Meilės Lukšienės premijos laureatu tapo VDU gabių vaikų centro „Gifted“ mokytojas, Švietimo akademijos absolventas T. Vaitkūnas

Meilės Lukšienės šių metų premiją šiemet pelnė  Tomas Vaitkūnas, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  gabių vaikų centro „Gifted“ mokytojas, Švietimo akademijos absolventas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta premija skiriama jauniems mokytojams, skleidžiantiems demokratijos, bendruomeniškumo, pilietiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjas. Kasmet šios premijos laureatu tampa tik vienas pedagogas.

Šių metų premijos laureatas – Tomas Vaitkūnas, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas. Mokytojo darbe persipina pagarba tradicijoms ir modernus požiūris į švietimą: jis kuria erdvę mokinių saviraiškai, stiprina istorinę atmintį ir kartu atveria horizontus pasaulinei patirčiai.

Tai mokytojas, kuris Meilės Lukšienės idėjas paverčia gyva praktika šiandienos mokykloje, įrodydamas, kad demokratija, humanizmas ir pagarba žmogui turi būti ne teorija, o kasdienybė.

Populiarindamas istorijos mokymą, dalyvavo kuriant dokumentinę laidų seriją apie Lietuvos valstybės simbolius, buvo vienas iš jos kūrėjų. Taip pat buvo „Misija Sibiras 2019“ ekspedicijos dalyvis. Mokytojas yra vienas iš „Demokratijos kiemelio“ Vilniuje, Pilies g. 4, kūrėjų. Ši erdvė, kurią planuojama atverti kitąmet, bus pritaikyta viešoms edukacijoms: mokiniams, gidams ir miestiečiams.

Mokytojas sukūrė unikalią vyresnių klasių mokiniams skirtą programą, kurioje susiejamos istorijos, sociologijos ir ekonomikos disciplinos. Yra sukūręs paskaitų ciklą pedagogikos studentams apie istorijos didaktikos metodus, parengęs dvi programas, skirtas gabiems vaikams ugdyti. Mokytojo Tomo pamokose dalyvauja ir studentai – jis yra jų mentorius.

Naujiena parengta pagal ŠMSM pranešimą spaudai.

Minėdami Ukrainos gynėjų dieną, VDU Ukrainos centras organizuoja siuntinių rinkimą Ukrainos kariams.

Minėdami Ukrainos gynėjų dieną, VDU Ukrainos centras organizuoja siuntinių rinkimą Ukrainos kariams. Nuoširdžiai kviečiame prisijungti prie šios iniciatyvos. Jūsų palaikymas yra nepaprastai svarbus, o kiekvienas indėlis — neįkainojamas.

 Rinkimas vyks spalio 1 d., trečiadienį, 11.00-18.00

Švietimo akademija VDU, Vilnius, T. Ševčenkos g. 31, 211 kabinete.

 

Žemiau rasite trumpą sąrašą daiktų, kuriuos galite įdėti į siuntinius kariams:

 

Technika ir energetika

  • Išorinės baterijos (geriau didelės talpos, nuo 20 000 mAh)
  • Maži žibintuvėliai / prožektoriai ant galvos
  • Baterijos

Higienos priemonės

  • Drėgnos ir sausos servetėlės
  • Vienkartiniai skustuvai + nedideli skutimosi geliai / putos
  • Muilas (geriau mažose pakuotėse)
  • Dantų šepetėliai + pasta
  • Šampūnas ir dušo gelis (mažos plastikinės pakuotės, ne stiklinės)
  • Rankų / veido kremas (nuo vėjo ir šalčio)
  • Dezodorantas (pieštukinis arba rutulinis, ne aerozolinis)

Užkandžiai ir skanėstai

  • Riešutai, džiovinti vaisiai (patogiose mažose pakuotėse)
  • Batonėliai (müsli, baltyminiai, energiniai)
  • Šokoladas (geriau juodasis, kad greitai neištirptų)
  • Kramtomoji guma, ledinukai gerklei
  • Sausainiai, krekeriai (ilgo galiojimo)
  • Tirpioji kava, arbata pakeliuose, 3-in-1

Smulkūs naudingi daiktai

  • Termo kojinės
  • Šalikai–vamzdžiai (buff)
  • Pirštinės
  • Vienkartiniai rankų / kojų šildytuvai
  • Pleistrai įvairių dydžių
  • Kelio apsaugos (patogu ilgai stovint / ropojant)
  • Stalo žaidimai kompaktišku formatu (kortos, UNO)

Šiluma ir palaikymas

  • Laiškai, vaikų piešiniai, atvirukai, amuletai

Broniaus Kviklio stipendija įteikta VDU Švietimo akademijos švietimo vadybos magistrei S. Černiauskienei

Rugsėjo 25 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje diplomų teikimo šventėje Vydūno fondo atstovė Jolita Buzaitytė–Kašalynienė įteikė Vydūno jaunimo fondo Broniaus Kviklio vardo stipendiją (Čikaga, JAV) švietimo vadybos magistrei, Kaišiadorių rajono savivaldybės Rumšiškių lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotojai ugdymui Sigitai Černiauskienei.

Stipendijos teikimo šventėje dalyvavo Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna,  patarėja Viktorija Kanapinskaitė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Laima Čekaitienė, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė,  Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėja prof. dr. Aušra Rutkienė.

Sigita Černiauskienė yra Kaišiadorių Paparčių šv. Juozapo šeimos namų savanorė, aktyviai dalyvauja kuriant ir įgyvendinant edukacinius projektus, globojamiems vaikams rengia globėjų susitikimų dieną. Ji padeda organizuoti įstaigos renginius, seminarus, teikia konsultacijas ugdymo klausimais globėjams bei vaikams. Taip pat konsultuoja jaunimą, jiems padeda apsispręsti dėl tolimesnių studijų ar profesinės veiklos, be to, aktyviai prisideda prie savivaldybės veiklų.

Vydūno Jaunimo fondas VDU edukologijos krypties studentus remia daugiau nei 20 metų.

Stipendijos laureatas gali tapti VDU II pakopos (edukologijos krypties magistrantūros ir profesinių laipsnio neteikiančių pedagogikos studijų) studentai, gebantys sėkmingai derinanti mokslą, darbą ir visuomeninę veiklą. Stipendija Nuo 2000 metų stipendija skiriama VDU studentams.

Bronius Kviklys (1913–1990 m.)– lietuvių išeivis, aktyviai dalyvavęs visuomeninėje, leidybinėje bei skautų veikloje, už kurią vėliau buvo apdovanotas Lietuvių skautų sąjungos aukščiausiu garbės žymeniu – Geležinio vilko ordinu. Buvo išrinktas korporacijos „Vytis“ garbės nariu.

Už išleistą 7 tomų leidinį „Lietuvos bažnyčios“ Bronių Kviklį popiežius Jonas Paulius II-asis apdovanojo aukso ordinu už nuopelnus vykdant švietėjišką veiklą.

Bronius Kviklys, kaip ir daugelis kitų emigracijoje atsidūrusių intelektualų, gyvai ir nuoširdžiai domėjosi Lietuvos praeitimi, tuometinėmis politinėmis realijomis, stengėsi nutiesti atminties ir prarastojo laiko tiltus tarp pasilikusiųjų Lietuvoje ir emigravusių į Vakarus. Šis žingsnis skatino B. Kviklį atlikti prasmingą intelektualinį judesį, kurio rezultatai įsikomponuotų į bendrą lietuviškos kultūros klodą, taptų lietuvybės išsaugojimo ir puoselėjimo garantu.

Išvykęs į užsienį B. Kviklys rinko įvairią medžiagą apie Lietuvą ir lietuvių veiklą. Tai buvo knygos, lietuvių veikėjų ir organizacijų archyvai, korespondencija, autografai, dokumentai, fotografijos ir kita. Surengė parodų lietuviškos spaudos tema. Po mirties šeima jo didžiulę lituanistikos biblioteką ir unikalius archyvus dovanojo Išeivijos studijų centrui Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

Bronius Kviklys taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto absolventas.

 

VDU Švietimo akademijos kanclerio (-ės) kandidatūros rinkimai

2025 m. rugsėjo 19 d. vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos nuostatų, patvirtintų Vytauto Didžiojo universiteto senato 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. SEN-N-78, 16 punktu, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos taryba skelbia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio kandidatūros rinkimus.

Kanclerio rinkimai organizuojami ir vykdomi vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto statutu, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos nuostatais ir tvarkos aprašu. Kanclerį renka Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos taryba iš savo kandidatūrą iškėlusių Švietimo akademijos mokslininkų ir pripažintų menininkų ir teikia ją Universiteto rektoriui.

Asmuo, pretenduojantis užimti kanclerio pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti mokslo laipsnį arba būti pripažintas menininkas, turėti pedagoginės ir vadybinės patirties. Pretendentas privalo pateikti dokumentus, įrodančius suteiktą mokslo laipsnį arba menininko pripažinimą, pedagoginę ir vadybinę patirtį bei savo gyvenimo aprašymą ir penkerių metų programos koncepciją einant kanclerio pareigas, taip pat kitus dokumentus, kuriuos pretendento nuomone tikslinga pateikti konkurso kanclerio pareigoms eiti bei nurodyti savo kontaktinius duomenis.

Dokumentų Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio kandidatūros rinkimams pateikimas nuo 2025 m. rugsėjo 22 d. iki spalio 7 d. 15 val.  Pretendentas dokumentus gali pateikti asmeniškai, siųsti registruotu laišku arba elektroniniu paštu nuo konkurso paskelbimo dienos per 15 kalendorinių dienų.

Dokumentus pateikti: T. Ševčenkos g. 31, 206 kab, Vilnius. El. paštu: jolanta.smoriginiene@vdu.lt Telefonas pasiteiravimui: +370 5 279 02 81.

PRIDEDAMA:

Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia pedagoginius darbuotojus dalyvauti Švietimo akademijos pedagogų perkvalifikavimo programose, pasirinkus modulio studijas įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją. Į programą kviečiami pedagogai, turintys pedagogo kvalifikaciją patvirtinantį aukštojo mokslo diplomą arba pedagogo kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.

 

Studijas papildomų dalykinių kompetencijų įgijimui finansuos NŠA, įgyvendindama projektą „TĘSK: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nr. 10-045-P-0001, kuris vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Daugiau apie projektą.

Paraiškas į perkvalifikavimo studijas galima pateikti internetu sistemoje  https://epasirasymas.vdu.lt/ nuo 2025 m. rugsėjo 18 d. iki 2025 m. rugsėjo 29 d. 15:00 val.  Priėmimo į perkvalifikavimo modulius rezultatai  bus skelbiami 2025 m. spalio 2 d. 15 val.  Studijų pradžia numatoma 2025 m. spalio 3 d.

VDU lankėsi orientacijos ir mobilumo specialistė, JAV Pistburgo universiteto mokslininkė

2025 m. rugsėjo 10 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU)  lankėsi dr. Tessa McCarthy – Pitsburgo universiteto (JAV) docentė, orientacijos ir mobilumo specialistė, turinti ilgametę patirtį regos sutrikimų turinčių vaikų ir jaunimo ugdymo srityje. Vizitas organizuojamas bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga,  VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programos komiteto kvietimu.

Dr. McCarthy tyrimų ir publikacijų laukas apima Brailio rašto skaitymo procesus, orientacijos ir mobilumo ugdymą, mokymosi prieinamumo klausimus, taip pat specialistų rengimo modelius. Ji yra daugelio tarptautinių projektų dalyvė ir vadovė, aktyviai bendradarbiaujanti su švietimo bei praktikos institucijomis JAV ir užsienyje.

Vizito tikslas – stiprinti mokslinį ir praktinį bendradarbiavimą tarp JAV ir Lietuvos aukštojo mokslo bei švietimo įstaigų, dalintis žiniomis apie įtrauktį ir vaikų, turinčių regos sutrikimų, ugdymo praktiką.

Pitsburgo universiteto (JAV) docentė dr. Tessa McCarthy susitiko su VDU Komunikacijos prorektore Vilma Bijeikiene, Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskiene-Bielaglove, dalyvavo diskusijoje su Specialiosios pedagoginės pagalbos: specialiosios pedagogikos bei logopedijos programos dėstytojais, doktorantais apie studijų turinį, tyrimus ir bendradarbiavimo galimybes.

Taip pat studentai, pedagogai praktikai iš įvairių Lietuvos švietimo įstaigų, dirbančių su regos sutrikimų turinčiais mokiniais, turėjo galimybė išgirsti docentės dr. Tessa McCarthy paskaitą.

Ši programa įgyvendinta gavus Baltijos–Amerikos Laisvės Fondo (BAFF) finansavimą.

 

 

„EDU Vilnius“ projektas „Studijos mokytojams”

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija kviečia VšĮ Vilniaus švietimo pažangos centro „EDU Vilnius“ projekto „Studijos mokytojams” dalyvius teikti paraiškas dalyvauti kandidatų į studijas atrankoje ir, pasirinkus modulio studijas, įgyti papildomą pedagogo specializaciją.
„EDUVilnius” projektas “Studijos mokytojams” skirtas pedagogų rengimui, perkvalifikavimui ir pritraukimui į Vilniaus miesto mokyklas. Projekto tikslas – mažinti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumą Vilniaus miesto švietimo įstaigose. Studijos finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis.
Įgyvendinant projektą, daugiau kaip 200 asmenų turės galimybę studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje.

Projekto dalyviai gali rinktis Pedagogikos profesinės studijas (60 kreditų) ARBA šiuos modulius:

  • Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos modulis (60 kreditų);
  • Pradinio ugdymo pedagogikos modulis (60 kreditų);
  • Logopedijos modulis (90 kreditų);
  • Specialiosios pedagogikos modulis (90 kreditų).

Informacija apie 2025 m. priėmimo etapus ir datas pateikta žemiau.

 

„EDU Vilnius“ projektas „Studijos mokytojams”

Informacija įstojusiems į VDU

Visus, pakviestuosius studijuoti bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kviečiame susipažinti su svarbia informacija apie studijų sutarties pasirašymą.

VDU studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo  rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val. Visi kviečiamieji  studijuoti VDU rugpjūčio 11 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje.

Pakviestieji studijuoti būtinai turi pasirašyti studijų sutartis elektroniniu būdu iki nurodyto laiko. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų ir nepasirašius studijų sutarties, kvietimas studijuoti anuliuojamas.

Platesnė informacija įstojusiems į VDU

„Aš mokytoja? Tikrai ne!“ – kaip netikėtas komentaras padėjo jaunajai mokytojai atrasti savo pašaukimą

„Kai mokytojas septintoje klasėje man pasakė, kad būsiu mokytoja, juokiausi: „Aš mokytoja? Tikrai ne!“ O šiandien štai jau trečius metus stoviu klasėje, mokau fizikos ir matematikos, ir žinau – esu savo vietoje. Jaučiuosi laiminga dirbdama su vaikais, o kiekviena diena mokykloje vis iš naujo primena, kodėl pasirinkau šį kelią“, – sako Paulina Jacynė, Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos fizikos ir matematikos mokytoja, baigusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: STEAM pedagogikos studijas.

Įkvėpimo pradžia – septintoje klasėje

Pirmieji Paulinos pamąstymai apie mokytojos profesiją atsirado netikėtai – septintoje klasėje, kai fizikos mokytojas, matydamas jos gebėjimus ir greitą mąstymą, pasakė: „Tu būsi mokytoja“. Nors tuo metu šis pasakymas jai nuskambėjo juokingai, vėliau jis įgavo daugiau prasmės.

„Labai greitai padarydavau užduotis, greitai perpratau teorinę medžiagą, padėdavau kitiems mokiniams. Ir jis taip, gal juokais, gal pusiau rimtai, pasakė, kad būsiu mokytoja. Žinoma, septintoje klasėje aš dar nežinojau, ko noriu iš gyvenimo ir kokią profesiją norėčiau rinktis, bet vėliau, besimokydama 11–12 klasėje, supratau, kad fizika ir matematika man tikrai patinka. Taip atradau VDU siūlomas mokomojo dalyko pedagogikos studijas su STEAM kryptimi. Jos suteikė galimybę vienu metu mokytis dviejų dalykų – fizikos ir matematikos“, – pasakoja Paulina.

STEAM pedagogika: teorija, praktika ir komandinis darbas

STEAM krypties pedagogikos studijos padėjo Paulinai dar būnant universitete ne tik pasiruošti mokytojos darbui teoriškai, bet ir išbandyti save praktiškai. Ypač svarbi jai buvo galimybė mokytis komandinio darbo, kurio itin reikia kasdienėje mokyklos aplinkoje.

„Universitetas davė labai platų pagrindą: nuo teorijos iki komandinio darbo, nuo praktinių veiklų iki refleksijos. Labai svarbu ir tai, kiek tu iš universiteto pasiimi pats. Buvome ne tik studentai, bet ir būsimi mokytojai – mus mokė suprasti, kaip atrodo pamoka ne tik iš mokinio, bet ir iš mokytojo pusės“, – dalijasi pašnekovė.

Vėlesnes pedagogines praktikas Paulina atliko Kauno Martyno Mažvydo progimnazijoje, kur ir pradėjo dirbti. „Mokykla pastebėjo mano potencialą dar praktikos metu. Po praktikos man iškart buvo pasiūlytas darbas, bet norėjau pabaigti studijas. Taigi grįžau pas juos tuomet, kai įgyjau bakalauro laipsnį“, – sako P. Jacynė.

Pasak jos, esminį vaidmenį atliekant praktiką, o ir pradėjus dirbti mokytoja, suvaidino mentorystė: mentoriais tapę kolegos noriai dalijosi savo patirtimi, siūlė pagalbą, teikė pasiūlymus – tai padėjo greičiau augti ir tobulėti.

Paulina Jacynė (asmeninė nuotrauka)

Iššūkių apstu ne tik klasėje

Pradėjusi dirbti mokytoja mokykloje, Paulina susidūrė su iššūkiais: vienoje klasėje buvo ir itin gabių mokinių, kurie turi didelių lūkesčių, reikalauja daug žinių ir asmeninio dėmesio, ir mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais, kuriems taip pat reikia individualaus požiūrio ir pagalbos.

„Mokytojui svarbu aprėpti visą tą poreikių spektrą, kad kiekvienas mokinys išsineštų iš pamokos tai, kas jam suteikiama. Būtina pasiruošti taip, kad pamoka atlieptų visų mokinių, kokie jie bebūtų skirtingi, poreikius. Tai iššūkis, kuris niekada nesibaigia“, – sako P. Jacynė.

Mokytojos darbas ir jame sutinkami iššūkiai ją motyvuoja, ji vis stipriau tiki tuo, ką daro. Paulina įsitikinusi, kad kai pats degi tuo, ką darai, tai jaučia ir vaikai – motyvacija persiduoda ir jiems.

„Vaikai seka daug žmonių socialiniuose tinkluose – per pamokas jie dažnai mini įvairius „influencerius“, kalba apie „TikTok“, „Instagram“. Kai paklausiu, ar žino, ką tie žmonės veikia, įprastai atsako: „Kuria turinį“. Tada pasakau: „Bet ar žinojote, kad jis – fizikas ar matematikas?“ Tada jiems nušvinta akys – jie pradeda kitaip žiūrėti į tą žmogų. Jie net nepagalvojo, kad tai mokslininkas ar pedagogas“.

Kodėl STEAM mokytojų taip mažai?

Paulina neslepia: tiksliųjų mokslų mokytojai neretai būna gan intravertiški, vengiantys viešumo. „Jie susitelkę į kokybę. Viešumas reikalauja daug pastangų, energijos ir laiko, o jo dažnai neužtenka nei darbui, nei šeimai, nei poilsiui. Ir apie save tą patį galėčiau pasakyti – ir man kartais tenka perlipti per save, kai noriu būti vaikams pavyzdys, rodyti jiems, kad fizika ar matematika gali būti įdomi. Aš atsiveriu vaikams, leidžiu jiems mane pažinti, kad galėčiau būti jiems autoritetas“, – sako ji.

Pirmieji Paulinos darbo metai, kaip ji pati juokiasi, buvo labai „kreiduoti“ tiesiogine to žodžio prasme – teko daug stovėti prie lentos su kreida rankoje. Šiandien vis daugiau procesų yra skaitmenizuoti, bet darbo pobūdis išlieka labai įvairus: kasdienybėje yra daug pasiruošimo, refleksijų, vertinimų, konsultacijų.

„Aš noriu žinoti, ką vaikas išsinešė iš mano pamokos. Man svarbus mokinio gautas įvertinimas, bet dar svarbiau – mokinio mąstymas, – pabrėžia ji. – Per refleksijas visada klausiu mokinių, ką jie patys galėtų pasiūlyti, kaip tobulinti pamokas, mokymosi turinį, ką galime daryti kitaip, kad mokytis būtų dar įdomiau, motyvacijos būtų daugiau.“

P. Jacynė (asmeninė nuotrauka)

Palaikymas, augimas ir ateities planai

Pačią Pauliną mokytojos darbe labiausiai motyvuoja kasdienis darbas su vaikais, šalia esantys kolegos ir mokyklos administracija. Ji pasakoja, kad mokykloje, kurioje dirba, dėl savo iniciatyvų ir idėjų ji negirdi žodžio „ne“. Vietoj to vis girdi: „Pabandyk, pažiūrėsime, kas iš to išeis, o jei nepavyks – patobulinsime“. Tai, anot Paulinos, suteikia laisvės ir pasitikėjimo tiek savimi, tiek šalia esančia komanda.

Pastaruosius dvejus metus Paulina studijavo taikomąją matematiką magistrantūroje. Artimiausiuose jos planuose – nedidelė pertrauka, o vėliau galbūt laukia ir doktorantūra.

„Mokyklinė matematika yra palyginti mažai tyrinėta sritis, man ji įdomi – noriu nerti į ją vis giliau. Galbūt ateityje man pavyks prisidėti prie svarbių ir esminių sprendimų, kurie aktualūs tiek mokiniams, tiek tėvams, tiek mokytojams.

Ir savo kolegoms, ir vaikams, ir studentams, būsimiesiems mokytojams, visad kartoju: „Nebijokite klysti“. Svarbu eiti, bandyti, klausti, domėtis, tik tokiu būdu galima suprasti, ar pasirinktas kelias yra teisingas. Studijų pradžia nėra lengva, pirmieji mokytojavimo metai – taip pat, bet jeigu leidiesi būti vedamas širdies, viskas įveikiama, išmokstama ir įmanoma“, – neabejoja P. Jacynė.

 

Kaip padėti jaunam žmogui pasirinkti profesiją, kai galimybių tiek daug, o spaudimo – dar daugiau?

Profesijos pasirinkimas mokyklą baigusiam jaunuoliui – nelengvas išbandymas, kuriame itin svarbus dialogas tarp vaiko ir tėvų. „Tai amžiaus klausimas: kiek aktyviai tėvai turėtų įsitraukti į vaiko profesijos pasirinkimą? Vieningo atsakymo nėra“, – sako Ilona Tandzegolskienė-Biegalovė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja.

Pasak jos, dažnai jaunuoliai, kurie aiškiai nežino, ko nori, renkasi profesinį kelią pagal laikmečio tendencijas, t.y. renkasi tai, kas madinga. Profesinio kelio pasirinkime dalyvaujantys tėvai stengiasi pagelbėti pateikdami vienintelį, jų nuomone, teisingą sprendimą, tad tokiais atvejais vaikas lieka be galimybės rinktis, eksperimentuoti ir klysti, t.y. ieškoti savojo kelio.

Diskutuoti reikia pradėti kur kas anksčiau

Blogiausia, kai tėvai sako: bus taip, o ne kitaip. Gal jie ir nori gero, bet vaikui gali visiškai netikti nei jų siūloma profesija, nei pati kryptis. Tuomet prasideda sunkumai: jaunuoliai kenčia ir studijuodami tai, ko nenori, ir dirbdami pirmąjį darbą, ir svarstydami apie tolimesnes savo karjeros perspektyvas.

I. Tandzegolskienė-Biegalovė teigia, kad diskutuoti tėvams su vaiku apie jo būsimą profesiją derėtų ne paskutiniaisiais mokslo metais, 11 ar 12 klasėje, bet gerokai anksčiau.

„Tada vaikai gali ir pasibandyti – per praktiką, savanorystę, pokalbius su profesionalais, mokykloje dirbančiu karjeros specialistu. Jei klysta – puiku, nes suklysti dar mokyklos suole yra saugiau nei po kelerių metų studijų ir gauto diplomo. Kita vertus, pasirinktas profesinis kelias retai būna tiesus ir vienas vienintelis: nėra taip, kad tu pasirinkai vieną profesiją ir tai jau visam likusiam gyvenimui. Savo sprendimus galima iš esmės keisti, dalinai koreguoti arba bandyti iš naujo – šiandieniniame pasaulyje galimybių tam tikrai yra daug ir įvairių“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja.

Doc. dr. Ilona-Tandzegolskienė-Bielaglovė

Karjeros specialistai: kai reikia daugiau nei vieno pokalbio

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos karjeros specialistė, etikos, psichologijos ir gyvenimo įgūdžių mokytoja Dovilė Gulbinskienė kasdien mato, kaip mokiniai blaškosi tarp galimų pasirinkimų: „Jie nori visko vienu metu, labai bijo suklysti, jiems atrodo, kad sprendimas turi būti priimtas teisingas – o kas yra teisinga nuspėti sunku – ir vienas visam likusiam gyvenimui“.

Anot jos, kai kuriems mokiniams itin sunku priimti sprendimą net iki paskutinės paraiškų teikimo dienos. Būna, kad jaunuolis pažymi devynis galimus studijų variantus, bet prisipažįsta, kad jei neįstotų į specialybę, nurodytą pirmuoju numeriu, labai nusimintų. Karjeros specialistė gali padėti peržiūrėti pasirinkimus, tinkamai perskirstyti galimas alternatyvas.

Vienas svarbiausių karjeros specialisto, dirbančio mokykloje, uždavinių – padėti mokiniams geriau pažinti save.

„Kalbėdamasi su mokiniais visada akcentuoju, kad šiuo metu jie renkasi ir priima sprendimus situaciją vertindami iš šiandienos taško – pagal tai, kas jam dabar įdomu, ką jis dabar gali, kur dabar jaučiasi stiprus. Ilgainiui sprendimai gali keistis.

Statistika rodo, kad žmonės yra vis drąsesni ir nebijo rinktis naujų krypčių, persikvalifikuoti, mokytis naujų dalykų – profesiją per visą gyvenimą galime pakeisti ir septynis, ir dvylika kartų. Taigi šiandienos pasirinkimas neturi būti priimtas visam gyvenimui, kas tikrai apsunkina patį pasirinkimą, jis priimamas dabar, artimiausiam laikotarpiui“, – pasakoja D. Gulbinskienė.

Kartais, pasak jos, mokiniams užtenka vieno vizito į įmonę, vienos frazės, išgirstos seminare, ar vieno motyvuojančio pokalbio, kad įvyktų lūžis: „Svarbu, kad tas sprendimas būtų mokinio – aš tik padedu ieškoti informacijos, įsivertinti ir susigaudyti pasirinkimuose“.

Dovilė Gulbinskienė

Ką daryti, jei pasirinkai ne tą?

„Žmogus gali dirbti versle ar medicinoje 20 metų ir vėliau pasirinkti logopedijos ar dalyko mokytojo su pedagogo kvalifikacija kryptį. Ir tai nėra klaida, tai – sprendimas. Karjera šiandien nebėra linijinė, ji yra dinamiška“, – antrina I. Tandzegolskienė-Biegalovė.

VDU atstovė prisiminė atvejį, kai studentas nutraukė medicinos studijas, metus savanoriavo užsienyje ir grįžęs pasirinko studijuoti Mokomojo dalyko pedagogikos STEAM programoje. „Svarbu drįsti sustoti, įvertinti, o tada drąsiai keisti kryptį“, – sako ji.

Su panašiais pavyzdžiais savo darbe ne kartą yra susidūrusi ir karjeros specialistė D. Gulbinskienė: „Kai kurie grįžta pas mane po metų ar dvejų, sako: baigiau tas studijas, nes mama taip norėjo, o dabar jau darysiu tai, ko noriu aš. Tokiu atveju, nors pirmasis sprendimas atrodė ne tas, ko iš tiesų norisi, jis pasitarnavo kaip atspirties taškas tolimesniems ieškojimams“.

Mokytojo profesija – ne tik apie darbą klasėje

Anot I. Tandzegolskienės-Biegalovės, studentai dažnai renkasi pedagogikos studijas norėdami daryti pokytį – tiek taikydami technologijas, tiek pasirinkdami inovatyvius mokymosi metodus, tiek per bendruomeninius projektus. Jauni žmonės nori būti aktyvūs, nori veikti.

Pedagogikos studijos šiandien siūlo ir lankstumą: galima rinktis dvigubas specialybes – pavyzdžiui, anglų kalba ir kita užsienio kalba ir derinti tai su gretutinėmis ar po to – ir magistrantūros studijomis, pasirenkant komunikaciją, ekonomiką, lingvistiką. Studentai įgyja žinių apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą, neuropsichologiją, švietimo įstaigų vadybą bei plėtoja savo kompetencijas bendradarbiavimo, kūrybinio ir kritinio mąstymo, veiklų planavimo ir asmeninio augimo linkme, o karjeros kelias gali nuvesti ne tik į mokyklą, bet ir į startuolių kūrimą, leidybą, muziejus, verslo sektorių.

„Šiandien mokytojas nebėra tik žmogus prie lentos. Jis – edukatorius, tyrėjas, kūrėjas, pokyčių iniciatorius, strategas“, – vardija I. Tandzegolskienė-Biegalovė.

D. Gulbinskienė pastebi, kad mokytojo profesija vis dar apipinta mitais, o ir dauguma įsitikinę, kad žino, kaip reikia mokyti. Šiemet Šiaulių mieste karjeros specialistė kartu su kolegomis subūrė Jaunojo pedagogo klubą, kuriame 9–12 klasių mokiniai, besidominantys mokytojo profesija, dalyvauja įvairiose veiklose ir taip iš arti pamato šią profesiją.

„Pedagogika – labai galinga profesija, ji kuria pokytį, formuoja ateitį. Šis darbas yra ne tik apie pasidalijimą žiniomis, bet ir apie visapusišką ugdymą bei įgalinimą. Svarbiausia, kaip jau minėjau anksčiau, padėti jaunam žmogui pažinti save, kalbėtis su juo, nebijoti leisti jam klysti. Ieškojimas yra ne silpnumas, o brandos kelias. Kartais užtenka vieno nuoširdaus pokalbio, kad viskas pradėtų dėliotis“, – prisipažįsta D. Gulbinskienė.