VDU Kaune ir Vilniuje vyko tarptautinė-mokslinė konferencija „Mokytojai herojai: kas padeda pedagogui augti?“, skirta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams

Kovo 14 ir 15 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje vyko tarptautinė-mokslinė konferencija „Mokytojai herojai: kas padeda pedagogui augti?“, – skirta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams.

Konferencijoje Belgijos universiteto Ankstyvojo ugdymo inovacijų centro įkūrėjas, švietimo politikos mokslinių tyrimų ir rėmimo ekspertas Jan Peeters skaitė pranešimą „Ieškant pedagogikos herojų: kas padeda mokytojams tobulinti savo pedagogines praktikas?“.

Konferencijoje vyko diskusija „Kaip galime padėti mokytojams tobulinti savo pedagogines praktikas?“, kur dalyvavo Belgijos universiteto Ankstyvojo ugdymo inovacijų centro įkūrėjas Jan Peeters, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, EDU Vilnius vadovė Unė Kaunaitė, Demokratijos mokyklos direktorius Nerijus Buivydas, „Vedlių“ naujos kartos informatikos ugdymo sistemos įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė, VDU absolventas, Herojus mokyklos vadovas Andrius Pelegrimas, VDU absolventas, Meilės Lukšienės premiją gavęs, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas Ąžuolas Jašinskas, VDU Švietimo akademijos prof. Ona Monkevičienė, prof. Milda Brėdikytė, prof. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė. Diskusijas moderavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas. Diskusijoje buvo kalbėta apie laimingus mokytojus ir laimingus vaikus, pagalbą pedagogams, tėvų ir mokyklos darbuotojų santykį, mokymosi priemones, naratyvinio žaidimo naudą klasėje, pedagogų perdegimą, atnaujintas programas.

Popiet VDU Švietimo akademijos dėstytojai mokytojus pakvietė į patyrimines erdves.

Konferencijos mokslinio ir organizacinio komiteto vadovė, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros vedėja doc.dr. Jolita Kudinovienė

Konferencijos įrašas.

Pasirašyta Vytauto Didžiojo universiteto ir Kupiškio rajono savivaldybės bendradarbiavimo sutartis

Kovo 12 d. Kupiškio viešojoje bibliotekoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kupiškio rajono savivaldybe, atstovaujamo mero Algirdo Raslano.

Renginyje dalyvavo VDU rektorius prof. Juozas Augutis, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, kanclerio pavaduotojai dr. Ilona Tandzegolskienė ir dr. Mindaugas Nefas, VDU Švietimo akademijos Marketingo ir komunikacijos departamento rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas, VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, Kupiškio rajono savivaldybės vicemeras Valdas Šateika, mero patarėjai Auksė Čepelė ir Gintautas Misiūnas, administracijos direktorius Arūnas Valintėlis.

Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jurgita Trifeldienė pristatė pedagogų poreikio savivaldybės ugdymo įstaigose analizę. Vyko diskusija, aptartos VDU ir Kupiškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų bendradarbiavimo galimybės.

Karas ir jo nešamas emocinis fonas yra stiprus provokatorius mikčiojimui atsirasti

Dirbdami su mikčiojančiais vaikais ar suaugusiais žmonėmis logopedai nėra tik tie, kurie paduoda lapą su rekomendacijomis. Jie aktyviai dirba su asmenimis ar šeimomis ir padeda jiems priimti bei spręsti problemą. Logopedas svarbus nuo pat gimimo iki gyvenimo pabaigos – jis dirba ir su vos gimusias kūdikiais, ir su senyvo amžiaus žmonėmis, kamuojamais įvairių demencijos formų. Tačiau tai, su kuo šiandien susiduria logopedai Ukrainoje, karo alinamoje šalyje, nesulyginama su jokia kita patirtimi.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentės, logopedės Vilmos Makauskienės, neseniai vedusios virtualų seminarą apie mikčiojimą Ukrainos logopedijos asociacijai, daug bendravusios su Ukrainoje dirbančiais logopedais, karas Ukrainoje stipriai pakeitė ten dirbančių logopedų vaidmenį ir svarbą.

Teikia pagalbą ir civiliams, ir kariams

Su Ukrainos logopedais V. Makauskienei teko susipažinti po to, kai viena iš jos knygų apie mikčiojimą buvo išversta į rusų kalbą. Kadangi dauguma ukrainiečių daug geriau supranta rusų kalbą nei anglų, ji Ukrainos logopedams įteikė nemažai savo knygų kaip dovaną – ją perskaitę Ukrainos specialistai susidomėjo jos vakarietišku požiūriu ir ėmė prašyti jiems surengti seminarą.

Virtualaus seminaro tema apie mikčiojimą pasirodė itin aktuali. Logopedams dirbti su mikčiojančiais žmonėmis iš esmės yra sudėtinga, nes tai labai kintantis sutrikimas, priklausantis nuo daugybės veiksnių. Tačiau tai, ką atnešė karas Ukrainoje, viską pakeitė neatpažįstamai.

„Karas yra baisiausias dalykas, kokį tik mes galime patirti. Kone kasdien žūsta žmonės, šeimos netenka artimųjų, tas bendras emocinis fonas gali būti itin stiprus provokatorius įvairiems sutrikimams bei ligoms, tarp jų – ir mikčiojimui, atsirasti. Mokslu yra įrodyta, kad mikčioti pradeda tie žmonės, kurie turi tam polinkį: karo vaizdai, bėgimas į slėptuves, baimę sėjančios sirenos, artimųjų netektis ir kitos traumuojančios patirtys gali paskatinti žmogų pradėti mikčioti. Arba tuos žmones, kurie vaikystėje mikčiojo, bet vėliau įveikė šią problemą, vėl atkristi.

Ukrainoje dirbančios logopedės pasakojo, jog nuolat teikia pagalbą ir tiems žmonėms, tarp jų – ir kariams, kuriems dėl įvairių trauminių smegenų pažeidimų sutrinka kalba. Nepaisant to, kad vyksta karas, būtina tęsti ir kasdienius darbus – toliau dirbti su vėluojančia vaikų kalbos raida, vaikų mokymosi sunkumais ir sutrikimais. Net ir kasdienę pagalbą teikti tokiomis sąlygomis, kokios šiandien yra Ukrainoje, yra be galo sudėtinga“, – pasakojo V. Makauskienė.

Žavi vakarietiškas požiūris ir patirtis

Nuo karo Ukrainos pradžios VDU aktyviai įsitraukė į įvairias galimas pagalbos ukrainiečiams veiklas ir sumanymus. Tad suorganizuotas seminaras Ukrainos logopedams sulaukė itin didelio susidomėjimo – specialistai net prašė nedaryti jokių kavos pertraukėlių, kad tik galėtų išgirsti ir išmokti kuo daugiau. Specialistus ypač domino naujausios terapijos tendencijos, strategijos, lektorės patirtis įgyta metų trukmės Europos mikčiojimo specialistų mokymuose.

Dalyviai taip pat domėjosi V. Makauskienės žiniomis, įgytomis stažuočių Northwesterno universtete (JAV), Rytų Vašingtono universitete, Amerikos mikčiojimo institute (JAV), Albertos universitete (Kanadoje), Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir daugelyje kitų. Specializuotuose mikčiojimo centruose vyksta intensyvios terapijos grupės – specialistai atvyksta ne klausytis, o dirbti su klientais ir mokytis terapijos metodų praktiškai. Ukrainos logopedai, pasak pašnekovės, trokšta vakarietiškų žinių ir kitokios sampratos apie mikčiojimo terapiją.

Anot V. Makauskienės, mikčiojimo terapija gali sėkmingai padėti žmogui susitvarkyti su problema po 10-12 terapijos sesijų, bet gali prireikti ir kelerių metų. Ukrainoje, kur vyksta karas, specialistams, dirbantiems su įprastais pacientais, o ir patyrusiems traumas karo metu, yra be galo sunku.

Logopedo vaidmuo keičiasi, tačiau iššūkių netrūksta

Esant kritinėms situacijoms, pasak pašnekovės, logopedo vaidmuo stipriai keičiasi. Galime tik įsivaizduoti, kiek kare yra nukentėjusių, sužeistų žmonių – trauminius smegenų pažeidimus patyrę žmonės gali nebesuprasti kalbos ar nebepratarti žodžio. Kad jiems būtų galima padėti, reikia didelių logopedų pajėgų.

„Kolegos iš Vokietijos pasakojo, kad teikia pagalbą neišnešiotiems kūdikiams jau antrą parą po jų gimimo. Mums, Lietuvoje dirbantiems specialistams, sunku suvokti, kaip galima padėti vos gimusiam trapiam naujagimiui, kuris tesveria kilogramą ir kurio gyvybinės funkcijos – pavojuje.

Logopedas lygiai taip pat reikalingas ir senyvo amžiaus žmonėms, kai prasideda įvairios demencijos formos, balso sutrikimai, kalbos netekimas po insulto ir kt. Tai svarbu ir pedagogams, kurie kasdien aktyviai eksploatuoja savo balsą ir ne visad laiku pastebi kylančias problemas. Karas – dar viena terpė, kur logopedai yra gyvybiškai svarbus“, – įsitikinusi ji.

Kalbėdama apie Ukrainoje kylančius logopedų iššūkius, su kuriais jie susiduria šiandien, V. Makauskienė sako, kad iššūkių netrūksta ir Lietuvoje. Viena didžiausių problemų – švietimo pagalbos specialistų ir logopedų trūkumas. Švietimo įstaigose vykdant įtraukųjį ugdymą, nemažai daliai vaikų reikalinga individuali pagalba, o logopedų krūvis darželiuose ir mokyklose toks didelis, kad, deja, ne visada įmanoma skirti kiekvienam vaikui tiek dėmesio, kiek jam yra būtina.

Vydūno fondo (Čikaga, JAV) Broniaus Kviklio vardo vienkartinės stipendijos konkursas

Lietuvos išeivijos Čikagoje Vydūno fondas skiria kasmetinę Broniaus Kviklio vardo stipendiją 1000 eurų edukologijos krypties magistrantui, pasižymėjusiam visuomeninėje, savanoriškoje veikloje; nagrinėjančiam aktualias švietimo problemas bei pasiekusiam aukščiausių akademinių rezultatų.

Reikalavimai kandidatui:

turi studijuoti VDU Švietimo akademijos magistrantūros studijose;
turi būti pasižymėjęs visuomeninėje veikloje arba savanoriauti socialinės, švietimo, kultūros, gamtos ar sveikatos apsaugos srityse veikiančiose nevyriausybinėse ar nepelno siekiančiose organizacijose Lietuvoje.

Reikalingi dokumentai:

Prašymas dalyvauti konkurse.
Gyvenimo aprašymas, išskiriant nuopelnus visuomeninėje, savanoriškoje Pageidautina pridėti patvirtinančių dokumentų kopijas.
Akademinė pažyma (pasirūpins darbuotoja).

Dokumentų pateikimas:

Dokumentai siunčiami e-adresu studijos.sa@vdu.lt iki 2024 m. kovo 20 d.

Europos logopedų dienos proga sveikina Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos programos studentai

Kovo 6 d. Europos logopedo diena. Kasmet Europos logopedų asociacija (ESLA) kovo 6-ąją kviečia minėti Europos logopedo dieną. Šių metų tema „Logopedų bendradarbiavimas su kitų profesijų atstovais“ skatina suprasti, kad logopedų partnerystė su kitais specialistais ir darbas tarpdisciplininėse komandose švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose užtikrina kokybišką pagalbą.

Nuo 2004 m. Europos logopedų asociacija minėti logopedo profesijos dieną, kurios tikslas – suteikti visuomenei daugiau žinių apie įvairius kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimus, jų įveikimo galimybes, praplėsti žinias apie logopedo profesiją visoje Europoje. Manoma, kad labai svarbu plėtoti visuomenės informuotumą apie komunikacijos, kalbos ir kalbėjimo sutrikimus, jų poveikį žmonių sveikatai, galimus pagalbos būdus.

VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos II kurso studentės: Nomeda Granickaitė, Augustė Baranauskaitė, Patricija Skujytė, Livija Sabatauskaitė, Gabrielė Tamašauskaitė, Emilija Bubliauskaitė parengė pristatymą apie logopedijos profesiją.

Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos bakalauro programos bei Kalbėjimo ir kalbos terapijos magistrantūros programos studentai bei dėstytojai sveikina Europos logopedų dienos proga!

VDU iškilmingoje ceremonijoje išdalinti „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimai: įvertinti 9 pedagogai

Penktadienio vakarą Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune paaiškėjo naujienų portalo lrytas.lt rengiamų apdovanojimų „Lietuvos mokytojas 2024“ nugalėtojai. Devyni švietimo srities profesionalai įvertinti už išskirtines pastangas ir atsidavimą mokytojo pašaukimui. Jau antrus metus VDU vymo iškilminga ceremonija, kur buvo apdovanoti geriausi Lietuvos mokytojai.

Portalo lrytas.lt organizuojami „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimai šiais metais sulaukė itin didelio aktyvumo. Balsavimo metu, kuris vyko sausio 9 – vasario 8 dienomis, savo nuomonę išreiškė 370 236 skaitytojai, projekte buvo nominuoti 412 mokytojai, socialiniuose tinkluose pasidalinta daugiau nei 10 tūkstančių kartų, taip pat juose sulaukta beveik 80 tūkstančių reakcijų. Devynių kategorijų nugalėtojai paaiškėjo susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus.

Tarp komisijos narių buvo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, VDU dėstytoja doc. dr. Sigita Burvytė.

Laimėtojai:

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja – Dalia Tumėnienė, Kauno lopšelis–darželis „Linelis“.
Pradinio ugdymo mokytoja – Rita Kriščiūnienė, Šilutės Žibų pradinė mokykla.
Vidurinio ugdymo (progimnazijos) mokytojas – Mantas Karanauskas, Vilniaus „Balsių“ progimnazija, Šiaurės licėjus.
Vidurinio ugdymo (gimnazijos) mokytoja – Regina Aužbikavičienė, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija.
Neformalaus ugdymo mokytoja – Ona Ivanauskienė, Panevėžio Beržų progimnazija.
Švietimo pagalbos specialistas – Rūtenis Latoža, Klaipėdos Vitės progimnazija.
Profesinio ugdymo mokytojas – Aurimas Spiridonovas, Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla.
Švietimo lyderė – Asta Tamušauskaitė, Kauno lopšelis – darželis „Linelis“.

VDU Kaune vyko didžiausias Lietuvoje švietimo forumas „Švietimo kodas“

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune kovo 1 dieną vyko naujienų portalo lrytas.lt kartu su partneriais: VDU Švietimo akademija, ŠMSM ir kitais, pirmą kartą rengiamas didžiausias Lietuvoje švietimo forumas „Švietimo kodas“. Čia susirinko rekordiškai daug savo srities profesionalų – daugiau nei 80 pranešėjų keturiose turinio salėse dalijasi pažangiomis ir inovatyviomis idėjomis, įkvėpsiančioms ryžtis drąsesniems ateities sprendimams ir pokyčiams švietime. Didžiausias ir turiniu įvairiausias forumas sulaukė išskirtinio švietimo bendruomenės susidomėjimo – vos per tris savaites į konferenciją užsiregistravo per 1000 dalyvių.

Renginyje sveikinimo žodį tarė VDU rektorius Juozas Augutis, tarp 80 pranešėjų – VDU mokslininkai, dėstytojai, studentai, absolventai bei partneriai, kurie aptarė daugybė aktualių temų apie švietimo iššūkius, ateitį, pedagogų rengimą, jų pritraukimą regionuose, dirbtinio intelekto panaudojimą, lyderystę mokymosi įstaigose, darbą su įvairių poreikių vaikais, dalykų mokymą, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus bei mokytojų tobulėjimą.

„Džiaugiamės, jog VDU Kaune galėjome suburti mokslininkus, tyrėjus, pedagogus, mokymosi įstaigų vadovus, verslininkus, politikus, kurie neabejingi švietimui. Forume buvo galima pajusti, kaip kinta mūsų švietimas, diskutavome apie moterų mokslininkų iššūkius, dirbtinį intelektą, būsimų pedagogų motyvaciją, kaip valdyti stresą. Forumas dalyviams suteikė galimybę diskutuoti bei išgirsti vienas kitą“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Pokalbis su prof. dr. Lina Kaminskiene.

Pirmojo pranešimo apie švietimo prasmę ir filosofiją metu, investuotojas, „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laursas teigė, kad švietimo pagrindai keičiasi iš principo. Pasak pranešėjo, technologijų pagalba mokymosi procese atstumai išsitrins, o mokytoją pakeis asmeninis vedlys. Pranešime I. Laursas aptarė pokyčius, laukiančius švietimo ir nurodė tikslus, į ką šiuolaikinis mokslas turėtų koncentruotis.

Pranešimo įrašą galima stebėti.

Ilja Laursas

Diskusijoje „Mokytojo profesija: prestižas ir tikrovė“ buvo aptarti susidarę ir vis dar aktualūs stereotipai, susiję su mokytojo profesija. Taip pat, aptartas patyčių prieš mokytojus klausimas bei kas yra prestižinė profesija ir kodėl mokytojo profesija praktikoje vis dar tokia nėra.

Diskusijoje pasisakė VDU Švietimo akademijos kanclerė, prof. dr. Lina Kaminskienė, LŠMPS pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius, lrytas.lt vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas, VDU absolventas, istorijos ir geografijos mokytojas Žygimantas Stankevičius.

Diskusijos įrašą galima stebėti.

VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas kviečia į metodologijos seminarų ciklą „Metodologiniai suvožtiniai“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas tęsia mokslo metodologijos kompetencijų plėtojimo veiklą, kuria siekia prisidėti prie vykdomų tyrimų kokybės – mokslo metodologijos seminarų ciklo „Metodologiniai suvožtiniai”.

Koks keistas pavadinimas, tikėtina, pagalvosite. Na, metafora „suvožtinis“ pasirinkta neatsitiktinai. Suvožtiniai asocijuojasi su tipiniu įvaizdžiu, daugiasluoksniškumu, optimaliu laiku, skirtu pavalgymui, bei sotumui.

„Metodologiniai suvožtiniai”, kuriuos siūlo Edukologijos tyrimų institutas yra:

daugiasluoksniai – seminarai yra universalūs, nes orientuojasi į įvairialypes auditorijas, kuriose kviečiami dalyvauti socialinių, humanitarinių, sveikatos mokslų, menų sričių atstovai, empiriškai tiriantys įvairius fenomenus;
optimalaus laiko – seminarai yra trumpalaikiai, vieno seminaro trukmė – keturios astronominės valandos;
kokybiški – seminarų vedėjai yra konkrečios temos ekspertai (mokslininkai, doktorantai), turintys tarptautines ir nacionalines patirtis;
inovatyvūs – seminarų temos yra novacijos, susijusios su praktiniais metodologiniais veiksmais atliekant empirinius tyrimus;
kainos ir kokybės santykis – seminarų vedėjai dalijasi autoriniu intelektiniu turtu, kurį vertiname atsižvelgdami jautriai į auditorijos daugiasluoksniškumą.

„Metodologinių suvožtinių“ sąrašas (2024 m. pavasario)

Prisegtuke rasite „Metodologinių suvožtinių“ sąrašą su vedėjais, pavadinimais, datomis, seminaro turinio aprašu, kaina ir registracija prie kiekvieno seminaro.

Seminarai vyks lietuvių kalba.

Kviečiame aktyviai registruotis. Laukiame Jūsų mokymosi kelionėje.

Svarbu!

Registracija vykdoma į kiekvieną seminarą atskirai.

Dalyviams išduodama formali pažyma su 0,15 ECTS formalia verte, liudijančia kvalifikacijos tobulinimą ir / ar tyrimų metodologijos mokymąsi (magistrantams, doktorantams).

Asmuo registruojamas, kai sumoka registracijos mokestį.

Padarę pavedimą atsiųskite mokėjimo kopiją el. paštu lina.sedbare@vdu.lt.

Rekvizitai apmokėjimui:

Gavėjas: Vytauto Didžiojo universitetas

Gavėjo sąskaita: Sąsk. Nr. LT917044060003105370

Mokėjimo paskirtis: „ETI seminarai 2024, seminaro pavadinimas, seminaro data“

Kontaktai komunikacijai: lina.sedbare@vdu.lt

10-12 klasių moksleivius kviečiame į teatro ir judesio dirbtuves

VDU Švietimo akademija kartu su VDU Teatru kviečia 10-12 klasių moksleivius į ,,Teatro ir judesio dirbtuves“ Kaune! Tai unikali galimybė tiek teatru bei šokiu besidomintiems, tiek save labiau pažinti norintiems moksleiviams.

Tris šeštadienius iš eilės (balandžio 20, balandžio 27 ir gegužės 4 dienomis) moksleiviai turės galimybę iš arčiau susipažinti su šokio ir teatro disciplinomis, mokytis iš šalies profesionalų, išlaisvins susikaupusias emocijas ir galbūt atras savo dar nepažintus veidus.

Balandžio 20 d. Vaidyba ir improvizacija (VDU dėstytoja, aktorė doc. dr. Goda Piktytė).
Balandžio 27 d. Medijos šiuolaikiniame teatre (VDU dėstytojas, menininkas Arnis Aleinikovas)
Gegužės 4 d. Judesio dirbtuvės (VDU dėstytojas, šokėjas, pedagogas Marius Pinigis).

Registracija.

Diskusijoje ekspertai diskutavo apie kvaišalus mokykloje

Žiniasklaidoje pastaruoju daugėja skaudžių istorijų apie psichotropinių medžiagų pavartojusius ir nuo jų apsinuodijusius, neretu atveju – ir ligoninėje atsidūrusius paauglius. Vaikų, išbandžiusių įvairius kvaišalus, amžius jaunėja, o šios problemos mastai, rodos, auga nevaldomai.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė dr. Giedrė Misiūnienė, analizuodama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento statistiką, sako, kad platinamų, o ir sulaikomų narkotinių medžiagų kiekiai pastaruoju metu muša neregėtus rekordus. Situacija kelia didžiulę grėsmę visai Europai, tad Lietuva čia – ne išimtis.

Kokios prevencinės priemonės gali būti veiksmingos?

Kaip rodo naujausi duomenys, besisvaiginančių paauglių Lietuvoje daugėja, jų amžius jaunėja. Daugėja ir psichotropinių medžiagų, kuriomis jie svaiginasi, įvairovė. Lietuvos savivaldybių, mokyklų, medicinos ir kitų įstaigų atstovai bando rasti būdus, kaip pasiekti jaunus žmones, kokios prevencinės priemonės gali būti veiksmingos.

„Šiuo metu mokyklose taikomos dviejų rūšių priemonės, siekiant pažaboti šią problemą – trumpalaikės ir ilgalaikės. Viena iš jų – elektroninių cigarečių detektoriai, kuriuos jau įsidiegė dalis šalies mokyklų. Kalbėti apie ilgalaikių priemonių, tokių kaip gyvenimo įgūdžių programos, per kurią su mokiniais kalbama apie narkotikų žalą, santykius šeimoje, klasėje, lytiškumą, sveikatą ir pan., efektyvumą šiandien kalbėti dar ankstoka, kadangi programa startavo tik 2023 m. rudenį.

Be jokios abejonės, kad kalbėti su vaikais apie kvaišalų keliamus pavojus ir rizikas, nerimo ir depresines būsenas, pagalbos galimybes, ką daryti ir kur kreiptis, kai jautiesi blogai, yra labai svarbu. Kol kas poveikio pamatuoti negalime, tačiau jau vien kalbėjimas apie tai yra sveikintinas. Drąsiai ir atvirai kalbėdami apie psichikos sveikatą keičiame stigmatizuojantį visuomenės požiūrį į šias problemas“, – įsitikinusi Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė.

Dr. Giedrė Misiūnienė

Kokios yra veiksmingiausios prevencinės priemonės, skirtos psichoaktyvių medžiagų naudojimui jaunimo aplinkoje? Kaip galima padėti vaikui, o ir ką daryti mokytojams bei tėvams, kaip atrasti ryšį su vaiku? Kokias programas ar iniciatyvas galima įgyvendinti, siekiant sumažinti psichoaktyvių medžiagų naudojimą ir skatinti sveiką gyvenseną jaunimo tarpe?

Apie tai VDU Švietimo akademijos dėstytoja, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė dr. Giedrė Misiūnienė kartu su kitais specialistais: Vilniaus vicemere Simona Bieliūne, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želviene, Respublikinio priklausomybių ligų centro Ambulatorinio skyriaus vedėju, klinikinės toksikologijos gydytoju Hariu Jakavičiumi, Vilniaus privačios gimnazijos vykdančiąja vadove dr. Agne Liubertaite-Amšieje, moderatore, tvarumo konsultacijų įmonės „Enough“ partnere, tvarumo ir komunikacijų konsultante Živile Vaškyte-Lubiene diskutavo vasario 26 d.,VDU Švietimo akademijoje vykusioje diskusijoje „Psichoaktyvių medžiagų naudojimas jaunimo aplinkoje: iššūkiai ir galimi sprendimai“.

Žaloja ir fiziškai, ir psichiškai

Dr. G. Misiūnienė pastebi svarbią ir pozityvią tendenciją: vis daugiau tėvų kreipiasi ir atvyksta konsultuotis dėl savo vaikų į psichikos sveikatos centrus. Kad tėvai taip aktyviai ir drąsiai keltų ir kalbėtų apie šias problemas, to niekada dar nėra buvę. Tai reikalauja drąsos, atvirumo ir rūpesčio – tai labai imponuoja.

„Už tai galime padėkoti ir mūsų šalies mokykloms, kurios vis drąsiau ir atviriau kviečia tėvus diskutuoti psichikos sveikatos temomis. Mokyklos organizuoja tėvams skirtus mokymus, nuotolinius susitikimus su specialistais, kviečia į mokyklą psichikos sveikatos specialistus ir psichologus. Dedamos didelės pastangos mažinti stigmą ir apie tai vis atviriau kalbėti. Matome, kad tėvai aktyviau įsitraukia, domisi, klausia, atsakingiau žiūri į kalbėjimąsi šiomis temomis su savo vaikais.

Tai, su kuo susiduriame šiandien, nėra lengvai sprendžiama problema. Jei šiandien turime daug informacijos apie alkoholio bei tabako žalą, simptomatiką ir būdus, kaip su tuo tvarkytis, tai pastaruoju metu vis daugiau vaikų išbando ir piktnaudžiauja susintetintomis medžiagos, kurių nesame iki galo ištyrę. Matome tik tai, kad šios medžiagos veikia itin destruktyviai – tai žaloja vaikus ir fiziškai, ir psichiškai, vaikai panyra į sunkias depresyvias būsenas“, – akcentuoja G. Misiūnienė.

Toks štai yra visos mūsų šeimos prioritetas

Paklausta, ką galėtų dar daugiau padaryti tėvai, siekdami apsaugoti savo vaikus nuo šių pavojų, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vadovė pabrėžia: visų pirma rodyti tinkamą pavyzdį.

Anot jos, tėvai neturėtų taikyti dvigubų standartų – aiškinti vaikams apie rūkymo žalą, kai tuo tarpu patys nepaleidžia iš rankų elektroninės cigaretės. Jei tėvai patys piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagos, ir vaikai tą mato namuose, tačiau vaikams jie kelia aukščiausius reikalavimus, kad jie negali vartoti to ar ano, vaikai tuo netikės.

„Jeigu tėvai aiškina, kad sveikata yra pati didžiausia vertybė ir prioritetas, tačiau namuose patys vartoja alkoholį ar rūko, vaikai nesupras, apie kokį prioritetą kalbama. Ar tikrai svarbiausia sveikata, ar čia tik tėvų tokia poza? Jeigu išties svarbiausia sveikata, tuomet visi darykime taip, kaip kalbame.

Kai diskusijų metu tėvai manęs klausia, ar reiktų vaikams pasakoti apie tai, ką jie patys išbandė vaikystėje, aš sakau, kad tai yra jų pačių pasirinkimas, kalbėti su vaikais apie tai ar ne. Bet esminis dalykas, apie ką kalbėti su vaikais būtina – tai yra jūsų šeimos prioritetai. Kokie laisvalaikio leidimo būdai, kokios vertybės ir koks elgesys yra jūsų šeimos prioritetas. Tik savo pavyzdžiu jauną žmogų paskatinsime ir auginsime“, – sako G. Misiūnienė.

Sėkmę gali nulemti vienas žmogus

Lietuvos regionuose, kaip ir visoje Europoje, o ir pasaulyje, statistika panaši – nuo 4 iki 12 proc. vaikų turi rizikingo ir eksperimentinio elgesio patirtis. Vieniems tai praeina savaime įveikus vieną ar kitą amžiaus tarpsnį, kitiems gi lieka ir gali išaugti į įvairias psichikos ligas, tapti ilgesniu gyvenimo būdo epizodu.

Anot specialistės, statistika neramina – vaikų, vartojančių kvaišalus, amžius jaunėja. Šiandien turime ir 11-12 metų mergaičių ir berniukų, kurie įvairias psichotropines medžiagas ne tik išbando, bet ir vartoja.

„Jaunėjantis tokių vaikų amžius yra didelė problema ir rūpestis pačiai valstybei. Tokio amžiaus vaikai dar nepriklauso paauglių kategorijai, taigi nėra galimybės su jais dirbti pagal raidą paauglių grupinėje psichoterapijoje. Tokios paslaugos 10-12 m. vaikams nėra teikiamos, nes tokių rūpesčių valstybė niekada neturėjo. Taigi ieškoti alternatyvų būtina“, – sako pašnekovė.

Dirbant su tokio amžiaus vaikais, ypatingas vaidmuo atitenka tėvams ir pedagogams. Sėkmė priklauso nuo to, ar vaiko gyvenime yra bent vienas žmogus, į kurį, iškilus problemoms, vaikas galėtų kreiptis. Jei šeimoje yra nesutarimų, nėra artimo ryšio nei su vienu iš tėvų, kritiškai svarbu, kad vaikas emocinę atramą galėtų rasti mokykloje – tokio vaidmens galėtų imtis vaiko mokytojas, klasės auklėtojas, socialinis pedagogas ar psichologas.

Vaikui svarbiausia yra asmeninis ryšys ir pasitikėjimas – galimybė kreiptis pagalbos, būti išgirstam, išklausytam, sulaukti tinkamos paramos. Jei vaikas neras užuovėjos nei šeimoje, nei mokykloje ar kitoje jam artimoje aplinkoje, jis išeis gatvę, kur galioja laukinės sąlygos ir taisyklės. Tikėtina, kad tokį vaiką įtrauks nusikalstama veikla, prievarta, išnaudojimas.

„Kai kalbame apie psichoaktyvias medžiagas, visų pirma turime kalbėti su vaiku apie sveikatą kaip prioritetą. Ar tai tikrai yra prioritetas mūsų šeimoje? Ką mes galime dėl to daryti? Tėvai gali užtikrinti tam tikras sąlygas ir taisykles namuose, tačiau kai vaikai peržengia namų slenkstį, vaikus gali apsaugoti tik jų kritinis mąstymas ir sąmoningumas, tuomet vaikai toms negandoms atsispirs.

Gatvėje bus visko, mes negalime to ignoruoti ir prieš tai užsimerkti. Gatvė niekada nebus saugi. Tad raginu visus kuo daugiau kalbėtis su vaikais, kad kvaišalai tai nėra medžiagos, nuo kurių linksminamasi. Tai medžiagos, kurios žaloja ir psichiką, ir sveikatą, ir tai duoda labai rimtų ir skaudžių pasekmių. Tai mūsų, suaugusiųjų, didysis darbas ir užduotis – kantriai aiškinti, šviesti, megzti ryšį ir būti šalia, o iškilus problemai – kuo skubiau susitelkti ir suteikti pagalbą“, – pataria G. Misiūnienė.