Mokslas be sienų: VDU edukologijos doktorantai semiasi patirties garsiausiuose pasaulio universitetuose

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologijos doktorantams tarptautinės stažuotės tampa neįkainojama profesine ir asmenine patirtimi. Jos suteikia galimybę semtis žinių iš pasaulio praktikų, plėsti profesinį tinklą, ugdyti kultūrinį sąmoningumą, pasitikėjimą savimi bei gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų aplinkų.

„Stažuotės lavina bendradarbiavimo, problemų sprendimo, prisitaikymo ir lyderystės įgūdžius. Naujos pažintys su kolegomis ir mentoriais atveria galimybes naujiems tyrimams ir karjeros kryptims. Be to, doktorantai patiria gyvenimą kitokioje kultūroje, susiduria su naujomis veiklos praktikomis ir metodais, kurie stiprina jų akademinį ir profesinį augimą“, – sako VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.

Doktorantai pabrėžia, kad tokios patirtys dažnai tampa lūžio tašku – po jų mokslas įgauna gilesnę prasmę, o svajonės apie pokyčius virsta konkrečiais veiksmais. Stažuotė sustiprina ne tik norą tyrinėti, bet ir kurti pokyčius Lietuvoje.

Po stažuotės Izraelyje – įkvėpimas kurti tarpdisciplininį centrą Lietuvoje

VDU Edukologijos tyrimų instituto doktorantė Daiva Bartninkienė, Švietimo pagalbos kompetencijos centro vadovė, rengia disertaciją apie personalizavimu grįstą tarpdisciplininę pagalbą autizmo spektro vaikams įtraukioje mokykloje. Ji stažavosi Ariel universitete Izraelyje, šalyje, turinčioje gilias specialiojo ugdymo tradicijas.

„Ariel universitete veikia Bruckner’io autizmo tyrimų centras. Turėjau galimybę susipažinti su centro vadove prof. dr. Esther Ben-Itzchak, stebėti mokslininkų tyrimus ir jų praktinį pritaikymą. Centre dirba įvairių sričių specialistai – medikai, psichologai, logopedai, specialieji pedagogai, reabilitologai ir ergoterapeutai. Jie teikia individualias konsultacijas, organizuoja grupinius užsiėmimus, o universiteto mokslininkai atlieka tyrimus tiesiogiai klinikos aplinkoje. Šis tarpdisciplininis modelis yra pavyzdys, kurį norėčiau matyti ir Lietuvoje“, – pasakoja Daiva.

D. Bartninkienė stažuotėje (asmeninė nuotrauka)

Ji atkreipia dėmesį, kad universitete net šeši doktorantai rašo disertacijas apie autizmo spektro sutrikimus, o tai rodo tyrimų ir kompetencijos gausą. Stažuotės metu Daiva stebėjo terapinius ir edukacinius užsiėmimus, dalyvavo individualiose konsultacijose ir pristatė savo tyrimą.

„Grįžau kupina naujų idėjų – ne tik tobulinti disertaciją, bet ir įkurti tarpdisciplininį pagalbos centrą VDU, sutelkiant mokslininkus ir praktikų komandą, kuri atliktų aktualius neuroįvairovės tyrimus ir teiktų pagalbą vaikams. Labiausiai įstrigo, kaip specialistai individualiai analizuoja kiekvieno vaiko poreikius, parenka metodus pagal stipriąsias puses, o ne vien sutrikimus“, – pasakoja doktorantė.

Gallaudet universitete JAV – kurtystės pasaulis iš arti

VDU doktorantas Kęstutis Vaišnora, tyrinėjantis kurčiųjų įtraukųjį ugdymą, stažavosi Gallaudet universitete JAV, vienintelėje pasaulyje aukštojo mokslo institucijoje, kurioje studijos vyksta dvikalbiu principu: amerikiečių gestų kalba (ASL) ir anglų kalba.

„Dirbdamas Lietuvos kurčiųjų draugijoje ilgai svajojau apie šią patirtį. Čia pirmą kartą gyvenime ne tik teoriškai, bet ir praktiškai supratau kurtystės konceptą, kurį analizuoju savo disertacijoje. Pamačiau, kaip veikia dvikalbis ugdymas, paremtas pagarba kurčiųjų kultūrai ir kalbai. Ne kurčiasis turi prisitaikyti, o mes turime prisitaikyti prie jo pasaulio“, – sako Kęstutis.

Universitetas ypatingą dėmesį skyrė doktoranto emocinei gerovei. Kiekviena paskaita prasidėdavo dalijimosi sesijomis, kuriose doktorantai aptardavo pasiekimus, iššūkius ir jausmus.

K. Vaišnora prie Gallaudet universiteto (asmeninė nuotrauka)

„Jie tiki, kad ramiai ir suprastai žmogui žinios įsisavinamos geriau. Jau pirmame susitikime su stažuotės vadovu aptarėme lūkesčius, nerimą ir komforto jausmą. Kontaktai ir bendradarbiavimas palaikomi ir po stažuotės“, – pasakoja Kęstutis.

Ši praktinė patirtis buvo itin svarbi jo disertacijai apie kurčiųjų įtraukųjį ugdymą, ypač dvikalbį ugdymą – rašytinę lietuvių kalbą ir lietuvių gestų kalbą. Kęstutis turėjo galimybę stebėti įvairius ugdymo modelius, pedagogines praktikas ir metodus, kurie įgalina kurčiuosius mokinius pasiekti akademinių tikslų, tuo pačiu stiprinant jų socialinę ir kultūrinę tapatybę.

Naujas požiūris į aklųjų ir silpnaregių ugdymą

VDU doktorantė Indrė Ungeitytė, rengianti disertaciją apie aklųjų ir silpnaregių įtraukųjį ugdymą, stažavosi Geteborgo universitete Švedijoje. Ten ji tobulino tyrimo metodologiją, rengė disertaciją ir bendradarbiavo su universiteto mokslininkais bei dėstytojais.

„Lietuvoje trūksta tyrėjų, dirbančių su aklųjų ugdymo temomis. Švedijoje galėjau ne tik dirbti su profesoriais, bet ir lankytis mokyklose, susipažinti su praktika, kaip ugdymo pagalba organizuojama akliesiems ir silpnaregiams. Tai atvėrė man naują perspektyvą – įtrauktis gali būti organizuojama labai įvairiai“, – teigia Indrė.

Indrė lankėsi vietinėje mokykloje, kurioje mokosi akla mokinė. Mergaitė pasakojo apie iššūkius, su kuriais ji susiduria Švedijos švietimo sistemoje.

I. Ungeitytė (asmeninė nuotrauka)

„Ugdymo pagalba akliesiems ir silpnaregiams ten yra organizuojama kitaip nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, jei Švedijoje nori išmokti orientacijos ir mobilumo įgūdžių, ar sužinoti kaip naudotis kompensacinėmis priemonėmis – kaip Brailio raštas, baltoji lazdelė, kompiuteris ar didintuvai – turi vykti į reabilitacijos centrą, esantį ligoninėje. Lietuvoje to išmokti galima mokykloje, nes tai ugdymo dalis“, – pastebi Indrė.

Ši stažuotė Indrei tapo ne tik akademinio augimo, bet ir kultūrinės refleksijos lauku – ji pagilino tyrimą, susipažino su tarptautine praktika ir grįžo su dar didesne motyvacija prisidėti prie švietimo tobulinimo Lietuvoje.

 

Išrinktas naujos kadencijos VDU Senatas

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) išrinktas naujos kadencijos Senatas. VDU Švietimo akademijos atstovai: doc. dr. Vaida Jurgilė, doc. dr. Jolita Kudinovienė, prof. dr. Aušra Rutkienė, prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė.

Kviečiame susipažinti su 2025–2030 m. Senato narių sąrašu.

Senatas – Universiteto kolegialus akademinių reikalų valdymo organas – sudaromas vadovaujantis LR mokslo ir studijų įstatymu ir VDU statutu. Senato sudarymas grindžiamas demokratijos, savivaldos, kompetencijos, kolegialumo, akademinės laisvės bei skaidrumo principais. Senatas sudaromas 5 metams iš 61–71 mokslininko, pripažinto menininko ir studento. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. Senato narių. Einantieji docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas – taip pat ne mažiau kaip 25 proc.

Universiteto 2025 m. Senatas yra sudaromas iš 61 nario, juos paskirstant taip:

  • Visų pakopų studentams Senate atstovauja 13 VDU studentų, kuriuos skiria Studentų atstovybė;
  • VDU rektorė, trys prorektoriai ir du kancleriai skiriami pagal pareigas (iš viso 6 nariai);
  • Išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, aktyviai bendradarbiaujantys su VDU, sudaro 2 Senato narius. Vieną narį, turintį mokslininko ar pripažinto menininko statusą, deleguoja Rektorius, kitą – Senato pirmininkas;
  • VDU absolventai ir kitose institucijose dirbantys mokslininkai sudaro 5 Senato narius. Po 1 narį deleguoja Švietimo  ir Žemės ūkio akademijos. Kiti 3 nariai išrenkami jungtiniuose fakultetų tarybų posėdžiuose pagal šias mokslo sritis:
    • Humanitariniai mokslai ir menai: Humanitarinių mokslų fakultetas, Lietuvių išeivijos institutas, Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų institutas, Užsienio kalbų institutas, Katalikų teologijos fakultetas, Menų fakultetas;
    • Socialiniai mokslai: Teisės fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas, Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, V. Kavolio institutas, VDU STEAM didaktikos centras;
    • Fiziniai mokslai, scenos ir ekrano menai: Informatikos fakultetas, Gamtos mokslų fakultetas, Gamtos ir technologijos mokslų tyrimų institutas, Botanikos sodas, Muzikos akademija.
  • VDU akademinės bendruomenės nariai, atstovaujantys Švietimo, Žemės ūkio akademijoms ir kitiems VDU akademiniams padaliniams, lygaus atstovavimo principu pagal akademinio personalo skaičių. Akademiniai padaliniai Senate atstovaujami pariteto principu. Akademinių padalinių kvotos nurodytos VDU Senato nutarimu SEN-N-39 „Dėl kiekvienam universiteto akademiniam padaliniui priskiriamų rinktinų Senato narių skaičiaus nustatymo“.

Kandidatus į Senato narius VDU akademinio padalinio, iš kurio renkamas Senato narys, tarybai gali siūlyti tik to padalinio bendruomenės nariai. Savo kandidatūrą gali kelti ir pats dėstytojas ar mokslo darbuotojas. Tokiu atveju to akademinio padalinio tarybai pateikiamas atitinkamas prašymas. Senato nariai renkami akademinio padalinio taryboje vadovaujantis VDU akademinių padalinių nuostatais ir jų tarybų veiklos reglamentais.

Pirmasis naujai išrinkto Senato posėdis numatomas 2025 m. lapkričio 26 d. Naujos kadencijos nariams susirinkus į šį posėdį, pasibaigs kadenciją baigiančio Senato įgaliojimai.

VDU Senato dokumentai

Lrytas ir VDU pristato mentorystės programą „Švietimo kodo“ klasė: tiltas tarp patirties ir ateities

Naujienų portalas Lrytas kartu su Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pradeda nacionalinį mentorystės projektą „Švietimo kodo“ klasė, skirtą įgalinti jaunus pedagogus ir sukurti tvarų žinių perdavimo tinklą tarp skirtingų švietimo kartų. Projektas prasideda spalio 13 d. ir truks iki 2026 m. gegužės 6 d.

Remiantis EBPO TALIS tyrimu, Lietuvoje jaunesni nei 30 metų mokytojai sudaro vos 4 proc. visų pedagogų, o vidutinis mokytojo amžius siekia 51 metus. Pradėjus karjerą, net 50 proc. jaunų pedagogų pasitraukia iš švietimo sistemos per pirmuosius trejus metus. Tarp pagrindinių iššūkių – perdegimas, didelis darbo krūvis, emocinis spaudimas ir palaikymo trūkumas. „Švietimo kodo“ klasė gimė kaip drąsus atsakas į šiandienos švietimo iššūkius. Programoje dalyvaus ugdymo krypties studentai ir jauni mokytojai (iki 35 metų), kurie turės galimybę dirbti su asmeniniais mentoriais – patyrusiais švietimo profesionalais.

„Kiekvienam žmogui noriu palinkėti sutikti savo gyvenimo Mentorių. Mano profesiniame kelyje tokius sutikau du. Abejais atvejais supratau, kad šalia mentoriaus augu kaip profesionalas ir kaip asmenybė“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

 

Prof. dr. Lina Kaminskienė

Pokyčiai švietime prasideda tada, kai susitinka idėjos ir konkretūs veiksmai. „Švietimas turi ateitį tada, kai drįstame veikti kartu – per partnerystes, kurios gimsta iš pasitikėjimo ir bendros vizijos. „Švietimo kodo“ klasė – tai daugiau nei mentorystė. Tai žingsnis link švietimo kultūros, kurioje patirtis perduodama ne iš pareigos, o iš tikėjimo žmogumi. Kartu su VDU ir Lrytas statome tiltus tarp kartų, idėjų ir sprendimų – kad mokykla rytoj būtų stipresnė nei šiandien. „Švietimo kodo“ klasė – tai natūrali tąsa forumo, kur išsakyti lūkesčiai tampa sprendimais, o įsitraukimas – pokyčių varikliu“, – pabrėžia Lrytas vystymo vadovė, forumo „Švietimo kodas“ vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė.

Asmeninis augimas – per tikrą ryšį

 

Mentorystės metu dalyviai gaus ne tik profesinių žinių, bet ir įkvėpimo, palaikymą bei emocinį sustiprinimą – tai, kas dažnai lemia jaunųjų pedagogų pasilikimą švietimo srityje. Projektas grindžiamas pasitikėjimu, pagarba ir partneryste. Dalyviai raginami aktyviai įsitraukti, dalyvauti veiklose ir pasirinkti mentorius pagal savo profesinius interesus. Mentoriai taip pat atrenka savo ugdytinius pagal motyvaciją, kad būtų užtikrintas abipusis ryšys ir augimas.

Mentoriai – įkvepiantys švietimo lyderiai

 

Programoje dalyvauja 23 aukščiausios kompetencijos švietimo profesionalai: patyrę mokytojai, švietimo įstaigų vadovai, inovatoriai, net politikos lyderiai. Tarp jų – išskirtinės asmenybės, jau palikusios ryškų pėdsaką Lietuvos švietimo istorijoje:

  • Miša Jakobas – ilgametis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius;
  • Asta Jagelo – švietimo inovatorė, tarptautinės mokyklos „KD International School of Vilnius“ vadovė;
  • Antanas Jonušas – Meilės Lukšienės premijos laureatas, istorijos mokytojas ir švietimo bendruomenės lyderis;
  • Arnas Zmitra – aktyvus regioninio švietimo atstovas ir gidas, žinomas dėl aktyvios veiklos bendruomenėse;
  • Prof. dr. Lina Kaminskienė, VDU Švietimo akademijos kanclerė, ilgametė universiteto profesorė ir mokslininkė;
  • Doc. dr. Vilma Makauskienė, VDU Švietimo akademijos docentė, logopedė, mikčiojimo ekspertė;
  • Monika Grigaliūnienė, „Herojus“ mokyklos matematikos mokytoja, VDU Švietimo akademijos ir Informatikos fakulteto dėstytoja, doktorantė, vyresnioji ekspertė-tyrėja, seminarų ir kursų matematikos mokytojams autorė ir lektorė, matematikos mokomojo turinio recenzentė;
  • Edita Naidaitė, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ekonomikos, verslumo ir matematikos mokytoja. 2024 m. ji buvo pripažinta geriausia antreprenerystės mokytoja Europoje;
  • Dovydas Kaminskas – Tauragės rajono meras, jungiantis švietimo ir savivaldos kompetencijas;
  • Monika Katkutė-Gelžinė – švietimo startuolio „Vedliai“ įkūrėja.

„Kai pradedantis mokytojas jaučia, kad yra girdimas ir palaikomas – jo liepsna neužgęsta. Esu čia tam, kad padėčiau išlaikyti tą šviesą“, – sako vienas iš mentorių M. Karanauskas.

M. Karanauskas

Registracija jau prasidėjo

Visi norintys dalyvauti projekte turi užsiregistruoti iki spalio 31 d. Registracijos metu dalyviai gali pasirinkti iki 2 mentorių, pateikdami trumpą motyvaciją. Mentoriai susipažins su paraiškomis ir formuos mentorystės poras. Registracija šiame puslapyje.  Pirmasis susitikimas su mentoriais planuojamas lapkričio 12 d.

Dalyvauti verta dėl:

  • Profesinio augimo ir praktinės patirties;
  • Galimybės turėti asmeninį mentorių;
  • Asmeninio tobulėjimo;
  • Įkvėpimo ir savęs pažinimo;
  • Įvertinimo ir papildomos naudos.

 

Organizatoriai: Lrytas ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU)

Įteikti ministerijos garbės ženklai švietimui nusipelnusiems žmonėms

Spalio 15 dieną, minint Edukacinės komisijos įsteigimo dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ministrė Raminta Popovienė įteikė ministerijos garbės ženklus švietimui nusipelniusiems žmonėms.
Ministerijos garbės ženklu apdovanoti:
VDU Švietimo akademijos VDU Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė už išskirtinius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos rezultatus, jų taikymą ir sklaidą bei svarų indėlį į Lietuvos šiuolaikinės edukologijos tyrimų metodologiją ir reikšmingą prisidėjimą prie švietimo praktikos pagrindimo moksliniais tyrimais.

Prof. V. Žydžiūnaitė (R. Riabovo nuotrauka)

VDU Švietimo akademijos partnerystės profesorė, Kauno Panemunės progimnazijos direktorė dr. Virginija Rupainienė už išskirtinius pedagoginės ir vadybinės veiklos rezultatus, formaliojo ir neformaliojo švietimo plėtojimą bei stiprinimą, švietimo inovacijų diegimą, modernios mokyklos kūrimą, aktyvų bendradarbiavimą ir sklaidą Lietuvos bei tarptautiniu mastu, svarų indėlį prisidedant prie prasmingo Lietuvos švietimo ateities kūrimo.

partnerystės profesorė, Kauno Panemunės progimnazijos direktorė dr. Virginija Rupainienė (R. Riabovo nuotrauka)

Garbės ženklas – ministerijos aukščiausias apdovanojimas, skiriamas už reikšmingus nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui ir sportui. Apdovanojimas įsteigtas 2007 m. Garbės ženklas įteikiamas pažymint spalio 14-ąją, kuri yra Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės edukacinės komisijos įkūrimo diena. Pirmasis ministerijos garbės ženklas buvo įteiktas daktarei Meilei Lukšienei.

Kai svarbu ne tik mokyti tarti, bet ir padėti nepalūžti

Kai vaikas darželyje vis dar netaria žodžių, pradinukas susiduria su skaitymo sunkumais, o suaugęs žmogus po ligos ar traumos nebegali kalbėti, jiems reikia ne tik specialisto, bet ir žmogaus, kuris išklausys, padrąsins ir padės atgauti pasitikėjimą savimi.

„Kai suaugęs žmogus po ligos ar traumos nebegali pasakyti savo vardo – jis ne tik negali kalbėti, bet ir jaučiasi sutrikęs, bejėgis. Tokiu atveju logopedo darbas tampa labai artimas psichologo veiklai, nes svarbu išklausyti, palaikyti, padrąsinti. Kartais net nesupranti, ką jis sako, bet matai emociją, ir tai yra tikra“, – sako Meda Sadeckienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos  dėstytoja, logopedė.

Pasak jos, logopedo darbe svarbus ne tik teorinis žinių bagažas, bet ir gebėjimas kurti ryšį – su vaiku, tėvais, mokytojais. Dirbant šioje srityje tenka būti ir pagalbininku, ir mokytoju, ir tuo, kuris užtikrina emocinį saugumą bei pasitikėjimą.

 

Tarsi įkalintas savyje

 

M. Sadeckienė sako dar vaikystėje jautusi stiprų domėjimąsi kalbos sritimi ir komunikacija. Nors baigusi mokyklą svarstė ir apie psichologiją bei mediciną, galiausiai suprato, kad būtent logopedija sujungia abi puses – pagalbą žmogui ir kalbą kaip tapatybės dalį.

„Kalba yra ne tik bendravimo priemonė, ji yra žmogaus tapatybė. Jei kalba sutrikusi, žmogui sunku save išreikšti, jis tarsi įkalintas savyje. Man norisi padėti žmonėms išsilaisvinti, atrasti savo balsą, pasitikėjimą, stiprybę ir pajautimą, kad jis gali“, – savo požiūriu dalijasi pašnekovė.

Logopedo profesija, anot jos, ypač reikalauja gebėjimo prisitaikyti. Kiekvienas atvejis, su kuriuo Meda susiduria kasdien, yra unikalus: skiriasi žmogaus sunkumai, šeima, aplinka, patirtys. Todėl šiame darbe itin svarbus holistinis požiūris, leidžiantis į kiekvieną žmogų žvelgti individualiai – atsižvelgiant į jo patirtis, aplinką ir emocinę būseną.

 

Meda Sadeckienė

 

Praktika sustiprino motyvaciją

 

Logopedijos studijas pasirinkusi Kamilė Anušauskaitė sako, kad jos profesinį sprendimą padiktavo meilė vaikams ir noras padėti.

„Norėjau studijuoti pedagogiką, tačiau išgirdusi apie logopediją ir labiau pasidomėjusi šia sritimi supratau, jog tame yra viskas, kas man svarbu. Kai įstojau, tiesiog spirgėjau iš laimės, o kai pirmame kurse prasidėjo praktika, dar labiau įsitikinau, kad tai yra mano kelias“, – sako VDU Švietimo akademijos  Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos bakalauro programos studentė.

Praktika leido Kamilei pamatyti profesiją iš arti, išmėginti savo jėgas ir sustiprinti motyvaciją: „Pasijaučiau ūgtelėjusi ne tik kaip studentė, bet ir kaip asmenybė, kaip žmogus“.

Be to, dar besimokydama mokykloje Kamilė dalyvavo VDU Vasaros mokykloje, kas jai padėjo pasirinkti studijas būtent Vytauto Didžiojo universitete.

 

Kamilė Anušauskaitė

 

Skirtingas amžius – skirtingi iššūkiai

 

Didelę darbo su skirtingo amžiaus žmonėmis patirtį sukaupusi M. Sadeckienė tikina, kad logopedo darbe svarbiausia – gebėjimas prisitaikyti prie kiekvieno žmogaus: suprasti ne tik jo esamus kalbos sunkumus, bet ir priežastis, kurios tai lėmė.

„Darželyje vaikai dar labai maži – kai kurie visai nekalba, todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti, ar jų kalbos raida vėluoja ir jie netrukus prakalbės patys, ar jau būtina specialistų pagalba. Kai kuriems tėvams nelengva priimti žinią, kad jų vaikui ankstyvajame amžiuje reikia logopedo – ne visada aišku, kodėl pagalbos reikia jau dabar, o ne laukti. Tokiais atvejais svarbu skirti daugiau laiko paaiškinimui, padrąsinimui. Mano tikslas – padėti“, – pasakoja ji.

Dirbant su vaikais mokykloje dominuoja skaitymo, rašymo, bendrieji mokymosi sunkumai, o suaugusieji dažniausiai susiduria su kalbos sunkumais dėl įgytų ligų: „Kai žmogus praranda kalbą dėl ligos, traumos ar kitų sveikatos sutrikimų, svarbiausia yra empatiškumas ir žmogiškas ryšys. Tokiose situacijose logopedo darbas tampa daug daugiau nei kalbos ugdymas – svarbu išgirsti žmogų, palaikyti jį, padėti atgauti pasitikėjimą savimi. Žmonėms labai svarbu žinoti, kad jie gali – kad nepavyks tik tada, jei nustos bandyti.“

 

Rezultatai, kurių laukiama kartu

 

Meda akcentuoja, kad logopedo darbas neatsiejamas nuo bendradarbiavimo su tėvais ir mokytojais. Jei su vaiku dirba tik logopedas, norimo rezultato ne visada ir pavyks pasiekti. Kai įsitraukia visa vaiką supanti aplinka, pokyčiai įvyksta kur kas greičiau.

„Didžiausias džiaugsmas – kai nekalbantis vaikas ištaria pirmąjį žodį ar suaugęs žmogus po sunkaus darbo pagaliau suformuluoja rišlų sakinį. Kai po kelių mėnesių darbo pamatau, kad žmogus pradeda pasitikėti savimi, kalba drąsiau, tada žinau, kad mano darbas turi didelę prasmę“, – pasakoja Meda.

Kalbėdama apie darbą su vaikais, K. Anušauskaitė prisipažįsta siekianti sulaužyti mitą, kad užsiėmimai su logopedu yra sunkūs ir bauginantys.

„Ne kartą esu girdėjusi pasakojimų apie tai, kad vaikams eiti pas logopedą yra baisu ar gėda. Bet juk tai smagu – žaidžiama, bendraujama, tobulėjama, mokomasi kalbėti aiškiau. Noriu būti ta logopedė, pas kurią vaikai ateina noriai, kurios nebijo ir kuria pasitiki“, – sako Kamilė.

Ji įsitikinusi, kad nuo paties logopedo labai daug priklauso, kaip jaučiasi vaikas: „Jei užsiėmimas yra kaip šiltas pokalbis, žaidimas, tada ir rezultatai ateina greičiau. Nebūtinai viskas turi būti griežtai įsprausta į rėmus. Ypač jaunesniojo amžiaus vaikams yra svarbu mokytis per žaidimą, nes taip mokomasi efektyviau“.

 

Studijos, kurios augina

 

Logopedijos studijose mokomasi įvairių sričių – nuo lietuvių kalbos gramatikos iki psichologijos, vaikų raidos, neurologijos. Ši tarpdisciplininė bazė leidžia studentams tapti plataus profilio specialistais, gebančiais dirbti su skirtingo amžiaus žmonėmis.

Studentams dėstanti M. Sadeckienė pabrėžia, kad studijos grindžiamos ne vien teorija – daug dėmesio skiriama praktikai, realiems pavyzdžiams, refleksijai.

„Paskaitose dalinuosi realiais atvejais, diskutuojame, analizuojame. Man svarbu, kad studentai mokytųsi ne tik iš knygų, bet ir iš realių situacijų: kaip išklausyti žmogų, kaip spręsti iškilusius sunkumus“, – sako Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos bakalauro programos dėstytoja.

M. Anušauskaitė įsitikinusi, kad ši studijų patirtis formuoja ne tik specialistą, bet ir asmenybę: „Logopedas turi būti kantrus, empatiškas, žmogiškas. Jis turi matyti žmogų ne per kalbos sunkumus, problemą, o per ryšį. Noriu būti ta logopedė, kuri padeda išdrįsti, patikėti savimi, kuri įkvepia nebijoti klysti ir augti“.

VDU dėstytoja Meda dar priduria, kad logopedija yra profesija tiems, kurie nori keisti pasaulį mažais, bet labai reikšmingais žingsniais: „Mes ne tik mokome tarti garsus, mes kuriame pokytį žmogaus gyvenime. Padėti žmogui kalbėti reiškia padėti būti savimi, būti išgirstam, o tai yra labai daug“.

VDU Švietimo akademijos kanclerio kandidatūros rinkimuose pasibaigė dokumentų pateikimo terminas

Vadovaudamasi Vytauto Didžiojo universiteto Statuto 59 straipsnio 3 dalimi ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo  akademijos kanclerio kandidatūros rinkimų tvarkos aprašu, Taryba skelbia užregistruoto pretendento sąrašą.

Pretendentė – prof. Lina Kaminskienė, 2020–2025 m. užėmusi VDU Švietimo akademijos kanclerės pareigas.

Prof. Lina Kaminskienė Programa.

 

Spalio 20 d., pirmadienį, 13 val., kviečiamas atviras VDU Švietimo akademijos Tarybos posėdis nuotoliniu būdu, skirtas pretendento į Švietimo akademijos kanclerio pareigas susitikimui (prisistatymui ir penkerių metų programos koncepcijos einant kanclerio pareigas aptarimui) su Tarybos nariais ir VDU Švietimo akademijos bendruomene.

Kanclerio rinkimai organizuojami ir vykdomi vadovaujantis VDU statutu, VDU Švietimo akademijos nuostatais ir tvarkos aprašu. Kanclerį renka VDU Švietimo akademijos taryba iš savo kandidatūrą iškėlusių Švietimo akademijos mokslininkų ir pripažintų menininkų ir teikia ją Universiteto rektoriui.

Asmuo, pretenduojantis užimti kanclerio pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti mokslo laipsnį arba būti pripažintas menininkas, turėti pedagoginės ir vadybinės patirties. Pretendentas privalo pateikti dokumentus, įrodančius suteiktą mokslo laipsnį arba menininko pripažinimą, pedagoginę ir vadybinę patirtį bei savo gyvenimo aprašymą ir penkerių metų programos koncepciją einant kanclerio pareigas, taip pat kitus dokumentus, kuriuos pretendento nuomone tikslinga pateikti konkursui kanclerio pareigoms eiti bei nurodyti savo kontaktinius duomenis.

Daugiau apie rinkimus.

Vyks VDU ŠA bendruomenės susirinkimas dėl atstovų į Senatą ir rinkikų Tarybos nariui rinkti

Vadovaudamasi Vytauto Didžiojo universiteto Statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1229, 32.1, 32.5 papunkčiais ir 56 punktu, Vytauto Didžiojo universiteto Senato sudarymo nuostatais, patvirtintais Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. SEN-N-37, 12–13 punktais, 14.1, 14,2, 14.4, 14.6 papunkčiais, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Taryba:

N u t a r i a  tvirtinti Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos atstovų rinkimo į Universiteto Senatą tvarkos aprašą. 

Tad 2025 m. spalio 9 d., 13 val. vyks VDU Švietimo akademijos akademinės bendruomenės visuotinis susirinkimas nuotoliniu būdu, kuriame bus renkami mūsų bendruomenės narių atstovai į VDU Senatą, ir rinkikai, kurie vėliau rinks ŠA atstovą į VDU Tarybą. 

Vadovaujantis Senato sudarymo nuostatais, Švietimo akademijai Senate atstovauja 6 nariai. Iš jų:

    • Akademijos kancleris (toliau – Kancleris) Senato narys pagal pareigas.
    • Vienas Senato narys – iš Universiteto absolventų ar kitose institucijose dirbančių mokslininkų tarpo.
    • Keturi Senato nariai – iš Universiteto akademinės bendruomenės narių.

Vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarimais patvirtina Tarybos narių rinkimų tvarkos aprašas ir rinkimų kalendorius.

  1. Vadovaujantis Aprašo 26 punktu Švietimo akademija renka vieną VDU Tarybos narį (priklausantį universiteto bendruomenei);
  2. Švietimo akademijos tarybos narį renka spalio 9 d. išrinkti 19 rinkikų.
  3. Rinkikų posėdžio diena bus suderinta po spalio 9 d.

VDU Tarybos rinkimų tvarkos aprašas.

 

 

Meilės Lukšienės premijos laureatu tapo VDU gabių vaikų centro „Gifted“ mokytojas, Švietimo akademijos absolventas T. Vaitkūnas

Meilės Lukšienės šių metų premiją šiemet pelnė  Tomas Vaitkūnas, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  gabių vaikų centro „Gifted“ mokytojas, Švietimo akademijos absolventas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta premija skiriama jauniems mokytojams, skleidžiantiems demokratijos, bendruomeniškumo, pilietiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjas. Kasmet šios premijos laureatu tampa tik vienas pedagogas.

Šių metų premijos laureatas – Tomas Vaitkūnas, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytojas. Mokytojo darbe persipina pagarba tradicijoms ir modernus požiūris į švietimą: jis kuria erdvę mokinių saviraiškai, stiprina istorinę atmintį ir kartu atveria horizontus pasaulinei patirčiai.

Tai mokytojas, kuris Meilės Lukšienės idėjas paverčia gyva praktika šiandienos mokykloje, įrodydamas, kad demokratija, humanizmas ir pagarba žmogui turi būti ne teorija, o kasdienybė.

Populiarindamas istorijos mokymą, dalyvavo kuriant dokumentinę laidų seriją apie Lietuvos valstybės simbolius, buvo vienas iš jos kūrėjų. Taip pat buvo „Misija Sibiras 2019“ ekspedicijos dalyvis. Mokytojas yra vienas iš „Demokratijos kiemelio“ Vilniuje, Pilies g. 4, kūrėjų. Ši erdvė, kurią planuojama atverti kitąmet, bus pritaikyta viešoms edukacijoms: mokiniams, gidams ir miestiečiams.

Mokytojas sukūrė unikalią vyresnių klasių mokiniams skirtą programą, kurioje susiejamos istorijos, sociologijos ir ekonomikos disciplinos. Yra sukūręs paskaitų ciklą pedagogikos studentams apie istorijos didaktikos metodus, parengęs dvi programas, skirtas gabiems vaikams ugdyti. Mokytojo Tomo pamokose dalyvauja ir studentai – jis yra jų mentorius.

Naujiena parengta pagal ŠMSM pranešimą spaudai.

Minėdami Ukrainos gynėjų dieną, VDU Ukrainos centras organizuoja siuntinių rinkimą Ukrainos kariams.

Minėdami Ukrainos gynėjų dieną, VDU Ukrainos centras organizuoja siuntinių rinkimą Ukrainos kariams. Nuoširdžiai kviečiame prisijungti prie šios iniciatyvos. Jūsų palaikymas yra nepaprastai svarbus, o kiekvienas indėlis — neįkainojamas.

 Rinkimas vyks spalio 1 d., trečiadienį, 11.00-18.00

Švietimo akademija VDU, Vilnius, T. Ševčenkos g. 31, 211 kabinete.

 

Žemiau rasite trumpą sąrašą daiktų, kuriuos galite įdėti į siuntinius kariams:

 

Technika ir energetika

  • Išorinės baterijos (geriau didelės talpos, nuo 20 000 mAh)
  • Maži žibintuvėliai / prožektoriai ant galvos
  • Baterijos

Higienos priemonės

  • Drėgnos ir sausos servetėlės
  • Vienkartiniai skustuvai + nedideli skutimosi geliai / putos
  • Muilas (geriau mažose pakuotėse)
  • Dantų šepetėliai + pasta
  • Šampūnas ir dušo gelis (mažos plastikinės pakuotės, ne stiklinės)
  • Rankų / veido kremas (nuo vėjo ir šalčio)
  • Dezodorantas (pieštukinis arba rutulinis, ne aerozolinis)

Užkandžiai ir skanėstai

  • Riešutai, džiovinti vaisiai (patogiose mažose pakuotėse)
  • Batonėliai (müsli, baltyminiai, energiniai)
  • Šokoladas (geriau juodasis, kad greitai neištirptų)
  • Kramtomoji guma, ledinukai gerklei
  • Sausainiai, krekeriai (ilgo galiojimo)
  • Tirpioji kava, arbata pakeliuose, 3-in-1

Smulkūs naudingi daiktai

  • Termo kojinės
  • Šalikai–vamzdžiai (buff)
  • Pirštinės
  • Vienkartiniai rankų / kojų šildytuvai
  • Pleistrai įvairių dydžių
  • Kelio apsaugos (patogu ilgai stovint / ropojant)
  • Stalo žaidimai kompaktišku formatu (kortos, UNO)

Šiluma ir palaikymas

  • Laiškai, vaikų piešiniai, atvirukai, amuletai

Broniaus Kviklio stipendija įteikta VDU Švietimo akademijos švietimo vadybos magistrei S. Černiauskienei

Rugsėjo 25 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje  Vydūno fondo atstovė Jolita Buzaitytė–Kašalynienė įteikė Vydūno jaunimo fondo Broniaus Kviklio vardo stipendiją (Čikaga, JAV) švietimo vadybos magistrei, Kaišiadorių rajono savivaldybės Rumšiškių lopšelio-darželio direktoriaus pavaduotojai ugdymui Sigitai Černiauskienei.

Stipendijos teikimo šventėje dalyvavo Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna,  patarėja Viktorija Kanapinskaitė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Laima Čekaitienė, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė,  Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėja prof. dr. Aušra Rutkienė.

Sigita Černiauskienė yra Kaišiadorių Paparčių šv. Juozapo šeimos namų savanorė, aktyviai dalyvauja kuriant ir įgyvendinant edukacinius projektus, globojamiems vaikams rengia globėjų susitikimų dieną. Ji padeda organizuoti įstaigos renginius, seminarus, teikia konsultacijas ugdymo klausimais globėjams bei vaikams. Taip pat konsultuoja jaunimą, jiems padeda apsispręsti dėl tolimesnių studijų ar profesinės veiklos, be to, aktyviai prisideda prie savivaldybės veiklų.

Vydūno Jaunimo fondas VDU edukologijos krypties studentus remia daugiau nei 20 metų.

Stipendijos laureatas gali tapti VDU II pakopos (edukologijos krypties magistrantūros ir profesinių laipsnio neteikiančių pedagogikos studijų) studentai, gebantys sėkmingai derinanti mokslą, darbą ir visuomeninę veiklą. Stipendija Nuo 2000 metų stipendija skiriama VDU studentams.

Bronius Kviklys (1913–1990 m.)– lietuvių išeivis, aktyviai dalyvavęs visuomeninėje, leidybinėje bei skautų veikloje, už kurią vėliau buvo apdovanotas Lietuvių skautų sąjungos aukščiausiu garbės žymeniu – Geležinio vilko ordinu. Buvo išrinktas korporacijos „Vytis“ garbės nariu.

Už išleistą 7 tomų leidinį „Lietuvos bažnyčios“ Bronių Kviklį popiežius Jonas Paulius II-asis apdovanojo aukso ordinu už nuopelnus vykdant švietėjišką veiklą.

Bronius Kviklys, kaip ir daugelis kitų emigracijoje atsidūrusių intelektualų, gyvai ir nuoširdžiai domėjosi Lietuvos praeitimi, tuometinėmis politinėmis realijomis, stengėsi nutiesti atminties ir prarastojo laiko tiltus tarp pasilikusiųjų Lietuvoje ir emigravusių į Vakarus. Šis žingsnis skatino B. Kviklį atlikti prasmingą intelektualinį judesį, kurio rezultatai įsikomponuotų į bendrą lietuviškos kultūros klodą, taptų lietuvybės išsaugojimo ir puoselėjimo garantu.

Išvykęs į užsienį B. Kviklys rinko įvairią medžiagą apie Lietuvą ir lietuvių veiklą. Tai buvo knygos, lietuvių veikėjų ir organizacijų archyvai, korespondencija, autografai, dokumentai, fotografijos ir kita. Surengė parodų lietuviškos spaudos tema. Po mirties šeima jo didžiulę lituanistikos biblioteką ir unikalius archyvus dovanojo Išeivijos studijų centrui Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

Bronius Kviklys taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto absolventas.