Kaip pasiekti sėkmę matematikos pamokose?

Jeigu norime susiskaičiuoti, kiek, apsipirkinėdami parduotuvėje, turime gauti grąžos ar išleisti monetų, o mintinai tai daryti sudėtinga – pagelbės mobiliajame telefone esantis skaičiuotuvas. Jei norime suskaičiuoti, kiek minučių ar valandų užtruksime kelionėje, tam gali pagelbėti navigacijos programėlės.

„Ne dėl šių skaičiavimų mes mokykloje mokomės matematikos. Laiką ar monetas susiskaičiuosime ir jos nesimokydami. Matematika visų pirma lavina kritinį mąstymą. Kiekvienas iš mūsų susiduriame su situacijomis, kai turime greitai priimti kažkokius sprendimus, ir nežinome, kuris teisingas – moksliniai tyrimai rodo, kad teisingiau pasirenka tas, kurio mąstymas yra išlavintas. Taigi matematikos uždaviniai, kad ir kaip jie atrodo atitolę ir nesusiję su mūsų kasdieniu gyvenimu, lavina jungtis smegenyse, kurios padeda priimti gyvenime teisingesnius sprendimus“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Švietimo akademijos doktorantė, matematikos mokytoja dirbanti Monika Grigaliūnienė.

Vietoje advokato mantijos – pedagogo darbas mokykloje

Nors jau ne vienerius metus dirba mokykloje matematikos mokytoja, M. Grigaliūnienė prisipažįsta, kad šios profesijos pati rinktis neplanavo: iki pat 9 klasės ji buvo įsitikinusi, kad taps advokate. Visgi lemiamos įtakos jos profesiniam pasirinkimui turėjo reikli, tačiau matematiką itin mylinti mokytoja, kuri ir užkrėtė Moniką meile šiam mokslui – pabaigusi mokyklą, ji pasirinko studijuoti matematikos mokslus, planuodama, kad ateityje dirbs dėstytoja universitete ir mokys būsimuosius pedagogus.

Besimokydama ketvirtame kurse Monika buvo pakviesta dirbti į mokyklą – pavaduoti vidury mokslų metų išėjusios kolegės. Ir gavo vyresnėlius – 8 ir 9, taip pat 11 ir 12 klasių mokinius. Amžiaus skirtumas tarp jų buvo juokingas: dvyliktokai už Moniką buvo vyresni vos trejais metais. Iš pradžių pačiai buvo keista, kad ji vyresniųjų klasių mokytoja, tačiau ilgainiui tas mažas amžiaus skirtumas pasitarnavo kuriant artimą, abipusiu supratimu ir pasitikėjimu grįstą santykį su moksleiviais.

Monika prisimena, kad pati turėjo nuostabią matematikos mokytoją, tačiau diskusijų su moksleiviais ji nevedė, mokė matematikos labai akademiškai, pagal iš anksto sudėliotą planą. Tačiau eidama į atviresnį asmeninį santykį, diskusijas su mokiniais, Monika jaučiasi laiminti kur kas daugiau – visų pirma, mokinių pasitikėjimą ir susidomėjimą matematikos pamokomis.

„Neretai iš savo kolegų mokytojų girdžiu pastabas, kad šiuolaikiniai mokiniai nebendrauja, yra labai uždari ir neina į kontaktą. Bet lygiai taip pat ir mokytojai yra emociškai atsiriboję nuo mokinių, vengia asmeniškesnio kontakto ir draugiškesnio ryšio. Tą atstumą sumažinti sveika – nuo to autoritetas tikrai nemenksta. Mokinys turi jausti, kad esi jo pusėje, kai jį mokai, kad jis tau rūpi ir tu nuoširdžiai nori padėti jam mokytis. Jei mokiniai jaučiasi saugiai klasėje, atmosfera yra tam palanki, jie atvirai kalbėsis, klaus ir bus labiau motyvuoti dirbti pamokose“, – neabejoja M. Grigaliūnienė.

Ar pats mokinys nori kažką keisti?

Vieniems mokiniams geriau sekasi dirbti klasėje, kai joje vyrauja tyla ir rimtis, kitiems – skambant fone muzikai ar nuolat aktyviai diskutuojant. Monika džiaugiasi, kad mokiniai dalijasi su ja savo nuomone, ką galima būtų padaryti, kad mokytis jiems būtų dar geriau ir patogiau.

„Pamokų metu susodinu juos pagal tai, kaip jiems geriau sekasi mokytis, t.y. šį procesą personalizuoju. Dabar suskirsčiau mokinius į tris grupes. Pirmą grupę sudaro mokiniai, kuriems geriausiai sekasi dirbti grupėje – tariantis ir dirbant poroje ar trise, tad jie sėdi viename klasės gale. Kiti mokiniai yra labiau individualistai ir geriausiai jaučiasi sėdėdami vieni, netrukdomi, tad jie sėdi atskirai. Kita kategorija – mokiniai, kuriems, kad jie dirbtų, būtina sėdėti šalia manęs. Atrodytų, pakeitimas nedidelis, tačiau taip susėdę mokiniai akivaizdžiai pradėjo dirbti efektyviau. Man svarbu, kad pamokose jie dirbtų ir būtų motyvuoti mokytis“, – sako pašnekovė.

Paklausta, ką daryti su mokiniais, kuriems mokytis matematikos nesiseka, Monika iškart kelia klausimą: ar pats mokinys nori kažką keisti? Pats liūdniausias momentas, anot jos, kai matai, kad pats mokinys nenori dirbti ir jam nei procesas, nei rezultatas nėra svarbus.

„Už mokinį niekas kitas neišmoks ir to darbo nepadarys. Kol mokinys nepakeis savo požiūrio, kad kažką nori keisti, tol mokytojas niekuo negali jam padėti. Matematika yra ypatingai daug nerimo mokiniams keliantis dalykas. Manau, didžiąja dalimi dėl to, kad jei turi kažkokią spragą, su laiku ji tik auga. Matematikos mokymasis yra cikliškas – ta pati tema kartosis vyresnėse klasėse, tik gilesne forma. Ir jei kažko neišmokai anksčiau, duobė tik gilėja. Natūralu, kad visi kažko nemoka, daug vaikų turi spragų. O jei tų spragų daug ir su jomis atėjai iki 9 ar 10 klasės, tuomet atrodo, kad kažką pakeisti jau nebeįmanoma. Kartais reikia kantriai laukti, kol vaikas pakeis nuomonę apie matematiką. Ir jei ji atrodo kaip  baisus monstras, neįveikiamas kalnas, akivaizdu, kad vaikas dar nėra pasiruošęs to kalno įveikti. Kai mokinys patikės, kad tai nėra jau taip sunku ir neįveikiama, tada ir mokytojas galės jam pagelbėti“, – įsitikinusi M. Grigliūnienė.

Pasak jos, net tada, kai mokinys galvoja, kad ničnieko nemoka, kartais užtenka nedidelės sėkmės mažoje užduotyje, kad jis patikėtų, jog gali. Ir ta sėkmė paskatina juos dirbti ir siekti norimų rezultatų. Kai mokiniai patiki patys savimi, mokytojo darbas – juos palaikyti.

Negali dalintis meile tam, ko pats nemyli

Kas Moniką labiausiai motyvuoja mokytojo darbe? Pokytis. Tai pasikeitęs mokinio požiūris į matematikos pamokas, jo progresas, tobulėjimas, taip pat atgalinis ryšys – dėkingumas, atsiradusi motyvacija.

„Pedagogo kelio pradžia nėra lengva, – akcentuoja Monika. – Pradedančiam mokytojui norisi jausti, kad jis yra ne vienas. Todėl kritiškai svarbu, kad jaunasis pedagogas savo mokykloje turėtų palaikymą, mentorių. Jaunas mokytojas jaučiasi neužtikrintas tame, ką daro, jis nežino, kaip elgtis. Gali būti, kad patyrę mokytojai, dirbantys toje mokykloje, neturi laiko ir galimybių pabūti šalia jaunojo kolegos, jam patarti. Todėl noriu kreiptis į visus mokytojus: jei esate dirbantis mokytojas ir turite šalia pradedančių šį kelią, palaikykite tą kolegą. Jis jaučiasi vienišas, pasimetęs, nežinantis – padėkite jam augti“.

Jei mokytojai palaikytų vieni kitus, skatintų jaunuosius kolegas ateiti dirbti į mokyklas, mokyklose matytume daugiau jaunų, entuziastingų, savo darbą mylinčių pedagogų. Tuo pačiu eitų užmarštin mitas, kad mokytojai renkasi šią profesiją tik todėl, kad niekur kitur negali įsidarbinti. O tai gali padaryti tik patys šios profesijos šeimininkai – mokytojai, kurie džiaugiasi ir didžiuojasi būdami mokytojais.

Pašnekovė savo kasdieniame darbe susiduria su požiūriu, kad mokytojas gyvena keistą gyvenimą – tarsi mokytojai yra kitokie žmonės, nei likęs pasaulis. Tai, matyt, kyla iš to, kad mokytojai su mokiniais nesidalija tuo, kuo gyvena, kas jiems patinka, kuo jie domisi.

Monikos mokiniai nustebo sužinoję, kad ji irgi žino kompiuterinius žaidimus, kuriuos jie žaidžia, kanalo „YouTube“ žvaigždes, kuriuos jie seka, kad ji skaito tas knygas ir žiūri tuos filmus, kurie ir mokiniams patinka. Taip ir kuriamas ryšys su mokiniais – kalbantis, dalijantis, diskutuojant. Anot Monikos, jei mokytojas prisimins dalykus, kurie patinka būtent tam mokiniui, t.y. koks yra jo pomėgis, kokioje kelionėje jis lankėsi ar koks jo naminio gyvūnėlio vardas, mokytojas neabejotinai pelnys to vaiko simpatijas ir pasitikėjimą. Abiem pusėms svarbus žinojimas, kad mes rūpime ir esame įdomūs.

„Kad vaikas dirbtų pamokoje ir mylėtų matematiką, visų pirma pats mokytojas turi ją mylėti. Negali dalintis meile tam, ko pats nemyli, negali įrodyti to, kuo pats netiki. Todėl aš neišvengiamai daug mokausi pati: skaitau, dalyvauju konferencijose, domiuosi. Esu tokiose sąlygose, kuriose neišvengiamai privalau tobulėti ir gilintis. Jei nesidomėsi naujovėmis, nebandysi praturtinti savo žinių ir supratimo, kažkuriuo metu tiesiog išsikvėpsi. O štai tada ir su mokiniais bus dirbti sunkiau, nes neturėsi ką jiems pasakyti ir kuo su jais pasidalinti. Abipusis domėjimasis, motyvacija ir tobulėjimas – tai ir yra tas kelias, kuriuo einant matematikos pamokos bus įdomios, produktyvios ir duodančios norimų rezultatų“, – įsitikinusi M. Grigaliūnienė.

10-12 klasių moksleivius kviečiame į „Teatro ir judesio dirbtuves“

 VDU Švietimo akademija kartu su VDU Teatru kviečia 10-12 klasių moksleivius į ,,Teatro ir judesio dirbtuves” Kaune! Tai unikali galimybė tiek teatru bei šokiu besidomintiems, tiek save labiau pažinti norintiems moksleiviams.
Tris šeštadienius iš eilės (balandžio 29, gegužės 6 ir gegužės 13 dienomis) moksleiviai turės galimybę iš arčiau susipažinti su šokio ir teatro disciplinomis, mokytis iš šalies profesionalų, išlaisvins susikaupusias emocijas ir galbūt atras savo dar nepažintus veidus.
  •  Balandžio 29 dieną 10-14 val. – ,,Modernaus ir šiuolaikinio šokio“ dirbtuvės, kurias ves šiuolaikinio šokio šokėjas, choreografas, pedagogas, ,,Auksinio Scenos kryžiaus“ laureatas Marius PINIGIS.
  • Gegužės 6 dieną 10-14 val. – ,,Vaidybos ir improvizacijos“ studija, kurią ves aktorė, dėstytoja, ,,Auksinio scenos kryžiaus” nominantė Goda PIKTYTĖ.
  • Gegužės 13 dieną 10-14 val. – ,,Medijų šiuolaikiniame teatre“ dirbtuvės kartu su Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos nariu, dėstytoju, menininku, aktyviai dirbančiu užsienyje Arniu ALEINIKOVU.
Prisijungsi?
🤹🏻‍♂️ Dalyvavimas NEMOKAMAS.
Daugiau informacijos ir išankstinė registracija: https://forms.gle/unJfaGiZGW33vcs4A
Dalyvių skaičius ribotas.

Kviečiame edukologijos krypties magistrantus dalyvauti konkurse dėl Broniaus Kviklio vardo stipendijos

Lietuvos išeivijos Čikagoje Vydūno fondas skiria kasmetinę Broniaus Kviklio vardo stipendiją 1000 eurų edukologijos krypties magistrantui, pasižymėjusiam visuomeninėje, savanoriškoje veikloje; nagrinėjančiam aktualias švietimo problemas bei pasiekusiam aukščiausių akademinių rezultatų.

Reikalavimai kandidatui:

  • turi studijuoti VDU Švietimo akademijos magistrantūros studijose;
  • turi būti pasižymėjęs visuomeninėje veikloje arba savanoriauti socialinės, švietimo, kultūros, gamtos ar sveikatos apsaugos srityse veikiančiose nevyriausybinėse ar nepelno siekiančiose organizacijose Lietuvoje.

Reikalingi dokumentai:

  1. Prašymas dalyvauti konkurse.
  2. Gyvenimo aprašymas, išskiriant nuopelnus visuomeninėje, savanoriškoje, darbinėje veikloje. Pageidautina pridėti patvirtinančių dokumentų kopijas.
  3. Akademinė pažyma (pasirūpins darbuotoja).

Dokumentų pateikimas:

Dokumentai siunčiami el. paštu: studijos.sa@vdu.lt iki 2023 m. balandžio 12 d.

Kviečiame dalyvauti konkurse!

 

 

 

Kaip ugdyti manipuliacijoms ir propagandai atsparesnę visuomenę?

Jau daugiau nei metus gyvename tiesioginio karo labai artimoje aplinkoje sąlygomis. Nors karo nusikaltimai vykdomi nepriklausomoje Europos valstybėje, Ukrainoje, tačiau itin intensyvus karas vyksta ir įvairiose medijose, skaitmeninėje erdvėje, įvairiais būdais bandant sujaukti žmonių protus, išnaudoti nežinojimą, nepasitenkinimą, negebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis patikimus informacijos šaltinius.

Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato generalinės sekretorės Miglės Mašanauskienės, viso šio kenkėjiško veikimo tikslas – supriešinti visuomenę, kelti įtampą, įtvirtinti sau palankius naratyvus, kenkti demokratijai, suvaržyti žmogaus teises, o galiausiai – atimti laisvę.

„Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį skirtingos organizacijos įgyvendino nemažai įvairių iniciatyvų medijų informacinio raštingumo srityje, tačiau bendros strategijos trūkumas, veiklų fragmentiškumas lemia lėtesnius pokyčius visuomenėje nei mes iš tiesų norėtume matyti. Medijų informacinio raštingumo ugdymas – tai priemonė ugdyti informacinėms grėsmėms, manipuliacijoms atsparesnę visuomenę, aktyviai dalyvaujančią demokratijos procesuose, gebančią priimti informuotus sprendimus“, – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kartu su partneriais organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“, pabrėžė M. Mašanauskienė.

Ši tarptautinė konferencija – tai baigiamasis renginys, finalizuojantis sėkmingai įgyvendintą Tarptautinės medijų raštingumo Baltijos šalyse programos projektą. Metų trukmės tarptautiniame projekte dalyvavo studentai ir dėstytojai iš 12-os Baltijos šalių universitetų, kuriuose studijuoja būsimieji pedagogai ir žurnalistai. Projekto tikslas – padėti Baltijos šalių gyventojams atpažinti manipuliuojančią informaciją ir neapykantą kurstančią kalbą bei jų išvengti, naudoti geros kokybės ir patikimą informaciją.

Tarptautinėje konferencijoje pateikti VDU Švietimo akademijoje įgyvendinto projekto apibendrinti rezultatai ir kituose šalies universitetuose vykdomi tyrimai medijų informacinio raštingumo tema. Į renginį susirinko Lietuvos institucijų ir organizacijų, betarpiškai dirbančių šiame lauke ekspertai, taip pat pranešimus skaitę užsienio šalių specialistai.

Galbūt mes Lietuvoje jau esame raštingi medijose, atsirinkdami informaciją ir nepasitikėdami absoliučiai viskuo, ką perskaitome, pamatome ar išgirstame? Gal medijų raštingumo ugdymas mums jau nebėra aktualus?

„Anaiptol“, – atsakydama į ši klausimą, teigė Britų tarybos kultūros ir švietimo programos vadovė Simona Plienaitytė Mikaliūnienė.

„Universalus pasitikėjimas medijomis niekaip negali išmokyti kritiškai atsirinkti informacijos, jis neskatina mąstyti ir suprasti. Nepasitikėjimas atgraso nuo informacijos vartojimo, taip kurdamas abejingą, žiniomis nesuinteresuotą visuomenę. Medijų raštingumas – tai patikimos, objektyvios informacijos paieškos, kritiška jos peržiūra, analizė ir kontekstualizavimas. Būtent todėl medijų raštingumo ugdymas yra vienas svarbiausių Britų tarybos Lietuvoje darbo prioritetų“, – sakė ji.

Tikimasi, kad metiniame projekte bei baigiamojoje konferencijoje pasidalinta patirtis bei išgryninti bendri sprendimai toliau stiprins informacinį medijų raštingumą mūsų šalyje.

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“ įrašas lietuvių kalba. 

Tarptautinės mokslinės konferencijos „Medijų raštingumas ir informacinės technologijos: iššūkiai ir sprendimai XXI amžiuje“ įrašas anglų kalba

 

 

VDU Švietimo akademijoje įvyko naujo formato renginys „Dialogo laboratorija 2023. Mokymosi kelionė: kaita kaip nuolatinė būsena“

Kovo 23 d., Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Kaune startavo naujo formato renginys „Dialogo laboratorija 2023. Mokymosi kelionė: kaita kaip nuolatinė būsena“, susijęs su švietimo politika ir praktika.
Renginyje suburti švietimo praktikai, politikai, mokslininkai dalinosi žiniomis, pranešimais, nuomonėmis bei patirtimis. Šis naujo renginio formatas sukūrė bendruomeniškumo, energijos ir naujo mąstymo autorystės bei tapatumo jausmą, kuris kyla iš diskusijų, prisideda prie tikslo formatavimo ir įveiklinimo, ilgalaikio susidomėjimo bei bendros atsakomybės ugdymo.
Renginį organizavo VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas.

Kaišiadorių rajono savivaldybėje bus stiprinamas pedagogų rengimas

2023 m. kovo 16 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas  Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria bus siekiama sutelkti jėgas švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir kitose srityse. Tikimasi, kad šis žingsnis suteiks daugiau galimybių ir Kaišiadorių krašto jaunimui.

„Džiaugiuosi, kad mano Alma Mater rektorius profesorius Juozas Augutis apsilankė Kaišiadorių rajono savivaldybėje ir pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Žinoma, pati sutartis, pirmiausia, reiškia galimybę. Kaišiadorių rajonui tai pritraukti daugiau talentingų pedagogų į mūsų kraštą, kurie galėtų įsilieti į ugdymo įstaigų kolektyvus. Moksleiviams tai galimybė  naudotis universiteto resursais. Na, o pačiam universitetui pritraukti daugiau studentų. Tikiu, kad mūsų sėkmės istorija priklausys nuo to, kiek visi sugebėsime pasinaudoti šiomis galimybėmis“, – teigia Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.

Sutarties tikslas

Kaišiadorių rajono savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto bendradarbiavimo sutarties tikslas yra bendradarbiavimas užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Kaišiadorių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose. Siekiant šio tikslo savivaldybė ir moksleiviai nuolat bus informuojami apie studijų sąlygas, programas, o universiteto dėstytojai kviečiami atvykti į Kaišiadorių kraštą, studentams bus sudaromos sąlygos atlikti praktikas.

Pasak VDU rektoriaus profesoriaus Juozo Augučio, šiuolaikinei savivaldai yra būtina galvoti apie „demografinės žiemos“ keliamus iššūkius. Tam, kad ir toliau Kaišiadoryse būtų teikiamos kokybiškos ugdymo paslaugos, labai svarbu, kad į pensiją išeinančius mokytojus keistų jiems prilygstantys nauji kolegos. Kryptingas savivaldos ir universiteto darbas sudaro sąlygas šiam tikslui pasiekti.

Primename, kad ugdymo įstaigų lygmeniu su VDU taip pat aktyviai bendradarbiauja Kaišiadorių rajono Vaclovo Giržado progimnazija ir Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija.

Kaišiadorių rajono savivaldybės informacija.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Elektrėnų savivaldybe

Kovo 16 dieną Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. dr. Juozas Augutis ir Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Susitikimo metu meras Kęstutis Vaitukaitis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys bei skyriaus specialistai, Elektrėnų savivaldybės švietimo įstaigų vadovai, VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas prof. dr. Algirdas Raslanas, vyr. specialistas Povilas Urbšys diskutavo apie mokytojų trūkumo problemą, galimybes pritraukti jaunus ir kompetentingus specialistus, pedagogų kvalifikaciją ir moksleivių informavimą apie ugdymo krypties studijas.
Sudaryta sutartimi siekiama abipusiai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Elektrėnų savivaldybės švietimo įstaigose.

Žygiu iš Šiaulių į Kauną pagerbs prof. Stasio Šalkauskio atminimą

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos abiturientė Miglė Jankutė ryžosi neeiliniam įvykiui – veikli gimnazistė kovo 22-27 dienomis leidosi į žygį, kuriuo pagerbs filosofo, buvusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus (1939-1940 m.) prof. Stasio Šalkauskio atminimą.

Žygį gimnazistė pradėjo kovo 22 d. Šiauliuose. Iš čia ji keliaus į Tytuvėnus, kur pernakvojusi kitą dieną žygiuos iki Betygalos. Trečiąją kelionės dieną M. Jankutė pasieks Ariogalos gimnaziją, kurios moksleiviams plačiau papasakos apie savo idėją bei patį prof. S. Šalkauskį. Savaitgalį mergina planuoja įveikti likusį atstumą, o Kauną pasiekti sekmadienį vakare. Kovo 27 d., pirmadienį, M. Jankutė susitiks su VDU rektorato ir kitais universiteto bendruomenės nariais.

Paklausta, kaip gimė ši idėja leistis į žygį iš Šiaulių į Kauną, abiturientė prisipažįsta, jog ją įkvėpė praėjusių metų vasarą komiko Evaldo Jasaičio žygis iš Vilniaus į Berlyną, kuriuo jis rinko paramą Ukrainai. „Man ši idėja pasirodė smagi ir įdomi, tad pati nusprendžiau tokiu būdu įprasminti mokyklos baigimą ir paminėti Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos 85-ąsias įkūrimo bei paties prof. S. Šalkauskio 137-ąsias gimimo metines. Beje, lygiai tiek pat kilometrų – 137 – yra nuo Šiaulių iki Kauno“, – pasakoja M. Jankutė.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Moksleivės teigimu, pirmoji žygio diena prasidėjo gerai ir tikina dar nespėjusi pajusti nuovargio. „Pagaliau ta dieną, apie kurią buvo tiek svajota, ruoštasi ir planuota, atėjo“, – džiaugiasi keliautoja ir pripažįsta, jog jau spėjo sulaukti patarimų iš labiau patyrusių keliautojų. „Svarbiausia – nepamiršti laiku pasikeisti kojinių, jeigu pradėjo trinti kojas, nieko nelaukus ant nuspaustos vietos užsiklijuoti pleistrą, reguliariai gerti vandenį, turėti maisto atsargų. Taip pat keletą patarimų gavau iš Šaulių sąjungos, kurios nare pati esu jau 6-us metus“, – pasiruošimą kelionei apibūdina mergina.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Pasak M. Jankutės, būtent dalyvavimas Šaulių sąjungos veikloje padeda drąsiau jaustis šioje kelionėje. „Su Šaulių sąjunga esu ėjusi 42 km žygį, o pati asmeniškai laisvalaikiu esu per dieną įveikusi ir 50 km atstumą. Tad patirties turiu. Bet tokiam 5 dienas truksiančiam žygiui ryžausi pirmą kartą“, – prisipažįsta abiturientė, kurios ateities planuose – matematikos pedagogikos studijos bei svajonė vėliau karjerą tęsti karyboje.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Žygiu įprasminti prof. S. Šalkauskio atminimą – ne vienintelis gimnazistės tikslas. Leisdamasi į šią kelionę mergina taip pat nori paskatinti savo bendraamžius būti labiau aktyviais ir pilietiškais. „Šiais laikais, kuomet viskas tampa vis labiau susiję su technologijomis, gyventi aktyviai yra itin svarbu. Dažnai pamirštame, kad daug prasmingiau savo laiką galime leisti būdami gamtoje, o ne prie kompiuterio ekrano. Esu Šaulių sąjungos narė, dalyvavimas šios organizacijos veikloje išvystė stiprų pilietiškumo jausmą ir meilę tėvynei. Man pačiai labai svarbu būti aktyviai ir pilietiškai, tad noriu tuo dalintis ir su kitais“, – pasakoja mergina ir skatina savo bendraamžius taip pat nebijoti siekti tikslų. „Jei kilo idėja ir yra noro, reikia imti ir daryti – kada vėliau negu dabar“? – pokalbį užbaigia Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos abiturientė.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Prof. S. Šalkauskis (1886 05 16 – 1941 12 04) 1911 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą, po to kurį laiką gyveno Samarkande. 1915-1920 m. studijavo Fribūro universitete, kur apgynė disertaciją L’ame du monde dans la philosophie de Vladimir Soloviev (paskelbta 1922). Įsitraukęs į Šveicarijos lietuvių veiklą parašė La Lituanie et la guerre (su Antanu Viskantu, 1917) ir Sur les confins de deux mondes: essai synthétique sur le problème de la civilisation nationale en Lituanie (1919).

1922 m. kovo 18 d. jis pradėjo dirbti VDU (tuometinio Lietuvos universiteto) Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos katedroje docento pareigose, birželio 9 d. buvo tituluotas ekstraordinariniu, o 1928 m. gruodžio 1 d. – ordinariniu profesoriumi. 1931 m. rugsėjo 1 d. pasikeitė katedra – S. Šalkauskis pradėjo profesoriauti Pedagogijos ir jos istorijos katedroje. 1939 m. rugsėjo 1 d. jis buvo išrinktas rektoriumi, bet dėl sveikatos problemų universitetui lemtingais mokslo metais iš esmės šių pareigų neatliko. 1940 m. liepos 16 d. jis atsistatydino iš rektoriaus pareigų; tą pačią dieną liko visiškai be darbo, nes buvo likviduotas ir Teologijos-filosofijos fakultetas. Pirmąją sovietinę okupaciją S. Šalkauskis be darbo gyveno Vilniuje, o prasidėjus vokiečių okupacijai išvažiavo į Šiaulius, kur ir mirė.

S. Šalkauskio kūryboje dominuoja nedideli kūriniai, kuriuos jis pats apjungdavo į straipsnių rinkinius. Išskirtina Kultūros filosofijos metmens(1926), Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai(1926, 1933), Visuomeninis auklėjimas (1927), Lietuvių tauta ir jos ugdymas (1933), Ateitininkų ideologija (1933), Įvedamoji pedagogikos dalis (1935), Bendroji filosofijos terminija (1937). S. Šalkauskio Rinktinių raštų dvitomis buvo išleistas Romoje (1986-1991), o visa kūryba, įskaitant ir paskaitų konspektus, išleista devynių tomų Raštuose Lietuvoje (1990-2012).

1990 – 2009 m. Kaune veikė Stasio Šalkauskio vardo kolegija, 2009 m. prijungta prie VDU. 1938 m. Šiauliuose įsteigta profesoriaus vardo gimnazija.

VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“

Vasario 23 d. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje, Kovo 16 d., VDU Švietimo akademijoje Kaune vyko mokslinė-praktinė konferencija „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“

VDU Švietimo akademijos mokslininkai diskutavo apie tyrimais grindžiamo pradinio ugdymo turinį įvairių dalykų kontekste, ugdymą, skatinantį aktyvų mokinio tyrinėjimą. Lietuvos mokytojai susipažino su su pradinio ugdymo mokymo metodologijomis: darbo būdais su itin gabiais mokiniais; vaikų, turinčių negalią, socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo prieigomis, integruotomis veiklų su Ozobot robotais organizavimu; IT skaitmeninių įrankių, padedančių stebėti individualią pažangą panaudojimu ugdymo procese ir kitais aspektais.

Švietimo naujienų portale žurnalistė Dovile Šileikytė straipsnyje „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“ rašo apie konferenciją Vilniuje.

Integraliu ugdymu, pasak VDU partnerystės docentės Jolantos Vengalienės, kuriamas vientisas mokinių pasaulėvaizdis. Išskirtinės šio ugdymo savybės yra visapusiškumas, darna su savimi, ugdymas organizuojamas kaip sistema neskaidant į atskirus nesusietus mokomuosius dalykus. Integruojančioji ašis išliekame mes patys, besiugdantieji, į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų. Integruotas ugdymas orientuotas į įvairiapusio mąstymo ir analitinių gebėjimų ugdymą.

Remiantis šiuo metodu siekiama, kad vaikas matytų save visuomenės dalimi. Turime susitvarkyti su žiniomis, kad gebėjimai taptų įgūdžiais ir vaikai gerai jaustųsi visuomenėje, žinotų, kur, kada ir kaip veikti, galėtų daryti įtaką ir pokytį. Ypač naudingas darbas grupelėse, kad vaikas matytų, jog su tokiais įgūdžiais ir žiniomis jis nėra vienas, gyvenimo įgūdžių lavinimas išeinant iš mokyklos teritorijos. Integruotos pamokos vertingos, įdomios, bet reikia atrinkti vertę, tikslingumą, kokybę.

Asmeninę ūgtį galima pasiekti tik ėjimo būdu, ne laukimo, kol pažadins, kad jau penktadienis, viskas pasibaigė. Eiti nuo pirmadienio iki penktadienio, nepamirštant, kad ir savaitgalį bus tas pats, nes vaikai turi atsinešti išmokimą į savo namų erdvę veikdami, ieškodami ir tyrinėdami.

Kompetencijomis grįstas ugdymas pradinėse klasėse

 

Dokt. Jovita Panomariovienė apibūdino XXI a., kuris pasižymi nepastovumu, neapibrėžtumu, sudėtingumu, dviprasmiškumu, todėl šioje eroje prašoma ne tik įprastų žinių, bet ir kompetencijomis grindžiamo švietimo, užtikrinančio tinkamą kompetencijų panaudojimą socialiniame gyvenime. Kad galėtų prisitaikyti prie sudėtingumo ir neapibrėžtumo, pradėtų kurti geresnę ateitį, kiekvienas besimokantysis privalo turėti kompetencijų, kurios leidžia ugdyti ir apmąstyti savo ateities perspektyvą. Dėl šių pokyčių keičiasi mokyklų kultūra, pedagogika, siekiant užtikrinti, kad visi mokiniai galėtų sėkmingai mokytis. Norint dirbti inovatyviai, kokybiškai, atsakingai ir kūrybiškai, ugdymas reikalauja daug pastangų. Siekiama, kad mokiniai išmoktų mokytis visą gyvenimą, valdyti ir suprasti didelį duomenų, informacijos kiekį, gebėtų spręsti problemas, ateityje būtų kūrybingi mąstytojai, tad jiems reikia įgūdžių ir gebėjimų, kurie leistų prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Tokie gebėjimai kaip bendradarbiavimas, kūrybiškumas, problemų sprendimas, kritinis mąstymas sudaro bendrųjų kompetencijų gebėjimus, dabar, esant technologijų pažangai, įgauna naują prasmę ir aktualumą.

Kompetencija apima žinias, įgūdžius, nuostatas, vertybes. Kompetencijomis grįstas ugdymas yra integruoto ugdymo pagrindas, numato integruotą mokymąsi, remdamasis apibrėžtomis kompetencijomis, kurias besimokantieji įgyja mokydamiesi aktyviai dalyvaujant. Integralaus ugdymo pagrindas yra tai, kad žinios iš skirtingų sričių ir kontekstų sujungiamos siekiant pagerinti besimokančiojo patirtį ir ugdymą sieti su gyvenimu, rodant tam tikrų skirtingų mokslo elementų holistinį panaudojimą sprendžiant problemas. Integruotas ugdymas leidžia mokiniams mokytis visapusiškai, be apribojimų, kuriuos dažnai nustato dalykų žinios, laiko ribos. Integracija pripažįsta ir ryšius, kurie egzistuoja tarp visų dalykų.

Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/pradinis-ugdymas-xxi-amziuje-nuo-teoriniu-prielaidu-link-gerosios-patirties/

 

Paskelbti projekto rezultatai apie mokytojų socialinę ir emocinę sveikatą pandemijos kontekste

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, kartu su Latvijos bei Slovakijos PanEuropean universitetais 2021-2023m. įgyvendino Erasmus+ projektą Supporting teachers to face the challenge of distance teaching,  No – 2020-1-LV01-KA226-SCH-094599 (Parama mokytojams ir pagalbos specialistams šiandienos iššūkių kontekste), kuriuo buvo siekiama ištirti mokytojų socialinę ir emocinę sveikatą pandemijos kontekste.