Mokytojai jaučiasi vieniši dirbdami ir ugdydami pabėgėlių vaikus

Vis daugiau mokytojų ugdymo įstaigose susiduria su kultūrų, religijų bei kalbų įvairove, o tai savaime tampa iššūkiu, kaip tinkamai užtikrinti kokybišką ugdymą. Akivaizdu, jog Lietuvoje vis dar nėra skiriamas didžiulis dėmesys mokytojų parengimui dirbant su skirtingų kultūrų, religijų ar kalbų vaikais bei šeimomis: mokytojai yra paliekami vieni dirbti su pabėgėliais vaikais bei ieškoti būdų ar informacijos, kaip tinkamai juos ugdyti neturint jokio išankstinio profesinio pasirengimo.

Pasak Simonos Luninos, pedagogės, koordinatorės, Helsinkio privataus tarptautinio darželių tinklo generalinės direktorės ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos magistrės, Europos švietimo sistema turi nemenką patirtį ugdant tautinių mažumų vaikus, tačiau vis dar yra labai mažai tyrimų, kurie analizuotų pabėgėlių vaikų ugdymą. Lietuva pirmą kartą susiduria su tokiu pabėgėlių šeimų su vaikais srautu, tad natūralu, jog iki šiol Lietuvoje nėra pakankamai patirties ugdant pabėgėlių vaikus bei atliktų su tuo susijusių tyrimų.

Programos neatitinka pabėgėlių vaikų ugdymosi poreikių

Specialiai parengtų pabėgėlių vaikų ugdymui skirtų programų Lietuvoje nėra. Anot S. Luninos, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos parengti įstatymai, programos bei rekomendacijos ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovams, tėvams bei mokytojams yra pasenusios bei neatnaujintos ir neatitinka pabėgėlių vaikų ugdymosi poreikių.

„Nei vienoje iš šiuo metu turimų programų rekomendacijų, skirtų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams, nėra minimas vaikas, turintis pabėgėlio statusą ir atskiras dėmesys tokių vaikų ugdymui nėra skiriamas.  Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama pabėgėlių asmenų integracijai bei socializacijai ir labai mažai dėmesio skiriama pabėgėlių vaikų ugdymui bei švietimui, tad mes atlikome tyrimą apie ikimokyklinio ugdymo mokytojų patirtis dirbant su pabėgėlių vaikais“, – sakė S. Lunina, minėtą tyrimą atlikusi drauge su VDU docente dr. Vaida Jurgile.

S. Luninai ne vienerius metus pačiai teko dirbti su pabėgėlių vaikais Suomijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tad ji puikiai žino, ką patiria mokytojai, kurie su tuo susiduria pirmą kartą savo darbinėje praktikoje.

„Man buvo įdomu išsiaiškinti, kaip Lietuvos švietimo sistema, mokytojai, švietimo skyriai tvarkėsi su Lietuvos neteisėtų migrantų bei pabėgėlių krize, kai pasienyje su Baltarusija į Lietuvą pateko didelis skaičius neteisėtų migrantų, o ketvirtadalis šių pabėgėlių sudarė nepilnamečiai, – sakė ji. – Esamą situaciją nulėmė ir įvykiai Ukrainoje, kada Rusija įsiveržė į Ukrainos valstybę – pabėgėlių skaičius visoje Europoje išaugo milijonais, o Lietuvoje vienu metu buvo užregistruota apie 80 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos“.

Turėtų būti sprendžiama visuotiniu bei valstybiniu lygmeniu

Pabėgėlių krizė pasaulyje ir Europoje nėra naujas reiškinys, tačiau akivaizdu, jog dėl geopolitinių neramumų pabėgėlių skaičius visame pasaulyje didėja, neaplenkiant ir Lietuvos. VDU docentė V. Jurgilė sako, kad didėjančio pabėgėlių skaičiaus integracijos į ugdymo procesą problema turėtų būti sprendžiama visuotiniu bei valstybiniu lygmeniu.

„Viena didžiausių pastebimų problemų šiai dienai yra tai, jog Lietuva neturi jokių parengtų specialių gairių, rekomendacijų, ugdymo planų, kurie atlėptų pabėgėlių vaikų ugdymą bei padėtų mokytojams dirbti tokiose grupėse. Kitas dalykas, jog skiriamas dėmesys pabėgėlių vaikams yra labiausiai koncentruojamas į mokyklinio amžiaus vaikus ir pamirštama ankstyvojo ugdymo reikšmė vaiko vystymuisi, pamirštami tokie aspektai kaip kalba, integracija, socializacija ir kiti esminiai vaiko vystymosi etapai.

Norint geriau suprasti pabėgėlių vaikų švietimo situaciją visame pasaulyje, norėjosi išanalizuoti ne tik pačius geriausius ir sėkmingiausius pavyzdžius, bet ir panagrinėti šalis, kurios ypatingai sunkiai tvarkėsi su pabėgėlių krize dėl didžiulio pabėgėlių srauto savo šalyse. Visiems gerai žinomos šalys, kurios susidūrė su pabėgėlių krize, tai buvo Graikija, Turkija, Libija ir kt. Jos vienos pirmųjų patyrė tokį antplūdį ir ieškojo būdų, kaip integruoti ne tik pabėgėlius, bet ir jų vaikus, įskaitant jų ugdymo galimybes“, – pasakojo pašnekovė.

Nėra lygiaverčiai vien jau dėl išgyventos skaudžios patirties

S. Lunina trumpai pristatė situaciją Turkijoje, kuri turi ilgą imigracijos ir emigracijos istoriją bei yra sukaupusi didžiulę patirtį dirbant su pabėgėliais ir jų vaikais. 2018 metais kone pusė pabėgėlių buvo apgyvendinti Turkijoje, iš kurių apytiksliai vienas milijonas – mokyklinio amžiaus vaikai.

Simona Lunina darželyje

Libijoje dirbantys mokytojai susidūrė su didžiuliais iššūkiais: mokytojai Libijoje per dieną dirbo su kone 105 vaikais, jiems nuolat trūko ugdymo medžiagos, knygų, mokymosi sąlygos buvo labai prastos.

2017-2018 metais Graikijoje atliktame tyrime mokytojai kaip didžiausią iššūkį akcentavo kalbos barjerą, taip pat menką mokinių raštingumo lygį, mokymo medžiagos trūkumą, pasirengimo dirbant su kitų kultūrų bei religijų vaikais trūkumą.

2015 metais Švedijoje atliktas tyrimas parodė panašias aktualijas, kaip ir Graikijoje: mokytojų pasirengimo ir patirties trūkumas, nežinojimas, kaip integruoti tokius vaikus bei koks dėmesys turėtų būti suteikiamas vaikams, atvyksiantiems iš karo zonos. Trūko informacijos apie kitų šalių kultūras, religijas bei tradicijas. Kita vertus, Švedija, kaip ir Norvegija, Suomija ar Danija, skiria ypatingai daug dėmesio bei lėšų pabėgėlių vaikų valstybinės kalbos ugdymui.

„Dėl Lietuvos pasirengimo stokos priimti ir ugdyti pabėgėlių vaikus, esamos programos nebuvo tinkamai adaptuotos, atitinkamas dėmesys jų išankstiniam parengimui taip pat nebuvo skiriamas. Nepakankamai skiriama dėmesio migrantų vaikams ar tautinėms mažumoms, norint užtikrinti kokybišką pabėgėlių vaikų ugdymosi procesą Lietuvoje, nes pabėgėlio statusą turinčių vaikų ir imigrantų vaikai nėra lygiaverčiai vien jau dėl išgyventos skaudžios patirties bei kitų psichologinių aspektų“, – akcentavo S. Lunina.

Ką reiškia dirbti su vaiku, atvykusiu iš karo zonos?

Mokytojų parengimas yra vienas svarbiausių faktorių, norint užtikrinti kokybišką ugdymą. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje vis dar trūksta tinkamo mokytojų parengimo darbui su pabėgėliais vaikais. Parengtos valstybinės bendrojo ugdymo programos neskiria pakankamai dėmesio pabėgėlių vaikų poreikių užtikrinimui.

Vienas pagrindinių iššūkių, anot pašnekovių, yra kalbos barjeras. Tyrime buvo atskleistos tokios problemos kaip užsienio kalbos įgūdžių stoka, administracijos pagalba stoka, sudėtingas bendravimas su tėvais kita kalba, mokytojai dažnai patys turėjo versti informaciją šeimoms.

„Tyrimo metu išryškėjo ne tik kasdienės mokytojų patirtys, bet ir atskleidžiamos jautrios akimirkos, ką reiškia dirbti su vaiku, atvykusiu iš karo zonos. Čia išryškėjo tokie iššūkiai kaip kitakalbio vaiko socializacija, kultūriniai skirtumai, pabėgėlių vaikų adaptacija, darbas su vaiku iš karo zonos, santykiai su šeimomis, kurios girdėjo šūvius ir krentančias bombas.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, su kokiais jausmais susiduria mokytojai, ugdantys pabėgėlių vaikus. Mokytojas tampa viską galintis vienišas karys mūšio lauke, kuris ne tik privalo gerai atlikti savo darbą, bet ir dirbti su savimi bei savo vidiniais išgyvenimais. Išryškėjo pagalbos trūkumas, administracijos neveiksnumas, santykių su kolegomis problemos, karo sukelta psichologinė įtampa, vienišumas ir perdegimas“, – pasakojo V. Jurgilė.

Vaida Jurgilė

Būtina profesionali pagalba ir parama

Tyrimų rezultatai parodė, jog mokytojai susiduria su programų trūkumu bei jų nesuderinamumu ugdant pabėgėlių vaikus, kai kalbame apie vaikų pasiekimų vertinimą. Trūksta tinkamų programų pabėgėlių vaikų ugdymui, įžvelgiamas pateiktų gairių bei rekomendacijų paviršutiniškumas, nes, anot mokytojų, pabėgėlių vaikai valstybei yra antrame plane.

„Viso tyrimo metu labiausiai išryškėjo svarbiausia tema, kuri ir tapo pagrindine darbo išvada – tai  mokytojų vienišumas dirbant ir ugdant pabėgėlių vaikus. Ikimokyklinio ugdymo mokytoja, ugdanti pabėgėlių vaikus, tampa viską galinti, nes pabėgėlių vaikų ugdymo proceso metu ji yra viena, o reikiamos pagalbos trūkumas tampa kasdiene norma. Tyrimas parodė, jog mokytojai susiduria su kitų profesionalų pagalbos stoka priimant ir ugdant pabėgėlių vaikus, taip pat bendravimo trūkumu su kolegomis“, – tyrimo išvadomis dalijosi S. Lunina.

Anot jos, svarbiausia, ką atskleidė tyrimų rezultatai, yra tai, kad mokytojai jaučiasi vieniši, perdegę, jaučia karo sukeltą psichologinę įtampą: „Mokytojų vienišumas turi įtakos ne tik mokytojų psichologinei sveikatai, bet ir atsispindi darbo rezultatuose – pasireiškia  mokytojų perdegimas bei išryškėja darbinės motyvacijos stoka ugdant pabėgėlių vaikus. Profesionalios pagalbos ir reikiamos paramos suteikimas mokytojams dirbant ir ugdant pabėgėlių vaikus tiesiogiai turi įtakos mokytojų psichologinei savijautai. Ugdymo įstaigų administracijos aktyvus įsitraukimas į pabėgėlių vaikų ugdymo procesą užtikrintų, kad mokytojai jaustų palaikymą bei profesinę pagalbą“.

 

Moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“ Vilniuje

VDU kviečia moksleivius susitikti Lietuvos aukštųjų mokyklų mugėje

Sausio 18 d., ketvirtadienį, nuo 09:30 val. kviečiame apsilankyti Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančioje Lietuvos „Aukštųjų mokyklų mugėje“, kurioje turėsite galimybę susitikti su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovais ir pasikalbėti, kaip tinkamai pasirinkti ateities studijas.

Renginio dalyvių VDU atstovai lauks prie pagrindinio stendo (nr. 2), kur ne tik pristatys universiteto studijų programas, bet ir suteiks visą reikiamą informaciją apie stojamuosius egzaminus, priėmimo tvarką bei konkursinio balo skaičiavimą.

Inovacijų zonoje VDU Akademinio jaunimo mokslinė draugija „Modusas“ nariai kvies išbandyti įvairius gamtamokslinius eksperimentus, o VDU Socialinių mokslų fakulteto (SMF) atstovai suteiks galimybę renginio dalyviams susipažinti su virtualios realybės pritaikymu psichologijoje. Čia moksleiviai bus kviečiami išbandyti savo atminties galimybes, atliekant užduotis virtualios realybės aplinkoje bei galės pasimokyti lavinti sąmoningo atsipalaidavimo (mindfulness) įgūdžius.

Taip pat moksleiviai turės galimybę įdomiai ir prasmingai praleisti laiką žaidžiant tarptautinio projekto metu sukurtą mokomąjį stalo žaidimą „GAMLEC“ (angl. Gaming for mutual learning in elderly care), kuris leidžia paprastai, žaismingai ir tvariai įgyti žinių apie vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ar globa, gyvenimo kokybę.

Duris inovacijoms atvers VDU STEAM didaktikos centras, kviesiantis lankytojus pasinerti į virtualių laboratorijų  realybę. Čia kiekvienas galės išbandyti skirtingų disciplinų integraciją, tyrinėjant virtualias laboratorijas ir interaktyvias eksperimentų veiklas. Ši erdvė yra skirta tiek mokiniams, tiek suaugusiems, siekiantiems patirti mokymąsi naujai, naudojant pažangiausias technologijas ir įtraukiančią virtualią realybę.

Renginių zonoje 12 val. pranešimą „Nuo mokytojo iki komiko – kelias link svajonių profesijos“ skaitys tikybos mokytojas ir komikas Justinas Visickas.

14:30 val. „Žalgirio“ arenos Amfiteatre VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas pristatys pranešimą tema „3 dalykai pakeitę mūsų pasaulį – apie nestandartinį mąstymą kūrybiškumą ir pasirinkimus“.

Mugės darbo laikas: 9:30 – 17:00 val.

Renginys yra nemokamas.

Daugiau informacijos

VDU Švietimo akademijoje moksleiviai dalyvavo renginyje „Pilietiškumo klubas. Pokalbis su karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu“

Sausio 12d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko renginys „Pilietiškumo klubas. Pokalbis su su karybos ekspertu, Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.
Pokalbį moderavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas, atviroje paskaitoje buvo prisiminta Laisvės gynėjų diena, 1991 m. sausio 13-oji.
Renginyje Darius kalbėjo apie kario profesiją, karines misijas Afganistane ir Irake, civilio gyvenimą, karą Ukrainoje. Atviroje paskaitoje dalyvavo 6-11 klasių moksleiviai, mokytojai iš Vilniaus miesto, rajono bei Kaišiadorių mokyklų.

VDU vyks didžiausias Lietuvos švietimo forumas „Švietimo kodas 2023“ ir „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimai

Lrytas.lt portalas, kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) bei kitais partneriais pirmą kartą organizuoja didžiausią bei turiniu įvairiausią forumą „Švietimo kodas“, pritrauksiantį 900 dalyvių, skirtą švietimo lyderiams, mokytojams, esamiems ir būsimiems pedagogams. Konferencijoje įžvalgomis ir idėjomis dalysis daugiau nei 60 pranešėjų ir diskusijų dalyvių – verslininkai, mokslininkai, vadovai, švietimo profesionalai.

Įkvepiančios istorijos, inovatyvūs įrankiai ir drąsios iniciatyvos paskatins ryžtis pokyčiams, kurie ugdymą gali paversti efektyvesniu. „Švietimo kodas“ – Lietuvos švietimo lyderių laikas, jau kovo 1 dieną, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU)! Konferencija švietimo bendruomenės nariams nemokama, bet registracija būtina, kadangi vietų skaičius ribotas. Visa informacija apie konferenciją rasite čia.

„Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija yra vienas iš pedagogų rengimo centrų Lietuvoje, todėl natūralu, kad universiteto bendruomenė deda maksimalias pastangas į aukšto lygio mokytojų rengimą, profesinį tobulėjimą bei šios profesijos viešinimą visuomenėje.

„Švietimo kodas“ yra projektas, kurio metu stengiamasi suaktyvinti mokyklų bendruomenes pastebėti ir pripažinti mokytojų profesionalumą ir lyderystę. Tai leidžia pamatyti, kokias mokytojo savybes vertina mokiniai, mokytojai kolegos, tėvai ir kiti socialiniai dalininkai. Manau, kad universiteto dalyvavimas šiame projekte prisideda prie galimybės plačiau susipažinti su mokytojo veikla, o kartu suprasti šios profesijos reikalingumą valstybei“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Mokytojai, švietimo specialistai keičia ne tik vaikų ateitį, bet ir šalies švietimo veidą. Naujienų portalas lrytas.lt ketvirtus metus iš eilės kviečia įvertinti ir nominuoti mokytojus „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimuose, taip parodant jiems dėmesį, padėkojant už svarbų darbą.

Lrytas.lt organizuojami tradicija tapę „Lietuvos mokytojas“ apdovanojimai suteikia galimybę visuomenę supažindinti su tikraisiais švietimo šviesuliais, kurie į švietimo iššūkius žvelgia su neblėstančiu užsidegimu bei skatina rinktis mokytojo profesiją.

„Nėra kito specialisto, ant kurio pečių gula atsakomybė ne tiktai išmokyti vaiką skaityti ir rašyti, bet ir būti žmogumi. Mokytojo profesijos prestižo neįmanoma sukurti per dieną, tačiau kai ką galime padaryti jau dabar – parodyti, kad mokytojo darbas matomas ir vertinamas. Siekėme atrasti ir parodyti švietimo šviesuolius, tuos, kurie įkvepia ir jie dirba ne tik didžiuosiuose šalies miestuose.

Šiuo projektu norime padrąsinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją, o dirbantiems patvirtinti, kad jų įdėtas darbas ir atsidavimas turi milžinišką prasmę bei yra be galo vertinamas“, – teigia projekto „Lietuvos mokytojas 2024“ ir portalo lrytas.lt vystymo vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė.

Žinote mokytojus, prisidedančius prie mokyklos transformacijos unikaliomis idėjomis bei iniciatyvomis, bendruomenės būrimo ir mokinių pasiekimų gerinimo bei išsiskiria savo asmeninėmis savybėmis? Laikas įvertinti tikruosius švietimo lyderius, ne visuomet spėjančius pasigirti savo pasiekimais. Kviečiame siūlyti savo mokytojus!

Mokytojai nominuojami devyniose kategorijose: ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo (progimnazijos ir gimnazijos), neformalaus ugdymo, profesinio ugdymo mokytojas, švietimo pagalbos specialistas ir švietimo lyderis. Susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus, bus apdovanoti devyni mokytojai.

Mokytojų registracija vyks sausio 9 – vasario 8 dienomis, balsavimas portale lrytas.lt – iki vasario 8 d. Nugalėtojai bus skelbiami ir apdovanojami kovo 1 d.

Mokytojus siūlykite ir balsuokite: https://lietuvosmokytojas.lrytas.lt/

VDU Ukrainos centre lankysis Prezidentas Volodymyras Zelenskis

Sausio 10 d., trečiadienį, 18.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ukrainos centre vyks susitikimas su Jo Ekscelencija Ukrainos Respublikos Prezidentu, VDU Garbės daktaru Volodymyru Zelenskiu.

Tiesioginę renginio transliaciją galima stebėti čia.

Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, Vytauto Didžiojo universitetui didelė garbė priimti Ukrainos Prezidentą Volodymyrą Zelenskį. „Prezidentas yra nepaprastas lyderis kovoje už Ukrainos laisvę, teritorijas, žmonių išlikimą, už demokratiją, humanistines vertybes ir už mūsų visų laisvę. Prezidentas V. Zelenskis rodo jaunajai kartai geriausią orumo, ryžto ir moralinės stiprybės pavyzdį, dėdamas didžiules pastangas išsaugoti Ukrainos kultūros, mokslo ir švietimo ateitį“, – sako VDU rektorius.

Universitetas palaiko ilgamečius glaudžius ryšius su Ukraina ir jos akademine bendruomene, su kuria VDU yra pasirašęs daugiau nei 30 bendradarbiavimo sutarčių. VDU Ukrainos centre praėjusiais metais vyko dvi tarptautinės konferencijos: „Prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė“ ir „Aukštasis mokslas globalių neramumų verpetuose“, taip pat buvo surengta jaunimo idėjų kalvė „Kaip multikultūriškoje aplinkoje išsaugoti savo kultūrines tradicijas?“.

„Iki plataus masto invazijos VDU mokėsi gausus būrys studentų iš Ukrainos, 2022-aisiais priėmėme daugiau nei 300, kai kuriems iš jų sudarėme galimybę apsigyventi VDU bendrabučiuose kartu su šeimomis. Ukrainos centras tampa aktyvia akademinių iniciatyvų ir kultūrinės diplomatijos erdve – atliepiant Prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės siekius ir Ukrainos eurointegracijos kryptį, surengtos tarptautinės konferencijos žmogaus teisių, energetinio saugumo, aukštojo mokslo klausimais“, – pažymi prof. J. Augutis, pastebėdamas, jog VDU taip pat inicijavo Mariupolio valstybinio universiteto kaip asocijuoto partnerio priėmimą į Europos universitetų aljansą „Transform4Europe“.

Prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas vyks VDU Ukrainos centre (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius). Renginyje dalyvaus Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, VDU atstovai, diplomatai, 400 ukrainiečių – bendruomenių lyderiai, VDU Ukrainos centro lankytojai, svečiai iš įvairių regionų, organizacijų ir švietimo bendruomenių.

Ukrainos centras, įsteigtas Vytauto Didžiojo universitete  Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, yra ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirta atvira kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvė. Nuo pat durų atvėrimo 2022 m. birželį, centras ne tik suteikia erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos ir padeda integruotis Lietuvoje, bet ir sudaro jiems galimybes susitikti su tautiečiais, puoselėti savo kultūrą, istoriją ir identitetą, gauti psichologinės pagalbos, neformaliojo švietimo, kultūrines, socialines, kitas reikalingas paslaugas. Centre jau yra apsilankę dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų – aukšto rango pareigūnai ir svečiai iš užsienio. Iki šiol tai yra tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūrinė ir edukacinė erdvė.

Žinia apie vaiko specialiuosius poreikius gali būti baubas, tačiau svarbu šioje baimėje neužsidaryti

15 metų prestižinėse advokatų kontorose sėkmingai dirbusios Jurgitos Telešienės gyvenimą aukštyn kojomis apvertė gimęs sūnus. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas paskatino ją kaip mamą domėtis ir įsitraukti į jo ugdymo(si) procesus, o tuo pačiu atverti ne tik universiteto, bet ir mokyklos duris – metusi įprastą darbą, ji įgijo specialiosios pedagogės specialybę ir ėmė dirbti su panašaus likimo vaikais.

J. Telešienė įsitikinusi: nors žinia apie tai, kad tavo vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, neretai sukrečia tėvus, tačiau svarbiausia neužsidaryti savo baimėje, o ieškoti specialistų pagalbos ir „nenurašyti“ savo vaiko. Būtent tėvai turi būti tie žmonės, kurie tiki savo vaiko sėkme, kokia ji bebūtų.

Pirmoji patirtis mokykloje labai išgąsdino

Užaugusi pedagogų šeimoje, J. Telešienė nuo pat vaikystės svajojo tapti mokytoja, taigi, baigusi mokyklą, ji įstojo į universitetą studijuoti vokiečių kalbos filologijos. Studijų metais ketvirtame kurse ji įsidarbino internatinėje mokykloje ir pradėjo dirbti su klase, kurios didžiąją dalį sudarė specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.

„Kadangi tuo metu buvau jauna studentė, neturėjusi nei pedagoginio darbo patirties, nei suvokimo, kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ši patirtis mane labai išgąsdino. Išdirbusi vos pusę metų pasakiau sau, kad ne, ačiū, mokykloje dirbti nenoriu ir nedirbsiu. Taip ir išėjau“, – pirmąją pedagoginio darbo patirtį prisimena pašnekovė.

Pirmoji patirtis paliko tokį stiprų įspūdį, kad ji nusprendė pedagoginio kelio nebetęsti – įsidarbinusi advokatų kontoroje, iš pradžių dirbo administracinį darbą, vėliau ėmėsi rinkodaros ir kt. projektų.

Ir tik po beveik 20 metų ji vėl pravėrė mokyklos duris – po tokios ilgos pertraukos vėl imtis pedagogo darbo ją paskatino sūnaus, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, gimimas.

„Sūnui reikėjo nuolatinės pagalbos. Su juo dirbę specialistai keitėsi, tad mums, tėvams, buvo akivaizdu, kad vien jų pagalba pasikliauti negalime. Pradėjau pati aktyviai domėtis vaikų ugdymu – lankiausi įvairiuose seminaruose, mokiausi nuotoliniuose kursuose. Tai užėmė nemažą mano dienos dalį, tad ilgainiui pajutau, kad ir dirbti, ir mokytis tampa sudėtinga. Tuomet ir uždaviau sau klausimą, kuris gi dalykas man yra ir mielesnis širdžiai, ir atrodo prasmingesnis? Supratau, kad vaiko pasiekimai, net ir patys mažiausi, man teikia didesnį vidinį pasitenkinimą ir yra svarbesni už tuomet dirbtą kasdienį darbą. Tą akimirką aiškiai suvokiau, kad noriu dirbti su vaikais, turinčiais įvairių mokymosi sunkumų, ir jiems padėti“, – pasakoja ji.

Sėkmę lemia bendradarbiavimas

J. Telešienė grįžo mokytis į universitetą – tapo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos specialiojo pedagogo modulio studente. Pasak jos, vėl tapti studente po tokios ilgos pertraukos buvo labai įdomu.

Mokyklos laikais ji buvo „moksliukė“, jai viskas sekėsi, taigi studijavimas universitete ją džiugino, nepaisant to, kad reikėjo nemenkų pastangų, kad savo dienotvarkėje atrastų laiko dar ir studijoms. Modulio studijų organizavimas geras tuo, kad studijos vyko šeštadieniais – nors savaitgaliais laisvo laiko sau ir šeimai likdavo mažai, tačiau tai suteikė galimybę derinti ir darbą, ir mokslus, neatsisakant nei vieno iš jų.

„Baigusi specialiosios pedagogikos modulį, įstojau mokytis logopedijos. Po pusantrų metų studijų mečiau turėtą ilgametį darbą, išėjau atlikti praktikos, o pabaigusi studijas pradėjau ieškoti specialiosios pedagogės darbo. Radau greitai, nes šių specialistų trūksta. Įsidarbinau privačioje mokykloje, nors iki tol turėjau nusistatymą, kad privačios mokyklos vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais nepriima, bet buvau neteisi. Savo darbą labai myliu, džiaugiuosi pasirinkusi šį kelią – jis sudėtingas, bet įdomus“, – prisipažįsta J. Telešienė.

Vienas iš didžiausių profesinių iššūkių šiandien jai yra ne tik darbas su mokiniais, bet bendradarbiavimas su kitais mokytojais. Pasak jos, specialusis pedagogas turi glaudžiai bendradarbiauti su mokytojais ir padėti mokiniui tam tikro dalyko – dažniausiai matematikos ar lietuvių kalbos – žinias pagilinti, įtvirtinti. Jeigu mokytojas nebendradarbiauja, tuomet specialusis pedagogas tėra tas, kuris duoda mokiniui papildomų užduočių, o tai mokinio nemotyvuoja. Darbo sėkmę būtent ir lemia bendradarbiavimas su kolegomis.

„Su kai kuriais iš jų pavyksta užmegzti ryšį, o su kai kuriais bendradarbiavimas galbūt nėra toks sklandus, kokio tikėčiausi. Mane labiausiai motyvuoja mokiniai: kai jiems pavyksta gerai atlikti užduotį, pasiekti kad ir mažą progresą dirbant klasėje, apima didelis džiaugsmas ir pasitenkinimas savo darbu“, – sako ji.

Specialioji pedagogika ir logopedija eina koja kojon

Paklausta, kodėl baigusi specialiosios pedagogikos modulį ji nusprendė mokytis dar ir logopedijos mokslo, ji pajuokauja, kad pabandžiusi ir pradėjusi, negalėjo sustoti: „Specialioji pedagogika ir logopedija eina koja kojon. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą ar Dauno sindromą turintys vaikai neretai turi problemų tariant kai kuriuos garsus, neaiškiai kalba ir pan. Galvodama apie juos supratau, kad logopedės žinios bus labai naudingos – galėsiu vaikams tikslingiau padėti. Taip pat patrauklu buvo tai, kad šios studijos finansuojamos projekto „Tęsk: ateik, prisidėk ir tobulėk“ lėšomis, taigi papildomai nieko nekainavo“.*

Modulio studijos suteikė galimybę persikvalifikuoti ir įgyti specialybę vos per pusantrų metų. „Ko gero, net nebūčiau pasiryžusi mokytis, jei būtų tekę universitete studijuoti ketverius metus. O štai pusantrų metų studijos skamba kaip įmanoma įgyvendinti užduotis, – šypsosi J. Telešienė. – Juo labiau, kad sudarytos sąlygos derinti studijas su darbo grafiku“.

Ji pripažįsta, kad studijų laikotarpiu dirbant ir studijuojant jautė didelį nuovargį, nes tempas buvo didelis, tačiau tai išmokė dar geriau planuoti savo laiką ir susidėlioti prioritetus.

Nebijoti klausti ir prašyti pagalbos

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti specialusis pedagogas ir logopedas, dirbantis ugdymo įstaigoje? J. Telešienė sako, kad visų pirma jis turi būti pakankamai jautrus, mokėti užmegzti ryšį su vaiku, atsižvelgti į jo nuotaikas, būsenas. Jei vaikas prastesnės nuotaikos – nepulti iškart su užduotimis, o jį išklausyti. Kartais reikia daugiau jautrumo, o kartais – griežtumo, svarbu tą pajausti ir prisitaikyti. Itin svarbus gebėjimas bendradarbiauti ir ieškoti kontakto ne tik su mokiniu, bet ir su mokinio šeima, jį mokančiais pedagogais.

„Kai sužinai, kad tavo vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, gali pasidaryti labai baisu. Ta žinia yra baubas – pati tą patyriau. Ne visi tėvai turi galimybę studijuoti ir gilintis, ką reiškia auginti ir ugdyti mokymosi sutrikimų turintį vaiką, tačiau kiekviena šeima turėtų bent šiek tiek domėtis žinoti apie savo specialiuosius savo vaiko ugdymosi poreikius.

Rekomenduoju ieškoti specialistų ir nebijoti klausti patarimų, prašyti pagalbos, bendrauti ir bendradarbiauti. Svarbiausia neužsidaryti savo baimėje ir „nenurašyti“ vaiko. Būtent tėvai ir turi būti tie žmonės, kurie tiki savo vaiko sėkme, kokia ji bebūtų“, – tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, pataria J. Telešienė.

*Projektas Nr. 10-045-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) yra projekto partneris. 

Taip pat 2023-2024 m. m. VDU Švietimo akademijoje galima mokytis:

matematikos, fizikos, biologijos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos, specialiosios pedagogikos, logopedijos, klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (surdopedagogikos) modulių studijose. Studijos finansuojamos projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ lėšomis.

Daugiau informacijos NŠA interneto svetainėje: https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-tesk-ateik-tobulek-prisidek/

 

 

VDU Švietimo akademijoje Kaune įvyko moksleivių konferencija

Gruodžio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune vyko 7-12 klasių moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“. Konferencijoje VDU Rektorius Juozas Augutis ir Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė tarė sveikinimo žodį, pasidžiaugė jaunaisiais tyrėjais, pristatė universitetą ir studijų galimybes.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas moksleiviams skaitė įvadinę paskaitą „Trys svarbūs daiktai“, kur kalbėjo apie lietuvių kilmės išradėjus. Konferencijoje daugiau nei 40 moksleivių pristatė pranešimus STEAM, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, menų, filosofijos, istorijos ir geografijos sekcijose. Daugiau nei 140 moksleivių iš Klaipėdos, Biržų, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Vilniaus, Kauno miesto ir rajono dalyvavo konferencijoje, kur ugdė pažinimo, kultūrinę ir komunikavimo, projektinio, tiriamojo, kūrybinio darbo rengimo kompetencijas.

 

 

 

Švietimo įstaigų pedagoginiai darbuotojai galės studijuoti švietimo vadybos magistrantūroje nemokamai VDU Kaune ir Vilniuje

Viena ilgiausiai vykdomų Lietuvoje (nuo 2008 metų) Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos  Švietimo vadybos magistrantūros studijų programų kviečia esamus, būsimus ir potencialius vadovus ir kitus pedagoginius darbuotojus studijuoti magistrantūros studijose. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamas  projektas Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001 „Kokybės krepšelis“).

Pasirinkus šias studijas kviečiame su  VDU Švietimo akademijos dėstytojais bei vadovais praktikais Švietimo vadybos magistro studijų programoje gilintis į globalaus švietimo problemas ir kaitos tendencijas, taikyti inovacijas ir technologijas, aptarti įvairaus amžiaus grupių mokymosi kontekstus, tobulinti švietimo vadybos srities specialistui būtinus planavimo, organizavimo ir kitus gebėjimus, gerinti švietimo tyrimų vykdymo įgūdžius.

Programoje sudaroma galimybė rinktis dvi specializacijas Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vadyba arba Lyderystė. Pasirinkusiems Lyderystės specializaciją galima papildomai įgyti UNESCO IBE sertifikatą Curriculum Design and Development.

Į studijų programą priimami švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginiai darbuotojai, laikantis pirmumo eilės:

  • dirbantys valstybinių ir savivaldybių  švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai (direktoriai);
  • kiti pedagoginiai darbuotojai.( Pedagoginių pareigybių sąrašas čia)

 

Konkurso „Metų jaunasis menininkas 2023“ laureatas – VDU Švietimo akademijos muzikos edukologijos magistrantras E. Podolski

Gruodžio 1 d. Šalčininkų rajono savivaldybės Jaunimo reikalų taryba pakvietė į kasmetinį renginį „Jaunimo apdovanojimai – 2023“, organizuojamą nuo 2015 metų. Renginyje dėl „Jaunojo menininko“ titulo varžėsi penki kandidatai. Laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos muzikos edukologijos I kurso magistrantas Erik Podolski.

2023 m. m. E. Podolski baigė  Mokomojo dalyko pedagogikos: muzikos pedagogikos bakalaurą VDU  Švietimo akademijoje. 2022 m. socialiniuose tinkluose paviešino autorinės muzikos debiutinį albumą „Solo Piano“. Erik Podolski kurdamas autorinę muziką atsiveria kaip kūrybiška ir kartu subtili asmenybė, savo muzikoje įkūnydamas įsimintinas akimirkas, asmeninius išgyvenimus bei kontempliacijas. 2023 m. gavo Vytauto Didžiojo universiteto Rektoriaus padėką už aukštus akademinius pasiekimus bei aktyvią meninę veiklą.