2022 m. premijos skirtos LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams – VDU Švietimo akademijos atstovams

Lietuvos mokslų akademija kasmet rengia LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. 2023 m. vasario 21 d. LMA prezidiumas, remdamasis konkurso rezultatais, LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso rezultatų vertinimo komisijos siūlymais bei LMA mokslų skyrių teikimu, nutarė skirti 2022 m. premijas LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams ir LMA pagyrimo raštus konkurso dalyviams.
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje net du VDU Švietimo akademijos atstovai gavo premijas.
  • Magistrantui Mariui Bytautui (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) už mokslo darbą „Mokytojų rengimas socialiai jautriam mokinių lytiškumo ugdymui“ (darbo vadovas prof. dr. Sigitas Daukilas).
  • Magistrei Raimondai Kurauskienei (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) už mokslo darbą „Socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymas muzikos mokykloje: mokytojų ir mokinių patirtis“ (darbo vadovė doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė).

VDU išdalinti „Lietuvos mokytojas 2023“ apdovanojimai

Kovo 1 dieną iškilminga apdovanojimų ceremonija vyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Didžiojoje auloje, kurios metu paskelbti nugalėtojai aštuoniose kategorijose. Nugalėtojai buvo išrinkti susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus.

Komisiją sudarė savo sričių profesionalai: švietimo, mokslo ir sporto viceministras, atsakingas už bendrąjį ugdymą Ramūnas Skaudžius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, ilgametis pedagogas, buvęs Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) direktorė Rūta Krasauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, lektorė, Pozityvios tėvystės laboratorijos įkūrėja, VDU Švietimo akademijos edukologijos mokslų dr. doc. Sigita Burvytė ir lrytas.lt redaktorius ir direktorius Tautvydas Mikalajūnas.

Į komisijos išrinktų projekto nugalėtojų rankas iškeliavo specialiai šiems apdovanojimams menininko Remigijaus Kriuko sukurtos stiklo skulptūros „Lietuvos mokytojas 2023“.

Projekte dalyvavo 560 mokytojų iš visos Lietuvos, sulaukta daugiau pusės milijono palaikymo balsų. Aktyvus palaikymas, kasdienis balsavimas tik įrodė visuomenės susidomėjimą ir švietimo bendruomenės narių vertinimą.

Apdovanoti mokytojai ir specialistai iš šių kategorijų: ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo. Taip pat apdovanotas švietimo pagalbos specialistas, švietimo lyderis ir specialistas, dirbęs su išskirtinai jautriomis grupėmis, kuriam specialų apdovanojimą įsteigė portalas lrytas.lt.

Kviečiame susipažinti su mokytojais ir specialistams, kuriems atiteko garbingi projekto „Lietuvos mokytojas 2023“ apdovanojimai:

  •  Ikimokyklinio ugdymo mokytoja – Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos mokytoja Edita Utyrienė;
  • Pradinio ugdymo mokytoja – Ukmergės Dukstynos pagrindinė mokyklos mokytoja Edita Komarovienė;
  • Pagrindinio ugdymo mokytoja – Klaipėdos Litorinos mokyklos Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Sigita Koroliovė;
  • Vidurinio ugdymo mokytojas – Rokiškio rajono Kamajų Antano Strazdo gimnazijos matematikos mokytojas Arvydas Uldinskas;
  • Neformalaus ugdymo mokytoja – Sporto klubo „Okinava“ karatė kiokušin mokytoja Diana Mačiūtė; Švietimo pagalbos specialistė
  • Šakių rajono Švietimo pagalbos tarnybos logopedė ir specialistė Diana Jazukevičienė;
  • Specialusis apdovanojimas už darbą su itin jautriomis grupėmis įteiktas Vilniaus lietuvių namų Migrantų mokymo koordinatorei Gretai Botyriūtei-Skiotienei;
  • Švietimo lyderis – Kauno lopšelio-darželio „Vilnelė“ direktorius Rolandas Bulotas.

Iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje gausiai susirinkę švietimo bendruomenės nariai, projekto draugai ir rėmėjai ovacijomis lydėjo apdovanojimus bei VDU muzikos pedagogikos studentų ir dėstytojos, dainininkės Vaidos Genytės pasirodymus. Ceremonijos svečius sveikino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir kiti švietimo bendruomenės atstovai.

 

Iš Lietuvos kilęs Izraelio parlamentaras ir švietimo ekspertas: mokymasis yra kaip sportas

Simonas Davidsonas į Izraelį iš Lietuvos su tėvais atvyko, kai jam tebuvo pusantrų metų. Nuo to laiko prabėgo daugiau nei penkiasdešimtmetis, tačiau ryšys su Lietuva neišblėso, net ir pasukus į politiką. Pastaruosius pusantrų metų S. Davidsonas vadovauja draugystės su Lietuva grupei, o neseniai priėmė Lietuvos švietimo bendruomenės delegaciją ir jau planuoja parlamentinį vizitą į mūsų šalį.

Švietimas neturi būti politinių aplinkybių įkaitas

Paklaustas, kokį įspūdį jam paliko susitikimas su Lietuvos švietimo atstovų grupe, kurią sudarė VDU gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“, universitetų, mokyklų ir kitų įstaigų deleguoti specialistai, S. Davidsonas teigė, kad jis liko sužavėtas. „Pabendravęs su jais pajutau didelį pagarbos jausmą ir norą dar labiau vertinti jų atliekamą darbą. Man pasirodė, kad jie išties dirba savo visuomenei ir labai nori tobulėti bei tobulinti švietimo sistemą“, – sakė Kneseto narys.

Toks jo žavėjimasis švietimo darbuotojais ir jų darbu nesunkiai suprantamas – prieš tapdamas Izraelio parlamento nariu S. Davidsonas pats dirbo mokytoju ir švietimo specialistu. Be to, jis treniravo nacionalinę Izraelio plaukimo komandą, todėl švietimas ir jaunų žmonių ugdymas jam yra labai artimos temos. Ankstesnė darbo patirtis S. Davidsoną paskatino nenutolti nuo švietimo net ir atsidūrus politikoje. Dabar jis yra Kneseto Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys bei daug dėmesio skiria ugdymo iššūkiams, kurių pastaraisiais metais Izraelyje išties nestinga. „Politinė padėtis mūsų šalyje yra sudėtinga. Pastaraisiais metais vis kentėjome nuo politinio nestabilumo. Esant tokiai situacijai, švietimo ministrai keitėsi taip, kad sunku sukurti vientisą švietimo politiką, kurią būtų galima vykdyti. Prie to dar pridėkime ir kovą su koronavirusu, per kurį mokiniams ir mokytojams teko išgyventi daug nežinios, taip pat gauname kalną iššūkių, su kuriais susiduriame švietimo sistemoje“, – vardijo S. Davidsonas. Jo manymu, kad ir kokie iššūkiai kiltų švietimo sistemai, vis dėlto jos negalima valdyti be ilgalaikės strategijos, kuri leistų išlaikyti balansą net ir esant politiniams svyravimams. „Kiekvienoje politikos srityje tvyro tam tikra įtampa tarp laimėjimų, duodančių tiesioginę politinę naudą, ir tikros investicijos, kuri atsiperka tik po daugelio metų. Politikai turi išmintingai subalansuoti šiuos reikalus, juo labiau švietime, kur investuojama į valstybės ateities kartas“, – pabrėžė Kneseto narys.

Skaitykite daugiau DELFI.LT straipsnyje. 

Marijampolėje planuojama įkurti VDU gamtos mokslų ir matematikos akademiją

Dar praėjusių metų gegužę pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Marijampolės savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) duoda vaisių. Po sutarties pasirašymo rugsėjo mėnesį savivaldybės finansuojamas studijas universitete pradėjo lankyti 5 mūsų švietimo įstaigų pedagogai.  Vasario 8 d.,  vykusiame susitikime Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda su VDU rektoriumi prof. Juozu Augučiu aptarė dar vieną unikalią galimybę – gamtos mokslų ir matematikos akademijos įkūrimą Marijampolėje.

Susitikime dalyvavo savivaldybės mero patarėja Agnė Pavelčikienė, Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Nerijus Mašalaitis, su rektoriumi atvykę svečiai VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė bei Švietimo akademijos vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys.

Gamtos mokslų ir matematikos akademijos įsteigimas paskatino pastarųjų metų tendencijos Lietuvoje. Matematikos ir gamtos mokslų valstybinių brandos egzaminų rezultatų prastėjimas, STEAM krypties mokytojų trūkumas skatina ieškoti būdų kaip padėti moksleiviams bei mokytojams.

Gamtos mokslų ir matematikos akademiją ketinama atidaryti kitais mokslo metais,  lankys 1-12 klasių moksleiviai. Universiteto lektoriai atvyks į savivaldybės ugdymo įstaigas, kur moksleivius mokys, dalinsis savo patirtimi. Taip pat užsiėmimai vyks ir VDU erdvėse Kaune, kur gilins savo žinias moderniose universiteto laboratorijose.

 

 

 

Virtuali paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, buvusio VPU Rektoriui Liudvikui Sauliui Razmai – 85

Šių metų vasario 7 d. sukako 85-eri metai, kai gimė ekonomikos mokslų kandidatas, docentas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras, buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto Rektorius  Liudvikas Saulius Razma (1938–2019).

1989–1993 m. doc. L. S. Razma ėjo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus pareigas.
1963–1972 m. dirbo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (1992–2011 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas, 2011–2018 m. – Lietuvos edukologijos universitetas, dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) vyresniuoju dėstytoju, nuo 1969 m. – docentu. 1951–1972 m. dalyvavo studentų, jaunimo organizacijų veikloje. 1972 m. dėl politinės disidentinės veiklos buvo pašalintas iš pedagoginio darbo šiame institute.

Jubiliejaus proga Lietuvos valstybės naujasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje atspindėti svarbiausi signataro biografijos momentai, jo profesinė, mokslinė, pedagoginė bei politinė veikla. Eksponuojama gausus pluoštas fotografijų, taip pat dokumentų, straipsnių, laiškų, sveikinimų, susijusių su L. S. Razmos veikla įvairiais jo gyvenimo laikotarpiais.

Specialiai šiai parodai savo atsiminimais apie docentą, bendražygį Vilniaus pedagoginiame universitete pasidalino istorikas, akademikas prof. Ginas Eugenijus Jovaiša. Parodos lankytojai taip pat turės progą paskaityti rašytojo, signataro Stasio Kašausko 2019 metais parašytus atsiminimus apie L. S. Razmą bei signataro Zigmo Vaišvilos šiai parodai atsiųstus du išskirtinius dokumentus (su išsamiu komentaru), susijusius su L. S. Razma ir Vilniaus pedagoginiu universitetu.

Už bendradarbiavimą ir naudingus patarimus parodos autorius nuoširdžiai dėkoja Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus patarėjui Žydrūnui Mačiukui, signatarei Irenai Andrukaitienei, L. S. Razmos sūnui Ainiui Razmai.

Parodos partneris – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

***
1. Parodos meninė vizualizacija. Autorius – dail. Jokūbas Zovė. 2023 m.

Diplomų teikimo šventės Vilniuje akimirkos

Moksleiviams – galimybė tapti pradinio ugdymo pedagogais vienai dienai

Vasario 3 d., 10, 24, kovo 3 d. VDU Švietimo akademija kviečia 11-12 klasių moksleivius tapti pradinio ugdymo ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo pedagogu vienai dienai Kaune ir Vilniuje ir iš arti pamatyti inovatyvios mokyklos gyvenimą bei užkulisius.

Ruošiant studentus pedagoginiam darbui, VDU Švietimo akademijos profesorės prof. dr. Daivos Jakovonytės-Staškuvienės teigimu, jau mokyklos suole reiktų tapti mokytoju vienai dienai.  Profesorės teigimu, Kanados Monrealio universitetas jau seniai įgyvendina panašią iniciatyvą, kur siūlo priešuniversitetines programas-susitikimus.

„Dažniausiai universitetas parodo savo stiprybes: aplinkas, unikalias studijų galimybes, atliekamus tyrimus, laboratorijas. Norintys studijuoti kviečiami pabūti studentu vienai dienai ar vienai savaitei, lankyti skirtingų specialybių paskaitas, pasikalbėti su dėstytojais ir jau esamais studentais. Be to, siūloma labai daug individualių pagalbų, pavyzdžiui, padedama mokiniams, turintiems pripažintų apribojimų: psichikos sveikatos problemų, mokymosi sutrikimų, dėmesio sutrikimų, fizinių, sensorinių, motorinių ar neurologinių sutrikimų. Siūloma individuali akademinė parama ir pagalba, įvairios konsultacijos, bibliotekos resursai, sveikatos ir psichologinės pagalbos grupės, individuali pedagoginė pagalba, finansinė parama“, – pasakoja prof. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Vilniaus ir Kauno mokymosi įstaigose moksleiviai galės iš arti pamatyti mokymosi erdves, STEAM, fizinio, meninio ugdymo laboratorijas. Svarbiausia – pamatys mokymosi įstaigų aplinką, bendruomenės gyvenimą, semsis patirties iš švietimo lyderių bei ekspertų.

 

Kas Jūsų laukia:

  • Pažintis su inovatyvia ugdymo praktika pradinėse mokyklose, jų vadovais ir pedagogų bendruomene.
  • Galimybė „pasimatuoti” pradinio ugdymo pedagogo profesiją ir stebėti mokykloje vykstantį gyvenimą.
  • Galimybė susipažinti su pradinėse mokyklose bendruomenėse susitartomis prioritetinėmis kryptimis, vykdomomis veiklomis, kurių metu integraliai ugdomos pradinių klasių mokinių dalykinės ir bendrosios kompetencijos, neformalaus ugdymo veiklomis.
  • Įkvepiančios mokyklų vadovų ir pedagogų istorijos, mokinių patirtys.
  • Naujos ir neįkainojamos Jūsų patirtys, kupinos diskusijų ir apmąstymų.
  • Atsakymai į visus klausimus apie pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.

Moksleiviai gaus pažymėjimą, socialinių-pilietinių valandų/ savanorystės sertifikatą.

 

Tapk pradinio ugdymo pedagogu vienai dienai, kviečiame registruotis

 

 

Užsieniečiai žavisi lietuvių kultūra, apipinta legendomis ir tradicijomis

Prieš 23 trejus metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė pradėjo organizuoti lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams. Nepriklausomybės pradžioje į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą amerikiečiai atvyko mokyti anglų kalbos dėstytojų ir patys užsidegė noru pramokti mūsų kalbos.

„Tuo metu nebuvo taip, kaip dabar, jog dauguma lietuvių mokėtų anglų kalbą ir galėtų susišnekėti su amerikiečiais. Erasmus+ programos studentai ilgainiui vis aktyviau pradėjo atvykinėti į Lietuvą, kur pusmetį ar metus mokydavosi mūsų universitetuose. Jie norėjo išgyventi mūsų šalyje, tad teko pradėti mokytis lietuvių kalbos. Tuomet tai buvo išgyvenimo kalba, nes pramokę šnekamąją kalbą jie galėdavo susikalbėti parduotuvėje, užsisakyti kavos kavinėje, susipažinti su lietuviais. Metais bėgant, Lietuva tapo jiems įdomia šalimi, vedini smalsumo užsieniečiai vis atvykdavo į Vilnių ar Kauną, pradėjo domėtis, kas esame, kokia mūsų šalies kultūra, istorija, lankytis muziejuose, ragauti cepelinus“, – pasakoja V. Leonavičienė.

Šiandien užsienio universitetų studentus ne ką mažiau žavi kiek neįprasta lietuvių kultūra, apipinta legendomis ir tradicijomis. Nuotolinės lietuvių kalbos ir kultūros pamokos tapo patrauklios dėl dėstytojų kuriamos jaukios mokymosi aplinkos, skirtingose laiko juostose ir žemynuose patogaus paskaitų laiko, galimybės mokytis pagal esamus kalbinius gebėjimus bei sociokultūrinį kontekstą suskirstytose nedidelėse grupėse.

Sausio mėnesį VDU Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursuose dalyvauja 54 užsieniečiai iš daugiau nei 15 pasaulio šalių, taip pat 84 ukrainiečiai. Kursai vyksta nuotoliniu būdu, tik ukrainiečiai mokosi gyvai Vilniuje.

„Man asmeniškai labai svarbu tai, ką darau, ką darome drauge – visa komanda. Kursai yra labai svarbi mano gyvenimo dalis, vienijanti ir skleidžianti gerą žinią apie Lietuvą. Aš kaip mokytoja visada mokausi: mokau kitus ir auginu save“, – prisipažįsta V. Leonavičienė.

 

Iš Naujosios Zelandijos – atgal į Lietuvą

 

Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dalyvė Barbora Sharrok, gimusi Lietuvoje, tačiau užaugusi Naujoje Zelandijoje, sako jaučianti didelę kaltę, kad negali laisvai kalbėti lietuviškai ir nesijaučia esanti „tikra lietuvė“.

„Kai būdama penkerių metų pradėjau lankyti mokyklą, nesupratau angliškai, o dabar susikalbėti lietuviškai yra dar sunkiau. Labai noriu sukurti gilesnius santykius su savo šeimos nariais, kurie gyvena Lietuvoje, noriu pažinti Lietuvą, suprasti, ką reiškia gyventi šioje šalyje. Nenoriu būti įkyri, prašyti žmonių kalbėti su manimi angliškai, noriu išmokti ir šnekėti gimtąja – lietuvių kalba“, – pasakoja lietuvių kalbos kursus lankanti B. Sharrok.

Barbora Sharrok,

Barboros šeima Lietuvoje buvo daugybę kartų, lankė čia gyvenančią jos mamos giminę. Pati Barbora gimė Lietuvoje, o augo Naujoje Zelandijoje – ji džiaugiasi, kad kovo mėnesį atvyks gyventi į Lietuvą. Jei pavyks, stažuosis „Bring Together Lithuania“ projekte, jei ne, tęs savo kaip programų kūrėjos darbą, gyvens netoli Tauro kalno ir Lukiškių aikštės.

„Velykų metu mes kasmet dažydavome kiaušinius bei puošdavome medžių šakeles. Mano mama buvo lietuvių bendruomenės narė, tad aš visuomet dalyvaudavau įvairiuose lietuviškų tradicijų renginiuose, dažnai jie būdavo rengiami ir mūsų namuose. Man atrodo svarbu turėti ryšį su savo kultūra, su šventėmis, kurios yra kur kas svarbesnės nei tik „laisva diena pailsėti nuo darbų”. Švenčių, tradicijų išlaikymas, jų perdavimas iš kartos į kartą man yra svarbus uždavinys.

Kas man patinka Lietuvoje ir jos kultūroje? Džiaugiuosi turėdama galimybę stebėti lietuvių liaudies dainų bei šokių festivalius, žaviuosi Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios varpų skambesiu. Mėgstu koldūnus, kibinus, Operos ir baleto teatre pardavinėjamą karštą šokoladą. Mane džiugina sniegas ir tai, kad  galiu pažinti šią šalį bei daug pamatyti joje net ir neturėdama automobilio“ – sako pašnekovė.

 

Ne tik mokytis, bet ir smagiai leisti laiką

 

Pirmą kartą dėstyti lietuvių kalbą užsieniečiams Joris Kazlauskas – VDU Humanitarinių mokslų fakulteto doktorantas, dėstytojas, Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų dėstytojas – pabandė dar 2014 metais, kai savanoriavo Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose. Tuo metu jis buvo dėstytojų pagalbininkas, atidžiai stebėjo paskaitas, vieną kitą užsiėmimą vedė ir pats. Po metų Joris įstojo į Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros magistrantūrą – ten dalis kursų buvo apie svetimosios kalbos dėstymą, tad studijuodamas magistrantūrą įgijo nemažai teorinių žinių, kaip dėstyti užsieniečiams lietuvių kalbą.

Vėliau VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė pakvietė jį koordinuoti tų metų Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus. Tą vasarą Joris dirbo labiau administracinį darbą, tiesa, neretai apsilankydavo ir paskaitose, o tai, ką jose matė, jį iškart sudomino. Tad artėjant 2021 m. vasarai pagalvojo, o kodėl gi pačiam nepabandžius bent jau pusę kurso padėstyti? Pabandė, patiko, kiek matė atsiliepimų, studentams taip pat, tad dėsto ir toliau. Tikisi ateityje dėstyti dar daugiau.

„Man svarbiausia, kad studentai paskaitose jaustųsi gerai. Kad nebijotų klausti, per paskaitą turėtų ne vieną progą nusišypsoti ar nusijuokti. Esu įsitikinęs, kad kuo geresnė atmosfera auditorijoje arba kokioje internetinėje platformoje, kurioje vyksta paskaitos, kuo pozityvesnės emocijos paskaitų metu, tuo labiau studentams norisi mokytis. Aišku, gerai išmokti kalbą galima ir kai dėstytojas baisiai griežtas ir nemalonus, bet klausimas, ar studentas tada nori mokytis tokio dėstytojo grupėje. Bet žinau, kad tarp VDU lietuvių kalbos dėstytojų tokių nėra nė vieno. Ir jie visi yra lietuvių kalbos dėstymo užsieniečiams profesionalai“, – sakė J. Kazlauskas.

Joris Kazlauskas su lietuvių kalbos ir kultūros kursų studentais

Sėkmingai laužo vieną stereotipą

 

Pašnekovas sako, kad studentai vis dar sėkmingai laužo vieną stereotipą apie lietuvių kalbą – kad jos mokytis yra labai sunku. Joris įsitikinęs: mokytis jos gal ir nėra lengva, ypač tiems, kurių gimtosios kalbos nėra giminiškos lietuvių kalbai, bet išmokti įmanoma.

„Vienas šauniausių to įrodymų yra trys šį rudens semestrą mano mokytos A1 lygio studentės iš Japonijos – Waka, Yuri ir Mizuki, kurios baigiantis semestrui per žodinį kalbėjimo egzaminą gebėjo ne tik spontaniškai ir teisingai parinkti reikiamas linksnių, giminės ir skaičiaus galūnes, bet ir vartoti gausų, kaip A1 lygiui, žodyną“, – džiaugėsi jis.

Ar tai reiškia, kad vos per mėnesį užsieniečiai gali išmokti lietuvių kalbos? J. Kazlauskas sako, kad tai visgi tėra iliuzija. Bet pramokti tikrai įmanoma. Anot jo, mėnesį pasimokę lietuvių kalbos užsieniečiai jau gali lietuviškai prisistatyti, papasakoti apie savo šeimą, draugus, darbą, studijas, pomėgius ir apie šiuos dalykus paklausinėti kitų.

„Po mėnesio studijų jie jau gali jus pakviesti į teatrą pažiūrėti spektaklio, o po spektaklio – pakviesti pavakarieniauti į restoraną. Jeigu nerandate norimo restorano, užsieniečiai jau gali paklausti gatvėje sutiktų praeivių, kaip iki to restorano nueiti, o pačiame restorane – užsisakyti norimų patiekalų ir gėrimų. Ir, be abejo, visa tai jie gali padaryti lietuviškai. Mėnesį pasimokius, įgytų lietuvių kalbos žinių tokiose situacijose užtenka“, – neabejoja J. Kazlauskas.

 

Portalas lrytas.lt ir VDU Švietimo akademija kviečia dalyvauti projekte „Lietuvos mokytojas 2023“.

Kas yra geriausias mokytojas? Vieniems – padėjęs siekti aukščiausių įvertinimų, kitiems – tapęs asmenybės pavyzdžiu. O kas jums? Portalas lrytas.lt skelbia projektą „Lietuvos mokytojas 2023“.
Projekto partneris – VDU Švietimo akademija.

Projekto tikslas – įvertinti ir paskatinti mokytojus, kurie keičia ne tik mokinių ateitį, bet ir šalies švietimo veidą. Taip pat – padrąsinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją, o dabartiniams mokytojams patvirtinti, kad jų įdėtas darbas ir atsidavimas turi išskirtinę prasmę ir yra vertinamas.

Mokytojo profesijos prestižas ir mokytojų trūkumas yra bene dažniausiai gvildenamos švietimo temos Lietuvoje. VDU Švietimo akademijos kanclerės dr. Linos Kaminskienės teigimu, profesijos prestižą nusako jos objektyvioji ir subjektyvioji pusės. „Objektyvioji – darbo užmokestis, darbo sąlygas ir kiti socialiniai-ekonominiai aspektai, tačiau bene svarbiausią vaidmenį vaidina subjektyvioji profesijos pusė, kurią nusako patys mokytojai ir kiti visuomenės nariai. Mokytojo specialybės prestižo neįmanoma sukurti per dieną. Tai yra ilgas, pasitikėjimu ir sąmoningomis pastangomis grįstas kelias, kuriame veikia visi faktoriai: universitetai, rengiantys mokytojus, pedagogai, vaikai, tėvai. Subjektyvus profesijos statusas pagerėja, kai mokytojai jaučiasi vertinami savo profesijoje, kai mokyklų vadovai, tėvai ir švietimo politikai jais pasitiki, kai mokytojai jaučiasi vertinami ir gerbiami besimokančiųjų. Mūsų universitetas įsitikinęs, kad gerais mokytojais ne tik gimstama, bet jais ir tampama, kai gaunamas aukšto lygio išsilavinimas ir kai yra puikūs pavyzdžiai, į kuriuos norisi lygiuotis ir iš jų mokytis. Tad raskime tuos geruosius pavyzdžius ir įkvėpėjus – Lietuvos metų mokytojus – visi kartu“, – pabrėžė profesorė.

VDU, būdamas didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje, Kaune ir Vilniuje rengiantis mokytojus, yra vienas šio projekto partnerių ir apdovanojimų organizatorių, kuris siekia skleisti pozityvų požiūrį į mūsų mokytojus. Finalinis renginys vyks VDU Švietimo akademijoje Kaune.

Siūlyti kandidatus ir balsuoti už mokytojus lrytas.lt rinkimuose galima iki vasario 22 dienos. Susumavus skaitytojų ir vertinimo komisijos balsus, aštuoni mokytojai bus apdovanoti kovo 1 dieną. Registruoti galite šiame puslapyje: Lietuvos mokytojas 2023. 

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Trakų rajono savivaldybe

Sausio 19 d. Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Trakų rajono savivaldybės meru Andriumi Šatevičiumi.

Sudaryta sutartimi siekiama abipusiai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Širvintų rajono savivaldybės švietimo įstaigose.

Susitikime dalyvavo VDU Švietimo akademijaos kanclerė prof.dr. Lina Kaminskienė, kanclerio pavaduotojas prof.dr. Algirdas Raslanas, vyr. specialistas Povilas Urbšys, Trakų rajono savivaldybės mero patarėja Evelina Kislyc-Šochienė, mero pavaduotojas Jonas Kietavičius.
Sutarties pasirašymu VDU įsipareigoja informuoti Savivaldybę ir Savivaldybės mokyklas apie Universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti, kviesti Savivaldybės mokyklų vadovus ir pedagogus dalyvauti Universiteto organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose pedagogų profesinio tobulinimo renginiuose.
Susitikimo metu kalbėta apie Trakų gimnazistų atvykimą į VDU Švietimo akademiją Kaune bei Vilniuje, kur susipažintų su ateities mokytojo profesija.