VDU Švietimo akademijos galerijoje „2019“ eksponuojama dailės pedagogikos absolventų paroda

Trečius metus iš eilės vykstančioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dailės pedagogikos alumnų parodoje „Kelyje“ šiemet dalyvauja devynios autorės: Agnė Čepulytė, Aida Vėželienė, Aurelija Gavėnavičė, Diana Zviedrienė, Evelina Lazdanė-Jarukaitė, Jolanta Kanapickaitė, Laura Mickutė, Lina Magdalena Bujė, Virginija Aliukonė. Kasdienės veiklos ir rūpesčių rutinoje autorės stengiasi nepamiršti tapybos. Kartsykiais gimstantys kūriniai primena apie sielos gelmes, atskleidžia dvasinių ieškojimų kelius. Paroda tapo tradicija Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: dailės pedagogikos bakalauro dėstytojos, profesorės Giedrės Riškutės-Kariniauskienės dėka siekiant sugrįžti ir nepamiršti savo Alma Mater.

Paroda veiks nuo 2023 m. spalio 10 d.  VDU Švietimo akademijos galerijoje „2019“ (I aukštas) T. Ševčenkos g. 31, Vilnius.

Kviečiame apsilankyti!

 

VDU Švietimo akademijoje viešėjo lektorė, logopedė R. Kaur iš Jungtinės Karalystės

Spalio 4 d. VDU Švietimo akademijoje viešėjo lektorė Raman Kaur iš Birmingemo ( Jungtinė Karalystė). Raman Kaur yra logopedė, Nacionalinės sveikatos tarnybos teikiamų paslaugų koordinatorė, dirbanti su ugdymo įstaigų ir specialistų komandomis. Vyko susitikimai su VDU Komunikacijos prorektore doc. dr. Vilma Bijeikiene, VDU Švietimo akademijos administracija, programos „Specialioji pedagoginė pagalba“֧ dėstytojais ir socialiniais partneriais iš Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos ir Kauno Kovo 11-osios gimnazijos.
Lektorė Raman Kaur vedė virtualų seminarą „Vaikų turinčių kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų ugdymas: praktinė Jungtinės Karalystės patirtis“, kuriame dalyvavo Lietuvos logopedai, specialieji pedagogai bei mokytojai.
VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studentai dalyvavo Raman Kaur paskaitoje, kurioje įgijo žinių apie JK taikomą subalansuotos sistemos modelį, kuris užtikrina sėkmingą vaikų, turinčių įvairių poreikių įtraukųjį ugdymą ir būtinas pagalbos specialistų kompetencijas, galimas karjeros projekcijas.
„Pagalba vaikui ir šeimai turi būti teikiama jam įprastoje ir kuo natūralesnėje aplinkoje. Net kai specialistas nėra ugdymo įstaigos darbuotojas, o yra paskiriamas iš Nacionalinės sveikatos tarnybos, savo pagalbą „atveža“ į konkrečią ugdymo įstaigą, kur ugdomas vaikas. Logopedas ir kiti pagalbos specialistai pagalbą teikia ne atskirame kabinete, o dirbdami kartu su pedagogu kuo natūralesnėje vaiko ugdymosi aplinkoje – t.y., bendroje grupėje, klasėje, kartu ieško kuo funkcionalesnių sprendimų“, – paskaitoje sakė lektorė R. Kaur.
Vizito metu susitarta dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos ir specialiosios pedagogikos studentų praktikos ateinančiais mokslo metais Birmingemo įstaigose, kuriose savo paslaugas teikia Nacionalinės sveikatos tarnyba.

Prezidentūroje sveikinimai ugdymo krypties mokslų studentams

Spalio 5 d. Trečius metus iš eilės Tarptautinės mokytojų dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija drauge su partneriais: Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus universitetu, Vilniaus kolegija organizavo susitikimą, skirtą būsimiems mokytojams ir jų dėstytojams. Susitikimas vyko Prezidentūros rūmų Kolonų salėje.

Šventinį  renginį pradėjo ir sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jolanta Urbanovič, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė. Sveikinimo kalbose buvo akcentuota mokytojo profesijos pasirinkimas,  pedagogo darbo misija ir prasmė.

Renginį moderavo VDU Švietimo akademijos ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos IV kurso studentė,  VDU Mažųjų akademijos pedagogė Vestina Navickaitė.  Šventiniame susitikime dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, Mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro programos vadovė doc. dr. Vaida Jurgilė,  VDU Švietimo akademijos studentai, būsimi mokytojai.

Šiemet prisijungė naujas renginio partneris – Lietuvos autizmo asociacija ,,Lietaus vaikai“, tad renginys vyko  neįprastu formatu – renginio svečiai turėjo galimybę dalyvauti forumo teatro trupės „4 Rooms“  spektaklyje „Švietimo šventės ir kasdiena“. Spektaklyje paliesta autizmo sutrikimo tema.

Forumo teatras – tai gerai žinomas pasaulyje, vis dar naujas Lietuvoje būdas suprasti ir aptarti auditorijai svarbias temas. Žiūrovas šiame teatre yra aktyvus dalyvis, ne pasyvus stebėtojas. Scenarijus visuomet remiasi konkretaus kolektyvo ar auditorijos aktualijomis. Visada kalbama apie vertybes: žmogiškieji santykiai, buvimo kartu svarba, būtinybė priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už galimus padarinius. Veiksmas scenoje stabdomas keletą kartų, kad aktoriai tiesiogiai bendrautų su žiūrovais ir gautų pasiūlymų scenarijaus vystymui. Taip žiūrovai tampa dramos vystytojais.

Martyno Musteikio nuotraukos.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika parlamentinės grupės pirmininkei Julijai Ovčinikovai įteiktas VDU šimtmečio medalis

Rugsėjo 26 d., Pirmoji ponia Diana Nausėdienė antradienį Ukrainos centre susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių – Draugystės su Lietuva – grupės delegacija.

Jos nariams pristatyta Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva įkurto Ukrainos centro istorija, teikiamos paslaugos ir veiklos, įgyvendinami projektai.

„Centras yra tapęs tvirtu tiltu tarp Lietuvos ir Ukrainos. Norėčiau padėkoti Jums už galimybę pažinti tuos šviesius, drąsius, stiprius, talentingus, naujovėmis besidominčius ir į priekį žengiančius žmones, kuriuos sutinku būtent Ukrainos centre. Bendraujant su jais ir kitais ukrainiečiais ne kartą teko įsitikinti, kad mūsų valstybes jungia bendros vertybės ir bendras suvokimas apie tai, kas yra žmogiška, o kas ne“, – sakė D. Nausėdienė.

Pirmoji ponia akcentavo, jog pagrindinės Ukrainos centro veiklos nukreiptos į pagalbą moterims ir vaikams, kurie buvo priversti palikti Tėvynę prasidėjus Rusijos agresijai. Įstaigos veikla startavo nuo psichologinės pagalbos teikimo moterims ir vaikams, grupinės meno, šokio terapijos sulaukdavo vis daugiau dalyvių. Vėliau pradėjo burtis meno kolektyvai – vaikų, moterų chorai, šokių grupės. Atsirado galimybė mokytis kalbų – anglų, lietuvių, ukrainiečių. Vis daugiau užsiėmimų ukrainiečiams pradėjo vesti patys ukrainiečiai, šiandien tokių užsiėmimų skaičius Ukrainos centre siekia 80 procentų.

2022 metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiamuose lietuvių kalbos, anglų kalbos ir ukrainičių kalbos kursus lankė daugiau nei 4000 ukrainiečių, Ukrainos centrą aplankė daugiau nei 27 513 lankytojų.

Susitikimo metu  VDU Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė  kalbėjo apie universiteto indėlį, lietuvos diasporą ir akademinę tinklalaiveiką. Kartu su VDU Gamtos mokslų fakulteto dekanu Sauliumi Mickevičiumi įteikė  jubiliejinį VDU šimtmečio medalį Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika parlamentinės grupės pirmininkei Julijai Ovčinikovai. Šiam jubiliejiniam VDU šimtmečio medaliui, įsteigtam Lietuvos universiteto įkūrimo metinėms, VDU Gamtos mokslų fakultetas nominavo Juliją Ovčinikovą.

2016 m. Donecko V. Stuso nacionalinio universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su VDU dėl bendrų dvigubo diplomo studijų vykdymo biologijos ir aplinkotyros studijų kryptyse. Tuomet Julija Ovčinikova buvo Donecko V. Stuso nacionalinio universiteto Biologijos fakulteto dekanė, aukštoji mokykla buvo pasitraukusi į Vinicą.  Keturi šio  universiteto absolventai baigė doktorantūros studijas VDU Gamtos mokslų fakultete.

Dėl savo aktyvios pilietinės pozicijos Donecko V. Stuso nacionalinio universitetas 2015 metais yra gavęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) analitinio centro „Atlantic Council“ įsteigtą Laisvės apdovanojimą.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika parlamentinė grupė įkurta 2019 m., jai vadovauja deputatas Ihoris Huzas ir pirmininkė Julija Ovčinikova.

Grupės nariai dirba siekdami stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir Ukrainos savivaldos atstovų, skatina miestų bendradarbiavimą ir partnerystę, sprendžia aktualius Ukrainos vystymosi klausimus, aktyviai dalyvauja įgyvendinant bendrus kultūros ir infrastruktūros projektus, o karo metu rūpinasi Lietuvoje įsikūrusiais ukrainiečiais, kartu su Lietuvos Tarpparlamentinės draugystės grupės nariais aktyviai užsiima humanitarine veikla.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos  nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis

Prezidentūroje pristatytas ukrainiečių, gyvenančių Lietuvoje, poreikių tyrimo rezultatas

Rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Pirmoji ponia Diana Nausėdienė  susitiko su programos „Kurk Lietuvai“ dalyvėmis iš Ukrainos, kurios pristatė ukrainiečių, gyvenančių Lietuvoje, poreikių tyrimų rezultatus.

Atlikti juos „Kurk Lietuvai“ atstovėms Viktorijai Didenko, Katerynai Latyš ir Ksenijai Jerofejevai padėjo Ukrainos centro bei Vytauto Didžiojo universiteto komandos. Pusmetį trukę tyrimai startavo 2023 metų pavasarį, duomenys buvo renkami visuose Lietuvos regionuose.

„Nuoširdžiai dėkoju žmonėms, atlikusiems tyrimus, kurių rezultatai bus nukreipti į Lietuvoje gyvenančių Ukrainos žmonių gerovės kūrimą. Konkrečiais duomenimis grįstas Ukrainos centro veiklos planavimas ir vykdymas sukurs sąlygas tolesnei sėkmingai veiklai, prisidės prie kokybiškesnių paslaugų teikimo ukrainiečiams. Suteiktos žinios pasitarnaus ne tik Lietuvoje esančioms jų bendruomenėms, bet ir pravers grįžus į Ukrainą“, – sakė D. Nausėdienė.

Atliekant tyrimus nustatyta, kad šiuo metu ukrainiečiai labiausiai domisi galimybėmis mokytis kalbų. Anglų ir lietuvių kalbų mokymasis buvo įvardytas kaip vienas pagrindinių. Taip pat ukrainiečiams svarbūs kultūriniai poreikiai: renginiai, galimybė išlaikyti ryšį su savo kultūra ir kalba, identiteto išsaugojimas.

Žmonės, dalyvavę apklausose, nurodė, kad juos domina jų vaikų švietimo galimybės Lietuvoje, jie norėtų daugiau užsiėmimų savo vaikams mokyklose, o patys reiškė didelį susidomėjimą galimybėmis tobulėti profesinėje srityje, įgyti naujų žinių ir įgūdžių.

Identifikuota, kad vienam iš penkių vaikų iki 18 metų reikalinga profesionali psichologų pagalba. Apklaustieji išsako psichosocialinių paslaugų poreikį ir tai koreliuoja su tarptautinio tyrimo duomenimis, kad amžius grupėje nuo 13–15 metų asmenys yra labiausiai paveikti karo.

„Ukrainos centro unikalumas glaudžiai susijęs su aplinka, kurioje centras įsikūręs, – Vytauto Didžiojo universitete. Užsienio šalių atvejų analizė parodė, kad tik keliose valstybėse turime panašių bendradarbiavimo pavyzdžių. Mūsų koncepcija paremta holistiniu požiūriu ir koncentruojasi į visokeriopos pagalbos teikimą ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje. Ukrainos centre susijungia akademinė bendruomenė, nevyriausybinis, viešasis ir privatūs sektoriai – tai mūsų stiprybė ir išskirtinumas“, – pabrėžė D. Nausėdienė.

Pirmosios ponios teigimu, projektų metu užsimezgęs Ukrainos centro bendradarbiavimas su Europos kultūros institutais ir ukrainiečių bendruomenėmis Lietuvos regionuose ir toliau leis plėstis tarpusavio supratimui per organizuojamus pažintinius renginius, bendrus projektus centre bei užtikrins centro veiklos tvarumą ir tęstinumą.

„Tikiuosi, kad visi įgyvendinami projektai taps puikiu bendradarbiavimo pavyzdžiu ir prisidės prie mūsų Ukrainos centro strateginio tikslo įgyvendinimo – paramos Ukrainai integracijos kelyje į Europos Sąjungą“, – teigė D. Nausėdienė.

Tyrimų pristatyme bei vėliau vykusioje diskusijoje taip pat dalyvavo VDU rektorius profesorius Juozas Augutis,  Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta, VDU Komunikacijos projektorė Vilma Bijeikienė, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Lietuvos Respublikos Prezidentūros kancleliarijos pranešimas spaudai.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis

 

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Panevėžio rajono savivaldybe

Rugsėjo 7 d.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Panevėžio rajono savivaldybe, atstovaujama mero Antano Pociaus.

Sutartimi siekiama abipusiai naudingų tikslų rengiant kvalifikuotus mokytojus ir pagalbos mokiniui specialistus, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Panevėžio rajono savivaldybės švietimo įstaigose.

Susitikime dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, vyr. specialistas Povilas Urbšys, savivaldybės administracijos specialistai, Panevėžio rajono gimnazijų, pagrindinių mokyklų, progimnazijos  vadovai, Švietimo centro atstovai.

Bendradarbiavimui savivaldybės taryba pritarė birželio mėnesį vykusiame posėdyje. Sutarties pasirašymo laikas – neatsitiktinis: naujųjų mokslo metų pradžia.

„Šiandien esame didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje. Tad šia sutartimi įsipareigojame sudaryti sąlygas savivaldybei, jos ugdymo įstaigoms, mokiniams pasinaudoti mūsų moksliniais bei organizaciniais ištekliais bendriems projektams įgyvendinti ir renginiams organizuoti, kviesti savivaldybės atstovus dalyvauti universiteto organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose,  bendradarbiauti organizuojant universiteto studentų mokomąsias praktikas ir įgytų žinių pritaikomumą darbo vietoje, informuoti savivaldybę ir jos ugdymo įstaigas apie universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti”, – sakė prof. J. Augutis.

„Mes, buvę stropūs mokiniai ir studentai, taip pat laikysimės savivaldybės įsipareigojimų: kviesime universiteto darbuotojus, studentus į Panevėžio rajone rengiamas konferencijas, seminarus ir mokymus, kitus renginius. Bendradarbiausime projektinėje veikloje, organizuosime studentų mokomąsias praktikas“, – sakė savivaldybės meras A. Pocius.

Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus viliasi, kad bendradarbiaujant su universitetu bus atnaujinami duomenys apie pedagogų poreikį, jų rengimą ir perkvalifikavimą, bus sudarytos palankesnės sąlygos mokytojo profesijos prestižo didinimui, finansinės paramos teikimui asmenims, pasirinkusiems pedagogines studijas, o vėliau įsidarbinimui Panevėžio rajono savivaldybės švietimo įstaigose. Yra numatyta siekti užtikrinti mokytojų trūkumą savivaldybėje ir gerinti ugdymo procesą.

 

Mirė VDU profesorė, lietuvių literatūrologė Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė

2023 m. rugpjūčio 30 d. mirė Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė. Pastaruoju metu profesorė dėstė VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos bakalauro programos studentams.

Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, Virginija Balsevičiūtė-Šlekienė gimė 1958 m. balandžio 11 d. Naujasodėje, Panevėžio rajone.

1981 m. baigė lituanistiką Vilniaus universitete. Nuo 2002 m. – habilituota humanitarinių mokslų daktarė.

1987–1989 dėstė Šiaulių pedagoginiame institute. Nuo 1990 m. buvo dėstytoja Lietuvos edukologijos universitete (iki 2011 Vilniaus pedagoginis universitetas), nuo 2003 m. – profesorė.

Studijoje „Naujausios lyrikos semantika“ (1994 m.) nagrinėja poetinio pasaulėvaizdžio, poezijos prasmių ir meninių struktūrų kaitą. Knygose „Vytauto Mačernio „Vizijos“: Semiotinis aspektas“ (1999 m.), „Vytautas Mačernis ir jo karta“ (2001 m.) analizuoja žemininkų kūrybos problemas, jos sąsajas su egzistencializmu, moderniąja katalikybe, jų įtaką lietuvių lyrikos modernėjimui. Dar išleido veikalą „Eilėraščio analizė: Semantinis-struktūrinis aspektas“ (2005 m.), monografiją „Juditos Vaičiūnaitės kūryba“ (2009 m.), mokomąją knygą „Eilėraščio analizė: Teorinės prielaidos, praktiniai patarimai“ (2013 m.), monografiją apie Jono Juškaičio kūrybą „Toks gražus, toks liūdnas…“ (2018 m.).

Informuojama, kad laidotuvių data ir laikas bus paskelbti vėliau.

VDU bendruomenės vardu reiškiame užuojautą prof. V. Balsevičiūtės-Šlekienės artimiesiems.

Birštone vyko vasaros stovykla „Medijų raštingumo ugdymo praktikai“, skirta VDU ŠA studentams bei mokytojams

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija, bendradarbiaujant su tarptautine tyrimų ir mainų taryba „IREX“, įgyvendinant medijų raštingumo Baltijos šalyse programą „Media Literacy in Baltics programme“, rugpjūčio 21–23 dienomis organizavo vasaros stovyklą „Medijų raštingumas ugdymo praktikai“.

VDU Švietimo akademijos studentai ieškojo inovatyvių mišraus mokymosi metodų, kaip stiprinti vaikų ir jaunimo medijų raštingumo įgūdžius, kaip tapti atspariais dezinformacijai, dėstytojai ir lektoriai dalinosi praktinio darbo ugdymo įstaigose gerąja patirtimi.

Vasaros stovyklos programoje buvo naudojama „IREX Vert Verified“ platformos medžiaga. Studentai įveikė „Pabėgimo kambario“ užduotis.

Medijų raštingumo mokymus vedė: doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, prof. dr. Giedrė Kvieskienė, doc. dr. Nijolė Čiučiulkienė, Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė. Vasaros stovykla vyko „Roal Spa Residence“ Birštone.

 

VDU Švietimo akademijos  „Meno galerijoje 2019 eksponuojama dailininko Vytauto Poškos tapybos paroda „Erdvė“. 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos  „Meno galerijoje 2019“ ( T. Ševčenkos g. 31, Vilniuje) eksponuojama dailininko Vytauto Poškos tapybos paroda „Erdvė“.

V. Poškai kūriniuose itin svarbi erdvė. „Man erdvė asocijuojasi su laisve, kai niekas netrukdo akiai iki pat horizonto, su vidine, kūrybos laisve. Šiuolaikiniame pasaulyje žmogui skaitmeninės technologijos ir begalinis informacinis triukšmas dažnai nepalieka vietos interpretacijai, įsigilinimui į save. Erdvė, tapyboje perteikta menine kalba per spalvą, perspektyvą, simbolius, leidžia žiūrovui pasijusti kitoje – jo paties susikurtoje – erdvėje“, – pasakoja autorius.

„Tarsi voratinkliais suvejami V. Poškos potėpiai virpa, atsikartoja, mezgasi tarpusavyje lyg natos, muzikinio kūrinio pagrindinė melodija. Akvareliškai sukuriamas gylis ir žiūrovo žvilgsnis bei mintis gali nevaržomai klaidžioti po peizažo tolius. Itin įtaigiai perteikdamas atspindžius, šviesą ir šešėlius, V. Poška sukuria stipriai atmosferiškus, emociškai paveikius darbus“, – sako menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė.

Vytautas Poška 1988 m. baigė Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklą, 1989 m. įstojo į Vilniaus dailės akademiją, kurią baigė 1995 m. įgydamas freskos ir mozaikos specialybę. Pirmąją personalinę parodą 1993 m. surengė Vilniuje „Lango“ galerijoje, kitą – 1994 m. Vilniuje „Medalių galerijoje“. Iš viso Lietuvoje ir užsienyje surengta devyniolika personalinių parodų, taip pat dalyvauta daugelyje grupinių parodų, plenerų, projektų ir simpoziumų. Nuo 1999 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nors mėgstamiausia veikla – tapyba, dailininkas taip pat kuria freskas, skulptūras, scenografijas.

Paroda vyks iki rugsėjo 1 d.

 

Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia pedagogus dalyvauti Švietimo akademijos pedagogų perkvalifikavimo programose, pasirinkus modulio studijas įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją.

Paraiškas į perkvalifikavimo studijas galima pateikti internetu https://epasirasymas.vdu.lt/ (Pedagogų perkvalifikavimo prašymai) nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. 9:00 val. Priėmimo į perkvalifikavimo modulius rezultatai  bus skelbiami 2023 m. rugsėjo 30 d. 15 val..  Studijų pradžia numatoma 2023 m. spalio 6 d.