VDU kviečia moksleivius susitikti Lietuvos aukštųjų mokyklų mugėje

Sausio 18 d., ketvirtadienį, nuo 09:30 val. kviečiame apsilankyti Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančioje Lietuvos „Aukštųjų mokyklų mugėje“, kurioje turėsite galimybę susitikti su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovais ir pasikalbėti, kaip tinkamai pasirinkti ateities studijas.

Renginio dalyvių VDU atstovai lauks prie pagrindinio stendo (nr. 2), kur ne tik pristatys universiteto studijų programas, bet ir suteiks visą reikiamą informaciją apie stojamuosius egzaminus, priėmimo tvarką bei konkursinio balo skaičiavimą.

Inovacijų zonoje VDU Akademinio jaunimo mokslinė draugija „Modusas“ nariai kvies išbandyti įvairius gamtamokslinius eksperimentus, o VDU Socialinių mokslų fakulteto (SMF) atstovai suteiks galimybę renginio dalyviams susipažinti su virtualios realybės pritaikymu psichologijoje. Čia moksleiviai bus kviečiami išbandyti savo atminties galimybes, atliekant užduotis virtualios realybės aplinkoje bei galės pasimokyti lavinti sąmoningo atsipalaidavimo (mindfulness) įgūdžius.

Taip pat moksleiviai turės galimybę įdomiai ir prasmingai praleisti laiką žaidžiant tarptautinio projekto metu sukurtą mokomąjį stalo žaidimą „GAMLEC“ (angl. Gaming for mutual learning in elderly care), kuris leidžia paprastai, žaismingai ir tvariai įgyti žinių apie vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ar globa, gyvenimo kokybę.

Duris inovacijoms atvers VDU STEAM didaktikos centras, kviesiantis lankytojus pasinerti į virtualių laboratorijų  realybę. Čia kiekvienas galės išbandyti skirtingų disciplinų integraciją, tyrinėjant virtualias laboratorijas ir interaktyvias eksperimentų veiklas. Ši erdvė yra skirta tiek mokiniams, tiek suaugusiems, siekiantiems patirti mokymąsi naujai, naudojant pažangiausias technologijas ir įtraukiančią virtualią realybę.

Renginių zonoje 12 val. pranešimą „Nuo mokytojo iki komiko – kelias link svajonių profesijos“ skaitys tikybos mokytojas ir komikas Justinas Visickas.

14:30 val. „Žalgirio“ arenos Amfiteatre VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas pristatys pranešimą tema „3 dalykai pakeitę mūsų pasaulį – apie nestandartinį mąstymą kūrybiškumą ir pasirinkimus“.

Mugės darbo laikas: 9:30 – 17:00 val.

Renginys yra nemokamas.

Daugiau informacijos

VDU Švietimo akademijoje moksleiviai dalyvavo renginyje „Pilietiškumo klubas. Pokalbis su karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu“

Sausio 12d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko renginys „Pilietiškumo klubas. Pokalbis su su karybos ekspertu, Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.
Pokalbį moderavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas, atviroje paskaitoje buvo prisiminta Laisvės gynėjų diena, 1991 m. sausio 13-oji.
Renginyje Darius kalbėjo apie kario profesiją, karines misijas Afganistane ir Irake, civilio gyvenimą, karą Ukrainoje. Atviroje paskaitoje dalyvavo 6-11 klasių moksleiviai, mokytojai iš Vilniaus miesto, rajono bei Kaišiadorių mokyklų.

VDU vyks didžiausias Lietuvos švietimo forumas „Švietimo kodas 2023“ ir „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimai

Lrytas.lt portalas, kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) bei kitais partneriais pirmą kartą organizuoja didžiausią bei turiniu įvairiausią forumą „Švietimo kodas“, pritrauksiantį 900 dalyvių, skirtą švietimo lyderiams, mokytojams, esamiems ir būsimiems pedagogams. Konferencijoje įžvalgomis ir idėjomis dalysis daugiau nei 60 pranešėjų ir diskusijų dalyvių – verslininkai, mokslininkai, vadovai, švietimo profesionalai.

Įkvepiančios istorijos, inovatyvūs įrankiai ir drąsios iniciatyvos paskatins ryžtis pokyčiams, kurie ugdymą gali paversti efektyvesniu. „Švietimo kodas“ – Lietuvos švietimo lyderių laikas, jau kovo 1 dieną, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU)! Konferencija švietimo bendruomenės nariams nemokama, bet registracija būtina, kadangi vietų skaičius ribotas. Visa informacija apie konferenciją rasite čia.

„Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija yra vienas iš pedagogų rengimo centrų Lietuvoje, todėl natūralu, kad universiteto bendruomenė deda maksimalias pastangas į aukšto lygio mokytojų rengimą, profesinį tobulėjimą bei šios profesijos viešinimą visuomenėje.

„Švietimo kodas“ yra projektas, kurio metu stengiamasi suaktyvinti mokyklų bendruomenes pastebėti ir pripažinti mokytojų profesionalumą ir lyderystę. Tai leidžia pamatyti, kokias mokytojo savybes vertina mokiniai, mokytojai kolegos, tėvai ir kiti socialiniai dalininkai. Manau, kad universiteto dalyvavimas šiame projekte prisideda prie galimybės plačiau susipažinti su mokytojo veikla, o kartu suprasti šios profesijos reikalingumą valstybei“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Mokytojai, švietimo specialistai keičia ne tik vaikų ateitį, bet ir šalies švietimo veidą. Naujienų portalas lrytas.lt ketvirtus metus iš eilės kviečia įvertinti ir nominuoti mokytojus „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimuose, taip parodant jiems dėmesį, padėkojant už svarbų darbą.

Lrytas.lt organizuojami tradicija tapę „Lietuvos mokytojas“ apdovanojimai suteikia galimybę visuomenę supažindinti su tikraisiais švietimo šviesuliais, kurie į švietimo iššūkius žvelgia su neblėstančiu užsidegimu bei skatina rinktis mokytojo profesiją.

„Nėra kito specialisto, ant kurio pečių gula atsakomybė ne tiktai išmokyti vaiką skaityti ir rašyti, bet ir būti žmogumi. Mokytojo profesijos prestižo neįmanoma sukurti per dieną, tačiau kai ką galime padaryti jau dabar – parodyti, kad mokytojo darbas matomas ir vertinamas. Siekėme atrasti ir parodyti švietimo šviesuolius, tuos, kurie įkvepia ir jie dirba ne tik didžiuosiuose šalies miestuose.

Šiuo projektu norime padrąsinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją, o dirbantiems patvirtinti, kad jų įdėtas darbas ir atsidavimas turi milžinišką prasmę bei yra be galo vertinamas“, – teigia projekto „Lietuvos mokytojas 2024“ ir portalo lrytas.lt vystymo vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė.

Žinote mokytojus, prisidedančius prie mokyklos transformacijos unikaliomis idėjomis bei iniciatyvomis, bendruomenės būrimo ir mokinių pasiekimų gerinimo bei išsiskiria savo asmeninėmis savybėmis? Laikas įvertinti tikruosius švietimo lyderius, ne visuomet spėjančius pasigirti savo pasiekimais. Kviečiame siūlyti savo mokytojus!

Mokytojai nominuojami devyniose kategorijose: ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo (progimnazijos ir gimnazijos), neformalaus ugdymo, profesinio ugdymo mokytojas, švietimo pagalbos specialistas ir švietimo lyderis. Susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus, bus apdovanoti devyni mokytojai.

Mokytojų registracija vyks sausio 9 – vasario 8 dienomis, balsavimas portale lrytas.lt – iki vasario 8 d. Nugalėtojai bus skelbiami ir apdovanojami kovo 1 d.

Mokytojus siūlykite ir balsuokite: https://lietuvosmokytojas.lrytas.lt/

VDU Ukrainos centre lankysis Prezidentas Volodymyras Zelenskis

Sausio 10 d., trečiadienį, 18.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ukrainos centre vyks susitikimas su Jo Ekscelencija Ukrainos Respublikos Prezidentu, VDU Garbės daktaru Volodymyru Zelenskiu.

Tiesioginę renginio transliaciją galima stebėti čia.

Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, Vytauto Didžiojo universitetui didelė garbė priimti Ukrainos Prezidentą Volodymyrą Zelenskį. „Prezidentas yra nepaprastas lyderis kovoje už Ukrainos laisvę, teritorijas, žmonių išlikimą, už demokratiją, humanistines vertybes ir už mūsų visų laisvę. Prezidentas V. Zelenskis rodo jaunajai kartai geriausią orumo, ryžto ir moralinės stiprybės pavyzdį, dėdamas didžiules pastangas išsaugoti Ukrainos kultūros, mokslo ir švietimo ateitį“, – sako VDU rektorius.

Universitetas palaiko ilgamečius glaudžius ryšius su Ukraina ir jos akademine bendruomene, su kuria VDU yra pasirašęs daugiau nei 30 bendradarbiavimo sutarčių. VDU Ukrainos centre praėjusiais metais vyko dvi tarptautinės konferencijos: „Prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė“ ir „Aukštasis mokslas globalių neramumų verpetuose“, taip pat buvo surengta jaunimo idėjų kalvė „Kaip multikultūriškoje aplinkoje išsaugoti savo kultūrines tradicijas?“.

„Iki plataus masto invazijos VDU mokėsi gausus būrys studentų iš Ukrainos, 2022-aisiais priėmėme daugiau nei 300, kai kuriems iš jų sudarėme galimybę apsigyventi VDU bendrabučiuose kartu su šeimomis. Ukrainos centras tampa aktyvia akademinių iniciatyvų ir kultūrinės diplomatijos erdve – atliepiant Prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės siekius ir Ukrainos eurointegracijos kryptį, surengtos tarptautinės konferencijos žmogaus teisių, energetinio saugumo, aukštojo mokslo klausimais“, – pažymi prof. J. Augutis, pastebėdamas, jog VDU taip pat inicijavo Mariupolio valstybinio universiteto kaip asocijuoto partnerio priėmimą į Europos universitetų aljansą „Transform4Europe“.

Prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas vyks VDU Ukrainos centre (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius). Renginyje dalyvaus Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, VDU atstovai, diplomatai, 400 ukrainiečių – bendruomenių lyderiai, VDU Ukrainos centro lankytojai, svečiai iš įvairių regionų, organizacijų ir švietimo bendruomenių.

Ukrainos centras, įsteigtas Vytauto Didžiojo universitete  Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, yra ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirta atvira kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvė. Nuo pat durų atvėrimo 2022 m. birželį, centras ne tik suteikia erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos ir padeda integruotis Lietuvoje, bet ir sudaro jiems galimybes susitikti su tautiečiais, puoselėti savo kultūrą, istoriją ir identitetą, gauti psichologinės pagalbos, neformaliojo švietimo, kultūrines, socialines, kitas reikalingas paslaugas. Centre jau yra apsilankę dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų – aukšto rango pareigūnai ir svečiai iš užsienio. Iki šiol tai yra tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūrinė ir edukacinė erdvė.

Žinia apie vaiko specialiuosius poreikius gali būti baubas, tačiau svarbu šioje baimėje neužsidaryti

15 metų prestižinėse advokatų kontorose sėkmingai dirbusios Jurgitos Telešienės gyvenimą aukštyn kojomis apvertė gimęs sūnus. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas paskatino ją kaip mamą domėtis ir įsitraukti į jo ugdymo(si) procesus, o tuo pačiu atverti ne tik universiteto, bet ir mokyklos duris – metusi įprastą darbą, ji įgijo specialiosios pedagogės specialybę ir ėmė dirbti su panašaus likimo vaikais.

J. Telešienė įsitikinusi: nors žinia apie tai, kad tavo vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, neretai sukrečia tėvus, tačiau svarbiausia neužsidaryti savo baimėje, o ieškoti specialistų pagalbos ir „nenurašyti“ savo vaiko. Būtent tėvai turi būti tie žmonės, kurie tiki savo vaiko sėkme, kokia ji bebūtų.

Pirmoji patirtis mokykloje labai išgąsdino

Užaugusi pedagogų šeimoje, J. Telešienė nuo pat vaikystės svajojo tapti mokytoja, taigi, baigusi mokyklą, ji įstojo į universitetą studijuoti vokiečių kalbos filologijos. Studijų metais ketvirtame kurse ji įsidarbino internatinėje mokykloje ir pradėjo dirbti su klase, kurios didžiąją dalį sudarė specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai.

„Kadangi tuo metu buvau jauna studentė, neturėjusi nei pedagoginio darbo patirties, nei suvokimo, kaip dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ši patirtis mane labai išgąsdino. Išdirbusi vos pusę metų pasakiau sau, kad ne, ačiū, mokykloje dirbti nenoriu ir nedirbsiu. Taip ir išėjau“, – pirmąją pedagoginio darbo patirtį prisimena pašnekovė.

Pirmoji patirtis paliko tokį stiprų įspūdį, kad ji nusprendė pedagoginio kelio nebetęsti – įsidarbinusi advokatų kontoroje, iš pradžių dirbo administracinį darbą, vėliau ėmėsi rinkodaros ir kt. projektų.

Ir tik po beveik 20 metų ji vėl pravėrė mokyklos duris – po tokios ilgos pertraukos vėl imtis pedagogo darbo ją paskatino sūnaus, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, gimimas.

„Sūnui reikėjo nuolatinės pagalbos. Su juo dirbę specialistai keitėsi, tad mums, tėvams, buvo akivaizdu, kad vien jų pagalba pasikliauti negalime. Pradėjau pati aktyviai domėtis vaikų ugdymu – lankiausi įvairiuose seminaruose, mokiausi nuotoliniuose kursuose. Tai užėmė nemažą mano dienos dalį, tad ilgainiui pajutau, kad ir dirbti, ir mokytis tampa sudėtinga. Tuomet ir uždaviau sau klausimą, kuris gi dalykas man yra ir mielesnis širdžiai, ir atrodo prasmingesnis? Supratau, kad vaiko pasiekimai, net ir patys mažiausi, man teikia didesnį vidinį pasitenkinimą ir yra svarbesni už tuomet dirbtą kasdienį darbą. Tą akimirką aiškiai suvokiau, kad noriu dirbti su vaikais, turinčiais įvairių mokymosi sunkumų, ir jiems padėti“, – pasakoja ji.

Sėkmę lemia bendradarbiavimas

J. Telešienė grįžo mokytis į universitetą – tapo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos specialiojo pedagogo modulio studente. Pasak jos, vėl tapti studente po tokios ilgos pertraukos buvo labai įdomu.

Mokyklos laikais ji buvo „moksliukė“, jai viskas sekėsi, taigi studijavimas universitete ją džiugino, nepaisant to, kad reikėjo nemenkų pastangų, kad savo dienotvarkėje atrastų laiko dar ir studijoms. Modulio studijų organizavimas geras tuo, kad studijos vyko šeštadieniais – nors savaitgaliais laisvo laiko sau ir šeimai likdavo mažai, tačiau tai suteikė galimybę derinti ir darbą, ir mokslus, neatsisakant nei vieno iš jų.

„Baigusi specialiosios pedagogikos modulį, įstojau mokytis logopedijos. Po pusantrų metų studijų mečiau turėtą ilgametį darbą, išėjau atlikti praktikos, o pabaigusi studijas pradėjau ieškoti specialiosios pedagogės darbo. Radau greitai, nes šių specialistų trūksta. Įsidarbinau privačioje mokykloje, nors iki tol turėjau nusistatymą, kad privačios mokyklos vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais nepriima, bet buvau neteisi. Savo darbą labai myliu, džiaugiuosi pasirinkusi šį kelią – jis sudėtingas, bet įdomus“, – prisipažįsta J. Telešienė.

Vienas iš didžiausių profesinių iššūkių šiandien jai yra ne tik darbas su mokiniais, bet bendradarbiavimas su kitais mokytojais. Pasak jos, specialusis pedagogas turi glaudžiai bendradarbiauti su mokytojais ir padėti mokiniui tam tikro dalyko – dažniausiai matematikos ar lietuvių kalbos – žinias pagilinti, įtvirtinti. Jeigu mokytojas nebendradarbiauja, tuomet specialusis pedagogas tėra tas, kuris duoda mokiniui papildomų užduočių, o tai mokinio nemotyvuoja. Darbo sėkmę būtent ir lemia bendradarbiavimas su kolegomis.

„Su kai kuriais iš jų pavyksta užmegzti ryšį, o su kai kuriais bendradarbiavimas galbūt nėra toks sklandus, kokio tikėčiausi. Mane labiausiai motyvuoja mokiniai: kai jiems pavyksta gerai atlikti užduotį, pasiekti kad ir mažą progresą dirbant klasėje, apima didelis džiaugsmas ir pasitenkinimas savo darbu“, – sako ji.

Specialioji pedagogika ir logopedija eina koja kojon

Paklausta, kodėl baigusi specialiosios pedagogikos modulį ji nusprendė mokytis dar ir logopedijos mokslo, ji pajuokauja, kad pabandžiusi ir pradėjusi, negalėjo sustoti: „Specialioji pedagogika ir logopedija eina koja kojon. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą ar Dauno sindromą turintys vaikai neretai turi problemų tariant kai kuriuos garsus, neaiškiai kalba ir pan. Galvodama apie juos supratau, kad logopedės žinios bus labai naudingos – galėsiu vaikams tikslingiau padėti. Taip pat patrauklu buvo tai, kad šios studijos finansuojamos projekto „Tęsk: ateik, prisidėk ir tobulėk“ lėšomis, taigi papildomai nieko nekainavo“.*

Modulio studijos suteikė galimybę persikvalifikuoti ir įgyti specialybę vos per pusantrų metų. „Ko gero, net nebūčiau pasiryžusi mokytis, jei būtų tekę universitete studijuoti ketverius metus. O štai pusantrų metų studijos skamba kaip įmanoma įgyvendinti užduotis, – šypsosi J. Telešienė. – Juo labiau, kad sudarytos sąlygos derinti studijas su darbo grafiku“.

Ji pripažįsta, kad studijų laikotarpiu dirbant ir studijuojant jautė didelį nuovargį, nes tempas buvo didelis, tačiau tai išmokė dar geriau planuoti savo laiką ir susidėlioti prioritetus.

Nebijoti klausti ir prašyti pagalbos

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti specialusis pedagogas ir logopedas, dirbantis ugdymo įstaigoje? J. Telešienė sako, kad visų pirma jis turi būti pakankamai jautrus, mokėti užmegzti ryšį su vaiku, atsižvelgti į jo nuotaikas, būsenas. Jei vaikas prastesnės nuotaikos – nepulti iškart su užduotimis, o jį išklausyti. Kartais reikia daugiau jautrumo, o kartais – griežtumo, svarbu tą pajausti ir prisitaikyti. Itin svarbus gebėjimas bendradarbiauti ir ieškoti kontakto ne tik su mokiniu, bet ir su mokinio šeima, jį mokančiais pedagogais.

„Kai sužinai, kad tavo vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių, gali pasidaryti labai baisu. Ta žinia yra baubas – pati tą patyriau. Ne visi tėvai turi galimybę studijuoti ir gilintis, ką reiškia auginti ir ugdyti mokymosi sutrikimų turintį vaiką, tačiau kiekviena šeima turėtų bent šiek tiek domėtis žinoti apie savo specialiuosius savo vaiko ugdymosi poreikius.

Rekomenduoju ieškoti specialistų ir nebijoti klausti patarimų, prašyti pagalbos, bendrauti ir bendradarbiauti. Svarbiausia neužsidaryti savo baimėje ir „nenurašyti“ vaiko. Būtent tėvai ir turi būti tie žmonės, kurie tiki savo vaiko sėkme, kokia ji bebūtų“, – tėvams, auginantiems specialiųjų poreikių turinčius vaikus, pataria J. Telešienė.

*Projektas Nr. 10-045-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) yra projekto partneris. 

Taip pat 2023-2024 m. m. VDU Švietimo akademijoje galima mokytis:

matematikos, fizikos, biologijos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos, specialiosios pedagogikos, logopedijos, klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (surdopedagogikos) modulių studijose. Studijos finansuojamos projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ lėšomis.

Daugiau informacijos NŠA interneto svetainėje: https://www.nsa.smm.lt/projektai/ugdymo-projektai/projektas-tesk-ateik-tobulek-prisidek/

 

 

VDU Švietimo akademijoje Kaune įvyko moksleivių konferencija

Gruodžio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune vyko 7-12 klasių moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“. Konferencijoje VDU Rektorius Juozas Augutis ir Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė tarė sveikinimo žodį, pasidžiaugė jaunaisiais tyrėjais, pristatė universitetą ir studijų galimybes.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas moksleiviams skaitė įvadinę paskaitą „Trys svarbūs daiktai“, kur kalbėjo apie lietuvių kilmės išradėjus. Konferencijoje daugiau nei 40 moksleivių pristatė pranešimus STEAM, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, menų, filosofijos, istorijos ir geografijos sekcijose. Daugiau nei 140 moksleivių iš Klaipėdos, Biržų, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Vilniaus, Kauno miesto ir rajono dalyvavo konferencijoje, kur ugdė pažinimo, kultūrinę ir komunikavimo, projektinio, tiriamojo, kūrybinio darbo rengimo kompetencijas.

 

 

 

Švietimo įstaigų pedagoginiai darbuotojai galės studijuoti švietimo vadybos magistrantūroje nemokamai VDU Kaune ir Vilniuje

Viena ilgiausiai vykdomų Lietuvoje (nuo 2008 metų) Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos  Švietimo vadybos magistrantūros studijų programų kviečia esamus, būsimus ir potencialius vadovus ir kitus pedagoginius darbuotojus studijuoti magistrantūros studijose. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (Europos socialinio fondo lėšų bendrai finansuojamas  projektas Nr. 09.2.1-ESFA-V-719-01-0001 „Kokybės krepšelis“).

Pasirinkus šias studijas kviečiame su  VDU Švietimo akademijos dėstytojais bei vadovais praktikais Švietimo vadybos magistro studijų programoje gilintis į globalaus švietimo problemas ir kaitos tendencijas, taikyti inovacijas ir technologijas, aptarti įvairaus amžiaus grupių mokymosi kontekstus, tobulinti švietimo vadybos srities specialistui būtinus planavimo, organizavimo ir kitus gebėjimus, gerinti švietimo tyrimų vykdymo įgūdžius.

Programoje sudaroma galimybė rinktis dvi specializacijas Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vadyba arba Lyderystė. Pasirinkusiems Lyderystės specializaciją galima papildomai įgyti UNESCO IBE sertifikatą Curriculum Design and Development.

Į studijų programą priimami švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) pedagoginiai darbuotojai, laikantis pirmumo eilės:

  • dirbantys valstybinių ir savivaldybių  švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai (direktoriai);
  • kiti pedagoginiai darbuotojai.( Pedagoginių pareigybių sąrašas čia)

 

Konkurso „Metų jaunasis menininkas 2023“ laureatas – VDU Švietimo akademijos muzikos edukologijos magistrantras E. Podolski

Gruodžio 1 d. Šalčininkų rajono savivaldybės Jaunimo reikalų taryba pakvietė į kasmetinį renginį „Jaunimo apdovanojimai – 2023“, organizuojamą nuo 2015 metų. Renginyje dėl „Jaunojo menininko“ titulo varžėsi penki kandidatai. Laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos muzikos edukologijos I kurso magistrantas Erik Podolski.

2023 m. m. E. Podolski baigė  Mokomojo dalyko pedagogikos: muzikos pedagogikos bakalaurą VDU  Švietimo akademijoje. 2022 m. socialiniuose tinkluose paviešino autorinės muzikos debiutinį albumą „Solo Piano“. Erik Podolski kurdamas autorinę muziką atsiveria kaip kūrybiška ir kartu subtili asmenybė, savo muzikoje įkūnydamas įsimintinas akimirkas, asmeninius išgyvenimus bei kontempliacijas. 2023 m. gavo Vytauto Didžiojo universiteto Rektoriaus padėką už aukštus akademinius pasiekimus bei aktyvią meninę veiklą.

 

 

 

 

Paskelbti naujieji LMA jaunosios akademijos nariai, tarp jų VDU Švietimo akademijos edukologė

Baigiantis metams, Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka Jaunosios akademijos narius. Iš 19 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti ir 2023 m. gruodžio 5 d. LMA prezidiumo nutarimu patvirtinti dešimt jaunųjų akademikų. Tarp jų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologė dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė.

Dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė (socialiniai mokslai, edukologija, Vytauto Didžiojo universitetas). Vykdomi moksliniai tyrimai apima švietimo politikos, vadybos ir praktikos aktualijas. Paskelbusi 21 straipsnį, iš jų 8 su citavimo rodikliu, 4 referuojamuose leidiniuose. Stažavosi užsienio mokslo ir studijų institucijose (Latvijoje, Taivane, Islandijoje). Dalyvavo 5 mokslo, iš kurių 4 tarptautiniai, ir MTEP projektuose. Vedė daugiau nei 40 kvalifikacijos tobulinimo renginių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenėms. Buvo mokslo žurnalo „Pedagogika“ (įtrauktas į SCOPUS duomenų bazę) vyriausiąja redaktore, yra kitų tarptautinių mokslo žurnalų recenzentė (recenzavo daugiau kaip 30 straipsnių), kviestinė redaktorė. Pirmoji Lietuvos atstovė Europos švietimo lyderystės ir vadybos tobulinimo tinkle (ENIRDELM – European Network for Improving Research and Development in Educational Leadership and Management). Aktyviai dalyvauja mokslo doktorantūros procese, taip pat organizuojant tarptautinius ir šalies mokslo renginius, skaito pranešimus konferencijose, dalyvauja televizijos laidose. Gavusi Lietuvos mokslo tarybos doktoranto stipendiją.

VDU edukologijai – aukštas tarptautinių ekspertų įvertinimas

Tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertai vertino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybės lygį tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominį ir socialinį poveikį bei perspektyvumą. Edukologijos vertinamieji vienetai Lietuvoje, priklausomai nuo šalies universiteto, iš tarptautinių ekspertų gavo nuo 3,5 iki 4,5 balo – edukologijos kryptyje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sulaukė aukščiausio įvertinimo.  

 Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, per penkerius metus VDU edukologija, o ir apskritai Lietuvos edukologijos tyrimai, padarė didelį proveržį ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kontekste.

 

Be to neįmanomas kokybiškas ugdymas ir mokytojų rengimas

 

Užsienio ekspertų vertinimas VDU edukologijos moksliniam vienetui yra beveik maksimalus – 4.5 balo (maksimalus įvertinimas tyrime – 5 balai). Tai, anot prof. dr. L. Kaminskienės, aiškiai rodo, kad VDU vykdomus edukologijos tyrimus ekspertai pripažino kaip darančius poveikį Lietuvos ir regionų švietimo organizacijoms ir sistemoms. Per penkerius metus, palyginus su 2018 m. palyginamuoju vertinimu, VDU ženkliai patobulino tyrimų kokybę, išplėtojo naujas tyrimų kryptis, įsijungė į stiprius tarptautinius tinklus.

„VDU edukologijos tyrimai išskirtinai matomi mokytojų rengimo, technologijomis grindžiamo švietimo, profesinio mokymo, įtraukties, fizinio ir sveikatos ugdymo, ankstyvojo ir pradinio ugdymo tematikose. Jų pagrindu parengtos publikacijos nuolat įtraukiamios į geriausių mokslo darbų sąrašus. VDU edukologai kuria ir naujas tyrimų erdves – mokslo laboratorijas, kuriose plėtojami tyrimai ir auginami jaunieji mokslininkai.

Tarptautiniame lygmenyje VDU edukologija ypač matoma per tamprų bendradarbiavimą su UNESCO Tarptautiniu švietimo biuru, EUA (Europos universitetų asociacija), EDEN (Europos distancinio ir e-mokymosi tinklas), EARLI (Europos mokymo(si) tyrimų asociacija) ir kitomis organizacijomis, kuriose VDU mokslininkai dalijasi tyrimų rezultatais, inicijuoja naujus bendrus tyrimų projektus“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė L. Kaminskienė.

 

Lina Kaminskienė

Vertindama, kaip pastaraisiais metais pasikeitė edukologijos reputacija švietime ir visuomenėje, L. Kaminskienė sako, kad edukologijos reputacija yra visų švietimo sistemoje veikiančių dalyvių indėlis, t.y ji nepriklauso nuo vienos institucijos. Edukologija šiandien daug labiau matoma, atpažįstama kaip visuomenei svarbi mokslo kryptis, kurios rezultatai ne tik padeda geriau suprasti, kaip mokosi žmogus, bet ir parodo, kaip ugdymas keičia žmogų ir visuomenę. Dabartinių neramumų kontekste edukologija įgauna dar didesnę reikšmę, padeda nacionalinėms švietimo sistemoms atsiverti globalioms pasaulinėms problemoms ir jas spręsti.

 

„Nėra kokybiško mokytojų rengimo, jeigu nevyksta kokybiški edukologijos krypties tyrimai. Mokytojo asmenybė, mokytojo rengimas, ekspertiškumo auginimas – tai kompleksinių ir tęsinių tyrimų objektas. Mokytojo veiklos objektas yra vaikas, jaunuolis, suaugusysis, taip pat mokytojo veikimo laukas yra įvairios ugdymo(si) aplinkos, reikalaujančios nuolatinių tyrimų. Tik tyrinėdami ugdymo ir su juo susijusias problemas bei reiškinius galime tikėtis, kad mokslo žinių ir praktinės veiklos sąveikos pagalba padėsime mokytojams plėtoti savo profesines ir asmenines galias bei įgyvendinti kokybišką ugdymą“, – įsitikinusi pašnekovė.

 

Svarbus nacionalinis ir tarptautinis žaidėjas mokslo tyrimų rinkoje

 

Tarptautinių ekspertų atliktas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo lygio tyrimas, anot VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktorės prof. dr. Vilmos Žydžiūnaitės, parodė, kad VDU yra stipriausias Lietuvoje, o ir svarbus tarptautinis žaidėjas mokslo tyrimų rinkoje.

„Mes turime stiprius mokslininkus, kurie vykdo aukščiausio lygmens tyrimus įvairaus masto, tematikų ir temų, mokslo programų, užsakomųjų tyrimų, tikslinių tyrimų sąrangose. VDU Švietimo akademijos edukologijos mokslininkai publikuoja savo intelektinius produktus (straipsnius, knygas) tarptautiniuose aukščiausio lygmens mokslo leidiniuose, leidžia knygas pasaulinio lygmens tarptautinėse leidyklose, yra kviečiami rengti knygų dalis tarptautiniuose leidiniuose. Jie skaito pranešimus visame pasaulyje, dėsto užsienio universitetuose kaip vizituojantys mokslininkai, dalyvauja įvairiose tarptautinėse misijose, yra ekspertai bene visose tarptautinėse mokslo programose. Jų atliekami tyrimai pritraukia žymių pasaulio mokslininkų (tarp kitko, ne tik edukologijos mokslo) dėmesį, todėl užsienio mokslininkai noriai tampa VDU Švietimo akademijos ir Edukologijos tyrimų instituto vykdomų projektų komandų vadovais ir nariais, atvyksta dėstyti doktorantams. Keičiamės su jais tarpusavio patirtimis – mes mokomės iš jų, o jie iš mūsų“, – pabrėžia VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.

Vilma Žydžiūnaitė

 

Jau septintus metus VDU įgyvendina autentišką tarptautinę kokybinių tyrimų vasaros mokyklą, į kurią kasmet susirenka mokytis doktorantai ir mokslininkai iš viso pasaulio, joje dėsto Lietuvos ir užsienio mokslininkai. VDU yra kelių tarptautinių vasaros mokyklų tinklų narys. VDU Švietimo akademijos bei Edukologijos tyrimų instituto edukologijos mokslininkai dėsto tose tarptautinėse vasaros mokyklose dalydamiesi žiniomis ir ekspertize. Pasak V. Žydžiūnaitės, tai neabejotinai yra tarptautinis pripažinimas.

„Pagal pasaulinį scenarijų, doktorantūros studijų programos laikomos esminėmis aukštojo mokslo plėtrai, kur Edukologijos tyrimų institutas bei Švietimo akademija yra pagrindiniai veikėjai, prisiimantys atsakomybę už gerų edukologijos mokslininkų rengimą įvairiais jų karjeros etapais. VDU daug investuoja į mokslinius tyrimus, kurie veda į mokslų daktaro laipsnį”, – sako ji.

 

Originalus indėlis į edukologijos mokslą 

 

Edukologijos doktorantų, baigiančių doktorantūros studijas ir apsiginančių disertacijas, skaičius pastaraisiais metais sparčiai auga. Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto mokslininkai atlieka svarbų vaidmenį ugdant ir rengiant naujos kartos edukologijos mokslininkus, tyrėjus ir kurdami geresnes studijavimo sąlygas, kad būtų galima įveikti įvairius iššūkius nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

„Deja, nėra vienodo standarto, kurio būtų laikomasi net XXI amžiuje, kai informacinės ir ryšių technologijos dominuoja ir atveria kelią daugiadisciplininių mokslo tyrimų įvairovei edukologijoje. Faktas, kad disertacija yra originalus indėlis į edukologijos mokslą. Publikuota ir apginta disertacija yra mokslininko mokslinės karjeros biografinė ir dokumentacijos dalis, – akcentuoja Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė. – Rezultatai, išvados ir rekomendacijos visada turi įtakos ekonominiam ir socialiniam pakilimui. Tyrimų įrodymais grįstos intelektinės minties turinys atveria kelią į naujas tyrimų perspektyvas ir skatina tarpdisciplininį požiūrį, kuris sustiprina visuomenės gyvenimo būdo struktūrą. Taigi tai yra nuolatinis procesas aukštojo mokslo scenarijuje”.

Edukologijos doktorantūros absolventai prisideda prie mokslinių tyrimų plėtros įvairiose srityse. Jie bendradarbiauja su vyriausybinėmis agentūromis, tyrimų institucijomis ir privačiomis įmonėmis, kurdami naujus technologijomis grįstus spendimus ir paslaugas, atlieka tyrimus apie aktualias visuomenės problemas. Doktorantūros studijos VDU Edukologijos tyrimų institute suteikia doktorantams prieigą prie pasaulinio lygio mokslinių tyrimų šaltinių, metodologijų ir technologijų.

Edukologijos doktorantūros studijos skatina tarptautinį bendradarbiavimą: programa suteikia studentams galimybę dirbti su mokslininkais iš įvairių pasaulio šalių, keistis idėjomis, susipažinti su naujausiomis mokslinių tyrimų tendencijomis bei technologijomis. Šis poveikis padeda puoselėti naujovių ir kūrybiškumo kultūrą.

„Mokymas, mokymasis, švietimas buvo, yra ir bus aktualus praktine, empirine, teorine, metodologine, socialine, kultūrine ir ekonomine prasmėmis. Tad turiu realistišką viltį, kad VDU Edukologijos tyrimų institutas sieks tapti svarbiu nacionaliniu ir tarptautiniu edukologijos mokslo, o ir socialinių mokslų bei tarpdisciplininių tyrimų erdvės žaidėju bei lyderiu. Dirbančios aštuonios mokslininkų komandos institute bei dirbantys mokslininkai VDU Švietimo akademijoje nesudaro prielaidų tuo abejoti“, – sako V. Žydžiūnaitė.