Marijampolėje planuojama įkurti VDU gamtos mokslų ir matematikos akademiją

Dar praėjusių metų gegužę pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Marijampolės savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) duoda vaisių. Po sutarties pasirašymo rugsėjo mėnesį savivaldybės finansuojamas studijas universitete pradėjo lankyti 5 mūsų švietimo įstaigų pedagogai.  Vasario 8 d.,  vykusiame susitikime Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda su VDU rektoriumi prof. Juozu Augučiu aptarė dar vieną unikalią galimybę – gamtos mokslų ir matematikos akademijos įkūrimą Marijampolėje.

Susitikime dalyvavo savivaldybės mero patarėja Agnė Pavelčikienė, Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Nerijus Mašalaitis, su rektoriumi atvykę svečiai VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė bei Švietimo akademijos vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys.

Gamtos mokslų ir matematikos akademijos įsteigimas paskatino pastarųjų metų tendencijos Lietuvoje. Matematikos ir gamtos mokslų valstybinių brandos egzaminų rezultatų prastėjimas, STEAM krypties mokytojų trūkumas skatina ieškoti būdų kaip padėti moksleiviams bei mokytojams.

Gamtos mokslų ir matematikos akademiją ketinama atidaryti kitais mokslo metais,  lankys 1-12 klasių moksleiviai. Universiteto lektoriai atvyks į savivaldybės ugdymo įstaigas, kur moksleivius mokys, dalinsis savo patirtimi. Taip pat užsiėmimai vyks ir VDU erdvėse Kaune, kur gilins savo žinias moderniose universiteto laboratorijose.

 

 

 

Virtuali paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, buvusio VPU Rektoriui Liudvikui Sauliui Razmai – 85

Šių metų vasario 7 d. sukako 85-eri metai, kai gimė ekonomikos mokslų kandidatas, docentas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto Rektorius  Liudvikas Saulius Razma (1938–2019).

1989–1993 m. doc. L. S. Razma ėjo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus pareigas.
1963–1972 m. dirbo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (1992–2011 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011–2018 m. – Lietuvos edukologijos universitetas, dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) vyresniuoju dėstytoju, nuo 1969 m. – docentu. 1951–1972 m. dalyvavo studentų, jaunimo organizacijų veikloje. 1972 m. dėl politinės disidentinės veiklos buvo pašalintas iš pedagoginio darbo šiame institute.

Jubiliejaus proga Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje atspindėti svarbiausi signataro biografijos momentai, jo profesinė, mokslinė, pedagoginė bei politinė veikla. Eksponuojama gausus pluoštas fotografijų, taip pat dokumentų, straipsnių, laiškų, sveikinimų, susijusių su L. S. Razmos veikla įvairiais jo gyvenimo laikotarpiais.

Specialiai šiai parodai savo atsiminimais apie docentą, bendražygį Vilniaus pedagoginiame universitete pasidalino istorikas, akademikas prof. Ginas Eugenijus Jovaiša. Parodos lankytojai taip pat turės progą paskaityti rašytojo, signataro Stasio Kašausko 2019 metais parašytus atsiminimus apie L. S. Razmą bei signataro Zigmo Vaišvilos šiai parodai atsiųstus du išskirtinius dokumentus (su išsamiu komentaru), susijusius su L. S. Razma ir Vilniaus pedagoginiu universitetu.

Už bendradarbiavimą ir naudingus patarimus parodos autorius nuoširdžiai dėkoja Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėjui Žydrūnui Mačiukui, signatarei Irenai Andrukaitienei, L. S. Razmos sūnui Ainiui Razmai.

Parodos partneris – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

***
1. Parodos meninė vizualizacija. Autorius – dail. Jokūbas Zovė. 2023 m.

Diplomų teikimo šventės Vilniuje akimirkos

Moksleiviams – galimybė tapti pradinio ugdymo pedagogais vienai dienai

Vasario 3 d., 10, 24, kovo 3 d. VDU Švietimo akademija kviečia 11-12 klasių moksleivius tapti pradinio ugdymo ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo pedagogu vienai dienai Kaune ir Vilniuje ir iš arti pamatyti inovatyvios mokyklos gyvenimą bei užkulisius.

Ruošiant studentus pedagoginiam darbui, VDU Švietimo akademijos profesorės prof. dr. Daivos Jakovonytės-Staškuvienės teigimu, jau mokyklos suole reiktų tapti mokytoju vienai dienai.  Profesorės teigimu, Kanados Monrealio universitetas jau seniai įgyvendina panašią iniciatyvą, kur siūlo priešuniversitetines programas-susitikimus.

„Dažniausiai universitetas parodo savo stiprybes: aplinkas, unikalias studijų galimybes, atliekamus tyrimus, laboratorijas. Norintys studijuoti kviečiami pabūti studentu vienai dienai ar vienai savaitei, lankyti skirtingų specialybių paskaitas, pasikalbėti su dėstytojais ir jau esamais studentais. Be to, siūloma labai daug individualių pagalbų, pavyzdžiui, padedama mokiniams, turintiems pripažintų apribojimų: psichikos sveikatos problemų, mokymosi sutrikimų, dėmesio sutrikimų, fizinių, sensorinių, motorinių ar neurologinių sutrikimų. Siūloma individuali akademinė parama ir pagalba, įvairios konsultacijos, bibliotekos resursai, sveikatos ir psichologinės pagalbos grupės, individuali pedagoginė pagalba, finansinė parama“, – pasakoja prof. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Vilniaus ir Kauno mokymosi įstaigose moksleiviai galės iš arti pamatyti mokymosi erdves, STEAM, fizinio, meninio ugdymo laboratorijas. Svarbiausia – pamatys mokymosi įstaigų aplinką, bendruomenės gyvenimą, semsis patirties iš švietimo lyderių bei ekspertų.

 

Kas Jūsų laukia:

  • Pažintis su inovatyvia ugdymo praktika pradinėse mokyklose, jų vadovais ir pedagogų bendruomene.
  • Galimybė „pasimatuoti” pradinio ugdymo pedagogo profesiją ir stebėti mokykloje vykstantį gyvenimą.
  • Galimybė susipažinti su pradinėse mokyklose bendruomenėse susitartomis prioritetinėmis kryptimis, vykdomomis veiklomis, kurių metu integraliai ugdomos pradinių klasių mokinių dalykinės ir bendrosios kompetencijos, neformalaus ugdymo veiklomis.
  • Įkvepiančios mokyklų vadovų ir pedagogų istorijos, mokinių patirtys.
  • Naujos ir neįkainojamos Jūsų patirtys, kupinos diskusijų ir apmąstymų.
  • Atsakymai į visus klausimus apie pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.

Moksleiviai gaus pažymėjimą, socialinių-pilietinių valandų/ savanorystės sertifikatą.

 

Tapk pradinio ugdymo pedagogu vienai dienai, kviečiame registruotis

 

 

Užsieniečiai žavisi lietuvių kultūra, apipinta legendomis ir tradicijomis

Prieš 23 trejus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė pradėjo organizuoti lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams. Nepriklausomybės pradžioje į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą amerikiečiai atvyko mokyti anglų kalbos dėstytojų ir patys užsidegė noru pramokti mūsų kalbos.

„Tuo metu nebuvo taip, kaip dabar, jog dauguma lietuvių mokėtų anglų kalbą ir galėtų susišnekėti su amerikiečiais. Erasmus+ programos studentai ilgainiui vis aktyviau pradėjo atvykinėti į Lietuvą, kur pusmetį ar metus mokydavosi mūsų universitetuose. Jie norėjo išgyventi mūsų šalyje, tad teko pradėti mokytis lietuvių kalbos. Tuomet tai buvo išgyvenimo kalba, nes pramokę šnekamąją kalbą jie galėdavo susikalbėti parduotuvėje, užsisakyti kavos kavinėje, susipažinti su lietuviais. Metais bėgant, Lietuva tapo jiems įdomia šalimi, vedini smalsumo užsieniečiai vis atvykdavo į Vilnių ar Kauną, pradėjo domėtis, kas esame, kokia mūsų šalies kultūra, istorija, lankytis muziejuose, ragauti cepelinus“, – pasakoja V. Leonavičienė.

Šiandien užsienio universitetų studentus ne ką mažiau žavi kiek neįprasta lietuvių kultūra, apipinta legendomis ir tradicijomis. Nuotolinės lietuvių kalbos ir kultūros pamokos tapo patrauklios dėl dėstytojų kuriamos jaukios mokymosi aplinkos, skirtingose laiko juostose ir žemynuose patogaus paskaitų laiko, galimybės mokytis pagal esamus kalbinius gebėjimus bei sociokultūrinį kontekstą suskirstytose nedidelėse grupėse.

Sausio mėnesį VDU Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursuose dalyvauja 54 užsieniečiai iš daugiau nei 15 pasaulio šalių, taip pat 84 ukrainiečiai. Kursai vyksta nuotoliniu būdu, tik ukrainiečiai mokosi gyvai Vilniuje.

„Man asmeniškai labai svarbu tai, ką darau, ką darome drauge – visa komanda. Kursai yra labai svarbi mano gyvenimo dalis, vienijanti ir skleidžianti gerą žinią apie Lietuvą. Aš kaip mokytoja visada mokausi: mokau kitus ir auginu save“, – prisipažįsta V. Leonavičienė.

 

Iš Naujosios Zelandijos – atgal į Lietuvą

 

Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dalyvė Barbora Sharrok, gimusi Lietuvoje, tačiau užaugusi Naujoje Zelandijoje, sako jaučianti didelę kaltę, kad negali laisvai kalbėti lietuviškai ir nesijaučia esanti „tikra lietuvė“.

„Kai būdama penkerių metų pradėjau lankyti mokyklą, nesupratau angliškai, o dabar susikalbėti lietuviškai yra dar sunkiau. Labai noriu sukurti gilesnius santykius su savo šeimos nariais, kurie gyvena Lietuvoje, noriu pažinti Lietuvą, suprasti, ką reiškia gyventi šioje šalyje. Nenoriu būti įkyri, prašyti žmonių kalbėti su manimi angliškai, noriu išmokti ir šnekėti gimtąja – lietuvių kalba“, – pasakoja lietuvių kalbos kursus lankanti B. Sharrok.

Barbora Sharrok,

Barboros šeima Lietuvoje buvo daugybę kartų, lankė čia gyvenančią jos mamos giminę. Pati Barbora gimė Lietuvoje, o augo Naujoje Zelandijoje – ji džiaugiasi, kad kovo mėnesį atvyks gyventi į Lietuvą. Jei pavyks, stažuosis „Bring Together Lithuania“ projekte, jei ne, tęs savo kaip programų kūrėjos darbą, gyvens netoli Tauro kalno ir Lukiškių aikštės.

„Velykų metu mes kasmet dažydavome kiaušinius bei puošdavome medžių šakeles. Mano mama buvo lietuvių bendruomenės narė, tad aš visuomet dalyvaudavau įvairiuose lietuviškų tradicijų renginiuose, dažnai jie būdavo rengiami ir mūsų namuose. Man atrodo svarbu turėti ryšį su savo kultūra, su šventėmis, kurios yra kur kas svarbesnės nei tik „laisva diena pailsėti nuo darbų”. Švenčių, tradicijų išlaikymas, jų perdavimas iš kartos į kartą man yra svarbus uždavinys.

Kas man patinka Lietuvoje ir jos kultūroje? Džiaugiuosi turėdama galimybę stebėti lietuvių liaudies dainų bei šokių festivalius, žaviuosi Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios varpų skambesiu. Mėgstu koldūnus, kibinus, Operos ir baleto teatre pardavinėjamą karštą šokoladą. Mane džiugina sniegas ir tai, kad  galiu pažinti šią šalį bei daug pamatyti joje net ir neturėdama automobilio“ – sako pašnekovė.

 

Ne tik mokytis, bet ir smagiai leisti laiką

 

Pirmą kartą dėstyti lietuvių kalbą užsieniečiams Joris Kazlauskas – VDU Humanitarinių mokslų fakulteto doktorantas, dėstytojas, Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dėstytojas – pabandė dar 2014 metais, kai savanoriavo Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose. Tuo metu jis buvo dėstytojų pagalbininkas, atidžiai stebėjo paskaitas, vieną kitą užsiėmimą vedė ir pats. Po metų Joris įstojo į Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros magistrantūrą – ten dalis kursų buvo apie svetimosios kalbos dėstymą, tad studijuodamas magistrantūrą įgijo nemažai teorinių žinių, kaip dėstyti užsieniečiams lietuvių kalbą.

Vėliau VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė pakvietė jį koordinuoti tų metų Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus. Tą vasarą Joris dirbo labiau administracinį darbą, tiesa, neretai apsilankydavo ir paskaitose, o tai, ką jose matė, jį iškart sudomino. Tad artėjant 2021 m. vasarai pagalvojo, o kodėl gi pačiam nepabandžius bent jau pusę kurso padėstyti? Pabandė, patiko, kiek matė atsiliepimų, studentams taip pat, tad dėsto ir toliau. Tikisi ateityje dėstyti dar daugiau.

„Man svarbiausia, kad studentai paskaitose jaustųsi gerai. Kad nebijotų klausti, per paskaitą turėtų ne vieną progą nusišypsoti ar nusijuokti. Esu įsitikinęs, kad kuo geresnė atmosfera auditorijoje arba kokioje internetinėje platformoje, kurioje vyksta paskaitos, kuo pozityvesnės emocijos paskaitų metu, tuo labiau studentams norisi mokytis. Aišku, gerai išmokti kalbą galima ir kai dėstytojas baisiai griežtas ir nemalonus, bet klausimas, ar studentas tada nori mokytis tokio dėstytojo grupėje. Bet žinau, kad tarp VDU lietuvių kalbos dėstytojų tokių nėra nė vieno. Ir jie visi yra lietuvių kalbos dėstymo užsieniečiams profesionalai“, – sakė J. Kazlauskas.

Joris Kazlauskas su lietuvių kalbos ir kultūros kursų studentais

Sėkmingai laužo vieną stereotipą

 

Pašnekovas sako, kad studentai vis dar sėkmingai laužo vieną stereotipą apie lietuvių kalbą – kad jos mokytis yra labai sunku. Joris įsitikinęs: mokytis jos gal ir nėra lengva, ypač tiems, kurių gimtosios kalbos nėra giminiškos lietuvių kalbai, bet išmokti įmanoma.

„Vienas šauniausių to įrodymų yra trys šį rudens semestrą mano mokytos A1 lygio studentės iš Japonijos – Waka, Yuri ir Mizuki, kurios baigiantis semestrui per žodinį kalbėjimo egzaminą gebėjo ne tik spontaniškai ir teisingai parinkti reikiamas linksnių, giminės ir skaičiaus galūnes, bet ir vartoti gausų, kaip A1 lygiui, žodyną“, – džiaugėsi jis.

Ar tai reiškia, kad vos per mėnesį užsieniečiai gali išmokti lietuvių kalbos? J. Kazlauskas sako, kad tai visgi tėra iliuzija. Bet pramokti tikrai įmanoma. Anot jo, mėnesį pasimokę lietuvių kalbos užsieniečiai jau gali lietuviškai prisistatyti, papasakoti apie savo šeimą, draugus, darbą, studijas, pomėgius ir apie šiuos dalykus paklausinėti kitų.

„Po mėnesio studijų jie jau gali jus pakviesti į teatrą pažiūrėti spektaklio, o po spektaklio – pakviesti pavakarieniauti į restoraną. Jeigu nerandate norimo restorano, užsieniečiai jau gali paklausti gatvėje sutiktų praeivių, kaip iki to restorano nueiti, o pačiame restorane – užsisakyti norimų patiekalų ir gėrimų. Ir, be abejo, visa tai jie gali padaryti lietuviškai. Mėnesį pasimokius, įgytų lietuvių kalbos žinių tokiose situacijose užtenka“, – neabejoja J. Kazlauskas.

 

Portalas lrytas.lt ir VDU Švietimo akademija kviečia dalyvauti projekte „Lietuvos mokytojas 2023“.

Kas yra geriausias mokytojas? Vieniems – padėjęs siekti aukščiausių įvertinimų, kitiems – tapęs asmenybės pavyzdžiu. O kas jums? Portalas lrytas.lt skelbia projektą „Lietuvos mokytojas 2023“.
Projekto partneris – VDU Švietimo akademija.

Projekto tikslas – įvertinti ir paskatinti mokytojus, kurie keičia ne tik mokinių ateitį, bet ir šalies švietimo veidą. Taip pat – padrąsinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją, o dabartiniams mokytojams patvirtinti, kad jų įdėtas darbas ir atsidavimas turi išskirtinę prasmę ir yra vertinamas.

Mokytojo profesijos prestižas ir mokytojų trūkumas yra bene dažniausiai gvildenamos švietimo temos Lietuvoje. VDU Švietimo akademijos kanclerės dr. Linos Kaminskienės teigimu, profesijos prestižą nusako jos objektyvioji ir subjektyvioji pusės. „Objektyvioji – darbo užmokestis, darbo sąlygas ir kiti socialiniai-ekonominiai aspektai, tačiau bene svarbiausią vaidmenį vaidina subjektyvioji profesijos pusė, kurią nusako patys mokytojai ir kiti visuomenės nariai. Mokytojo specialybės prestižo neįmanoma sukurti per dieną. Tai yra ilgas, pasitikėjimu ir sąmoningomis pastangomis grįstas kelias, kuriame veikia visi faktoriai: universitetai, rengiantys mokytojus, pedagogai, vaikai, tėvai. Subjektyvus profesijos statusas pagerėja, kai mokytojai jaučiasi vertinami savo profesijoje, kai mokyklų vadovai, tėvai ir švietimo politikai jais pasitiki, kai mokytojai jaučiasi vertinami ir gerbiami besimokančiųjų. Mūsų universitetas įsitikinęs, kad gerais mokytojais ne tik gimstama, bet jais ir tampama, kai gaunamas aukšto lygio išsilavinimas ir kai yra puikūs pavyzdžiai, į kuriuos norisi lygiuotis ir iš jų mokytis. Tad raskime tuos geruosius pavyzdžius ir įkvėpėjus – Lietuvos metų mokytojus – visi kartu“, – pabrėžė profesorė.

VDU, būdamas didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje, Kaune ir Vilniuje rengiantis mokytojus, yra vienas šio projekto partnerių ir apdovanojimų organizatorių, kuris siekia skleisti pozityvų požiūrį į mūsų mokytojus. Finalinis renginys vyks VDU Švietimo akademijoje Kaune.

Siūlyti kandidatus ir balsuoti už mokytojus lrytas.lt rinkimuose galima iki vasario 22 dienos. Susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus, aštuoni mokytojai bus apdovanoti kovo 1 dieną. Registruoti galite šiame puslapyje: Lietuvos mokytojas 2023. 

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Trakų rajono savivaldybe

Sausio 19 d. Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Trakų rajono savivaldybės meru Andriumi Šatevičiumi.

Sudaryta sutartimi siekiama abipusiai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigose.

Susitikime dalyvavo VDU Švietimo akademijaos kanclerė prof.dr. Lina Kaminskienė, kanclerio pavaduotojas prof.dr. Algirdas Raslanas, vyr. specialistas Povilas Urbšys, Trakų rajono savivaldybės mero patarėja Evelina Kislyc-Šochienė, mero pavaduotojas Jonas Kietavičius.
Sutarties pasirašymu VDU įsipareigoja informuoti Savivaldybę ir Savivaldybės mokyklas apie Universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti, kviesti Savivaldybės mokyklų vadovus ir pedagogus dalyvauti Universiteto organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose pedagogų profesinio tobulinimo renginiuose.
Susitikimo metu kalbėta apie Trakų gimnazistų atvykimą į VDU Švietimo akademiją Kaune bei Vilniuje, kur susipažintų su ateities mokytojo profesija.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Širvintų rajono savivaldybe

Sausio 19 d.,Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Širvintų rajono savivaldybės mere Živile Pinskuviene.

Sudaryta sutartimi siekiama abipusiai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigose.

Susitikimo metu  merė  Živilė Pinskuvienė, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Rasa Kralikevičienė, Širvintų miesto ir rajono ugdymo įstaigų vadovėmis, VDU Rektorius prof. dr. Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas prof. dr. Algirdas Raslanas,  vyr. specialistas Povilas Urbšys diskutavo apie mokytojų trūkumo problemą, galimybes pritraukti jaunus ir kompetentingus specialistus, pedagogų kvalifikaciją ir moksleivių informavimą apie ugdymo kryptie studijas.

Po kelerių metų Širvintų savivaldybei reiks IT, chemijos, matematikos, lietuvių, anglų, vokiečių kalbų, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų.

Vytauto Didžiojo universitetas įsipareigoja informuoti Savivaldybę ir Savivaldybės mokyklas apie Universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti, kviesti Savivaldybės mokyklų vadovus ir pedagogus dalyvauti Universiteto organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose pedagogų profesinio tobulinimo renginiuose.

Savivaldybė savo ruožtu įsipareigoja skleisti Universiteto pateiktą informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą Universitete, skatinti Savivaldybės mokyklų vadovų domėjimąsi ugdymo krypties studijomis Universitete, supažindinant mokinius su Universiteto ugdymo krypties studijų programomis, stojimo sąlygomis ir procedūromis bei teikti Universitetui informaciją apie pedagogų poreikį Savivaldybės švietimo įstaigose.

 

Į gimtąją mokyklą grįžęs mokytojauti T. Laurinaitis laužo mitus apie mokytojo darbą

Biologijos mokslus universitete pradėjęs studijuoti Tedas Laurinaitis vos po poros metų grįžo į savo gimtąją mokyklą – derindamas darbą su studijomis, Vilniau rajono Pagirių gimnazijoje pradėjo dirbti neformaliojo ugdymo mokytoju ir vadovauti meno būreliams, vėliau tapo ugdymo karjerai koordinatoriumi ir biologijos mokytoju. Jo klasės auklėtiniais tapo vienuoliktokai – pelnyti vos keletą metų už jį vyresnių auklėtinių bei jų tėvų pasitikėjimą jaunam mokytojui buvo nemenkas iššūkis.

Šiandien Tedas studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesinėse pedagogikos studijose ir garsėja netradiciniu požiūriu į mokymą. Pamokas jis veda ne tik klasėje – su moksleiviais aktyviai tyrinėja gamtą parkuose, miškuose, vykdo eksperimentus ir įvairius projektus. Jo istorija – tikrai įkvepiantis jaunojo mokytojo pavyzdys!

Iš mokinių prezidento – į mokytojo kėdę

Apie mokytojo profesiją Tedas svajojo nuo pat mažumės, dar būdamas pradinėse klasėse. Kiek save mena, jį visad žavėjo mokyklos rutina, aplinka, o kai reikėjo žaisti vaidmenų žaidimus, pats nuolat rinkdavosi mokytojo rolę. Be to, kad lankė įvairius būrelius, buvo aktyvus muzikinių kolektyvų dalyvis, vyresnėse klasėse tapo ir moksleivių prezidentu – sprendė įvairius su mokykla ir mokinių interesais susijusius klausimus.

„Buvau aktyvus moksleivis, labai patiko organizuoti, asistuoti mokytojams, spręsti įvairius mokinių klausimus. Reikalų buvo tiek daug, kad, rodės, kiekviena diena atnešdavo vis ką nors nauja. Net jei pamokų ir veiklų tvarkaraštis būdavo tas pats, nebuvo nei vienos vienodos dienos. Mokyklos aplinka mane tikrai nuoširdžiai žavėjo. Artėjant abitūros egzaminams jaučiau, kad nesinori palikti mokyklos – jau tuomet tikėjau, kad greitu metu grįšiu“, – apie pirmuosius planus tapti mokytoju ir grįžti dirbti į savo gimtąją mokyklą pasakoja T. Laurinaitis.

Baigęs mokyklą Tedas įstojo į Vilniaus universitetą, kur pasirinko studijuoti biologiją. Ir vos po dvejų metų sugrįžo į savo mokyklą – derindamas darbą studijomis, iš pradžių pradėjo vaikams vesti meninio ugdymo užsiėmimus.

„Atėjau į mokyklą norėdamas su vaikais muzikuoti. Tuomet jau buvau baigęs atitinkamus kursus, kurie leido man dirbti neformaliojo ugdymo mokytoju, be to, dar mokydamasis mokykloje priklausiau ne vienam muzikiniam kolektyvui – muzikavau pats, o ir akompanuodavau mokyklos dainavimo studijai“, – savo profesinio kelio pradžią Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje prisimena T. Laurinaitis.

Vienas jauniausių mokytojų ir auklėtojų

Pirmieji metai mokykloje, vedant meninius užsiėmimus vaikams, nebuvo iš lengvųjų – vos pradėjus dirbti, po poros mėnesių šalyje buvo paskelbtas karantinas ir prasidėjo nuotolinis ugdymas. Štai tuomet, anot Tedo, prasidėjo liūdnos ir ilgos dienos namuose, kadangi gyvo bendravimo nei su kolegomis, nei su mokiniais beveik nebeliko. Iki pat mokslo metų pabaigos teko tūnoti namuose ir vesti pamokas žvelgiant į kompiuterio ekraną. Nors, viena vertus, tai buvo puiki galimybė įvaldyti įvairias technologijas, su kuriomis Tedas iki tol nebuvo susidūręs, visgi buvo be galo ilgu gyvo bendravimo mokykloje.

„Tai buvo mano pirmieji metai mokykloje, o įsilieti į kolektyvo komandą net nebuvo progos. Juk kai susirinkimai ar posėdžiai vyksta tik ekrane, viskas visiškai kitaip, nei jie būtų vykę gyvai“, – prisipažįsta Tedas.

Antraisiais mokslo metais, pernai, jau sugrįžus į mokyklą, Tedas ėmėsi papildomos veiklos – tapo ugdymo karjerai koordinatoriumi ir vienuoliktokų auklėtoju. Šiemet jo auklėtiniai dvyliktokai: Tedas neabejoja, kad yra vienas jauniausių mokytojų, išlydėsiančių savo auklėtinius abiturientus. Ar dėl nedidelio metų skaičiaus, kuris skiria auklėtoją nuo jo auklėtinių, kyla kokių nors sunkumų su mokiniais ar jų tėvais? Pašnekovas tikina, kad iš pradžių išties nebuvo lengva.

„Viena juokingiausių situacijų buvo, kai pirmoje mūsų klasės nuotraukoje vienuoliktokų tėvai negalėjo rasti, kuris mokytojas yra jų vaikų auklėtojas. Vienuoliktokai aukšti, brandūs, tad išties atrodome kone vienodai. Dauguma mokinių mane pažinojo iš tų laikų, kai mokėmės kartu, o ir kai buvau mokinių prezidentas. Žinoma, kai toks jaunas ateini į mokyklą ir sakai, štai būsiu jūsų auklėtojas, nėra lengva – autoritetą ir pasitikėjimą reikia pelnyti. Teko investuoti nemažai laiko ir pastangų, kad vieni kitais patikėtume, pasitikėtume, užmegztume žmogišką ryšį, kuris šiame bendravime ir bendradarbiavime yra vienas esminių ir svarbiausių“, – sako Tedas.

Šiemet T. Laurinaitis pradėjo dirbti ir biologijos mokytoju. Pašnekovas pats prisipažįsta nesantis tradicinis pedagogas: per savo pamokas jis organizuoja išvykas į gamtą, vyksta su mokiniais į pažintines ekskursijas, dalyvauja renginiuose, atlieka eksperimentus ir laboratorinius darbus, įgyvendina įvairius individualius ir komandinius projektus.

„Organizuoju neformalius pasisėdėjimus, arbatos valandėles, kurių metu su mokiniais geriame arbatą, diskutuojame, dalijamės informacija apie iššūkius, sunkumus, pasiekimus, pasisakome apie savo jausmus. Stengiuosi išeiti iš to formalaus klasikinio formato, kuris iš tiesų yra ribotas ir nepadeda užmegzti artimesnio ryšio su mokiniais. Su tėvais taip pat susitinkame, kalbamės, drauge ieškome būdų, kaip padėti ir motyvuoti dvyliktokus mokytis, kartu sprendžiame problemas. Toks darbas su klase ir tėvais neabejotinai atsiperka – tai leidžia pasitikėti vieniems kitais ir būti maksimaliai atviriems“, – įsitikinęs T. Laurinaitis.

 

Darbas su paaugliais – ypatingas  

Nors mokytoju dirba dar labai neilgai, T. Laurinaitis sako puikiai suprantantis, kad darbas su paaugliais yra ypatingas: „Nors kartais patiems paaugliams atrodo, kad viskas, ko jie nori, yra tai, kad juos paliktų ramybėje, prie jų nelystų, nesikištų į jų gyvenimą, žiūrėtų į pamokų lankomumą po pirštus, visgi jiems reikia to nebylaus padrąsinimo, palaikymo, buvimo šalia. Turiu mokinių, kurie yra uždari ir nėra linkę bendrauti, sunkiai eina į kontaktą,  tad ieškau būdų, kaip juos prakalbinti – tam kartais pakanka parodyti iniciatyvą“.

Anot pašnekovo, jei anksčiau klasės auklėtojo vaidmuo labiau buvo susijęs su tvarka klasėje, kontrole dėl pamokų lankymo ar administraciniais klausimais, šis vaidmuo keičiasi.

„Jeigu penktokui namie pamirštas penalas yra didžiausia problema, tai dvyliktoko rūpesčiai nėra tokie paprastai išsprendžiami. Kalbamės apie gyvenimą, sunkumus, neretu atveju stengiuosi jiems būti ta pagalvė, kuri padėti pereiti per iškilusias kliūtis ir problemas. Žinoma, jaunas žmogus turi išmokti to, kad kiekvienas veiksmas turi savo pasekmes, bet mano pareiga yra būti šalia ir padėti. Klasės vadovas augina savo auklėtinius – auginti žmogų nėra lengvas procesas“, – sako T. Laurinaitis.

Svarbiausia tikėti savo idėjomis

Tądien, kai atsiėmė biologijos bakalauro diplomą, T. Laurinaitis skubėjo namo, kad galėtų užpildyti dokumentus, reikalingus stoti į pedagogikos studijas VDU Švietimo akademijoje. Tai buvo gerai apgalvotas ir ilgai lauktas žingsnis – nors jau dirbo mokytoju, Tedas buvo įsitikinęs, kad studijų metu įgytos žinios padės jam pilna koja įsitvirtinti mokyklos gyvenime.

„Labai nustebau, kai pačią pirmą paskaitą išvydau, su kuo mokysiuosi. Tarp studentų buvo daugybė žmonių iš kito profesinio lauko, kurie buvo pasiryžę keisti savo gyvenimus. Žavėjo jų pasakojimai apie savęs paieškas ir ilgai brandintą svajonę tapti mokytoju – šie pavyzdžiai tapo ir man tikru įkvėpimu. Nepaisant visų stereotipų, kurie lydi mokytojo profesiją, jie tvirtai žinojo, kad nori būti mokytojais ir prisidėti prie pokyčių švietime“, – sako T. Laurinaitis.

Anot pašnekovo, vienas iš stereotipų, kurį norėtųsi paneigti apie mokytojo darbą, yra įsivaizdavimas, kad mokytojas yra tarsi nuo kojų nuvarytas arklys, švietimo sistemos vergas.

„Iš pačių mokytojų dažnai girdime skundus, kaip mokytojams dirbti sunku, kokie jie pavargę – patys mokytojai tokį pedagogo įvaizdį ir kuria. Dar vienas stereotipas – kad jaunas žmogus beveik nieko mokykloje neuždirba. Ir pačiam yra tekę girdėti mokytojus sakant savo mokiniams, kad neva, vaikeli, nesirink šios profesijos, nes pažiūrėk, kiek mažai mokytojas uždirba, o tau reiks šeimą išlaikyti. Netiesa! Gali turėti pamokas, būrelius, įvairias mėgstamas veiklas, iš kurių taip pat gali gerai uždirbti. Turėtume patys būti pozityvesni – neįsprauskime savęs į negatyvumo rėmus, iš kurių vėliau patiems bus sunku ištrūkti“, – sako T. Laurinaitis.

Pašnekovas neneigia, kad mokytojo darbas sunkus. Tačiau, anot jo, kiekvienas iš mūsų esame patys atsakingi už tai, kad rastume balansą ir neperdegtume. Po darbų T. Laurinaitis mėgsta muzikuoti, leisti laiką gamtoje, važinėtis dviračiu, susitikti su draugais, šiltuoju metų laiku pluša darže – lauke bei šiltnamyje augina įvairias daržoves.

„Visur reikia balanso, o ir drąsos. Jei kiekvienas iš mūsų galvosime, kad mūsų idėjos nesvarbios, nereikšmingos, kad patys vieni nieko nepakeisime, taip ir bus – tik susitelkdami, siūlydami savo idėjas ir jomis tikėdami galime keisti savo aplinką, gyvenimus, švietimo sistemą. Svarbiausia nebijoti ir drąsiai eiti pirmyn“, – sau ir savo kolegoms linki T. Laurinaitis.

VDU Diplomų įteikimo šventė

Sausio 27 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia absolventus dalyvauti šventiniuose Diplomų įteikimo renginiuose.

VDU diplomai absolventams bus iškilmingai įteikiami VDU erdvėse.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir/ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.