Edukologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas

Skelbiamas edukologijos mokslo krypties disertacijų temų ir doktorantų vadovų konkursas 2024 metams. Prašymus dalyvauti konkurse ir dokumentus galima teikti nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. vasario 20 d.

Edukologijos mokslo kryptyje

Dokumentai disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursui priimami el. paštu doktorantura@vdu.lt

Vytauto Didžiojo universitetas Universiteto g. 8A-203, Akademija, Kauno raj. Kontaktinis asmuo – Rasa Andrišiūnaitė, tel. (8 37) 209 815, vidinis: 4308, +37061921615 el. paštas rasa.andrisiunaite@vdu.lt. Dokumentų priėmimo laikas: 9.00–16.00

Skelbiami VDU Švietimo akademijos tarybos nario rinkimus į vieną laisvą į Švietimo akademijos tarybą

Atsilaisvinus vienai Švietimo akademijos Tarybos nario vietai, vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos nuostatų patvirtintų 2019 m. sausio 31d., VDU senato nutarimu Nr.1-4 punktu ir VDU Švietimo akademijos tarybos sudarymo ir narių atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2019 m. sausio 31 d. VDU senato nutarimu Nr. 1-5, skelbiami VDU Švietimo akademijos tarybos nario rinkimus į vieną laisvą į Švietimo akademijos tarybą.

2023 m. gruodžio 11 d. 15.00 val. vyks Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas, kuriame bus renkamas(a) Mokytojų rengimo instituto atstovas(ė) į VDU Švietimo akademijos tarybos vieną laisvą vietą. Akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, naudojantis nuotolinio posėdžio platforma Microsoft Teams. Rinkimo teisę deleguoti ir rinkti kandidatus nuo Mokytojų rengimo instituto turi pedagoginiai ir mokslo darbuotojai.

Siūlymai (pasisiūlymai) dėl 1 kandidato į Švietimo akademijos tarybą teikiami kancleriui ir Tarybos sekretoriui iki 2023 m. gruodžio 8 d., 12 val., T. Ševčenkos g. 31-206, Vilniuje paštu arba elektroniniu būdu: lina.kaminskiene@vdu.lt  ir jolanta.smoriginiene@vdu.lt

Išsamesnę informaciją rasite priede (VDU Švietimo akademijos kanclerio 2023 m. lapkričio 28 d. potvarkis „Dėl VDU Švietimo akademijos tarybos nario rinkimų“).

 

Vilniuje moksleiviai susibūrė į konferenciją, kur kalbėjo nuo Antikos iki roboto

Lapkričio 24 d., VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyko 7-12 klasių moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“.

Konferencijoje moksleiviai galėjo išgirsti nuomonės formuotojo, video tinklaraštininko Pauliaus Mikolaičio, Paul de Miko pranešimą apie profesinio kelio pasirinkimą ir kodėl mokykloje reikia mokytis įvairių disciplinų.

Moksleiviai pristatė savo pranešimus ir projektus apie asmeninius finansus, kodėl mokykloje turi domėtis investavimu ir verslo kūrimu, robotus (automatonus) Antikoje, savo mokymosi įstaigos eksterjerą, McGills programos įtaką liemens raumenims, dalyvaujamo biudžeto iniciatyvos vykdymą savo gimnazijoje, tarptautinio bakalaureato programos patirtį.

Po pranešimų ir pertraukos moksleiviai dalyvavo teatro ir šokio dirbtuves, kurias organizavo VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos studentai.

 

VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas kviečia į metodologijos seminarų ciklą „Metodologiniai suvožtiniai“

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas tęsia mokslo metodologijos kompetencijų plėtojimo veiklą, kuria siekia prisidėti prie vykdomų tyrimų kokybės – mokslo metodologijos seminarų ciklo „Metodologiniai suvožtiniai”.

Metafora „suvožtinis“ pasirinkta neatsitiktinai. Suvožtiniai asocijuojasi su tipiniu įvaizdžiu, daugiasluoksniškumu, optimaliu laiku, skirtu pavalgymui, bei sotumui.

„Metodologiniai suvožtiniai”, kuriuos siūlo Edukologijos tyrimų institutas yra:

  • daugiasluoksniai – seminarai yra universalūs, nes orientuojasi į įvairialypes auditorijas, kuriose kviečiami dalyvauti socialinių, humanitarinių, sveikatos mokslų, menų sričių atstovai, empiriškai tiriantys įvairius fenomenus;
  • optimalaus laiko – seminarai yra trumpalaikiai, vieno seminaro trukmė – keturios astronominės valandos;
  • patogūs – vyksta nuotoliniu būdu, o tai reiškia, kad galite prisijungti iš bet kurios Jums patogios vietos ir dalyvauti;
  • kokybiški – seminarų vedėjai yra konkrečios temos ekspertai (mokslininkai, doktorantai), turintys tarptautines ir nacionalines patirtis;
  • inovatyvūs – seminarų temos yra novacijos, susijusios su praktiniais metodologiniais veiksmais atliekant empirinius tyrimus;
  • kainos ir kokybės santykis – seminarų vedėjai dalijasi autoriniu intelektiniu turtu, kurį vertiname atsižvelgdami jautriai į auditorijos daugiasluoksniškumą.

Kviečiame seminaruose dalyvauti tyrėjus (magistrantus, magistrus), doktorantus, mokslininkus, o ir praktikus, kurių veiklose tyrimų randasi vis daugiau, o jų atlikimo informacijos suprantama ne dažnai randama.

Respublikinėje konferencijoje daugiau nei 300 dalyvių klausėsi pranešimų apie vaiko gerovės užtikrinimą ugdyme

Lapkričio 8d.,  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje salėjeKaune  Švietimo akademija ir Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba organizavo respublikinę konferenciją „Kartu siekiant vaiko gerovės“, kurioje dalyvavo beveik 300 dalyvių: pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, ugdymo įstaigų vadovų. Dalyvius pasveikino VDU studijų prorektorė Simona Pilkienė, Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos direktorė Gita Žukovskienė.

Pranešėjai analizavo įtraukties, vaiko gerovės užtikrinimo ir švietimo pagalbos klausimus ne tik iš įvairių mokslų, bet ir iš įvairių ugdymo dalyvių perspektyvos. Išryškinti mokyklų vadovų matomi sisteminiai iššūkiai,  aptarti moksliniais tyrimais bei įrodymais grįsti galimi ugdymo sprendimai, rekomenduojami taikyti praktiniai ugdymo metodai ir pagalbos būdai. Analizuotos  pedagogo psichologinio atsparumo ir asmeninės gerovės stiprinimo priemonės, kurios būtinos sėkmingai ugdomajai veiklai.

 

Tarptautinėje konferencijoje bus kalbama apie Ukrainos aukštojo mokslo integraciją

Prieš daugiau nei metus, vasario 24-ąją, prasidėjus plataus masto Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, visi atsibudome kitoje realybėje. Tų pačių metų vasarą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, Vilniuje, Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių Dianos Nausėdienės ir Olenos Zelenskos iniciatyva buvo įsteigtas Ukrainos centras. Tai humanitarinės pagalbos ir švietimo erdvė, kurioje per metus apsilankė daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, daugiau nei 4 tūkstančiai ukrainiečių mokėsi lietuvių ir anglų kalbų. Centre lankosi aukšto rango svečių, vyksta įvairių renginių.  

„Nuo karo pradžios Vytauto Didžiojo universitetas priėmė daugiau nei 300 studentų iš Ukrainos ir dalis jų savo laisvalaikį skiria savanoriavimui Ukrainos centre. Anot jų, savanoriavimas – geriausias būdas palaikyti ryšį su tėvyne, išsaugoti savo šalies, apie kurios pergalę ir atstatymą svajoja kiekvienas ukrainietis, tradicijas bei kultūrą.  

 Nors Ukrainos centras buvo įkurtas ukrainiečių bendruomenei telkti, jis tapo reikšmingu kultūrinės diplomatijos centru, padedančiu Ukrainai eurointegraciniuose procesuose ir plėtojančiu jos akademinį potencialą“, – sako VDU rektorius Juozas Augutis. 

2022-aisiais Vytauto Didžiojo universiteto iniciatyva Mariupolio universitetas buvo priimtas į Europos universitetų aljansą „Transform4Europe“. Narystė aljanse atvėrė prieigą prie tarpdisciplininių ir tarptautinių švietimo programų, inovatyvios mokymo ir mokymosi aplinkos, naujų mobilumo modelių, glaudaus universitetų, įmonių ir kitų pagrindinių suinteresuotųjų šalių iš regionų bendradarbiavimo, kalbų mokymosi, tarptautinių tyrimų. 

Tad VDU kartu su Lietuvos Respublikos Prezidentūra ir Ukrainos ambasada Lietuvoje organizuoja tarptautinę konferenciją „Aukštasis mokslas globalių neramumų verpetuose: Europinės tinklaveikos ir integracijos galimybės“, kur Lietuvos, Ukrainos, Europos komisijos, Suomijos, Šveicarijos bei kitų šalių aukštųjų mokyklų ekspertai, tyrėjai dalinsis patirtimi bei diskutuos apie pagalbą Ukrainos universitetams ir jų integraciją Europos sąjungos aukštosiose mokyklose. 

„Iššūkiai, su kuriais susiduria aukštasis mokslas, neapsiriboja valstybių sienomis, tad mūsų gebėjimas juos įveikti ir pasinaudoti galimybėmis priklauso nuo mūsų bendradarbiavimo ir integracijos. Tikiu, kad ši konferencija pasitarnaus kuriant aljansus, strategijas ir inovacijas, kurios paskatins didesnę aukštojo mokslo integraciją, atsparumą ir aktualumą šiandieniame pasaulyje“, – teigia VDU rektorius. 

 Konferencija vyks lapkričio 16 d., ketvirtadienį, 10 val., VDU Švietimo akademijoje Vilniuje esančiame Ukrainos centre. Konferencija vyks anglų kalba, jos tiesioginę transliaciją bus galima stebėti per platformą „YouTube“.  

 

 

Kas antras vaikas, turintis šį sutrikimą, mokykliniame amžiuje patiria mokymosi sunkumų

Kalbos raidos sutrikimas yra vienas labiausiai paplitusių sutrikimų pasaulyje – jis nustatomas maždaug 1 iš 14 asmenų, vadinasi, jei vienoje klasėje mokosi apie 30 mokinių, bent 2 vaikai patiria kalbos mokymosi sunkumų.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos, Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros dėstytojų, logopedžių dr. Simonos Daniutės ir doc. dr. Daivos Kairienės, kalbos raidos sutrikimas įprastai pasireiškia ikimokykliniame amžiuje, tačiau gali išlikti visą likusį gyvenimą. Specialistės pateikia praktines rekomendacijas, kaip galima padėti šį sutrikimą turintiems vaikams sėkmingai įsitraukti į ugdymosi procesą.

Pirmą kartą prisijungė ir Lietuva

Kalbos raidos sutrikimo supratimo diena jau septintus metus minima visame pasaulyje, dalyvaujant daugiau nei 40 šalių. Šiemet prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė ir Lietuva – spalio 20-ąją VDU ir Lietuvos logopedų asociacija (LLA) sukvietė švietimo politikos atstovus, logopedus, pedagogus, tėvus (globėjus) ir kitus suinteresuotus asmenis atkreipti dėmesį į šį sutrikimą, t.y. pastebėti, su kokiais sunkumais susiduria šių sutrikimų turintys asmenys, diskutuoti apie apibrėžties ir lietuvių kalba vartojamų sąvokų atnaujinimo poreikį, švietimo pagalbos prieinamumo ir kokybės gerinimą.

2023 m. šios dienos šūkiu – kalbos raidos sutrikimas visame pasaulyje! Šiuo šūkiu siekiama pabrėžti, jog kalbos raidos sutrikimas gali pasireikšti kiekvienoje pasaulio šalyje bei turėti  įtakos asmenims, nepaisant jų amžiaus, lyties, kalbos ar etniškumo.

Turi įtakos socialinei ir emocinei gerovei

Lietuvoje kalbos raidos sutrikimas įprastai įvardijamas kaip kalbos neišsivystymas. Jis apibrėžiamas visos kalbos komponentų mokymosi sunkumais, esant nesutrikusiai klausai, regai ir intelekto raidai.

Pasak VDU specialisčių, kalbos raidos sutrikimas įprastai pasireiškia ikimokykliniame amžiuje, tačiau tai yra ilgalaikis sutrikimas, kurio požymiai gali išlikti ir suaugus. Asmenims, turintiems kalbos raidos sutrikimą, sunku žodžiu reikšti mintis, suprasti ir vartoti sakytinę kalbą. Tai gali turėti įtakos jų socialinei ir emocinei gerovei, taip pat akademinei sėkmei mokykloje ir profesinėje veikloje suaugus.

Kalbos raidos sutrikimo požymiai įvairiais žmogaus amžiaus tarpsniais

„Ankstyvajame amžiuje, t.y. nuo gimimo iki 2 metų, vertėtų atkreipti dėmesį į galimus ankstyvuosius sutrikimo raiškos požymius, tokius kaip ribotas poreikis bendrauti, sunkumai suprasti artimiausios aplinkos daiktų pavadinimus, menka tariamų garsų įvairovė, nepakankami judesių mėgdžiojimo gebėjimai, vėluojantis pirmųjų žodžių tarimas ir lėtesnė motorikos – sėdėjimo, ropojimo ir vaikščiojimo raida. Kalbos raidos sutrikimas įprastai nustatomas apie 5-uosius vaiko gyvenimo metus, todėl ikimokykliniame amžiuje šio sutrikimo požymiai yra ryškiausi.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams (2-6 m.), turintiems kalbos raidos sutrikimą, būdingi kalbos supratimo sunkumai: nepakankami atidaus klausymosi ir dėmesio įgūdžiai, vaikams sunku suprasti žodines instrukcijas, todėl jie stengiasi suprasti žodinę kalbą, remdamiesi kalbančiojo gestais ar mimika, jiems būdingas kalbėjimas atsakant į klausimą jo pakartojimu. Taip pat stebimi kalbos išraiškos ypatumai: vaikams reiškiant mintis sunku parinkti tinkamą žodį, jiems sunku sudaryti sakinius, formuluoti mintis, reikšti idėjas ir pasakoti, taip pat jų kalboje gausu gramatinių klaidų, kalbėjimas gali būti neaiškus, sunkiau suprantamas aplinkiniams“, – sako VDU Švietimo akademijos, Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros dėstytoja, logopedė doc. dr. D. Kairienė.

D.Kairienė

Pasak jos, šį sutrikimą turinčių vaikų simboliniai žaidimai dažnai neišplėtoti dėl vaizduotės trūkumų. Žemesnio lygmens kalbiniai gebėjimai lemia sėkmingo ugdymo(si) bei socialinių santykių palaikymo trukdžius: sudėtinga pradėti ir palaikyti pokalbį, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.

Turi ribotą žodyną, sunkiai formuluoja mintis

Mokykliniame amžiuje vaikai geba vartoti kalbą, ji iš esmės išplėtota, tačiau kalbos raidos sutrikimo požymiai pasireiškia jau kitu lygmeniu.

VDU dėstytoja, logopedė dr. S. Daniutė teigia, kad šie vaikai vis dar turi ribotą žodyną, sunkiai formuluoja mintis, pasakoja, jiems būdingas daugiažodžiavimas, gausiai vartojami įterpiniai, šiems vaikams sunku dalyvauti diskusijose. Kalbos supratimo trūkumai pasireiškia suprantant ir įsimenant naujas sudėtingas sąvokas, literatūrinę kalbą, humorą, perkeltines reikšmes ir dviprasmybes.

„Dėl sudėtingėjančio, abstraktesnio kalbos turinio bei sakytinės ir rašomosios informacijos supratimo sunkumų vaikams kyla akademinių dalykų – skaitymo, rašymo, matematikos, užsienio kalbų mokymosi sunkumų. Vaikams būdingas žemas raštingumo lygmuo. Moksliniuose šaltiniuose nurodoma, jog asmenys, turintys kalbos neišsivystymą, 6 kartus dažniau patiria reikšmingų skaitymo ir rašymo mokymosi sunkumų bei 4 kartus dažniau matematikos mokymosi sunkumų. Taip pat net 12 kartų dažniau susiduria su visais šiais sunkumais kartu“, – akcentuoja dr. S. Daniutė.

Suaugę asmenys, turintys kalbos raidos sutrikimą, gali sėkmingai save realizuoti įvairioje veikloje, tačiau, nepaisant to, gali susidurti su sunkumais dalyvaujant tiek socialiniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje. Šiems asmenims studijuojant kalbines disciplinas prireikia didesnių pastangų, kyla sunkumų suprantant sudėtingus paaiškinimus, kompleksinę informaciją, dalyvaujant diskusijose, aiškiai perteikiant mintį sakiniais, pasakojant. Profesinėje veikloje gali būti sunkiau analizuoti ir interpretuoti įvairias situacijas, tinkamai vykdyti profesines pareigas, taikyti informacines technologijas komunikacijos tikslais.

Kaip pagelbėti?

Kalbos raidos sutrikimą turintys vaikai ir paaugliai sėkmingai mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, tačiau jiems būtina užtikrinti tinkamą pagalbą ir paramą. Anot pašnekovių, įprastai mūsų šalyje šios grupės vaikams ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje teikiama logopedo pagalba. Jeigu pradėjus lankyti mokyklą vaikui greta kalbos mokymosi sunkumų nustatomi specifiniai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimai, būtina ir specialiojo pedagogo pagalba.

Dėstytojos, logopedės dr. D. Kairienės teigimu, siekiant sėkmingos vaikų, turinčių kalbos raidos sutrikimų, įtraukties ugdymo įstaigose, turėtų būti teikiama ne tik individuali ir grupinė pagalba specialisto kabinete, bet ir užtikrinama pagalba klasėje ar grupėje. Jiems gali prireikti tiek logopedinės pagalbos, tiek ugdymo proceso dalyvių – vaiko, šeimos narių, pedagogų, specialistų ir bendraklasių – bendradarbiavimo ir atsakomybių pasidalijimo.

Kitaip tariant, ne ką mažiau svarbus vaidmuo šių vaikų ir paauglių ugdyme tenka ir pedagogams, t. y. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinių klasių, dalykų mokytojams. Pedagogams, ugdantiems kalbos raidos sutrikimų turinčius asmenis, kasdienėje veikloje tikslinga taikyti kompensacines (pastoliavimo) strategijas, padedančias „apeiti“ kalbos mokymosi kliūtis.

„Kaip tai padaryti? Visų pirma, sumažinkime ar apribokime foninį triukšmą, pavyzdžiui, uždarykime duris ir langus, skatinkime vienu metu klasėje ar grupėje kalbėti tik vienam asmeniui. Siekiant, jog vaikui būtų lengviau sukaupti ir išlaikyti klausos dėmesį bei apdoroti kalbą, parinkime jam tinkamą  sėdėjimo vietą klasėje ar grupėje, t. y. arčiau mokytojo, atokiau nuo triukšmingos aplinkos, kartu su jį palaikančiu bendraamžiu, su kuriuo, esant poreikiui, galėtų kartu atlikti užduotį, paprašyti pagalbos, paklausti“, – pataria logopedė D. Kairienė.

Ji taip pat pataria taikyti vizualų tvarkaraštį, dienos ar pamokos veiklų sąrašą, kurį reiktų reguliariai atnaujinti, pašalinant arba išbraukiant atliktas užduotis. Svarbu vartoti paprastus žodžius ir trumpus sakinius, kalbėti lėtai, vengti paslėptų reikšmių, abstrakčių žodžių, pernelyg ilgo kalbėjimo, tarp pagrindinių dalykų ir idėjų paaiškinimo daryti pertraukas: „Pateikę reikiamą informaciją, ją apibendrinkime. Jeigu reikia, pakartokime, net ir keletą kartų.  Siekiant pastiprinti tai, ką turėjome omenyje, kalbėdami žodžiu naudokime gestus, akcentuokime svarbiausius žodžius“.

Tikslingos kompensacinės strategijos 

Atsižvelgiant į vaiko amžių, kalbos sutrikimo pobūdį, sudėtingumą, gretutinius mokymosi sutrikimus ir kt. ypatumus, gali būti taikomos kompensacinės strategijos, tikslingai pritaikomos kiekvienu individualiu asmens atveju. Jos gali apimti užduočių diferencijavimą, vertinimo pritaikymą, mokymąsi mokytis, organizuoti ir planuoti, mokymosi motyvacijos palaikymą, socialinės sąveikos skatinimą ir pan. Dr. S. Daniutė pateikia keletą tikslingų kompensacinių strategijų pavyzdžių.

S. Daniute

Specialistė pataria sumažinti testų, atsiskaitymų, klasės ir namų darbų užduočių apimtį, klausimų skaičių arba skirti papildomo laiko joms atlikti. Žodinę informaciją rekomenduojama papildyti vaizdinėmis priemonėmis: grafikais, schemomis, paveikslais, sąvokų žemėlapiais, klausimų, sutrumpintų taisyklių kortelėmis ar užrašymu lentoje.

„Leiskime atlikti alternatyvias atsiskaitymo užduotis, pavyzdžiui, vietoje atsakinėjimo žodžiu vaikas gali atlikti testą. Jeigu yra poreikis, sudarykime sąlygas testus, atsiskaitymus atlikti individualiai, su logopedu ar specialiuoju pedagogu.  Kalbos mokymosi sunkumai (sąvokų stoka, vyraujantys negebėjimas sklandžiai formuluoti ir reikšti mintis, pasakoti ir pan.) neturėtų daryti įtakos įvertinimui. Reiktų skirti papildomą laiką vaikui apdoroti informaciją ir išsakyti savo mintims, palaikyti akių kontaktą.

Kai vaikas suklysta kalbėdamas, atsakykime į tai pakartodami pasakytą žodį ar sakinį teisingai, bet tuo pačiu ir pozityviai. Pavyzdžiui, jeigu vaikas pasakė „Aš vakar einu į parduotuvę“, galime atsakyti „Puiku, tu vakar ėjai į parduotuvę. Ką nusipirkai?“. Taip pat galime papildyti, išplėsti vaiko klaidingai pasakytą sakinį, pridėdami vieną ar du papildomus žodžius. Tai padeda vaikams mokytis naujų žodžių ir kalbėti ilgesniais sakiniais“, – akcentuoja S. Daniutė.

Anot jos, ruošiantis atsiskaitymams, pasiekimų patikrinimams, svarbu mokyti vaikus nusistatyti prioritetus, lavinti laiko planavimo ir valdymo įgūdžius, mokyti pasitikrinti savo rašto darbą, pastebėti ir išsitaisyti klaidas: „Pateikime vaizdinius pavyzdžius, mokykime užsirašyti, pasibraukti ar kitaip pasižymėti esminę informaciją – taisykles, įvykių datas, sąvokas, jų paaiškinimus. Sudarykime sąlygas kurti palaikančius ir pasitikėjimu pagrįstus santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Pabrėžkime vaiko stiprybes ir daromą individualią pažangą bei neakcentuokime nesėkmių. Sudarykime sąlygas patirti mokymosi sėkmę“.

 

 

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos geriausių disertacijų konkurse laimėjo VDU Švietimo akademijos dėstytoja dr. B. Vitytė

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga skelbia geriausių disertacijų 2022 m. konkurso laureatus. 2023 m. konkursui buvo pateiktos 108 disertacijos apgintos 2022 m.: 64 darbai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio, 44 – humanitarinių ir socialinių mokslų bei menų srityse. Nuo šių metų vasario 27 d. iki lapkričio 21 d. vyko I ir II disertacijų vertinimo etapai, kuriuose sudalyvavo 193 ekspertų, kurių metų atrinkome 10 geriausių disertacijų, apgintų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, ir 2 Lietuvos piliečių disertacijas, apgintas užsienio mokslo ir studijų institucijose.

Tarp geriausių mokslinių disertacijų autorių – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojos dr. Birutės Vitytės disertacija „LIBERTÉ vs SECURITÉ ir AUTOCRATIE: Grindžiamoji teorija apie stereotipizavimą kaip skaitmeniniais žaidimais grindžiamo vizualiųjų menų mokymosi iššūkį” (Edukologija),  prof. dr. Ona Monkevičienė.

Lapkričio 29 d. 11 val. LR Prezidentūroje laureatai bus apdovanoti Prezidento Gitano Nausėdos.

 

 

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduoto pareigas pradėjo eiti dr. Mindaugas Nefas

Nuo lapkričio 8 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojo pareigas pradėjo eiti humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Nefas. Jis pakeitė iki šiol šias pareigas ėjusį prof. Algirdą Raslaną, neseniai išrinktą Kupiškio rajono savivaldybės meru.

Pastaruosius 2,5 metų M. Nefas vadovavo VDU licėjui „Sokratus“, jis yra ilgametis istorijos mokytojas metodininkas, nuo 2011 m. – pradėjo dirbti dėstytoju buvusiame Lietuvos edukologijos universitete, nuo 2018 m. VDU Švietimo akademijos lektorius. Profesinė M. Nefo patirtis itin įvairiapusiška: jis dirbęs ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuose, yra sukaupęs solidžią patirtį tiek pedagoginėje, tiek akademinėje veikloje. VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojo pareigas jis priėmė kaip didelį iššūkį visų pirma sau pačiam.

„Taip jau sutapo, jog visai neseniai nusprendžiau palikti administracines pareigas mokykloje – atsisveikinau su VDU licėjaus „Sokratus“ direktoriaus ugdymui pozicija. Nors darbas man patiko ir puikiai sekėsi, tačiau norėjosi pokyčių, daugiau laiko skirti mokslinei bei pedagoginei veiklai. Sudomino ambicingi tikslai, kuriuos kelia VDU Švietimo akademijos bendruomenė. Ateinu čia kaip patyręs komandos žaidėjas, turėdamas platų akiratį, įvairių patirčių ir naujų įžvalgų – esu pasiryžęs ne tik tęsti jau pradėtus darbus, bet ir imtis netradicinių sprendimų, jog dar labiau sustiprėtume. Tikiuosi, pateisinsiu lūkesčius. Šios pareigos neabejotinai man pačiam yra didelis iššūkis, tačiau mano kelias ir yra ten, kur yra iššūkių“, – prisipažino M. Nefas.

Tai, kad šiandien mokytojo kelią renkasi gerokai mažiau studentų, nei jų reikia ugdymo įstaigoms, M. Nefas vadina viena didžiausių problemų švietime. Pasak jo, šiandieniniai studentai yra visiškai kitokie, nei buvo stojantieji į universitetus prieš 10 metų. Tad viena prioritetinių komandos užduočių – dažniau eiti į mokyklas, būti šalia mokinių ir mokytojų, jiems patarti, padėti mokytis ir tobulėti, suprantama kalba skleisti žinias apie švietimo iššūkius, inovacijas ir perspektyvas, taip pat vykdyti mokslinius tyrimus, kurie būtų naudojami praktikoje, o ne atgultų į stalčius.

„Švietimo akademijos dėstytojai ir mokslininkai turi būti pagrindinė ekspertinė grupė, kuri pristato ir paaiškina visuomenei svarbiausias švietimo aktualijas, nagrinėja galimus problemų sprendimo būdus. Esame Kaune ir Vilniuje, tad turime megzti dialogą su visuomene, moksleiviais, mokytojais. Trumpai tariant, turime ne tik turėti didelius raumenis, bet ir mokėti juos tinkamai panaudoti. Laikai, kai užtekdavo ištarti „mokytoju būti svarbu ir reikalinga“, jau seniai praeityje. Turime keistis“, – neabejoja M. Nefas.

 

Kaune vyks 7-12 klasių moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija kviečia 7-12 klasių moksleivius dalyvauti konferencijoje „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“.

Gruodžio 14 d., ketvirtadienį, 10 val. konferencija vyks VDU Švietimo akademijoje Kaune (K. Donelaičio g. 52, Kaune).

Konferencija skirta 7–12 klasių moksleiviams. Konferencijos tikslas – sukurti sąlygas aukštą motyvaciją turinčių mokinių gabumams ir kūrybiškumui atsiskleisti STEAM, filosofijos, etikos, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, istorijos ir geografijos, teatro, šokio, muzikos srityse; ugdyti/stiprinti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas gilinantis į socialines, kultūrines ir pilietines problemas, skatinti kaupti patirtį rengiant ir pristatant projektines veiklas, tiriamuosius bei kūrybinius darbus, pranešimus savo interesų srityje, patirti tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą akademinėje aplinkoje.

Konferencijoje įvadinį pranešimą skaitys  tinklaraštininkas,  nuomonės formuotojas, Paulius Mikolaitis, visiems geriau žinomas kaip Paul de Miko.

Kviečiame moksleivius registruotis kaip pranešėjams arba dalyviams. Pranešėjai gali parengti pristatymus, projektus, pranešimus, kurie bus sugrupuoti į sekcijas:

  • Socialinių mokslų (geografija ir istorija);
  • STEAM (matematika, biologija, chemija, technologijos, fizika, informacinės technologijos);
  • Lietuvių kalbos ir literatūros;
  • Užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir kt.; moksleiviai gali rengti pranešimus užsienio kalba);
  • Menų (dailės, muzikos. Dailės – vizualinė raiška ir kompozicija (nupiešto paveikslo ar darbų portfolio pristatymas. Muzika – muzikiniai gebėjimai (grojimas instrumentu/dainavimas);Šokis- pasirinkto šokio žanro kūrybinės kompozicijos atlikimas. Trukmė – 2-4 min.)
  • Filosofijos ir etikos;
  • Dalyvauti teatro dirbtuvėse. (Profesionalus ir akademinis VDU teatras kviečia moksleivius iš arčiau susipažinti pirmuoju profesionaliu universiteto teatru Lietuvoje. Renginio metu dalyviai galės iš arčiau susipažinti su teatro struktūra. Kaune
  • Mąstymo laboratorija (ikimokyklinė, pradinio, specialioji pedagoginė).

Parengto pranešimo pristatymui skiriama 10 minučių. Kūrybinės užduoties atlikimui skiriama 2-4 minutės. Konferencijos sekcijų grupės nariai – edukologijos krypties doktorantai, dėstytojai bei ugdymo krypties studentai.

Registracija iki gruodžio 12 d., 17 val.,  jei norite dalyvausite Kaune.

Konferencijos uždaviniai:

    • Stiprinti mokinių projektinio, tiriamojo, kūrybinio darbo rengimo kompetencijas;
    • Ugdyti/stiprinti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas;
    • Ugdyti mokinių humanistines vertybes, sąmoningumą, atsakomybę už savo veiksmus, formuoti aplinkai palankaus elgesio įgūdžius;
    • Formuoti mokinių praktinės/tiriamosios veiklos, kūrybiškumo, mokslinio mąstymo, duomenų analizės ir gautų rezultatų pateikimo įgūdžius;
    • Ugdyti mokinių gebėjimus raiškiai kalbėti, sklandžiai dėstyti mintis, kūrybiškai mąstyti;
    • Padėti mokiniams sėkmingai pasirengti ateities karjerai;
    • Stiprinti ryšius su socialiniais partneriais.

Moksleiviams ir jų mokytojams bus išduoti sertifikatai.

Konferencijos dalyviai bus fotografuojami, medžiaga talpinama organizatoriaus svetainėje bei socialiniuose tinkluose.