Konferencijoje „Jaunojo pedagogo klubo evoliucija: nuo mokinio iki mokytojo“ – 200 mokinių diskutavo apie mokytojo profesiją
Kovo 14 d., Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko mokinių konferencija „Jaunojo pedagogo klubo evoliucija: nuo mokinio iki mokytojo“, kurią organizavo VDU Švietimo akademija ir Kauno rajono Švietimo centras. Konferencijoje dalyvavo 200 mokinių iš Kauno miesto bei rajono, Alytaus, Šilutės, Šiaulių, Šakių, Utenos, Ukmergės savivaldybių. Tai 9–12 klasių mokiniai, besimokantys specializuotose ugdymo krypties klasėse arba dalyvaujantys Jaunojo pedagogo klubo veikloje.
Konferenciją atidarė VDU Rektorius Juozas Augutis, Kauno rajono savivaldybės vicemeras Lukas Alsys, kurie pasveikino mokinius, kalbėjo apie studijų galimybes universitete bei mokytojo profesiją. Kauno rajono menų mokyklos mokytoja, smuikininkė Paulina Daukšytė padovanojo kelis muzikinius numerius.
Konferencijoje VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė skaitė pranešimą apie pokyčius švietimą ir šių dienų herojus mokytojus. Pristatė naujausius tyrimus apie mokytojo profesiją, taip pat neseniai pasirodžiusią VDU Švietimo akademijos kampaniją „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune“ .
VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas, istorikas dr. Mindaugas Nefas mokiniams kalbėjo apie tai, kodėl mokytojas visada „auga“ ir kodėl verta dirbti mokymosi įstaigoje.
Vėliau Kauno rajono, Panevėžio rajono savivaldybių Jaunojo pedagogo klubo bei Rokiškio Romuvos gimnazijos ugdymo krypties klasių mokiniai skaitė pranešimus apie savo įkvepiančius mokytojus, dalijosi patirtimi apie šešėliavimo programą, dalyvavimą klube.
Antroje dalyje mokiniai dirbo sekcijoje: ateities mokykla; naujos technologijos ir inovacijos pamokoje; Mokytojo supergalios; jaunojo pedagogo klubas 2030 metais; dirbtinis intelektas – mokytojo draugas ar konkurentas?; svajonių mokyklos bendruomenė; vieną dieną tapčiau Švietimo, mokslo ir sporto ministru. Pirmi darbai. Mokiniai padarė žurnalistinį reportažą, sukūrė video klipą, repą apie dirbtinį intelektą, vizualinius plakatus. Taip mokiniai ne tik diskutavo aktualiais švietimo klausimais, dirbo darbo grupėse, bet ir turėjo galimybę užmegzti naujas draugystes bei bičiulystes.
Inovatyvios iniciatyvos leidžia „pasimatuoti“ pedagogo profesiją
Prieš trejus metus Kauno rajono savivaldybės švietimo centro iniciatyva, bendradarbiaujant su VDU Švietimo akademija, susikūrė Jaunojo pedagogo klubas, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų moksleivių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija. Šiandien šiame klube yra virš 50 mokinių, kiekvienais metais iš šio klubo keli mokiniai pasirenka pedagogikos studijas aukštojoje mokykloje.
Tais pačiais metais Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje atsirado ugdymo krypties klasė.
Šių iniciatyvų gerąja patirtimi užsikrėtė ir kitos savivaldybės, tad šiandien Rokiškio Romuvos gimnazijoje yra įkurta ugdymo krypties klasė, Jaunojo pedagogo klubai veikia Alytaus miesto savivaldybėje, Utenos miesto savivaldybėje, Panevėžio rajono savivaldybėje, Šilutės rajono savivaldybėje. Netrukus klubai bus įkurti Šakių bei Šiaulių miesto savivaldybėse.
Siekiant spręsti pedagogų trūkumo problemą, Lietuvoje imamasi įvairių inovatyvių iniciatyvų. Viena jų – specializuotos ugdymo krypties klasės bei Jaunojo pedagogo klubas.
„Sprendimas tapti mokytoju negimsta spontaniškai. Tai sritis, kurią turime vaikams atskleisti iš kitos pusės”, sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.
Vyks konferencija „Dabarties transformacijos pradiniame ugdyme: patyrimo ir refleksijos galia“, skirta pradinio ugdymo mokytojams
Konferencijos tikslas – pasidalinti naujausiais tyrimais ir praktikomis, kurios plėtojamos VDU Švietimo akademijoje.
Konferencija tampa svarbia platforma dalintis naujausiomis mokslinėmis įžvalgomis, gerosiomis praktikomis ir švietimo inovacijomis.
Konferencijoje bus aptarti pradinio ugdymo pamokų kokybės kriterijai, veiklos tyrimai, mokymosi savivaldumo modelis, pristatyti moksliniai tyrimai ir jų praktinį pritaikymą pedagoginėje veikloje. Šioje konferencijoje skatinamas dialogas tarp pedagogų, mokslininkų, esamų ir būsimųjų mokytojų. Dalyviai susipažins su inovatyviais ugdymo metodais bei įrankiais, kurie gali pagerinti mokinių mokymosi patirtį. Dalyviai išbandys asmeninio patyrimo, permąstymo ir patyrimo situacijų modeliavimo kambarius, kuriose bus pristatomi realūs pavyzdžiai bei praktikos iš VDU Švietimo akademijos Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorijos, STEAM didaktikos centro, pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo bakalauro studijų paskaitų ir ugdymo įstaigų.
Konferencija ne tik suteikia vertingų žinių, bet ir skatina pedagogų bendruomeniškumą, suteikdama erdvę užmegzti naujas pažintis, bendradarbiauti bei keistis patirtimi.
Vydūno fondo (Čikaga, JAV) Broniaus Kviklio vardo vienkartinės stipendijos konkursas
Lietuvos išeivijos Čikagoje Vydūno fondas skiria kasmetinę Broniaus Kviklio vardo stipendiją 1000 eurų edukologijos krypties magistrantui, pasižymėjusiam visuomeninėje, savanoriškoje veikloje, nagrinėjančiam aktualias švietimo problemas bei pasiekusiam aukščiausių akademinių rezultatų.
Reikalavimai kandidatui:
- turi studijuoti VDU Švietimo akademijos magistrantūros studijose;
- turi būti pasižymėjęs visuomeninėje veikloje arba savanoriauti socialinės, švietimo, kultūros, gamtos ar sveikatos apsaugos srityse veikiančiose nevyriausybinėse ar nepelno siekiančiose organizacijose Lietuvoje.
Reikalingi dokumentai:
- Prašymas dalyvauti konkurse.
- Gyvenimo aprašymas, išskiriant nuopelnus visuomeninėje, savanoriškoje Pageidautina pridėti patvirtinančių dokumentų kopijas.
- Akademinė pažyma (pasirūpins darbuotoja).
Dokumentų pateikimas:
Dokumentai siunčiami el. paštu: studijos.sa@vdu.lt iki 2025 m. kovo 30 d.
Vokietijos Heidelbergo aukštosios pedagogikos profesorius prof. Gerd-Bodo von Carlsburg mini 50 metų kelionę mokslo srityje
Šį mėnesį Vokietijos Heidelbergo aukštosios pedagogikos profesorius, VDU Švietimo akademijos Garbės daktaras prof. Dr. Dr. h.c. mult. Gerd-Bodo von Carlsburg mini ypatingą jubiliejų.
Profesorius nuo 1975 metų aktyviai remia buvusį Lietuvos edukologijos universitetą, o nuo 2019 metų Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslo tyrimus, Ikimokyklinio ir priešmokyklinio bakalauro studijų ir Įtraukusis ugdymas: socioedukacijos magistro studijų dėstytojas, 2023 m. nacionalinės Gyvenimo įgūdžių programos mokytojams lektorius.
Profesorius nuolat dalyvauja apvalaus stalo ir tarptautinėse diskusijose, tarptautinėse konferencijose, yra žinomas tarptautiniu mastu dėl reikšmingų iniciatyvų. 2021 apvalaus stalo „Transkultūrinis požiūris į švietimą ir ugdymą: Ar esame pasiruošę ugdyti globalias kompetencijas ir įtraukųjį tapatumą?, Tarptautinė konferencijos „Socialinio emocinio prototipo modeliavimas“ pranešėjas ir dalyvis.
Gerd Bodo von Carlsburg yra vokiečių edukologas, Heidelbergo pedagogikos universiteto profesorius emeritas. Baigęs pedagogikos studijas ir įgijęs daktaro laipsnį Hamburgo universitete, nuo 1972 m. jis šioje aukštojoje mokykloje pradėjo dirbti dėstytoju. Vėliau mokslininkas dirbo Wuppertalio, Helmuto Schmidto, Talino edukologijos, Karlsruhe edukologijos ir kituose universitetuose, Talino muzikos akademijoje, Pasaulio švietimo atnaujinimo federacijoje.
Profesorius nuo 2011 metų yra mokslinio žurnalo „Socialinis ugdymas narys, straipsnių autorius ir bendraautorius. kurios paskatino ir išplėtojo mokslinius ryšius su žymiais universitetais Baltijos šalyse.
„Bodo jau 50 metų dalinasi savo išmintimi ir asmeniniu rūpesčiu ne tik su Heidelbergo pedagoginiu universitetu, bet ir su mūsų pedagogų rengimo centru. Džiaugiamės profesoriaus indėliu, įtraukiančiomis paskaitomis ir betarpišku bendradarbiavimu. Ačiū profesoriui už atsidavimą, darbą ir aistrą, kurią Jūs nuolat rodote mokslui, mokslininkams ir studentams. Jūsų pasiekimai ir indėlis į mokslą yra neįkainojami, o Jūsų patirtis ir žinios yra ne tik įkvėpimas, bet ir kelias, kuriuo sekame visi, kurie turėjome garbės mokytis iš Jūsų.“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.
VDU Švietimo akademija sveikina profesorių su gražiu jubilieju!
Plačiau: https://www.linkedin.com/feed/update/urn:li:activity:7303563646809313280/
https://www.facebook.com/giedre.kvieskiene/

Po paskaitos Nacionalinės programos: “Gyvenimo įgūdžiai”su programos dėstytojais ir klausytojais 2023 gruodžio 8 d.
Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams ir Baltistikos centrų dėstytojams – intensyvios studijos VDU
Kiekvieną vasarą Vytauto Didžiojo universitete yra organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos, į kurias kviečiami užsienio lietuvių mokytojai, dirbantys lituanistinio švietimo įstaigose (lituanistinėse mokyklose) užsienyje su ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikais ir (ar) suaugusiais. Taip pat kviečiami Baltistikos centrų, Lituanistinių centrų dėstytojai. Lituanistinės studijos vyksta hibridiniu būdu: virtualiai ir kontaktiniu būdu Vilniuje.
Lituanistinės studijos yra puiki galimybė susipažinti su aukščiausio lygio pedagogų rengimu, siūlomu Vytauto Didžiojo universitete. Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos ekspertai jau keletą metų iš eilės skiria aukščiausius įvertinimus VDU vykdomoms pedagogikos studijoms. Harvardo universiteto laisvųjų menų studijų sistemą Lietuvoje pritaikęs VDU išskirtinį dėmesį skiria tarpdiscipliniškumo principui, kuris akcentuojamas ir įvairias mokslo sritis derinančiose studijų programose.
Lituanistinės studijos 2025
Programa
Registracija
Stipendija
Pažyma
Praėjusių metų Lituanistinių studijų akimirkos
Kontaktai
VDU įvyko penktieji „Lietuvos mokytojas 2025“ apdovanojimai – penkiolika švietimo srities profesionalų tapo laureatais
Penktadienio vakarą, pasibaigus didžiausiam šalyje švietimo forumui „Švietimo kodas“, iškilmingoje ceremonijoje paaiškėjo naujienų portalo Lrytas penktąjį kartą rengiamų apdovanojimų „Lietuvos mokytojas“ nugalėtojai. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusioji apdovanojimų ceremonijoje dešimt švietimo srities profesionalų įvertinti už išskirtines pastangas ir atsidavimą mokytojo pašaukimui. Dar penki pedagogai įvertinti specialiose partnerių įsteigtose nominacijose.
Lrytas rengiami tradicija tapę „Lietuvos mokytojas“ apdovanojimai suteikia galimybę visuomenę supažindinti su švietimo šviesuliais, kurie į iššūkius žvelgia su neblėstančiu užsidegimu bei skatina rinktis mokytojo profesiją. Šiais metais į rinkimus itin aktyviai įsitraukusi visuomenė užregistravo 447 mokytojus, švietimo specialistus, kurie sulaukė 361,836 palaikymo balsų. Bendruomenės palaikymą aktyviai skatino ir socialiniuose tinkluose – ten pasidalinimų fiksuota daugiau nei 16 tūkst., o reakcijų sulaukta daugiau nei 50 tūkst.
Mokytojai buvo nominuojami vienoje iš dešimties kategorijų: ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo (progimnazijos ir gimnazijos), neformalaus ugdymo, profesinio ugdymo, lituanistinės mokyklos mokytojas, švietimo pagalbos specialistas švietimo lyderis. Susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus, buvo išrinkti šių kategorijų nugalėtojai. Apdovanojimų partneriai įsteigė ir penkias specialias nominacijas: „Inovatyviausias antreprenerystės mokytojas“, STEAM mokytojas, „Meno srities mokytojas“, „Ateities mokytojas“ bei išskirtinį „Lietuvos Junior Achievement“ apdovanojimą už inovatyvų technologijų ir antreprenerystės ugdymą mokykloje.
Vertinimo komisijos pirmininkė buvo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, o komisiją sudarė: Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskė, švietimo startuolio „Vedliai“ įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė, ilgametis pedagogas, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Tomas Bičiūnas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus bei portalo Lrytas vyr. redaktorius ir direktorius Tautvydas Mikalajūnas.
Kas pelnė „Lietuvos mokytojas 2025“ vardą?
Kviečiame susipažinti su mokytojais ir specialistais, kuriems atiteko garbingi „Lietuvos mokytojas 2025“ apdovanojimai.
- Ikimokyklinio ugdymo mokytoja – Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Viktorija Krivickaitė.
- Pradinio ugdymo mokytoja – Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos pradinių klasių mokytoja Jūratė Trimailovienė.
- Vidurinio ugdymo (progimnazijos) mokytojas – Telšių „Ateities“ progimnazijos muzikos mokytojas Gintaras Vaitkaitis
- Vidurinio ugdymo (gimnazijos) mokytoja – Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos istorijos mokytoja Lina Sėlenienė.
- Neformalaus ugdymo mokytoja – Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos varinių pučiamųjų instrumentų mokytojas Paulius Lygnugaris.
- Švietimo pagalbos specialistas – Kauno švietimo inovacijų centro karjeros specialistė Ugnė Slapšytė.
- Profesinio ugdymo mokytojas – Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro profesijos mokytoja Lidija Leonienė
- Švietimo lyderė – Panevėžio pradinė mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Dausienė.
- Lituanistinės mokyklos mokytoja – lituanistinių mokyklų tinko „Pupa“ (JK) įkūrėja Giedrė Kurlinskaitė.
Apdovanojimuose pirmą kartą ir partneriai įsteigė specialias nominacijas. Specialų prizą STEAM nominacijos laimėtojui įsteigė valstybės kapitalo energetikos įmonė „Ignitis grupė“. Nominacijos laimėtoja – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos biologijos mokytoja Diana Vepštienė.
Vilniaus universiteto Verslo mokykla įsteigė specialų prizą nominacijos „Inovatyviausias antreprenerystės mokytojas“ laimėtojai, kuria tapo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoja Viktorija Zacharova.
Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas įsteigė 1000 eurų vertės premiją nominacijos „Meno srities mokytojas“ laimėtojui. Nugalėtoja šioje nominacijoje tapo Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokyklos klasikinio šokio technikos bei praktikos mokytoja Deimantė Karpušenkovienė.
Nominacijos „Ateities mokytojas“ laimėtojui „Code Academy Kids“ ir „Code Academy“ įsteigė 5000 eurų vertės stipendiją. Laimėtoja tapo VGTU inžinerijos licėjaus pradinio ugdymo mokytoja, inžinerijos ir informatikos mokytoja Lina Kairiūkštienė.
Išskirtinis „Lietuvos Junior Achievement“ įsteigtą apdovanojimą už inovatyvų technologijų ir antreprenerystės ugdymą mokykloje pelnė Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus verslumo ir informatikos mokytoja Algita Šablinskienė.
VDU įvyko didžiausias švietimo forumas „Švietimo kodas“: 2000 dalyvių, daugiau nei 150+ pranešėjų ir Lietuvos merų forumas
Kovo 7 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyko didžiausias švietimo forumas „Švietimo kodas“. Portalo lrytas.lt organizuojame forume, šiais metais partneriais tapo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, VDU, Britų taryba Lietuvoje. Didžiausias ir turiniu įvairiausias forumas „Švietimo kodas“ šiemet pritraukė daugiau nei 2000 dalyvių. Forume „Švietimo kodas“ susitiko verslininkai, mokslininkai, vadovai, švietimo lyderiai, visuomenininkai tam, kad pasidalytų pažangiomis idėjomis, įžvalgomis apie ypač jautrias ir aktualias temas bei įkvėpimu ryžtis pokyčiams.
Antrą kartą surengtas forumas išaugo dvigubai: 2000 dalyvių, daugiau nei 150+ pranešėjų, 60+ pranešimų ir diskusijų 4 turinio salėse bei daugiau nei 15 stendų.
Forumo atidaryme – dalyvius sveikino renginio globėjas LR Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, VDU Rektorius Juozas Augutis, Lrytas.lt vystymo vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė.
„Šis renginys rodo, kokia vieninga yra mokytojų bendruomenė. Tas Švietimo kodas – tarsi genas įskiepytas į žmonių visuomenę tik tokiu būdu perduodant savo žinias, perduodant savo patirtį, kitiems galime išlikti kaip visuomenė. Tam padaryti pašauktas yra mokytojas, jog jis galėtų mokyti, jis visada turi būti truputį aukščiau, truputį stipriau, truputį daugiau kaip fizikos dėsniai, kad persilietų skystis iš vieno indo į kitą, kad viename iš jų turi būti truputėlį aukščiau. Kaip ir mokytojui reikia žinoti šiek tiek daugiau nei kitiems, mokėti daugiau nei moka kiti, girdėti, klausyti, išmokyti visko nuo pasakymo ačiū už gerą darbą, išmokyti žinių, išmokyti džiaugtis, mylėti, pyktis, ginčytis, visko, ko reikia žmogui“, – forumo atidaryme sakė VDU Rektorius Juozas Augutis.
Forume pranešimus skaitė bei diskusijose apie dirbtinį intelektą, švietimo lyderystę, mokyklas pasaulyje ir Lietuvoje, mokytojo paveikslą, pedagogų perdegimą, įtraukųjį ugdymą, mokytojų amžių, pedagogų dinastijas, psichologinį saugumą mokykloje, STEAM pedagogiką, vienišus ir apleistus vaikus, gabius vaikus, profesijos pakeitimą ir grįžimą į mokymosi įstaigą, žinomus mokytojus socialiniuose tinkluose, kibernetinį saugumą mokymosi įstaigose, žmonių poreikių įvairovę visuomenėje bei mokykloje, tautinių mažumų mokyklų padėti, ateities mokyklą daugiakultūrinėje aplinkoje, pilietiškumą mokykloje, dalyvavo VDU ir Švietimo akademijos dėstytojai, mokslininkai, tyrėjai, studentai, mokytojai.
„Švietimo kodas“ – tai vieta, kur iš skirtingų dalyvių perspektyvos galime kalbėti apie švietimo ateitį: neignoruodami šiandieninių iššūkių, bet juose matydami galimybes, kur link turime judėti. Manau, kad artimiausiu metu Lietuva sulauks vis didesnio dėmesio iš kitų šalių, kurioms bus įdomi ir naudinga mūsų šalies švietimo patirtis ir sprendimai“, – įsitikinusi VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė
Šių metų švietimo forumo „Švietimo kodo“ naujovė – Merų forumas, kuriame dalyvavo 45 Lietuvos savivaldybių merai, vicemerai, atstovai, politikai, verslininkai. Uždarame forume jie kėlė aktualius švietimo klausimus, diskutavo apie mokytojų poreikį savo savivaldybėse, dalijosi gerosiomis praktikomis, kalbėjo apie dirbtinio intelekto, verslo atkeliavimą į švietimą. Forume dalyvavo VDU Rektorius Juozas Augutis, kuris dalijosi mintimis apie partnerystę su Lietuvos savivaldybėmis mokytojų rengimo klausimais.
Pranešimus specialiame merų forume pristatė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja bei Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Ramina Popovienė, švietimo startuolio „Vedliai įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė, taip pat „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.
Šio specialaus merų švietimo forumo tikslas – parodyti, jog ne tik mokytojai, švietimo lyderiai ir specialistai, bet ir savivaldos atstovai keičia vaikų ateitį bei šalies švietimo veidą.
Forumo diskusijas kviečiame peržiūrėti:
Diskusijoje „Gabūs vaikai – taip pat ypatingi. Ar jie gauna pakankamai dėmesio?“ kalbėjo VDU gabių vaikų programos GIFTED programos vadovė Dileta Tindžiulienė, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo atstovas Rasa Kubilienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas, VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: istorijos ir geografijos studentas Arminas Kilinskas, verslininkas, įvairių inovatyvių projektų mentorius Vladas Lašas. Moderatorius: Mindaugas Reinikis.
Diskusijoje „Mokytojo paveikslas: patirtis, dabartis, ateitis“ specialistai kalbėjo apie tai, kaip technologijos gali pagelbėti ugdant kūrybiškumą bei taip, kaip galime kasdien mokytis iš mažųjų kalbėta Lrytas surengtoje didžiausioje Lietuvos švietimo lyderių konferencijoje „Švietimo kodas“. Plačiau apie tai konferencijos „Švietimo kodas“ diskusijoje „Mokytojo paveikslas: patirtis, dabartis, ateitis“ kalbėjo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Deimantė Jankūnaitė, VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos studentė Dovilė Plukaitė, inovatorius, edukacinio startuolio „BBright“ vienas iš įkūrėjų Mantas Vičius, istorijos ir tikybos mokytojas, komikas Justinas Visickas. Moderatorė: Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų k. mokytoja ekspertė ir Britų tarybos projektų bendraautorė Kristina Urbonienė.
„Švietimo kodas“ diskusijoje „Įtraukusis ugdymas: ko tikėtasi ir kaip pavyko?“ kalbėjo apie kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui svarbą bei kodėl vis dar ne visos mokyklos yra linkusios sieti save su įtraukiuoju ugdymu. Plačiau apie tai „Švietimo kodo“ konferencijoje vykusioje diskusijoje kalbėjo Lietuvos įtraukties švietime centro vadovė Sandra Valantiejienė, VDU Švietimo akademijos istorijos ir geografijos pedagogikos studentas, mokytojas Laimis Genevičius, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Klementina Gruzdienė, autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil, VDU Švietimo akademijos profesorė Stefanija Ališauskienė. Moderatorė: Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė Gintarė Šatė.
Per verslo patirtį – į inovatyvesnį švietimą
Nuo anglų ir vokiečių kalbų mokytojos iki dirbtinio intelekto bei robotikos laboratorijos vadovės – taip būtų galima apibūdinti Kristinos Kondrotienės profesinį kelią, kupiną netikėtų posūkių ir atradimų. Šiandien ji koordinuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorijos veiklą bei dirba viename Kauno darželyje direktoriaus pavaduotoja ugdymui, taip pat – siekia magistro laipsnio.
Pedagogė savo pavyzdžiu įrodo, kad profesiniams iššūkiams, studijoms universitete bei nuolatiniam tobulėjimui nėra nei amžiaus ribų, nei tinkamo laiko – svarbiausia drąsiai žengti numatytus žingsnius.
Po pirmųjų metų aplankė nusivylimas
„Ieškojau darbe ne tik atlygio, įdomios veiklos, bet ir prasmės”, – vingiuotą savo profesinę kelionę ir jos pradžią prisimena K. Kondrotienė. Baigusi germanistikos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete ir įgijusi vokiečių bei anglų kalbų mokytojos specialybę, ji pradėjo savo karjerą mokykloje. Tačiau po pirmųjų darbo metų ir patirties su itin gabiais mokiniais, netrukus atėjo ir jos pirmasis profesinis nusivylimas.
„Išleidusi gabiuosius, turėjau laidą, kuria negalėjau nei labai didžiuotis, nei labai džiaugtis. Aplankė jausmas, kad nelabai kam rūpi, ko aš išmokysiu, ką duosiu, kuo pasidalinsiu. Tuomet ir kilo klausimas, ką aš čia veikiu, kokia viso to prasmė?” – apie iškilusias dvejones mokytojos darbe atvirai pasakoja Kristina.
Sprendimą išeiti iš mokyklos ir palikti mokytojos darbą paspartino žinia, kad Kristina laukiasi dukros – po motinystės atostogų, kurių metu visą savo laiką skyrė šeimai, ji suprato, kad į mokyklą negrįš.
Verslo patirtis paklojo svarbius pagrindus
Po motinystės atostogų, dešimt metų K. Kondrotienė dirbo verslo srityje, kur vadovavo pardavimų komandoms ir plėtojo eksporto rinkas. Ši patirtis, kaip vėliau paaiškėjo, tapo vertingu pagrindu jai sugrįžus į švietimo sistemą.
„Ta mano gyvenimiška ir vadybinė, vadovavimo patirtis paklojo labai svarbų pagrindą švietime, nes puikiai gebėjau burti komandą, bendrauti su kolegomis, vaikų tėvais. Šiuolaikiniame ugdyme labai didelę ir svarbią mokytojo darbo dalį sudaro būtent bendravimas ir komunikacija su vaikų tėvais”, – pabrėžia ji.
Taigi 2019-aisiais, likus maždaug metams iki COVID-19 pandemijos pradžios, K. Kondrotienė gavo pasiūlymą išeiti iš verslo ir dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Ji pasiūlymą priėmė. Šis žingsnis paskatino ją ne tik grįžti į pedagoginį darbą, bet ir tęsti akademinę kelionę – Kristina baigė VDU ikimokyklinio ugdymo modulį. Šiuo metu ji studijuoja ir švietimo vadybos magistrantūroje, kur gilinasi į gabių vaikų ugdymo patirtis ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Kristina juokiasi, kad jos namuose, įskaitant abi dukras, šiuo metu mokosi iš viso trys studentai: 47, 21 ir 19 metų, – tai gyvas įrodymas, kad mokslui amžius tikrai ne kliūtis.
„Svarbiausia yra norėti ir siekti. Nesakau, kad yra lengva dirbti pilnu krūviu ir dar mokytis, bet tai yra nepaprastai įdomu”, – dalijasi patirtimi K. Kondrotienė.
Šiandien, vadovaudama VDU Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorijai, Kristina siekia sumažinti atotrūkį tarp teorijos ir praktikos švietimo sistemoje. Laboratorija veikia trimis pagrindinėmis kryptimis: organizuoja studentų praktines veiklas, sudaro sąlygas akademinės bendruomenės tyrimams ir vykdo edukacines veiklas ikimokyklinio bei pradinio ugdymo vaikams ir mokytojams.
Gabių vaikų ugdymas ir tėvų vaidmuo
Kristina jau keletą metų dirba VDU Švietimo akademijos gabių vaikų ugdymo centro „Gifted“, tad turėdama darbo su gabiais vaikais patirties, ji pabrėžia tėvų vaidmens svarbą: „Tėvai yra pirmieji, kurie pamato ir pastebi išskirtinius vaiko gebėjimus. Kai jie pradeda domėtis, kodėl jų vaikas atitinkamai elgiasi arba kuo jį sudominti, tada ir atranda, kad greičiausiai jų vaikas turi aukštesnių gebėjimų nei bendraamžiai”.
Ji atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniams vaikams ypač svarbu turėti nerūpestingą vaikystę ir nepamiršti laisvo žaidimo svarbos. „Deja, šeimų gyvenimo ritmas yra toks, kad mes visi lekiame. Vaikai kartais pritrūksta to laisvo žaidimo, galimybės patirti gyvenimą per žaidimą”, – pastebi specialistė.
Kviečiame dalyvauti XI-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lifelong Education and Leadership for All”
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija kartu su Coimbra (Portugalija) ir Sakarya (Turkija) universitetais organizuoja 11-ą tarptautinę mokslinę konferenciją „Lifelong Education and Leadership for All” (ICLEL25), kuri vyks 2025 m. liepos 2–4 d. Kaune VDU.
SVARBU! Kviečiame ne tik pristatyti savo mokslinius tyrimus, bet ir publikuotis prestižiniuose žurnaluose SCOPUS Q1-Q2.
Pranešimų teikimas iki birželio 15 d.
Pateikti pranešimą galite čia:(https://www.iclel.com/submit-papers
Daugiau informacijos apie konferenciją:
VDU Švietimo akademija kviečia klausytis širdies balso, o ne šimto pamokytojų, ir tapti mokytoju!
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija pristato naują kampaniją, skirtą paskatinti jaunuolius rinktis pedagogo kelią ir nepasiduoti stereotipams. „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune“ – tokia reklaminės kampanijos žinutė. VDU Švietimo akademijos atlikta 200 ugdymo krypties bakalauro studentų apklausa atskleidė, kad net trečdalį studentų tėvai bandė atkalbėti nuo mokytojo profesijos, o 40 proc. jų teigė, kad juos nuo pedagogikos studijų atkalbinėjo patys mokytojai.
Apklausos rezultatai parodė, kad tėvai dažnai skatina vaikus rinktis „prestižiškesnes” ar geriau apmokamas profesijas. „Tėvas norėjo, kad studijuočiau ten, kur vėliau daugiau uždirbčiau”, – teigė vienas studentas. „Tėvai norėjo, jog pasirinkčiau mane dominančias studijas, kurios užtikrintų darbo vietą ir gerą atlyginimą ateityje”, „Skatino rinktis tokią, kuri turėtų paklausą ir užtikrintumą”, – akcentavo apklaustieji. Dauguma studentų minėjo, kad tėvai siūlė jiems rinktis teisę, medicinos mokslus, inžineriją ar IT sritį.
Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, Lietuvai reikia jaunų mokytojų, kurie užtikrintų natūralią kartų kaitą mokyklose. Šiandien nemažoje dalyje šalies mokyklų beveik pusė mokytojų yra arti pensinio amžiaus.
„Prieš 8 metus prasidėjo banga, kai švietimo sistemoje sutriko mokytojų rengimas, todėl susidarė situacija, kai pedagogikos studijas baigusiųjų skaičius nebeužtikrino mokytojų poreikio. Situacijai nesikeičiant, per kelerius metus mokytojų trūkumas pradėjo jaustis beveik visuose Lietuvos regionuose. Ir nors situacija po truputį keičiasi, vis dar nepakanka pedagogikos studijas pasirinkusių žmonių, todėl ši kampanija skirta ne tik mokyklas bebaigiantiems jaunuoliams, bet ir jų tėvams, mokyklų vadovams, patiems mokytojams”, – sako prof. dr. L. Kaminskienė.
Pasak kanclerės, labiausiai liūdina tai, kad jaunuolius nuo pedagogo profesijos atkalbinėja ne tik tėvai, bet ir patys mokytojai: „Mūsų kampanijos tikslas – pasakyti, kad jauno žmogaus pasirinkimas tapti mokytoju yra prasmingas. Tegu jo nepaveikia „pamokytojai” ir patarėjai. Kiekvienas Lietuvos vaikas nusipelno turėti geriausius mokytojus, tad padėkime jauniems žmonėms jais tapti”.
Kampaniją kūrė kūrybinė agentūra „Autoriai“.VDU Marketingo ir komunikacijos departamento rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas teigia, kad kad tarp universiteto studentų nemažai yra tokių, kurie, pastudijavę kitas specialybes, kurios nepatiko, vėliau įsiklausė į savo širdies balsą, pasirinko ugdymo srities studijas ir šiandien jie yra puikūs mokytojai.
„Norime šia kampanija, kurios šūkis „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune“ padrąsinti jaunimą ir sulaužyti visus stereotipus tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje, tiek švietime. Taip, mokytoju būti gera! Taip, mokytojas yra šių dienų ir ateities herojus! Z kartos jaunuolių karta – madinga, šiuolaikiška, neigianti mitus. Šiame informacijos triukšme ir pasirinkimų etape turime jiems leisti įsiklausyti savo širdies ir rinktis savo tikrąjį pašaukimą” – įsitikinęs N. Žeronas.
- Aktuali informacija absolventams
- Apie mus
- Bakalauro studijos
- Doktorantūra
- Doktorantūros dokumentai
- ES Projektai
- Gretutinės studijos studentams
- Kontaktai
- Mokslas
- Mokslininkams ir tarptautinė praktika
- Mokytojams ir tėvams
- Padaliniai
- Priėmimas į bakalauro programas
- Priėmimas į edukologijos krypties doktorantūros studijas
- Priėmimas į magistrantūros studijas
- Priėmimas į studijas VDU ŠA
- Profesinių studija pedagogika
- Renginiai moksleiviams
- Sporto ir fizinio ugdymo katedra
- Stipendijos
- Stojantiesiems ir moksleiviams
- Studentams ir absolventams
- Studentų aplinka
- Studijų sąlygos ir aplinka
- Susipažinkite su studentais
- Svetainės žemėlapis
- VDU ŠA tavo mokykloje
- Visi ivykiai
- Visos naujienos
- Vydūno Jaunimo fondo stipendija