Universitetuose startuoja nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos gyvenimo įgūdžių mokytojams

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Vilniaus universitetas (VU) siūlo kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams, 5–10 klasėse vedantiems ar vesiantiems gyvenimo įgūdžių pamokas. Planuojama, kad per šiuos metus kvalifikaciją tobulinsis beveik 700 mokytojų. Nors ši siūloma kvalifikacijos programa nauja, tačiau studijuojantys ar jau studijas baigę šiuose universitetuose mokytojai ir anksčiau įgydavo emocinio, socialinio ugdymo, sveikatos, gyvenimo įgūdžių dalykų, saugios mokymosi aplinkos kūrimo, lytiškumo ugdymo kompetencijų studijų metu.

Programa skirta pedagogams ir mokyklų vadovams

Į VDU programą „Gyvenimo įgūdžių mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme“ mokytojai susirinks spalio 6 d. Programoje dėmesys sutelkiamas į tokių kompetencijų gilinimą, kurios leistų pamokas organizuoti interaktyviai, taikant praktines žinias. Mokytojai bus skatinami domėtis ir metodologijos inovacijomis, jas atsirinkti ir adaptuoti savo profesinėje veikloje.

„Kompetencijos, kurios bus ugdomos per gyvenimo įgūdžių programą, šiandien yra ypač svarbios, nes turime kasdien mokytis streso valdymo ir atsparumo jam besikeičiančiame pasaulyje, kritinio ir kūrybinio požiūrio į savo elgesį sudėtingose situacijose ar spręsdami kompleksines problemas“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Programos apimtis – 270 akad. val., iš kurių 30 proc. skiriama praktikai. Programą sudaro 4 moduliai: socialinis ir emocinis ugdymas: teorija ir praktika; sveikatos ir gyvybės saugojimas; krizių prevencija; pamokos dizainas. Formuojant 1–3 modulių turinį, buvo atsižvelgiama į Gyvenimo įgūdžių programoje numatytus uždavinius mokiniams, pvz., mokiniai turi išmokti atpažinti emocijas, jas sukeliančius impulsus ir juos valdyti, tobulinti įtraukiojo elgesio įgūdžius, analizuoti įvairias situacijas, kuriose reikia priimti atsakingus sprendimus ir įvertinti pasekmes dėl savo ir kitų gerovės, įgyti žinių ir įgūdžių, reikalingų sveikatai ir gyvybei saugoti, mokėti suteikti pirmąją pagalbą ir pan.

Programą baigusių mokytojų kompetencijų rinkinys atitiks pedagogikos studijų krypties kokybės reikalavimus. Programa įgyvendinama bendradarbiaujant su 26 Lietuvos ir užsienio partneriais, su kuriais VDU Švietimo akademiją sieja ilgalaikė partnerystė. Mokymus ves kvalifikuoti VDU ir Klaipėdos universiteto profesoriai ir lektoriai, įsitrauks Lietuvos ir užsienio tyrėjai, dirbantys socialinio ir emocinio ugdymo, prevencinių programų srityje. Jų naujausių tyrimų rezultatai taip pat bus pristatyti programoje studijuojantiems mokytojams. Praktiniai užsiėmimai vyks savivaldybėse, kuriose susidaro 30 klausytojų grupės.

Programą baigusiems dalyviams bus išduodamas universiteto akredituotas kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas. Programa skirta mokyklų vadovams, mokytojams, pagalbos specialistams, turintiems pedagogo kvalifikaciją ir praktinio darbo patirties, ketinantiems vesti gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokas pagal atnaujintas programas.

Nors ši siūloma kvalifikacijos programa nauja, tačiau VDU studijuojantys ar jau studijas baigę mokytojai emocinio ugdymo, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių dalykų kompetencijų jau seniai įgyja kitose studijų programose. Pvz., sveikatos ir gyvenimo įgūdžių dalykas dėstomas mokomojo dalyko pedagogikos bei pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo bakalauro programose. Panašaus dalyko klausėsi jau Lietuvos edukologijos universiteto studentai. Emocinio intelekto ugdymo dalykas dėstomas VDU bakalauro studentams. Emocinio intelekto kompetencijos, pvz., savo emocijų suvokimas ir valdymas, empatija, socialinių santykių palaikymas, vis labiau pageidaujamos darbdavių, be abejonės, tai aktualu ir mokytojams. Svarbu, kad jie padėtų ugdytis ir mokinių emocinį intelektą.

Svarbu puoselėti vaiko individualumą

270 akad. val. nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo gyvenimo įgūdžių programa mokytojams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, švietimo pagalbos atstovams lapkritį startuoja ir VU. Registracija į programą numatoma spalio 11 dieną. Programą sudarys socialinio ir emocinio ugdymo teorijos ir praktikos, sveikatos ir gyvybės saugojimo, krizių prevencijos, gyvenimo įgūdžių pamokos dizaino kūrimo moduliai.

Programa rengta ir bus įgyvendinama aktyviai bendradarbiaujant universiteto mokslininkams iš edukologijos, psichologijos ir medicinos krypčių. Programos įgyvendinimo metu mokytojams gilinantis į skirtingas temas aktyviai dalyvaus įvairūs socialiniai partneriai, pvz., Maltos ordino pagalbos tarnybos Jaunųjų maltiečių mokyklos paramedikai (pirmoji pagalba), VŠĮ Krizių įveikos centro (krizių prevencija), viešosios įstaigos „Švietimo nuotykiai“ (socialinis ir emocinis vaikų ugdymas) ir kitų organizacijų atstovai. Programa taip pat bus įgyvendinama bendradarbiaujant su akredituotomis įstaigomis – regioniniais Lietuvos švietimo centrais, švietimo pagalbos tarnybomis.

„Universiteto parengta nacionalinė Gyvenimo įgūdžių tobulinimo programa remsis patirtinio ir probleminio ugdymo strategijomis. Siekiame, kad mokiniai ugdytųsi gyvenimo įgūdžius per konkrečią jų pačių ar kitų asmenų patirtį: tiek jau turimą, tiek sukuriamą mokiniams mokymo(si) metu. Kita vertus, norime, kad mokymasis vyktų per tyrėjimo procesus mokiniams susidūrus su konkrečiomis probleminėmis ar iššūkių kupinomis situacijomis. Patirtinis ir probleminis ugdymas yra tarpusavyje susijusios ugdymo strategijos, kurios padeda ugdyti asmenybės raidą, atsakingai konstruoti savo gyvenimą, mokytis grupėje ir siūlo daugybę skirtingų metodų, kaip pasitikėjimo formavimo metodai, simuliacijos, vaidmenų žaidimai, refleksijos. Taigi programos metu mokytojai gilinsis į šias mokymo(si) strategijas ir nagrinėdami skirtingas programos temas, mokysis taikyti šias strategijas praktikoje“, – sako Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorė doc. Sandra Kairė.

Kaip teigia Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos Vilniaus universitete koordinatorė doc. Asta Meškauskienė, Gyvenimo įgūdžių programa mokyklose padeda vaikams mokytis spręsti realaus gyvenimo problemas, asmeninius bei socialinius iššūkius, ugdytis sprendimų priėmimo įgūdžius ir juos taikyti ne tik mokykloje, bet ir kasdieniame gyvenime.

„Todėl mūsų universiteto parengta Gyvenimo įgūdžių programa siekiama stiprinti mokytojų žinias, gebėjimus ir nuostatas puoselėti vaiko individualumą ir savigarbą, ugdyti jų savarankiškumą, atsakomybę bei pasitikėjimą savo sprendimų priėmimo gebėjimais, o kartu mokėti formuoti tvirtus socialinius įgūdžius, padedančius sėkmingai veikti visuomenėje“, – pabrėžia A. Meškauskienė.

Mokytojams, baigusiems programą, bus išduodama akademinė pažyma apie studijuotus dalykus ir pažymėjimas, liudijantis suteiktą teisę mokyti gyvenimo įgūdžių ugdymo dalyko pagal bendrojo ugdymo programas.

Pamoka – nauja, tačiau programos turinys – jau pažįstamas

Gyvenimo įgūdžių pamoka yra nauja, bet jos turinys apima iki šiol mokyklose dėstytas labai aktualias mokiniams temas, tokias kaip socialinis-emocinis ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, savižudybių prevencija, lytiškumo ugdymas, sveikatos ugdymas, pirmoji pagalba, žmogaus sauga, kurių įgyvendinimui mokyklose trūko nuoseklumo ir tam skiriamo laiko.

Pavyzdžiui, žmogaus sauga kaip atskiras dalykas buvo įgyvendinama tik 5, 8, 10 klasėse.

Integruotai nuo 2017 m. rugsėjo 1-osios dienos visose mokyklose pagal Švietimo įstatymo nuostatas turėjo būti įgyvendinamos nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo arba prevencinės programos. Taip pat dėstytos sveikatos, rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo temos.

Mokytojai, kurie mokė žmogaus saugos dalyką, turėjo baigti atitinkamus kvalifikacinius kursus.

Mokytojams, kurie dėstė Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą mokyklose, buvo surengta daugybė kursų, konsultacijų, kitų kvalifikacijos tobulinimo renginių, pateikta nemažai metodinės medžiagos.

Gyvenimo įgūdžių programa šiais mokslo metais įgyvendinama ne visa apimtimi: 1–4 kl. integruotai, o 5, 7 kl. – po vieną savaitinę ir 9 kl. – po vieną pamoką kas antrą savaitę.

VDU Karjeros dienos: kviečiame ŠA studentus dalyvauti renginiuose, o absolventus sugrįžti į universitetą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centras lapkričio 9–10 dienomis kviečia į „VDU Karjeros dienas 2023: ir studentui ir absolventui“.

Pirmąją dieną (lapkričio 9) studentai turės galimybę užmegzti naujus ryšius ir kontaktus tradicinėje darbdavių mugėje, išbandyti save pokalbiuose ir atrankose į realias esamas darbo ar praktikos pozicijas bei dalyvauti diskusijoje, paskaitoje ir išgirsti naudingus patarimus karjeros kūrimo klausimais.

Renginio programa Kaune.

Lapkričio 9 d., 10-12 val. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31, fojė) vyks renginys „Mokyklų mugės. Ryšių tinklaveika“, kur mokyklų, savivaldybių atstovai pristatys savo mokyklas, įsidarbinimo bei pedagoginės praktikos galimybes.

Lapkričio 9 d., 18–20 val. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje (T. Ševčenkos g. 31, fojė) vyks absolventų vakaras, kur kviesime absolventus grįžti į universitetą. Lauks susitikimai su dėstytojais, kolegomis, muzikiniai numeriai, pasibendravimas prie kavos.

Lapkričio 10 d., 18-20 val. VDU Švietimo akademijoje Kaune (K. Donelaičio g. 52-502, Kaune) vyks absolventų vakaras „ Susitikimas su Švietimo akademijos dėstytojais muzikos ritmu“

Portugalijoje vyko finansuojamo Erasmus+ KA2 “PROmoting and disseminating STEAM in primary school” dalyvių susitikimas.

Spalio 23-28 dienomis Portugalijoje Tomaro mieste vyko tarptautinio Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo Erasmus+ KA2 “PROmoting and disseminating STEAM in primary school” dalyvių susitikimas.

ProSTEAM yra tarptautinis keturių šalių – Portugalijos, Italijos, Serbijos ir Lietuvos – aukštųjų ir bendrojo ugdymo mokyklų projektas, kuriuo siekiama tobulinti pradinių klasių mokytojų pasirengimą vykdyti STEAM veiklas. Susitikimo metu projekto dalyviai apžvelgė įvykdytus darbus, aptarė vykdomas ir planuojamas veiklas, pristatė ir išanalizavo kiekvienos šalies atstovų rengiamą mokymo ir mokymosi medžiagą.

Dalyvių susitikime dalyvavo Erasmus + projekto ProSTEAM koordinatorė Lietuvoje –VDU Švietimo akademijos prof. Nijolė Cibulskaitė.

65 ukrainiečiai baigė lietuvių kalbos kursus

Spalio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje baigėsi lietuvių kalbos ir kultūros kursai ukrainiečiams, kuriuose dalyvavo 65 studentai.

Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose buvo 4 grupės, kur net 30 ukrainiečių mokėsi pažengusių grupėje, 35 ukrainiečiai pradėjo mokytis lietuvių kalbos. Kursus vedė dėstytojai profesionalai: Teklė Songulija-Tkačenko, Lina Spalvienė, Liucija Martinkevič. VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centras su Ukrainos centru organizuoja lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams nuo karo pradžios Ukrainoje. Šiuo metu baigusių ir tebesimokančių skaičius persirito per 4.5 tūkst. žmonių.

Vytauto Didžiojo universitetas į pagalbos nuo karo bėgantiesiems ukrainiečiams paketą įtraukia nemokamus intensyvius ir trumpalaikius lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams, norintiems įgyti lietuvių kalbos pagrindus. Šių kursų tikslas – formuoti besimokančiųjų lietuvių kalbos gebėjimus, kurie jiems padės gyventi Lietuvoje.

VDU inicijuoti kursai yra skirti kalbėjimo ir klausymosi įgūdžiams tobulinti – jų dalyviai bus mokomi prisistatyti, pateikti asmeninę informaciją, pasiteirauti apie kainas, paklausti kelio, užsisakyti maisto ir kitų naudingų kasdienių lietuviškų frazių.

„Džiaugiamės dar vienu etapu, jog šiandien ukrainiečiams įteikėme sertifikatus. Visi studentai nori tęsti kursus. Aš, kaip kitakalbių dėstytoja ir kursų organizatorė, visada mokausi: mokau kitus ir auginu save. Džiaugiausi, jog ukrainiečiai pramokę kalbos, įsidarbino Lietuvoje, studijuoja universitetuose, eina į priekį“, – teigė Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas prof. dr. A. Raslanas tapo Kupiškio rajono savivaldybės meru

Spalio 22 d. Sekmadienį įvykusiuose pirmalaikiuose Kupiškio rajono savivaldybės mero rinkimuose antrajame ture laimėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, profesorius, socialdemokratas Algirdas Raslanas.

Algirdas Raslanas – 2000 m. Sidnėjaus, 2004 m. Atėnų, 2008 m. Pekino ir 2012 m. Londono olimpinių žaidynių Lietuvos rinktinės misijos vadovas. 2004- 2012 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas. Nuo 2013 m. išrinktas Lietuvos olimpinės akademijos viceprezidentu. Nuo 2003 m. Tarptautinės irklavimo federacijos (FISA) vykdomosios tarybos narys. 2008 – 2009 m. UNESCO tarpvyriausybinio Fizinio lavinimo ir sporto vystymo komiteto narys. Nuo 2017 m. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo narys. Nuo 2017 m. išrinktas į nacionalinę sveikatos tarybą.

Žurnalo Journal of Human Kinetics (nuo 2006), Lietuvos sporto enciklopedijos (2 tomai, 2010–13) Mokslinės redakcinės tarybos narys. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.

Apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, Karininko kryžiumi, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Spalio 20-oji – kalbos raidos sutrikimo supratimo diena

Tarptautinės organizacijos RADLD (angl. Raising Awareness of Developmental Language Disorder) iniciatyva kasmet spalio mėn. trečiąjį penktadienį minima kalbos raidos sutrikimo (kalbos neišsivystymo) supratimo diena. 2023 metų tema – Kalbos raidos sutrikimas visame pasaulyje! Šiuo šūkiu siekiama pabrėžti, jog kalbos raidos sutrikimas gali pasireikšti kiekvienoje pasaulio šalyje bei turėti įtakos asmenims, nepaisant jų amžiaus, lyties, kalbos ar etniškumo.

Kalbos raidos sutrikimo supratimo diena jau septintus metus minima visame pasaulyje, dalyvaujant daugiau nei 40 šalių. Šiemet prie iniciatyvos pirmą kartą prisijungė ir Lietuva.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Lietuvos logopedų asociacija (LLA) kviečia švietimo politikos atstovus, logopedus, pedagogus, tėvus (globėjus) ir kitus suinteresuotus asmenis atkreipti dėmesį į kalbos raidos sutrikimą, t. y. pastebėti su kokiais sunkumais susiduria šių sutrikimų turintys asmenys, diskutuoti apie apibrėžties ir lietuvių kalba vartojamų sąvokų atnaujinimo poreikį, švietimo pagalbos prieinamumo ir kokybės gerinimą ir pan., bei jo supratimo dieną minėti spalio 20-ąją dieną (penktadienį).

Keletas įdomių faktų apie kalbos raidos sutrikimą:

Kalbos raidos sutrikimas – tai visos kalbos komponentų (fonetikos, fonologijos, leksikos, gramatikos ir rišliosios kalbos) mokymosi sunkumai, esant nesutrikusiai klausai, regai ir įprastinei intelekto raidai.
„Kalbos raidos sutrikimo“ sąvoka yra palyginti nauja, apibrėžiantis kalbos sutrikimą apie kurį mes žinome jau seniai. Tarptautiniame kontekste šiam sutrikimui įvardinti vartojami įvairūs terminai: specifinis kalbos sutrikimas (angl. specific language impairment); pirminio pobūdžio kalbos sutrikimas (angl. primary language impairment); vaikų raidos afazija (angl. developmental aphasia); kalbos išraiškos / suvokimo sutrikimas (angl. expressive-receptive language disorder) ir pan.
Po 2017 m. vykusio CATALISE projekto angliškai kalbančiose šalyse susitarta vartoti sąvoką „kalbos raidos sutrikimas“ (angl. develomental language disorder). Mūsų šalyje šis sutrikimas įprastai įvardijamas kaip kalbos neišsivystymas.
Asmenims, turintiems kalbos raidos sutrikimą, sunku suprasti ir (ar) vartoti sakytinę kalbą. Tai gali turėti įtakos socialinei ir emocinei gerovei, taip pat akademinei sėkmei mokykloje ir profesinėje veikloje. Mokykliniame amžiuje dažni gretutiniai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos, užsienio kalbų ir kitų mokomųjų dalykų) sunkumai.
Kalbos raidos sutrikimas atsiranda ankstyvoje vaikystėje, bet gali išlikti ir suaugus. Įprastai jis nustatomas apie 5-uosius vaiko gyvenimo metus.
Kalbos raidos sutrikimas vienas labiausiai paplitusių sutrikimų. Jis nustatomas 1 iš 14 asmenų (RADLD). Kituose šaltiniuose nurodomas dar didesnis paplitimas, t. y. kalbos raidos sutrikimą turintys asmenys sudaro apie 7-10 proc. populiacijos (Law ir kt., 2000; Norbury ir kt., 2016; RCSLT, n.d.).
Manoma, jog vienoje klasėje (grupėje), kurioje mokosi apie 30 mokinių, bent 2 vaikai patiria kalbos mokymosi sunkumų.
Kalbėjimas daugiau nei viena kalba nelemia kalbos raidos sutrikimo.

Daugiau informacijos apie kalbos raidos sutrikimo dienos minėjimą (įskaitant plakatus ir kt. dalijamą medžiagą lietuvių kalba) galite rasti:

https://radld.org/dld-awareness-day/

https://www.logopeduasociacija.lt

Ukrainos centre – susitikimas su Mariupolio universiteto rektoriumi ir diskusija apie ukrainiečių diasporos svarbą

Spalio 11 d., Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje esančiame Ukrainos centre Pirmoji ponia Diana Nausėdienė susitiko su Mariupolio valstybinio universiteto rektoriumi Mykola Trofymenko, vėliau kartu su juo dalyvavo diskusijoje apie ukrainiečių diasporos svarbą.

Pirmosios ponios teigimu, rektoriaus vizitas neabejotinai pasitarnaus ne tik akademinių, bet ir draugystės ryšių tarp Lietuvos ir Ukrainos stiprinimui bei ukrainietiškos kultūros puoselėjimui. Tuo tarpu akademinis bendradarbiavimas ir buriamos intelektualinės pajėgos, pasak jos, itin reikalingos Ukrainai žengiant eurointegracijos keliu.

„Žinome, kad Mariupolio universitetas, kaip ir praktiškai visas Mariupolio miestas, Rusijos okupantų buvo sulygintas su žeme. Žinome ir tai, kad, nepaisant visko, didvyrių dvasia yra nepalaužiama. Nė trupučio neabejojo, kad Mariupolio universiteto vardas dar nuskambės per visą pasaulį kaip neįtikėtinai stiprios dvasios ir nepasiduodančios akademinės bendruomenės simbolis“, – pabrėžė D. Nausėdienė.

Po susitikimo pirmoji ponia ir Mariupolio universiteto rektorius dalyvavo diskusijoje „Ukrainos diasporos svarba pasauliniame kontekste. Kuo naudinga aktyvi diaspora?“. Joje taip pat kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ineta Dabašinskienė, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta ir ukrainiečių bendruomenės atstovė Anna Dovbakh. Diskusiją moderavo politologas Alvydas Medalinskas.

Įžanginį žodį tarusi D. Nausėdienė pabrėžė, jog tai pirmoji diskusija iš 8 diskusijų ciklo Ukrainos centre, finansuojamo Britų tarybos projekto, skirto stiprinti ryšiams tarp žmonių.

Diskusijos metu VDU profesorė Ineta Dabašinskienė teigė: „Manau, Ukrainos vaikams, moksleiviams, studentams, ši diskusija apie diasporą yra labai svarbi. Šiandien kiekvienas ukrainietis yra savo šalies ambasadorius. Būti ambasadoriumi – garbė, bet dar didesnė atsakomybė. Jeigu pasaulis nežinojo, kas šiandienai yra lyderis, kas yra drąsa, solidarumas, kas yra heroizmas, šiandien visi žino, čia yra Ukraina“.

Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, siekiant sukurti ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje skirtą atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę. Jo steigėjai – Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vytauto Didžiojo universitetas ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.

Duris lankytojams centras atvėrė 2022 metų birželio mėnesį. Vienas iš pagrindinių jo uždavinių – ne tik suteikti erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos žmonėms, siekiant sėkmingos ukrainiečių integracijos Lietuvoje, bet ir sudaryti jiems galimybes susitikti su tautiečiais, puoselėti savo kultūrą, istoriją ir identitetą, gauti psichologinės pagalbos, neformaliojo švietimo, kultūrines, socialines, kitas reikalingas paslaugas. Iki šiol tai yra tarptautiniam bendradarbiavimui atvira kultūrinė ir edukacinė erdvė.

Spalio 10 d. VDU Kaune atidarytas Mariupolio valstybinio universiteto centras.

Diskusiją galima perklausyti.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis

VDU Švietimo akademijos galerijoje „2019“ eksponuojama dailės pedagogikos absolventų paroda

Trečius metus iš eilės vykstančioje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dailės pedagogikos alumnų parodoje „Kelyje“ šiemet dalyvauja devynios autorės: Agnė Čepulytė, Aida Vėželienė, Aurelija Gavėnavičė, Diana Zviedrienė, Evelina Lazdanė-Jarukaitė, Jolanta Kanapickaitė, Laura Mickutė, Lina Magdalena Bujė, Virginija Aliukonė. Kasdienės veiklos ir rūpesčių rutinoje autorės stengiasi nepamiršti tapybos. Kartsykiais gimstantys kūriniai primena apie sielos gelmes, atskleidžia dvasinių ieškojimų kelius. Paroda tapo tradicija Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: dailės pedagogikos bakalauro dėstytojos, profesorės Giedrės Riškutės-Kariniauskienės dėka siekiant sugrįžti ir nepamiršti savo Alma Mater.

Paroda veiks nuo 2023 m. spalio 10 d. VDU Švietimo akademijos galerijoje „2019“ (I aukštas) T. Ševčenkos g. 31, Vilnius.

Kviečiame apsilankyti!

VDU Švietimo akademijoje viešėjo lektorė, logopedė R. Kaur iš Jungtinės Karalystės

Spalio 4 d. VDU Švietimo akademijoje viešėjo lektorė Raman Kaur iš Birmingemo ( Jungtinė Karalystė). Raman Kaur yra logopedė, Nacionalinės sveikatos tarnybos teikiamų paslaugų koordinatorė, dirbanti su ugdymo įstaigų ir specialistų komandomis. Vyko susitikimai su VDU Komunikacijos prorektore doc. dr. Vilma Bijeikiene, VDU Švietimo akademijos administracija, programos „Specialioji pedagoginė pagalba“֧ dėstytojais ir socialiniais partneriais iš Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos ir Kauno Kovo 11-osios gimnazijos.

Lektorė Raman Kaur vedė virtualų seminarą „Vaikų turinčių kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų ugdymas: praktinė Jungtinės Karalystės patirtis“, kuriame dalyvavo Lietuvos logopedai, specialieji pedagogai bei mokytojai.

VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studentai dalyvavo Raman Kaur paskaitoje, kurioje įgijo žinių apie JK taikomą subalansuotos sistemos modelį, kuris užtikrina sėkmingą vaikų, turinčių įvairių poreikių įtraukųjį ugdymą ir būtinas pagalbos specialistų kompetencijas, galimas karjeros projekcijas.

„Pagalba vaikui ir šeimai turi būti teikiama jam įprastoje ir kuo natūralesnėje aplinkoje. Net kai specialistas nėra ugdymo įstaigos darbuotojas, o yra paskiriamas iš Nacionalinės sveikatos tarnybos, savo pagalbą „atveža“ į konkrečią ugdymo įstaigą, kur ugdomas vaikas. Logopedas ir kiti pagalbos specialistai pagalbą teikia ne atskirame kabinete, o dirbdami kartu su pedagogu kuo natūralesnėje vaiko ugdymosi aplinkoje – t.y., bendroje grupėje, klasėje, kartu ieško kuo funkcionalesnių sprendimų“, – paskaitoje sakė lektorė R. Kaur.

Vizito metu susitarta dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos ir specialiosios pedagogikos studentų praktikos ateinančiais mokslo metais Birmingemo įstaigose, kuriose savo paslaugas teikia Nacionalinės sveikatos tarnyba.

Prezidentūroje sveikinimai ugdymo krypties mokslų studentams

Spalio 5 d. Trečius metus iš eilės Tarptautinės mokytojų dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija drauge su partneriais: Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Vilniaus universitetu, Vilniaus kolegija organizavo susitikimą, skirtą būsimiems mokytojams ir jų dėstytojams. Susitikimas vyko Prezidentūros rūmų Kolonų salėje.

Šventinį renginį pradėjo ir sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jolanta Urbanovič, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė. Sveikinimo kalbose buvo akcentuota mokytojo profesijos pasirinkimas, pedagogo darbo misija ir prasmė.

Renginį moderavo VDU Švietimo akademijos ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos IV kurso studentė, VDU Mažųjų akademijos pedagogė Vestina Navickaitė. Šventiniame susitikime dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, Mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro programos vadovė doc. dr. Vaida Jurgilė, VDU Švietimo akademijos studentai, būsimi mokytojai.

Šiemet prisijungė naujas renginio partneris – Lietuvos autizmo asociacija ,,Lietaus vaikai“, tad renginys vyko neįprastu formatu – renginio svečiai turėjo galimybę dalyvauti forumo teatro trupės „4 Rooms“ spektaklyje „Švietimo šventės ir kasdiena“. Spektaklyje paliesta autizmo sutrikimo tema.

Forumo teatras – tai gerai žinomas pasaulyje, vis dar naujas Lietuvoje būdas suprasti ir aptarti auditorijai svarbias temas. Žiūrovas šiame teatre yra aktyvus dalyvis, ne pasyvus stebėtojas. Scenarijus visuomet remiasi konkretaus kolektyvo ar auditorijos aktualijomis. Visada kalbama apie vertybes: žmogiškieji santykiai, buvimo kartu svarba, būtinybė priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už galimus padarinius. Veiksmas scenoje stabdomas keletą kartų, kad aktoriai tiesiogiai bendrautų su žiūrovais ir gautų pasiūlymų scenarijaus vystymui. Taip žiūrovai tampa dramos vystytojais.

Martyno Musteikio nuotraukos.