• Titulinis
• Visos naujienos

Pradinukas ir korepetitorius – neišvengiamas derinys ar tik mada?

Daliai šalies savivaldybių paskelbus, kad, siekiant pagerinti vaikų mokymosi rezultatus, bus dalinai kompensuojamos korepetitorių paslaugos, neabejotinai apsidžiaugė vyresniųjų klasių mokiniai: ši pagalba jiems itin svarbi, besiruošiant valstybiniams brandos egzaminams. Tačiau dėl korepetitorių pagalbos subruzdo ne tik jie, bet ir pačių mažiausiųjų – pradinukų tėvai. Kas tai: mados reikalas, itin aukštų tėvų lūkesčių tenkinimas ar visgi konstruktyvių sprendimų paieška sprendžiant realius vaikų mokymosi sunkumus?

Pasak Europos Komisijos Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorės dr. Daivos Jakavonytė-Staškuvienė, ši savivaldybės iniciatyva apnuogino sudėtingą situaciją: daugelyje savivaldybių mokyklų itin trūksta mokytojų – pasitaiko atvejų, kai reikiamo mokytojo nepavyksta rasti ir visus metus.

Kodėl sunku jau pirmoje klasėje?

Šiandien didžiuosiuose Lietuvos miestuose, valstybinėse mokyklose, turime perpildytas klases, kuriose mokosi daugiau nei 24 mokiniai, pasitaiko klasių, kuriose mokosi ir 28 ar 29 mokiniai. Dėl šios priežasties mokiniai individualaus mokytojo dėmesio sulaukia labai nedaug.

„Kiekviena situacija individuali, tačiau, jeigu vaikas patiria mokymosi sunkumų nuo pirmos klasės, ateina nepasirengęs mokyklai, turi silpnus savarankiškumo, socialinius gebėjimus, siaurą žodyną ir pan., tikėtina, kad jam bus sudėtinga mokytis jau pirmoje klasėje. Todėl dažnais atvejais, kai tam tikrų mokymosi sunkumų patiriantis vaikas yra antrokas, trečiokas arba ketvirtokas, tėvai nutaria kreiptis pagalbos į korepetitorių.

Kryptinga ir tikslinga, individuali korepetitoriaus pagalba dažniausiai padeda vaikams. Papildomas mokytojas išsiaiškina vaiko spragas ir sudaro sąlygas išmokti bei įsisavinti tai, ko vaikas nemokėjo. Tiesiog mokytojas, dirbdamas individualiai su vienu vaiku, jam skiria visą dėmesį, stebėdamas vaiką gali išsiaiškinti, kur ir kodėl jis klysta, parodyti daugiau būdų, kaip tam tikrus dalykus išmokti ir įsidėmėti, kad nebūtų daromos vienokios ar kitokios klaidos“, – sako VDU Švietimo akademijos profesorė.

Taigi po tam tikro laikotarpio, kai vaikas mokėsi su papildomu mokytoju, tėvams reikėtų stebėti ir aiškintis, ar pagerėjo vaiko tam tikrų dalykų mokymosi kokybė. Jeigu kokybė nepagerėjo arba atvirkščiai – net pablogėjo, tuomet reikėtų ieškoti kitos priežasties ir aiškintis, kodėl vaikas neišmoksta tam tikrų dalykų.

„Dėl to norėčiau pabrėžti, kad individualaus mokytojo pagalba tikrai neturėtų būti mados reikalas, o konstruktyvių sprendimų paieška sprendžiant vienus arba kitus mokymosi sunkumus. Žinoma, galima turėti papildomą mokytoją ir toms sritims bei tiems dalykams, kurie vaikui sekasi labai gerai, kur vaiko turimos kompetencijos yra aukšto lygio. Tačiau tai dažniausiai pasiekiama lankant tam tikus neformalaus ugdymo užsiėmimus, kurių pasirinkimas pradinėse klasėse Lietuvoje yra labai didelis“, – įsitikinusi dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Svarbu vaikui pagalbą suteikti laiku

Paklausta, kokiam vaikui svarbu sulaukti papildomo mokytojo pagalbos, pašnekovė patvirtina, kad jos gali reikėti ir labai gabiam vaikui, pavyzdžiui, ruošiantis dalyvauti tarptautinėse olimpiadose, taip pat tam vaikui, kuris mokykloje patiria tam tikrų mokymosi sunkumų.

Profesorė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu laiku pastebėti vaiko mokymosi sunkumus, nes, jeigu tėvai mąstys, kad tam tikri sunkumai išsispręs savaime, kai vaikas tiesiog paaugs, taip gali nenutikti. Be to, ir labai pavėluotai suteikta pagalba gali neduoti norimų rezultatų, nes vaikas gali būti ketvirtoje klasėje, o jo turimi gebėjimai – tik antros klasės lygio. Tokiais atvejais, net ir teikiant sisteminę individualią pagalbą, nebūtinai pasiekiami teigiami mokymosi šuoliai. Tam gali turėti įtakos ir tai, kad vaikas jau bus praradęs arba taip laiku ir neišsiugdęs tinkamų, sistemingų, kasdienio mokymosi įgūdžių.

„Juk jeigu nori ko nors išmokti, visuomet reikia įdėti pastangų, o tokiu atveju, kai pastangos nededamos ir nenorima to daryti, nes bus susiduriama su sunkumais, iš tokio „užburto rato“ išeiti yra sudėtinga. Todėl labai svarbu vaikui pagalbą suteikti laiku, kiek įmanoma anksčiau. Žinoma, pagalbą vaikams, ypač pradinėse klasėse, kai turinys nėra sudėtingas, gali suteikti ir tėvai, – neabejoja pašnekovė. – Svarbu, kad jie neatliktų veiklų patys, už vaikus, būtų kantrūs, ramūs, gebėtų vaikui paaiškinti bei pateikti tam tikrus būdus, kurie leistų jam pačiam išmokti“.

Jei po pamokų pradinukui teks dar dirbti ir su korepetitoriumi, vaikas gali jaustis pervargęs. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kuriuo paros metu vaikui geriausia mokytis papildomai. Jeigu tai bus daroma vakare, po visos dienos grupės, 19 ar 20 valandą, greičiausiai vaikas bus pavargęs ir jau norės tik ilsėtis. Tačiau pradinių klasių mokiniai dažniausiai mokosi iki 13 ar 14 valandos, o pasitaiko dienų, kai pamokos pasibaigia ir 12 valandą. Tad, pasak VDU profesorės, padarius pietų pertrauką nuo 15 valandos, vaikas dar yra pajėgus pasimokyti. Svarbu, kad tai nebūtų labai ilgas laikotarpis, tačiau iki 1 valandos mokymosi procesas tikrai gali būti kokybiškas. Tai gali vykti ir ne kiekvieną dieną, o 2 ar 3 kartus per savaitę. Tik reikėtų nepamiršti poilsio – savaitgalio laiką skirti kitoms vaiko mėgstamoms veikloms, bet nesieti jų su papildomu mokymusi.

D. Jakavonytės-Staškuvienės nuomone, svarbu, kad vaikas į pradinę mokyklą, į pirmą klasę, ateitų pasirengęs mokymosi veiklai, t.y. gebėtų būti savarankiškas, pasirūpinti savimi, susitvarkyti ir pasiruošti savo darbus, priemones, apsirengti, pavalgyti ir pan. Taip pat svarbu, kad būtų turtingas jo žodynas, įvaldytas skaitymo, matematinio skaičiavimo pradžiamokslis, išlavinta smulkioji motorika. Dėl šios priežasties ji kviečia tėvelius vaikams skirti pakankamai dėmesio, veikti kartu su jais dar iki mokyklos, kas vakarą po pusę valandos skirti knygai kartu su savo vaiku nuo pat gimimo. Kai vaikai ateina pasirengę mokyklai, mąstyti apie korepetitoriaus pagalbą tikrai nereikės.

Ugdymo kokybė vis dažniau siejama su privačiu sektoriumi

Vertindama tai, kad kai kurios šalies savivaldybės nusprendė savo lėšomis dalinai kompensuoti korepetitorių paslaugas, VDU Švietimo akademijos profesorė sako, kad, galvodamos apie mokinių ateitį, savivaldybės, matyt, tikisi tokiu žingsniu bent trumpuoju laikotarpiu išspręsti vieno ar kito trūkstamo mokytojo problemą: „Mano nuomone, turėtume suprasti, kad kuo daugiau mokytojų trūks ir kuo ilgiau ši problema tęsis, tuo sudėtingiau bus užtikrinti privalomo ugdymo, kuris turėtų būti nemokamas, kokybę. O priimami sprendimai rodo, kad vis labiau ugdymo kokybė Lietuvoje siejama su privačiu sektoriumi ir papildomu finansavimu, kurį dažniausiai galės vaikams užtikrinti tik tėvai, kurie supranta išsilavinimo svarbą, naudą ir prasmę.

Tai nėra nauja tiesa, kalbant apie ugdymo kokybę mūsų šalyje. Lietuvoje išties nepasirūpiname mokinių, gyvenančių socialiai ir ekonomiškai pažeidžiamose, rizikos grupės šeimose, mokymosi situacija“.

Anot jos, planuodami mokinių ugdymo ir pasiekimų vertinimo perspektyvą, turėtume į tai atsižvelgti ir numatyti priemones, kaip pagerinti žemą socialinį ir ekonominį statusą turinčių mokinių pasiekimus. Tik turėtume suprasti, kad šiems vaikams dažniausiai namų aplinka ir tėvai papildomai pinigų skirti korepetitoriams negalės. O tokių šeimų yra Lietuvoje didelė dalis.

Tai yra netinkamas sprendimas problemai spręsti

Ar korepetitoriai gali padėti išspręsti mokytojų trūkumo problemą? VDU Švietimo akademijos profesorė dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė įsitikinusi, kad mokytojų trūkumo problemai spręsti tai yra netinkamas sprendimas, nes korepetitoriaus darbas visų pirma susijęs su gerokai mažesniu mokinių skaičiumi nei mokytojo klasėje darbas. Šis sprendimas išspręs kai kurių mokinių mokymosi situacijas, ypač tais atvejais, jeigu vaikai mokytojo neturėjo keletą mėnesių. Tačiau tokia situacija gali dar labiau pagilinti mokytojų trūkumo problemą Lietuvoje, nes ir tie mokytojai, kurie šiandien dirba mokyklose, gali nuspręsti tapti korepetitoriais ir nedirbti didelėse mokinių klasėse.

Anot pašnekovės, daliai mokinių korepetitoriai tikrai padeda ne tik išspręsti tam tikras mokymosi problemas, bet ir pasiekti aukštų rezultatų. Tai priklauso ir nuo mokinio, ir nuo mokytojo-korepetitoriaus kompetencijos, meistriškumo.

„Kitų šalių patirtis šiuo klausimu yra įvairi. Dalis šalių reglamentuoja korepetitorių veiklą, sudarydami sąlygas itin aukštos kompetencijos mokytojams teikti tokias paslaugas. Be to, dalis valstybių samdo tokius mokytojus ir jiems moka, o vaikai turi galimybes nemokamai mokytis papildomai, lankyti išlyginamąsias klases ir pan.

Išties yra labai daug įvairių modelių, kurie taikomi. Tačiau šiuo metu daugelis Europos Sąjungos šalių išgyvena krizę švietimo sistemoje, patiria mokytojų stygių, ir pritraukimą į ugdymo sistemą sieja ne tik su aukšta mokytojo kvalifikacija ir kompetencija, bet ir su aukštu darbo užmokesčiu už tai, – pabrėžia dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė. – Pavyzdžiui, Liuksemburgas moka labai didelius atlyginimus, todėl į savo šalį pritraukia itin aukštos kompetencijos mokytojus iš kitų šalių, tokių kaip Belgija, Prancūzija ar Vokietija. Nors ir šiose šalyse mokytojų atlyginimai, jeigu juos palygintume su Lietuvos mokytojų, yra gerokai didesni“.

Tarptautinio projekto renginyje VDU Švietimo akademijos mokslininkės pristatė aktualius pranešimus

Vasario 12 d. Vilniuje vyko nacionalinė baigiamoji projekto „Mokymas būti“ („Teaching to Be: Supporting Teachers’ Professional Growth and Wellbeing in the Field of Social and Emotional Learning” Nr. 626155-EPP-1-2022-2-LT-EPPKA3-PI-POLICY) konferencija.

Projekte dalyvavo 13 partnerių iš 13 šalių, tarp kurių 4 institucijos iš Lietuvos: Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinio emocinio ugdymo institutas bei Sostinės vaikų ir jaunimo centras. Konferencijos metu apžvelgtos projekto veikos, pasiekti rezultatai.

Projekto tyrėjos VDU Švietimo akademijos profesorės Vilma Žydžiūnaitė ir Aušra Rutkienė skaitė pranešimus apie projekte atliktų kokybinių ir kiekybinių tyrimų rezultatus, o dr. Birutė Vitytė pakvietė į diskursą „Ar Simsą galima numarinti iš bado?“.

Renginyje „Pilietiškumo klubas“ – Europos parlamento narys, prof. Liudas Mažylis apie vasario16-ąją

Vasario 20d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko renginys „Pilietiškumo klubas. Pokalbis su su Europos parlamento nariu prof. Liudu Mažyliu“.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas kalbino Europos parlamento narį, mokslininką, Vasario 16-osios akto originalo atradėją prof. Liudą Mažylį.  Renginyje profesorius atskleidė savo profesinį kelią,  dalinosi prisiminimais apie apie Akto originalo suradimą Berlyno politiniame archyve, papasakojo apie vasario 16-osios reikšmę, darbą Europos Parlamente.

VDU Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybos rinkimai

Vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto nuostatų, patvirtintų VDU senato 2021 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. SEN-N-38 (nauja redakcija 2023 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. SEN-N-28),  25.4 punktu, VDU Edukologijos tyrimų instituto direktorė skelbia VDU Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybos narių kandidatūrų rinkimus. ETI Mokslo taryba sudaroma 5 (penkeriems) metams.

Skelbiami Edukologijos tyrimų instituto mokslo tarybos narių rinkimai, kurių rezultatai bus skelbiami balandžio 30 d. Pagal Edukologijos tyrimų instituto nuostatų 25.1. punktą, Mokslo tarybą sudarys 7 (septyni) nariai, iš kurių ETI direktorius (-ė) yra tarybos narys(-ė) pagal pareigas. Ne mažiau kaip 90 (devyniasdešimt) procentų tarybos narių sudarys mokslininkai ir iki 10 (dešimt) procentų – socialiniai partneriai.

Dokumentų Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos tyrimų instituto Mokslo tarybos narių kandidatūrų rinkimams pateikimas vyksta nuo 2024 m. vasario 29 d. iki balandžio 15 d. el. paštu eti@vdu.lt.

Kandidatus į ETI mokslo Tarybos narius (pateikiant raštišką kandidato sutikimą dalyvauti rinkimuose)  kelia VDU ŠA ir ETI darbuotojai bei ETI misijos įgyvendinimu suinteresuoti juridiniai ir fiziniai asmenys.

Savo kandidatūrą  gali kelti ir pats dėstytojas ar mokslo darbuotojas, pateikdamas prašymą kandidatuoti.

Informuojame, kad ETI Mokslo taryba atlieka šias funkcijas:

• priima nutarimus svarbiausiais ETI veiklos organizavimo ir kitais klausimais;
• svarsto ETI struktūrinių̨ vienetų steigimo, pertvarkos ir (arba) panaikinimo klausimus;
• skirsto ETI centralizuotai gautas lėšas;
• svarsto ir teikia Senatui tvirtinti ETI pagrindines mokslinių tyrimų kryptis;
• viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka kandidatus į savo struktūrinių vienetų ir veiklos organizavimo formų vadovus ir teikia juos rektoriui. Jeigu rektorius teikiamų kandidatūrų nepavirtina, ETI Mokslo taryba teikia kitas kandidatūras;
• tvirtina nuolatines arba laikinąsias komisijas, susijusias su ETI mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos koordinavimu ir projektų rengimu;
• svarsto ir teikia ETI direktoriui(-ei) pasiūlymus dėl bendradarbiavimo su mokslo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
• rengia ir tvirtina savo darbo reglamentą;
• tvirtina ETI strateginį veiklos planą, jo pakeitimus ir (arba) patikslinimus;
• tvirtina ETI metinės veiklos ataskaitą(-as);
• atlieka kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir Universiteto vidaus dokumentuose nustatytas funkcijas.

Kandidatas pateikia šiuos dokumentus:

• Gyvenimo aprašymas;
• Prašymas kandidatuoti, jei kandidatas savo kandidatūrą iškelia pats;
• Sutikimas kandidatuoti, jei kandidatą iškelia padalinio grupė;
• Kandidato iškėlimo faktą fiksuojantis dokumentas, jei kandidatą iškelia padalinio grupė: padalinio protokolas arba kandidato siūlymas pasirašant iškėlusiems kandidatą grupės nariams (laisvu formatu).

Molėtų ir Rokiškio rajono savivaldybėse bus stiprinamas pedagogų rengimas

Vasario 13 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Molėtų rajono bei Rokiškio rajono savivaldybėmis.

Sutartį pasirašė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Rokiškio Juozo Keliuočio viešoje bibliotekoje sutartį pasirašė VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir Rokiškio rajono savivaldybės vicemeras Antanas Taparauskas.

Pagrindinis sutarties tikslas – bendradarbiauti ugdant ir rengiant specialistus, ypač pedagogus, kurių šalyje masiškai trūksta

Pasak VDU atstovų, prisidėti prie problemos sprendimo gali ir patys rajono pedagogai – skleisdami informaciją, skatindami moksleivių susidomėjimą pedagoginėmis studijomis, savo pavyzdžiu keisdami tipinį neigiamą požiūrį į mokytojo profesiją. Tuo tarpu VDU pedagogų rengimui gali pasiūlyti šiuolaikišką mokymosi bazę, lanksčias, modernias pedagoginių studijų programas, persikvalifikavimo, tobulinimosi ir įvairias kitas galimybes. Tad abiejų pusių pastangomis bus siekiama paskatinti kuo daugiau rajono moksleivių rinktis pedagogines arba kitokias studijas Vytauto Didžiojo universitete.

Renginiuose VDU rektorius prof. Juozas Augutis pažymėjo, kad Lietuvoje keičiasi situacija, susijusi švietimu ir išsilavinimu, kinta demografinė padėtis šalyje. Pasak profesoriaus, anksčiau universitetai buvo orientuoti į specialistų rengimą ir mokslinius tyrimus, tačiau šiuo metu ne mažiau svarbus yra ir universitetų dalyvavimas šalies regionų socialiniame gyvenime. Šiuo metu praktiškai nėra srities, kurioje netrūktų specialistų, dėl to yra stengiamasi sujungti universitetų, savivaldybių ir mokyklų jėgas  – sakė prof. Juozas Augutis.

Prof. Lina Kaminskienė, pristatydama Švietimo akademijos veiklą bei siūlomas bendradarbiavimo galimybes, nurodė, kad Švietimo akademija šiuo metu yra didžiausias universiteto padalinys, pedagogikos studijos yra išties populiarios, o VDU gali pasiūlyti specialybes visų dalykų mokytojams. Kanclerė pabrėžė, jog bendradarbiavimo sutartis tikrai bus įgyvendinama, o universitetas jau ir šiuo metu imasi iniciatyvų ir kviečia mokinius bei mokytojus atvykti į universitetą – įvairius susitikimus bei konferencijas.

Susitikimuose dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas, vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, VDU Marketingo ir komunikacijos departamento Komunikacijos skyriaus rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas, Rokiškio ir Molėtų rajono švietimo įstaigų vadovai, švietimo skyrių atstovai.

Parengta pagal Rokiškio ir Molėtų rajono savivaldybių informaciją.

Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena: tai didelė parama ir pripažinimas

Vasario 11 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, ši diena, įtraukta kalendoriuje tarp kitų svarbių valstybinių bei pramoginių švenčių ir svarbių datų, yra itin reikšminga mokslo srityje dirbančioms moterims.

„Tai didelė parama ir pripažinimas: tiek jaunoms merginoms, kurios dar tik pradeda ir projektuoja savo ateities planus bei karjerą, tiek mokslo srityje karjerą įtvirtinusioms moterims. Tai priminimas, o tuo pačiu ir paskatinimas, patvirtinimas, kad mokslas neabejotinai atveria naujus kelius ir suteikia beribes galimybes“, – sako L. Kaminskienė.

Mokslininko paveikslas keičiasi

Mokslininkės kelią pasirinkusi profesorė L. Kaminskienė yra aktyvi įvairių tarptautinių mokslinių projektų ir tyrimų dalyvė. VDU Švietimo akademijos studentams ji dėsto švietimo inovacijų valdymo, tarpkultūrinio ugdymo, personalizuoto ugdymo,  švietimo antropologijos, lyderystės dalykus.

„Nuo pat vaikystės mokslininkai man kėlė didelę pagarbą ir susižavėjimą. Man visad atrodė, kad tai žmonės, kurie žino viską. Ir ne tik žino, bet ir giliai išmano. Žinoma, vaikystėje mokslininkai man asocijavosi su garbesnio amžiaus žmonėmis – atrodė, kad tik tie, kurie turi ilgametę profesinę mokslinę patirtį, yra tikrieji mokslininkai. Ilgainiui mokslininko paveikslas keitėsi. Šiandien ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje turime daugybę jaunų gabių mokslininkų įvairiose srityse: edukologijoje, medicinoje, neuromokslo, technologijų, ekonomikos, finansų srityse ir t.t. Galėtume įvardinti dešimtis sričių ir šimtus jose veikiančių jaunųjų mokslininkų, kurie keičia Lietuvos mokslo paveikslą“, – įsitikinusi VDU Švietimo akademijos kanclerė.

Pasak jos, Lietuvos mokslas auga ir tarptautiškėja, o tai reiškia, kad ir mokslininko paveikslas kinta – šiandien tyrėjas jau nėra tas, kuris dirba užsidaręs savo kabinete ar laboratorijoje, o darosi vis labiau dinamiškas, mobilus ir pasauliui atviras žmogus. Šiandien jis kur kas labiau bendruomeniškas, atviras visuomenei, besidalijantis savo tyrimais, atradimais ir įžvalgomis.

Įkvėpė šeima ir gerieji pavyzdžiai

L. Kaminskienei mokantis mokykloje itin sekėsi visos disciplinos – jos galimybės ir pasirinkimas, ką, pabaigus mokyklą, studijuoti bei kokioje srityje kurti savo karjerą, buvo platus. Ji visada buvo iš tų žmonių, kuriems patiko pats mokymosi procesas, o tai didžiąja dalimi, matyt, ir lėmė, kad ji pasirinko būtent mokslininkės kelią.

„Karjeros pasirinkimui didelę įtaką daro žmogaus aplinka – jo šeima, draugai, mokytojai, įkvepiantys pavyzdžiai. Mano tėtis taip pat rinkosi mokslininko kelią, – dalijasi L. Kaminskienė. – Matydama jo pavyzdį, domėjimąsi ir pasišventimą mokslui, jutau didelę pagarbą mokslininko profesijai, tad, matyt, natūraliai ją pasirinkau ir aš.

Mano pirmosios studijos buvo skirtos anglų kalbos filologijai, užsienių kalbų mokymuisi. Vėliau mano akiratis plėtėsi – norėjosi veikti ne vienoje konkrečioje mokslo srityje, o aprėpti kažką daugiau, giliau. Atėjau į švietimo sritį galvodama, kad mano žinios, tyrimai ir atlikti darbai padės ir tarnaus kitiems, padės ugdyti įvairaus amžiaus žmones“.

Šiandien profesorė džiaugiasi tuo, kad pavyksta inicijuoti tyrimus, kuriuose taikomos naujausios technologijos. Pavyzdžiui, jos komanda yra viena pirmųjų, Lietuvoje atliekančių akių judesio sekimo tyrimus edukologijos srityje.

„Pasaulyje tokie tyrimai atliekami su profesionaliais sportininkais ar medikais, tačiau mokytojo ekspertiškumas, pasitelkiant akių judesio sekimo tyrimus, dar labai mažai tyrinėtas. Mano kolegos šiandien yra mokykloje, kur, pasitelkdamos akių judesio sekimo technologijas, renka duomenis apie pradinių klasių vaikų skaitymo netolygumus. Tyrimų rezultatai bus itin naudingi ne tik mokslininkams, kurie dirba ankstyvojo kalbinių ir skaitymo gebėjimų ugdymo srityje, bet ir mokyklose dirbantiems mokytojams praktikams. Edukologijos tyrimai savo kompleksiškumu, šiuolaikiškumu ir pažangių technologijų taikymu šiandien nenusileidžia kitoms mokslo sritims“, – sako L. Kaminskienė.

Iššūkiai – neišvengiami

Pasirinkus mokslininko kelią, iššūkiai – neišvengiami. Visų pirma, pasak pašnekovės, renkantis mokslininko karjerą svarbu pajausti save, atrasti savo tikrąjį pašaukimą. Šis etapas užsibaigia ties disertacijos parašymu ir sėkmingu jos apgynimu, o jau tuomet prasideda ne ką lengvesnis mokslininko kelias. Turi pradėti kurti tam tikrą savo mokyklą: atrasti savo tyrimų lauką, suburti tinkamus žmones, kurie kartu su tavimi tyrinės tas problemas, kurios tau atrodo aktualios. Tai galima pavadinti mokslininko identiteto išsigryninimu – kai apsibrėži, ką tu veiki, kokie tavo prioritetai.

„Mano atveju teko spręsti tris dilemas – Linos kaip mamos, kanclerės ir mokslininkės, – šypsosi pašnekovė. – Bandydama sau atsakyti, kas man šiuo metu svarbiausia, supratau, kad negaliu taip jau paprastai šių trijų pasirinkimų prioritetizuoti. Tiesiog kiekvienam iš jų turiu atrasti laiko ir tą laiką prasmingai išnaudoti.

Ryte esu labiau mama, visą dieną – kanclerė, o štai vakarai ir savaitgaliai skirti mano kaip mokslininkės darbui. Kartais girdžiu aplinkinių pastabas, negi man negaila savaitgalio laiko? Juk neva jis turėtų būti skirtas laisvalaikiui, poilsiui, pramogoms. Savaitgaliai man yra tas laikas, kai manęs netrikdo pašaliniai darbai, skambučiai ir susitikimai, tad galiu susikoncentruoti ir pilnai panerti į mokslo darbus. Ši veikla dovanoja džiugių akimirkų, jei kažką įdomaus atrandu ir galiu tuo dalintis“.

L. Kaminskienė pabrėžia: šeimą, darbą ir poilsio laiką galima suderinti, atitinkamai padalijant laiką ir atsakomybes, tačiau svarbiausia šiuose pasirinkimuose jaustis komfortabiliai. Jeigu vidinio balanso nėra, iššūkių bandant tai suderinti gali būti per daug.

To gali mokytis tik iš savo patirties

Prieš ketverius metus tapusi VDU Švietimo akademijos kanclere, L. Kaminskienė išmoko paprastą tiesą: jeigu nori nueiti užsibrėžtą kelią, turi turėti stiprią palaikymo komandą, palaikančią bendruomenę, kuri tiki tavo idėjomis ir yra pasirengusi žingsniuoti drauge su tavimi. Vienas kalnų nenugriausi, o ir į juos neįkopsi.

Ji išmoko ir to, kad vieni vadovo sprendimai turi būti staigūs, ryžtingi ir priimami be jokių dvejonių, o kitur būtina diplomatija, reikia ramiai apgalvoti kelius žingsnius į priekį. Tačiau šių dalykų iš knygų ir vadovėlių neišmoksi – to pajautimo, vidinio supratimo, kokio sprendimo reikia šioje konkrečioje situacijoje, gali išmokti tik iš savo patirties.

„Darbas su studentais man yra didelis augimas kartu, – prisipažįsta L. Kaminskienė. – Labai džiaugiuosi matydama, kaip mano studentai tobulėja, auga, tuo pačiu – kaip keičiuosi pati. Tikiuosi, kad tas jaunų žmonių pozityvumas, pasiryžimas mokytis, augti ir auginti kitus, tas tikėjimas šviesesne ateitimi išliks ilgam. Viliuosi, kad jaunieji mokytojai neužsidarys klasėse ir tarp mokyklos sienų – kad visų pirma bus atviri sau ir kitiems. Darbas su studentais man yra įkvepianti patirtis. Ir, nors būna įvairių lengvesnių ar sunkesnių situacijų, didelis džiaugsmas, kai vėliau girdžiu iš įvairių mokyklų ir darželių teigiamus atsiliepimus apie mūsų absolventus – kokiais mokytojais ir žmonėmis jie užaugo. Tai yra didžiausias įvertinimas“.

Paklausta, ar keistų ką nors savo gyvenime, jei galėtų atsukti laiką, ji tik nušypsosi: tokio klausimo sau net nekelia. „Jeigu nori kažką daryti kitaip, gali tai daryti šiandien arba rytoj, tačiau žvelgti į praeitį ir kažko gailėtis, neverta. Tu tik gali pasirinkti išmokti tas pamokas, kurias turėjai“, – pastebi ji.

Jauna pedagogė svajoja apie nuosavą verslą – atidaryti darželį kariškių vaikams

Ilgą laiką svajojusi stoti į pedagogiką ir dirbti mokytoja, nusprendusi rinktis pedagogikos mokslus, Vestina Navickaitė susidūrė su aplinkinių pasipriešinimu. Draugai ir artimieji bandė įnešti abejonę dėl jos pasirinkimo ir atkalbinėjo, neva šio profesinio kelio jaunai merginai rinktis neverta. Tačiau jos pačios noras ir užsispyrimas nugalėjo: pasirinkusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijas, Vestina jaučiasi atradusi save: netrukus rankose laikys bakalauro studijų diplomą ir skaičiuos trečius metus darbo VDU darželyje „Mažųjų akademija“. Ji taip pat puoselėja ir didelę svajonę – tikisi vieną dieną atidaryti nuosavą darželį, ir ne bet kokį, o kariškių vaikams!

Ketvirtame ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos kurse studijuojanti V. Navickaitė niekada nesigailėjo savo sprendimo rinktis būtent šią studijų programą. „Per nepilnus 4 metus įrodžiau sau, kad tai yra teisingai priimtas sprendimas. Jau seniai norėjau studijuoti pedagogiką, bet vos pasakius, kad noriu stoti į pedagogiką, susilaukiau iš aplinkos daugybės kritikos ir atkalbinėjimų. Vis dėl to didelis noras tapti pedagoge nugalėjo, studijos man nebuvo sunkios, o ir darbą pagal profesiją susiradau labai lengvai. Mėgaujuosi tuo, ką darau, dabar viskas yra tiesiog puiku“, – sako ji.

Vis dar gajūs nepagrįsti stereotipai

V. Navickaitė pripažįsta, kad jauni žmonės šiandien vis dar vangiai renkasi pedagogo profesiją. Anot jos, tai lemia nuo senų laikų nusistovėjęs stereotipinis požiūris apie tai, kad mokytojo darbas – labai sunkus, sudėtingas, o ir mažai apmokamas. Tačiau Vestina neabejoja, kad tai – tik praeities mitas, kuris ilgainiui išsisklaidys.

„Kokį darbą bepradėtumei dirbti, jei esi naujokas toje srityje, teks daug dirbti ir stengtis, kad išmoktum, perprastum, pritaptum ir įgustum. Jeigu mėgaujuosi tuo, ką darai, viskas vyks greičiau ir paprasčiau. Jei patinka tai, ką darai, tikrai neliksi nepastebėtas, o turėdamas vis daugiau patirties, ir uždirbsi daugiau. Deja, vis dar susiduriu su pasenusiu ydingu požiūriu apie darželio mokytojos darbą: neva ką gi ji veikia, vien kavutę geria ir plepa! Gaila, kad vis dar taip nuvertinama ši profesija. O praktikoje iš tiesų būna taip, kad pasidarai ryte puodelį kavos, o išgeri popiet jau atšalusią – taip įsisuki į darbus, kad tik spėk suktis, nėra kada“, – apie savo kasdienybę pasakoja V. Navickaitė.

Nors universitete paskaitų metu dėstytojai stengiasi dalintis su studentais ir praktiniais pavyzdžiais, visgi darbas ugdymo įstaigoje yra neįkainojamas – tai, kad pati dirba darželyje, Vestinai padeda čia ir dabar patikrinti teorines žinias, įsitikinti, kurios veikia, yra pritaikomos ar ne. Tai neabejotinai papildo žinias ir įgūdžius, gautus studijų metu, ir padeda įsisavinti teorinę medžiagą.

Rado darbą vos baigusi pirmą kursą

Darbą darželyje Vestina rado vos baigusi pirmą kursą VDU Švietimo akademijoje, kai vasaros laikotarpiui ieškojo darbo. Kadangi viena iš jos dėstytojų –  universiteto darželio vadovė, ši ir pasiūlė Vestinai įsidarbinti vasaros laikotarpiui šioje ugdymo įstaigoje, kai pedagogai atostogauja. Tačiau, vasarai pasibaigus, Vestina ten dirbti ir pasiliko.

Paklausta, kokias pamokas per pirmuosius keletą metų išmoko dirbdama darželyje, ji sako, kad visų pirma – lankstumo. Tai yra lanksčiau bendrauti ir rasti individualų ryšį tiek su kiekvienu vaiku, tiek ir su jo šeimos nariais: „Dirbdama su pačiais mažiausiaisiais lopšelio grupėje, išmokau tinkamos komunikacijos ir bendradarbiavimo. Lopšelyje daugumai tėvų jų vaikas yra pirmasis šeimoje, tad pirmosios adaptacijos ir atsiskyrimo laikotarpį išgyvena ne tik vaikai, bet ir jų tėvai – mes, pedagogai, turime padėti jiems kuo lengviau ir sklandžiau pereiti ir įveikti šį etapą. Dirbant su vyresnėliais, priešmokyklinukais, svarbiausia gebėti įgyti vaiko pasitikėjimą. Pažinus vaiką, jo asmenybę, įrodžius, kad jis gali manimi pasitikėti, atsiveria ir visai kitoks ugdymo procesas, tuomet vaiko ugdymas vyksta kur kas sklandžiau“.

Paklausta, kaip gi atrasti ir užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su vaikais, ji sako, kad svarbu nuoširdžiai norėti ir stengtis vaiką pažinti – domėtis, ką jis kalba, kuo jis dalijasi, ką jis mėgsta, kaip ką vertina. Svarbu išgirsti, ką jis pasakoja, ir panaudoti šias žinias tarpusavio pokalbiuose ateityje – vaikas supras, kad pirmąkart jo buvo klausoma, įsiklausoma, kad jo nuomonė buvo svarbi“, – sako pašnekovė.

Tai suteikia platesnes karjeros galimybes

Darbas darželyje ne tik itin atsakingas, bet ir įtraukiantis bei smagus. Darbas su mažiausiaisiais Vestinai yra arčiausiai širdies – mažyliams reikia itin daug šilumos, dėmesio bei meilės, o ir jie moka tai suteikti atgalios. Dirbant su vyresnėliais mokytojoms ilgam įsimena jų juokingi pasakymai ir frazės. Vestina net turi užrašus, kuriuose pasižymi labiausiai į atminti įsirėžusias ir patikusias vaikų mintis: „Dauguma vaikų labai mėgsta valgyti blynus, tai vienas mėgstamiausių jų patiekalų. Pamenu, buvo be galo juokingas momentas, kai vienas iš vaikų man netikėtai prisipažino, jog labai myli blynus, bet ir mane myli lygiai taip pat kaip ir juos. Juokinga būti sulygintai su blynu, bet tai rodo, kad būti su manimi jiems tikrai gera“, – juokiasi V. Navickaitė.

Svarstydama, kokia ji yra mokytoja, Vestina susimąsto: matyt, visokia. Kadangi ji mėgsta tvarką ir struktūrą, tad pasižymi griežtumu: turėdama dienos planą, stengiasi jo laikytis. Kita vertus, dirbdama darželyje ji mokosi būti lanksti – prisitaikyti prie vaikų, atsižvelgti į jų norus, poreikius, interesus. „Tas žodis lankstumas yra kertinis dirbant darželyje“, – šypteli ji.

Įstojusi į ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką, Vestina galėjo rinktis vieną iš trijų specializacijų – specialiąją pedagogiką, socialinę pedagogiką arba dar giliau nerti į ikimokyklinį priešmokyklinį ugdymą. Dar prieš stodama ir rinkdamasi studijas, ji domėjosi, kuriame universitete galėtų rinktis specialiojo pedagogo specializaciją – būtent dėl to ir pasirinko studijuoti VDU Švietimo akademijoje.

„Svarstydama apie ateities perspektyvas, pasirinkau VDU, nes norėjau specialiojo pedagogo specializacijos – ji atveria daugiau kelių ir suteikia platesnes galimybes. Juk tuomet gali darželyje dirbti tiek grupės mokytoja, tiek specialiąja pedagoge. Šias žinias puikiai galima derinti tarpusavyje ir pritaikyti kasdienėje veikloje. Šiuo metu itin daug kalbama apie vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtrauktį – stengiamasi, kad kiekvienas vaikas jaustųsi esąs pilnavertis bendruomenės narys. Pedagogas, turintis reikiamų žinių šioje srityse, gali užtikrinti sklandesnę įtrauktį“, – įsitikinusi V. Navickaitė.

Studijos pritaikytos dirbantiesiems – lieka laiko ir poilsiui

Galvodama apie savo ateitį, V. Navickaitė prisipažįsta, kad kol kas neįsivaizduoja, ką norėtų pasiekti, pavyzdžiui, po 10-15 metų ir kur norėtų save matyti – ji kol kas mąsto apie tai, ką veiks pabaigusi studijas. Galbūt toliau dirbs darželyje, o galbūt ir pati įkurs savo darželį bei jam vadovaus?

„Apie darželio įkūrimą išties yra minčių. Būtent apie specifinį darželį – kariškių vaikams! Kadangi artimoje aplinkoje yra nemažai kariškių, matau tokį poreikį. Galėtų toks darželis būti netoli padalinių, kur dirba kariai. Man atrodo, kad tai – visai nebloga idėja“, – pasakodama apie savo svajonę šypsosi Vestina. Ir tuo pačiu priduria: nors idėjų, mokslų ir darbų daug, tačiau jai svarbu tame užimtumo sūkuryje nepaskęsti, ji stengiasi atrasti laiko pomėgiams, draugams, sportui, menui. Juo labiau, kad studijos pritaikytos dirbantiesiems – VDU Švietimo akademija puikiai prisitaiko prie dirbančių studentų grafiko ir suteikia galimybę tai suderinti. Tuomet laiko lieka ne tik pomėgiams, poilsiui, bet ir planams bei svajonėms!

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso pagiriamasis raštas VDU ŠA magistrei

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais, reglamentuojančiais mokslinių darbų teikimo bendruosius reikalavimus, jų ekspertizės tvarką, konkurso vertinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos darbo organizavimą, darbų vertinimo kriterijus, konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką, skiriama 15 premijų, o išskirtiniams darbams, kuriems nepakako premijuojamų vietų, – pagyrimo raštai.

Pagyrimo raštas įteiktas magistrei Gitanai Baležentienei (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) už mokslo darbą „Mokytojo profesinio tapatumo fenomenas: struktūra ir dimensijos“ (darbo vadovė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė).

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Zarasų rajono savivaldybe

VDU su Visagino bei Ignalinos rajono savivaldybių merais, atstovais aptarė bendradarbiavimo veiklas mokytojų rengime

Sausio 11 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) su Ignalinos bei Visagino rajono savivaldybės atstovais aptarė bendradarbiavimo sutarties veiklas mokytojų rengime.

Ignalinos rajono savivaldybėje VDU rektorius Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas susitiko su meru Laimučiu Ragaišiu, savivaldybių vadovais, rajono švietimo įstaigų vadovais, švietimo ir kultūros skyriaus atstovais.

Buvo aptarta savivaldybės ir universiteto bendradarbiavimo sutartis, universiteto galima pagalba mokykloms, mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybės.

Kaip sakė rektorius J. Augutis, tokie išvažiuojamieji susitikimai su bendradarbiavimo partnerėmis savivaldybėmis organizuojami labai dažnai. Minėta, jog Universitetas turi daug programų, projektų, skirtų mokinių orientavimui, rengimui studijoms, taip pat pagalbai mokykloms, gimnazijoms, organizuojant mokytojų kvalifikacijos kėlimo, persikvalifikavimo studijas, įvairius mokymus, ekskursijas. Gimnazijose kuriamos universitetinės klasės, Jaunojo pedagogo klubai ir t.t. Ignalinos r. Vidiškių gimnazijos kvietimu VDU, kaip sakė rektorius, mielai taps jos vykdomo tarptautinio projekto partneriu. Išklausyti ir kiti švietimo specialistų siūlymai, nuomonės.

Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis džiaugėsi garbiais svečiais ir galimybe tiesiogiai aptarti bendradarbiavimą. Jis minėjo, kad labai svarbu parodyti, kad ir mokiniams iš sunkiau gyvenančių, įvairias socialines krizes patiriančių šeimų yra galimybė siekti mokslo ir savo svajonių. Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė pristatė švietimo situaciją Ignalinos rajone. Minėta, kad nors Lietuvoje jaučiamas didelis pedagogų trūkumas, Ignalinos rajono švietimo įstaigose jų kol kas užtenka, tačiau būtina žvelgti į ateitį ir jau dabar galvoti, koks bus  mokytojų poreikis po 4–5 metų. Universiteto atstovai pristatė 1,5 metų nemokamas persikvalifikavimo studijas mokytojams, taip pat kvietė studijuoti švietimo vadybos magistrantūrą nuotoliniu būdu.

2020 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su VDU svarbi siekiant abipusiškai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų ir pagalbos specialistų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų ir pagalbos specialistų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose. Universitetas yra įsipareigojęs informuoti Savivaldybę ir mokyklas apie Universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti, kviesti mokyklų vadovus ir pedagogus dalyvauti jų organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose pedagogų profesinio tobulinimo renginiuose.

Susitikimas Visagino rajono savivaldybėje

Visagine susitikime dalyvavo savivaldybės meras Erlandas Galaguz, vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, savivaldybės švietimo įstaigų vadovai ir Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus specialistai.

VDU rektorius ir Švietimo akademijos atstovai pristatė bendradarbiavimo galimybes rengiant būsimus pedagogus, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį švietimo įstaigose, tobulinant pedagogų kvalifikaciją, pakvietė mokyklas dalyvauti jų organizuojamose Atvirų durų dienose ir kituose renginiuose, kurių metu mokytojai ir mokiniai gali susipažinti su universiteto STEAM erdvėmis, taip pat pasiūlė mokykloms organizuoti pažintinius, mokomuosius renginius, pakviečiant į juos universiteto dėstytojus.

Savivaldybės meras pristatė vykdomas švietimo veiklas savivaldybėje (Niutono kambarių konceptas, „Visagino inovacijų klasterio įkūrimas“, STEAM erdvių steigimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir kt.), priminė apie įgyvendintą kartu su VDU virtualų turizmo maršrutą „Atominis Visaginas“ ir pakvietė į vasario 28 d. vyksiančią regioninę Robotiadą.

Švietimo įstaigų vadovai pasidalino įspūdžiais iš VDU organizuojamų renginių, padėkojo už bendradarbiavimo ryšius sudarant galimybes mokiniams susipažinti su VDU studijų programomis bei tobulinant pedagogų kvalifikaciją.

Susitikimo pabaigoje buvo nutarta sudaryti darbo grupę Visagino savivaldybės ir Vytauto Didžiojo Universiteto bendradarbiavimo planui parengti.

Parengta pagal Visagino ir Ignalinos rajono savivaldybių informaciją.

• Aktuali informacija absolventams
• Apie mus
• Bakalauro studijos
• Doktorantūra
• Doktorantūros dokumentai
• ES Projektai
• Gretutinės studijos studentams
• Kontaktai
• Mokslas
• Mokslininkams ir tarptautinė praktika
• Mokytojams ir tėvams
• Padaliniai
• Priėmimas į bakalauro programas
• Priėmimas į edukologijos krypties doktorantūros studijas
• Priėmimas į magistrantūros studijas
• Priėmimas į studijas VDU ŠA
• Profesinių studija pedagogika
• Renginiai moksleiviams
• Sporto ir fizinio ugdymo katedra
• Stipendijos
• Stojantiesiems ir moksleiviams
• Studentams ir absolventams
• Studentų aplinka
• Studijų sąlygos ir aplinka
• Susipažinkite su studentais
• Svetainės žemėlapis
• VDU ŠA tavo mokykloje
• Visi ivykiai
• Visos naujienos
• Vydūno Jaunimo fondo stipendija