„VDU žmonės ir 35“. T4EU Studentų tarybos prezidentė, pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos studentė G. Žukauskaitė

 

Videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“, skirtoje VDU atkūrimo 35-mečiui, kviečiame susipažinti su Europos universitetų aljanso „Transform4Europe“ Studentų tarybos prezidente, VDU Švietimo akademijos studente Guste Žukauskaite.

Pašnekesyje Gustė papasakojo ne tik apie savo pomėgius – knygų skaitymą, plaukimą ir automobilių slalomą, bet ir didžiausius VDU privalumus bei darbą aljanse „Transform4Europe“.

„VDU – visada dinamiškai unikalu. Jei universitetas būtų automobilio dalis, jis galėtų būti variklis. Taip, VDU pirmauja daugelyje sričių ir manau, kad užkuria, užburia kitus judėti į priekį – be variklio, kitų dalių nebūtų, jos neveiktų“, – tikino G. Žukauskaitė.

Studentės teigimu, tarp aljanso „Transform4Europe“ stiprybių – galimybės susipažinti su žmonėmis iš viso pasaulio. „Tai pažintys, kontaktai visose pasaulio, Europos šalyse ir, svarbiausia, galėjimas tobulėti ir mokytis iš savo klaidų, nes tarptautinė aplinka, kultūra yra daug palankesnė mokytis, nebijoti klysti“, – sakė T4EU Studentų tarybos prezidentė, VDU bendruomenei palinkėjusi būti savimi, siekti universiteto gerovės ir pasinaudoti universiteto teikiamomis galimybėmis.

G. Žukauskaitę kalbino VDU dėstytojas, alumnas, menininkas Arnis Aleinikovas.

***

Vytauto Didžiojo universitetui švenčiant atkūrimo ir artes liberales studijų atsiradimo Lietuvoje 35-metį, kviečiame bendruomenę artimiau susipažinti vieniems su kitais. Kuo studentai, dėstytojai, darbuotojai gyvena ne tik universitete, bet ir laisvalaikiu? Kokie pomėgiai mums teikia džiaugsmą, kokiomis veiklomis užpildome savo laisvesnes minutes? Specialioje videoįrašų serijoje „VDU žmonės ir 35“ – nuoširdžios pažintys su universiteto žmonėmis, kuriuos visus vienija artes liberales dvasia.

Priimk iššūkį – išbandyk studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje!

Kviečiame 10–12 klasių moksleivius priimti iššūkį – išbandyti ugdymo krypties studijų programas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Moksleiviai turės galimybė apsilankyti didžiausiame pedagogų rengimo centre, iš arčiau susipažinti su studijų programa, studentais bei dėstytojais, „pasimatuoti“ būsimo studento amplua.  Susitikimų metu moksleiviai turės galimybę pabendrauti su studentais, kurie pasidalins savo patirtimi apie studijas, paskaitas bei pedagogines praktikas. Po paskaitų ir dėstytojai suteiks visą informaciją apie studijų programą, karjeros galimybes, stipendijas.

Ugdymo krypties paskaitos bei seminarai vyksta ne tik auditorijose, tačiau studentai apsilanko darželiuose, Žaislų muziejuje, VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre, Botanikos sode bei kitose erdvėse. Ši iniciatyva moksleivius skatina pasinerti į VDU universiteto atmosferą,

Kviečiame registruotis. 

 

 

 

Ketvirtą kartą įvyko nacionalinis mokinių kūrybinių darbų konkursas – kūrybinės dirbtuvės

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija drauge su Vilniaus Tech universitetu ir Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija jau ketvirtą kartą organizavo nacionalinį mokinių kūrybinių darbų konkursą – kūrybines dirbtuves, vyksiančias tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „STREAM ugdymo srovė“ rėmuose (STREAM – angl. science, technology, creative reading and writing, engineering, art/design, mathematics, liet. gamtos mokslai, technologijos, kūrybinis skaitymas ir rašymas, inžinerija, dailė/dizainas, matematika).

Konferenciją ir konkursą inicijavo VDU ŠA Moderniųjų didaktikų katedros prof. dr. Nijolė Cibulskaitė, o pasaulio švietime jau įprastų STEM ir STEAM vietoje plėtinį STREAM pasiūlė VDU Rektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis.

 2020 metais vykusį pirmąjį konkursą „Gyvieji dirbtinių sistemų prototipai“ rengė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ir VDU Švietimo akademijos administracijos ir dėstytojų komanda, 2022 metais prie jų prisijungė Vilniaus Tech universiteto specialistas Henrikas Mykolaitis.

Šių metų konkurso tema „Tvarūs inžineriniai sprendimai ir gyvenamoji aplinka“. Konkurse, kuris įvyko 2024 balandžio 25 d., varžėsi komandos, į kurias susibūrė mokiniai nuo pradinės 3 klasės iki IV klasės gimnazistų. Mokinius konkursui rengė STEAM mokomųjų dalykų mokytojai. Šiemet mokiniai pateikė įdomių idėjų, skirtų gvvenamosios aplinkos kokybei gerinti. Konkurso laimėtojais tapo:

  • 3-5 klasių grupėje – Vilniaus Maironio progimnazijos 3 kl. mokinių komanda, parengusi darbą „Vandens energija“, mokytojai Asta Pivoriūnienė, Gražina Pirmaitienė, Paulius Bartasevičius;
  • 6-8 klasių grupėje 7 kl. mokinių komanda iš Vilniaus rajono Riešės gimnazijos su projektu „Tvarus namas”, mokytojos Jolanta Kerinienė ir Vilma Banevičienė;
  • 9-12 klasių grupėje Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos I kl. gimnazistų komanda su darbu “Draugystės suolelis”, mokytojai Aušra Jurgaitienė, Jūratė Kapočė ir Aurimas Lingė, bei Gargždų ,,Vaivorykštės“ gimnazijos IV kl. mokiniai, parengę darbą “Išmanus namas”, mokytoja Raimonda Kundrotienė.

 

Dėkojame visiems kūrybinių dirbtuvių dalyviams mokiniams, juos konkursui parengusiems mokytojams, pagrindiniams konkurso organizatoriams – Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos kolektyvui, direktorei Jurgitai Nemanienei ir dir.pav. Jurgitai Zenevičiūtei, vertinimo komisijos narėms Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokytojai Audrai Paulauskienei ir Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos mokytojai Katažinai Zapasnik. Džiaugiamės bendradarbiavimu su VilniusTECH, dėkojame konkurso organizacinio komiteto narėms ugdymo platformos „Ateities inžinerija“ koordinatorei dr.Editai Karosienei ir konsultantei Editai Leonavičienei bei VDU ŠA Mokytojų rengimo instituto vadovei prof.dr. Ilonai Tandzegolskienei – Belaglovei ir VDU doktorantei Agatai Augustinovič.

 

 

Darželiuose ir mokyklose esame pernelyg rimti: kodėl taip bijome būti vaikiški ir žaisti?

„Švietime mes išties pasidarę pernelyg rimti“, – sako startuolio „Vedliai“, kuris naujos kartos informatikos moko jau daugiau nei 100 000 vaikų, įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė. Vien žodis „vaikiška“, anot jos, tapęs negatyviu: jei pasakei suaugusiam žmogui, kad jis yra žaismingas ar vaikiškas, tai skamba lyg įžeidimas!

„Tarytum būti žaismingu, kuriančiu, vaikišku yra silpnybė – nes juk būtina turi būti rimtas ir susikaupęs! Net negaliu suskaičiuoti, kiek kartų mano pačios vaikai yra gavę pastabų dėl to, kad yra netvarkingi, kažką ne taip susidėjo, kažką pamiršo. Tarsi svarbiausias mokyklos tikslas, kad tas jaunas žmogus būtų susikaupęs ir jau antroje klasėje mokėtų sėdėti tyliai, ramiai, tinkamai susidėjęs rankas. Mano manymu, vaikai ir turi būti vaikiški – pasaulis nesugriūtų, jei truputėlį visi atsipalaiduotume“, – sako ji.

Vaikas mokosi ne tada, kada ramiai ir tyliai sėdi

Žaidimo svarbą ugdymo įstaigoje, ypač ikimokyklinėje, pabrėžia ir Milda Brėdikytė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė. VDU Švietimo akademijos mokslininkų organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Mokytojai herojai: kas padeda pedagogui augti“ vykusios diskusijos metu ji akcentavo, kad ikimokykliniame ugdyme neturėtų būti vaikams taikoma tas, kas formaliai taikoma mokykloje – tam tikri psichologiniai instrumentai formuojasi būtent per žaidybines veiklas: „Žaisdami mes išgyvename įvairias situacijas ir tai formuoja mūsų patirtį, tuomet atsiranda psichologiniai instrumentai, kurie padeda vaikui mąstyti ir mokytis. Vaikas mokosi ne ramiai sėdėdamas, o kurdamas, žaisdamas ir judėdamas“.

Diskusijoje dalyvavęs Ąžuolas Jašinskas, 2022 m. Meilės Lukšienės premijos laureatas, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas, siūlo nepamiršti žaidimo ne tik ugdant vaikus, bet ir kuriant su jais ryšį: „Žaidimas yra puiki motyvacinė priemonė ir pažinimo šaltinis. Tuo pačiu tai yra priemonė ir būdas užmegzti su vaiku ryšį. Kai mokytojas žaidžia su vaikais krepšinį, futbolą, kvadratą ar slėpynes, svarbu nepamiršti, kad galbūt kažkuriam iš tų vaikų šis laikas yra jo dienos esmė, kertinis momentas jo dienoje. Yra vaikų, kurie negauna iš tėvų net elementaraus dėmesio ir žaidimo laiko – mokytojas kaip žaidimų draugas gali labai pagelbėti vaikui mokantis, augant ir pažįstant save“.

Ą. Jašinskas

VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros profesorė O. Monkevičienė sako, kad svarbu suprasti, jog ikimokyklinė įstaiga dar nėra mokykla. Čia turėtų vyrauti vaikų ir vaikystės kultūra. Ir būdai vaikus mokyti bei motyvuoti turėtų būti orientuoti į mažą vaiką. Žinoma, iš mokyklų jaučiamas didelis spaudimas paruošti vaikus mokyklai, įgyti atitinkamų žinių, bet šiame etape mokytojams svarbiausia stebėti vaiką, matyti, kaip jis mokosi, kas jį motyvuoja, domina. Ir vienas iš būdų tai padaryti yra žaidimas“.

Mokytojas yra vedlys, kuriuo seka vaikas

Pasak mokytojo Ą. Jašinsko, vaikams atsidavusius ir savo darbą mylinčius mokytojus turėtume vadinti herojais: mokytojas yra vedlys, kuriuo seka vaikas.

„Tenka pripažinti, kad mokytojas pasirinko ne pačią lengviausią specialybę, vertinant ją ir pagal darbo krūvį, ir darbo pobūdį, ir finansinį atlygį už šį darbą, taip pat – patiriamo streso kiekį. Atsakomybė, užgulusi pedagogo pečius, yra labai didelė. Bet, kita vertus, kiekvienas mokytojas turi stengtis vaikui būti herojumi, kad vaikas juo tikėtų, sektų ir matytų jį kaip autoritetą bei vedlį. Tai ir yra pagrindinė mokytojo misija“, – įsitikinęs Ą. Jašinskas.

Tokius lūkesčius mokytojams neretai turi ir vaikų tėvai – jie linkę ne tik kelti klausimus, bet neretu atveju ir reikalauti. Siekiant norimo rezultato, spaudimas dėl atitinkamų vaiko žinių ar kitų pasiekimų yra daromas ne tik mokytojams, bet ir ugdymo įstaigų vadovams.

VDU Istorijos bakalauro ir magistro studijų absolventas, įkūręs privatų darželį ir mokyklą „Herojus“, Andrius Pelegrimas sako, kad tam tikrais atvejais mokytojus, patiriančius tėvų spaudimą, turi užstoti ugdymo įstaigos vadovai.

Jis savo mokyklos mokytojų kartas nuo karto paklausia: kodėl jūs taip bijote vaikų tėvų? Anot jo, mokytojai yra baigę pedagogikos mokslus, ne tik turi reikiamą išsilavinimą, bet ir patirties, išmano vaikų ugdymą nuo a iki z, taigi turėtų labiau pasitikėti savo jėgomis ir atstovėti.

„Problema, jei ugdymo įstaigų vadovai neatstovi už mokytojus: šioje vietoje vadovams dar labai trūksta lyderystės. Jausdami, kad turi palaikymą, paramą ir užnugarį, mokytojai tai gerbia ir labai vertina. Suprantu, kad tėvams labai svarbu išsakyti pastabas mokytojui, kad jo vaikui mokytojas laiku neuždėjo kepurėlės, kad neatsiuntė kažko namų darbams, bet šioje vietoje reikia ne priekaištauti ir reikalauti, o ieškoti būdų padėti vieni kitiems ir bendradarbiauti. Neieškant sutarimo, nukenčia pats vaikas. Ne paslaptis, kad kartais su tėvais susikalbėti yra labai sudėtinga. Mano manymu, tėvams ne pro šalį būtų palankyti ir tėvystės kursus“, – neslepia A. Pelegrimas.

 

A. Pelegrimas

Mokykla turi ugdyti ne tik vaikus, bet ir tėvus

„Tik bendradarbiaudami galime pasiekti bendrų tikslų ir susitarimų. Tarimosi kultūra yra pagrindas“, – įsitikinusi Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio, pradinio ugdymo ir pagalbos mokiniui studijų programų vykdymo grupės vadovė, Europos Komisijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo ekspertė.

Viena vertus, svarbūs ir susitarimai, užfiksuoti dokumentuose, ugdymo programose, tačiau labai svarbu nepamiršti ir paties vaiko – konkrečios ir individualios jo situacijos: „Yra ir kita tėvų reikalavimų medalio pusė. Gali būti, kad vaikas yra perkrautas įvairiais reikalavimais, veiklomis po pamokų, yra nuolat pervargęs, arba atvirkščiai – juo mažai domimasi, jis negauna jokios individualios pagalbos iš savo šeimos. Mokykla kartu turi ugdyti ir tėvų gebėjimus, juos šviesti ir bendradarbiauti siekiant bendrų tikslų. Tariantis, diskutuojant ir susitariant, laikantis susitarimų galima pasiekti geresnių rezultatų konkretaus vaiko atžvilgiu“.

VDU Švietimo akademijos profesorė O. Monkevičienė pasidalijo neseniai atlikto tyrimo rezultatais. Tyrimo metu buvo išklausyta tėvų nuomonė apie tai, kaip jie vertina pedagogus, taip pat pedagogų paklausta, kaip jie vertina tėvus. Pasak O. Monkevičienės, beveik visi ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai teigiamai įvertino pedagogus. Taigi jeigu ir yra vienas ar keli tėvai, su kuriais sunku susikalbėti, anot jos, neturėtume absoliutinti ir formuoti nuostatos, kad visi tėvai tokie. Turime palaikyti su tėvais ryšį ir ieškoti kelių, kaip bendradarbiauti.

O. Monkevičienė

„Prisimenu atvejį, kai pas mus atėjo specialiųjų poreikių turinčio vaiko tėvai, kurių vaikas pakeitė jau trečią ugdymo įstaigą. Tėtis nepasakė mums, kad jo vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Jis prisipažino, kad bijo: jeigu jis tą pasakys, jo vaikas rizikuos nerasti vietos, jo nepriims ar ilgainiui išstums, kaip kad padarė ligšiolinės ugdymo įstaigos. Jis paminėjo jau trečią ugdymo įstaigą, kuriai jų vaikas pasidarė nebepatogus. Mes tikrai labai jautriai turėtume šioje vietoje žiūrėti ir vertinti santykį su tėvais. Neturi būti ugdymo įstaiga uždara ir teisianti“, – įsitikinusi ji.

Sužadinus vaiko smalsumą, jis ir išmoks daugiau

„Pradėjusi dirbti dėstytoja visiems sakydavau, kad pedagogo profesija yra ypatingai kūrybinė. Deja, mes tai pamirštame. Mokytojo darbas yra nuolatinė improvizacija, džiazas, kuris yra kuriamas ir skamba nuo ryto iki vakaro. Pagrindinis mūsų receptas – neužgniaužti vaiko, jo nepamiršti, neskubėti jo motyvuoti ir kažko reikalauti, turime pajausti ir eiti vaiko ritmu bei tempu“, – pabrėžia Milda Brėdikytė, VDU Švietimo akademijos docentė.

Ji įsitikinusi: žmogus gimsta motyvuotas mokytis, ieškoti ir tyrinėti, tik tėvai bei pedagogai daro įvairias klaidas, paversdami vaiką nemotyvuotu. Ir tuomet tenka pasiraitoti rankoves, kad rastume būtų, kaip vaiką vėl sudominti.

Startuolio „Vedliai“ įkūrėja M. Katkutė-Gelžinė sako, kad tėvams išties reiktų privalomų tėvystės kursų: „Aš, kaip mama, tikrai būčiau už privalomus tėvystės kursus. Pati labai daug pastangų dedu tėvystėje ir suprantu, koks sudėtingas darbas yra auginti vaikus XXI amžiuje. Pati neturiu su kuo pasitarti, iššūkių tikrai yra apstu. Taigi esu labai dėkinga savo vaikų mokytojoms, kurios padeda man auginti mano vaikus. Neįsivaizduoju, kaip susitvarkyčiau viena. Mokykla yra lyg didelis kaimas, kuris padeda tą žmogų užauginti“.

Anot Monikos, vienas labiausiai pamirštų ir po ugdymo programomis pasislėpusių ugdymo tikslų – vaiko gebėjimas kurti.

Monika Katkutė-Gelžinė

Monika pasidalijo savo asmenine patirtimi iš kelionės po Niujorką – ji su draugais užsuko į vieną iš tame mieste esančių meno galerijų. Įėjus į vieną iš jų, Monika išvydo kambarį, apkrautą ryškiomis spalvomis nuspalvintais baldais. Išvydusi sienas, aprašinėtas kreidelėmis, ji susimąstė: gal ir ji galėtų ten palikti kokį nors savo užrašą? Atsiklaususi parodos prižiūrėtojus, ji nedrąsiai paėmė kreideles ir užrašė palinkėjimus savo draugams.

„Jei gaminame kokį patiekalą ar kažką piešiame, turime įdėti bent truputėlį savęs – tuomet jaučiamės labiau įsitraukę, dalyvaujantys procese. Ir tai galioja ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Aš pati daugiausiai dirbu su informacinėmis technologijomis. Mūsų tikslas yra ne tik suteikti vaikui žinių, duoti jam informacijos, bet ir padėti jam atrasti, sukurti kažką naujo, kad vaikas įdėtų bent šiek tiek savęs. Tai savaime paskatina jo smalsumą ir domėjimąsi. Pats pasirinkęs savo temą ar spalvą, vaikas jaučiasi labiau įsitraukęs ir motyvuotas – tai yra mūsų bendra kūryba. Sužadinus vaiko smalsumą, jis ir išmoks daugiau“, – neabejoja ji.

VDU Švietimo akademijos Ukrainos centre lankėsi Europos Tarybos (ET) Generalinė Sekretorė Marija Pejčinović Burić.

Balandžio 19 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje esančiame Ukrainos centre lankėsi Europos Tarybos (ET) Generalinė Sekretorė Marija Pejčinović Burić, Pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Vizito metu iškilmingus svečius pasitiko ir dainomis pasveikino vaikų choras „Mrija“, vyko kūrybinės dirbtuvės, lietuvių kalbos paskaitos ukrainiečiams.

Pirmoji ponia pristatė Ukrainos centro veiklą, tikslus, įgyvendinamus projektus ir ateities perspektyvas.

„Labai vertiname ET paramą Ukrainai ir jos žmonėms, ypač Ukrainos vaikams. Kaip žinome, Lietuvai pirmininkaujant ET Ministrų Komitetui daugiausia dėmesio bus skiriama būtent Ukrainai. Remti Ukrainą, padėti jai apsiginti nuo Rusijos agresijos – svarbiausi Lietuvos pirmininkavimo prioritetai“, – sakė D. Nausėdienė.

VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė pasidžiaugė, jog Ukrainos centrą aplanko svarbūs Europos politikos atstovai. „Ir toliau Ukrainos centras siekia plėsti savo veiklą: buria akademinę bendruomenę, kuri savo žiniomis, tyrimais ir bendra patirtimi prisideda prie europinės Ukrainos perspektyvos“, – sako VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė.

Ukrainos centras Vilniuje įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva ir siekia sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę. Jo steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Duris lankytojams centras atvėrė 2022 metų birželį. Vienas iš pagrindinių jo uždavinių – ne tik suteikti erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos žmonėms, siekiant sėkmingai juos integruoti Lietuvoje, bet ir sudaryti galimybes susitikti su tautiečiais, puoselėti savo kultūrą, istoriją ir tapatybę, gauti psichologinę pagalbą, neformaliojo švietimo, kultūros, socialines, kitas reikalingas paslaugas. Iki šiol tai yra tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūros ir edukacijų erdvė.

 

 

VDU Švietimo akademijoje startuoja naujas Europos horizonto projektas CLiViE tirsiantis kultūrinio raštingumo vertę Europoje

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos tyrėjų komanda, kartu su Helsinkio universiteto mokslininkais pradeda įgyvendinti laimėtą Europos horizonto programos projektą  „Cultural Literacies’ Value in Europe“ (CLiViE). Projekto tikslas yra plėtoti novatoriškas, menais grįsto ugdymo (art-based education) intervencijas tobulinant pedagoginę praktiką, taip atskleidžiant platesnę kultūrinio raštingumo sampratą ir vertę Europoje. Projekto metu bus taikomos pokyčių teorijos (theory of change ToC) bei socialinės investicijų grąžos (Social Return on Investment SROI) metodologijos, siekant gerinti supratimą apie kultūrinio raštingumo vertę per meninį ugdymą. Projekto metu bus siekiama apskaičiuoti menais grįsto ugdymo poveikį, kalbantis su jaunimu ir atskleidžiant menais grįsto jaunimo ugdymo svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. CLiViE projektas organizuojamas 8 darbo paketais (WP). Jiems vadovauja skirtingi partneriai ir koordinuoja vadovaujantis partneris.

Projektas rengtas pagal Europos Horizonto kvietimą HORIZON-CL2-2023-HERITAGE-01-07 – Promoting cultural literacy through arts education to foster social inclusion. Projekto „Cultural Literacies’ Value in Europe“ (CLiViE) koordinatoriai Helsinkio Universitetas, Suomija, projekte dalyvauja 8 partneriai, projekto biudžetas € 2 999 890,00

Plačiau apie projektą skaitykite CLiViE interneto svetainėje- www.clivieproject.eu ir CORDIS sistemoje – https://cordis.europa.eu/project/id/101132285

 

 

Kviečiame moksleivius tapti pedagogu vienai dienai

„Ar verta rinktis mokytojo profesiją? Jei šis klausimas sukasi moksleivio galvoje, jis turi ateiti į mokyklą ar darželį ir pabūti ten ilgiau. Pamatyti, išgirsti, sužinoti, pajausti, tuomet ir priimti sprendimą bus lengviau.  Kartais tiesiog pakanka būti šalia vaikų, bendrauti su jais, įsiklausyti, stebėti, veikti kartu“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, Vilniaus lopšelio–darželio „Viltenė“ direktorė doc. dr. Birutė Autukevičienė.

Kelintus metus VDU Švietimo akademija 10–12 klasių moksleivius kviečia „pasimatuoti“ pedagogo profesiją. Ankstesniais metais moksleiviai galėjo save išbandyti ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo pedagogo amplua, šiemet dalyviai galės tapti ir dalyko mokytoju.

Balandžio–gegužės mėnesio penktadieniais VDU Švietimo akademija kviečia 10-12 klasių moksleivius tapti pedagogu vienai dienai Kaune ir Vilniuje ar savo gimtajame mieste ir iš arti pamatyti inovatyvios mokyklos gyvenimą bei mokytojo darbo užkulisius.

„Lopšelyje – darželyje „Viltenė“ dažnai lankosi studentai, kurie atlieka pedagoginę praktiką, tad mokytojai puikiai bendrauja su jaunimu, geba perduoti jiems savo žinias, patirtį ir mielai tai daro. Laukiami ir moksleiviai, kurie atneša savą, kitokį požiūrį, bendravimo stilių, smalsumą ir žingeidumą, inovatyvumą  ir kūrybiškumą. Mainais mes galime parodyti praktiškai, kaip ugdome mažuosius,  kokius vaidmenis prisiimame, kaip planuojame ugdymo procesą, kaip bendraujame su tėvais. Kartu aptarsime, kas svarbiausia ugdant mažą vaiką, pasikalbėsime apie ugdomosios aplinkos svarbą ir, žinoma, apie mokytojo profesiją“,– sako direktorė doc. dr. Birutė Autukevičienė.

B. Autukevičienė

Ruošiant studentus pedagoginiam darbui, VDU Švietimo akademijos profesorės prof. dr. Daivos Jakovonytės-Staškuvienės teigimu, jau mokyklos suole reiktų tapti mokytoju vienai dienai.  Profesorės teigimu, Kanados Monrealio universitetas jau seniai įgyvendina panašią iniciatyvą, kur siūlo priešuniversitetines programas-susitikimus.

„Dažniausiai universitetas parodo savo stiprybes: aplinkas, unikalias studijų galimybes, atliekamus tyrimus, laboratorijas. Norintys studijuoti kviečiami pabūti studentu vienai dienai ar vienai savaitei, lankyti skirtingų specialybių paskaitas, pasikalbėti su dėstytojais ir jau esamais studentais. Be to, siūloma labai daug individualių pagalbų, pavyzdžiui, padedama mokiniams, turintiems pripažintų apribojimų: psichikos sveikatos problemų, mokymosi sutrikimų, dėmesio sutrikimų, fizinių, sensorinių, motorinių ar neurologinių sutrikimų. Siūloma individuali akademinė parama ir pagalba, įvairios konsultacijos, bibliotekos resursai, sveikatos ir psichologinės pagalbos grupės, individuali pedagoginė pagalba, finansinė parama“, – pasakoja prof. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Kas moksleivių laukia:

  • Pažintis su inovatyvia ugdymo praktika mokyklose, jų vadovais ir pedagogų bendruomene.
  • Galimybė „pasimatuoti” pedagogo profesiją ir stebėti mokykloje vykstantį gyvenimą.
  • Galimybė susipažinti su mokyklų bendruomenėse susitartomis prioritetinėmis kryptimis, vykdomomis veiklomis, kurių metu integraliai ugdomos pradinių klasių mokinių dalykinės ir bendrosios kompetencijos, neformalaus ugdymo veiklomis.
  • Įkvepiančios mokyklų vadovų ir pedagogų istorijos, mokinių patirtys.
  • Naujos ir neįkainojamos Jūsų patirtys, kupinos diskusijų ir apmąstymų.
  • Atsakymai į visus klausimus apie ugdymo krypties studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.

Moksleiviai gaus pažymėjimą, socialinių-pilietinių valandų/ savanorystės sertifikatą.

Registracija.

 

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

 

 

Ir gabus vaikas turi teisę būti atpažintas ir ugdomas

Vytauto Didžiojo universiteto gabių vaikų ugdymo centro „Gifted“ psichologų komandos vadovė dr. Jurga Misiūnienė kviečia atrasti gabių vaikų intelektiniam ir emociniam vystymuisi skirtą tarptautinę Lietuvos-Izraelio programą, kurią Kaune, Vilniuje ir Tauragėje jau lanko apie 350 vaikų. Šių vaikų stiprybės identifikuojamos remiantis Izraelio, ilgametę patirtį ugdant gabius vaikus turinčios šalies, sistema, o  su jais dirba entuziastingi, nuolat kompetencijas gilinantys pedagogai, jiems talkina 11 psichologų komanda.

Kaip apibūdinti gabų vaiką? Dažnai pirma mintis – tas, kuris mokykloje gauna aukštus įvertinimus. Arba, jei apibūdintume plačiau, kaip sako psichologė  J. Misiūnienė, „pirmas į galvą šaunantis žodis – išsiskiriantis. Tokie vaikai išsiskiria didžiuliu potencialu ką nors daryti, ko nors siekti ir pasiekti daugiau negu dauguma bendraamžių. Šis potencialas visų pirma pasireiškia loginiu mąstymu, gebėjimu įžvelgti dėsningumus, prognozuoti, daryti išvadas, apibendrinti. Bet turime suprasti, kad gabus vaikas nors ir turi tokį potencialą, nebūtinai jį realizuoja. Labai dažnai tenka išgirsti: koks jis gabus, jei niekuo negali pasigirti, jei blogai mokosi… Svarbu suprasti, kad gabūs vaikai gali gerai mokytis, bet nebūtinai tai daro…“ Pasak psichologės, jeigu gabus vaikas nesimoko gerai, reikia ieškoti priežasčių jo aplinkoje. Kartais jiems nepatinka eiti į  mokyklą. Taip gali nutikti todėl, kad ugdymo programa gabiam vaikui nuobodi ir neįdomi. Tokiems vaikams net gali kilti elgesio problemų, nes pamokose jie nuobodžiauja. Gabūs vaikai mėgsta sudėtingus žaidimus ir nesidomi tais, kuriais domisi jų bendraamžiai. Dėl to gabus vaikas izoliuojasi, tampa uždaras. Gabūs vaikai dažnai mieliau bendrauja ir žaidžia su vyresniais vaikais. Dėl šios priežasties jiems gali būti sunku tapti lyderiais, nes fiziniu išsivystymu jie atsilieka nuo vyresnių draugų. Gabiems vaikams būdingas vidinis tobulumo poreikis. Jie nenurimsta, kol nepasiekia aukščiausio lygio. Ši savybė pasireiškia labai anksti. Šalia visų paminėtų atvejų labai svarbu suprasti, kad gabus vaikas mokydamasis gali patirti ir tam tikrų sunkumų, pavyzdžiui, dėl disleksijos, disgrafijos, autizmo spektro sutrikimų. Literatūroje tai apibrėžiama kaip „dvigubas išskirtinumas“, o jį turintys vaikai ilgą laiką gali būti neidentifikuoti, nes gabumai geba maskuotis, todėl sunku atpažinti, kokios būtent paramos reikia gabiam vaikui. Tokiu atveju, labai tikėtina, gabus vaikas mokykloje nepasieks gerų rezultatų ir negaus reikiamos paramos.

J. Misiūnienė apgailestauja, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos neturi pakankamai resursų gabiems vaikams atpažinti ir juos tinkamai ugdyti. Todėl, pasak jos, ypatingai svarbu, kad šie vaikai atrastų tokius centrus kaip „Gifted“ ir turėtų galimybę savo gebėjimus realizuoti. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad gabumo sąvoką gaubia labai daug emocijų. Kai apie vaiką sakome, kad jis gabus, neretai kyla pasipiktinimas: o ką, kiti negabūs? Taip, anot J. Misiūnienės, nutinka todėl, kad painiojamos gabumo ir žmogaus vertės sąvokos. „Gabus nereiškia vertingesnis už kitus, – pastebi psichologė. – Apibūdinimas „gabus“ tik nurodo tam tikrą gebėjimų spektrą.“

Pirmieji vaiko gabumą dažniausiai pastebi tėvai, nors tai padaryti ne visada lengva, nes gabumo stereotipo nėra – kiekvienas vaikas savo išskirtinumą parodo savaip. Dažniausios gabių vaikų savybės yra šios, vardina psichologė,: ankstyva kalba, sudėtingų žodžių vartojimas, ankstyva skaičiavimo ar skaitymo raida, smalsumas („Užduoda milijoną klausimų apie viską pasaulyje!“), puiki atmintis („Detaliai viską prisimena“), greitas suvokimas („Viską suvokia akimirksniu“), laki vaizduotė („Žaidžia su įsivaizduojamais draugais“ arba „Pasakoja tokias fantastiškas istorijas“), įvairiai parodo savo sugebėjimus, nors kartais gali ir visai atsisakyti juos demonstruoti.

Svarbu nepamiršti kelių dalykų: gabūs vaikai dažnai pasižymi padidintu jautrumu, ypač emocijų srityje. Jų emocijos gilios, jie jautrūs tarpasmeniniuose santykiuose, išgyvena ne tik dėl savo, bet ir dėl kitų klaidų. Šios savybės – ne problemos, o gabumo požymiai. Gabumai yra įgimtos savybės, lemiančios veiklos sėkmę, tai – dovana. Pastebėję, kaip vaikas įgyja žinių ir įveikia iššūkius tam tikroje srityje, galime nustatyti jo gabumus. Tai gali būti menas, sportas, mokslas ar kita veikla. Svarbu gabumus pastebėti ir nukreipti vaiką tinkama kryptimi. Padėti jam sudarant stipriaisiais gebėjimais pagrįstas tobulėjimo galimybes.

Šiuo metu VDU Švietimo akademijos „Gifted“ centras Kaune ir Vilniuje skelbia 8-18 metų mokinių registraciją dalyvauti atrankoje lankyti užsiėmimus 2024-2025 mokslo metais.

Registracija 4-7 metų vaikams

Registracija 8-18 metų vaikams

Daugiau informacijos:

El. paštu: gifted@vdu.lt

Tel.: +370 657 62866

https://gifted.vdu.lt/

 

Kauno rajono savivaldybės Jaunojo pedagogo klubo moksleiviai lankėsi VDU Švietimo akademijoje Vilniuje

Balandžio 5 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje lankėsi Kauno rajono savivaldybės Jaunojo pedagogo klubo 9–12 klasių moksleiviai.

Renginyje VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė susitiko su moksleiviais, papasakojo apie kanclerio profesiją, darbą universitetą ir švietimo lyderio vaidmenį visuomenėje. VDU Švietimo akademijos dėstytoja Ksenija Banuševičienė skaitė paskaitą „Išmok prancūzų kalbą per pusvalandį. Prancūzų kultūra Lietuvoje“, kur moksleiviai mokėsi prancūziškų žodžių, susipažino su Mokomojo dalyko pedagogikos: anglų kalbos ir antrosios užsienio kalbos bakalauro programą bei užsienio kalbų mokytojo profesija.  VDU Švietimo akademijos absolventai, Mokslo ir menų mokyklos „Taškius“ padalinio vadovė Karolina Tarasevičė bei pradinių klasių mokytojas Darius Savickas pristatė savo mokymosi įstaigą, kur mokslas ir menas keliauja drauge bei vienas kitą papildo, o ugdymas remiasi prof. Howardo Gardnerio daugialypio intelekto teorija. Absolventai pasidalino savo patirtimi apie studijas universitete, profesinį kelią.

Vėliau moksleiviai apsilankė VDU darželyje „Mažųjų akademija“, kur novatoriškoje ir modernioje įstaigoje dalyviai pasimatavo ikimokyklinio ir priešmokyklinio pedagogo profesija, o darželio vadovė Ieva Pažusienė atskleidė darbo ypatumus su vaikais.

2022 metais Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono švietimo centras, bendradarbiaudamas su VDU Švietimo akademija, įsteigė 9-12 klasių moksleiviams „Jaunojo pedagogo klubą“, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų moksleivių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija.

 

VDU Ukrainos centre lankėsi Norvegijos kronprincas

Balandžio 3 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje esančiame Ukrainos centre Vilniuje Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko Norvegijos kronprincu Haakonu ir jam pristatė Ukrainos centro veiklą.  Susitikime dalyvavo VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė, Ukrainos centro komandos nariai.

„Šis centras – tai mūsų tikėjimo Ukrainos ateitimi liudijimas. Kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska pradėjome jį kurti, tikėdamos, kad centro lankytojai vėliau prisidės prie Ukrainos atkūrimo ir atstatymo darbų“, – sakė D. Nausėdienė.

D. Nausėdienė atkreipė Norvegijos kronprinco dėmesį į tai, kad Ukrainos centras pasirengęs plėsti tarptautinių partnerių tinklą ir įgyvendinti naujas iniciatyvas bei veiklas. Lietuvoje prieglobstį radusiems ukrainiečiams galėtų pasitarnauti ir solidi Norvegijos patirtis, sukaupta padedant pabėgėliams visame pasaulyje. Todėl pirmoji ponia pakvietė norvegų nevyriausybines organizacijas megzti ryšius su Ukrainos centru.

Susitikimo metu Lietuvos pirmoji ponia kartu su Norvegijos kronprincu Haakonu apžiūrėjo Ukrainos centre veikiančias parodas, taip pat susipažino su įvairiomis centre vykstančiomis veiklomis, bendravo su centro lankytojais.

Ukrainos centras Vilniuje įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva ir siekia sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę. Jo steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.