Jauna pedagogė svajoja apie nuosavą verslą – atidaryti darželį kariškių vaikams

Ilgą laiką svajojusi stoti į pedagogiką ir dirbti mokytoja, nusprendusi rinktis pedagogikos mokslus, Vestina Navickaitė susidūrė su aplinkinių pasipriešinimu. Draugai ir artimieji bandė įnešti abejonę dėl jos pasirinkimo ir atkalbinėjo, neva šio profesinio kelio jaunai merginai rinktis neverta. Tačiau jos pačios noras ir užsispyrimas nugalėjo: pasirinkusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijas, Vestina jaučiasi atradusi save: netrukus rankose laikys bakalauro studijų diplomą ir skaičiuos trečius metus darbo VDU darželyje „Mažųjų akademija“. Ji taip pat puoselėja ir didelę svajonę – tikisi vieną dieną atidaryti nuosavą darželį, ir ne bet kokį, o kariškių vaikams!

Ketvirtame ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos kurse studijuojanti V. Navickaitė niekada nesigailėjo savo sprendimo rinktis būtent šią studijų programą. „Per nepilnus 4 metus įrodžiau sau, kad tai yra teisingai priimtas sprendimas. Jau seniai norėjau studijuoti pedagogiką, bet vos pasakius, kad noriu stoti į pedagogiką, susilaukiau iš aplinkos daugybės kritikos ir atkalbinėjimų. Vis dėl to didelis noras tapti pedagoge nugalėjo, studijos man nebuvo sunkios, o ir darbą pagal profesiją susiradau labai lengvai. Mėgaujuosi tuo, ką darau, dabar viskas yra tiesiog puiku“, – sako ji.

Vis dar gajūs nepagrįsti stereotipai

V. Navickaitė pripažįsta, kad jauni žmonės šiandien vis dar vangiai renkasi pedagogo profesiją. Anot jos, tai lemia nuo senų laikų nusistovėjęs stereotipinis požiūris apie tai, kad mokytojo darbas – labai sunkus, sudėtingas, o ir mažai apmokamas. Tačiau Vestina neabejoja, kad tai – tik praeities mitas, kuris ilgainiui išsisklaidys.

„Kokį darbą bepradėtumei dirbti, jei esi naujokas toje srityje, teks daug dirbti ir stengtis, kad išmoktum, perprastum, pritaptum ir įgustum. Jeigu mėgaujuosi tuo, ką darai, viskas vyks greičiau ir paprasčiau. Jei patinka tai, ką darai, tikrai neliksi nepastebėtas, o turėdamas vis daugiau patirties, ir uždirbsi daugiau. Deja, vis dar susiduriu su pasenusiu ydingu požiūriu apie darželio mokytojos darbą: neva ką gi ji veikia, vien kavutę geria ir plepa! Gaila, kad vis dar taip nuvertinama ši profesija. O praktikoje iš tiesų būna taip, kad pasidarai ryte puodelį kavos, o išgeri popiet jau atšalusią – taip įsisuki į darbus, kad tik spėk suktis, nėra kada“, – apie savo kasdienybę pasakoja V. Navickaitė.

Nors universitete paskaitų metu dėstytojai stengiasi dalintis su studentais ir praktiniais pavyzdžiais, visgi darbas ugdymo įstaigoje yra neįkainojamas – tai, kad pati dirba darželyje, Vestinai padeda čia ir dabar patikrinti teorines žinias, įsitikinti, kurios veikia, yra pritaikomos ar ne. Tai neabejotinai papildo žinias ir įgūdžius, gautus studijų metu, ir padeda įsisavinti teorinę medžiagą.

Rado darbą vos baigusi pirmą kursą

Darbą darželyje Vestina rado vos baigusi pirmą kursą VDU Švietimo akademijoje, kai vasaros laikotarpiui ieškojo darbo. Kadangi viena iš jos dėstytojų – universiteto darželio vadovė, ši ir pasiūlė Vestinai įsidarbinti vasaros laikotarpiui šioje ugdymo įstaigoje, kai pedagogai atostogauja. Tačiau, vasarai pasibaigus, Vestina ten dirbti ir pasiliko.

Paklausta, kokias pamokas per pirmuosius keletą metų išmoko dirbdama darželyje, ji sako, kad visų pirma – lankstumo. Tai yra lanksčiau bendrauti ir rasti individualų ryšį tiek su kiekvienu vaiku, tiek ir su jo šeimos nariais: „Dirbdama su pačiais mažiausiaisiais lopšelio grupėje, išmokau tinkamos komunikacijos ir bendradarbiavimo. Lopšelyje daugumai tėvų jų vaikas yra pirmasis šeimoje, tad pirmosios adaptacijos ir atsiskyrimo laikotarpį išgyvena ne tik vaikai, bet ir jų tėvai – mes, pedagogai, turime padėti jiems kuo lengviau ir sklandžiau pereiti ir įveikti šį etapą. Dirbant su vyresnėliais, priešmokyklinukais, svarbiausia gebėti įgyti vaiko pasitikėjimą. Pažinus vaiką, jo asmenybę, įrodžius, kad jis gali manimi pasitikėti, atsiveria ir visai kitoks ugdymo procesas, tuomet vaiko ugdymas vyksta kur kas sklandžiau“.

Paklausta, kaip gi atrasti ir užmegzti pasitikėjimu grįstą santykį su vaikais, ji sako, kad svarbu nuoširdžiai norėti ir stengtis vaiką pažinti – domėtis, ką jis kalba, kuo jis dalijasi, ką jis mėgsta, kaip ką vertina. Svarbu išgirsti, ką jis pasakoja, ir panaudoti šias žinias tarpusavio pokalbiuose ateityje – vaikas supras, kad pirmąkart jo buvo klausoma, įsiklausoma, kad jo nuomonė buvo svarbi“, – sako pašnekovė.

Tai suteikia platesnes karjeros galimybes

Darbas darželyje ne tik itin atsakingas, bet ir įtraukiantis bei smagus. Darbas su mažiausiaisiais Vestinai yra arčiausiai širdies – mažyliams reikia itin daug šilumos, dėmesio bei meilės, o ir jie moka tai suteikti atgalios. Dirbant su vyresnėliais mokytojoms ilgam įsimena jų juokingi pasakymai ir frazės. Vestina net turi užrašus, kuriuose pasižymi labiausiai į atminti įsirėžusias ir patikusias vaikų mintis: „Dauguma vaikų labai mėgsta valgyti blynus, tai vienas mėgstamiausių jų patiekalų. Pamenu, buvo be galo juokingas momentas, kai vienas iš vaikų man netikėtai prisipažino, jog labai myli blynus, bet ir mane myli lygiai taip pat kaip ir juos. Juokinga būti sulygintai su blynu, bet tai rodo, kad būti su manimi jiems tikrai gera“, – juokiasi V. Navickaitė.

Svarstydama, kokia ji yra mokytoja, Vestina susimąsto: matyt, visokia. Kadangi ji mėgsta tvarką ir struktūrą, tad pasižymi griežtumu: turėdama dienos planą, stengiasi jo laikytis. Kita vertus, dirbdama darželyje ji mokosi būti lanksti – prisitaikyti prie vaikų, atsižvelgti į jų norus, poreikius, interesus. „Tas žodis lankstumas yra kertinis dirbant darželyje“, – šypteli ji.

Įstojusi į ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką, Vestina galėjo rinktis vieną iš trijų specializacijų – specialiąją pedagogiką, socialinę pedagogiką arba dar giliau nerti į ikimokyklinį priešmokyklinį ugdymą. Dar prieš stodama ir rinkdamasi studijas, ji domėjosi, kuriame universitete galėtų rinktis specialiojo pedagogo specializaciją – būtent dėl to ir pasirinko studijuoti VDU Švietimo akademijoje.

„Svarstydama apie ateities perspektyvas, pasirinkau VDU, nes norėjau specialiojo pedagogo specializacijos – ji atveria daugiau kelių ir suteikia platesnes galimybes. Juk tuomet gali darželyje dirbti tiek grupės mokytoja, tiek specialiąja pedagoge. Šias žinias puikiai galima derinti tarpusavyje ir pritaikyti kasdienėje veikloje. Šiuo metu itin daug kalbama apie vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtrauktį – stengiamasi, kad kiekvienas vaikas jaustųsi esąs pilnavertis bendruomenės narys. Pedagogas, turintis reikiamų žinių šioje srityse, gali užtikrinti sklandesnę įtrauktį“, – įsitikinusi V. Navickaitė.

Studijos pritaikytos dirbantiesiems – lieka laiko ir poilsiui

Galvodama apie savo ateitį, V. Navickaitė prisipažįsta, kad kol kas neįsivaizduoja, ką norėtų pasiekti, pavyzdžiui, po 10-15 metų ir kur norėtų save matyti – ji kol kas mąsto apie tai, ką veiks pabaigusi studijas. Galbūt toliau dirbs darželyje, o galbūt ir pati įkurs savo darželį bei jam vadovaus?

„Apie darželio įkūrimą išties yra minčių. Būtent apie specifinį darželį – kariškių vaikams! Kadangi artimoje aplinkoje yra nemažai kariškių, matau tokį poreikį. Galėtų toks darželis būti netoli padalinių, kur dirba kariai. Man atrodo, kad tai – visai nebloga idėja“, – pasakodama apie savo svajonę šypsosi Vestina. Ir tuo pačiu priduria: nors idėjų, mokslų ir darbų daug, tačiau jai svarbu tame užimtumo sūkuryje nepaskęsti, ji stengiasi atrasti laiko pomėgiams, draugams, sportui, menui. Juo labiau, kad studijos pritaikytos dirbantiesiems – VDU Švietimo akademija puikiai prisitaiko prie dirbančių studentų grafiko ir suteikia galimybę tai suderinti. Tuomet laiko lieka ne tik pomėgiams, poilsiui, bet ir planams bei svajonėms!

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso pagiriamasis raštas VDU ŠA magistrei

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais, reglamentuojančiais mokslinių darbų teikimo bendruosius reikalavimus, jų ekspertizės tvarką, konkurso vertinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos darbo organizavimą, darbų vertinimo kriterijus, konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką, skiriama 15 premijų, o išskirtiniams darbams, kuriems nepakako premijuojamų vietų, – pagyrimo raštai.

Pagyrimo raštas įteiktas magistrei Gitanai Baležentienei (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) už mokslo darbą „Mokytojo profesinio tapatumo fenomenas: struktūra ir dimensijos“ (darbo vadovė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė).

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Zarasų rajono savivaldybe

2024 m. sausio 11 dieną Zarasų rajono savivaldybė, atstovaujama Zarasų rajono savivaldybės merės Nijolės Guobienės, ir Vytauto Didžiojo universitetas, atstovaujamas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus, profesoriaus Juozo Augučio, pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Renginį pradėjo Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Sigita Keršienė. Ji sveikino visus susirinkusius šioje svarbioje švietimo bendruomenei šventėje. Ji pristatė visus dalyvius, Vytauto Didžiojo universiteto delegacijos narius ir supažindino su sutarties pasirašymo tikslais. Pristatė 2023 m. gruodžio 21 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą, kuriuo pritariama Zarasų rajono savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto bendradarbiavimui siekiant abipusiškai naudingų tikslų kvalifikuotų pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Savivaldybės švietimo įstaigose, srityje.

Renginyje dalyvavo VDU Rektorius Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, kanclerio pavaduotojas doc. dr. Mindaugas Nefas, vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, Zarasų rajono savivaldybės atstovai, mokyklų vadovai.

Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis džiaugėsi turima galimybe bendradarbiauti. Sakė, kad sutarčių būna daug, tačiau svarbu, kad jos gyventų. „Dabar yra laikas, kai esame vieni kitiems reikalingi. Lietuva išgyvena didelę transformaciją dėl mokinių mažėjimo, todėl reikia susikoncentruoti į žmogų. Mūsų užduotis – matyti kiekvieną vaiką ir padėti jam pasiekti kuo daugiau“ – kalbėjo rektorius.

Po sutarties pasirašymo Sigita Keršienė pristatė Zarasų rajono švietimo situaciją – kuo galime pasidžiaugti, su kokiais iššūkiais susiduriama, kokia reali situacija yra dabar ir ko tikimasi ateityje. Vyko diskusija tarp Vytauto Didžiojo universiteto delegacijos ir Zarasų rajono švietimo įstaigų darbuotojų apie tai, kaip šis bendradarbiavimas galėtų padėti tiesiogiai mokiniams ir pedagogams. Rektorius pristatė efektyviausius bendradarbiavimo būdus, o universiteto Švietimo akademijos atstovai pristatė jau dabar esančias galimybes – būdus, kaip pakviesti atgal į rajoną dirbti šiuo metu studijuojančius pedagogiką studentus, galimybes pedagogų persikvalifikavimui ir švietimo vadybos magistrantūros studijas.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija

VDU su Visagino bei Ignalinos rajono savivaldybių merais, atstovais aptarė bendradarbiavimo veiklas mokytojų rengime

Sausio 11 d. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) su Ignalinos bei Visagino rajono savivaldybės atstovais aptarė bendradarbiavimo sutarties veiklas mokytojų rengime.

Ignalinos rajono savivaldybėje VDU rektorius Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas susitiko su meru Laimučiu Ragaišiu, savivaldybių vadovais, rajono švietimo įstaigų vadovais, švietimo ir kultūros skyriaus atstovais.

Buvo aptarta savivaldybės ir universiteto bendradarbiavimo sutartis, universiteto galima pagalba mokykloms, mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir persikvalifikavimo galimybės.

Kaip sakė rektorius J. Augutis, tokie išvažiuojamieji susitikimai su bendradarbiavimo partnerėmis savivaldybėmis organizuojami labai dažnai. Minėta, jog Universitetas turi daug programų, projektų, skirtų mokinių orientavimui, rengimui studijoms, taip pat pagalbai mokykloms, gimnazijoms, organizuojant mokytojų kvalifikacijos kėlimo, persikvalifikavimo studijas, įvairius mokymus, ekskursijas. Gimnazijose kuriamos universitetinės klasės, Jaunojo pedagogo klubai ir t.t. Ignalinos r. Vidiškių gimnazijos kvietimu VDU, kaip sakė rektorius, mielai taps jos vykdomo tarptautinio projekto partneriu. Išklausyti ir kiti švietimo specialistų siūlymai, nuomonės.

Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis džiaugėsi garbiais svečiais ir galimybe tiesiogiai aptarti bendradarbiavimą. Jis minėjo, kad labai svarbu parodyti, kad ir mokiniams iš sunkiau gyvenančių, įvairias socialines krizes patiriančių šeimų yra galimybė siekti mokslo ir savo svajonių. Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė pristatė švietimo situaciją Ignalinos rajone. Minėta, kad nors Lietuvoje jaučiamas didelis pedagogų trūkumas, Ignalinos rajono švietimo įstaigose jų kol kas užtenka, tačiau būtina žvelgti į ateitį ir jau dabar galvoti, koks bus mokytojų poreikis po 4–5 metų. Universiteto atstovai pristatė 1,5 metų nemokamas persikvalifikavimo studijas mokytojams, taip pat kvietė studijuoti švietimo vadybos magistrantūrą nuotoliniu būdu.

2020 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su VDU svarbi siekiant abipusiškai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų ir pagalbos specialistų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų ir pagalbos specialistų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose. Universitetas yra įsipareigojęs informuoti Savivaldybę ir mokyklas apie Universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti, kviesti mokyklų vadovus ir pedagogus dalyvauti jų organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose pedagogų profesinio tobulinimo renginiuose.

Susitikimas Visagino rajono savivaldybėje

Visagine susitikime dalyvavo savivaldybės meras Erlandas Galaguz, vicemerė Aleksandra Grigienė, administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, savivaldybės švietimo įstaigų vadovai ir Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus specialistai.

VDU rektorius ir Švietimo akademijos atstovai pristatė bendradarbiavimo galimybes rengiant būsimus pedagogus, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį švietimo įstaigose, tobulinant pedagogų kvalifikaciją, pakvietė mokyklas dalyvauti jų organizuojamose Atvirų durų dienose ir kituose renginiuose, kurių metu mokytojai ir mokiniai gali susipažinti su universiteto STEAM erdvėmis, taip pat pasiūlė mokykloms organizuoti pažintinius, mokomuosius renginius, pakviečiant į juos universiteto dėstytojus.

Savivaldybės meras pristatė vykdomas švietimo veiklas savivaldybėje (Niutono kambarių konceptas, „Visagino inovacijų klasterio įkūrimas“, STEAM erdvių steigimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir kt.), priminė apie įgyvendintą kartu su VDU virtualų turizmo maršrutą „Atominis Visaginas“ ir pakvietė į vasario 28 d. vyksiančią regioninę Robotiadą.

Švietimo įstaigų vadovai pasidalino įspūdžiais iš VDU organizuojamų renginių, padėkojo už bendradarbiavimo ryšius sudarant galimybes mokiniams susipažinti su VDU studijų programomis bei tobulinant pedagogų kvalifikaciją.

Susitikimo pabaigoje buvo nutarta sudaryti darbo grupę Visagino savivaldybės ir Vytauto Didžiojo Universiteto bendradarbiavimo planui parengti.

Parengta pagal Visagino ir Ignalinos rajono savivaldybių informaciją.

Mokytojai jaučiasi vieniši dirbdami ir ugdydami pabėgėlių vaikus

Vis daugiau mokytojų ugdymo įstaigose susiduria su kultūrų, religijų bei kalbų įvairove, o tai savaime tampa iššūkiu, kaip tinkamai užtikrinti kokybišką ugdymą. Akivaizdu, jog Lietuvoje vis dar nėra skiriamas didžiulis dėmesys mokytojų parengimui dirbant su skirtingų kultūrų, religijų ar kalbų vaikais bei šeimomis: mokytojai yra paliekami vieni dirbti su pabėgėliais vaikais bei ieškoti būdų ar informacijos, kaip tinkamai juos ugdyti neturint jokio išankstinio profesinio pasirengimo.

Pasak Simonos Luninos, pedagogės, koordinatorės, Helsinkio privataus tarptautinio darželių tinklo generalinės direktorės ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos magistrės, Europos švietimo sistema turi nemenką patirtį ugdant tautinių mažumų vaikus, tačiau vis dar yra labai mažai tyrimų, kurie analizuotų pabėgėlių vaikų ugdymą. Lietuva pirmą kartą susiduria su tokiu pabėgėlių šeimų su vaikais srautu, tad natūralu, jog iki šiol Lietuvoje nėra pakankamai patirties ugdant pabėgėlių vaikus bei atliktų su tuo susijusių tyrimų.

Programos neatitinka pabėgėlių vaikų ugdymosi poreikių

Specialiai parengtų pabėgėlių vaikų ugdymui skirtų programų Lietuvoje nėra. Anot S. Luninos, Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos parengti įstatymai, programos bei rekomendacijos ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų vadovams, tėvams bei mokytojams yra pasenusios bei neatnaujintos ir neatitinka pabėgėlių vaikų ugdymosi poreikių.

„Nei vienoje iš šiuo metu turimų programų rekomendacijų, skirtų ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojams, nėra minimas vaikas, turintis pabėgėlio statusą ir atskiras dėmesys tokių vaikų ugdymui nėra skiriamas. Iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama pabėgėlių asmenų integracijai bei socializacijai ir labai mažai dėmesio skiriama pabėgėlių vaikų ugdymui bei švietimui, tad mes atlikome tyrimą apie ikimokyklinio ugdymo mokytojų patirtis dirbant su pabėgėlių vaikais“, – sakė S. Lunina, minėtą tyrimą atlikusi drauge su VDU docente dr. Vaida Jurgile.

S. Luninai ne vienerius metus pačiai teko dirbti su pabėgėlių vaikais Suomijos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tad ji puikiai žino, ką patiria mokytojai, kurie su tuo susiduria pirmą kartą savo darbinėje praktikoje.

„Man buvo įdomu išsiaiškinti, kaip Lietuvos švietimo sistema, mokytojai, švietimo skyriai tvarkėsi su Lietuvos neteisėtų migrantų bei pabėgėlių krize, kai pasienyje su Baltarusija į Lietuvą pateko didelis skaičius neteisėtų migrantų, o ketvirtadalis šių pabėgėlių sudarė nepilnamečiai, – sakė ji. – Esamą situaciją nulėmė ir įvykiai Ukrainoje, kada Rusija įsiveržė į Ukrainos valstybę – pabėgėlių skaičius visoje Europoje išaugo milijonais, o Lietuvoje vienu metu buvo užregistruota apie 80 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos“.

Turėtų būti sprendžiama visuotiniu bei valstybiniu lygmeniu

Pabėgėlių krizė pasaulyje ir Europoje nėra naujas reiškinys, tačiau akivaizdu, jog dėl geopolitinių neramumų pabėgėlių skaičius visame pasaulyje didėja, neaplenkiant ir Lietuvos. VDU docentė V. Jurgilė sako, kad didėjančio pabėgėlių skaičiaus integracijos į ugdymo procesą problema turėtų būti sprendžiama visuotiniu bei valstybiniu lygmeniu.

„Viena didžiausių pastebimų problemų šiai dienai yra tai, jog Lietuva neturi jokių parengtų specialių gairių, rekomendacijų, ugdymo planų, kurie atlėptų pabėgėlių vaikų ugdymą bei padėtų mokytojams dirbti tokiose grupėse. Kitas dalykas, jog skiriamas dėmesys pabėgėlių vaikams yra labiausiai koncentruojamas į mokyklinio amžiaus vaikus ir pamirštama ankstyvojo ugdymo reikšmė vaiko vystymuisi, pamirštami tokie aspektai kaip kalba, integracija, socializacija ir kiti esminiai vaiko vystymosi etapai.

Norint geriau suprasti pabėgėlių vaikų švietimo situaciją visame pasaulyje, norėjosi išanalizuoti ne tik pačius geriausius ir sėkmingiausius pavyzdžius, bet ir panagrinėti šalis, kurios ypatingai sunkiai tvarkėsi su pabėgėlių krize dėl didžiulio pabėgėlių srauto savo šalyse. Visiems gerai žinomos šalys, kurios susidūrė su pabėgėlių krize, tai buvo Graikija, Turkija, Libija ir kt. Jos vienos pirmųjų patyrė tokį antplūdį ir ieškojo būdų, kaip integruoti ne tik pabėgėlius, bet ir jų vaikus, įskaitant jų ugdymo galimybes“, – pasakojo pašnekovė.

Nėra lygiaverčiai vien jau dėl išgyventos skaudžios patirties

S. Lunina trumpai pristatė situaciją Turkijoje, kuri turi ilgą imigracijos ir emigracijos istoriją bei yra sukaupusi didžiulę patirtį dirbant su pabėgėliais ir jų vaikais. 2018 metais kone pusė pabėgėlių buvo apgyvendinti Turkijoje, iš kurių apytiksliai vienas milijonas – mokyklinio amžiaus vaikai.

Simona Lunina darželyje

Libijoje dirbantys mokytojai susidūrė su didžiuliais iššūkiais: mokytojai Libijoje per dieną dirbo su kone 105 vaikais, jiems nuolat trūko ugdymo medžiagos, knygų, mokymosi sąlygos buvo labai prastos.

2017-2018 metais Graikijoje atliktame tyrime mokytojai kaip didžiausią iššūkį akcentavo kalbos barjerą, taip pat menką mokinių raštingumo lygį, mokymo medžiagos trūkumą, pasirengimo dirbant su kitų kultūrų bei religijų vaikais trūkumą.

2015 metais Švedijoje atliktas tyrimas parodė panašias aktualijas, kaip ir Graikijoje: mokytojų pasirengimo ir patirties trūkumas, nežinojimas, kaip integruoti tokius vaikus bei koks dėmesys turėtų būti suteikiamas vaikams, atvyksiantiems iš karo zonos. Trūko informacijos apie kitų šalių kultūras, religijas bei tradicijas. Kita vertus, Švedija, kaip ir Norvegija, Suomija ar Danija, skiria ypatingai daug dėmesio bei lėšų pabėgėlių vaikų valstybinės kalbos ugdymui.

„Dėl Lietuvos pasirengimo stokos priimti ir ugdyti pabėgėlių vaikus, esamos programos nebuvo tinkamai adaptuotos, atitinkamas dėmesys jų išankstiniam parengimui taip pat nebuvo skiriamas. Nepakankamai skiriama dėmesio migrantų vaikams ar tautinėms mažumoms, norint užtikrinti kokybišką pabėgėlių vaikų ugdymosi procesą Lietuvoje, nes pabėgėlio statusą turinčių vaikų ir imigrantų vaikai nėra lygiaverčiai vien jau dėl išgyventos skaudžios patirties bei kitų psichologinių aspektų“, – akcentavo S. Lunina.

Ką reiškia dirbti su vaiku, atvykusiu iš karo zonos?

Mokytojų parengimas yra vienas svarbiausių faktorių, norint užtikrinti kokybišką ugdymą. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje vis dar trūksta tinkamo mokytojų parengimo darbui su pabėgėliais vaikais. Parengtos valstybinės bendrojo ugdymo programos neskiria pakankamai dėmesio pabėgėlių vaikų poreikių užtikrinimui.

Vienas pagrindinių iššūkių, anot pašnekovių, yra kalbos barjeras. Tyrime buvo atskleistos tokios problemos kaip užsienio kalbos įgūdžių stoka, administracijos pagalba stoka, sudėtingas bendravimas su tėvais kita kalba, mokytojai dažnai patys turėjo versti informaciją šeimoms.

„Tyrimo metu išryškėjo ne tik kasdienės mokytojų patirtys, bet ir atskleidžiamos jautrios akimirkos, ką reiškia dirbti su vaiku, atvykusiu iš karo zonos. Čia išryškėjo tokie iššūkiai kaip kitakalbio vaiko socializacija, kultūriniai skirtumai, pabėgėlių vaikų adaptacija, darbas su vaiku iš karo zonos, santykiai su šeimomis, kurios girdėjo šūvius ir krentančias bombas.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, su kokiais jausmais susiduria mokytojai, ugdantys pabėgėlių vaikus. Mokytojas tampa viską galintis vienišas karys mūšio lauke, kuris ne tik privalo gerai atlikti savo darbą, bet ir dirbti su savimi bei savo vidiniais išgyvenimais. Išryškėjo pagalbos trūkumas, administracijos neveiksnumas, santykių su kolegomis problemos, karo sukelta psichologinė įtampa, vienišumas ir perdegimas“, – pasakojo V. Jurgilė.

Vaida Jurgilė

Būtina profesionali pagalba ir parama

Tyrimų rezultatai parodė, jog mokytojai susiduria su programų trūkumu bei jų nesuderinamumu ugdant pabėgėlių vaikus, kai kalbame apie vaikų pasiekimų vertinimą. Trūksta tinkamų programų pabėgėlių vaikų ugdymui, įžvelgiamas pateiktų gairių bei rekomendacijų paviršutiniškumas, nes, anot mokytojų, pabėgėlių vaikai valstybei yra antrame plane.

„Viso tyrimo metu labiausiai išryškėjo svarbiausia tema, kuri ir tapo pagrindine darbo išvada – tai mokytojų vienišumas dirbant ir ugdant pabėgėlių vaikus. Ikimokyklinio ugdymo mokytoja, ugdanti pabėgėlių vaikus, tampa viską galinti, nes pabėgėlių vaikų ugdymo proceso metu ji yra viena, o reikiamos pagalbos trūkumas tampa kasdiene norma. Tyrimas parodė, jog mokytojai susiduria su kitų profesionalų pagalbos stoka priimant ir ugdant pabėgėlių vaikus, taip pat bendravimo trūkumu su kolegomis“, – tyrimo išvadomis dalijosi S. Lunina.

Anot jos, svarbiausia, ką atskleidė tyrimų rezultatai, yra tai, kad mokytojai jaučiasi vieniši, perdegę, jaučia karo sukeltą psichologinę įtampą: „Mokytojų vienišumas turi įtakos ne tik mokytojų psichologinei sveikatai, bet ir atsispindi darbo rezultatuose – pasireiškia mokytojų perdegimas bei išryškėja darbinės motyvacijos stoka ugdant pabėgėlių vaikus. Profesionalios pagalbos ir reikiamos paramos suteikimas mokytojams dirbant ir ugdant pabėgėlių vaikus tiesiogiai turi įtakos mokytojų psichologinei savijautai. Ugdymo įstaigų administracijos aktyvus įsitraukimas į pabėgėlių vaikų ugdymo procesą užtikrintų, kad mokytojai jaustų palaikymą bei profesinę pagalbą“.

Moksleivių konferencija „Mokomės kartu: nuo Antikos iki dirbtinio intelekto“ Vilniuje

VDU kviečia moksleivius susitikti Lietuvos aukštųjų mokyklų mugėje

Sausio 18 d., ketvirtadienį, nuo 09:30 val. kviečiame apsilankyti Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančioje Lietuvos „Aukštųjų mokyklų mugėje“, kurioje turėsite galimybę susitikti su Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovais ir pasikalbėti, kaip tinkamai pasirinkti ateities studijas.

Renginio dalyvių VDU atstovai lauks prie pagrindinio stendo (nr. 2), kur ne tik pristatys universiteto studijų programas, bet ir suteiks visą reikiamą informaciją apie stojamuosius egzaminus, priėmimo tvarką bei konkursinio balo skaičiavimą.

Inovacijų zonoje VDU Akademinio jaunimo mokslinė draugija „Modusas“ nariai kvies išbandyti įvairius gamtamokslinius eksperimentus, o VDU Socialinių mokslų fakulteto (SMF) atstovai suteiks galimybę renginio dalyviams susipažinti su virtualios realybės pritaikymu psichologijoje. Čia moksleiviai bus kviečiami išbandyti savo atminties galimybes, atliekant užduotis virtualios realybės aplinkoje bei galės pasimokyti lavinti sąmoningo atsipalaidavimo (mindfulness) įgūdžius.

Taip pat moksleiviai turės galimybę įdomiai ir prasmingai praleisti laiką žaidžiant tarptautinio projekto metu sukurtą mokomąjį stalo žaidimą „GAMLEC“ (angl. Gaming for mutual learning in elderly care), kuris leidžia paprastai, žaismingai ir tvariai įgyti žinių apie vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ar globa, gyvenimo kokybę.

Duris inovacijoms atvers VDU STEAM didaktikos centras, kviesiantis lankytojus pasinerti į virtualių laboratorijų realybę. Čia kiekvienas galės išbandyti skirtingų disciplinų integraciją, tyrinėjant virtualias laboratorijas ir interaktyvias eksperimentų veiklas. Ši erdvė yra skirta tiek mokiniams, tiek suaugusiems, siekiantiems patirti mokymąsi naujai, naudojant pažangiausias technologijas ir įtraukiančią virtualią realybę.

Renginių zonoje 12 val. pranešimą „Nuo mokytojo iki komiko – kelias link svajonių profesijos“ skaitys tikybos mokytojas ir komikas Justinas Visickas.

14:30 val. „Žalgirio“ arenos Amfiteatre VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas dr. Mindaugas Nefas pristatys pranešimą tema „3 dalykai pakeitę mūsų pasaulį – apie nestandartinį mąstymą kūrybiškumą ir pasirinkimus“.

Mugės darbo laikas: 9:30 – 17:00 val.

Renginys yra nemokamas.

Daugiau informacijos

VDU Švietimo akademijoje moksleiviai dalyvavo renginyje „Pilietiškumo klubas. Pokalbis su karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu“

Sausio 12d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko renginys „Pilietiškumo klubas. Pokalbis su su karybos ekspertu, Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu.

Pokalbį moderavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas, atviroje paskaitoje buvo prisiminta Laisvės gynėjų diena, 1991 m. sausio 13-oji.

Renginyje Darius kalbėjo apie kario profesiją, karines misijas Afganistane ir Irake, civilio gyvenimą, karą Ukrainoje. Atviroje paskaitoje dalyvavo 6-11 klasių moksleiviai, mokytojai iš Vilniaus miesto, rajono bei Kaišiadorių mokyklų.

VDU vyks didžiausias Lietuvos švietimo forumas „Švietimo kodas 2023“ ir „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimai

Lrytas.lt portalas, kartu su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) bei kitais partneriais pirmą kartą organizuoja didžiausią bei turiniu įvairiausią forumą „Švietimo kodas“, pritrauksiantį 900 dalyvių, skirtą švietimo lyderiams, mokytojams, esamiems ir būsimiems pedagogams. Konferencijoje įžvalgomis ir idėjomis dalysis daugiau nei 60 pranešėjų ir diskusijų dalyvių – verslininkai, mokslininkai, vadovai, švietimo profesionalai.

Įkvepiančios istorijos, inovatyvūs įrankiai ir drąsios iniciatyvos paskatins ryžtis pokyčiams, kurie ugdymą gali paversti efektyvesniu. „Švietimo kodas“ – Lietuvos švietimo lyderių laikas, jau kovo 1 dieną, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU)! Konferencija švietimo bendruomenės nariams nemokama, bet registracija būtina, kadangi vietų skaičius ribotas. Visa informacija apie konferenciją rasite čia.

„Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija yra vienas iš pedagogų rengimo centrų Lietuvoje, todėl natūralu, kad universiteto bendruomenė deda maksimalias pastangas į aukšto lygio mokytojų rengimą, profesinį tobulėjimą bei šios profesijos viešinimą visuomenėje.

„Švietimo kodas“ yra projektas, kurio metu stengiamasi suaktyvinti mokyklų bendruomenes pastebėti ir pripažinti mokytojų profesionalumą ir lyderystę. Tai leidžia pamatyti, kokias mokytojo savybes vertina mokiniai, mokytojai kolegos, tėvai ir kiti socialiniai dalininkai. Manau, kad universiteto dalyvavimas šiame projekte prisideda prie galimybės plačiau susipažinti su mokytojo veikla, o kartu suprasti šios profesijos reikalingumą valstybei“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Mokytojai, švietimo specialistai keičia ne tik vaikų ateitį, bet ir šalies švietimo veidą. Naujienų portalas lrytas.lt ketvirtus metus iš eilės kviečia įvertinti ir nominuoti mokytojus „Lietuvos mokytojas 2024“ apdovanojimuose, taip parodant jiems dėmesį, padėkojant už svarbų darbą.

Lrytas.lt organizuojami tradicija tapę „Lietuvos mokytojas“ apdovanojimai suteikia galimybę visuomenę supažindinti su tikraisiais švietimo šviesuliais, kurie į švietimo iššūkius žvelgia su neblėstančiu užsidegimu bei skatina rinktis mokytojo profesiją.

„Nėra kito specialisto, ant kurio pečių gula atsakomybė ne tiktai išmokyti vaiką skaityti ir rašyti, bet ir būti žmogumi. Mokytojo profesijos prestižo neįmanoma sukurti per dieną, tačiau kai ką galime padaryti jau dabar – parodyti, kad mokytojo darbas matomas ir vertinamas. Siekėme atrasti ir parodyti švietimo šviesuolius, tuos, kurie įkvepia ir jie dirba ne tik didžiuosiuose šalies miestuose.

Šiuo projektu norime padrąsinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją, o dirbantiems patvirtinti, kad jų įdėtas darbas ir atsidavimas turi milžinišką prasmę bei yra be galo vertinamas“, – teigia projekto „Lietuvos mokytojas 2024“ ir portalo lrytas.lt vystymo vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė.

Žinote mokytojus, prisidedančius prie mokyklos transformacijos unikaliomis idėjomis bei iniciatyvomis, bendruomenės būrimo ir mokinių pasiekimų gerinimo bei išsiskiria savo asmeninėmis savybėmis? Laikas įvertinti tikruosius švietimo lyderius, ne visuomet spėjančius pasigirti savo pasiekimais. Kviečiame siūlyti savo mokytojus!

Mokytojai nominuojami devyniose kategorijose: ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo (progimnazijos ir gimnazijos), neformalaus ugdymo, profesinio ugdymo mokytojas, švietimo pagalbos specialistas ir švietimo lyderis. Susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus, bus apdovanoti devyni mokytojai.

Mokytojų registracija vyks sausio 9 – vasario 8 dienomis, balsavimas portale lrytas.lt – iki vasario 8 d. Nugalėtojai bus skelbiami ir apdovanojami kovo 1 d.

Mokytojus siūlykite ir balsuokite: https://lietuvosmokytojas.lrytas.lt/

VDU Ukrainos centre lankysis Prezidentas Volodymyras Zelenskis

Sausio 10 d., trečiadienį, 18.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ukrainos centre vyks susitikimas su Jo Ekscelencija Ukrainos Respublikos Prezidentu, VDU Garbės daktaru Volodymyru Zelenskiu.

Tiesioginę renginio transliaciją galima stebėti čia.

Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, Vytauto Didžiojo universitetui didelė garbė priimti Ukrainos Prezidentą Volodymyrą Zelenskį. „Prezidentas yra nepaprastas lyderis kovoje už Ukrainos laisvę, teritorijas, žmonių išlikimą, už demokratiją, humanistines vertybes ir už mūsų visų laisvę. Prezidentas V. Zelenskis rodo jaunajai kartai geriausią orumo, ryžto ir moralinės stiprybės pavyzdį, dėdamas didžiules pastangas išsaugoti Ukrainos kultūros, mokslo ir švietimo ateitį“, – sako VDU rektorius.

Universitetas palaiko ilgamečius glaudžius ryšius su Ukraina ir jos akademine bendruomene, su kuria VDU yra pasirašęs daugiau nei 30 bendradarbiavimo sutarčių. VDU Ukrainos centre praėjusiais metais vyko dvi tarptautinės konferencijos: „Prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulė“ ir „Aukštasis mokslas globalių neramumų verpetuose“, taip pat buvo surengta jaunimo idėjų kalvė „Kaip multikultūriškoje aplinkoje išsaugoti savo kultūrines tradicijas?“.

„Iki plataus masto invazijos VDU mokėsi gausus būrys studentų iš Ukrainos, 2022-aisiais priėmėme daugiau nei 300, kai kuriems iš jų sudarėme galimybę apsigyventi VDU bendrabučiuose kartu su šeimomis. Ukrainos centras tampa aktyvia akademinių iniciatyvų ir kultūrinės diplomatijos erdve – atliepiant Prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės siekius ir Ukrainos eurointegracijos kryptį, surengtos tarptautinės konferencijos žmogaus teisių, energetinio saugumo, aukštojo mokslo klausimais“, – pažymi prof. J. Augutis, pastebėdamas, jog VDU taip pat inicijavo Mariupolio valstybinio universiteto kaip asocijuoto partnerio priėmimą į Europos universitetų aljansą „Transform4Europe“.

Prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas vyks VDU Ukrainos centre (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius). Renginyje dalyvaus Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene, VDU atstovai, diplomatai, 400 ukrainiečių – bendruomenių lyderiai, VDU Ukrainos centro lankytojai, svečiai iš įvairių regionų, organizacijų ir švietimo bendruomenių.

Ukrainos centras, įsteigtas Vytauto Didžiojo universitete Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, yra ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirta atvira kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvė. Nuo pat durų atvėrimo 2022 m. birželį, centras ne tik suteikia erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos ir padeda integruotis Lietuvoje, bet ir sudaro jiems galimybes susitikti su tautiečiais, puoselėti savo kultūrą, istoriją ir identitetą, gauti psichologinės pagalbos, neformaliojo švietimo, kultūrines, socialines, kitas reikalingas paslaugas. Centre jau yra apsilankę dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų – aukšto rango pareigūnai ir svečiai iš užsienio. Iki šiol tai yra tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūrinė ir edukacinė erdvė.