Žygiu iš Šiaulių į Kauną pagerbs prof. Stasio Šalkauskio atminimą

Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos abiturientė Miglė Jankutė ryžosi neeiliniam įvykiui – veikli gimnazistė kovo 22-27 dienomis leidosi į žygį, kuriuo pagerbs filosofo, buvusio Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus (1939-1940 m.) prof. Stasio Šalkauskio atminimą.

Žygį gimnazistė pradėjo kovo 22 d. Šiauliuose. Iš čia ji keliaus į Tytuvėnus, kur pernakvojusi kitą dieną žygiuos iki Betygalos. Trečiąją kelionės dieną M. Jankutė pasieks Ariogalos gimnaziją, kurios moksleiviams plačiau papasakos apie savo idėją bei patį prof. S. Šalkauskį. Savaitgalį mergina planuoja įveikti likusį atstumą, o Kauną pasiekti sekmadienį vakare. Kovo 27 d., pirmadienį, M. Jankutė susitiks su VDU rektorato ir kitais universiteto bendruomenės nariais.

Paklausta, kaip gimė ši idėja leistis į žygį iš Šiaulių į Kauną, abiturientė prisipažįsta, jog ją įkvėpė praėjusių metų vasarą komiko Evaldo Jasaičio žygis iš Vilniaus į Berlyną, kuriuo jis rinko paramą Ukrainai. „Man ši idėja pasirodė smagi ir įdomi, tad pati nusprendžiau tokiu būdu įprasminti mokyklos baigimą ir paminėti Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos 85-ąsias įkūrimo bei paties prof. S. Šalkauskio 137-ąsias gimimo metines. Beje, lygiai tiek pat kilometrų – 137 – yra nuo Šiaulių iki Kauno“, – pasakoja M. Jankutė.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Moksleivės teigimu, pirmoji žygio diena prasidėjo gerai ir tikina dar nespėjusi pajusti nuovargio. „Pagaliau ta dieną, apie kurią buvo tiek svajota, ruoštasi ir planuota, atėjo“, – džiaugiasi keliautoja ir pripažįsta, jog jau spėjo sulaukti patarimų iš labiau patyrusių keliautojų. „Svarbiausia – nepamiršti laiku pasikeisti kojinių, jeigu pradėjo trinti kojas, nieko nelaukus ant nuspaustos vietos užsiklijuoti pleistrą, reguliariai gerti vandenį, turėti maisto atsargų. Taip pat keletą patarimų gavau iš Šaulių sąjungos, kurios nare pati esu jau 6-us metus“, – pasiruošimą kelionei apibūdina mergina.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Pasak M. Jankutės, būtent dalyvavimas Šaulių sąjungos veikloje padeda drąsiau jaustis šioje kelionėje. „Su Šaulių sąjunga esu ėjusi 42 km žygį, o pati asmeniškai laisvalaikiu esu per dieną įveikusi ir 50 km atstumą. Tad patirties turiu. Bet tokiam 5 dienas truksiančiam žygiui ryžausi pirmą kartą“, – prisipažįsta abiturientė, kurios ateities planuose – matematikos pedagogikos studijos bei svajonė vėliau karjerą tęsti karyboje.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Žygiu įprasminti prof. S. Šalkauskio atminimą – ne vienintelis gimnazistės tikslas. Leisdamasi į šią kelionę mergina taip pat nori paskatinti savo bendraamžius būti labiau aktyviais ir pilietiškais. „Šiais laikais, kuomet viskas tampa vis labiau susiję su technologijomis, gyventi aktyviai yra itin svarbu. Dažnai pamirštame, kad daug prasmingiau savo laiką galime leisti būdami gamtoje, o ne prie kompiuterio ekrano. Esu Šaulių sąjungos narė, dalyvavimas šios organizacijos veikloje išvystė stiprų pilietiškumo jausmą ir meilę tėvynei. Man pačiai labai svarbu būti aktyviai ir pilietiškai, tad noriu tuo dalintis ir su kitais“, – pasakoja mergina ir skatina savo bendraamžius taip pat nebijoti siekti tikslų. „Jei kilo idėja ir yra noro, reikia imti ir daryti – kada vėliau negu dabar“? – pokalbį užbaigia Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos abiturientė.

 

Miglė Jankutė (asmeninio archyvo nuotr.)

Prof. S. Šalkauskis (1886 05 16 – 1941 12 04) 1911 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą, po to kurį laiką gyveno Samarkande. 1915-1920 m. studijavo Fribūro universitete, kur apgynė disertaciją L’ame du monde dans la philosophie de Vladimir Soloviev (paskelbta 1922). Įsitraukęs į Šveicarijos lietuvių veiklą parašė La Lituanie et la guerre (su Antanu Viskantu, 1917) ir Sur les confins de deux mondes: essai synthétique sur le problème de la civilisation nationale en Lituanie (1919).

1922 m. kovo 18 d. jis pradėjo dirbti VDU (tuometinio Lietuvos universiteto) Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos katedroje docento pareigose, birželio 9 d. buvo tituluotas ekstraordinariniu, o 1928 m. gruodžio 1 d. – ordinariniu profesoriumi. 1931 m. rugsėjo 1 d. pasikeitė katedra – S. Šalkauskis pradėjo profesoriauti Pedagogijos ir jos istorijos katedroje. 1939 m. rugsėjo 1 d. jis buvo išrinktas rektoriumi, bet dėl sveikatos problemų universitetui lemtingais mokslo metais iš esmės šių pareigų neatliko. 1940 m. liepos 16 d. jis atsistatydino iš rektoriaus pareigų; tą pačią dieną liko visiškai be darbo, nes buvo likviduotas ir Teologijos-filosofijos fakultetas. Pirmąją sovietinę okupaciją S. Šalkauskis be darbo gyveno Vilniuje, o prasidėjus vokiečių okupacijai išvažiavo į Šiaulius, kur ir mirė.

S. Šalkauskio kūryboje dominuoja nedideli kūriniai, kuriuos jis pats apjungdavo į straipsnių rinkinius. Išskirtina Kultūros filosofijos metmens(1926), Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai(1926, 1933), Visuomeninis auklėjimas (1927), Lietuvių tauta ir jos ugdymas (1933), Ateitininkų ideologija (1933), Įvedamoji pedagogikos dalis (1935), Bendroji filosofijos terminija (1937). S. Šalkauskio Rinktinių raštų dvitomis buvo išleistas Romoje (1986-1991), o visa kūryba, įskaitant ir paskaitų konspektus, išleista devynių tomų Raštuose Lietuvoje (1990-2012).

1990 – 2009 m. Kaune veikė Stasio Šalkauskio vardo kolegija, 2009 m. prijungta prie VDU. 1938 m. Šiauliuose įsteigta profesoriaus vardo gimnazija.

VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje vyko mokslinė-praktinė konferencija „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“

Vasario 23 d. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje, Kovo 16 d., VDU Švietimo akademijoje Kaune vyko mokslinė-praktinė konferencija „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“

VDU Švietimo akademijos mokslininkai diskutavo apie tyrimais grindžiamo pradinio ugdymo turinį įvairių dalykų kontekste, ugdymą, skatinantį aktyvų mokinio tyrinėjimą. Lietuvos mokytojai susipažino su su pradinio ugdymo mokymo metodologijomis: darbo būdais su itin gabiais mokiniais; vaikų, turinčių negalią, socialinių-emocinių kompetencijų ugdymo prieigomis, integruotomis veiklų su Ozobot robotais organizavimu; IT skaitmeninių įrankių, padedančių stebėti individualią pažangą panaudojimu ugdymo procese ir kitais aspektais.

Švietimo naujienų portale žurnalistė Dovile Šileikytė straipsnyje „Pradinis ugdymas XXI amžiuje: nuo teorinių prielaidų link gerosios patirties“ rašo apie konferenciją Vilniuje.

Integraliu ugdymu, pasak VDU partnerystės docentės Jolantos Vengalienės, kuriamas vientisas mokinių pasaulėvaizdis. Išskirtinės šio ugdymo savybės yra visapusiškumas, darna su savimi, ugdymas organizuojamas kaip sistema neskaidant į atskirus nesusietus mokomuosius dalykus. Integruojančioji ašis išliekame mes patys, besiugdantieji, į kiekvieną problemą, faktą, reiškinį žvelgiame iš vaiko pozicijų. Integruotas ugdymas orientuotas į įvairiapusio mąstymo ir analitinių gebėjimų ugdymą.

Remiantis šiuo metodu siekiama, kad vaikas matytų save visuomenės dalimi. Turime susitvarkyti su žiniomis, kad gebėjimai taptų įgūdžiais ir vaikai gerai jaustųsi visuomenėje, žinotų, kur, kada ir kaip veikti, galėtų daryti įtaką ir pokytį. Ypač naudingas darbas grupelėse, kad vaikas matytų, jog su tokiais įgūdžiais ir žiniomis jis nėra vienas, gyvenimo įgūdžių lavinimas išeinant iš mokyklos teritorijos. Integruotos pamokos vertingos, įdomios, bet reikia atrinkti vertę, tikslingumą, kokybę.

Asmeninę ūgtį galima pasiekti tik ėjimo būdu, ne laukimo, kol pažadins, kad jau penktadienis, viskas pasibaigė. Eiti nuo pirmadienio iki penktadienio, nepamirštant, kad ir savaitgalį bus tas pats, nes vaikai turi atsinešti išmokimą į savo namų erdvę veikdami, ieškodami ir tyrinėdami.

Kompetencijomis grįstas ugdymas pradinėse klasėse

 

Dokt. Jovita Panomariovienė apibūdino XXI a., kuris pasižymi nepastovumu, neapibrėžtumu, sudėtingumu, dviprasmiškumu, todėl šioje eroje prašoma ne tik įprastų žinių, bet ir kompetencijomis grindžiamo švietimo, užtikrinančio tinkamą kompetencijų panaudojimą socialiniame gyvenime. Kad galėtų prisitaikyti prie sudėtingumo ir neapibrėžtumo, pradėtų kurti geresnę ateitį, kiekvienas besimokantysis privalo turėti kompetencijų, kurios leidžia ugdyti ir apmąstyti savo ateities perspektyvą. Dėl šių pokyčių keičiasi mokyklų kultūra, pedagogika, siekiant užtikrinti, kad visi mokiniai galėtų sėkmingai mokytis. Norint dirbti inovatyviai, kokybiškai, atsakingai ir kūrybiškai, ugdymas reikalauja daug pastangų. Siekiama, kad mokiniai išmoktų mokytis visą gyvenimą, valdyti ir suprasti didelį duomenų, informacijos kiekį, gebėtų spręsti problemas, ateityje būtų kūrybingi mąstytojai, tad jiems reikia įgūdžių ir gebėjimų, kurie leistų prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Tokie gebėjimai kaip bendradarbiavimas, kūrybiškumas, problemų sprendimas, kritinis mąstymas sudaro bendrųjų kompetencijų gebėjimus, dabar, esant technologijų pažangai, įgauna naują prasmę ir aktualumą.

Kompetencija apima žinias, įgūdžius, nuostatas, vertybes. Kompetencijomis grįstas ugdymas yra integruoto ugdymo pagrindas, numato integruotą mokymąsi, remdamasis apibrėžtomis kompetencijomis, kurias besimokantieji įgyja mokydamiesi aktyviai dalyvaujant. Integralaus ugdymo pagrindas yra tai, kad žinios iš skirtingų sričių ir kontekstų sujungiamos siekiant pagerinti besimokančiojo patirtį ir ugdymą sieti su gyvenimu, rodant tam tikrų skirtingų mokslo elementų holistinį panaudojimą sprendžiant problemas. Integruotas ugdymas leidžia mokiniams mokytis visapusiškai, be apribojimų, kuriuos dažnai nustato dalykų žinios, laiko ribos. Integracija pripažįsta ir ryšius, kurie egzistuoja tarp visų dalykų.

Skaitykite daugiau: https://www.svietimonaujienos.lt/pradinis-ugdymas-xxi-amziuje-nuo-teoriniu-prielaidu-link-gerosios-patirties/

 

Paskelbti projekto rezultatai apie mokytojų socialinę ir emocinę sveikatą pandemijos kontekste

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, kartu su Latvijos bei Slovakijos PanEuropean universitetais 2021-2023m. įgyvendino Erasmus+ projektą Supporting teachers to face the challenge of distance teaching,  No – 2020-1-LV01-KA226-SCH-094599 (Parama mokytojams ir pagalbos specialistams šiandienos iššūkių kontekste), kuriuo buvo siekiama ištirti mokytojų socialinę ir emocinę sveikatą pandemijos kontekste.

2022 m. premijos skirtos LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams – VDU Švietimo akademijos atstovams

Lietuvos mokslų akademija kasmet rengia LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. 2023 m. vasario 21 d. LMA prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso rezultatų vertinimo komisijos siūlymais bei LMA mokslų skyrių teikimu, nutarė skirti 2022 m. premijas LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams ir LMA pagyrimo raštus konkurso dalyviams.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje net du VDU Švietimo akademijos atstovai gavo premijas.
  • Magistrantui Mariui Bytautui (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) už mokslo darbą „Mokytojų rengimas socialiai jautriam mokinių lytiškumo ugdymui“ (darbo vadovas prof. dr. Sigitas Daukilas).
  • Magistrei Raimondai Kurauskienei (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) už mokslo darbą „Socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymas muzikos mokykloje: mokytojų ir mokinių patirtis“ (darbo vadovė doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė).

VDU išdalinti „Lietuvos mokytojas 2023“ apdovanojimai

Kovo 1 dieną iškilminga apdovanojimų ceremonija vyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje, kurios metu paskelbti nugalėtojai aštuoniose kategorijose. Nugalėtojai buvo išrinkti susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus.

Komisiją sudarė savo sričių profesionalai: švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už bendrąjį ugdymą Ramūnas Skaudžius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, ilgametis pedagogas, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, lektorė, Pozityvios tėvystės laboratorijos įkūrėja, VDU Švietimo akademijos edukologijos mokslų dr. doc. Sigita Burvytė ir lrytas.lt redaktorius ir direktorius Tautvydas Mikalajūnas.

Į komisijos išrinktų projekto nugalėtojų rankas iškeliavo specialiai šiems apdovanojimams menininko Remigijaus Kriuko sukurtos stiklo skulptūros „Lietuvos mokytojas 2023“.

Projekte dalyvavo 560 mokytojų iš visos Lietuvos, sulaukta daugiau pusės milijono palaikymo balsų. Aktyvus palaikymas, kasdienis balsavimas tik įrodė visuomenės susidomėjimą ir švietimo bendruomenės narių vertinimą.

Apdovanoti mokytojai ir specialistai iš šių kategorijų: ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo. Taip pat apdovanotas švietimo pagalbos specialistas, švietimo lyderis ir specialistas, dirbęs su išskirtinai jautriomis grupėmis, kuriam specialų apdovanojimą įsteigė portalas lrytas.lt.

Kviečiame susipažinti su mokytojais ir specialistams, kuriems atiteko garbingi projekto „Lietuvos mokytojas 2023“ apdovanojimai:

  •  Ikimokyklinio ugdymo mokytoja – Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos mokytoja Edita Utyrienė;
  • Pradinio ugdymo mokytoja – Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokyklos mokytoja Edita Komarovienė;
  • Pagrindinio ugdymo mokytoja – Klaipėdos Litorinos mokyklos Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Sigita Koroliovė;
  • Vidurinio ugdymo mokytojas – Rokiškio rajono Kamajų Antano Strazdo gimnazijos matematikos mokytojas Arvydas Uldinskas;
  • Neformalaus ugdymo mokytoja – Sporto klubo „Okinava“ karatė kiokušin mokytoja Diana Mačiūtė; Švietimo pagalbos specialistė
  • Šakių rajono Švietimo pagalbos tarnybos logopedė ir specialistė Diana Jazukevičienė;
  • Specialusis apdovanojimas už darbą su itin jautriomis grupėmis įteiktas Vilniaus lietuvių namų Migrantų mokymo koordinatorei Gretai Botyriūtei-Skiotienei;
  • Švietimo lyderis – Kauno lopšelio-darželio „Vilnelė“ direktorius Rolandas Bulotas.

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje gausiai susirinkę švietimo bendruomenės nariai, projekto draugai ir rėmėjai ovacijomis lydėjo apdovanojimus bei VDU muzikos pedagogikos studentų ir dėstytojos, dainininkės Vaidos Genytės pasirodymus. Ceremonijos svečius sveikino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir kiti švietimo bendruomenės atstovai.

 

Iš Lietuvos kilęs Izraelio parlamentaras ir švietimo ekspertas: mokymasis yra kaip sportas

Simonas Davidsonas į Izraelį iš Lietuvos su tėvais atvyko, kai jam tebuvo pusantrų metų. Nuo to laiko prabėgo daugiau nei penkiasdešimtmetis, tačiau ryšys su Lietuva neišblėso, net ir pasukus į politiką. Pastaruosius pusantrų metų S. Davidsonas vadovauja draugystės su Lietuva grupei, o neseniai priėmė Lietuvos švietimo bendruomenės delegaciją ir jau planuoja parlamentinį vizitą į mūsų šalį.

Švietimas neturi būti politinių aplinkybių įkaitas

Paklaustas, kokį įspūdį jam paliko susitikimas su Lietuvos švietimo atstovų grupe, kurią sudarė VDU gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“, universitetų, mokyklų ir kitų įstaigų deleguoti specialistai, S. Davidsonas teigė, kad jis liko sužavėtas. „Pabendravęs su jais pajutau didelį pagarbos jausmą ir norą dar labiau vertinti jų atliekamą darbą. Man pasirodė, kad jie išties dirba savo visuomenei ir labai nori tobulėti bei tobulinti švietimo sistemą“, – sakė Kneseto narys.

Toks jo žavėjimasis švietimo darbuotojais ir jų darbu nesunkiai suprantamas – prieš tapdamas Izraelio parlamento nariu S. Davidsonas pats dirbo mokytoju ir švietimo specialistu. Be to, jis treniravo nacionalinę Izraelio plaukimo komandą, todėl švietimas ir jaunų žmonių ugdymas jam yra labai artimos temos. Ankstesnė darbo patirtis S. Davidsoną paskatino nenutolti nuo švietimo net ir atsidūrus politikoje. Dabar jis yra Kneseto Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys bei daug dėmesio skiria ugdymo iššūkiams, kurių pastaraisiais metais Izraelyje išties nestinga. „Politinė padėtis mūsų šalyje yra sudėtinga. Pastaraisiais metais vis kentėjome nuo politinio nestabilumo. Esant tokiai situacijai, švietimo ministrai keitėsi taip, kad sunku sukurti vientisą švietimo politiką, kurią būtų galima vykdyti. Prie to dar pridėkime ir kovą su koronavirusu, per kurį mokiniams ir mokytojams teko išgyventi daug nežinios, taip pat gauname kalną iššūkių, su kuriais susiduriame švietimo sistemoje“, – vardijo S. Davidsonas. Jo manymu, kad ir kokie iššūkiai kiltų švietimo sistemai, vis dėlto jos negalima valdyti be ilgalaikės strategijos, kuri leistų išlaikyti balansą net ir esant politiniams svyravimams. „Kiekvienoje politikos srityje tvyro tam tikra įtampa tarp laimėjimų, duodančių tiesioginę politinę naudą, ir tikros investicijos, kuri atsiperka tik po daugelio metų. Politikai turi išmintingai subalansuoti šiuos reikalus, juo labiau švietime, kur investuojama į valstybės ateities kartas“, – pabrėžė Kneseto narys.

Skaitykite daugiau DELFI.LT straipsnyje. 

Marijampolėje planuojama įkurti VDU gamtos mokslų ir matematikos akademiją

Dar praėjusių metų gegužę pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Marijampolės savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) duoda vaisių. Po sutarties pasirašymo rugsėjo mėnesį savivaldybės finansuojamas studijas universitete pradėjo lankyti 5 mūsų švietimo įstaigų pedagogai.  Vasario 8 d.,  vykusiame susitikime Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda su VDU rektoriumi prof. Juozu Augučiu aptarė dar vieną unikalią galimybę – gamtos mokslų ir matematikos akademijos įkūrimą Marijampolėje.

Susitikime dalyvavo savivaldybės mero patarėja Agnė Pavelčikienė, Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Nerijus Mašalaitis, su rektoriumi atvykę svečiai VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė bei Švietimo akademijos vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys.

Gamtos mokslų ir matematikos akademijos įsteigimas paskatino pastarųjų metų tendencijos Lietuvoje. Matematikos ir gamtos mokslų valstybinių brandos egzaminų rezultatų prastėjimas, STEAM krypties mokytojų trūkumas skatina ieškoti būdų kaip padėti moksleiviams bei mokytojams.

Gamtos mokslų ir matematikos akademiją ketinama atidaryti kitais mokslo metais,  lankys 1-12 klasių moksleiviai. Universiteto lektoriai atvyks į savivaldybės ugdymo įstaigas, kur moksleivius mokys, dalinsis savo patirtimi. Taip pat užsiėmimai vyks ir VDU erdvėse Kaune, kur gilins savo žinias moderniose universiteto laboratorijose.

 

 

 

Virtuali paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, buvusio VPU Rektoriui Liudvikui Sauliui Razmai – 85

Šių metų vasario 7 d. sukako 85-eri metai, kai gimė ekonomikos mokslų kandidatas, docentas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto Rektorius  Liudvikas Saulius Razma (1938–2019).

1989–1993 m. doc. L. S. Razma ėjo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus pareigas.
1963–1972 m. dirbo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (1992–2011 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011–2018 m. – Lietuvos edukologijos universitetas, dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) vyresniuoju dėstytoju, nuo 1969 m. – docentu. 1951–1972 m. dalyvavo studentų, jaunimo organizacijų veikloje. 1972 m. dėl politinės disidentinės veiklos buvo pašalintas iš pedagoginio darbo šiame institute.

Jubiliejaus proga Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje atspindėti svarbiausi signataro biografijos momentai, jo profesinė, mokslinė, pedagoginė bei politinė veikla. Eksponuojama gausus pluoštas fotografijų, taip pat dokumentų, straipsnių, laiškų, sveikinimų, susijusių su L. S. Razmos veikla įvairiais jo gyvenimo laikotarpiais.

Specialiai šiai parodai savo atsiminimais apie docentą, bendražygį Vilniaus pedagoginiame universitete pasidalino istorikas, akademikas prof. Ginas Eugenijus Jovaiša. Parodos lankytojai taip pat turės progą paskaityti rašytojo, signataro Stasio Kašausko 2019 metais parašytus atsiminimus apie L. S. Razmą bei signataro Zigmo Vaišvilos šiai parodai atsiųstus du išskirtinius dokumentus (su išsamiu komentaru), susijusius su L. S. Razma ir Vilniaus pedagoginiu universitetu.

Už bendradarbiavimą ir naudingus patarimus parodos autorius nuoširdžiai dėkoja Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėjui Žydrūnui Mačiukui, signatarei Irenai Andrukaitienei, L. S. Razmos sūnui Ainiui Razmai.

Parodos partneris – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

***
1. Parodos meninė vizualizacija. Autorius – dail. Jokūbas Zovė. 2023 m.

Diplomų teikimo šventės Vilniuje akimirkos

Moksleiviams – galimybė tapti pradinio ugdymo pedagogais vienai dienai

Vasario 3 d., 10, 24, kovo 3 d. VDU Švietimo akademija kviečia 11-12 klasių moksleivius tapti pradinio ugdymo ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo pedagogu vienai dienai Kaune ir Vilniuje ir iš arti pamatyti inovatyvios mokyklos gyvenimą bei užkulisius.

Ruošiant studentus pedagoginiam darbui, VDU Švietimo akademijos profesorės prof. dr. Daivos Jakovonytės-Staškuvienės teigimu, jau mokyklos suole reiktų tapti mokytoju vienai dienai.  Profesorės teigimu, Kanados Monrealio universitetas jau seniai įgyvendina panašią iniciatyvą, kur siūlo priešuniversitetines programas-susitikimus.

„Dažniausiai universitetas parodo savo stiprybes: aplinkas, unikalias studijų galimybes, atliekamus tyrimus, laboratorijas. Norintys studijuoti kviečiami pabūti studentu vienai dienai ar vienai savaitei, lankyti skirtingų specialybių paskaitas, pasikalbėti su dėstytojais ir jau esamais studentais. Be to, siūloma labai daug individualių pagalbų, pavyzdžiui, padedama mokiniams, turintiems pripažintų apribojimų: psichikos sveikatos problemų, mokymosi sutrikimų, dėmesio sutrikimų, fizinių, sensorinių, motorinių ar neurologinių sutrikimų. Siūloma individuali akademinė parama ir pagalba, įvairios konsultacijos, bibliotekos resursai, sveikatos ir psichologinės pagalbos grupės, individuali pedagoginė pagalba, finansinė parama“, – pasakoja prof. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Vilniaus ir Kauno mokymosi įstaigose moksleiviai galės iš arti pamatyti mokymosi erdves, STEAM, fizinio, meninio ugdymo laboratorijas. Svarbiausia – pamatys mokymosi įstaigų aplinką, bendruomenės gyvenimą, semsis patirties iš švietimo lyderių bei ekspertų.

 

Kas Jūsų laukia:

  • Pažintis su inovatyvia ugdymo praktika pradinėse mokyklose, jų vadovais ir pedagogų bendruomene.
  • Galimybė „pasimatuoti” pradinio ugdymo pedagogo profesiją ir stebėti mokykloje vykstantį gyvenimą.
  • Galimybė susipažinti su pradinėse mokyklose bendruomenėse susitartomis prioritetinėmis kryptimis, vykdomomis veiklomis, kurių metu integraliai ugdomos pradinių klasių mokinių dalykinės ir bendrosios kompetencijos, neformalaus ugdymo veiklomis.
  • Įkvepiančios mokyklų vadovų ir pedagogų istorijos, mokinių patirtys.
  • Naujos ir neįkainojamos Jūsų patirtys, kupinos diskusijų ir apmąstymų.
  • Atsakymai į visus klausimus apie pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.

Moksleiviai gaus pažymėjimą, socialinių-pilietinių valandų/ savanorystės sertifikatą.

 

Tapk pradinio ugdymo pedagogu vienai dienai, kviečiame registruotis