai buvo rašomas įvertinimas. Gan greitai pasipylė atsakymai ir beveik visi mokiniai gavo aukščiausius įvertinimus – kone vien dešimtukai! Nesu tikras, ar tą programėlę galima kaip nors nulaužti, apeiti, bet nuo to laiko sau pasakiau, kad galbūt atsiskaitymams geriau vėl naudoti popierinius testų variantus“, – juokėsi M. Karanauskas.

M. Jakobas įteikia apdovanojimą M. Karanauskui

Pašnekovas neslepia: kartais, kad sudomintum mokinius, tenka surengti kone mini spektaklį. Ir viena to spektaklio dalių yra mokytojo balsas: net balso tembrą turi nustatyti tinkamą, t.y. jeigu rėksi ar kalbėsi labai garsiai, mokiniai neklausys, o jeigu kalbėsi ypač tyliai, tai girdės tik tie, kas sėdi priekyje. Svarbi ir greita reakcija pamokos metu: jei sugalvoji įdomų pamokos scenarijų, bet pamatai, kad pamoka tokiu būdu nepavyksta, reikia iškart keisti metodiką ir mokyti kitaip. Žinoma, greitas persiorientavimas galimas turbūt tik įgijus atitinkamos šio darbo patirties.

„Kartą mokinys manęs paklausė, kodėl jam reikia žinoti kur yra, pavyzdžiui, Ispanija ir kokioje ji yra klimato juostoje, – pamena pašnekovas. – Aš jo pasiteiravau, kuo jis nori būti ateityje, ir išgirdau, kad jis nori tapti krepšininku. Pasiūliau įsivaizduoti, kad jis žiemos metu skrenda su savo krepšinio komanda į Madridą, kur net žiemos metu yra pakankamai šilta, ir jis išlipa iš lėktuvo apsivilkęs šilčiausią paltą, su šilčiausia kepure ir apsimaturiavęs šaliku. Ko gero, daug kas į jį žiūrėtų kaip į keistuolį ir juoktųsi. Arba jei žiemos metu vyktų į Latviją ir būtų apsivilkęs tik šortus ir marškinėlius trumpomis rankovėmis – taip pat būtų komiška situacija. Štai tuomet mokinys visgi pripažino, kad šios žinios jam reikalingos“.

Planas – parašyti antrąją knygą

Pradėjęs dirbti Vilniaus Balsių progimnazijoje, Mantas įkūrė ir pradėjo kuruoti mažąją 3-6 klasių mokinių savivaldą. Kiekvienų metų kovo ir balandžio mėnesiais mokytojas su mokiniais renka panaudotas baterijas ir priduoda jas surenkančiai bendrovei – tai puiki proga pakalbėti su mokiniais ir apie tvarumą.

Mantas taip pat yra įkūręs Jaunųjų keliautojų klubą: „Kai pradėjau vaikus mokyti geografijos, kartas nuo karto suorganizuodavau kokią nors išvyką pamokų metu. Vaikams edukacijos labai patiko, bet puikiai suvokiau, kad negaliu jų organizuoti dažnai ir ypač pamokų metu, nes nukentės mokinių žinios. Taigi nusprendžiau pasiūlyti vaikams papildomą privačią veiklą, įkurdamas Jaunųjų keliautojų klubą. Mūsų pirmoji kelionė, į kurią leidomės prieš 7-8 metus, buvo į Nidą. Klubą iš pradžių lankė 8 mokiniai, o štai dabar ją lanko jau 28, kartais net į klasę vos sutelpame“, – džiaugėsi jis.

Pirmosios kelionės metu išvykus į Nidą, tai tapo kasmetine tradicija – Jaunųjų keliautojų klubo nariai kasmet ten vyksta žiemą. Mantas juokiasi, kad pirmaisiais metais, su būriu vaiku apsistodavęs viešbutyje, vis sulaukdavo klausimo, kas tokio vyksta Nidoje, dėl ko jie visi čia atvyko. Mantas atsakydavo, kad nieko nevyksta, todėl jie ir atvyko. Kelionės metu Nidoje vaikų laukia naktiniai žygiai, edukacijos, lankymasis muziejuose ir kt.

Ir tai dar ne viskas, ką veikia Mantas – jam buvo kilusi idėja pasakoti vaikams apie įvairias profesijas. Tiesa, pradėjęs ieškoti apie tai informacijos, jis susidūrė su jos stygiumi: knygyne jam buvo pasiūlyta plona knygelė, kuriame profesijos buvo pristatinėjamos itin primityviai, t.y. kad policininkas padeda žmonėms, ugniagesys gesina gaisrus, chirurgas operuoja žmones ir t.t.

Matydamas tokios literatūros stygių, jis nusprendė parašyti knygą. Iš pradžių planavęs pakalbinti dešimt įvairių profesijų atstovų, galiausiai savo knygoje pašnekino net 23 – žurnalistą, žirgų kaustytoją, delfinų trenerį ir kt. Praėjus penkeriems metams nuo pirmosios knygos išleidimo, Mantas jau turi planą ir idėjų parašyti antrąją knygą, tiesa, šiuo metu tam kiek trūksta laiko.

Paklaustas, kaip jam pavyksta atrasti laiko tokiai gausybei skirtingų veiklų, M. Karanauskas pabrėžia, kad visi turi vienodą laiko kiekį, t.y. 24 valandas paroje, bet viską lemia laiko vadyba: „Svarbiausia gerai susidėlioti savo dienotvarkę ir susiplanuoti norimas nuveikti veiklas. Jeigu susiplanuoji teisingai, viską spėji. Žinoma, kartais nukenčia mano laisvalaikis ar poilsis – dažnai tenka pamokoms ruoštis sekmadieniais, kai tądien iš tiesų reiktų ilsėtis. Bet kiekviena veikla, kurią darau, ir kiekviena bendruomenė, kurioje būnu, yra labai skirtinga, tad tam skirtas laikas turi žavesio“, – sako jis.