Konkurso „Metų jaunasis menininkas 2023“ laureatas – VDU Švietimo akademijos muzikos edukologijos magistrantras E. Podolski

Gruodžio 1 d. Šalčininkų rajono savivaldybės Jaunimo reikalų taryba pakvietė į kasmetinį renginį „Jaunimo apdovanojimai – 2023“, organizuojamą nuo 2015 metų. Renginyje dėl „Jaunojo menininko“ titulo varžėsi penki kandidatai. Laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos muzikos edukologijos I kurso magistrantas Erik Podolski.

2023 m. m. E. Podolski baigė  Mokomojo dalyko pedagogikos: muzikos pedagogikos bakalaurą VDU  Švietimo akademijoje. 2022 m. socialiniuose tinkluose paviešino autorinės muzikos debiutinį albumą „Solo Piano“. Erik Podolski kurdamas autorinę muziką atsiveria kaip kūrybiška ir kartu subtili asmenybė, savo muzikoje įkūnydamas įsimintinas akimirkas, asmeninius išgyvenimus bei kontempliacijas. 2023 m. gavo Vytauto Didžiojo universiteto Rektoriaus padėką už aukštus akademinius pasiekimus bei aktyvią meninę veiklą.

 

 

 

 

Paskelbti naujieji LMA jaunosios akademijos nariai, tarp jų VDU Švietimo akademijos edukologė

Baigiantis metams, Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka Jaunosios akademijos narius. Iš 19 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti ir 2023 m. gruodžio 5 d. LMA prezidiumo nutarimu patvirtinti dešimt jaunųjų akademikų. Tarp jų Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologė dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė.

Dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė (socialiniai mokslai, edukologija, Vytauto Didžiojo universitetas). Vykdomi moksliniai tyrimai apima švietimo politikos, vadybos ir praktikos aktualijas. Paskelbusi 21 straipsnį, iš jų 8 su citavimo rodikliu, 4 referuojamuose leidiniuose. Stažavosi užsienio mokslo ir studijų institucijose (Latvijoje, Taivane, Islandijoje). Dalyvavo 5 mokslo, iš kurių 4 tarptautiniai, ir MTEP projektuose. Vedė daugiau nei 40 kvalifikacijos tobulinimo renginių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenėms. Buvo mokslo žurnalo „Pedagogika“ (įtrauktas į SCOPUS duomenų bazę) vyriausiąja redaktore, yra kitų tarptautinių mokslo žurnalų recenzentė (recenzavo daugiau kaip 30 straipsnių), kviestinė redaktorė. Pirmoji Lietuvos atstovė Europos švietimo lyderystės ir vadybos tobulinimo tinkle (ENIRDELM – European Network for Improving Research and Development in Educational Leadership and Management). Aktyviai dalyvauja mokslo doktorantūros procese, taip pat organizuojant tarptautinius ir šalies mokslo renginius, skaito pranešimus konferencijose, dalyvauja televizijos laidose. Gavusi Lietuvos mokslo tarybos doktoranto stipendiją.

VDU edukologijai – aukštas tarptautinių ekspertų įvertinimas

Tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertai vertino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybės lygį tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominį ir socialinį poveikį bei perspektyvumą. Edukologijos vertinamieji vienetai Lietuvoje, priklausomai nuo šalies universiteto, iš tarptautinių ekspertų gavo nuo 3,5 iki 4,5 balo – edukologijos kryptyje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sulaukė aukščiausio įvertinimo.  

 Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, per penkerius metus VDU edukologija, o ir apskritai Lietuvos edukologijos tyrimai, padarė didelį proveržį ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kontekste.

 

Be to neįmanomas kokybiškas ugdymas ir mokytojų rengimas

 

Užsienio ekspertų vertinimas VDU edukologijos moksliniam vienetui yra beveik maksimalus – 4.5 balo (maksimalus įvertinimas tyrime – 5 balai). Tai, anot prof. dr. L. Kaminskienės, aiškiai rodo, kad VDU vykdomus edukologijos tyrimus ekspertai pripažino kaip darančius poveikį Lietuvos ir regionų švietimo organizacijoms ir sistemoms. Per penkerius metus, palyginus su 2018 m. palyginamuoju vertinimu, VDU ženkliai patobulino tyrimų kokybę, išplėtojo naujas tyrimų kryptis, įsijungė į stiprius tarptautinius tinklus.

„VDU edukologijos tyrimai išskirtinai matomi mokytojų rengimo, technologijomis grindžiamo švietimo, profesinio mokymo, įtraukties, fizinio ir sveikatos ugdymo, ankstyvojo ir pradinio ugdymo tematikose. Jų pagrindu parengtos publikacijos nuolat įtraukiamios į geriausių mokslo darbų sąrašus. VDU edukologai kuria ir naujas tyrimų erdves – mokslo laboratorijas, kuriose plėtojami tyrimai ir auginami jaunieji mokslininkai.

Tarptautiniame lygmenyje VDU edukologija ypač matoma per tamprų bendradarbiavimą su UNESCO Tarptautiniu švietimo biuru, EUA (Europos universitetų asociacija), EDEN (Europos distancinio ir e-mokymosi tinklas), EARLI (Europos mokymo(si) tyrimų asociacija) ir kitomis organizacijomis, kuriose VDU mokslininkai dalijasi tyrimų rezultatais, inicijuoja naujus bendrus tyrimų projektus“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė L. Kaminskienė.

 

Lina Kaminskienė

Vertindama, kaip pastaraisiais metais pasikeitė edukologijos reputacija švietime ir visuomenėje, L. Kaminskienė sako, kad edukologijos reputacija yra visų švietimo sistemoje veikiančių dalyvių indėlis, t.y ji nepriklauso nuo vienos institucijos. Edukologija šiandien daug labiau matoma, atpažįstama kaip visuomenei svarbi mokslo kryptis, kurios rezultatai ne tik padeda geriau suprasti, kaip mokosi žmogus, bet ir parodo, kaip ugdymas keičia žmogų ir visuomenę. Dabartinių neramumų kontekste edukologija įgauna dar didesnę reikšmę, padeda nacionalinėms švietimo sistemoms atsiverti globalioms pasaulinėms problemoms ir jas spręsti.

 

„Nėra kokybiško mokytojų rengimo, jeigu nevyksta kokybiški edukologijos krypties tyrimai. Mokytojo asmenybė, mokytojo rengimas, ekspertiškumo auginimas – tai kompleksinių ir tęsinių tyrimų objektas. Mokytojo veiklos objektas yra vaikas, jaunuolis, suaugusysis, taip pat mokytojo veikimo laukas yra įvairios ugdymo(si) aplinkos, reikalaujančios nuolatinių tyrimų. Tik tyrinėdami ugdymo ir su juo susijusias problemas bei reiškinius galime tikėtis, kad mokslo žinių ir praktinės veiklos sąveikos pagalba padėsime mokytojams plėtoti savo profesines ir asmenines galias bei įgyvendinti kokybišką ugdymą“, – įsitikinusi pašnekovė.

 

Svarbus nacionalinis ir tarptautinis žaidėjas mokslo tyrimų rinkoje

 

Tarptautinių ekspertų atliktas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo lygio tyrimas, anot VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktorės prof. dr. Vilmos Žydžiūnaitės, parodė, kad VDU yra stipriausias Lietuvoje, o ir svarbus tarptautinis žaidėjas mokslo tyrimų rinkoje.

„Mes turime stiprius mokslininkus, kurie vykdo aukščiausio lygmens tyrimus įvairaus masto, tematikų ir temų, mokslo programų, užsakomųjų tyrimų, tikslinių tyrimų sąrangose. VDU Švietimo akademijos edukologijos mokslininkai publikuoja savo intelektinius produktus (straipsnius, knygas) tarptautiniuose aukščiausio lygmens mokslo leidiniuose, leidžia knygas pasaulinio lygmens tarptautinėse leidyklose, yra kviečiami rengti knygų dalis tarptautiniuose leidiniuose. Jie skaito pranešimus visame pasaulyje, dėsto užsienio universitetuose kaip vizituojantys mokslininkai, dalyvauja įvairiose tarptautinėse misijose, yra ekspertai bene visose tarptautinėse mokslo programose. Jų atliekami tyrimai pritraukia žymių pasaulio mokslininkų (tarp kitko, ne tik edukologijos mokslo) dėmesį, todėl užsienio mokslininkai noriai tampa VDU Švietimo akademijos ir Edukologijos tyrimų instituto vykdomų projektų komandų vadovais ir nariais, atvyksta dėstyti doktorantams. Keičiamės su jais tarpusavio patirtimis – mes mokomės iš jų, o jie iš mūsų“, – pabrėžia VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.

Vilma Žydžiūnaitė

 

Jau septintus metus VDU įgyvendina autentišką tarptautinę kokybinių tyrimų vasaros mokyklą, į kurią kasmet susirenka mokytis doktorantai ir mokslininkai iš viso pasaulio, joje dėsto Lietuvos ir užsienio mokslininkai. VDU yra kelių tarptautinių vasaros mokyklų tinklų narys. VDU Švietimo akademijos bei Edukologijos tyrimų instituto edukologijos mokslininkai dėsto tose tarptautinėse vasaros mokyklose dalydamiesi žiniomis ir ekspertize. Pasak V. Žydžiūnaitės, tai neabejotinai yra tarptautinis pripažinimas.

„Pagal pasaulinį scenarijų, doktorantūros studijų programos laikomos esminėmis aukštojo mokslo plėtrai, kur Edukologijos tyrimų institutas bei Švietimo akademija yra pagrindiniai veikėjai, prisiimantys atsakomybę už gerų edukologijos mokslininkų rengimą įvairiais jų karjeros etapais. VDU daug investuoja į mokslinius tyrimus, kurie veda į mokslų daktaro laipsnį”, – sako ji.

 

Originalus indėlis į edukologijos mokslą 

 

Edukologijos doktorantų, baigiančių doktorantūros studijas ir apsiginančių disertacijas, skaičius pastaraisiais metais sparčiai auga. Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto mokslininkai atlieka svarbų vaidmenį ugdant ir rengiant naujos kartos edukologijos mokslininkus, tyrėjus ir kurdami geresnes studijavimo sąlygas, kad būtų galima įveikti įvairius iššūkius nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

„Deja, nėra vienodo standarto, kurio būtų laikomasi net XXI amžiuje, kai informacinės ir ryšių technologijos dominuoja ir atveria kelią daugiadisciplininių mokslo tyrimų įvairovei edukologijoje. Faktas, kad disertacija yra originalus indėlis į edukologijos mokslą. Publikuota ir apginta disertacija yra mokslininko mokslinės karjeros biografinė ir dokumentacijos dalis, – akcentuoja Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė. – Rezultatai, išvados ir rekomendacijos visada turi įtakos ekonominiam ir socialiniam pakilimui. Tyrimų įrodymais grįstos intelektinės minties turinys atveria kelią į naujas tyrimų perspektyvas ir skatina tarpdisciplininį požiūrį, kuris sustiprina visuomenės gyvenimo būdo struktūrą. Taigi tai yra nuolatinis procesas aukštojo mokslo scenarijuje”.

Edukologijos doktorantūros absolventai prisideda prie mokslinių tyrimų plėtros įvairiose srityse. Jie bendradarbiauja su vyriausybinėmis agentūromis, tyrimų institucijomis ir privačiomis įmonėmis, kurdami naujus technologijomis grįstus spendimus ir paslaugas, atlieka tyrimus apie aktualias visuomenės problemas. Doktorantūros studijos VDU Edukologijos tyrimų institute suteikia doktorantams prieigą prie pasaulinio lygio mokslinių tyrimų šaltinių, metodologijų ir technologijų.

Edukologijos doktorantūros studijos skatina tarptautinį bendradarbiavimą: programa suteikia studentams galimybę dirbti su mokslininkais iš įvairių pasaulio šalių, keistis idėjomis, susipažinti su naujausiomis mokslinių tyrimų tendencijomis bei technologijomis. Šis poveikis padeda puoselėti naujovių ir kūrybiškumo kultūrą.

„Mokymas, mokymasis, švietimas buvo, yra ir bus aktualus praktine, empirine, teorine, metodologine, socialine, kultūrine ir ekonomine prasmėmis. Tad turiu realistišką viltį, kad VDU Edukologijos tyrimų institutas sieks tapti svarbiu nacionaliniu ir tarptautiniu edukologijos mokslo, o ir socialinių mokslų bei tarpdisciplininių tyrimų erdvės žaidėju bei lyderiu. Dirbančios aštuonios mokslininkų komandos institute bei dirbantys mokslininkai VDU Švietimo akademijoje nesudaro prielaidų tuo abejoti“, – sako V. Žydžiūnaitė.

Edukologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas

Skelbiamas edukologijos mokslo krypties disertacijų temų ir doktorantų vadovų konkursas 2024 metams. Prašymus dalyvauti konkurse ir dokumentus galima teikti nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. vasario 20 d.

Edukologijos mokslo kryptyje

Dokumentai disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursui priimami el. paštu doktorantura@vdu.lt

Vytauto Didžiojo universitetas Universiteto g. 8A-203, Akademija, Kauno raj. Kontaktinis asmuo – Rasa Andrišiūnaitė, tel. (8 37) 209 815, vidinis: 4308, +37061921615 el. paštas rasa.andrisiunaite@vdu.lt. Dokumentų priėmimo laikas: 9.00–16.00

Skelbiami VDU Švietimo akademijos tarybos nario rinkimus į vieną laisvą į Švietimo akademijos tarybą

Atsilaisvinus vienai Švietimo akademijos Tarybos nario vietai, vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos nuostatų patvirtintų 2019 m. sausio 31d., VDU senato nutarimu Nr.1-4 punktu ir VDU Švietimo akademijos tarybos sudarymo ir narių atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2019 m. sausio 31 d. VDU senato nutarimu Nr. 1-5, skelbiami VDU Švietimo akademijos tarybos nario rinkimus į vieną laisvą į Švietimo akademijos tarybą.

2023 m. gruodžio 11 d. 15.00 val. vyks Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas, kuriame bus renkamas(a) Mokytojų rengimo instituto atstovas(ė) į VDU Švietimo akademijos tarybos vieną laisvą vietą. Akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, naudojantis nuotolinio posėdžio platforma Microsoft Teams. Rinkimo teisę deleguoti ir rinkti kandidatus nuo Mokytojų rengimo instituto turi pedagoginiai ir mokslo darbuotojai.

Siūlymai (pasisiūlymai) dėl 1 kandidato į Švietimo akademijos tarybą teikiami kancleriui ir Tarybos sekretoriui iki 2023 m. gruodžio 8 d., 12 val., T. Ševčenkos g. 31-206, Vilniuje paštu arba elektroniniu būdu: lina.kaminskiene@vdu.lt  ir jolanta.smoriginiene@vdu.lt

Išsamesnę informaciją rasite priede (VDU Švietimo akademijos kanclerio 2023 m. lapkričio 28 d. potvarkis „Dėl VDU Švietimo akademijos tarybos nario rinkimų“).

 

Vilniuje moksleiviai susibūrė į konferenciją, kur kalbėjo nuo Antikos iki roboto

Lapkričio 24 d., VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyko 7-12 klasių moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“.

Konferencijoje moksleiviai galėjo išgirsti nuomonės formuotojo, video tinklaraštininko Pauliaus Mikolaičio, Paul de Miko pranešimą apie profesinio kelio pasirinkimą ir kodėl mokykloje reikia mokytis įvairių disciplinų.

Moksleiviai pristatė savo pranešimus ir projektus apie asmeninius finansus, kodėl mokykloje turi domėtis investavimu ir verslo kūrimu, robotus (automatonus) Antikoje, savo mokymosi įstaigos eksterjerą, McGills programos įtaką liemens raumenims, dalyvaujamo biudžeto iniciatyvos vykdymą savo gimnazijoje, tarptautinio bakalaureato programos patirtį.

Po pranešimų ir pertraukos moksleiviai dalyvavo teatro ir šokio dirbtuves, kurias organizavo VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos studentai.

 

VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas kviečia į metodologijos seminarų ciklą „Metodologiniai suvožtiniai“

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas tęsia mokslo metodologijos kompetencijų plėtojimo veiklą, kuria siekia prisidėti prie vykdomų tyrimų kokybės – mokslo metodologijos seminarų ciklo „Metodologiniai suvožtiniai”.

Metafora „suvožtinis“ pasirinkta neatsitiktinai. Suvožtiniai asocijuojasi su tipiniu įvaizdžiu, daugiasluoksniškumu, optimaliu laiku, skirtu pavalgymui, bei sotumui.

„Metodologiniai suvožtiniai”, kuriuos siūlo Edukologijos tyrimų institutas yra:

  • daugiasluoksniai – seminarai yra universalūs, nes orientuojasi į įvairialypes auditorijas, kuriose kviečiami dalyvauti socialinių, humanitarinių, sveikatos mokslų, menų sričių atstovai, empiriškai tiriantys įvairius fenomenus;
  • optimalaus laiko – seminarai yra trumpalaikiai, vieno seminaro trukmė – keturios astronominės valandos;
  • patogūs – vyksta nuotoliniu būdu, o tai reiškia, kad galite prisijungti iš bet kurios Jums patogios vietos ir dalyvauti;
  • kokybiški – seminarų vedėjai yra konkrečios temos ekspertai (mokslininkai, doktorantai), turintys tarptautines ir nacionalines patirtis;
  • inovatyvūs – seminarų temos yra novacijos, susijusios su praktiniais metodologiniais veiksmais atliekant empirinius tyrimus;
  • kainos ir kokybės santykis – seminarų vedėjai dalijasi autoriniu intelektiniu turtu, kurį vertiname atsižvelgdami jautriai į auditorijos daugiasluoksniškumą.

Kviečiame seminaruose dalyvauti tyrėjus (magistrantus, magistrus), doktorantus, mokslininkus, o ir praktikus, kurių veiklose tyrimų randasi vis daugiau, o jų atlikimo informacijos suprantama ne dažnai randama.

Respublikinėje konferencijoje daugiau nei 300 dalyvių klausėsi pranešimų apie vaiko gerovės užtikrinimą ugdyme

Lapkričio 8d.,  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje salėjeKaune  Švietimo akademija ir Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba organizavo respublikinę konferenciją „Kartu siekiant vaiko gerovės“, kurioje dalyvavo beveik 300 dalyvių: pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, ugdymo įstaigų vadovų. Dalyvius pasveikino VDU studijų prorektorė Simona Pilkienė, Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Gita Žukovskienė.

Pranešėjai analizavo įtraukties, vaiko gerovės užtikrinimo ir švietimo pagalbos klausimus ne tik iš įvairių mokslų, bet ir iš įvairių ugdymo dalyvių perspektyvos. Išryškinti mokyklų vadovų matomi sisteminiai iššūkiai,  aptarti moksliniais tyrimais bei įrodymais grįsti galimi ugdymo sprendimai, rekomenduojami taikyti praktiniai ugdymo metodai ir pagalbos būdai. Analizuotos  pedagogo psichologinio atsparumo ir asmeninės gerovės stiprinimo priemonės, kurios būtinos sėkmingai ugdomajai veiklai.

 

Tarptautinėje konferencijoje bus kalbama apie Ukrainos aukštojo mokslo integraciją

Prieš daugiau nei metus, vasario 24-ąją, prasidėjus plataus masto Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, visi atsibudome kitoje realybėje. Tų pačių metų vasarą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, Vilniuje, Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių Dianos Nausėdienės ir Olenos Zelenskos iniciatyva buvo įsteigtas Ukrainos centras. Tai humanitarinės pagalbos ir švietimo erdvė, kurioje per metus apsilankė daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, daugiau nei 4 tūkstančiai ukrainiečių mokėsi lietuvių ir anglų kalbų. Centre lankosi aukšto rango svečių, vyksta įvairių renginių.  

„Nuo karo pradžios Vytauto Didžiojo universitetas priėmė daugiau nei 300 studentų iš Ukrainos ir dalis jų savo laisvalaikį skiria savanoriavimui Ukrainos centre. Anot jų, savanoriavimas – geriausias būdas palaikyti ryšį su tėvyne, išsaugoti savo šalies, apie kurios pergalę ir atstatymą svajoja kiekvienas ukrainietis, tradicijas bei kultūrą.  

 Nors Ukrainos centras buvo įkurtas ukrainiečių bendruomenei telkti, jis tapo reikšmingu kultūrinės diplomatijos centru, padedančiu Ukrainai eurointegraciniuose procesuose ir plėtojančiu jos akademinį potencialą“, – sako VDU rektorius Juozas Augutis. 

2022-aisiais Vytauto Didžiojo universiteto iniciatyva Mariupolio universitetas buvo priimtas į Europos universitetų aljansą „Transform4Europe“. Narystė aljanse atvėrė prieigą prie tarpdisciplininių ir tarptautinių švietimo programų, inovatyvios mokymo ir mokymosi aplinkos, naujų mobilumo modelių, glaudaus universitetų, įmonių ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų šalių iš regionų bendradarbiavimo, kalbų mokymosi, tarptautinių tyrimų. 

Tad VDU kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentūra ir Ukrainos ambasada Lietuvoje organizuoja tarptautinę konferenciją „Aukštasis mokslas globalių neramumų verpetuose: Europinės tinklaveikos ir integracijos galimybės“, kur Lietuvos, Ukrainos, Europos komisijos, Suomijos, Šveicarijos bei kitų šalių aukštųjų mokyklų ekspertai, tyrėjai dalinsis patirtimi bei diskutuos apie pagalbą Ukrainos universitetams ir jų integraciją Europos sąjungos aukštosiose mokyklose. 

„Iššūkiai, su kuriais susiduria aukštasis mokslas, neapsiriboja valstybių sienomis, tad mūsų gebėjimas juos įveikti ir pasinaudoti galimybėmis priklauso nuo mūsų bendradarbiavimo ir integracijos. Tikiu, kad ši konferencija pasitarnaus kuriant aljansus, strategijas ir inovacijas, kurios paskatins didesnę aukštojo mokslo integraciją, atsparumą ir aktualumą šiandieniame pasaulyje“, – teigia VDU rektorius. 

 Konferencija vyks lapkričio 16 d., ketvirtadienį, 10 val., VDU Švietimo akademijoje Vilniuje esančiame Ukrainos centre. Konferencija vyks anglų kalba, jos tiesioginę transliaciją bus galima stebėti per platformą „YouTube“.  

 

 

Kas antras vaikas, turintis šį sutrikimą, mokykliniame amžiuje patiria mokymosi sunkumų

Kalbos raidos sutrikimas yra vienas labiausiai paplitusių sutrikimų pasaulyje – jis nustatomas maždaug 1 iš 14 asmenų, vadinasi, jei vienoje klasėje mokosi apie 30 mokinių, bent 2 vaikai patiria kalbos mokymosi sunkumų.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos, Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros dėstytojų, logopedžių dr. Simonos Daniutės ir doc. dr. Daivos Kairienės, kalbos raidos sutrikimas įprastai pasireiškia ikimokykliniame amžiuje, tačiau gali išlikti visą likusį gyvenimą. Specialistės pateikia praktines rekomendacijas, kaip galima padėti šį sutrikimą turintiems vaikams sėkmingai įsitraukti į ugdymosi procesą.

Pirmą kartą prisijungė ir Lietuva

Kalbos raidos sutrikimo supratimo diena jau septintus metus minima visame pasaulyje, dalyvaujant daugiau nei 40 šalių. Šiemet prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė ir Lietuva – spalio 20-ąją VDU ir Lietuvos logopedų asociacija (LLA) sukvietė švietimo politikos atstovus, logopedus, pedagogus, tėvus (globėjus) ir kitus suinteresuotus asmenis atkreipti dėmesį į šį sutrikimą, t.y. pastebėti, su kokiais sunkumais susiduria šių sutrikimų turintys asmenys, diskutuoti apie apibrėžties ir lietuvių kalba vartojamų sąvokų atnaujinimo poreikį, švietimo pagalbos prieinamumo ir kokybės gerinimą.

2023 m. šios dienos šūkiu – kalbos raidos sutrikimas visame pasaulyje! Šiuo šūkiu siekiama pabrėžti, jog kalbos raidos sutrikimas gali pasireikšti kiekvienoje pasaulio šalyje bei turėti  įtakos asmenims, nepaisant jų amžiaus, lyties, kalbos ar etniškumo.

Turi įtakos socialinei ir emocinei gerovei

Lietuvoje kalbos raidos sutrikimas įprastai įvardijamas kaip kalbos neišsivystymas. Jis apibrėžiamas visos kalbos komponentų mokymosi sunkumais, esant nesutrikusiai klausai, regai ir intelekto raidai.

Pasak VDU specialisčių, kalbos raidos sutrikimas įprastai pasireiškia ikimokykliniame amžiuje, tačiau tai yra ilgalaikis sutrikimas, kurio požymiai gali išlikti ir suaugus. Asmenims, turintiems kalbos raidos sutrikimą, sunku žodžiu reikšti mintis, suprasti ir vartoti sakytinę kalbą. Tai gali turėti įtakos jų socialinei ir emocinei gerovei, taip pat akademinei sėkmei mokykloje ir profesinėje veikloje suaugus.

Kalbos raidos sutrikimo požymiai įvairiais žmogaus amžiaus tarpsniais

„Ankstyvajame amžiuje, t.y. nuo gimimo iki 2 metų, vertėtų atkreipti dėmesį į galimus ankstyvuosius sutrikimo raiškos požymius, tokius kaip ribotas poreikis bendrauti, sunkumai suprasti artimiausios aplinkos daiktų pavadinimus, menka tariamų garsų įvairovė, nepakankami judesių mėgdžiojimo gebėjimai, vėluojantis pirmųjų žodžių tarimas ir lėtesnė motorikos – sėdėjimo, ropojimo ir vaikščiojimo raida. Kalbos raidos sutrikimas įprastai nustatomas apie 5-uosius vaiko gyvenimo metus, todėl ikimokykliniame amžiuje šio sutrikimo požymiai yra ryškiausi.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-6 m.), turintiems kalbos raidos sutrikimą, būdingi kalbos supratimo sunkumai: nepakankami atidaus klausymosi ir dėmesio įgūdžiai, vaikams sunku suprasti žodines instrukcijas, todėl jie stengiasi suprasti žodinę kalbą, remdamiesi kalbančiojo gestais ar mimika, jiems būdingas kalbėjimas atsakant į klausimą jo pakartojimu. Taip pat stebimi kalbos išraiškos ypatumai: vaikams reiškiant mintis sunku parinkti tinkamą žodį, jiems sunku sudaryti sakinius, formuluoti mintis, reikšti idėjas ir pasakoti, taip pat jų kalboje gausu gramatinių klaidų, kalbėjimas gali būti neaiškus, sunkiau suprantamas aplinkiniams“, – sako VDU Švietimo akademijos, Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros dėstytoja, logopedė doc. dr. D. Kairienė.

D.Kairienė

Pasak jos, šį sutrikimą turinčių vaikų simboliniai žaidimai dažnai neišplėtoti dėl vaizduotės trūkumų. Žemesnio lygmens kalbiniai gebėjimai lemia sėkmingo ugdymo(si) bei socialinių santykių palaikymo trukdžius: sudėtinga pradėti ir palaikyti pokalbį, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.

Turi ribotą žodyną, sunkiai formuluoja mintis

Mokykliniame amžiuje vaikai geba vartoti kalbą, ji iš esmės išplėtota, tačiau kalbos raidos sutrikimo požymiai pasireiškia jau kitu lygmeniu.

VDU dėstytoja, logopedė dr. S. Daniutė teigia, kad šie vaikai vis dar turi ribotą žodyną, sunkiai formuluoja mintis, pasakoja, jiems būdingas daugiažodžiavimas, gausiai vartojami įterpiniai, šiems vaikams sunku dalyvauti diskusijose. Kalbos supratimo trūkumai pasireiškia suprantant ir įsimenant naujas sudėtingas sąvokas, literatūrinę kalbą, humorą, perkeltines reikšmes ir dviprasmybes.

„Dėl sudėtingėjančio, abstraktesnio kalbos turinio bei sakytinės ir rašomosios informacijos supratimo sunkumų vaikams kyla akademinių dalykų – skaitymo, rašymo, matematikos, užsienio kalbų mokymosi sunkumų. Vaikams būdingas žemas raštingumo lygmuo. Moksliniuose šaltiniuose nurodoma, jog asmenys, turintys kalbos neišsivystymą, 6 kartus dažniau patiria reikšmingų skaitymo ir rašymo mokymosi sunkumų bei 4 kartus dažniau matematikos mokymosi sunkumų. Taip pat net 12 kartų dažniau susiduria su visais šiais sunkumais kartu“, – akcentuoja dr. S. Daniutė.

Suaugę asmenys, turintys kalbos raidos sutrikimą, gali sėkmingai save realizuoti įvairioje veikloje, tačiau, nepaisant to, gali susidurti su sunkumais dalyvaujant tiek socialiniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje. Šiems asmenims studijuojant kalbines disciplinas prireikia didesnių pastangų, kyla sunkumų suprantant sudėtingus paaiškinimus, kompleksinę informaciją, dalyvaujant diskusijose, aiškiai perteikiant mintį sakiniais, pasakojant. Profesinėje veikloje gali būti sunkiau analizuoti ir interpretuoti įvairias situacijas, tinkamai vykdyti profesines pareigas, taikyti informacines technologijas komunikacijos tikslais.

Kaip pagelbėti?

Kalbos raidos sutrikimą turintys vaikai ir paaugliai sėkmingai mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau jiems būtina užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą. Anot pašnekovių, įprastai mūsų šalyje šios grupės vaikams ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje teikiama logopedo pagalba. Jeigu pradėjus lankyti mokyklą vaikui greta kalbos mokymosi sunkumų nustatomi specifiniai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimai, būtina ir specialiojo pedagogo pagalba.

Dėstytojos, logopedės dr. D. Kairienės teigimu, siekiant sėkmingos vaikų, turinčių kalbos raidos sutrikimų, įtraukties ugdymo įstaigose, turėtų būti teikiama ne tik individuali ir grupinė pagalba specialisto kabinete, bet ir užtikrinama pagalba klasėje ar grupėje. Jiems gali prireikti tiek logopedinės pagalbos, tiek ugdymo proceso dalyvių – vaiko, šeimos narių, pedagogų, specialistų ir bendraklasių – bendradarbiavimo ir atsakomybių pasidalijimo.

Kitaip tariant, ne ką mažiau svarbus vaidmuo šių vaikų ir paauglių ugdyme tenka ir pedagogams, t. y. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinių klasių, dalykų mokytojams. Pedagogams, ugdantiems kalbos raidos sutrikimų turinčius asmenis, kasdienėje veikloje tikslinga taikyti kompensacines (pastoliavimo) strategijas, padedančias „apeiti“ kalbos mokymosi kliūtis.

„Kaip tai padaryti? Visų pirma, sumažinkime ar apribokime foninį triukšmą, pavyzdžiui, uždarykime duris ir langus, skatinkime vienu metu klasėje ar grupėje kalbėti tik vienam asmeniui. Siekiant, jog vaikui būtų lengviau sukaupti ir išlaikyti klausos dėmesį bei apdoroti kalbą, parinkime jam tinkamą  sėdėjimo vietą klasėje ar grupėje, t. y. arčiau mokytojo, atokiau nuo triukšmingos aplinkos, kartu su jį palaikančiu bendraamžiu, su kuriuo, esant poreikiui, galėtų kartu atlikti užduotį, paprašyti pagalbos, paklausti“, – pataria logopedė D. Kairienė.

Ji taip pat pataria taikyti vizualų tvarkaraštį, dienos ar pamokos veiklų sąrašą, kurį reiktų reguliariai atnaujinti, pašalinant arba išbraukiant atliktas užduotis. Svarbu vartoti paprastus žodžius ir trumpus sakinius, kalbėti lėtai, vengti paslėptų reikšmių, abstrakčių žodžių, pernelyg ilgo kalbėjimo, tarp pagrindinių dalykų ir idėjų paaiškinimo daryti pertraukas: „Pateikę reikiamą informaciją, ją apibendrinkime. Jeigu reikia, pakartokime, net ir keletą kartų.  Siekiant pastiprinti tai, ką turėjome omenyje, kalbėdami žodžiu naudokime gestus, akcentuokime svarbiausius žodžius“.

Tikslingos kompensacinės strategijos 

Atsižvelgiant į vaiko amžių, kalbos sutrikimo pobūdį, sudėtingumą, gretutinius mokymosi sutrikimus ir kt. ypatumus, gali būti taikomos kompensacinės strategijos, tikslingai pritaikomos kiekvienu individualiu asmens atveju. Jos gali apimti užduočių diferencijavimą, vertinimo pritaikymą, mokymąsi mokytis, organizuoti ir planuoti, mokymosi motyvacijos palaikymą, socialinės sąveikos skatinimą ir pan. Dr. S. Daniutė pateikia keletą tikslingų kompensacinių strategijų pavyzdžių.

S. Daniute

Specialistė pataria sumažinti testų, atsiskaitymų, klasės ir namų darbų užduočių apimtį, klausimų skaičių arba skirti papildomo laiko joms atlikti. Žodinę informaciją rekomenduojama papildyti vaizdinėmis priemonėmis: grafikais, schemomis, paveikslais, sąvokų žemėlapiais, klausimų, sutrumpintų taisyklių kortelėmis ar užrašymu lentoje.

„Leiskime atlikti alternatyvias atsiskaitymo užduotis, pavyzdžiui, vietoje atsakinėjimo žodžiu vaikas gali atlikti testą. Jeigu yra poreikis, sudarykime sąlygas testus, atsiskaitymus atlikti individualiai, su logopedu ar specialiuoju pedagogu.  Kalbos mokymosi sunkumai (sąvokų stoka, vyraujantys negebėjimas sklandžiai formuluoti ir reikšti mintis, pasakoti ir pan.) neturėtų daryti įtakos įvertinimui. Reiktų skirti papildomą laiką vaikui apdoroti informaciją ir išsakyti savo mintims, palaikyti akių kontaktą.

Kai vaikas suklysta kalbėdamas, atsakykime į tai pakartodami pasakytą žodį ar sakinį teisingai, bet tuo pačiu ir pozityviai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas pasakė „Aš vakar einu į parduotuvę“, galime atsakyti „Puiku, tu vakar ėjai į parduotuvę. Ką nusipirkai?“. Taip pat galime papildyti, išplėsti vaiko klaidingai pasakytą sakinį, pridėdami vieną ar du papildomus žodžius. Tai padeda vaikams mokytis naujų žodžių ir kalbėti ilgesniais sakiniais“, – akcentuoja S. Daniutė.

Anot jos, ruošiantis atsiskaitymams, pasiekimų patikrinimams, svarbu mokyti vaikus nusistatyti prioritetus, lavinti laiko planavimo ir valdymo įgūdžius, mokyti pasitikrinti savo rašto darbą, pastebėti ir išsitaisyti klaidas: „Pateikime vaizdinius pavyzdžius, mokykime užsirašyti, pasibraukti ar kitaip pasižymėti esminę informaciją – taisykles, įvykių datas, sąvokas, jų paaiškinimus. Sudarykime sąlygas kurti palaikančius ir pasitikėjimu pagrįstus santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Pabrėžkime vaiko stiprybes ir daromą individualią pažangą bei neakcentuokime nesėkmių. Sudarykime sąlygas patirti mokymosi sėkmę“.