Kaip ugdyti manipuliacijoms ir propagandai atsparesnę visuomenę?

Jau daugiau nei metus gyvename tiesioginio karo labai artimoje aplinkoje sąlygomis. Nors karo nusikaltimai vykdomi nepriklausomoje Europos valstybėje, Ukrainoje, tačiau itin intensyvus karas vyksta ir įvairiose medijose, skaitmeninėje erdvėje, įvairiais būdais bandant sujaukti žmonių protus, išnaudoti nežinojimą, nepasitenkinimą, negebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis patikimus informacijos šaltinius.

Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinės sekretorės Miglės Mašanauskienės, viso šio kenkėjiško veikimo tikslas – supriešinti visuomenę, kelti įtampą, įtvirtinti sau palankius naratyvus, kenkti demokratijai, suvaržyti žmogaus teises, o galiausiai – atimti laisvę.

„Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį skirtingos organizacijos įgyvendino nemažai įvairių iniciatyvų medijų informacinio raštingumo srityje, tačiau bendros strategijos trūkumas, veiklų fragmentiškumas lemia lėtesnius pokyčius visuomenėje nei mes iš tiesų norėtume matyti. Medijų informacinio raštingumo ugdymas – tai priemonė ugdyti informacinėms grėsmėms, manipuliacijoms atsparesnę visuomenę, aktyviai dalyvaujančią demokratijos procesuose, gebančią priimti informuotus sprendimus“, – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kartu su partneriais organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“, pabrėžė M. Mašanauskienė.

Ši tarptautinė konferencija – tai baigiamasis renginys, finalizuojantis sėkmingai įgyvendintą Tarptautinės medijų raštingumo Baltijos šalyse programos projektą. Metų trukmės tarptautiniame projekte dalyvavo studentai ir dėstytojai iš 12-os Baltijos šalių universitetų, kuriuose studijuoja būsimieji pedagogai ir žurnalistai. Projekto tikslas – padėti Baltijos šalių gyventojams atpažinti manipuliuojančią informaciją ir neapykantą kurstančią kalbą bei jų išvengti, naudoti geros kokybės ir patikimą informaciją.

Tarptautinėje konferencijoje pateikti VDU Švietimo akademijoje įgyvendinto projekto apibendrinti rezultatai ir kituose šalies universitetuose vykdomi tyrimai medijų informacinio raštingumo tema. Į renginį susirinko Lietuvos institucijų ir organizacijų, betarpiškai dirbančių šiame lauke ekspertai, taip pat pranešimus skaitę užsienio šalių specialistai.

Galbūt mes Lietuvoje jau esame raštingi medijose, atsirinkdami informaciją ir nepasitikėdami absoliučiai viskuo, ką perskaitome, pamatome ar išgirstame? Gal medijų raštingumo ugdymas mums jau nebėra aktualus?

„Anaiptol“, – atsakydama į ši klausimą, teigė Britų tarybos kultūros ir švietimo programos vadovė Simona Plienaitytė Mikaliūnienė.

„Universalus pasitikėjimas medijomis niekaip negali išmokyti kritiškai atsirinkti informacijos, jis neskatina mąstyti ir suprasti. Nepasitikėjimas atgraso nuo informacijos vartojimo, taip kurdamas abejingą, žiniomis nesuinteresuotą visuomenę. Medijų raštingumas – tai patikimos, objektyvios informacijos paieškos, kritiška jos peržiūra, analizė ir kontekstualizavimas. Būtent todėl medijų raštingumo ugdymas yra vienas svarbiausių Britų tarybos Lietuvoje darbo prioritetų“, – sakė ji.

Tikimasi, kad metiniame projekte bei baigiamojoje konferencijoje pasidalinta patirtis bei išgryninti bendri sprendimai toliau stiprins informacinį medijų raštingumą mūsų šalyje.

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“ įrašas lietuvių kalba. 

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“ įrašas anglų kalba

 

 

VDU Švietimo akademijoje įvyko naujo formato renginys „Dialogo laboratorija 2023. Mokymosi kelionė: kaita kaip nuolatinė būsena“

Kovo 23 d., Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Kaune startavo naujo formato renginys „Dialogo laboratorija 2023. Mokymosi kelionė: kaita kaip nuolatinė būsena“, susijęs su švietimo politika ir praktika.
Renginyje suburti švietimo praktikai, politikai, mokslininkai dalinosi žiniomis, pranešimais, nuomonėmis bei patirtimis. Šis naujo renginio formatas sukūrė bendruomeniškumo, energijos ir naujo mąstymo autorystės bei tapatumo jausmą, kuris kyla iš diskusijų, prisideda prie tikslo formatavimo ir įveiklinimo, ilgalaikio susidomėjimo bei bendros atsakomybės ugdymo.
Renginį organizavo VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas.

Kaišiadorių rajono savivaldybėje bus stiprinamas pedagogų rengimas

2023 m. kovo 16 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas  Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria bus siekiama sutelkti jėgas švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir kitose srityse. Tikimasi, kad šis žingsnis suteiks daugiau galimybių ir Kaišiadorių krašto jaunimui.

„Džiaugiuosi, kad mano Alma Mater rektorius profesorius Juozas Augutis apsilankė Kaišiadorių rajono savivaldybėje ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Žinoma, pati sutartis, pirmiausia, reiškia galimybę. Kaišiadorių rajonui tai pritraukti daugiau talentingų pedagogų į mūsų kraštą, kurie galėtų įsilieti į ugdymo įstaigų kolektyvus. Moksleiviams tai galimybė  naudotis universiteto resursais. Na, o pačiam universitetui pritraukti daugiau studentų. Tikiu, kad mūsų sėkmės istorija priklausys nuo to, kiek visi sugebėsime pasinaudoti šiomis galimybėmis“, – teigia Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.

Sutarties tikslas

Kaišiadorių rajono savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto bendradarbiavimo sutarties tikslas yra bendradarbiavimas užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Kaišiadorių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose. Siekiant šio tikslo savivaldybė ir moksleiviai nuolat bus informuojami apie studijų sąlygas, programas, o universiteto dėstytojai kviečiami atvykti į Kaišiadorių kraštą, studentams bus sudaromos sąlygos atlikti praktikas.

Pasak VDU rektoriaus profesoriaus Juozo Augučio, šiuolaikinei savivaldai yra būtina galvoti apie „demografinės žiemos“ keliamus iššūkius. Tam, kad ir toliau Kaišiadoryse būtų teikiamos kokybiškos ugdymo paslaugos, labai svarbu, kad į pensiją išeinančius mokytojus keistų jiems prilygstantys nauji kolegos. Kryptingas savivaldos ir universiteto darbas sudaro sąlygas šiam tikslui pasiekti.

Primename, kad ugdymo įstaigų lygmeniu su VDU taip pat aktyviai bendradarbiauja Kaišiadorių rajono Vaclovo Giržado progimnazija ir Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija.

Kaišiadorių rajono savivaldybės informacija.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Elektrėnų savivaldybe

Kovo 16 dieną Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis ir Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Susitikimo metu meras Kęstutis Vaitukaitis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys bei skyriaus specialistai, Elektrėnų savivaldybės švietimo įstaigų vadovai, VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas prof. dr. Algirdas Raslanas, vyr. specialistas Povilas Urbšys diskutavo apie mokytojų trūkumo problemą, galimybes pritraukti jaunus ir kompetentingus specialistus, pedagogų kvalifikaciją ir moksleivių informavimą apie ugdymo krypties studijas.
Sudaryta sutartimi siekiama abipusiai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Elektrėnų savivaldybės švietimo įstaigose.

Žygiu iš Šiaulių į Kauną pagerbs prof. Stasio Šalkauskio atminimą

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos abiturientė Miglė Jankutė ryžosi neeiliniam įvykiui – veikli gimnazistė kovo 22-27 dienomis leidosi į žygį, kuriuo pagerbs filosofo, buvusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus (1939-1940 m.) prof. Stasio Šalkauskio atminimą.

Žygį gimnazistė pradėjo kovo 22 d. Šiauliuose. Iš čia ji keliaus į Tytuvėnus, kur pernakvojusi kitą dieną žygiuos iki Betygalos. Trečiąją kelionės dieną M. Jankutė pasieks Ariogalos gimnaziją, kurios moksleiviams plačiau papasakos apie savo idėją bei patį prof. S. Šalkauskį. Savaitgalį mergina planuoja įveikti likusį atstumą, o Kauną pasiekti sekmadienį vakare. Kovo 27 d., pirmadienį, M. Jankutė susitiks su VDU rektorato ir kitais universiteto bendruomenės nariais.

Paklausta, kaip gimė ši idėja leistis į žygį iš Šiaulių į Kauną, abiturientė prisipažįsta, jog ją įkvėpė praėjusių metų vasarą komiko Evaldo Jasaičio žygis iš Vilniaus į Berlyną, kuriuo jis rinko paramą Ukrainai. „Man ši idėja pasirodė smagi ir įdomi, tad pati nusprendžiau tokiu būdu įprasminti mokyklos baigimą ir paminėti Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos 85-ąsias įkūrimo bei paties prof. S. Šalkauskio 137-ąsias gimimo metines. Beje, lygiai tiek pat kilometrų – 137 – yra nuo Šiaulių iki Kauno“, – pasakoja M. Jankutė.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Moksleivės teigimu, pirmoji žygio diena prasidėjo gerai ir tikina dar nespėjusi pajusti nuovargio. „Pagaliau ta dieną, apie kurią buvo tiek svajota, ruoštasi ir planuota, atėjo“, – džiaugiasi keliautoja ir pripažįsta, jog jau spėjo sulaukti patarimų iš labiau patyrusių keliautojų. „Svarbiausia – nepamiršti laiku pasikeisti kojinių, jeigu pradėjo trinti kojas, nieko nelaukus ant nuspaustos vietos užsiklijuoti pleistrą, reguliariai gerti vandenį, turėti maisto atsargų. Taip pat keletą patarimų gavau iš Šaulių sąjungos, kurios nare pati esu jau 6-us metus“, – pasiruošimą kelionei apibūdina mergina.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Pasak M. Jankutės, būtent dalyvavimas Šaulių sąjungos veikloje padeda drąsiau jaustis šioje kelionėje. „Su Šaulių sąjunga esu ėjusi 42 km žygį, o pati asmeniškai laisvalaikiu esu per dieną įveikusi ir 50 km atstumą. Tad patirties turiu. Bet tokiam 5 dienas truksiančiam žygiui ryžausi pirmą kartą“, – prisipažįsta abiturientė, kurios ateities planuose – matematikos pedagogikos studijos bei svajonė vėliau karjerą tęsti karyboje.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Žygiu įprasminti prof. S. Šalkauskio atminimą – ne vienintelis gimnazistės tikslas. Leisdamasi į šią kelionę mergina taip pat nori paskatinti savo bendraamžius būti labiau aktyviais ir pilietiškais. „Šiais laikais, kuomet viskas tampa vis labiau susiję su technologijomis, gyventi aktyviai yra itin svarbu. Dažnai pamirštame, kad daug prasmingiau savo laiką galime leisti būdami gamtoje, o ne prie kompiuterio ekrano. Esu Šaulių sąjungos narė, dalyvavimas šios organizacijos veikloje išvystė stiprų pilietiškumo jausmą ir meilę tėvynei. Man pačiai labai svarbu būti aktyviai ir pilietiškai, tad noriu tuo dalintis ir su kitais“, – pasakoja mergina ir skatina savo bendraamžius taip pat nebijoti siekti tikslų. „Jei kilo idėja ir yra noro, reikia imti ir daryti – kada vėliau negu dabar“? – pokalbį užbaigia Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos abiturientė.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Prof. S. Šalkauskis (1886 05 16 – 1941 12 04) 1911 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą, po to kurį laiką gyveno Samarkande. 1915-1920 m. studijavo Fribūro universitete, kur apgynė disertaciją L’ame du monde dans la philosophie de Vladimir Soloviev (paskelbta 1922). Įsitraukęs į Šveicarijos lietuvių veiklą parašė La Lituanie et la guerre (su Antanu Viskantu, 1917) ir Sur les confins de deux mondes: essai synthétique sur le problème de la civilisation nationale en Lituanie (1919).

1922 m. kovo 18 d. jis pradėjo dirbti VDU (tuometinio Lietuvos universiteto) Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos katedroje docento pareigose, birželio 9 d. buvo tituluotas ekstraordinariniu, o 1928 m. gruodžio 1 d. – ordinariniu profesoriumi. 1931 m. rugsėjo 1 d. pasikeitė katedra – S. Šalkauskis pradėjo profesoriauti Pedagogijos ir jos istorijos katedroje. 1939 m. rugsėjo 1 d. jis buvo išrinktas rektoriumi, bet dėl sveikatos problemų universitetui lemtingais mokslo metais iš esmės šių pareigų neatliko. 1940 m. liepos 16 d. jis atsistatydino iš rektoriaus pareigų; tą pačią dieną liko visiškai be darbo, nes buvo likviduotas ir Teologijos-filosofijos fakultetas. Pirmąją sovietinę okupaciją S. Šalkauskis be darbo gyveno Vilniuje, o prasidėjus vokiečių okupacijai išvažiavo į Šiaulius, kur ir mirė.

S. Šalkauskio kūryboje dominuoja nedideli kūriniai, kuriuos jis pats apjungdavo į straipsnių rinkinius. Išskirtina Kultūros filosofijos metmens(1926), Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai(1926, 1933), Visuomeninis auklėjimas (1927), Lietuvių tauta ir jos ugdymas (1933), Ateitininkų ideologija (1933), Įvedamoji pedagogikos dalis (1935), Bendroji filosofijos terminija (1937). S. Šalkauskio Rinktinių raštų dvitomis buvo išleistas Romoje (1986-1991), o visa kūryba, įskaitant ir paskaitų konspektus, išleista devynių tomų Raštuose Lietuvoje (1990-2012).

1990 – 2009 m. Kaune veikė Stasio Šalkauskio vardo kolegija, 2009 m. prijungta prie VDU. 1938 m. Šiauliuose įsteigta profesoriaus vardo gimnazija.

VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“

Vasario 23 d. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje, Kovo 16 d., VDU Švietimo akademijoje Kaune vyko mokslinė-praktinė konferencija „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“

VDU Švietimo akademijos mokslininkai diskutavo apie tyrimais grindžiamo pradinio ugdymo turinį įvairių dalykų kontekste, ugdymą, skatinantį aktyvų mokinio tyrinėjimą. Lietuvos mokytojai susipažino su su pradinio ugdymo mokymo metodologijomis: darbo būdais su itin gabiais mokiniais; vaikų, turinčių negalią, socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo prieigomis, integruotomis veiklų su Ozobot robotais organizavimu; IT skaitmeninių įrankių, padedančių stebėti individualią pažangą panaudojimu ugdymo procese ir kitais aspektais.

Švietimo naujienų portale žurnalistė Dovile Šileikytė straipsnyje „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“ rašo apie konferenciją Vilniuje.

Integraliu ugdymu, pasak VDU partnerystės docentės Jolantos Vengalienės, kuriamas vientisas mokinių pasaulėvaizdis. Išskirtinės šio ugdymo savybės yra visapusiškumas, darna su savimi, ugdymas organizuojamas kaip sistema neskaidant į atskirus nesusietus mokomuosius dalykus. Integruojančioji ašis išliekame mes patys, besiugdantieji, į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų. Integruotas ugdymas orientuotas į įvairiapusio mąstymo ir analitinių gebėjimų ugdymą.

Remiantis šiuo metodu siekiama, kad vaikas matytų save visuomenės dalimi. Turime susitvarkyti su žiniomis, kad gebėjimai taptų įgūdžiais ir vaikai gerai jaustųsi visuomenėje, žinotų, kur, kada ir kaip veikti, galėtų daryti įtaką ir pokytį. Ypač naudingas darbas grupelėse, kad vaikas matytų, jog su tokiais įgūdžiais ir žiniomis jis nėra vienas, gyvenimo įgūdžių lavinimas išeinant iš mokyklos teritorijos. Integruotos pamokos vertingos, įdomios, bet reikia atrinkti vertę, tikslingumą, kokybę.

Asmeninę ūgtį galima pasiekti tik ėjimo būdu, ne laukimo, kol pažadins, kad jau penktadienis, viskas pasibaigė. Eiti nuo pirmadienio iki penktadienio, nepamirštant, kad ir savaitgalį bus tas pats, nes vaikai turi atsinešti išmokimą į savo namų erdvę veikdami, ieškodami ir tyrinėdami.

Kompetencijomis grįstas ugdymas pradinėse klasėse

 

Dokt. Jovita Panomariovienė apibūdino XXI a., kuris pasižymi nepastovumu, neapibrėžtumu, sudėtingumu, dviprasmiškumu, todėl šioje eroje prašoma ne tik įprastų žinių, bet ir kompetencijomis grindžiamo švietimo, užtikrinančio tinkamą kompetencijų panaudojimą socialiniame gyvenime. Kad galėtų prisitaikyti prie sudėtingumo ir neapibrėžtumo, pradėtų kurti geresnę ateitį, kiekvienas besimokantysis privalo turėti kompetencijų, kurios leidžia ugdyti ir apmąstyti savo ateities perspektyvą. Dėl šių pokyčių keičiasi mokyklų kultūra, pedagogika, siekiant užtikrinti, kad visi mokiniai galėtų sėkmingai mokytis. Norint dirbti inovatyviai, kokybiškai, atsakingai ir kūrybiškai, ugdymas reikalauja daug pastangų. Siekiama, kad mokiniai išmoktų mokytis visą gyvenimą, valdyti ir suprasti didelį duomenų, informacijos kiekį, gebėtų spręsti problemas, ateityje būtų kūrybingi mąstytojai, tad jiems reikia įgūdžių ir gebėjimų, kurie leistų prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Tokie gebėjimai kaip bendradarbiavimas, kūrybiškumas, problemų sprendimas, kritinis mąstymas sudaro bendrųjų kompetencijų gebėjimus, dabar, esant technologijų pažangai, įgauna naują prasmę ir aktualumą.

Kompetencija apima žinias, įgūdžius, nuostatas, vertybes. Kompetencijomis grįstas ugdymas yra integruoto ugdymo pagrindas, numato integruotą mokymąsi, remdamasis apibrėžtomis kompetencijomis, kurias besimokantieji įgyja mokydamiesi aktyviai dalyvaujant. Integralaus ugdymo pagrindas yra tai, kad žinios iš skirtingų sričių ir kontekstų sujungiamos siekiant pagerinti besimokančiojo patirtį ir ugdymą sieti su gyvenimu, rodant tam tikrų skirtingų mokslo elementų holistinį panaudojimą sprendžiant problemas. Integruotas ugdymas leidžia mokiniams mokytis visapusiškai, be apribojimų, kuriuos dažnai nustato dalykų žinios, laiko ribos. Integracija pripažįsta ir ryšius, kurie egzistuoja tarp visų dalykų.

Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/pradinis-ugdymas-xxi-amziuje-nuo-teoriniu-prielaidu-link-gerosios-patirties/

 

Paskelbti projekto rezultatai apie mokytojų socialinę ir emocinę sveikatą pandemijos kontekste

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, kartu su Latvijos bei Slovakijos PanEuropean universitetais 2021-2023m. įgyvendino Erasmus+ projektą Supporting teachers to face the challenge of distance teaching,  No – 2020-1-LV01-KA226-SCH-094599 (Parama mokytojams ir pagalbos specialistams šiandienos iššūkių kontekste), kuriuo buvo siekiama ištirti mokytojų socialinę ir emocinę sveikatą pandemijos kontekste.

2022 m. premijos skirtos LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams – VDU Švietimo akademijos atstovams

Lietuvos mokslų akademija kasmet rengia LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. 2023 m. vasario 21 d. LMA prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso rezultatų vertinimo komisijos siūlymais bei LMA mokslų skyrių teikimu, nutarė skirti 2022 m. premijas LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams ir LMA pagyrimo raštus konkurso dalyviams.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje net du VDU Švietimo akademijos atstovai gavo premijas.
  • Magistrantui Mariui Bytautui (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) už mokslo darbą „Mokytojų rengimas socialiai jautriam mokinių lytiškumo ugdymui“ (darbo vadovas prof. dr. Sigitas Daukilas).
  • Magistrei Raimondai Kurauskienei (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) už mokslo darbą „Socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymas muzikos mokykloje: mokytojų ir mokinių patirtis“ (darbo vadovė doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė).

VDU išdalinti „Lietuvos mokytojas 2023“ apdovanojimai

Kovo 1 dieną iškilminga apdovanojimų ceremonija vyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje, kurios metu paskelbti nugalėtojai aštuoniose kategorijose. Nugalėtojai buvo išrinkti susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus.

Komisiją sudarė savo sričių profesionalai: švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už bendrąjį ugdymą Ramūnas Skaudžius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, ilgametis pedagogas, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, lektorė, Pozityvios tėvystės laboratorijos įkūrėja, VDU Švietimo akademijos edukologijos mokslų dr. doc. Sigita Burvytė ir lrytas.lt redaktorius ir direktorius Tautvydas Mikalajūnas.

Į komisijos išrinktų projekto nugalėtojų rankas iškeliavo specialiai šiems apdovanojimams menininko Remigijaus Kriuko sukurtos stiklo skulptūros „Lietuvos mokytojas 2023“.

Projekte dalyvavo 560 mokytojų iš visos Lietuvos, sulaukta daugiau pusės milijono palaikymo balsų. Aktyvus palaikymas, kasdienis balsavimas tik įrodė visuomenės susidomėjimą ir švietimo bendruomenės narių vertinimą.

Apdovanoti mokytojai ir specialistai iš šių kategorijų: ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo. Taip pat apdovanotas švietimo pagalbos specialistas, švietimo lyderis ir specialistas, dirbęs su išskirtinai jautriomis grupėmis, kuriam specialų apdovanojimą įsteigė portalas lrytas.lt.

Kviečiame susipažinti su mokytojais ir specialistams, kuriems atiteko garbingi projekto „Lietuvos mokytojas 2023“ apdovanojimai:

  •  Ikimokyklinio ugdymo mokytoja – Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos mokytoja Edita Utyrienė;
  • Pradinio ugdymo mokytoja – Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokyklos mokytoja Edita Komarovienė;
  • Pagrindinio ugdymo mokytoja – Klaipėdos Litorinos mokyklos Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Sigita Koroliovė;
  • Vidurinio ugdymo mokytojas – Rokiškio rajono Kamajų Antano Strazdo gimnazijos matematikos mokytojas Arvydas Uldinskas;
  • Neformalaus ugdymo mokytoja – Sporto klubo „Okinava“ karatė kiokušin mokytoja Diana Mačiūtė; Švietimo pagalbos specialistė
  • Šakių rajono Švietimo pagalbos tarnybos logopedė ir specialistė Diana Jazukevičienė;
  • Specialusis apdovanojimas už darbą su itin jautriomis grupėmis įteiktas Vilniaus lietuvių namų Migrantų mokymo koordinatorei Gretai Botyriūtei-Skiotienei;
  • Švietimo lyderis – Kauno lopšelio-darželio „Vilnelė“ direktorius Rolandas Bulotas.

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje gausiai susirinkę švietimo bendruomenės nariai, projekto draugai ir rėmėjai ovacijomis lydėjo apdovanojimus bei VDU muzikos pedagogikos studentų ir dėstytojos, dainininkės Vaidos Genytės pasirodymus. Ceremonijos svečius sveikino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir kiti švietimo bendruomenės atstovai.

 

Iš Lietuvos kilęs Izraelio parlamentaras ir švietimo ekspertas: mokymasis yra kaip sportas

Simonas Davidsonas į Izraelį iš Lietuvos su tėvais atvyko, kai jam tebuvo pusantrų metų. Nuo to laiko prabėgo daugiau nei penkiasdešimtmetis, tačiau ryšys su Lietuva neišblėso, net ir pasukus į politiką. Pastaruosius pusantrų metų S. Davidsonas vadovauja draugystės su Lietuva grupei, o neseniai priėmė Lietuvos švietimo bendruomenės delegaciją ir jau planuoja parlamentinį vizitą į mūsų šalį.

Švietimas neturi būti politinių aplinkybių įkaitas

Paklaustas, kokį įspūdį jam paliko susitikimas su Lietuvos švietimo atstovų grupe, kurią sudarė VDU gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“, universitetų, mokyklų ir kitų įstaigų deleguoti specialistai, S. Davidsonas teigė, kad jis liko sužavėtas. „Pabendravęs su jais pajutau didelį pagarbos jausmą ir norą dar labiau vertinti jų atliekamą darbą. Man pasirodė, kad jie išties dirba savo visuomenei ir labai nori tobulėti bei tobulinti švietimo sistemą“, – sakė Kneseto narys.

Toks jo žavėjimasis švietimo darbuotojais ir jų darbu nesunkiai suprantamas – prieš tapdamas Izraelio parlamento nariu S. Davidsonas pats dirbo mokytoju ir švietimo specialistu. Be to, jis treniravo nacionalinę Izraelio plaukimo komandą, todėl švietimas ir jaunų žmonių ugdymas jam yra labai artimos temos. Ankstesnė darbo patirtis S. Davidsoną paskatino nenutolti nuo švietimo net ir atsidūrus politikoje. Dabar jis yra Kneseto Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys bei daug dėmesio skiria ugdymo iššūkiams, kurių pastaraisiais metais Izraelyje išties nestinga. „Politinė padėtis mūsų šalyje yra sudėtinga. Pastaraisiais metais vis kentėjome nuo politinio nestabilumo. Esant tokiai situacijai, švietimo ministrai keitėsi taip, kad sunku sukurti vientisą švietimo politiką, kurią būtų galima vykdyti. Prie to dar pridėkime ir kovą su koronavirusu, per kurį mokiniams ir mokytojams teko išgyventi daug nežinios, taip pat gauname kalną iššūkių, su kuriais susiduriame švietimo sistemoje“, – vardijo S. Davidsonas. Jo manymu, kad ir kokie iššūkiai kiltų švietimo sistemai, vis dėlto jos negalima valdyti be ilgalaikės strategijos, kuri leistų išlaikyti balansą net ir esant politiniams svyravimams. „Kiekvienoje politikos srityje tvyro tam tikra įtampa tarp laimėjimų, duodančių tiesioginę politinę naudą, ir tikros investicijos, kuri atsiperka tik po daugelio metų. Politikai turi išmintingai subalansuoti šiuos reikalus, juo labiau švietime, kur investuojama į valstybės ateities kartas“, – pabrėžė Kneseto narys.

Skaitykite daugiau DELFI.LT straipsnyje.