• Titulinis
• Visos naujienos

Pedagogų rengimo iššūkiai: kaip padėti ir gabiems, ir specialiųjų poreikių turintiems mokiniams

Šalies mokyklose daugėja iššūkių – vienas iš jų yra įtraukiojo ugdymo, t. y. ugdymo kiekvienam mokiniui pagal individualius poreikius, įgyvendinimas. Tai apima ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integraciją, ir itin gabių vaikų mokymąsi. Reaguodamas į besikeičiančius švietimo poreikius, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) plečia programas būsimiesiems pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, vykdo mokslinius tyrimus, dalijasi įžvalgomis su praktikais.

Šiandieninėje mokykloje vis labiau įsitvirtina suvokimas, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, su savitais gebėjimais ir poreikiais. Personalizuotas ugdymas tampa ne tik teorine koncepcija, bet ir praktine būtinybe.

Kiekvienas vaikas – su savais gebėjimais ir poreikiais

„Reikia skirti gerokai daugiau laiko pačiam startui – vaiko pažinimui,” – pabrėžia VDU Švietimo akademijos doktorantė ir dėstytoja, Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė Daiva Bartninkienė, tyrinėjanti personalizuoto mokymosi sritį.

Pasak jos, mokytojai, prieš pradėdami dirbti su klase, turėtų kiek įmanoma labiau pažinti savo mokinius – susipažinti su kiekvieno vaiko duomenimis, jo mokymosi praeitimi, pabendrauti su šeima dar prieš pradedant mokymosi procesą. Nors toks pažinimo procesas iš pradžių reikalauja daugiau laiko ir pastangų, jis vėliau atsiperka stipresniu ryšiu su mokiniu bei geresniais vaiko mokymosi rezultatais.

„Personalizuotas mokymasis atveria daug galimybių mokytojui, ir vėliau galima net sutaupyti laiko. Pažinus mokinius, mokytojas gali efektyviau planuoti mokymosi strategijas, atpažinti mokinių stipriąsias ir silpnąsias puses bei tikslingiau organizuoti ugdymo procesą”, – įsitikinusi D. Bartninkienė.

Pritaikyti tinkamas metodikas jų ugdymui

Gabių vaikų atpažinimas, pažinimas ir jų ugdymas – mūsų šalyje mažai tyrinėta sritis ir menka sukaupta patirtis. Personalizuotas ugdymas tiesiogiai siejasi su gabių vaikų ugdymu. VDU Švietimo akademijoje Kaune, Vilniuje ir Tauragėje penkerius metus veikianti tarptautinė gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“ buvo sukurta būtent tokiam tikslui.

Programa vykdoma pagal tarptautiniu mastu pripažintą Izraelio gabių vaikų ugdymo modelį, kuriame vienas iš svarbiausių dedamųjų yra gabių vaikų atpažinimas ir vaiko stiprybių nustatymas, tuomet ugdymo programos įvairaus amžiaus vaikams kūrimas. Specialiai parengti mokytojai, dėstytojai, psichologai ruošia programas gabių vaikų gebėjimų intelektiniam ir emociniam ugdymui – to svarba pagrįsta ne tik praktiniais stebėjimais, bet ir moksliniais tyrimais.

„Gabūs vaikai turi turėti erdvę, kurioje jie mokosi, bendrauja, bendradarbiauja su panašiais į save”, – sako D. Bartninkienė, pabrėždama, kad tokie vaikai neturėtų būti išskirti į atskiras mokyklas – svarbu išlaikyti socialinės aplinkos įvairovę, tuo pačiu suteikti jiems galimybę dirbti ir veikti su panašaus gebėjimų lygio bendraamžiais.

Gabių vaikų ugdymo centras „Gifted“ naudinga ne tik patiems jį lankantiems gabiems vaikams, bet jis svarbus universitete ir kaip pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, psichologų rengimo dalis.

„Mums, kaip pedagogų rengimo centrui, svarbu suprasti, kokie yra šių vaikų poreikiai, kaupti kompetenciją ir kaip tai integruoti į būsimų specialistų rengimo procesą. Būsimiems mokytojams reikia gebėti atpažinti gabius vaikus ir pritaikyti tinkamas metodikas jų ugdymui, o švietimo pagalbos specialistai turi mokėti teikti reikiamą vaiko poreikius atitinkančią pagalbą“, – akcentuoja pašnekovė.

Ir praktinė aplinka studentams, ir erdvė mokslininkams

Darbas su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, įskaitant ir gabius vaikus, reikalauja specialių pedagoginių kompetencijų. Siekiant sustiprinti šią sritį, universitete neseniai duris atvėrė VDU Švietimo pagalbos kompetencijų centras. Jo įkūrimas buvo ilgalaikis procesas, prasidėjęs kartu su specialiosios pedagogikos bakalauro programos įvedimu.

Centro veikla apima kelias svarbias sritis – tai ir aplinka studentų praktinėms veikloms, ir erdvė mokslininkams bei tyrėjams: „Įtraukusis ugdymas yra svarbi sritis. Universitete dirba ne tik jau žinomi ir patirtį turintys mokslininkai, bet skiriamas didelis dėmesys doktorantų rengimui. Šiuo metu Švietimo akademijoje studijuoja keturi doktorantai, tiriantys skirtingas sritis, susijusias su įtraukiuoju ugdymu. Kartu su mokslininkais doktorantai dalijasi patirtimi, naujausiomis mokslinėmis žiniomis su praktikais, dirbančiais ugdymo įstaigose, taip pat su specialiųjų poreikių turinčių vaikų šeimomis. Ši veikla ypač aktuali įtraukiojo ugdymo kontekste“.

Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė D. Bartninkienė pabrėžia, kad įtraukusis ugdymas – tai ne tik specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija, bet ir gebėjimas atliepti visų mokinių poreikius. Jei vadovaujantis personalizuoto ugdymo principais centre matysime kiekvieną vaiką, pažinsime jį, parinksime tinkamus ugdymo metodus, įtrauksime vaiką į  mokymąsi, organizuosime ir teiksime, jei reikia, švietimo pagalbą, reflektuosime, t.y. sudarysime vientisą kompleksą, kuris gali užtikrinti pažangą kiekvienam mokiniui atsižvelgiant į jo poreikius.

„Nors tai reikalauja papildomų išteklių ir specialistų pasiruošimo, ilgalaikėje perspektyvoje jos didina švietimo prieinamumą ir kokybę, kartu stiprindamos visą pedagogų rengimo sistemą“, – sako pašnekovė.

Ieško iššūkių ir kuria inovacijas

Švietimo pagalbos kompetencijų centro vadovė D. Bartninkienė savo kelią švietime numatė labai anksti: „Jau nuo penktos klasės žinojau, kad dirbsiu mokytoja, ir šis mano noras niekada nesikeitė”.

Baigusi literatūrologijos magistro studijas, ji dirbo mokytoja mokykloje, vėliau ėmėsi vadybinio darbo, tapusi mokyklos vadovo pavaduotoja, mokyklos vadove, o galiausiai nėrė į verslą. Tačiau ir būdama versle ji pernelyg nenutolo nuo švietimo srities – dirbo produktų vadove, leidybos skyriaus vadove mokomosios literatūros leidykloje, prisidėjo prie skaitmeninių produktų, tokių kaip ugdymo platforma „Eduka”, kūrimo ir kt.

„Visada sakydavau, kad kai sukaupsiu patirties, dalinsiuosi ja su studentais. Todėl grįžau į švietimo sektorių, tik aukštajame moksle, ir būtent ten, kur visada ir norėjau – į pedagogų rengimo sritį, nes labai norėjosi pasidalinti ta sukaupta patirtimi”, – pasakoja D. Bartninkienė, VDU dirbanti jau ketverius metus. Čia ji ne tik dėsto, bet ir tęsia doktorantūros studijas, gilinasi į mokslą, tyrinėdama personalizuota strategija paremtą tarpdisciplininę pagalbą įtraukioje mokykloje.

Ar tokios iniciatyvos gali pakeisti Lietuvos švietimo sistemą ilgalaikėje perspektyvoje? Pašnekovė žvelgia į ateitį optimistiškai: „Visą gyvenimą einu ieškodama vis naujų iššūkių. Tikiuosi, kad veikdama akademinėje aplinkoje kartu su kolegomis dar atrasime įvairių inovatyvių sprendimų, kurie bus naudingi ir mūsų mokytojams, ir švietimo pagalbos specialistams, ir, svarbiausia, mūsų vaikams”.

 

Priėmimas į magistrantūros studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje

Nuo gegužės 12 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) prasideda priėmimas į magistrantūros studijas. Norintys studijuoti magistrantūroje kviečiami teikti prašymus internetu. Pirmasis priėmimo į magistrantūros etapas vyks ir stojantieji prašymus pateikti gali iki birželio 26 d. 10 val. Įstojusieji kvietimus studijuoti gaus ir sutartis internetu galės pasirašyti nuo birželio 30 d.

Į magistrantūros studijas gali būti priimami asmenys, baigę pirmosios pakopos studijas ir atitinkantys priėmimo reikalavimus į magistrantūros studijų programas. Stojantieji gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas studijas, nurodydami iki keturių studijų programų prioriteto mažėjimo tvarka. Šiemet stojantieji į VDU gali rinktis iš 68 studijų programų, vykdomų nuolatine ir ištęstine forma.

Programos siūlomos gyvybės, matematikos, fizinių, informatikos, inžinerijos, humanitarinių, socialinių, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos, teisės, technologijos, žemės ūkio mokslų ir menų krypčių grupėse. 13 studijų programų galima studijuoti nuotoliu arba mišriu nuotoliniu būdu, 11 programų studijos vyksta anglų kalba. VDU vykdomos dvi jungtinės studijų programos ir 6 dvigubo diplomo studijų programos, kuriose studentai išvykę dalinėms studijoms į užsienio partnerio universitetą, įgis VDU ir kito universiteto diplomus

Taip pat vykdomas priėmimas į papildomąsias (išlyginamąsias) studijas, kurios skirtos norintiems studijuoti magistrantūros studijose, tačiau neturintiems priėmimo sąlygose nurodyto išsilavinimo. Papildomųjų studijų programas gali rinktis ne tik kolegijų absolventai, ketinantys studijuoti magistrantūroje, bet ir universitetų bakalauro studijų absolventai, kurie yra baigę kitų krypčių pirmosios pakopos studijų programas. Daugiau informacijos.

Priėmimas į pedagogikos profesines studijas prasidės gegužės 19 d.

 

Mokytojų rengimas Austrijoje: ko galime pasimokyti?

Vaikštant po pedagogų rengimo aukštosios mokyklos „PPH Augustinum” koridorius Graco mieste, Austrijoje, galima išvysti neįprastą vaizdą – šalia studentų ir dėstytojų čia bėgioja ir mokyklinio amžiaus vaikai.

„Tokio vaizdo nesitikėjau. Juk aukštoji mokykla – tai lektoriai, mokslininkai, profesoriai, ir, žinoma, studentai. Bet tik ne vaikai. Argi ne taip?” – mokslinės stažuotės Austrijoje metu, aplankęs ne vieną pedagogų rengimo aukštąją mokyklą bei universitetą, stebėjosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Edukologijos tyrimo instituto doktorantas Marius Bytautas.

Būtina įgyti magistro laipsnį

Vienas ryškiausių skirtumų tarp Lietuvos ir Austrijos pedagogų rengimo sistemų – studijų trukmė ir reikalavimai. Austrijoje, norint tapti mokytoju, būtina įgyti magistro laipsnį. Neseniai patvirtinus studijų reformą, studijų trukmė buvo sutrumpinta vieneriais metais, bet ji vis viena išlieka ilgesnė nei Lietuvoje (kur pakanka bakalauro laipsnio) – penkerių metų trukmės, t.y. studijos susideda iš trejų metų pirmosios bei dvejų metų antrosios pakopos. Magistro laipsnio reikalavimas Austrijoje atsirado ne taip jau seniai, 2013 metais, palyginimui – Suomijoje toks pokytis įvyko 1979-aisias.

Šios studijos vykdomos ne universitetuose ar kolegijose, o specializuotose mokytojų rengimo aukštosiose mokyklose. Kiekviena iš jų turi nuosavą praktikos mokyklą, kuri dažnu atveju būna įsikūrusi tame pačiame pastate.

„Ar galite įsivaizduoti, kokia pridėtinė vertė kuriama būsimiems mokytojams ir mokiniams, leidžiant laiką tose pačiose patalpose, valgant toje pačioje valgykloje? Mokiniams tai galimybė ugdytis mokymosi tęstinumo įpročius, o būsimus mokytojus tokia patirtis įpareigoja būti elgesio bei vertybiniais pavyzdžiais”, – neabejoja M. Bytautas.

Mokytojų rengimo aukštosios mokyklos neturi universiteto statuso, jose praktika pirmauja prieš teoriją. Vis dėlto kiekviena pedagogų rengimo mokykla bendradarbiauja su universitetais, siekdama suteikti visapusišką mokytojų rengimo patirtį. Toks bendradarbiavimas yra įteisintas kaip privalomas, o studentai yra įpratę lankyti paskaitas net skirtinguose miestuose.

Taip pat trūksta mokytojų

Ar galima pagrįstai manyti, kad Austrijoje mokytojo profesija yra prestižinė, visi nori tapti mokytojais, tik ne visiems leidžiama? VDU edukologijos doktorantas sako, kad, deja, taip nėra. Pasak jo, trūksta mokytojų ir Austrijoje.

Pavyzdžiui, net 22,3 proc. 2023-24 mokslo metais naujai įdarbintų mokytojų neturi pedagogo kvalifikacijos. Tokiais atvejais sudaromos specialiosios darbo sutartys, pagal kurias praktikai įsipareigoja per 8 metus įgyti mokytojo kvalifikaciją.

„Tiesa, galima šią kvalifikaciją įgyti ir be formalių penkerių metų trukmės pedagogų rengimo studijų. Nors čia reikalavimai taip pat nėra paprasti, tokia sistema suteikia galimybę „apsiauti mokytojo batus” keičiant jau turimą karjerą. Tarp naujai sudarytų darbo sutarčių taip pedagogo kvalifikaciją įgiję mokytojai 2024-aisiais sudarė 8,4 proc.”, – teigia M. Bytautas.

Ir taip tris kartus

Viena įdomiausių Austrijos mokytojų rengimo mokyklose taikomų pedagoginių praktikų – pamokų studijos. Jų esmė – ne tik gebėti perteikti mokomąją medžiagą, bet ir kruopščiai planuoti ugdymo turinį. Dirbdami grupėmis, būsimieji mokytojai kuria vienos pamokos dizainą trimis ciklais: suplanavę pamoką, ją įgyvendina, o vėliau refleksijos būdu ją tobulina, keičia, ir tada pamoką vėl kartoja su kitais mokiniais. Ir taip tris kartus. Pamoką veda vienas studentas, o kiti stebi tikslingai parinktus mokinius, vėliau juos apklausia.

„Nustebino tai, kad pokytis tarp antrosios ir trečiosios pamokų planų įprastai yra didesnis nei tarp pirmosios ir antrosios”, – pastebi pašnekovas.

Būsimiems mokytojams reikia laiko peržengti savo pačių mokykloje suformuotus įsitikinimus, susikurtus per 12 metų stebimosios praktikos patirtį. Toks reiklus ir nuoseklus pamokos planavimas turi išliekamąją vertę – būsimieji mokytojai visur pradeda įžvelgti pamokos dizaino spragas. Pasitelkus savirefleksiją, galima sėkmingai tobulinti savo planavimo praktiką be didesnių pastangų.

Tarp mokslo ir meno

Mokytojo profesija, anot M. Bytauto, yra kažkur tarp mokslo ir meno. Nors moksliniais metodais galima išsamiai ištirti pamokos sėkmę lemiančius faktorius, pamoką visgi veda žmogus: „Ir tai neturėtų skambėti kaip trūkumas! Juk mokyklą lanko taip pat žmonės, ne kompiuteriai. Santykis tarp mokytojo ir mokinių yra nepaprasta galimybė pakeisti jauno žmogaus likimą, tai galimybė įkvėpti ir suteikti mokymuisi prasmę”.

Mokytojų rengimas atskirai nuo universitetų Austrijoje suteikia galimybes būsimiems pedagogams patirti ne tik moksliškąją, bet ir meniškąją ugdymo dalį. Ten dirbantys specialistai rečiau turi „dr.“ bei „prof.“ titulus, tačiau tai tėra jų ekspertizės lauko skirtumo pasekmė. Praktinė lektorių patirtis nenusileidžia teorinei – jos viena kitą papildo.

Įdomu tai, kad, nepaisant skirtingos mokytojų rengimo sistemos, Austrijos mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose vertinami panašiai kaip Lietuvos. Kaip pastebi M. Bytautas, Austrijos edukologai taip pat yra susirūpinę dėl mokinių pasiekimų globaliame kontekste. Abiejų šalių specialistai susiduria su panašiais iššūkiais – kaip užtikrinti aukštą ugdymo kokybę ir kelti mokytojų kvalifikaciją. Austrijoje, kaip ir Lietuvoje, kvalifikacijos kėlimo sistema kelia rimtų abejonių: ilgalaikiams, realų poveikį turintiems kursams trūksta lėšų, o vyraujanti praktika neatneša reikšmingų rezultatų.

„Nors Austrijos ir Lietuvos mokytojų rengimo keliai turi skirtumų, jų tikslas tas pats – paruošti mokytojus, kurie ne tik perduotų žinias, bet ir gebėtų sudominti, įkvėpti, padėtų mokiniams atrasti mokymosi prasmę. Sutinku, kad sistema yra reikšminga – ji sukuria rėmus, kuriuose vyksta pokytis, tačiau tik žmonės, dirbantys joje, paverčia pokytį realybe“, – įsitikinęs jis.

 

____________________

Gegužės 26 d., pirmadienį, 16 val.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas organizuoja seminarą-viešą paskaitą „Veiklos tyrimai kaip mokslinio pažinimo bei praktikos tobulinimo įrankis: Austrijos patirtis“. Paskaitą skaitys doktorantas Marius Bytautas.

Daugiau informacijos. 

 

Kai mama patiki tavo pasirinkimu: trys istorijos apie meilę pedagogikai ir lemiamą mamos vaidmenį

Šį pavasarį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija pristatė kampaniją „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune”. Tačiau už šios pozityvios žinutės slypi sudėtinga realybė, kurią atskleidė akademijos atliktas tyrimas.

Apklausus 200 ugdymo krypties bakalauro studentų paaiškėjo, kad net trečdaliui jų teko susidurti su tėvų bandymais atkalbėti juos nuo mokytojo profesijos.

Artėjant Mamos dienai, pakalbinome tris pedagogikos studentes ir jų mamas. Dukros, net ir susidūrusios su aplinkinių pasipriešinimu ir abejonėmis, tvirtai apsisprendė tapti mokytojomis – šiose istorijose jų mamoms atitenka ypatingas ir lemiamas vaidmuo.

Bandė gudrauti, bet planas nesuveikė

Giedrė Čičelienė, Mokomojo dalyko pedagogikos: lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos programos ketvirtakursės Gabrielės mama, prisipažįsta iš pradžių turėjusi kiek kitokių lūkesčių dėl savo dukros profesinio pasirinkimo.

„Dukrai pasakius, kad nori rinktis mokytojos kelią ir pedagogikos studijas, jaučiau šiokį tokį nepasitenkinimą, nes mano lūkesčiai dėl jos karjeros buvo kitokie. Mokykloje jai sekėsi absoliučiai visi dalykai, tad buvau įsisvajojusi, kad Gabrielė keliaus į mediciną ir bus gydytoja”, – sako G. Čičelienė.

Kai būdama dešimtoje klasėje jos dukra turėjo apsispręsti ir pasirinkti dalykus, kurių mokysis vyresnėse gimnazijos klasėse, mama visgi bandė pagudrauti ir pakeisti dukros nuomonę.

„Sugalvojau planą chuliganą: užregistravau Gabrielę į vizitą pas psichologę-karjeros konsultantę, kuri testuoja vaikus ir padeda pasirinkti tinkamą profesinę kryptį. Kaip kokia lapė klastūnė tikėjausi iš specialistės lūpų išgirsti sau palankią reziumė, tačiau, vardindama visas įmanomas karjeros galimybės, ji net nepaminėjo medicinos, viskas sukosi aplink edukologiją.

Tiesą pasakius, greitai su tuo susitaikiau, nes supratau, kad neturiu jokios teisės stabdyti jauno žmogaus ir slopinti jo svajonių. Taigi stebėjau, buvau šalia, palaikiau. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino šimtukas dar kartą įrodė, kad dukra yra teisingame kelyje“, – pasakoja Gabrielės mama.

Gabrielė nuo pat mažens pasižymėjo dideliu užsispyrimu, tvirtu charakterio ir lyderio savybėmis, kartais pamaištaudavo prieš sistemą. Mama šypsodamasi prisimena tuos laikus, kai, dar būdama darželyje, nenorėdama laikytis bendrųjų taisyklių, dukra pareiškė mokytojai: „Aš sugriausiu tavo darželį!”

Mokytojos pavyzdys ir pelnyta vardinė stipendija

Pati Gabrielė prisipažįsta, kad jos karjeros pasirinkimą lėmė įkvėpimas, kurį gavo iš savo lietuvių kalbos mokytojos: „Pasirinkau šį kelią, nes mane įkvėpė mano mokytojos pavyzdys. Mokydamasi 11-12 klasėse žavėjausi, su kokiu užsidegimu ji pasakoja apie literatūrą, ir pagalvojau, kad pati norėčiau taip stovėti prieš klasę, taip pasakoti, analizuoti tekstus. Ir tada pasirinkau studijuoti ne šiaip lietuvių filologiją, bet būtent lietuvių kalbos ir literatūros pedagogiką”.

Dabar, studijuodama pedagogiką, Gabrielė jau dirba lietuvių kalbos mokytoja. Ji džiaugiasi universiteto suteikiamomis galimybėmis: „Vytauto Didžiojo universitetas suteikia puikią galimybę rinktis dalykus ir iš kitų programų, kas padeda plėsti akiratį, domėtis ne tik studijuojamu dalyku. Kolegos iš mokyklos padeda susidėlioti pamokų tvarkaraštį taip, kad nesunkiai galėčiau derinti darbą ir studijas”.

Pernai Tautos fondas skyrė Gabrielei vardinę Jurgio Milerio stipendiją – 1999  m. Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio žurnalisto Albino Miluko įsteigta stipendija yra skirta jo tėvo Vytauto Miluko pradžios mokyklos mokytojui Jurgiui Mileriui pagerbti. Stipendija kasmet teikiama geriausiai besimokantiems VDU Švietimo akademijos studentams lituanistams, siejantiems savo ateitį su pedagogo profesija.

„Ši stipendija tapo dideliu paskatinimu nenuleisti kartelės. Toks įvertinimas man, kaip jaunam žmogui, padeda toliau siekti aukštų rezultatų, stengtis mokytis ir nepamesti savojo kelio”, – sako ji.

Didžiuodamasi dukros pasirinkimu, G. Čičelienė dukrai linki neprarasti profesinio pasitenkinimo ir įkvėpimo darbe, o jei kartais pritrūktų kantrybės – prisiminti, kad kiekvienas vaikas klasėje yra kažkieno didžiausias turtas, širdies džiaugsmas ir viltis.

Nors šis kelias sudėtingas, mama rėmė ir palaikė

VDU Švietimo akademijos Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo studentės Justinos Mulskytės mama Ramunė Mulskienė sako, kad dukros norą tapti mokytoja pastebėjo pradinėse klasėse, nors rimtai apie tai dukra pradėjo kalbėti mokydamasi gimnazijoje.

Dabar akivaizdu, kad, pasirinkus pedagogikos studijas, buvo žengtas teisingas žingsnis. „Pedagogika tikrai yra jos pašaukimas. Studijuodama Justina tapo dar stropesnė ir pareigingesnė, ji jaučia didelę atsakomybę už savo poelgius ir atliktą darbą”, – neslepia mama.

Pati Justina prisimena, kad, pasidalinus mintimis apie norą tapti mokytoja, ji visada jautė mamos didžiavimąsi ja, palaikymą. Visgi pokalbių metu mama perspėdavo, kad tai yra labai sunki ir sudėtinga profesija, reikalaujanti įdėti daug darbo ne tik darbo metu.

„Mama labai palaiko. Padeda man ruošti priemones, siuva kostiumus, dalijasi idėjomis ir visada primena, kada laikas pailsėti, sustoti, nes iš didelio noro galima ir perdegti. Ji nuoširdžiai džiaugiasi, kad man sekasi ir, svarbiausia, kad man patinka tai, ką darau,” – apie mamos palaikymą pasakoja Justina.

Svarbiausia – nuoširdus noras

Evelinos Vaitkutės mama Laima Vaitkuvienė dalijasi, kad jau nuo pat pradinių klasių mokytojai pastebėjo jos dukros polinkį padėti kitiems. „Mokytoja rašydavo pagyrimus į pasiekimų knygelę, kad Evelina yra tikra klasės pagalbininkė, žingeidi ir smalsi”, – prisimena mama.

Laima tikina niekada neprieštaravusi dukros pasirinkimui tapti mokytoja: „Niekada neprieštaravau, nes tikėjau ir tikiu, kad tik būdamas ten, kur nori būti, žmogus gali jaustis laimingu. Man labai patinka, kad ji, grįžusi savaitgaliui namo, pasidalija su manimi universitete įgytomis žiniomis, su ugdymu susijusia informacija, ir kartu moko mane. Matau, su kokiu entuziazmu ir užsidegimu ji pasakoja apie savo studijas, ypač po atliktų praktikų, kaip džiugiai kalba apie mokytojos profesiją ir kasdienį darbą su mokiniais”, – džiaugiasi L. Vaitkuvienė.

Paklausta, ko reikia, kad daugiau jaunų žmonių rinktųsi mokytojo profesiją, Laima mano, kad svarbiausia – nuoširdus noras: „Visų pirma, reikia, jog pats žmogus norėtų būti mokytoju ir jaustų, jog jam tai yra įdomu. Ir tik vėliau, esant norui pasirinkti pedagogo profesiją, galima kalbėti apie didesnį užmokestį ir visuomenės pripažinimą”.

Evelina priduria, kad mamos palaikymas jai visada buvo labai svarbus, ypač, kai aplinkiniai siūlydavo persigalvoti: „Mamos širdis jautė, kad pasirinkau teisingą kelią, tad ji drąsiai skatino juo eiti ir nesidairyti atgal. Mamos palaikymas ir didžiavimasis manimi sustiprina mano pasitikėjimą savo jėgomis ir skatina nesustoti”.

 

Supervizijos mokyklose: kodėl mokytojams reikalingas profesionalus palydėjimas?

Šalies švietimo sistemoje diskusijos apie pedagogų darbo krūvį, perdegimą ir psichologinę gerovę tampa vis aktualesnės. Vis tik supervizijos, kurios sėkmingai įsitvirtinusios socialinio darbo sferoje ir verslo sektoriuje, dar tik ieško kelio į Lietuvos mokyklas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja, doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Biegalovė sako, kad supervizijos galėtų tapti veiksmingu įrankiu sprendžiant pedagogų patiriamus sunkumus.

Supervizija – tai konsultacinė pagalba dirbantiems specialistams, vadovams, komandoms bei organizacijoms, norinčioms tobulėti ir dirbti efektyviau. Dažniausiai supervizija reikalinga susidūrus darbe su sudėtingomis situacijomis, kurių sprendimui įprastų būdų nepakanka, tuomet suteikiama erdvė ir laikas apmąstyti profesinį veikimą sudėtingose situacijose. Supervizija padeda išsiaiškinti ir reflektuoti darbines funkcijas ir vaidmenis, siekiant profesinės gerovės ir veiklos veiksmingumo, tvarkytis su pokyčių procesais, ieškant alternatyvių sprendimų kylantiems iššūkiams spręsti, ir pasiūlo priemones mobingo ir perdegimo įveikai bei prevencijai.

„Apie superviziją diskutuojama seniai, tačiau Lietuvoje ji pripažįstama dar ne visose srityse. Supervizija dažniausiai naudojasi socialiniai darbuotojai, pagalbos specialistai, taip pat versle jos įsigali kaip puiki priemonė burti iš išlaikyti vieningą komandą,” – sako doc. dr. I. Tandzegolskienė-Bielaglovė.

Užsienyje, ypač medicinos srityje, supervizijos jau yra tapusios įprasta praktika. Lietuvoje tai dar naujiena, tačiau pamažu atkeliauja ir į medicinos sritį. VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja apgailestauja, kad Lietuvos švietimo sistemoje šis metodas nėra įsitvirtinęs: „Labiausiai man, kaip edukologei, norėtųsi, kad supervizijos atsirastų pedagogikoje, kad jos atkeliautų į švietimo įstaigas ir pedagogai pajustų ir suprastų supervizijos naudą.”

Supervizijos švietime, anot pašnekovės, galėtų veikti keliomis kryptimis – stiprinant komandas mokyklose, dirbant grupėse, kai susirenka pedagogai iš skirtingų švietimo įstaigų ir drauge kelia bei analizuoja probleminius klausimus, taip pat kaip individualios supervizijos, kurios galėtų padėti pedagogams pažinti save, suprasti asmeninius lūkesčius, spręsti situacijas, iškylančias jų darbinėje aplinkoje.

Kliūtys supervizijų plėtrai Lietuvos mokyklose

I. Tandzegolskienė-Bielaglovė įvardija keletą priežasčių, kodėl supervizijos sunkiai skinasi kelią į šalies mokyklas. Pasak jos, nors atskirų pavienių iniciatyvų atsiranda, tačiau sisteminio požiūrio trūksta.

„Jeigu tai nėra organizuojama konkretaus projekto ar iniciatyvos rėmuose, tai yra papildoma finansinė našta švietimo įstaigai. Jei tai tam finansavimo nėra numatyta ir suplanuota, tuomet pedagogams, norintiems dalyvauti supervizijose, tektų tai dengti patiems savo asmeninėmis lėšomis,” – sako VDU dėstytoja.

Dar viena opi problema yra teisinių pagrindų stoka. Norint gauti valstybinę paramą, turėtų būti sureguliuotas ir teisinis reguliavimas. Pavyzdžiui, socialinio darbo srityje supervizijos yra įteisintos dokumentacijoje – specialistams per metus yra privalomas tam tikras valandų, skiriamų supervizijoms, skaičius Tokio reikalavimo ir įteisinimo švietime neturime.

Dar viena kliūtis, pasak dėstytojos, yra netinkamai sudėlioti prioritetai: „Švietime daug dėmesio skiriame žinioms ir profesiniam tobulėjimui, turtiname savo dalykinį žinojimą, tačiau vis dar per mažai skiriame dėmesio sau, kaip asmenybei, vidiniam auginimui. Vadinasi, nėra intencijos ir trūksta vidinės energijos bei motyvacijos galvoti dar ir apie tai, kaip dirbti pačiam su savimi ir kur ieškoti emocinės paramos.”

VDU Socialinių mokslų fakulteto Profesionalios supervizijos studijų įgyvendintoja doc. Rasa Naujanienė teigia, kad švietimo sistemoje supervizija, kurios pagrindą sudaro profesinės veiklos refleksija, yra unikali konsultacinė pagalba, skatinanti darbuotojų asmeninį ir profesinį augimą bei atsakomybę visuomeninei raidai.

Padeda išbūti ir spręsti sudėtingus klausimus

Supervizijos gali padėti spręsti pedagogų perdegimo problemas, talkinti mokytojams valdant įvairias stresines situacijas, stiprinant save, padėti pažinti save bei kitus per bendras diskusijas, patirtis ir kt.

Anot doc. R. Naujanienės, viena esminių supervizijos idėjų – ilgalaikis grupinis darbas, kurio metu būnama kartu, kalbamasi, dirbama grupėse, mokomasi vieni iš kitų. Supervizijų metu iškeliamos aktualios temos, jos analizuojamos, aptariamos, gaunama pagalba iš grupės narių, o supervizoriaus misija – padrąsinti kalbėti apie tai, kas svarbu, skatinti priimti kitus, mokytis iš kitų.

„Grupinė supervizija – tai bendra patirtis, refleksija, gebėjimas girdėti kitą, aktyviai klausytis kito ir atrasti sau geriausius sprendimus, – akcentuoja ji. – Tai toje pačioje srityje dirbančiųjų grupė, kurie kartu gali aptarti panašias situacijas, pasimatuoti, atrasti sąlyčio taškų, kuo esame panašūs ir galime padėti vieni kitiems sprendžiant tam tikras situacijas. Tokia paramos ir savitarpio pagalbos grupė padeda išbūti arba būti.”

Iššūkių mokyklose apstu

Doc. dr. I. Tandzegolskienė-Bielaglovė įsitikinusi, kad supervizijų ciklai mokytojams yra būtini. Supervizijos gali padėti išsigryninti, kas svarbu, ir suprasti, kad nesi vienintelis šiame kelyje ir šiuose sunkumuose. O šiandien mokytojai susiduria su daugybe iššūkių.

Pasak VDU dėstytojos, vienas aktualiausių klausimų – kaip tinkamai valdyti klasę, kurioje mokosi skirtingi vaikai: itin gabūs, hiperaktyvūs, turintys dėmesio sutrikimų ar kitų sunkumų. „Tai reikalauja skirtingų strategijų vienoje klasėje – kaip dirbti ir spręsti sunkumus, kaip pateikti mokymo(si) turinį, kad ir gabiam vaikui būtų įdomu klasėje, ir hiperaktyviam, ir tam, kuris negeba sutelkti dėmesio. Vaikai klasėje labai skirtingi, o mokytojas, dirbantis su jais, yra tik vienas,” – atkreipia dėmesį ji.

Kitas iššūkis – nuolatiniai pokyčiai švietime. Per pastaruosius penketą metų šalies švietime įvykdyta daugybė reformų, įvesta įvairių pokyčių. Kiekvienas pokytis, kiekviena nauja situacija įneša nestabilumo, nerimo, kelia klausimus, į kuriuos sunku atsakyti, atneša poreikį ieškoti naujos informacijos, stiprinti savo įgūdžius, žinias ir jas tinkamai pritaikyti klasėje.

Kalbėdama apie pedagogų emocinę sveikatą bei gerovę, doc. dr. I. Tandzegolskienė-Bielaglovė pabrėžia ir darbo bei asmeninio gyvenimo balanso problemą: „Mokytojas parsineša dalį darbo į namus, nes jis turi ruoštis pamokoms, pildyti informaciją TAMO dienyne, rengti naujas užduotis, planuoti tam tikras užklasines veiklas, taisyti namų darbus ir kt. Visa tai reikalauja papildomo laiko, ir tuomet atsiranda darbo ir asmeninio gyvenimo balanso paieškos. Be to, mokytojai kone kasdien susiduria su patyčių mokykloje problema, tėvų lūkesčiais, mobiliųjų įrenginių keliamais iššūkiais, kai iš mokinių atimamas dėmesys ir jį reikia kažkokiu būdu susigrąžinti į klasę.”

Kaip neperdegti?

Pasak pašnekovės, kad mokytojai neperdegtų, jie turi atrasti energijos ir laiko asmeniniams poreikiams patenkinti. Tam gali pasitarnauti meditacija, joga, sportas, pasivaikščiojimai gryname ore, buvimas gamtoje, kelionės ar įvairūs kiti pomėgiai. Supervizija – dar viena profesionali pagalba padedanti perdegimo prevencijos klausimais.

„Nepamiršti savęs ir stengtis duoti sau dėmesio bei laiko, kas tai bebūtų: teatras, kinas, bendravimas su draugais, buvimas su šeima. Tai labai svarbu,” – pabrėžia ji.

VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja atkreipia dėmesį ir į tai, kad mokytojai dažnai patenka į apgaulingą situaciją, kai, atrodo, štai užbaigsiu dar vieną darbą ir bus galima pailsėti, tačiau nejučia užsisuka nesibaigiančių darbų ratą.

„Akivaizdu, kad šiuolaikiniam mokytojui keliami vis didesni reikalavimai, o emocinė parama ir psichosiocialinė gerovė turėtų tapti ne tik asmeniniu, bet ir sisteminiu prioritetu. Supervizijos galėtų tapti tuo įrankiu, kuris padėtų pedagogams lengviau įveikti kasdienius iššūkius, tuo pačiu tai padėtų augti jiems kaip asmenybėms, taip gerinant ir visos švietimo sistemos kokybę,”, – neabejoja doc. dr. I. Tandzegolskienė-Bielaglovė.

 

Perkvalifikavimo (modulių) studijos pedagogams

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia pedagoginius darbuotojus dalyvauti Švietimo akademijos pedagogų perkvalifikavimo programose, pasirinkus modulio studijas įgyti papildomą dalykinę kompetenciją/specializaciją. Į programą kviečiami pedagogai, turintys pedagogo kvalifikaciją patvirtinantį aukštojo mokslo diplomą arba pedagogo kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.

 

Studijas papildomų dalykinių kompetencijų įgijimui finansuos NŠA, įgyvendindama projektą „TĘSK: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Nr. 10-045-P-0001, kuris vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Daugiau apie projektą.

Paraiškas į perkvalifikavimo studijas galima pateikti internetu sistemoje  https://epasirasymas.vdu.lt/ nuo 2025 m. rugpjūčio 15 d. iki 2025 m. rugsėjo 15 d. 15.00 val.

Priėmimo į perkvalifikavimo modulius rezultatai  bus skelbiami 2025 m. rugsėjo 22d. 15 val.  Studijų pradžia numatoma 2025 m. rugsėjo 26 – spalio 3 d.

Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos bakalauro baigiamųjų darbų peržiūra

Parengtos rekomendacijos universiteto dėstytojams, kaip atliepti autistiškų studentų poreikius

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja Julija Grigėnaitė kartu su Specialiosios pedagoginės pagalbos: specialiosios pedagogikos IV kurso studente Greta Gražyte parengė rekomendacijas dėstytojams, kurios padės geriau suprasti ir atliepti studentų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, poreikius studijų procese.

„Universiteto dėstytojams sunku suprasti autizmo spektro sutrikimą turinčių studentų bendravimo, elgesio, mokymosi, sensorinius ypatumus, dėl ko kartais kyla nesusipratimų ir problemiškų situacijų. Kolegos nežino šių situacijų priežasčių ir sprendimo būdų, nors jie dažnai būna labai nesudėtingi”, – sako VDU dėstytoja J. Grigėnaitė.

Rekomendacijose pateikiami konkretūs patarimai, kaip labiau struktūruoti dėstomą medžiagą, aiškiau formuluoti reikalavimus, panaudoti daugiau vaizdinių priemonių, padėti studentams „susireguliuoti“ individualius sensorinius pojūčius.

Pasak. J. Grigėnaitės, tinkamai pritaikytos sąlygos ir aiškiai iškomunikuoti poreikiai yra esminiai dalykai, siekiant užtikrinti, jog autistiški suaugusieji galėtų atskleisti savo stipriąsias puses ir sėkmingai siektų asmeninių bei profesinių tikslų be nuolatinės įtampos ar baimės būti nesuprastiems. „Rekomendacijos padės didinti šių asmenų įsitraukimą ir pasitenkinimą studijomis, taip pat prisidės prie jų ilgalaikės socialinės įtraukties ir savirealizacijos“, – teigia ji.

VDU ketvirtakursė G. Gražytė prisidėjo prie rekomendacijų rengimo remdamasi ir savo asmenine patirtimi: „Studijų metu neretai susiduriame su informacijos trūkumu, nesusikalbėjimu ir skirtingais lūkesčiais. Tinkamai parengtos rekomendacijos gali padėti išvengti šių nesusipratimų ir sukurti aplinką, kurioje kiekvienas studentas jausis suprastas. Tai ypač svarbu autistiškiems studentams, kuriems nepalankios sąlygos gali reikšti ne tik stresą, bet ir motyvacijos stoką bei pasitraukimą iš studijų“.

Nors Lietuvoje yra parengta nemažai rekomendacijų, kaip ugdyti autistiškus vaikus darželiuose ir mokyklose, tačiau pasigesta rekomendacijų dėstytojams, kaip organizuoti ir bendrauti su aukštųjų mokyklų studentais, turinčiais individualių poreikių.

„Įtrauktis neturėtų baigtis mokykloje. Suaugusieji taip pat susiduria su iššūkiais, nes individualūs poreikiai išlieka visą gyvenimą. Aukštosios mokyklos turi būti pasirengusios suteikti akademinį išsilavinimą visiems mokslo siekiantiems žmonėms, nepaisant jų savitumų, o tai reiškia, visiems. Viešasis kalbėjimas, buvimas auditorijoje, socialinė sąveika – tai kasdieniai iššūkiai, kurių neįveikę studentai gali likti nuošalyje”, – įsitikinusi G. Gražytė.

Parengtos rekomendacijos yra pirmasis bandymas pagelbėti dėstytojams geriau suprasti studentų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, poreikius. Pradžioje šios rekomendacijos buvo kuriamos vienos programos dėstytojams, tačiau, išsiaiškinus platesnį poreikį, nuspręsta jomis pasidalinti su visa VDU bendruomene. Tikimasi, kad tai – pirmasis žingsnis siekiant sisteminio pokyčio visoje švietimo sistemoje.

Su rekomendacijomis galite susipažinti čia

Šakių rajono savivaldybėje įkurtas Jaunojo pedagogo klubas

Balandžio 4 d. regioniniame forume „Sūduva“ Gelgaudiškio dvare Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šakių rajono savivaldybės meru Raimondu Januševičiumi.

Sutartis pasirašyta siekiant vykdyti Jaunojo pedagogo klubo veiklą Šakių rajono savivaldybėje. Jaunojo pedagogo klube dalyvauja 9–12 klasių mokiniai, besidominantys ugdymo krypties studijomis bei mokytojo profesija.

Sutarties pasirašyme dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Regioniniame forume „Sūduva“ VDU rektoriui prof. Juozui Augučiui įteikta padėka už bendradarbiavimą bei svarų indėlį kuriant VDU Šakių „Žiburio“ gimnaziją.

Pastaraisiais metais VDU Švietimo akademijai bendradarbiaujant su savivaldybėmis, Kauno rajone, Utenos rajone, Panevėžio rajone, Alytuje, Šilutėje, Šiaulių mieste veikia Jaunojo pedagogo klubai, kur sudarytos sąlygos mokyklų vyresnių klasių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija, dalyvauti paskaitose, renginiuose, konferencijose VDU, „pasimatuoti“ mokytojo profesiją.

 

INTERNATIONAL SUMMER SCHOOL ON QUALITATIVE RESEARCH

INTERNATIONAL SUMMER SCHOOL ON QUALITATIVE RESEARCH 2025 at Vytautas Magnus University

The duration of the School is 23-27 June, 2025.

We are pleased to invite you for the seventh time to the International Qualitative Research Summer School 2025 (hereinafter – IQS School 2025) at Vytautas Magnus University. The author and initiator of this school is the independent School of Social Researcher (head is Prof. Dr. Vilma Žydžiūnaitė), which organizes the event together with the Institute of Educational Research / Academy of Education.

We are proud of the international reputation and solid achievements of this School, because we can be proud that every year doctoral students, researchers, scientists from all continents of the world study there, because they trust in quality.

What do we mean by this? Meaningfulness and attractiveness of the content, practicality and applicability, balance of contextuality and situationality, diversity of discussions and questions, interdisciplinary nature, opportunities for the development of social and subject networks, and double opening – to one’s own ignorance and new knowledge.

Such things would not be possible without the internationally renowned IQS School team and lecturers, who dedicate the time on an academic volunteering basis to the education of the international research community, aiming for academic dialogue and the quality of qualitative research.

We prepare for each IQS School season very carefully: studying what the expectations and needs of the audience were, predicting how it are likely to change over the past year, depending on complex contexts,  studing the ‘market’ of scientific research in recent years, conducting analyses of publications based on qualitative research in all sciences without exception – natural, technological, medical and health, agricultural, social sciences, humanities and arts. This means that every year the team does a huge job to make a decision – what we want to offer you this year?

While deciding on this year’s School concept, the team had several meetings, during which we had heated discussions, raising the following questions: ‘What direction do we support – ‘methods of the year’ or methodologies with long-standing traditions, which have an increasingly strong development direction, more and more high-quality research, include interdisciplinary solutions and make a breakthrough in destroying stereotypes? Do we take only one methodology and work with it throughout the IQS School period, or do we take several methodologies and implement them so that participants feel they have acquired new skills, strengthened their visions and realized that there is a need for innovation?’

We have decided this year to focus on three key, most scientifically reliable methodologies – Grounded Theory, Ethnography and Phenomenology. Why?

They will be taught by academic experts with an international reputation:

Prof. Antony Bryant from the United Kingdom, working at Leeds Beckett University; a collaborator, colleague of Professor Kathy Charmaz (the creator of constructivist GT), who has a multidisciplinary education, having obtained it at various universities: at the London school of Economics and Political science (UK) he defended his PhD, at Durham University (UK) he graduated in Computing studies and obtained an MSc. Professor conducts Grounded Theory education all over the world.

Dr. Laura Purdy from Liverpool John Moores University. She holds a PhD from the University of Otago (New Zealand), a MSc (Leisure Studies) from the University of Illinois (USA), and a Bachelor of Recreation and Leisure Studies (Hons.) from Brock University (Canada). She conducts research, based on ethnographic methodology, on a global scale, and teaching the subtleties of this methodology to international audiences of doctoral students and researchers.

Prof. PhD Vilma Žydžiūnaitė from Vytautas Magnus University, has a multidisciplinary education – defended doctoral dissertations in education and nursing, obtained two master’s degrees – in education and nursing, completed bachelor’s and diploma studies in health sciences, nursing, and higher professional studies – in medicine. Her studies include various countries – Lithuania, Denmark, Sweden, Finland, Israel. The scope of teaching qualitative research methodology is international – Italy, Poland, Latvia, Belgium; qualitative research performance includes, in addition to Lithuania, Spain, Italy, Latvia, Slovenia, Norway. The range of her professional development, learning, and qualitative research results is wide – Asia, Europe, Australia, America, Canada.

The summer school will be held in a format convenient for you – ONLINE. It means that you will reach us from at least one physical and geographical location where there is an Internet connection.

Our focus is: Grounded Theory, Ethnography and Phenomenology.

Each methodology will be given 1.5 days.

Each methodology will be taught using the exact same structure:

The theoretical foundations of the methodology/method

Planning the study

Collecting data

Analysing data

Registration

More information

• Aktuali informacija absolventams
• Apie mus
• Bakalauro studijos
• Doktorantūra
• Doktorantūros dokumentai
• ES Projektai
• Gretutinės studijos studentams
• Kontaktai
• Mokslas
• Mokslininkams ir tarptautinė praktika
• Mokytojams ir tėvams
• Padaliniai
• Priėmimas į bakalauro programas
• Priėmimas į edukologijos krypties doktorantūros studijas
• Priėmimas į magistrantūros studijas
• Priėmimas į studijas VDU ŠA
• Profesinių studija pedagogika
• Renginiai moksleiviams
• Sporto ir fizinio ugdymo katedra
• Stipendijos
• Stojantiesiems ir moksleiviams
• Studentams ir absolventams
• Studentų aplinka
• Studijų sąlygos ir aplinka
• Susipažinkite su studentais
• Svetainės žemėlapis
• VDU ŠA tavo mokykloje
• Visi ivykiai
• Visos naujienos
• Vydūno Jaunimo fondo stipendija