• Titulinis
• Visos naujienos

Slovakijos universitete tarptautinėje konferencijoje VDU ŠA prof. dr. A. Petrulytė skaitė pranešimą

2023 m. kovo 17 d. Slovakijos Bratislovos Paneuropska Vysoka Skola universitete įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Psichikos sveikatos palaikymas ir plėtra mokyklose“.

Konferencijoje dalyvavo: prof. Eva Gaidosova iš Slovakijos, prof. Guna Svence iš Latvijos, assoc. prof. Ilze Briska iš Latvijos, prof. Ala Petrulytė iš Lietuvos.

VDU Švietimo akademijos prof. A. Petrulytė parengė pranešimą „Mokytojų atsparumo nuotolinės paramos programos veiksmingumas Latvijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje“.

Konferencijoje dalyvavo kviestiniai svečiai – mokslininkai iš JAV, Nyderlandų, Ispanijos, Italijos, Dominikos Respublikos, Izraelio.

Taip pat 2023 kovo 18 d. įvyko baigiamasis ataskaitinis susitikimas pagal projektą, kuriame kiekviena šalis-partnerė pateikė ataskaitą ir refleksiją.

Kviečiame 8–12 klasių moksleivius dalyvauti konferencijoje „Mokausi kūrybiškai nuo STEAM iki filosofijos“

Gegužės 25 d., ketvirtadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje (Donelaičio g. 52, Kaune) vyks konferencija moksleiviams „Mokausi kūrybiškai nuo STEAM iki filosofijos“.

Konferencija skirta 8–12 klasių moksleiviams. Konferencijos tikslas – sukurti sąlygas aukštą motyvaciją turinčių mokinių gabumams ir kūrybiškumui atsiskleisti STEAM, filosofijos, etikos, lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, istorijos ir geografijos, teatro, šokio, muzikos srityse; ugdyti/stiprinti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas gilinantis į socialines, kultūrines ir pilietines problemas, skatinti kaupti patirtį rengiant ir pristatant projektines veiklas, tiriamuosius bei kūrybinius darbus, pranešimus savo interesų srityje, patirti tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą akademinėje aplinkoje.

Konferencijos uždaviniai:

• • Stiprinti mokinių projektinio, tiriamojo, kūrybinio darbo rengimo kompetencijas;
  • Ugdyti/stiprinti mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas;
  • Ugdyti mokinių humanistines vertybes, sąmoningumą, atsakomybę už savo veiksmus, formuoti aplinkai palankaus elgesio įgūdžius;
  • Formuoti mokinių praktinės/tiriamosios veiklos, kūrybiškumo, mokslinio mąstymo, duomenų analizės ir gautų rezultatų pateikimo įgūdžius;
  • Ugdyti mokinių gebėjimus raiškiai kalbėti, sklandžiai dėstyti mintis, kūrybiškai mąstyti;
  • Padėti mokiniams sėkmingai pasirengti ateities karjerai;
  • Stiprinti ryšius su socialiniais partneriais.

Kviečiame moksleivius skaityti pranešimus, pristatyti pristatymus bei projektus skirtingose sekcijose:

• Socialinių mokslų (geografija ir istorija);
• STEAM (matematika, biologija, chemija, technologijos, fizika, informacinės technologijos).
• Lietuvių kalbos ir literatūros;
• Užsienio kalbų (anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų ir kt.; moksleiviai gali rengti pranešimus užsienio kalba);
• Menų (dailės, muzikos. Dailės – vizualinė raiška ir kompozicija (nupiešto paveikslo ar darbų portfolio pristatymas. Muzika – muzikiniai gebėjimai (grojimas instrumentu/dainavimas).
• Filosofijos ir etikos;
• Dalyvauti teatro dirbtuvėse. (Profesionalus ir akademinis VDU teatras kviečia moksleivius iš arčiau susipažinti pirmuoju profesionaliu universiteto teatru Lietuvoje. Renginio metu dalyviai galės iš arčiau susipažinti su teatro struktūra, išvysti VDU Švietimo Akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos 2 kurso studentų pasirodymą, sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse bei užduoti klausimus teatro profesionalams).

Registracija vyksta iki gegužės 19 d.

Parengto pranešimo pristatymui skiriama 10 minučių. Kūrybinės užduoties atlikimui skiriama 2-4 minutės.

Konferencijos nuostatos. 

Konferencijos dalyviai bus fotografuojami, medžiaga talpinama organizatoriaus svetainėje bei socialiniuose tinkluose.

Kodėl mokiniai Lietuvoje nuolat varžosi vienas su kitu, o Belgijoje – bendradarbiauja?

Tapti pradinių klasių mokytoja Monika svajojo nuo pat mažumės – jau tuomet ji mokydavo savo pusseseres, taisydavo jų sąsiuvinius ir piešdavo laimingus veidelius sąsiuvinių paraštėse. Ir, nors šiuolaikiniam mokytojui keliami gerokai didesni reikalavimai, nei tuomet atrodė jos vaizduotėje, šiandien Monika Vekrikaitė savo pasirinktu keliu neabejoja: ji dirba darželyje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja, studijuoja pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje ir tikisi patirtį, kurią įgijo atlikdama praktiką Belgijoje, įgyvendinti mūsų šalyje.

Tai – didžiausia svajonė ir siekiamybė

Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos bakalauro studijas M. Vekrikaitė pasirinko, nes norėjo studijuoti būtent pradinį ugdymą. Jai patiko faktas, jog baigusi studijas galės būti ne tik pradinio ugdymo, bet ir užsienio kalbos mokytoja pradinukams.

„Kai dauguma dvyliktokų, tarp jų ir mano draugai, dvejojo savo pasirinkimu, aš jau tvirtai žinojau, kuo noriu būti. Pradinio ugdymo pedagogo specialybė buvo mano svajonė, o dabar – siekiamybė. Iki svajonės išsipildymo liko tik dveji metai, ir aš labai džiaugiuosi savo pasirinkimu. Jei dabar ir vėl reikėtų būti dvyliktoke, manau, kad mano pasirinkimas nesikeistų, nes studijos pateisino visus lūkesčius“, – apie savo profesinio kelio kryptį pasakojo M. Vekrikaitė.

Ji mena, kad vaikystėje turėjo ją įkvėpusį mokytojos idealą, kuriuo buvo jos pradinių klasių ir muzikos, istorijos mokytojos: „Jos pasižymėjo ypatingu nuoširdumu, jų šypsenos visuomet sušildydavo, netgi turėjau baimę jas nuvilti, ko nors neišmokusi. Stengiausi visuomet joms padėti, jei tik būdavo galimybė.

Tiesa, tuo metu mokytojo darbas man atrodė labai sudėtingas, reikalaujantis daug energijos ir pastangų, tačiau dabar, kai pati siekiu mokytojo profesijos, suprantu, kad šis darbas nėra lengvas, tačiau dirbant jį su meile, nuoširdžiai, jis yra toks pats sudėtingas, kaip ir kiti darbai. Reikia tik „įvaldyti“ patį mokymo procesą, atrasti klasei tinkamiausius mokymo metodus ir užmegzti ryšį su kiekvienu mokiniu, tuomet darbas taps daug lengvesnis“.

Kasdienis mokytojo darbas kupinas iššūkių

Pašnekovė įsitikinusi: pedagogo darbas patrauklus savo iššūkiais, spontaniškumu ir tuo, kad šiame darbe nėra rutinos. Su mokytojo darbu nesusidūrusius žmones, anot jos, vaikai dažniausiai išvargina, o jai, atvirkščiai, suteikia jėgų. Ko nors išmokiusi, matydama vaikų šypsenas, ji pati save pakrauna: laimingiausia būna tuomet, kai mokinys pasako, kad jos pasiūlyta veikla jam buvo įdomi, kad jis išmoko vienų ar kitų dalykų.

„Be abejo, šiame darbe daug įvairių iššūkių. Mokytojas turi gebėti atrasti būdus, jog mokiniai suprastų pateiktas užduotis, pats turi daug išmanyti, o svarbiausia – turi suprasti kiekvieno mokinio poreikius, pastebėti stipriąsias savybes. Kiekvieną dieną eidamas į mokyklą mokytojas turi būti pasiruošęs atsakyti į begalę klausimų, spręsti įvairias situacijas ir būti ne tik mokytoju, bet ir pagalbininku, draugu, savotišku renginių organizatoriumi. Tuo turbūt ir vilioja šis darbas – tai yra neapsakomu platumu ir neišsiamumu“, – prisipažįsta M. Vekrikaitė.

Paklausta, kokį ji mato naujosios kartos mokytoją, ji skuba pabrėžti: jis turi būti inovatyvus, ieškantis, dėstantis ne tik iš vadovėlio. Anot jos, informacinių technologijų išmanymas turi būti ne mokytojo privalumas, o būtinybė. Naujos kartos mokytojui svarbiausia atrasti naujuosius mokymo būdus, vadovautis įvairiomis inavocijomis ir sekti tuo, kuo gyvena mokiniai.

Nežinojo, kaip reiks kalbėtis, kaip bendrauti

M. Vekrikaitė praėjusį pavasarį pedagoginę praktiką atliko Belgijoje – šį pasiūlymą ji gavo iš universiteto administracijos. Tuo metu kaip tik buvo ieškoma studentų, kurie norėtų atlikti praktiką Belgijos Europos mokykloje. Mokykla organizavo stovyklą viešbutyje, turinčiame įvairių pramogų vaikams, tokių kaip čiuožimas lynu, kopimas į kalną, plaukiojimas baseine, orientacinės varžybos ir panašiai.

Šiai stovyklai buvo reikalingi mokytojų padėjėjai, todėl studentai buvo puikus pasirinkimas. Stovykla truko savaitę laiko, tad tiek truko ir jos praktika.

„Dar stodama į universitetą svajojau apie įvairias tarptautines praktikas, tačiau, deja, dauguma jų trunka mėnesį, tris ar net pusmetį, o aš nenoriu ilgam palikti savo namų, žinau, kad labai ilgėsiuos. Šis savaitės laiko pasiūlymas man labai patiko, ir aš iš karto, vos gavusi laišką, pareiškiau norą sudalyvauti.

Didžiausias iššūkis, ko gero, buvo tarpkultūriškumas, nežinojau, ko ten tikėtis, kaip kalbėtis, kaip bendrauti. Be abejo, kažkiek gąsdino ir kalbos barjeras – nežinojome, į kokią klasę mus paskirs ir kaip pavyks susikalbėti“, – prisimena Monika.

Šiuo aspektu jai pasisekė – ji buvo paskirta į lietuvių klasę, tad didžiąją dalį laiko bendravo su užsienio lietuviais, stebėjo jų ugdymosi procesą už mokyklos ribų ir stengėsi suprasti mokinių suvokimą apie Lietuvą. Pačio mokymo(si) proceso stebėti nebuvo galimybės, nes praktiką studentai atliko ne pačioje mokykloje, o mokyklos bendruomenės organizuojamoje stovykloje.

Nėra klasių įvardijimo abėcėlės tvarka

Kaip didžiausią skirtumą tarp ugdymo sistemų Belgijoje ir mūsų šalyje ji, ko gero, galėtų įvardinti tarpklasinį bendravimą tarp mokinių.

„Atsimenu savo klasę mokykloje – mes nuolat varžydavomės su kita klase įvairiose varžybose ir visuomet buvo nusistovėjusi nuostata, kad kažkuri klasė yra geresnė. Dažniausiai galvodavome, kad A klasė geriausia, stipriausia mokymosi pasiekimuose, o D jau yra prasčiausia. Šioje mokykloje nėra klasių įvardijimo abėcėlės tvarka, bet net jei ir būtų, manau, kad mokiniai į tai nežvelgtų kaip į konkuravimą ar varžymąsi“, –  stebėjosi pašnekovė.

Būdama tarp skirtingų kultūrų mokinių ji pastebėjo, kad jie visi bendrauja draugiškai, nėra jokių varžytuvių, o klasės prilygsta viena kitai lyg sesės ar kaimynės: „Dauguma mokinių iš skirtingų klasių pažįsta vieni kitus ir bendrauja labai draugiškai, visuomet pasisveikina prasilenkdami. Tai stipriai įsirėžė atmintyje“, – akcentuoja Monika.

Mokytis ne iš mokytojų, o mokinių

Belgijoje įgyta patirtis, kad ir pasisvečiavus ten neilgai, atnešė naują suvokimą, kad atliekant praktiką reikia mokytis ne iš mokytojo, o iš mokinių. Anot pašnekovės, studentai Lietuvoje yra įpratę mokytis iš pedagogo, semtis iš jo žinių apie įvairius mokymo metodus, gebėjimą suvaldyti klasę ir panašiai.

„Tai nėra blogai – toks mokymasis yra naudingas ir būtinas, tačiau mes turime suprasti, kad mokymasis iš mokinių yra daug vertingesnis. Kai mokytojas paskiria kokią nors užduotį, reikia nagrinėti mokinių reakcijas, stebėti, ar užduotį jie suprato, kokios pagalbos jiems trūksta. Taip pat reikia stebėti mokinių jausmus, suprasti, kas juos neramina, kodėl vienaip ar kitaip kažkas vyksta.

Kiekviena situacija suteikia naujų žinių ir yra savotiška pamoka. Stebint ir mokantis iš mokinių, nereikia klausti, visi atsakymai matosi mokinių veiduose, jų emocijose. Manau, kad tai ir buvo esminė pamoka, kurią išmokau ten. Pritaikysiu šiuos įgūdžius atlikdama praktiką tolimesniuose kursuose“, – neabejoja pašnekovė.

Monikai Belgijoje patikdavo klausti vaikų, ar jie žino, kas sukūrė Lietuvos himną, ar žino, kokią šventę lietuviai švenčia liepos 6-ąją. Atsakymus jie žinojo į visus jos klausimus, nors kartais ir reikėdavo laiko pagalvoti.

Įdomiausia būdavo klausytis jų istorijų apie Lietuvą: „Paklausus, į kokį miestą jie vyksta, kai važiuoja į Lietuvą, iš vieno berniuko sulaukiau atsakymo: „Į Druskininkus, man atrodo“. Buvo sunku suprasti, kad, nors vaikai ir puikiai kalba lietuviškai, Lietuva jiems yra jau ganėtinai svetima.

Pamenu, vienas berniukas papasakojo apie mokyklą, kurią lankė prieš atvykdamas į Belgiją, ir tai buvo mokykla, kurioje aš atlikau savo pirmąją pedagoginę praktiką. Buvo labai įdomus pokalbis, kadangi į tą mokyklą žvelgėme iš dviejų skirtingų perspektyvų: pradedančiosios mokytojos ir buvusio mokinio. Atrodė, kad pokalbis galėtų tęstis ir tęstis…“

Neatidėlioti svajonių geresniems laikams

Paklausta, kaip save įsivaizduoja po penkerių metų, Monika nė akimirkos nesudvejoja: ji tikrai dirbs mokykloje. Nors šiuo metu ji dar neturi aiškios savo ateities vizijos, leidžia gyvenimui tekėti sava vaga ir stengiasi iš jo pagriebti visas jai suteiktas galimybes.

„Nors bakalauro diplomo dar neturiu rankose, manau, kad studijuosiu toliau ir sieksiu magistro laipsnio. Taip pat dažnai pagalvoju apie mokytojo kvalifikacijos kėlimą, nes tobulėjimas man yra labai svarbus veiksnys. Kartais pasvajoju ir apie kiek aukštesnes pareigas, tačiau, manau, kad viskam savas laikas, svarbiausia gyventi čia ir dabar, neatidėlioti svajonių geresniems laikams, reikia išnaudoti kiekvieną suteiktą galimybę“, – sako M. Vekrikaitė.

Šiuo metu Monika dirba darželyje ikimokyklinio ugdymo mokytoja ir tuo pat metu studijuoja. Po paskaitų ji daug laiko praleidžia kurdama įvairias nesudėtingas mokomąsias priemones vaikams, grupės dekoracijas: „Kai kam gali atrodyti, kai tai ir yra mokytojo darbas, bet aš priskiriu tai laisvalaikiui, nes man ši veikla patinka. Taip pat labai mėgstu bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis. Esu ekstravertė. Praėjusį rudenį antrus metus buvau pirmakursių mentore VDU, tai man neabejotinai bus vertinga patirtis ir kaip tobulėjančiai asmenybei, ir kaip būsimai pedagogei”,- neabejoja Monika.

Pirmieji metai mokykloje: biologijos ir matematikos mokytoja atskleidė iššūkius

„Norėčiau po penkerių metų neišeiti iš mokyklos“, – paklausta, ko sau palinkėtų artimiausioje ateityje, šypteli prieš pusmetį matematikos ir biologijos mokytoja pradėjusi dirbti Austėja Grinytė. Iš savo kolegų ji jau ne kartą girdėjo, kad motyvacijos dirbti mokykloje šį kelią pradedantiems jauniesiems mokytojams įprastai pakanka vos 3 metams.

Austėja sako puikiai suprantanti, kodėl: mokytojo darbas vos studijas baigusiam jaunam žmogui gali atrodyti išties sunkus iššūkis. Ir nors pati mokykloje ji dirba dar palyginti neilgai, Austėja jau mato ir gali aiškiai įvardyti dalykus, kurie padėtų mokyklose išlaikyti ir darbui su vaikais motyvuoti jaunuosius pedagogus. O reikia, anot jos, visai nedaug!

Nuo medicinos – į pedagogiką

Nuo praėjusių metų rugsėjo A. Grinytė pradėjo dirbti dviejose mokyklose: Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje ji yra matematikos, o Kauno Aleksandro Stulginskio mokykloje – biologijos mokytoja.

Dvigubą specialybę ji įgijo studijuodama Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: STEAM bakalauro studijų programoje, kur mokėsi ir matematikos, ir biologijos mokytojo specializacijos dalykų.

„Iki 11 klasės vidurio išvis buvau kategoriškai nusprendusi, kad noriu studijuoti mediciną. Bet po vienos labai įkvepiančios paskaitos moksleiviams apie karjeros pasirinkimą, kuri mane tiesiog supurtė ir pažadino, supratau, kad vis dėlto medicina – ne man. Tiesiog atėjo toks suvokimas. Iš tikrųjų aš dievinau mokyklą, man patiko joje būti. Taigi žūtbūt norėjau atrasti kelią, kaip čia grįžti. Tuomet ir supratau, kad, ko gero, vienintelis įmanomas kelias tai padaryti – grįžti į mokyklą mokytojauti. Išlaikiusi valstybinius brandos egzaminus, pateikiau prašymą stoti į pedagogikos studijas. Tai buvo vienas teisingiausių sprendimų mano gyvenime. Jaučiu, kad šiuo metu esu ten, kuri ir turiu būti“, – apie savo profesinio kelio paieškas pasakojo VDU absolventė.

Rinkdamasi pedagogikos studijas Austėja tikėjo, kad ateityje taps biologijos mokytoja. Šiandien ji prisipažįsta, kad, dirbant dviejų dalykų mokytoja, pamažėle matematika tapo netgi didesne jos aistra! Svarbiausia, anot jos, šioje situacijoje yra galimybė ir laisvė rinktis.

„Pedagogai, net ir turintys didelę profesinę patirtį, mokosi visą gyvenimą. Kai kurie iš jų karjeros eigoje baigia papildomas studijas, siekia antro ar trečio diplomo, plečia savo kvalifikaciją, o galbūt išvis keičia karjeros kryptį ir pasirenka kitą specialybę. Aš gavau galimybę vienų studijų metu gauti iškart du diplomus: esu kvalifikuota tiek matematikos, tiek biologijos mokytoja. Tai nuostabi galimybė. Studijuoti du skirtingus dalykus nėra lengva, tačiau pastangos atsiperka su kaupu“, – sako A. Grinytė.

Pirmieji žingsniai mokykloje – nedrąsūs

Paklausta apie svarbiausias pamokas, kurias išmoko studijuodama universitete, Austėja juokiasi: ji savo kailiu įsitikino, kad mokslo šaknys karčios, bet vaisiai labai saldūs! Studijos reikalavo ne tik daug laiko, atsidavimo ir darbštumo, bet reikėjo ir išties daug užsispyrimo, valios ir motyvacijos.

„Viena iš mano didžiausių širdgėlų, kad studijų metais nepradėjau dirbti. Ėmiausi darbo paieškų tik gavusi diplomą – parašiau viešą skelbimą, taip pat ieškojau informacijos įvairiose pedagogų grupėse socialiniuose tinkluose. Iš pradžių atrodė, kad į tokį jauną, neturintį jokios patirties specialistą mokyklos žiūrės nepatikliai… Džiaugiuosi, kad dabar dirbu mokyklose, kuriose labai jaučiamas jaunojo mokytojo palaikymas“, – prisipažino Austėja.

Ko labiausiai reikia jaunam žmogui, dar tik pradedančiam dirbti savo pirmojoje mokykloje? Anot pašnekovės, svarbiausia – kolegų parama.

„Labai svarbus administracijos ir kolegų, kitų mokytojų, palaikymas. Tvirčiau stovi ant kojų, kai žinai, jog, net jei kažkas nutiks,  kolegos nenusisuks, pagelbės. Taip pat būtinas patyręs vedlys – mokytojas mentorius, kuris kaip vyresnysis pagalbininkas galėtų pasidalinti savo patirtimi, pamokyti, patarti, padrąsinti. Nes kai praveri mokyklos duris, pamatai, kiek daug visko nežinai ir kiek daug viso nemoki. Baigus universitetą atrodo, viską moki, bet jau pirmąją dieną supranti, kad realybė kitokia, nei įsivaizdavai. Jei esi ne vienas, o su pagelbėti pasiruošusia komanda, tuomet viskas bus gerai“, – savo patirtimi dalijasi A. Grinytė.

Jaunuosius kolegas ji skatina kalbėtis su kitais mokytojais, taip pat neseniai tapusiais mokytojais – tai taps svarbia profesine ir emocine pagalba. „Svarbiausia – bendraminčiai, pagalbininkai ir mentoriai“, – sako Austėja, pripažindama, kad didžiąja dalimi šie dalykai ir lemia, su kokia patirtimi mokytojas pradės savo profesinį kelią mokykloje.

Svarbu emocinis fonas klasėje ir ryšys su mokiniais

Po studijų imdamasi darbo paieškų, Austėja aiškiai žinojo, kad iš pradžių norėtų dirbti su mažesniaisiais – 5-8 klasių mokiniais. Nors neabejoja, kad vieną dieną dirbs ir su vyresnėliais, visgi apšilti kojas mokykloje su mažesniaisiais jai atrodė ne tokia bauginanti pradžia.

„Meluočiau, jei sakyčiau, kad pradėjus dirbti mokykloje nebuvo baisu. Labiausiai jaudinausi dėl to, kaip suvaldysiu klasę, kaip pavyks rasti bendrą kalbą su mokiniais. Žinoma, kad būna visko. Kaip seksis dirbti su viena ar kita klase tądien, labai priklauso ir nuo pačių mokinių. Būna, matau, kad vaikas atėjęs iš namų jaučiasi negerai, tad ir pamokose elgiasi netinkamai. Stengiuosi išlaikyti tą aukso viduriuką tarp to, ką būtina tądien išmokti pamokoje, ir santykio su mokiniais – rasti laiko ne tik išdėstyti pamokos medžiagą, bet ir su jais pasikalbėti, leisti mokiniams pasidalinti savo emocijomis, rūpesčiais. Kartais mokiniai prieina ir per pertraukas pasikalbėti, man svarbu juos išklausyti, apkabinti, parodyti, kad gali manimi pasitikėti“, – pasakojo A. Grinytė.

Už tai, koks emocinis fonas bus pamokoje, anot pašnekovės, atsakingas visų pirma mokytojas. Austėja pamokose labiau mėgsta rimtį ir ramybę, tad stengiasi, kad klasėje nebūtų didesnio šurmulio ar chaoso.

Prakalbusi apie akademinius mokinių rezultatus, Austėja pabrėžia, kad didžiąją dalimi tai lemia ir tėvų požiūris bei jų santykis su vaikais – kiek jie skatina savo vaikus mokytis, skiria jiems dėmesio, kai reikia pagalbos. Tam, kad vaikas norėtųsi mokytis, visų pirma svarbus palaikymas ir motyvacija, kurią gauna iš šeimos.

„Pastaraisiais metais matome ypač daug nerimo ir baimės, kad vaikams sunkiai sekasi mokytis matematikos. Taip, tai tiesa, rezultatai tai rodo, kita vertus, aš pati nesu iš tų, kurie koncentruojasi į tai, kas blogai – jei vieni išsako nerimą dėl to, kad 30 proc. šalies mokinių neišlaikė valstybinio matematikos egzamino, aš labiau linkčiau pasidžiaugti tais 70 proc., kurie išlaikė. Gerų rezultatų nepasieksi be pastangų, uolaus darbo bei vaiko, mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo. Šioje srityje tikrai dar turime kur tobulėti“, – įsitikinusi pašnekovė.

Argi gali būti geresnis darbo įvertinimas?

Laiko savo pomėgiams ar poilsiui Austėjai lieka visiškai nedaug – po pamokų iki vėlaus vakaro jai taip pat tenka dirbti: ji ruošiasi kitos dienos pamokoms, renka ir sistemina medžiagą, ruošia užduotis ar taiso  klasės darbus. Klasėse, su kuriomis ji dirba, taip pat yra mokymosi sunkumų turinčių vaikų, tad jiems tenka ruošti individualizuotas užduotis, skirti papildomo dėmesio. Tačiau net jei ir būna dienų, kai atrodo, kad viskas itin sunku ir komplikuota, Austėjos motyvacijos ir meilės šiam darbui tai neaptemdo.

„Tai darbas, kurio aš norėjau, dėl kurio daug mokiausi. Myliu šį darbą dėl to, kad tai primena amerikietiškus kalnelius – atrodo, kasdien vis užklumpa nauji išbandymai, iššūkiai, netikėtumai. O tokios situacijos skatina nuolat mokytis, augti, tobulėti. Sutinku daug nuostabių kolegų, tėvų, vaikų – darbas su žmonėmis mane įkvepia. Labiausiai norėčiau, kad ši ugnelė ir meilė darbui manyje rusentų ir tik stiprėtų. Kad po 5 metų neišeičiau iš mokyklos. Esu girdėjusi dar studijų laikais, o ir iš kolegų, kad jaunam mokytojui motyvacijos dirbti mokykloje pakanka vos 3 metams. Gaila.

Mokykloje matau tuos vaikus, kuriems liūdna ir kuriems reikia pokalbio, tuos, kurie stengiasi, bet jiems sunkiai sekasi, nes yra tam visokių priežasčių, tuos, kurie daug dirba ir turi didelio potencialo… Jei tik man pavyks padėti šiems vaikams užaugti ir tapti geresniais žmonėmis, prisidėti prie šviesesnės jų ateities – argi gali būti geresnis mano darbo įvertinimas? Vien dėl to verta eiti dirbti į mokyklą. Pasirinkusi šį kelią, aš esu laiminga, gyvenu ir dirbu atvira širdimi“, – prisipažįsta A. Grinytė.

Skelbiamas priėmimas į tarptautinę programą „Gifted“ gabių vaikų ugdymui

VDU gabių vaikų ugdymo centras GIFTED nuo rudens pradės ketvirtąjį sezoną. Kviečiame 4-17 metų vaikus registruotis į atranką ir, išlaikius testą (išskyrus 4-7 metų vaikus), lankyti neformaliojo ugdymo mokyklą.

Jau ketverius metus VDU Švietimo akademijoje Kauneir Vilniuje vykdoma tarptautinė programa, skirta gabių vaikų ugdymui. Ją inicijuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su partneriais iš Izraelio. „Gifted“ – tai specialios programos intelektualiam bei emociniam gabių vaikų gebėjimų ugdymui ir profesionali IQ testavimo metodika, pagal kurią nustatomas vaiko intelekto koeficientas, siekiant parengti individualų ugdymo planą kiekvienam, atsižvelgiant į jo gebėjimus.

„Gabūs vaikai – būsimi mokslininkai, išradėjai, gydytojai ir teisininkai, mūsų valstybės ateities lyderiai. Todėl labai svarbu kuo anksčiau juos pastebėti ir kryptingai ugdyti, stiprinti jų gabumus ir auginti pasitikėjimą savo jėgomis. Tikrasis turtas yra žinios, o geriausia investicija – mokslas. Izraeliečiai pasižymi ypatinga pedagogine doktrina – skatinančia ir ugdančia savimi pasitikinčią, įvairiapusę, stiprią, ir mokančią priimti sprendimus asmenybę. Izraelio partnerių palaikymas ir pagalba kuriant šią programą – nepaprastai svarbus. Suteiktas didžiulis pasitikėjimo limitas mus verčia dar labiau stengtis, kad Ron Vardi gabių vaikų centro prototipas atsirastų Lietuvoje“, – paaiškina projekto koordinatorė Lietuvoje Dileta Tindžiulienė.

VDU ŠA vyko konferencija, skirta fizinio ugdymo mokytojams

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (VDU ŠA) įvyko mokslinė-praktinė konferencija skirta Fizinio ir sveikatos ugdymo mokytojams, pedagogams bei sporto treneriams. Konferencijos metu mokslininkai ir praktikai diskutavo, dalinosi naujausiomis žiniomis bei praktikomis apie ateities fizinio ugdymo pamoką.

VDU ŠA Fizinio ir sveikatos ugdymo bei Sporto studijų programos vadovė doc. dr. Aušra Lisinskienė atkreipia dėmesį, jog šiandieniniame pasaulyje yra svarbu diskutuoti apie tai, kaip keičiasi fizinio ugdymo pamokos koncepcija, kokios yra naujos fizinio ir sveikatos ugdymo praktikos, kaip gimsta idėjos ir kokių kompetencijų reikės 2030 metais.

Ši mokslinė-praktinė konferencija sulaukė itin didelio susidomėjimo, renginyje dalyvavo virš 500 dalyvių: fizinio ugdymo mokytojų, sveikatos ugdymo specialistų, sporto trenerių. Konferencija vyko dvejais formatais: teorinė konferencijos dalis – nuotoliniu būdu, o praktinė dalis – įvairiuose sporto kontekstuose, pvz.: laipiojimo sporto bei mokyklos erdvėse. Renginio atidaryme sveikinimo žodį tarė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas ir VDU ŠA kanclerio pavaduotojas prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Konferencijoje buvo pristatyti naujausi VDU Švietimo akademijos mokslininkų atlikti didaktikos tyrimai, moksliniais tyrimais grįstos metodikos, Bendroji Fizinio ugdymo programa, o po teorinės dalies renginio dalyviai skirtingose erdvėse išmėgino inovatyvias ugdymo praktikas, kurios paįvairina fizinio ugdymo procesą.

Konferencijoje buvo diskutuojama įvairiomis temomis: prof. dr. Albertas Skurvydas akcentavo mokinių fizinio, emocinio ir kognityvinio ugdymo darną, jungtinė lektorių grupė pristatė viziją 10-čiai metų į priekį, kuri buvo išanalizuota pristatant Bendrąją fizinio ugdymo programą. Apie įtraukųjį fizinį ugdymą, specifiškumą ir požiūrį kalbėjo Ilona Totoraitė, VšĮ „Švietimo pagalbos projektai“ vadovė. Naujus mokymo metodus, fizinių ypatybių ugdymo svarbą bei fizinio ugdymo pamokos studiją ir detalią video analizę pristatė Kauno r. Raudondvario gimnazijos pavaduotojas ugdymui, fizinio ugdymo mokytojas-metodininkas Gintaras Daugėla. Inovatyvią VDU Judesio laboratoriją ir įtraukiančias veiklas pristatė VDU ŠA doc. dr. Aušra Lisinskienė. Naujas ir įdomias praktikas, tokias kaip laipiojimo sportas, koordinavo Aušrinė Balkaitytė, Lietuvos Laipiojimo Sporto Federacijos trenerė, akcentuodama poreikį pažvelgti į fizinį ugdymą kiek kitaip. Ji kvietė dalyvius atvykti ir praktiškai išbandyti laipiojimo veiklas, taip pamatant, koks įvairus ir dinamiškas, patrauklus ir įtraukiantis, įdomus vaikams gali būti laipiojimo sportas, kuris galėtų būti dar viena įdomi, šiuolaikiška veikla šalia kitų užsiėmimų, fizinio ugdymo pamokose. Orientavimosi sportas uždarose patalpose – tai dar vienas būdas išeiti iš sporto salės ribų ir paįvairinti fizinio ugdymo procesą, kurį praktiškai kvietė išbandyti Lina Čečinaitė, Prezidento Antano Smetonos gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja-ekspertė.

Apibendrindama įvykusį renginį VDU ŠA doc. dr. Aušra Lisinskienė pastebi, kad tokio pobūdžio mokslinės-praktinės konferencijos yra ypatingai svarbios ir pagelbėjančios fizinio, sveikatos ir sporto pedagogams, treneriams. Mokslininkė pastebi, kad yra svarbu išlaikyti glaudų ryšį tarp mokslo ir praktikos bei džiaugiasi, kad tokio pobūdžio konferencija bus vykdoma kiekvienais metais ir taps gražia tradicija, kurią inicijuoja VDU Fizinio ir sveikatos ugdymo bei Sporto studijų dėstytojų komanda.

Primename, kad VDU Švietimo akademijoje yra vykdomos šios studijų programos:

Bakalauro:

Mokomojo dalyko pedagogika: Fizinis ir sveikatos ugdymas studijų programa

Sporto studijos studijų programa

Magistro:

Fizinis ugdymas ir sportas

 

 

Kaip pasiekti sėkmę matematikos pamokose?

Jeigu norime susiskaičiuoti, kiek, apsipirkinėdami parduotuvėje, turime gauti grąžos ar išleisti monetų, o mintinai tai daryti sudėtinga – pagelbės mobiliajame telefone esantis skaičiuotuvas. Jei norime suskaičiuoti, kiek minučių ar valandų užtruksime kelionėje, tam gali pagelbėti navigacijos programėlės.

„Ne dėl šių skaičiavimų mes mokykloje mokomės matematikos. Laiką ar monetas susiskaičiuosime ir jos nesimokydami. Matematika visų pirma lavina kritinį mąstymą. Kiekvienas iš mūsų susiduriame su situacijomis, kai turime greitai priimti kažkokius sprendimus, ir nežinome, kuris teisingas – moksliniai tyrimai rodo, kad teisingiau pasirenka tas, kurio mąstymas yra išlavintas. Taigi matematikos uždaviniai, kad ir kaip jie atrodo atitolę ir nesusiję su mūsų kasdieniu gyvenimu, lavina jungtis smegenyse, kurios padeda priimti gyvenime teisingesnius sprendimus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Švietimo akademijos doktorantė, matematikos mokytoja dirbanti Monika Grigaliūnienė.

Vietoje advokato mantijos – pedagogo darbas mokykloje

Nors jau ne vienerius metus dirba mokykloje matematikos mokytoja, M. Grigaliūnienė prisipažįsta, kad šios profesijos pati rinktis neplanavo: iki pat 9 klasės ji buvo įsitikinusi, kad taps advokate. Visgi lemiamos įtakos jos profesiniam pasirinkimui turėjo reikli, tačiau matematiką itin mylinti mokytoja, kuri ir užkrėtė Moniką meile šiam mokslui – pabaigusi mokyklą, ji pasirinko studijuoti matematikos mokslus, planuodama, kad ateityje dirbs dėstytoja universitete ir mokys būsimuosius pedagogus.

Besimokydama ketvirtame kurse Monika buvo pakviesta dirbti į mokyklą – pavaduoti vidury mokslų metų išėjusios kolegės. Ir gavo vyresnėlius – 8 ir 9, taip pat 11 ir 12 klasių mokinius. Amžiaus skirtumas tarp jų buvo juokingas: dvyliktokai už Moniką buvo vyresni vos trejais metais. Iš pradžių pačiai buvo keista, kad ji vyresniųjų klasių mokytoja, tačiau ilgainiui tas mažas amžiaus skirtumas pasitarnavo kuriant artimą, abipusiu supratimu ir pasitikėjimu grįstą santykį su moksleiviais.

Monika prisimena, kad pati turėjo nuostabią matematikos mokytoją, tačiau diskusijų su moksleiviais ji nevedė, mokė matematikos labai akademiškai, pagal iš anksto sudėliotą planą. Tačiau eidama į atviresnį asmeninį santykį, diskusijas su mokiniais, Monika jaučiasi laiminti kur kas daugiau – visų pirma, mokinių pasitikėjimą ir susidomėjimą matematikos pamokomis.

„Neretai iš savo kolegų mokytojų girdžiu pastabas, kad šiuolaikiniai mokiniai nebendrauja, yra labai uždari ir neina į kontaktą. Bet lygiai taip pat ir mokytojai yra emociškai atsiriboję nuo mokinių, vengia asmeniškesnio kontakto ir draugiškesnio ryšio. Tą atstumą sumažinti sveika – nuo to autoritetas tikrai nemenksta. Mokinys turi jausti, kad esi jo pusėje, kai jį mokai, kad jis tau rūpi ir tu nuoširdžiai nori padėti jam mokytis. Jei mokiniai jaučiasi saugiai klasėje, atmosfera yra tam palanki, jie atvirai kalbėsis, klaus ir bus labiau motyvuoti dirbti pamokose“, – neabejoja M. Grigaliūnienė.

Ar pats mokinys nori kažką keisti?

Vieniems mokiniams geriau sekasi dirbti klasėje, kai joje vyrauja tyla ir rimtis, kitiems – skambant fone muzikai ar nuolat aktyviai diskutuojant. Monika džiaugiasi, kad mokiniai dalijasi su ja savo nuomone, ką galima būtų padaryti, kad mokytis jiems būtų dar geriau ir patogiau.

„Pamokų metu susodinu juos pagal tai, kaip jiems geriau sekasi mokytis, t.y. šį procesą personalizuoju. Dabar suskirsčiau mokinius į tris grupes. Pirmą grupę sudaro mokiniai, kuriems geriausiai sekasi dirbti grupėje – tariantis ir dirbant poroje ar trise, tad jie sėdi viename klasės gale. Kiti mokiniai yra labiau individualistai ir geriausiai jaučiasi sėdėdami vieni, netrukdomi, tad jie sėdi atskirai. Kita kategorija – mokiniai, kuriems, kad jie dirbtų, būtina sėdėti šalia manęs. Atrodytų, pakeitimas nedidelis, tačiau taip susėdę mokiniai akivaizdžiai pradėjo dirbti efektyviau. Man svarbu, kad pamokose jie dirbtų ir būtų motyvuoti mokytis“, – sako pašnekovė.

Paklausta, ką daryti su mokiniais, kuriems mokytis matematikos nesiseka, Monika iškart kelia klausimą: ar pats mokinys nori kažką keisti? Pats liūdniausias momentas, anot jos, kai matai, kad pats mokinys nenori dirbti ir jam nei procesas, nei rezultatas nėra svarbus.

„Už mokinį niekas kitas neišmoks ir to darbo nepadarys. Kol mokinys nepakeis savo požiūrio, kad kažką nori keisti, tol mokytojas niekuo negali jam padėti. Matematika yra ypatingai daug nerimo mokiniams keliantis dalykas. Manau, didžiąja dalimi dėl to, kad jei turi kažkokią spragą, su laiku ji tik auga. Matematikos mokymasis yra cikliškas – ta pati tema kartosis vyresnėse klasėse, tik gilesne forma. Ir jei kažko neišmokai anksčiau, duobė tik gilėja. Natūralu, kad visi kažko nemoka, daug vaikų turi spragų. O jei tų spragų daug ir su jomis atėjai iki 9 ar 10 klasės, tuomet atrodo, kad kažką pakeisti jau nebeįmanoma. Kartais reikia kantriai laukti, kol vaikas pakeis nuomonę apie matematiką. Ir jei ji atrodo kaip  baisus monstras, neįveikiamas kalnas, akivaizdu, kad vaikas dar nėra pasiruošęs to kalno įveikti. Kai mokinys patikės, kad tai nėra jau taip sunku ir neįveikiama, tada ir mokytojas galės jam pagelbėti“, – įsitikinusi M. Grigliūnienė.

Pasak jos, net tada, kai mokinys galvoja, kad ničnieko nemoka, kartais užtenka nedidelės sėkmės mažoje užduotyje, kad jis patikėtų, jog gali. Ir ta sėkmė paskatina juos dirbti ir siekti norimų rezultatų. Kai mokiniai patiki patys savimi, mokytojo darbas – juos palaikyti.

Negali dalintis meile tam, ko pats nemyli

Kas Moniką labiausiai motyvuoja mokytojo darbe? Pokytis. Tai pasikeitęs mokinio požiūris į matematikos pamokas, jo progresas, tobulėjimas, taip pat atgalinis ryšys – dėkingumas, atsiradusi motyvacija.

„Pedagogo kelio pradžia nėra lengva, – akcentuoja Monika. – Pradedančiam mokytojui norisi jausti, kad jis yra ne vienas. Todėl kritiškai svarbu, kad jaunasis pedagogas savo mokykloje turėtų palaikymą, mentorių. Jaunas mokytojas jaučiasi neužtikrintas tame, ką daro, jis nežino, kaip elgtis. Gali būti, kad patyrę mokytojai, dirbantys toje mokykloje, neturi laiko ir galimybių pabūti šalia jaunojo kolegos, jam patarti. Todėl noriu kreiptis į visus mokytojus: jei esate dirbantis mokytojas ir turite šalia pradedančių šį kelią, palaikykite tą kolegą. Jis jaučiasi vienišas, pasimetęs, nežinantis – padėkite jam augti“.

Jei mokytojai palaikytų vieni kitus, skatintų jaunuosius kolegas ateiti dirbti į mokyklas, mokyklose matytume daugiau jaunų, entuziastingų, savo darbą mylinčių pedagogų. Tuo pačiu eitų užmarštin mitas, kad mokytojai renkasi šią profesiją tik todėl, kad niekur kitur negali įsidarbinti. O tai gali padaryti tik patys šios profesijos šeimininkai – mokytojai, kurie džiaugiasi ir didžiuojasi būdami mokytojais.

Pašnekovė savo kasdieniame darbe susiduria su požiūriu, kad mokytojas gyvena keistą gyvenimą – tarsi mokytojai yra kitokie žmonės, nei likęs pasaulis. Tai, matyt, kyla iš to, kad mokytojai su mokiniais nesidalija tuo, kuo gyvena, kas jiems patinka, kuo jie domisi.

Monikos mokiniai nustebo sužinoję, kad ji irgi žino kompiuterinius žaidimus, kuriuos jie žaidžia, kanalo „YouTube“ žvaigždes, kuriuos jie seka, kad ji skaito tas knygas ir žiūri tuos filmus, kurie ir mokiniams patinka. Taip ir kuriamas ryšys su mokiniais – kalbantis, dalijantis, diskutuojant. Anot Monikos, jei mokytojas prisimins dalykus, kurie patinka būtent tam mokiniui, t.y. koks yra jo pomėgis, kokioje kelionėje jis lankėsi ar koks jo naminio gyvūnėlio vardas, mokytojas neabejotinai pelnys to vaiko simpatijas ir pasitikėjimą. Abiem pusėms svarbus žinojimas, kad mes rūpime ir esame įdomūs.

„Kad vaikas dirbtų pamokoje ir mylėtų matematiką, visų pirma pats mokytojas turi ją mylėti. Negali dalintis meile tam, ko pats nemyli, negali įrodyti to, kuo pats netiki. Todėl aš neišvengiamai daug mokausi pati: skaitau, dalyvauju konferencijose, domiuosi. Esu tokiose sąlygose, kuriose neišvengiamai privalau tobulėti ir gilintis. Jei nesidomėsi naujovėmis, nebandysi praturtinti savo žinių ir supratimo, kažkuriuo metu tiesiog išsikvėpsi. O štai tada ir su mokiniais bus dirbti sunkiau, nes neturėsi ką jiems pasakyti ir kuo su jais pasidalinti. Abipusis domėjimasis, motyvacija ir tobulėjimas – tai ir yra tas kelias, kuriuo einant matematikos pamokos bus įdomios, produktyvios ir duodančios norimų rezultatų“, – įsitikinusi M. Grigaliūnienė.

10-12 klasių moksleivius kviečiame į „Teatro ir judesio dirbtuves“

Kviečiame edukologijos krypties magistrantus dalyvauti konkurse dėl Broniaus Kviklio vardo stipendijos

Lietuvos išeivijos Čikagoje Vydūno fondas skiria kasmetinę Broniaus Kviklio vardo stipendiją 1000 eurų edukologijos krypties magistrantui, pasižymėjusiam visuomeninėje, savanoriškoje veikloje; nagrinėjančiam aktualias švietimo problemas bei pasiekusiam aukščiausių akademinių rezultatų.

Reikalavimai kandidatui:

• turi studijuoti VDU Švietimo akademijos magistrantūros studijose;
• turi būti pasižymėjęs visuomeninėje veikloje arba savanoriauti socialinės, švietimo, kultūros, gamtos ar sveikatos apsaugos srityse veikiančiose nevyriausybinėse ar nepelno siekiančiose organizacijose Lietuvoje.

Reikalingi dokumentai:

1. Prašymas dalyvauti konkurse.
2. Gyvenimo aprašymas, išskiriant nuopelnus visuomeninėje, savanoriškoje, darbinėje veikloje. Pageidautina pridėti patvirtinančių dokumentų kopijas.
3. Akademinė pažyma (pasirūpins darbuotoja).

Dokumentų pateikimas:

Dokumentai siunčiami el. paštu: studijos.sa@vdu.lt iki 2023 m. balandžio 12 d.

Kviečiame dalyvauti konkurse!

 

 

 

Kaip ugdyti manipuliacijoms ir propagandai atsparesnę visuomenę?

Jau daugiau nei metus gyvename tiesioginio karo labai artimoje aplinkoje sąlygomis. Nors karo nusikaltimai vykdomi nepriklausomoje Europos valstybėje, Ukrainoje, tačiau itin intensyvus karas vyksta ir įvairiose medijose, skaitmeninėje erdvėje, įvairiais būdais bandant sujaukti žmonių protus, išnaudoti nežinojimą, nepasitenkinimą, negebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis patikimus informacijos šaltinius.

Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinės sekretorės Miglės Mašanauskienės, viso šio kenkėjiško veikimo tikslas – supriešinti visuomenę, kelti įtampą, įtvirtinti sau palankius naratyvus, kenkti demokratijai, suvaržyti žmogaus teises, o galiausiai – atimti laisvę.

„Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį skirtingos organizacijos įgyvendino nemažai įvairių iniciatyvų medijų informacinio raštingumo srityje, tačiau bendros strategijos trūkumas, veiklų fragmentiškumas lemia lėtesnius pokyčius visuomenėje nei mes iš tiesų norėtume matyti. Medijų informacinio raštingumo ugdymas – tai priemonė ugdyti informacinėms grėsmėms, manipuliacijoms atsparesnę visuomenę, aktyviai dalyvaujančią demokratijos procesuose, gebančią priimti informuotus sprendimus“, – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kartu su partneriais organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“, pabrėžė M. Mašanauskienė.

Ši tarptautinė konferencija – tai baigiamasis renginys, finalizuojantis sėkmingai įgyvendintą Tarptautinės medijų raštingumo Baltijos šalyse programos projektą. Metų trukmės tarptautiniame projekte dalyvavo studentai ir dėstytojai iš 12-os Baltijos šalių universitetų, kuriuose studijuoja būsimieji pedagogai ir žurnalistai. Projekto tikslas – padėti Baltijos šalių gyventojams atpažinti manipuliuojančią informaciją ir neapykantą kurstančią kalbą bei jų išvengti, naudoti geros kokybės ir patikimą informaciją.

Tarptautinėje konferencijoje pateikti VDU Švietimo akademijoje įgyvendinto projekto apibendrinti rezultatai ir kituose šalies universitetuose vykdomi tyrimai medijų informacinio raštingumo tema. Į renginį susirinko Lietuvos institucijų ir organizacijų, betarpiškai dirbančių šiame lauke ekspertai, taip pat pranešimus skaitę užsienio šalių specialistai.

Galbūt mes Lietuvoje jau esame raštingi medijose, atsirinkdami informaciją ir nepasitikėdami absoliučiai viskuo, ką perskaitome, pamatome ar išgirstame? Gal medijų raštingumo ugdymas mums jau nebėra aktualus?

„Anaiptol“, – atsakydama į ši klausimą, teigė Britų tarybos kultūros ir švietimo programos vadovė Simona Plienaitytė Mikaliūnienė.

„Universalus pasitikėjimas medijomis niekaip negali išmokyti kritiškai atsirinkti informacijos, jis neskatina mąstyti ir suprasti. Nepasitikėjimas atgraso nuo informacijos vartojimo, taip kurdamas abejingą, žiniomis nesuinteresuotą visuomenę. Medijų raštingumas – tai patikimos, objektyvios informacijos paieškos, kritiška jos peržiūra, analizė ir kontekstualizavimas. Būtent todėl medijų raštingumo ugdymas yra vienas svarbiausių Britų tarybos Lietuvoje darbo prioritetų“, – sakė ji.

Tikimasi, kad metiniame projekte bei baigiamojoje konferencijoje pasidalinta patirtis bei išgryninti bendri sprendimai toliau stiprins informacinį medijų raštingumą mūsų šalyje.

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“ įrašas lietuvių kalba. 

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“ įrašas anglų kalba

 

 

• Aktuali informacija absolventams
• Apie mus
• Bakalauro studijos
• Doktorantūra
• Doktorantūros dokumentai
• ES Projektai
• Gretutinės studijos studentams
• Kontaktai
• Mokslas
• Mokslininkams ir tarptautinė praktika
• Mokytojams ir tėvams
• Padaliniai
• Priėmimas į bakalauro programas
• Priėmimas į edukologijos krypties doktorantūros studijas
• Priėmimas į magistrantūros studijas
• Priėmimas į studijas VDU ŠA
• Profesinių studija pedagogika
• Renginiai moksleiviams
• Sporto ir fizinio ugdymo katedra
• Stipendijos
• Stojantiesiems ir moksleiviams
• Studentams ir absolventams
• Studentų aplinka
• Studijų sąlygos ir aplinka
• Susipažinkite su studentais
• Svetainės žemėlapis
• VDU ŠA tavo mokykloje
• Visi ivykiai
• Visos naujienos
• Vydūno Jaunimo fondo stipendija