• Titulinis
• Visos naujienos

VDU pradeda priėmimą į profesinių studijų programą „Pedagogika“

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas profesinių studijų programoje „Pedagogika“.

Prioritetas priimant į valstybės finansuojamas studijų vietas bus skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, geografijos, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, lenkų kalbų dalykų mokytojų kvalifikacijai.

Šių prioritetinių sričių studentai galės gauti tikslinę išmoką, kuri siekia 539 eurų (11 BSI). Tikslinė išmoka numatyta studentams, kurie sudarys sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir įsipareigos baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Dalyvauti konkurse į valstybės finansuojamas vietas gali tik turintys atitinkamos krypties išsilavinimą.

Profesinių studijų programa „Pedagogika“ trunka vienerius metus, ją baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Programa skirta asmenims, neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos.

Pedagoginių studijų programą sudaro teorinė dalis (paskaitos), kurios apimtis 720 val., pedagoginė praktika (atliekama bendrojo ugdymo mokyklose), kurios apimtis 800 val. ir savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis – 80 val.

Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje, todėl teikiant prašymus pasirinkite vieną miestą, kuriame numatote studijuoti.

Prašymus galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val. internetu.

Dokumentų pateikimas ir priėmimas į studijas vyks pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodytas sritis:

• Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant STEM sritį.
• Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną kalbų (lietuvių kalbos ir literatūros, anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, lenkų), istorijos ir geografijos, sričių dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant HUMAN sritį.
• Kandidatai, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną kitų ugdymo sričių (dailės, etikos, fizinio ugdymo, muzikos, šokio, teatro, tikybos, filosofijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, socialinės pedagogikos, technologijų, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos) dalykų mokytojų kvalifikacijai pateikia dokumentus pasirenkant KITI sritį.

Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus.

Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Visi stojantieji turi dalyvauti motyvacijos pokalbyje, kuris vyks nuotoliniu būdu birželio 29, 30 ir liepos 3 dienomis.

Išsami informacija apie motyvacijos pokalbio eigą ir tvarkaraštis kiekvienam stojančiajam bus išsiųsti prašymo formoje nurodytais el. pašto adresais, todėl pasitikrinkite „Spam“ ar „Junk“ katalogus savo el.pašto dėžutėje.

Kad VDU administratorių siunčiami laiškai su svarbia informacija sėkmingai pasiektų Jūsų pašto dėžutę, rekomenduojame įtraukti adresus: vaida.luksiene@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Kaune) ir romute.sainer@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Vilniuje) į savo el.kontaktų sąrašą.

Priėmimo sąlygos pateikiamos 2023 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“:

VDU Švietimo akademija

Prasideda priėmimas į magistrantūros studijas

Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, grįstas Artes Liberales principais, nuo birželio 1 dienos skelbia priėmimą į 69 magistrantūros studijų programas. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo, vykdomų anglų kalba ir kitų, studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių, studijų programų.

Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu: http://epasirasymas.vdu.lt. Prašyme galima nurodyti iki 4 pageidavimų. Stojantysis pageidavimus turėtų pateikti  prioriteto mažėjimo tvarka.

Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val. VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

Birželio 28 dieną vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas, tik tiems, kurie kandidatuoja į studijų programas, kurių priėmimo sąlygose numatytas motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime nurodytu laiku. Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto apie tai pranešti studijų programą vykdančiam akademiniam padaliniui ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.

Stojantieji į Muzikos akademijos magistrantūros studijų programą Atlikimo menas turi iki birželio 21 d. 9 val. pristatyti pasiekimų portfolio ir dalyvauti stojamajame egzamine (birželio 21 d. 10 val.), jei nėra 2023 m. VDU absolventai.

Priėmimo į magistrantūros studijas taisyklės

Priėmimo į magistrantūros studijas etapai

Informaciją apie 2023 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

Priėmimas į VDU Švietimo akademijos bakalauro studijas Kaune ir Vilniuje

Nuo birželio 1 d. iki liepos 28 d. 12 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Šio bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 2 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo  rugpjūčio 2 d. 15 val. iki rugpjūčio 4 d. 16 val. Visi kviečiamieji rugpjūčio 2 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje. Šiais metais planuojamas papildomas priėmimas, kuris vyks dviem etapais. Daugiau informacijos.

Stojamieji egzaminai stojantiems į menų ar meno pedagogikos studijas vyks nuo birželio 13 d. iki liepos 25 d. Stojantieji į stojamuosius egzaminus turi registruotis ne vėliau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino dienos. Daugiau informacijos apie stojamuosius egzaminus ir jų tvarkaraščius rasite čia.

Stojamiesiems egzaminams kiekvienas stojantysis turi registruotis savarankiškai LAMA BPO informacinėje sistemoje (registracija stojamiesiems egzaminams vyksta stojamųjų egzaminų skiltyje).

Daugiau informacijos apie studijas

 

Kodėl verta tapti mokytoju?

Jei mokytojas neturi pašaukimo, mokykloje jam bus sunku. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Karjeros centro vyriausiosios koordinatorės Daivos Pugevičienės, mokytojo profesija yra viena iš penkių, į kurią jauną žmogų turėtų atvesti būtent pašaukimas. Tam, kad savo tikrąjį pašaukimą atrastų, 9-12 klasių moksleiviai turėtų įveikti 3 žingsnių programą bei daugiau laiko skirti savęs pažinimui. Aklai pasikliauti tėvų nuomone irgi yra neteisinga: statistika rodo, kad net apie 66 proc. moksleivių pasirenka tą profesiją, į kurią juos pastūmėja tėvai, ir tai nebūtinai yra tas kelias, kuris nuveda į sėkmę ir laimę.

Kokios tos penkios profesijos, kurios vadinamos profesijomis iš pašaukimo? D. Pugevičienė vardija: sakoma, kad tai kunigas, mokytojas, medikas, karys (gelbėtojas, gaisrininkas, policininkas) ir teisininkas.

„Moksleiviai, kurie mokosi 9-12 klasėje, turi žengti tris žingsnius link savo profesinių pasirinkimų. Visų pirma jie turi pažinti ir sužinoti kiek įmanoma daugiau apie save ir juos supantį pasaulį – ką siūlo ugdymo įstaigos, darbo rinka. Po to – pasirinkti, galiausiai – pasitarti, konsultuotis, jei kyla abejonių ar sunku apsispręsti ir taip susidėlioti taškus“, – sako pašnekovė.

Priminė tėvų reakcija: šito tai jau nebus!

Anot D. Pugevičienės, devintokas turi skirti nemažai laiko savęs pažinimui. To tinkamai nepadarius, sudėtinga bus žengti pirmuosius pasirinkimo žingsnius. Dešimta klasė yra tas laikas, kai jaunas žmogus renkasi, toliau nuosekliai pažindinasi su savimi, bando suprasti, kas jam patinka, kokie jo interesai, vertybės, asmeninės savybės, kokios stiprybės ir silpnybės, ir tai, ar tos asmeninės savybės tinka vienai ar kitai profesijai, apie kurias jis galvoja. Pažinus save, metas atsigręžti į studijų, darbo pasaulį ir susipažinti su galimybėmis, kurios laukia užvėrus gimnazijos duris.

„Yra buvę atvejų, kai individualiose konsultacijose, kuriuose dalyvauja mokinys su tėveliais, mokiniui prakalbus apie tai, kad jis norėtų tapti mokytoju, tėveliai sureaguoja gan skaudžiai: „to tai jau tikrai nebus“. Tokių tėvelių klausiu: jei nebus mokytojų, kas mokys jūsų vaikus ir anūkus? Mokytojų jau dabar stipriai stinga. Labai norėčiau, kad jau šiandien pradėtume kalbėti apie mokytojus pagarbiai. Taip, šis darbas sunkus, bet tai nereiškia, kad turime atbaidyti mokinius nuo tokio jų pasirinkimo, ypač, kai mokinys gan argumentuotai pasako, kodėl jis renkasi tokį kelią. Matosi, kad savęs pažinimui jis skyrė daug laiko“, – įsitikinusi D. Pugevičienė.

Vienuoliktokai, pasak jos, jau gali išbandyti save įvairiose veiklose: keliaudami, savanoriaudami, šešėliaudami, dalyvaudami stovyklose. Be abejo, tai mokiniai gali daryti ir dešimtoje klasėje. Viskas priklauso nuo jų noro ir tikslų karjeros atžvilgiu.

Dvyliktokas dar iki šimtadienio turėtų būti pasirinkęs mažiausiai tris studijų programas, kurios jam tiktų, patiktų, pažiūrėti giliau, ką mokysis visų studijų metu. Ar tikrai tai bus tie studijų dalykai, kurių jis tikisi.  Svarbu turėti planą A, B ir C bei „pabėgimo planą“. Jis praverčia ne tik nesėkmės atveju, kai egzaminai nepasiseka ir tenka rinktis iš naujo, bet ir tada, kai mokinys išlaiko visus egzaminus geriau nei tikėjosi ir gali rinktis studijuoti ką tik nori. Jei visi žingsniai būna apgalvoti „ką darysiu, jei bus taip ir taip“ sutaupoma laiko ir nervų. Išlaikius egzaminus ir gavus rezultatus, pradėti galvoti, kur stoti, kuo norėčiau būti yra ne pats geriausias pasirinkimas.

„Jei jaunuolis neapsisprendžia ar jam nepavyko, stoti studijuoti bet kur tikrai nepatariu. Gal geriau padaryti metų pertrauką. Skirti ją savęs pažinimui, savanoriavimui, darbui ar karo tarnybai. Tie metai gali būti laikas, ypač jei to nepadarei mokykloje, investuoti į save. Pažinti save, atsakyti į klusimus: ko aš noriu, ką galiu ir ko negaliu? Pabandyti padirbėti pasirinktoje srityje, o tik tada rinktis studijas. Kai mokinys neapsisprendžia, nes pasirinkimai labai skirtingi, pavyzdžiui, būti mokytoju ar gaisrininku, teisininku ir akušeriu ir pan., patinka labai skirtingos sritys, visi dalykai sekasi labai gerai ir per sunku sprendimą priimti pačiam, gali pagelbėti karjeros konsultantas ar atliktas testas – tai gali užvesti ant kelio“, – sako pašnekovė.

Sėkmingas ar laimingas?

Pasirodo, net apie 66 proc. mokinių savo profesinį kelią renkasi su tėvų įtaka. Jei tėvai sako, kad jo vaikas tuo ar anuo tikrai nebus, arba jis gali stoti tik ten, ir ne kitur, tai nėra geri patarimai. Pasakymas „ką bepasirinksi, viskas bus gerai“ irgi nepadeda mokiniui.

„Jei norite vaikui padėti ir patarti, ateikite į mokyklos susirinkimus, domėkitės, kuo gyvena jūsų vaikas, kas jam sekasi, o ko jis nemėgsta. Diskutuokite ir kalbėkitės su vaiku. Domėkitės, kokios yra stojimo sąlygos, nes jos keičiasi, kuo mažiau pasikliaukite nuostatomis.  Dauguma negali to padaryti, nes jau turi savo kategorišką nuomonę, kuri atsiranda iš savo pačių neišsipildžiusių svajonių, o galbūt iš kartos į kartą tęsiamo profesinio kelio ar savo paties klaidų, blogos patirties, – pastebi pašnekovė. – Tėveliams, kurie trokšta, kad jų vaikas rinktųsi prestižinę profesiją, galiu pasakyti tik vieną: kiekvienas žmogus, pasirinkęs savo kelią iš pašaukimo, tą profesiją ir daro prestižine, nes jis dirbą mylimą darbą. Jei galvojate, kad jūsų vaikas turi žūtbūt tapti sėkmingu specialistu, padaryti sėkmingą karjerą, paklauskite savęs, ar norite, kad jūsų vaikas būtų sėkmingas, ar laimingas studijuodamas, o paskui ir dirbdamas tai, kas jam patinka, kas sekasi?“

D. Pugevičienė neabejoja: tėvų vaidmuo yra kalbėtis su vaiku, diskutuoti, kokios jo asmeninės savybės tiktų vienai ar kitai profesijai, ką jis pats norėtų studijuoti, kodėl jis to norėtų. Ir svarbiausia – pasikalbėjus leisti vaikams patiems rinktis, klysti, ieškoti. O tada, kad ir ką bepasirinktų , juos palaikyti ir lydėti pasirinktų studijų keliu, leisti iš naujo rinktis ir keisti nesėkmės atveju.

Turėti drąsos ir nebijoti klysti

„Dažnai girdime sakant, kad mokytoju gali būti tik tas, kas turi pašaukimą. Tuomet tokia aš ir esu“, – kalbėdama apie savo karjeros pasirinkimus, šypteli VDU edukologijos doktorantė, pradinių klasių mokytoja metodininkė bei mokyklos „Vitlio licėjaus“ direktorė Jovita Ponomariovienė.

Dėl to, ką tvirtina, ji yra visiškai tikra: kiek save mena, nuo pat mažų dienų svajojo tapti mokytoja, ir, žaisdama vaidmeninius žaidimus, visad norėjo būti būtent mokytoja: pati rašydavo diktantus, pati juos taisydavo ir pan. Ši rolė taip patiko, kad ir baigusi mokyklą ji nenorėjo rinktis jokios kitos profesijos – rinkosi tik tarp to, ar tapti pradinių klasių, ar kalbų mokytoja.

J. Ponomariovienė neabejoja, kad mokytojas, kuris nori būti autoritetingas profesionalas, privalo turėti tam tikras savybes – jis turi būti drąsus ir pasitikintis savimi, nes jam nuolat teks stovėti prieš klasę. Tai turi būti lyderis ir autoritetas vaikams. Ir – kone svarbiausia – jis turi nebijoti klysti, nes net ir mokytojas negali visko žinoti, išmanyti ir mokėti. Ypač šiais laikais, kai vaikai daug keliauja po visą pasaulį, daug ką mato, patiria, sužino, taigi, mokytojas turi nuolat tobulėti kartu su vaikais.

Paklausta, kokių mokytojų tikisi ir laukia šiandieninė mokykla, J. Ponomariovienė sako, kad inovatyvių, nuolat ieškančių, aktyvių, tokių, kurie vaikams yra įdomūs ir kurių pamokose vaikai nori dalyvauti.

„Kai pagalvoju apie darbą ofise, suprantu, kad manęs tai visiškai netraukia. Ateini ryte į darbą, įsijungi kompiuterį, skaitai laiškus, į juos atsakinėji, kitą dieną – vėl tas pats. O mokytojo diena yra visiškai kitokia, nes niekada nežinai, kas tavęs tądien laukia. Nėra kelių tokių pačių pamokų. Vieną dieną gali tapti Hario Poterio ar Pepės Ilgakojinės herojumi, kitą – su vaikais stovyklauti, keliauti į išvykas, dalyvauti renginiuose. Nuolat bendrauju su mažais vaikais, paaugliais, jų tėvais – ta dinamika yra nuostabi. Tai sužadina motyvaciją tobulėti, augti, plėsti savo žinias“, – pasakoja doktorantė.

J. Ponomariovienė pastaraisiais metais vadovauja vienai iš ugdymo įstaigų – yra vienos Vilniaus privačios mokyklos vadovė, tad ji yra puikus pavyzdys, paneigiantis mitą, kad mokytojas negali padaryti vertikalios karjeros. Anot pašnekovės, mokytojo galimybės labai plačios: jis gali dalyvauti darbo grupėse, įsitraukti į miesto veiklą, dalyvauti Nacionalinės švietimo agentūros projektuose, gali siekti aukštesnės kvalifikacijos kategorijos, tapti mokytoju metodininku, ekspertu ir pan. Gali tapti ir direktoriaus pavaduotoju, skyriaus vedėju ar mokyklos vadovu.

„Mano karjera prasidėjo nuo mokytojos darbo. Žinau, ką reiškia kasdienis darbas klasėje, tuo pačiu, koks yra direktoriaus pavaduotojo ir mokyklos vadovo darbas, nes pati visa tai praėjau. Tad labai raginu ir kviečiu visus, kurie neabejingi darbui su vaikais, drąsiai rinktis mokytojo kelią. Tapkite mokytojais, kurie augins ir mokys jaunąją kartą, įkvėps juos naujoms idėjoms ir darbams. Tapkite mokytojais, kuriuos moksleiviai prisimins visą likusį gyvenimą“, – ragino J. Ponomariovienė.

 

Nacionaliniame forume „Logopedo profesija globalizacijos kontekste“ dalyvavo Europos logopedų asociacijos prezidentė N. Camilleri

Gegužės 29 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje Kaune vyko nacionalinis forumas „Logopedo profesija globalizacijos kontekste“.

Pagrindinė forumo pranešėja – Europos logopedų asociacijos prezidentė Norma Camilleri. Forumą atidarė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, pranešimus pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Ignas Gaižiūnas, Sveikatos apsaugos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vedėjos patarėja Elita Radkevič, Švietimo akademijos Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedros docentė Daiva Čegytė-Kairienė.

Panelinėje forumo diskusijoje diskutuotas klausimas „Kokią logopedo profesiją matytume Lietuvoje – vientisą, grįstą tarpdisciplininiais mokslais, su galimybe tobulėti bei dirbti įvairiuose profesiniuose kontekstuose ar siauros specializacijos, pasirenkant tam tikrą profesinės veiklos kryptį ir kontekstą (švietimo arba sveikatos apsaugos)?“. Forume daugiau nei 200 logopedų, švietimo pagalbos specialistų diskutavo ir dalinosi mintimis bei įžvalgomis.

Nacionalinis forumas skirtas sutelkti šalies logopedijos mokslo, praktikos bendruomenę bei švietimo ir sveikatos apsaugos sektorius atstovaujančius politikos atstovus, taip pat Lietuvos ir Europos logopedų asociacijų ekspertus, siekiant atskleisti logopedo profesijos autonomiškumą ir vientisumą bei kompetencijų ir funkcijų kompleksiškumą globalizacijos kontekste.

 

Diplomų teikimo šventės

Birželio 20–21 d. kviečiame dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos diplomo teikimo šventėse.

Birželio 20 d., antradienį, 10 val.  (VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS) VDU Švietimo akademijos Kaune magistrantūros absolventų šventė ir pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai.

Birželio 20d., antradienį, 12 val. (VDU DIDŽIOJI SALĖ | S. DAUKANTO G. 28, KAUNAS) VDU Švietimo akademijos Kaune bakalauro ir profesinių studijų pedagogika absolventų šventė.

Birželio 21 d., trečiadienį, 14 val. (VDU ŠVIETIMO AKADEMIJA  |  T. ŠEVČENKOS G. 31, VILNIUS)  VDU Švietimo akademijos Vilniuje bakalauro, magistrantūros, profesinių studijų pedagogika absolventų šventė ir pedagogų perkvalifikavimo modulinių studijų pažymėjimų įteikimai.

Renginių metu bus fotografuojama ir/ar filmuojama, todėl informuojame, kad Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

 

 

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kėdainių rajono savivaldybe dėl pedagogų pritraukimo

„Aukso paukštės“ – „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“ apdovanojimas įteiktas VDU Švietimo akademijos choro „Ave vita“ vadovui prof. dr. K. Barysui

Gegužės 19 d., VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyko šventinis renginys, kuriame VDU Švietimo akademijos akademinio mišraus choro „Ave vita“ vadovui prof. dr. Kastyčiui Barisui buvo įteiktas „Aukso paukštės“ apdovanojimas. Ceremonijoje skambėjo choro „Ave vita“ dainos.

„Aukso paukštė“ – tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje. „Aukso paukštės“ apdovanojimais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, jos reikšmę krašto kultūrai, išryškinti ir viešai pristatyti bei pagerbti geriausius metų chorus, folkloro ir šokių ansamblius, teatrus, liaudiškos muzikos kapelas, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrus, jų vadovus, tautinei kultūrai nusipelniusias asmenybes.

Dėl tarptautinio aktyvumo 2002 m. „Ave vita“ pelnė pirmąją „Aukso paukštės“ nominaciją „Tarptautinio spindesio žvaigždė“.

 

Jaunasis menininkas Arnis Aleinikovas: „Norėčiau, kad būtume atviresni vieni kitiems“

Keliuose užsienio teatruose ir tarpdisciplininio meno organizacijose dirbantis jaunasis menininkas Arnis Aleinikovas – talentingas performatyvaus meno ir teatro kūrėjas. Nors jam dar tik 27-eri, jo darbai jau eksponuojami pasaulio scenose: ne tik prestižiniuose Europos festivaliuose, bet ir, pavyzdžiui, Niujorke.   

VDU Menų fakultete vaidybos bakalauro, o Prahos performatyvaus meno akademijoje magistro laipsnį įgijęs A. Aleinikovas džiaugiasi turėdamas galimybę dirbti ir augti kartu su savo studentais. VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos bakalauro programos dėstytojas, su studentais kuriantis įvairius performansus, kalba apie tai, apie ką garsiai nedrįstama kalbėti: moterų ir vyrų seksualinę prievartą, žmogaus gijimą, empatiją, vienatvę, liūdesį, perdegimą. Ir tą daro itin kūrybiškai – ieškojimų, eksperimentų ir žaidimų persmelkta kalba.

Požiūrių įvairovė svarbiau už vieno žmogaus mokyklą

Teatro sceną A. Aleinikovas pamilo nuo paauglystės, kai būdamas 12 metų pradėjo lankyti Kėdainių kultūros centro teatro studiją. Tai buvo tarsi trumpas pabėgimas nuo mokyklos rutinos ir kasdienių rūpesčių. Tai pakylėdavo – ant scenos galėjai būti kuo tik nori, virsti bet kokiu personažu. Tai buvo tarsi nedidelis alternatyvusis pasaulis, kuriame rinkdavosi netradiciškai, bet panašiai į pasaulį žvelgiantys bendraminčiai. Teatro studiją Arnis lankė iki pat dvyliktos klasės.

„Nors mano mama labai norėjo, kad būčiau ekonomistas, visgi matematika man sekėsi ne itin gerai, o ir, jeigu visai atvirai, nelabai domino. Dar mokydamasis dešimtoje klasėje prasitariau jai, kad svarstau sukti į meno pusę. Pamenu, sakiau: „Mama, nieko nebus, visgi eisiu į teatrą“. Tad taip, kaip sakiau, ir atsitiko“, – savo apsisprendimą dėl to, kokį profesinį kelią rinktis, prisimindamas juokiasi A. Aleinikovas.

Iš pradžių jis ketino stoti į Lietuvos teatro ir muzikos akademiją, kur tuo metu savąjį kursą kaip tik rinko teatro režisierius Jonas Vaitkus. Visgi vėliau nusprendė, kad nenori būti vieno žmogaus įtakoje – norėjosi gauti skirtingų požiūrių į teatrą. Šio tikslo vedinas, pasirinko studijuoti vaidybą VDU.

Aktorinio meistriškumo bakalauro programoje studentai dirbo su skirtingais aktoriais, režisieriais, sulaukdavo ir užsienio dėstytojų vizitų. Arnis su dideliu džiaugsmu prisimena paskaitas su Vilma Raubaite, su kuria iki šiol išliko gerais bičiuliais, kartu dirbo prie pirmosios lietuvių kalba sukonstruotos dirbtinio intelekto pjesės teatrui. Jam dėstė ir režisierius Artūras Areima, kuris buvo vienas pirmųjų dėstytojų, kvietęs kvestionuoti ir nuoširdžiai ieškoti bei kelti klausimus tiek teatre, tiek gyvenime. Arnis džiugiai atsimena dramaturgijos dirbtuves su latvių dramaturgu Jānis Balodis, prancūzų teatro režisiere Emilie Maréchal ir daugybe kitų.

„Man toks modelis – paraleliai dirbti su skirtingų kartų, žanrų, mokyklų atstovais – pasirodė kur kas labiau priimtinas nei vieno žmogaus mokykla. Būtent tas modelis greičiausiai ir leido suvokti, kad teatras gali būti visoks – toks, kokį jį matai, kaip jauti ir kaip tau norisi jame kalbėti. Ir nors yra tam tikros dramaturgijos taisyklės, formulės, kaip pastatyti tradicinį spektaklį, visgi, mano nuomone, jomis ne visada būtina vadovautis. Svarbu tai, kuo daliniesi, o kaip tu tą darai, čia jau kiekvieno kūrėjo pasirinkimas. Juk ir žiūrovas renkasi eiti pamatyti vieno ar kito režisieriaus darbą dėl to, kad forma, pateikimas, stilistika yra labiau priimtini. Šis laisvės suvokimas man buvo vienas svarbiausių dalykų, kuriuos išsinešiau iš VDU bakalauro studijų. Į magistro studijas keliavau su aiškesniu supratimu, kad galiu daryti taip, kai jaučiu, o ne taip, kaip kažkas nori, kad daryčiau, ar kaip kažkas jau yra daręs šimtus kartų“, – sako pašnekovas.

Laisvė improvizuoti, žaisti, mokytis, empatija ir dialogas – tai Arniui ir yra teatras. Dabar, jau dirbdamas režisieriumi, jis nėra iš tų, kuris a priori primeta savo viziją, net neatsižvelgiant į tai, ko nori ir kaip vieną ar kitą medžiagą mato ir interpretuoja patys aktoriai: „Man svarbus dialogas ne tik su aktoriais, kolegomis, bet ir žiūrovais, visuomene. Mano nuomone, tiek teatras, tiek kino industrija prisiima atsakomybę už tai, ką rodo“.

Už aktoriaus rolės stovi žmogus

Mokydamasis bakalauro studijų antrame kurse, A. Aleinikovas pradėjo dirbti su įvairiais teatro režisieriais. Nemažai darbavosi su Gyčiu Bernardu Padegimu – tiek Kaune, tiek Alytuje.

2018 metais Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Arnis išvydo spektaklį „Lokis“ (rež. L. Twarkowski), kuris tuo metu buvo naujo teatro gūsis Lietuvos teatro lauke, susišlavęs net 4 „Auksinius scenos kryžius“: „Tuo metu jau ėmiau svarstyti, o kas bus po bakalauro baigimo, kur aš norėčiau sukti toliau. Ir į šį klausimą atsakė Lokis“. Po spektaklio socialiniame tinkle susisiekęs su režisieriumi, Arnis buvo pakviestas prisijungti prie kūrybinės komandos Vokietijoje.

„Tris mėnesius dirbome drauge Vokietijoje, Schauspiel Hannover teatre, kuriame vaidino ir lietuvių aktorius Vainius Sodeika. Iš arti stebint kūrybinį procesą, dirbant kartu su dramaturgu Marcin Cecko, kompozitoriumi Bogumil Misala, režisieriumi Lukasz Twarkowski, choreografu Pawel Sakowicz, man pasidarė aiškiau, kad dabartiniame savo kūrybos etape aš noriu eksperimentuoti ir žaisti. Scenoje man buvo ilgu žaidimo, laisvės, ieškojimų, drąsos ir kitokio, galbūt kažkam prieštaringo, galbūt kažkam nepatogaus arba tiesiog nematyto požiūrio į vienas ar kitas temas. Būtent Vokietijoje ir pradėjau galvoti apie magistro laipsnio studijas, kurios būtų orientuotos į labiau eksperimentinį teatrą“, – posūkį link performatyvaus, eksperimentinio teatro prisiminė A. Aleinikovas.

Po darbo Vokietijoje pradėjęs ieškoti alternatyvesnio teatro magistro studijų Europoje, 2019-aisiais jis įstojo mokytis į Prahos performatyvaus meno akademiją (AMU).

„Tradiciniame teatre aktorius naudojamas kaip priemonė režisieriaus vizijai įgyvendinti. Ir nors šis požiūris po truputį kinta, aš jį vis dar sutinku. Bet juk už tos „priemonės“ yra žmogus. Tad kodėl nepabandžius to žmogaus atverti, pažiūrėti, apie ką tas žmogus yra? Ką jis gali pasiūlyti? Toks darbo principas man pasirodė esąs kur kas priimtinesnis ir įdomesnis. Man kiekvienas žmogus įdomus: už kiekvieno iš mūsų slypi didžiuliai klodai unikalaus turinio. Tiesiog reikia mokėti prieiti ir atverti žmogų – iš to tikrai gali gimti puikūs spektakliai“, – pabrėžia A. Aleinikovas, akcentuodamas, kad studijose Prahoje labiau koncentruotasi į kiekvieną studentą kaip asmenybę, ir studijose skatinta ieškoti individualaus balso ir požiūrio.

Paklaustas, ar jam pačiam pavyko atrasti tą individualų balsą, Arnis net nesusimąstęs atsako: „Man tai – kasdienė ir turbūt niekad nesibaigsianti kelionė“.

Skaudžios ir jautrios temos, kuriomis garsiai nekalbama

Studijuodamas Prahoje A. Aleinikovas gilinosi į gijimo koncepciją per somatinį judesį, taip pat – moterų ir vyrų seksualinę prievartą. Karantino metu jis mokėsi teatrą kurti skaitmeninėse platformose ir iš arčiau susipažinti su naujosiomis medijomis. Viskam aplink sustojus, kiekvienas žmogus turi pasirinkimą: gali arba dar labiau rėkti ir dėl visko kaltinti visus aplink, arba gali per šį (tuo metu priverstinį sustojimo) etapą atsisukti į save, įvertinti, kas su juo vyksta, kodėl jis vienaip ar kitaip reaguoja į jį supantį pasaulį ir kažkuria prasme gyti.

VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos bakalauro programos dėstytojas, šiuo metu dirbdamas su antro kurso studentais, ruošia performatyvų spektaklį jautriomis temomis: kalba apie skausmą, vienatvę, liūdesį, meilę-ne-meilę sau ir pervargimą.

„Pradėjęs dirbti su studentais svarsčiau, ką kartu galime nuveikti ir ko vieni iš kitų galime pasimokyti. Kurso pradžioje studentus pakviečiau susipažinti su meniniu tyrimu ir išsirinkti vienaip ar kitaip aktualią, įdomią, skaudžią arba bet kokią kitą temą, į kurią norėtųsi gilintis kiekvienam individualiai. Galiu tik pasidžiaugti, kad studentai į šį darbą pažiūrėjo gana rimtai – nemažai analizavo, rinko medžiagą iš skirtingų šaltinių, vykdė apklausas, organizavo akcijas mieste ir gana atvirai rašė savo poziciją viena ar kita tema. Pagrindinė performatyvaus spektaklio sudedamoji dalis ir atspirties taškas bus studentų meniniai tyrimai“, – mintimis apie procesą dalijasi A. Aleinikovas.

Kūryba gali ateiti iš bet ko: liūdesio, laimės, skausmo, kavos gėrimo, iš šaldytuvo atidarymo. Menininkui kūrybine inspiracija gali tapti net ir mažiausia, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad nereikšminga detalė.

„Gyvendami tokiu laiku, kai kone už sienos turime karą, vis daugiau girdime apie klimato kaitą, kai vis dar jaučiame COVID-19 pandemijos pasekmes ir kasdienybėje nemažai susiduriame su nežinomybe, natūralu, kad dalis menininkų atliepia jautrias, skaudžias ir dabartiniame etape aktualias temas. Apie tai, apie ką galbūt daugumai iš mūsų kalbėti nedrąsu ar nejauku. Ypatingai anksčiau girdėdavome „nesiskųsk“, „neliūdėk“, „gyvenimas yra gražus“, „nusiteik pozityviai“… Taip, gyvenimas yra gražus, tačiau už to slypi labai daug kitų dalykų, kuriais žmonės nesidalija Instagrame ir garsiai apie tai nekalba“, – pažymi pašnekovas.

Kalbėdamas apie moterų ir vyrų seksualinę prievartą, Arnis Prahoje kalbino šią traumą išgyvenusius žmones. Pokalbių fragmentai panaudoti ir performatyviame filme „PULSAS“, kuris šiais metais buvo atrinktas į Didžiosios Britanijos indie filmų festivalį „LIFT-OFF” ir balanid pristatytas Vilniuje Martyno Mažvydo bibliotekos kino salėje, kurioje įvyko baigiamasis seksualinio smurto prevencijos kampanijos NE(SI)TEISINK renginys – filmo PULSAS peržiūra ir diskusija „Kaip išprievartavimas griauna Lietuvą iš vidaus?“. Arnio kalbinti žmonės teigė, kad pats liūdniausias dalykas, susijęs su patirta trauma, yra tai, kad šia tema jie negali kalbėti. Aplinka nėra pasiruošusi jų girdėti, išklausyti, suprasti, o galbūt tam neturi tinkamų įrankių.

Net miegui skirtą laiką pasižymi kalendoriuje

A. Aleinikovo darbai buvo eksponuojami Niujorke vykusiame Baltijos šalių meno festivalyje „VOLUME UP!“, Kaselio mieste, Miunchene, Kelne Vokietijoje, Portugalijos tarptautiniame teatro festivalyje, Lenkijoje ir Čekijoje. Kokių užmojų savo karjeroje Arnis dar norėtų pasiekti?

Pašnekovas prisipažįsta, kad norėtų išleisti trečiąjį savo muzikos albumą. Birželio mėnesį pristatys  performatyvų Nobelio premijos laureato Cz. Milošo tekstų skaitymą. Artimiausiu metu planuoja tarpdisciplininį projektą, bendradarbiaujant trijų šalių kūrėjams – iš Gruzijos, Lietuvos ir Portugalijos. Tačiau kalbėdamas apie ateitį ir planus, Arnis itin atsargus: jis yra iš tų žmonių, kurie smarkiai į priekį neplanuoja, o jei, tarkime, kažką susapnuoja ir iš to kyla įdomi idėja, kitą dieną gali pulti pagal ją kažką kurti.

Dabar jo planuose – bent šiek tiek atsikvėpti nuo darbų ir pailsėti. Poilsio dienas ir valandas, kada jau reiktų užverti kompiuterį ir eiti miegoti, jis pasižymi kalendoriuje. Ir to, ką pasižymi, stengiasi laikytis, nes tai, greičiausiai, vienintelis būdas įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus.

„Man labai patinka dėstyti ir dirbti su jaunais žmonėmis. Nors amžiaus skirtumas tarp mūsų nedidelis – jiems maždaug 20-21 metai, o man 27 – kalbame ta pačia kalba, bet tuo pačiu matau, kokie jau esame skirtingi. Tas nuolatinis organiškas apsikeitimas patirtimis yra neįkainojamas, – įsitikinęs pašnekovas. – Ateinu pas juos dalintis, iš jų mokytis, duoti tai, ką pats išmokau. Kartu žaidžiame, eksperimentuojame, būname. Tai man didelė galimybė bei dovana“.

Tai galimybė išlįsti iš savojo kiauto

Arnis neturi Tik Tok paskyros, o Instagramą bei Facebooką daugiau naudoja kaip platformą savo kūrybos sklaidai. Nuo pat paauglystės, kai pradėjo lankyti teatro studiją, jį supo gerokai vyresni, apsiskaitę, platų požiūrį į pasaulį turintys žmonės. Štai iš ten ir atėjo žingeidumas bei suvokimas, kad jei nori kažką gyvenime pasiekti, turi domėtis, skaityti, mokytis.

„Reikia atrasti tai, kas tau patinka, kas „uždega“ tavo vidinį pasaulį. Gal tai bus siaura tema, tačiau ji skatins tave domėtis, gilintis, eiti į priekį. Kiekvienoje, iš pirmo žvilgsnio, siauroje temoje yra apstu potemių, kurios, tikėtina, apjungia dar ir kitas temas. Tuomet galėsi savo žiniomis ir patirtimi dalintis, perduoti kitiems, būsi įdomus. Norėčiau, kad būtume atviresni vieni kitiems ir jautrumą bei empatiją priimtume labiau kaip stiprybę, o ne silpnybę. Aš asmeniškai pavargstu nuo pokalbių apie orą, kurie kartais ištinka. Tokiais atvejais mieliau renkuosi pabūti su savimi, skaitant knygą, žiūrint gerą kino filmą ar vaikštant gamtoje“, – sako A. Aleinikovas.

Šiemet VDU Švietimo akademija kviečia 10-12 klasių moksleivius į teatro ir judesio dirbtuves, skirtas tiek besidomintiems teatru ir šokiu, tiek norintiems labiau save pažinti moksleiviams. Vienas iš trijų lektorių, dirbusių su mokiniais, buvo A. Aleinikovas.

„Teatro ir judesio dirbtuvės nėra tik būdas artimiau pažinti teatrą ir šokį. Tai galimybė labiau pažinti pačiam save, prisiminti savo vidinį vaiką, susitikti su savo baimėmis ir priimti save. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame yra nemažai įvaizdžio formavimo, vaidyba ir improvizacija pralaužia ledus ir padeda atrasti didesnį laisvės pojūtį. Žmonės, jau dalyvavę šiose ar panašiose dirbtuvėse, teigia, kad tai nebuvo tik vienkartinė patirtis. Dažnu atveju dalelė to, ką jie išmoko ir atrando, juda kartu su jais ir lieka visam gyvenimui. Jei kažkur dalyvaujame, mokomės, domimės, semiamės naujų žinių, tai mus keičia. Gal ne iš karto, bet keičia. Išlaisvėti, atrasti save, nebijoti, pajausti savo tikrąjį „aš“ svarbu kiekvienam iš mūsų“, – pabrėžia A. Aleinikovas.

Kviečiame mokytis Kauno Maironio universitetinės gimnazijos ugdymo krypties klasėje

Kauno Maironio universitetinė gimnazija I gimnazijos (9) ugdymo srities (būsimųjų pedagogų) klasėje kviečia mokytis visus pageidaujančius mokinius, norinčius įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų pedagogo profesijai, pasitikrinti pašaukimą bei pasirengti būsimoms studijoms.

Kartą per savaitę pamokos, kurias veda dėstytojai, vyksta Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos patalpose, gimnazistams organizuojamos konsultacijos, išvykos, pedagoginė praktika darželiuose, mokyklose, projektinė veikla. Organizuojant klasės veiklą bendradarbiaujama su Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi, Kauno švietimo inovacijų centru ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija.

Į  gimnazijos (9) ugdymo krypties klasę kviečiami mokytis visi pageidaujantys mokiniai, norintys atrasti savo poreikius atitinkančią veiklą, įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų pedagogo profesijai, pasitikrinti pašaukimą bei pasirengti būsimoms studijoms.

Tikimasi, kad būsimųjų pedagogų rengimas dar mokyklos suole atlieps visuomenės poreikius sprendžiant mokytojų trūkumo problemą.

Daugiau informacijos. 

 

• Aktuali informacija absolventams
• Apie mus
• Bakalauro studijos
• Doktorantūra
• Doktorantūros dokumentai
• ES Projektai
• Gretutinės studijos studentams
• Kontaktai
• Mokslas
• Mokslininkams ir tarptautinė praktika
• Mokytojams ir tėvams
• Padaliniai
• Priėmimas į bakalauro programas
• Priėmimas į edukologijos krypties doktorantūros studijas
• Priėmimas į magistrantūros studijas
• Priėmimas į studijas VDU ŠA
• Profesinių studija pedagogika
• Renginiai moksleiviams
• Sporto ir fizinio ugdymo katedra
• Stipendijos
• Stojantiesiems ir moksleiviams
• Studentams ir absolventams
• Studentų aplinka
• Studijų sąlygos ir aplinka
• Susipažinkite su studentais
• Svetainės žemėlapis
• VDU ŠA tavo mokykloje
• Visi ivykiai
• Visos naujienos
• Vydūno Jaunimo fondo stipendija