Bendradarbiaujant su Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, bus stiprinama Kalbėjimo ir kalbos terapijos magistrantūros programa

Gruodžio 7 d.,Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko visuotinis Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narių susirinkimas.

Prieš kelias savaites Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė ir  Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas dr. Kęstutis Štaras  pasirašė VDU ŠA ir LGVS bendradarbiavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo bendradarbiauti projektinėje veikloje kuriant ir bendrai vykdant įvairius projektus, bendradarbiauti vykdant mokslinius tyrimus, bei organizuojant Universiteto studentų mokomąsias praktikas bei įgyvendinant įgytų žinių pritaikomumą darbo vietoje, skleisti informaciją apie kartu organizuojamus renginius ir iniciatyvas bei kitose veiklose.

Susitikimo metu dr. K Štaras LGVS vardu išreiškė pritarimą bei rekomendacijas parengti ir sėkmingai užregistruoti jungtinę tarpkryptinę Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universiteto  magistrantūros studijų programą „Kalbėjimo ir kalbos terapija“ (programos vadovė doc. dr. Daiva Kairienė), skirtą susietiems dviejų studijų krypčių (edukologijos ir reabilitacijos) studijų rezultatams pasiekti. Programos tikslas – parengti aukštos kompetencijos logopedus / kalbos terapeutus, pasirengusius individualiai bei interprofesinėje komandoje įvairaus amžiaus asmenims teikti kalbėjimo, kalbos, komunikacijos ir rijimo sutrikimų prevencijos, reabilitacijos, kalbos vertinimo, ugdymo ir konsultavimo paslaugas, gebančius dirbti ir sveikatos, ir švietimo sistemose, taip pat ir tarpdisciplininėse specialistų komandose.

Pirmoji reikšminga VDU ŠA ir LGVS bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo veikla – numatomi sausio mėn. sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir administracijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kursai, kuriems pagrindą duoda š. m. spalio 12 d. SAM ministro Arūno Dulkio įsakymu „Dėl sveikatos specialistų tobulinimo programų derinimo“ patvirtinta VDU ŠA teikta programa „Sveikatinimo veiklos organizavimo ir administravimo naujovės“ (programos vadovė – ŠA prof. dr. Leta Dromantienė).

 

 

VDU Švietimo akademijoje vyko forumas „Tarptautinės ir nacionalinės mokinių matematikos pasiekimų gerinimo patirtys“

Gruodžio 6d., antradienį, 14 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune vyko forumas „Tarptautinės ir nacionalinės mokinių matematikos pasiekimų gerinimo patirtys“, skirtas matematikos mokytojams.
Forumo tikslas – sutelkti dėmesį į mokinių matematikos pasiekimų skirtumo mažinimo problematiką Lietuvos bei užsienio mokyklose. Forumo pranešėjai pristatė aktualius pranešimus apie tarptautinių ir nacionalinių mokinių matematikos pasiekimus, gabių vaikų vaidmenį matematikos pamokose, matematinio ugdymo filosofiją užsienio šalyse.
Forume dalyvavo Harvardo universiteto profesorius Jon R. Star, Suomijos Turkų ir VDU universiteto profesorius Erno Lehtinen, Izraelio universiteto Švietimo fakulteto dekanė, matematikos ir gabių vaikų ugdymo profesorė Roza Leikin, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja Rita Dukynaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėja, KTU NO-GAB projekto tyrėja Eglė Melnikė.
Forume sveikinimo žodį tarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ramūnas Skaudžius, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.
Forumas vyko hibridiniu būdu, nuotoliniu būdu galima peržiūrėti.

Darbas mokyklose su nuo karo bėgančių ukrainiečių vaikais: ko Lietuva gali pasimokyti iš Prancūzijos?

Į Lietuvą atvykstant vis daugiau nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių, tarp kurių – ir daugybė vaikų, mūsų šalies mokyklos bei mokytojai susiduria su begale nelengvų iššūkių. Vietų ugdymo įstaigose skaičius yra ribotas, tad viena sunkiausių užduočių – sudaryti sąlygas mokytis kiekvienam čia atvykusiam vaikui.

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos profesorės, Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo ekspertės prof. dr. Daivos Jakavonytės-Staškuvienės, gruodžio 7 d.  Daugiakalbio švietimo forume skaitysiančios pranešimą „Mokytojų pasirengimas dirbti daugiakultūrėse aplinkose: Lietuvos ir Prancūzijos atvejai“, dalis mokinių, atvykusių iš Ukrainos, mokosi tautinių mažumų mokyklose, kuriose ugdymo procesas organizuojamas tautinės mažumos kalba. Vaikui ypač sudėtinga, jei jis nemoka tautinės mažumos kalbos, juo labiau, jei būdamas ukrainiečiu, yra mokomas jo valstybę šiuo metu puolančio okupanto kalba.

Privalo mokytis lietuvių kalbos

Profesorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė džiaugiasi, kad Lietuvoje jau turime daug gerosios praktikos šioje srityje – su tuo ne vienerius metus dirba daug puikių mokytojų, kurie yra sukūrę įvairių metodikų, kaip mokyti iš užsienio atvykusius ir/ar sugrįžusius mokinius. Yra parengtos rekomendacijos, šiuo metu rengiama ir mokyklose išbandoma atviros prieigos interaktyvi medžiaga, kuri leis mokiniams, atvykusiems iš užsienio, mokytis lietuvių kalbos ne tik mokykloje, bet ir savarankiškai.

Pašnekovės nuomone, visi Lietuvoje ugdymo įstaigas lankantys vaikai, atvykę iš svečių šalių, privalo mokytis lietuvių kalbos. Kiekviena išmokta kalba yra vertybė, padedanti bendrauti ir bendradarbiauti.

„Lietuvos ugdymo įstaigų patirtis rodo, kad vaikai, ugdyti mūsų šalies mokyklose dėl okupuoto Krymo, jau tuomet čia gyveno iki 8-erių metų. Toks laikotarpis yra ilgas. Tad, labai tikėtina, kad ir dabartiniu atveju daug vaikų Lietuvoje gyvens ir mokysis kelerius metus, todėl kiekvienas išmoktas lietuvių kalbos žodis kiekvienam vaikui leis vis labiau suprasti lietuvių kalbą ir geriau jaustis gyvenant Lietuvoje“, – įsitikinusi D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Mokykla – atsižvelgiant į konkretaus vaiko situaciją

Šiandien vis dar kyla daug klausimų ir diskusijų dėl mokiniui paskirtos ugdymo įstaigos. Yra žinoma, kad dalis mokinių, atvykusių iš Ukrainos, mokosi tautinių mažumų mokyklose, kuriose ugdymo procesas organizuojamas tautinės mažumos kalba.

„Ypač tais atvejais, kai vaikas nemoka tautinės mažumos kalbos (nei lenkų, nei rusų), vaikui yra sudėtinga, nes jis vienu metu turi mokytis dvi jam nežinomas užsienio kalbas, t.y. ir tautinės mažumos mokyklos kalbą, ir lietuvių kalbą. Žinau atvejų, kai pačios mokyklos keitė ugdymo tvarkas ir kūrė atskirasvaikų iš Ukrainos klases, kuriose dirba mokytojai iš Ukrainos. Tokiu atveju situacija yra gerokai palankesnė“, – sako pašnekovė.

Sudėtinga ir tuomet, jeigu vaikas, būdamas ukrainiečiu, yra mokomas jo valstybę šiuo metu puolančio okupanto kalba, kurios jis nemoka. Yra daug mokslininkų darbų, tiriančių panašias analogiškas situacijas kitų karų kontekste.

„Išties vaikui tokioje situacijoje yra labai sunku ugdytis savo identitetą ir supratimą apie tai, kas vyksta, – neabejoja D. Jakavonytė-Staškuvienė. – Iš Ukrainos atvyko nemaža dalis vaikų, puikiai kalbančių rusų kalba, net esančių rusų tautybės, kurie gyveno Ukrainoje. Šiems vaikams, manau, kad mokymasis Lietuvoje tautinių mažumų mokykloje, pavyzdžiui, rusų kalba yra visiškai priimtinas, nes jie moka rusų kalbą ir pažįsta kultūrą. Tad svarbu, kad rekomenduojant mokyklą būtų atsižvelgiama į konkretaus vaiko situaciją“.

Mokymasis valstybinės kalbos ir pagarbus elgesys  su kiekvienu

Prancūzijoje, priklausomai nuo regiono, tokios situacijos kaip iš užsienio atvykę mokiniai ir jų ugdymas yra kasdienio, įprasto gyvenimo situacijos. Jau daugelį metų ten nuolat atvyksta daug vaikų iš užsienio. Dėl šių priežasčių yra labai daug įvairių metodinių mokslo darbų, kuriuose aprašomos įvairios tokio ugdymo patirtys.

„Dauguma mokyklų yra atviros kitų kultūrų pažinimui. Mokymasis valstybinės kalbos ir pagarbus elgesys kiekvieno besimokančiojo atžvilgiu yra pabrėžiama kaip pagrindinė mokymosi nuostata, vedanti link darnaus gyvenimo drauge. Patyčių prevencijos klausimas yra pabrėžiamas visuose ugdymo turinį reglamentuojančiuose dokumentuose. Kiekvienas besimokantysis yra laisvas tol, kol nepažeidžia kito laisvės. Manau, kad tai labai svarbi nuostata, padedanti visiems gyventi drauge darniai, kuriant bendrą ateitį“, – sako pašnekovė.

Anot jos, Prancūzijoje kiekvienam mokiniui sukurta pagalbos sistema, apimanti pedagogų ir mokinių pagalbininkus, metodines priemones, ergonomiškas, lanksčias klasių aplinkas. Tiesiog turinys yra pritaikomas pagal kiekvieno besimokančiojo poreikius.

Paklausta, ko Lietuvos mokytojai galėtų pasimokyti iš prancūzų patirties, pašnekovė akcentuoja, kad Prancūzijos magistrantai, kurie jau daugelį metų atlieka praktikas Vilniuje, ne kartą yra pastebėję Lietuvos mokytojų meistriškumą, taikomus aktyvaus ugdymo būdus. Veiklų refleksijų metu jie daugelį kartų yra pabrėžę, kad mokytojai veda labai įdomias, konstruktyvias veiklas.

„Tik ką jie pažymi kaip siekinį, kurį būtų galima perimti iš Prancūzijos, yra tai, kad Lietuvoje reikėtų daugiau ramybės ir poilsio erdvių mokytojams; pertraukų metu mokinius turėtų prižiūrėti kiti mokyklos darbuotojai (tai galėtų daryti ūkio skyriuje dirbantys asmenys), o mokytojai turėtų galimybę pailsėti. Jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog didelėse mokyklose turėtų dirbti didesnės pagalbos vaikui specialistų komandos, t.y. po kelis psichologus, socialinius pedagogus, specialiuosius pedagogus. Jeigu turėtume tiek darbuotojų, kiek jų išties reikia, manau, kad ir iš užsienio atvykusių vaikų integracija būtų gerokai paprastesnė“, – sako D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Kokius esminius dalykus universitetai turėtų atsižvelgti rengiant mokytojus dirbti daugiakalbėje aplinkoje? Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas būsimas pedagogas turėtų išklausyti kursą apie didaktikas, padedančias ugdyti mokinius daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje: „Svarbu kiekvienam žinoti teisės aktus, reglamentuojančius šios srities ugdymo turinio gaires, Europos Sąjungos Europos Komisijos rekomendacijas ir parengtų priemonių, kurias galima lanksčiai taikyti Lietuvoje, turinį“.

Gruodžio 7 d., trečiadienį, 9.30 val., Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) vyks Daugiakalbio švietimo forumas.

Daugiakalbio švietimo forumo programa.pdf

Forumą bus galima stebėti ir nuotoliniu būdu: https://bit.ly/3TBevJe

Daugiakalbio švietimo forumą organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Britų taryba.

VDU Švietimo akademijos Ukrainos centre paminėtos Holodomoro metinės

Lapkričio 26 d., šeštadienį, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje esančiame Ukrainos centre lankėsi pirmoji ponia Diana Nausėdienė, kur kartu su ukrainiečių bendruomene Lietuvoje paminėjo 90-ąsias Holodomoro metines ir pagerbė šio sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimo aukas.

Pirmoji šalies ponia apžiūrėjo Ukrainos Nacionalinio Holodomoro–genocido muziejaus ekspozicijos „Holodomoras: tapatybės naikinimas“ parodą ir bendravo su ukrainiečių bendruomenės nariais.

D. Nausėdienė taip pat stebėjo pasirodymą „Gyvieji“, skatinantį permąstyti istorinę kolektyvinę atmintį bei asmeninę Holodomoro patirtį per meninį veiksmą ir bendravimą su auditorija, taip pat įvertinti galimybes šį tragišką paveldą paversti ukrainiečių tautos stiprybės šaltiniu.

„Ukrainiečių tautos genocidas šiomis dienomis vėl iškyla kaip nepaprastai skaudi ir pamokanti istorija. Negalime leisti tokio masto tragedijoms kartotis – todėl atminkime sovietinio totalitarinio režimo nusikaltimą Holodomorą, kalbėkime apie jį, neužmerkime akių kitų žmonių skausmui“, – sakė pirmoji ponia.

Pagerbdama Holodomoro aukas, D. Nausėdienė uždegė atminimo žvakę.

Prezidento komunikacijos grupė

Viešoje konsultacijoje apie matematiką dalyvavo mokslininkės

Vasarą, paskelbus matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus, susirūpinta, ką reikėtų daryti, kad jie būtų geresni. Todėl pastaruoju metu švietimo bendruomenėje vyksta nemažai renginių, skirtų matematikos ugdymui. Vienas iš jų – neseniai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusi viešoji konsultacija, skirta aptarti, kaip nauja matematikos bendroji programa prisideda prie geresnio mokymo ir mokymosi. Programos sudarytojai siekia kiekvienam mokiniui suteikti galimybę ugdytis matematinį ir statistinį raštingumą, kuris programoje suprantamas kaip įgytas gebėjimas matematiškai samprotauti, mąstyti ir taikyti įgytas kompetencijas sprendžiant įvairias realias, aktualias ir mokiniams suprantamas problemas. Renginyje pasisakė mokslininkai, matematikos mokytojai, buvo kviečiami dalyvauti Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai, tėvai, aktyvūs piliečiai.

Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Rimas Norvaiša pranešime „Matematika kaip mąstymo būdas: ką tai reiškia ir kaip to siekti?“ pasakojo, kad skirtingose šalyse skiriasi ir požiūris į matematiką. Lietuvoje išskirtinis dėmesys skiriamas egzaminų rezultatams, o ne mokymo turiniui, tai rodo, kad matematika laikoma pasirengimo profesinei veiklai testavimo priemone, o ne privalomo bendrojo išsilavinimo dalimi: „Iš vienos pusės, didžiuojamės mūsų mokinių matematiniais pasiekimais tarptautinių tyrimų TIMMS ir PISA reitinguose, jų antrinėse apžvalgose, iš kitos pusės, matematinių gebėjimų nėra tarp šešių pagrindinių gebėjimų, reikalingų kasdienei veiklai, įvardytų neseniai pasirašytame susitarime dėl švietimo politikos planuojant bendrojo ugdymo kokybės standartą. Mano akimis, tai leidžia manyti, kad Lietuvoje matematika nėra laikoma visuomenėje svarbia disciplina.“

Profesoriaus teigimu, tekstiniai uždaviniai mokykloje dažnai siejami su taikymu realiame pasaulyje, taip yra iš senos tradicijos, bet jų funkcija nėra mokyti spręsti problemas, kylančias realiame pasaulyje. Jis pateikė pavyzdį užduoties, kuri būtų prasminga realaus pasaulio kontekste: „Senamiestyje vykstančioje mugėje suvenyriniai marškinėliai „Vilniaus gimtadienis“ parduodami už 16 Eur, o netoliese esančioje degalinėje tie patys marškinėliai kainuoja 12 Eur. Ar verta važiuoti pirkti marškinėlių į degalinę?“. „Kaip spręsti? Čia nėra užuominų. Paskaičiuojame, kiek kainuoja kuras, koks yra skirtumas. O kaip įvertinti riziką – gal avaringumas važiuojant į degalinę yra aukštas? Tai tipiška modeliavimo užduotis, kai vaikas siekia rasti, kokias prielaidas daryti, kokius matematinius įrankius pasirinkti. Tai matematinio modeliavimo pavyzdys, o ne tekstinė užduotis. Pastarosios tikslas yra kokios nors pamatinės matematinės struktūros pateikimas įdomiai ir motyvuojančiai, o ne per matematiką suprasti nagrinėjamą realaus pasaulio situaciją“, – paaiškino Rimas Norvaiša ir pridūrė, kad matematikos pamokose svarbi komunikacijos kompetencija, nes dažnai vaikai neįgyja patirties paaiškinti, kodėl sprendžia uždavinį vienaip ar kitaip.

Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Viktorija Sičiūnienė pranešime „Matematinio mąstymo ugdymo filosofija atnaujintoje matematikos programoje“ pristatė atnaujintos programos kūrėjų siekius – kad vaikas galėtų mokytis pats ir tą darytų visą gyvenimą, kad jis turėtų demokratines ir humanistines vertybes, jam būtų svarbu būti su kitais ir kurti darnią visuomenę ir turėtų tokį atsakomybės, atsparumo laipsnį, kad įveiktų iššūkius. Pasak V. Sičiūnienės, gaila, kad į ugdymo turinio atnaujinimą nepakankamai įsitraukė matematikų bendruomenė, dažniau tik iš šono stebėdavusi vyksmą, be to, kai kuriose dalyko srityse daug metų egzistuoja didelis nuomonių skirtumas, nesusikalbėjimas dėl tam tikrų terminų, sąvokų.

Mokytojas pirmiausia turi išsinagrinėti programą ir metodines rekomendacijas. Programa – tai vizija, nors ir detali, bet programą įgyvendina mokytojas, jis įdeda į ją savo patyrimą ir filosofinę poziciją. Programos rengėjai išskyrė tris pasiekimų grupes ir dešimt pasiekimų, savarankiškumo skalę. „Mums rūpi, kad vaikas taptų savarankiškas. Tik pirmame lygyje reikia daugiau mokytojo įsikišimo, kituose teikiama tik būtina pedagogo pagalba“, – pabrėžė V. Sičiūnienė ir pateikė ilgalaikio (metų) plano aštuntai klasei pavyzdį. Programa sudaryta vertikalios dermės principu, kad pedagogas žinotų, kokios temos buvo prieš tai, kokios – lauks paskui, bet suteikia mokytojui laisvę pridėti, atmesti temas, integruoti pamokas su kitais dalykais, nebūtinai visas temas nagrinėti eilės tvarka.

Pagalba mokytojams: praktinė patirtis ir metodinis leidinys

 

„Kas padeda pasiekti geresnių rezultatų?“ – į šį klausimą atsakė Kauno Saulės gimnazijos mokytoja metodininkė Ingrida Bakutienė. Septynerius metus šioje gimnazijoje dirbama pagal pagilinto matematinio ugdymo programą, integruotą su finansiniu raštingumu, 9–12 klasėse vyksta šešios matematikos pamokos per savaitę, naudojamas naujausias skaitmeninis turinys, įrengtos 3D klasės gamtos mokslams ir matematikai. Pastebėta, kad po ketverių metų sistemingo darbo abiturientų matematikos rezultatai ženkliai skyrėsi nuo kitų mokyklų, gimnazijos mokytojos pradėjo mokyti miesto mokinius, teikti jiems pagalbą bendradarbiaudamos su Kauno švietimo inovacijų centru, kuris trečius metus šiai sričiai skiria dėmesį: kuria planą matematikos pasiekimams gerinti, dirba keliomis kryptimis – su mokiniais, jų tėvais, mokytojais ir mokyklų vadovais, įkūrė matematikos laboratoriją „MatLab“. Pasak mokytojos, keičiantis programai pereinamuoju laikotarpiu svarbu naudotis „Eduka“ galimybėmis – įvairiais vadovėliais, ieškoti informacijos, įdomių pavyzdžių, metodų internete (pavyzdžiui, „Facebook“ grupėse, „YouTube“ kanale), pateikti mokiniams asociacijas su realiu gyvenimu, pavyzdžiui, kartą Saulės gimnazijoje lankėsi studentas, buvęs jos mokinys, ir gimnazistams papasakojo, parodė, kaip matematika pritaikoma jo studijų srityje.

 

Pranešime „Pamokos planavimas ir organizavimas ugdant(is) matematinio mąstymo pasiekimus“ Vytauto Didžiojo universiteto lektorė, Vilniaus kolegijos doc. dr. Renata Kondratavičienė papasakojo apie savo disertacijos tyrimą, kuriame dalyvavo ketvirtokai ir visų pasiekimų lygių mokiniams pavyko pasiekti aukštesnių lygių mąstymo gebėjimų. Tyrimas prieš dvejus metus vyko pandemijos sąlygomis, kai mokymasis vyko per nuotolį, virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“, kuri atlaisvina mokytoją nuo didelio darbo organizuojant pamoką ir vertinant. Tiesa, pirmai pamokai šioje aplinkoje pasiruošti reikia daugiau laiko, bet vėliau šis procesas vyksta vis greičiau, laiką galima skirti kokybiškam pamokos paruošimui, dirbti su kitu kolega. Taikytas 5E modelis, įtraukiantis į matematinį tyrinėjimą, eksperimentavimą, jį sudaro šie pamokos etapai: sudominimas (angl. engage), kai mokiniams užduodamas klausimas, parodomas objektas ar vyksta diskusija, tyrinėjimas (angl. explore) – vaikai savarankiškai ar grupelėmis dirba su konkrečia mokymosi medžiaga, įsitraukia, aiškinimasis (angl. explain) – mokiniai vieni kitiems paaiškina, kaip jie suprato savo patirtį tyrinėjimo etape, aiškinasi priežastis ir pasekmes, analizuoja sąvokas, situacijas, vėliau mokytojas pristato terminologiją, alternatyvius paaiškinimus, praplėtimas ir gilinimas (angl. elaborate) suteikia mokiniams galimybę išplėsti savo mąstymą ir įgūdžius, juos praktikuoti, kol galiausiai pamokos pabaigoje ateina laikas vertinimui (angl. evaluate). R. Kondratavičienė dėl laiko stokos pamokos pavyzdžio nepristatė, bet jo skaidres galima pamatyti renginio vaizdo įraše.

Konsultacijos pabaigoje Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) Mokyklų veiklos plėtros skyriaus vedėja Albina Vilimienė pristatė metodinį leidinį, skirtą matematikos ir informatikos mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti. Jis parengtas vadovaujantis Bendrųjų programų atnaujinimo gairėmis, ugdymo turinio atnaujinimo kūrėjų ir matematikos bendrųjų programų rengėjų kompetencija, mokytojų praktikų patirtimi įgyvendinant 48 val. kvalifikacijos tobulinimo programą „Matematikos mokytojų dalykinių kompetencijų tobulinimas“. Leidinį rengė ugdymo turinio atnaujinimo kūrėjai ir matematikos bendrųjų programų rengėjai. Pirmoji dalis skirta matematikos, antroji – informacinių technologijų mokytojams. Kiekvieną iš jų sudaro teorinė ir praktinė dalys. Matematikai skirtoje dalyje pirmoji orientuota į matematikos mokymo užsienyje ir Lietuvoje tendencijas, o antroji susideda iš ugdymo turinio modeliavimo realizavimo, mokinių ugdymosi poreikių įvairovę tenkinančių užduočių, patirtinio mokymosi – pateikta daugybė užduočių: ir ilgalaikių, ir tokių, kurias galima panaudoti už mokyklos ribų, naudojantis Kultūros pasu, taikant IKT. Šie praktiniai pavyzdžiai buvo peržiūrėti ir diskutuoti įgyvendinant programą. A. Vilimienės teigimu, matematikos mokytojai turėtų atsiversti ir metodinį leidinį, kuris skirtas pradinio ugdymo mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti, nes abiejuose leidiniuose pateikta informacija papildo viena kitą.

Prieš rengiant šį leidinį, analizuota, kokių kompetencijų matematikos mokytojams labiausiai trūksta. Paaiškėjo, kad tai netradicinių ugdymo aplinkų kūrimas, kompiuterinės vizualizacijos taikymas pamokoje, įvairių ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas ir tekstinių uždavinių sprendimo gebėjimų ugdymas. NŠA, įgyvendindama Europos socialinio fondo projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“, parengė iš viso tris leidinius mokytojų dalykinėms kompetencijoms tobulinti – kiti du skirti socialinių mokslų ir dorinio ugdymo bei gamtos mokslų ir fizinio ugdymo mokytojams.

Renginio vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia.

Švietimo naujienos informacija. 

Darželio vadovės darbas – lyg gaisrų gesinimas durpyne

„Vieną gaisrą užgesinai, žiūrėk, kitur įsiliepsnojo. Ten patrypei, ugnį numalšinai, žiūrėk, kitur vėl dega. Taip ir sukasi viskas ratu diena iš dienos: šiandien trūko vamzdynas, rytoj sulauksi nepasitenkinimo iš tėvų, poryt užsigaus vaikas ar kažkas nutiks pedagogui. Turime planus, nes yra tam tikri einamieji dalykai, tačiau darbo kasdienybę nuolat lydi ir nenumatyti iššūkiai. Šis darbas – tai lyg gaisrų gesinimas durpyne“, – pasakodama apie ikimokyklinio ugdymo įstaigos vadovo kasdienybę šypsosi Monika Kelpšienė.

Ji šešerius metus vadovauja vienam iš sostinės valstybinių lopšelių-darželių, taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologijos krypties doktorantė, dėsto Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro programoje Vilniuje ir Kaune.

Tačiau švietimo keliu Monika žygiavo ne visada: baigusi edukologijos bakalaurą, magistro studijoms ji visgi pasirinko politikos mokslus. Vis dėlto į politikos sritį nenėrė, o atvirkščiai – ši patirtis ir tapo tuo lūžiu, kuris padėjo galutinai apsispręsti, jog tikrasis jos kelias yra būtent švietimas.

Profesiniame kelyje netrūko aplinkkelių

Prieš tapdama lopšelio-darželio vadove, Monika pati ne vienerius metus dirbo mokykloje mokytoja ir klasės auklėtoja. Tokį jos profesinį pasirinkimą daugiausiai lėmė tai, kad jos vyresnė sesuo taip pat yra pedagogė. Turėdama pavyzdį šeimoje, ji jau devintoje klasėje, kai prasidėjo profiliavimas, gerai žinojo, kad bus mokytoja.

„Paauglystės tarpsnis, kupinas įvairių pamąstymų ir ieškojimų, visų pirma subrandino idėją stoti į filosofiją, tačiau vėliau suabejojau praktiniu to pritaikymu. Tuomet pradėjau galvoti apie etiką kaip praktinę filosofiją – taip ir pasirinkau pedagogiką. Be to, labai norėjau į Vilnių: šis studijų miestas žavėjo nuo pat vienuoliktos klasės, kai pradėjau važinėti pas sesę. Vilniuje viskas atrodė itin atraktyvu ir labai mane traukė“, – apie pasirinkimą sostinėje studijuoti edukologiją su etikos mokytojos kvalifikacija pasakoja iš Kauno kilusi M. Kelpšienė.

Tiesa, jos profesinio kelio pradžia nebuvo vienpusė ir tiesi – jame pasitaikė ir aplinkkelių: baigusi edukologijos bakalaurą, magistro studijoms ji pasirinko politikos mokslus. Studijų metu atliko praktiką Europos komisijos atstovybėje Lietuvoje.

„Rinktis politikos mokslus, matyt, patraukė tai, kad tuo metu ši specialybė buvo ant bangos – populiari, prestižinė, geidžiama. Atrodė, kad baigus šias studijas atsivers bet kurios durys. Visgi politikos mokslai tik dar labiau sustiprino mano norą tapti mokytoja.

Studijuodama politikos mokslus aiškiai supratau, kad tai nėra mano kelias. Visų pirma, nesu toks žmogus, kokio reikia politikos srityje. Esu labiau kūrybos žmogus, man svarbiau bendradarbiavimas, o ne kova ir savo autoriteto demonstravimas. Politikos mokslų studijų metu, atliekant praktiką, man buvo sunku įrodinėti savo pranašumą, o to reikėjo. Aš visgi lyderystę suprantu kaip keliavimą kartu, bendrą darbą, o ne būtinybę kažkam įrodinėti savo pranašumą. Štai tada ir įvyko didysis lūžis. Nenoriu perlipinėti per save, kad kažko pasiekčiau. Švietime man viskas gaunasi natūraliai – čia galiu būti pati savimi“, – sako lopšelio-darželio vadovė M. Kelpšienė.

Paklausta, ko šiandien reikia, kad universitetus pabaigę ir į mokyklą mokytojais atėję dirbti jauni žmonės liktų dirbti čia ilgus metus, ji sako, kad didžiąja dalimi tai priklauso nuo mokyklos vadovo: „Centrinė figūra lemia kone viską, kas vyksta mokykloje. Vadovas ne tik turi spręsti vadybinius klausimus, bet ir žinoti, kuo žmonės gyvena, kuo jie kvėpuoja, kas juos motyvuoja. Tikroji lyderystė yra tuomet, kai mes dirbame išvien, vienas kitą palaikydami ir padėdami vienas kitam judėti į priekį. Tad svarbiausia yra motyvavimas, išklausymas, kalbėjimasis. Deja, šiandien mes vis dar labai mažai kalbamės – į mokyklą atėjęs jaunas žmogus paliekamas vienas tvarkytis su iškylančiais iššūkiais ir biurokratiniais sunkumais“.

Reikėjo išsikovoti savo vietą po saule

Po politikos mokslų magistro, Monika grįžo į mokyklą dirbti etikos mokytoja ir klasių auklėtoja Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Ji mokykloje ne tik gerai jautėsi, bet jai ir puikiai sekėsi. Administracija Moniką palaikė ir nuolat skatino tobulėti – taip po kelerių sėkmingų darbo mokytoja metų ji pradėjo studijuoti švietimo vadybą ISM universitete. Ir nuo tada prasidėjo jos, kaip ugdymo įstaigos vadovės, kelias.

M. Kelpšienė iš savo patirties žino, koks svarbus jaunajam kolegai ne tik vadovų, bet ir kitų pedagogų palaikymas. Ji iki šiol puikiai mena dieną, kai pati buvo išvaryta iš mokytojų kambario: jauna mokytoja, užsukusi pasiimti dienyno, išgirdo replikas, jog neva neaišku, ko ji čia atėjo, nes mokiniams dienynai neišduodami.

„Išgirdus „eik iš čia“, reikėjo pastangų išsikovoti savo vietą po saule. O būtų visai kitaip, jei bendradarbiautume. Susidūrei su kliuviniu? Palauk, pasikalbėkime – tu įveiksi, tau pasiseks! Iš etikos pamokos, kuri yra šešta pamoka penktadienį, bėga dvyliktokai? Paskirsime tau mentorių, pasikalbėk, jis padės ieškoti reikiamų priemonių ir išeičių! Kai užklupus sunkumui sulauki kolegų palaikymo, tai ir paties garbės reikalas yra padėti kitiems, būti geru mokytoju ir geros mokyklos dalimi. Štai to ir reikia, kad mokyklai sektųsi, kad ji eitų į priekį. Deja, visuose lygmenyse to vis dar labai trūksta“, – prisipažįsta pašnekovė.

Užprogramuoja, kad sistema yra beviltiška

Monika apgailestauja, kad mes vis dar praeiname pro šalį ir net nesistengiame pamatyti kolegos, pasisveikinti ir paklausti, kaip jam sekasi, kuo jis gyvena, kokius klausimus sprendžia. Ir kai šiuo metu viešojoje erdvėje garsiai kalbama apie tai, kad mokytojų trūksta dėl to, kad yra per maži atlyginimai, Monika tuo abejoja: sunku ne dėl mažo darbo užmokesčio, o dėl mikroklimato mokyklose. Jaunas žmogus, atėjęs į nusistovėjusią sistemą, klimpsta toje pelkėje: aplink jis tik ir girdi, kad dokumentų pildymo daug, tėvai blogi, su vaikais susikalbėti neįmanoma…

„Kaip sakoma, pasakyk žmogui 365 kartus, kad jis yra kvailas, jis tokiu ir taps. Tai yra programavimas – mes patys pradedame tikėti, kad sistema tokia ir yra. Jaunas mokytojas nebeturi savo pasaulėvaizdžio, nebemato per savo prizmę. Jaunatviškas entuziazmas slopsta. Jis mato pasaulį per tų nusivylusių, pavargusių žmonių prizmę.

Mokytojas kasdien turi labai daug dirgiklių ir reikalavimų, visi iš jo kažko norisi ir tikisi, o kas jį palaiko? Kur yra tas jo ramybės uostas? Tėvai to reikalauja, švietimo skyriai ano, vadovai dar kito – kas pasisiūlys suremti pečius ir kartu visa tai atlaikyti? Savo pedagoginį kelią pradedančiam jaunam žmogui palaikymo ypač reikia“, – tvirtina M. Kelpšienė.

Pašnekovė dalijasi, kad didžiausia pamoka, kurią pati išmoko dirbdama lopšelio-darželio vadove, yra būtinybė aiškiai suformuluoti, įvardyti susitarimus bei taisykles ir jų laikytis. Anot jos, darniam kolektyvui svarbu įvardyti, kur link visi einame.

„Ugdymo įstaigose dažnai paslystama ties tuo, kad čia ateina dirbti jauni, labai teisingi žmonės. Jiems skauda, jei vyresniems kolegoms leidžiama daugiau, jei vieni turi didesnių privilegijų, o kiti jų neturi. Labai svarbu laikytis susitarimų ir juos taikyti visiems vienodai: mokėti įvardyti, pasidžiaugti, kai jis darbą atlieka gerai, paskatinti ir palaikyti, kai jam sekasi sunkiau. Gebėjimas susitarti ir susitarimų laikytis gelbėja ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime – tai tiesiog fantastiškai geras dalykas“, – sako Monika.

Kaip arklys bando pasivyti vežimą

M.Kelpšienė pasirinko tęsti mokslo kelią – pasirinko studijuoti edukologijos doktorantūrą, nes jai rūpi, kas vyksta švietime ir kur link einame, o ir darbas universitete su studentais buvo jos svajonė. Jai patinka dalintis praktika, sulaukti iš studentų grįžtamojo ryšio, su jais diskutuoti, dalintis idėjomis, o ir pačiai, ruošiantis ir skaitant paskaitas, augti bei tobulėti.

„Mano tikslas – pažinti šią profesiją iš esmės. Žodis neturi tokio svorio, kaip tai, kas yra parašyta, paskaičiuota, pamatuota ir įvertinta duomenimis. Man norisi ne kalbėti apie pokyčius, o juos daryti. Ir tai daryti turint svorį – žinias, kompetencijas, įgūdžius, praktiką. Man svarbu siekti stipraus kokybinio pokyčio švietime“, – teigia M. Kelpšienė.

Kokius pokyčius ji siekia įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo srityje? Pirmiausia – pedagogų kvalifikacija, jų branda. Anot Monikos, jei gerai veikiančioje sistemoje, kalbant metaforiškai, arklys tempia vežimą, tai ikimokykliniame važiuoja vežimas, ir arklys bando jį pasivyti. O taip neturėtų būti.

„Mažiems vaikams privalome užtikrinti tinkamą žinių, įgūdžių, kompetencijų bazę. Tai tas intensyviausias periodas, kai turime pastūmėti juos į mokslo kelią. Jei penkiametis ar šešiametis pradės nuobodžiauti ugdymo įstaigoje, tuomet jau nebe klausimas, kodėl penktokai ar šeštokai bėga iš pamokų.

Šiandien mes vejamės vežimą, o labai norisi, kad eitume bent jau koja kojon su sistema. Pedagogas yra šalia vaiko ir veda jį į priekį – vaikas ugdymo įstaigoje praleidžia kone 10 valandų per dieną, būtent čia jis auga, formuojasi. Tad itin svarbu, kad šalia vaiko būtų apsiskaitęs, žingeidus, plačios pasaulėžiūros žmogus, kuris ne tik uždegtų vaiką mokytis, bet ir paskatintų jį tyrinėti aplinką, atrasti pomėgius, save pažinti.  Liūdniausias vaizdas, kai matai atidirbti atėjusį pedagogą“, – prisipažįsta M. Kelpšienė.

Pedagoginės strategijos šeimoje neveikia

Atitrūkti nuo profesinių iššūkių, rutininių darbų bei kasdienybės rūpesčių M. Kelpšienei labiausiai padeda kelionės, vaikščiojimas, stovyklavimas gamtoje, stalo žaidimai. Kur bekeliautų, ji taip taip nepraleidžia progos apsilankyti muziejuose.

Tiesa, du vaikus auginančiai ir intensyviai dirbančiai Monikai laisvalaikio nelieka daug, tačiau, kaip ji sako, viskas priklauso nuo prioritetų Ji iki šiol puikiai prisimena savo disertacijos vadovės profesorės Onos Monkevičienės jai pasakytą frazę: „Visi mes turime 24 valandas, ir ką mes pasiekiame, priklauso nuo to, kaip mes tą laiką susiplanuojame“. Tuo vadovaudamasi, Monika visų pirma stipriai sumažino savo laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose ir medijose, kurie, anot jos, yra didžiausias laiko vagis.

Namuose ji sako išbandžiusi įvairias mokymo metodikas ir strategijas, kuriomis vadovaujasi darbe, bet juokiasi, kad asmeniniame gyvenime nei viena iš jų neveikia.

„Grįžti pavargęs po darbų, pabandai vieną strategiją, antrą, žiūri, kad neveikia, tad ir numoji ranka. Vienintelis dalykas, kuris dar veikia, tai yra susitarimų turėjimas – įgūdis, kurį įgijau studijų metu. Prieš bet ką darydami turime susitarimą, pavyzdžiui, prieš eidami pasivaikščioti po miestą su vaikais susitariame, kad galėsime nusipirkti vieną dalyką, ir tai pasikartojame šimtus kartų, tai suveikia.

Darbe su vaikais dirbti paprasčiau, nes juos kitaip priimame, yra kitas santykis, nuo pat pradžių susiformuoja kitoks kontaktas ir visai kitos ribos. Namuose su vaikais ribos ir galimybės daug platesnės, tad visos tos pedagoginės strategijos ir neveikia“, – šypteli M. Kelpšienė.

 

Skaitmeniniai įgūdžiai kaimo mokykloms

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija bendradarbiaudama kartu su Išlaužo pagrindine mokykla 2022 m. spalio 28 dieną dalyvavo projekto „Eu rural virtual classroom”  nuotoliniame susitikime su projekto partneriais – Estela Cántabra (Ispanija), Istituto Omnicomprensivo di Bobbio (Italija), Associació d’Iniciatives Rurals de Catalunya (Ispanija), Universidad De Deusto (Italija), Roscommon LEADER Partnership (Airija).

Susitikimo metu partnerinių šalių kaimo mokyklų mokytojams buvo pristatyta projekte vystoma virtuali platforma, kurios pagalba mokytojai ne tik galės interaktyviai vesti pamokas, semtis gerosios patirties iš kitų kaimo mokyklų Europoje, bet ir taikyti įvairias naujoves edukacijoje. Šios virtualios klasės pagalba mokytojai turės galimybę išbandyti dialoginį literatūros skaitymą suburiant (Dialogic Literary Gathering) kaip inovaciją savo anglų kalbos pamokose – mokiniai patys pagal susitarimą skaitytų literatūros kūrinius anglų kalba, kuriuos platformos pagalba galėtų aptarti su mokytojais tiek gyvai tiek nuotoliniu būdu. Taip pat vaikai galės plėtoti skaitmenizacijos įgūdžius ir įsitraukti į inovacijos plėtojimą. Tikimės, kad ši mokinius ir mokytojus sutelkianti edukacinė inovacija motyvuos vaikus skaityti daugiau.

Nors platforma dar tik pirmoje kūrimo stadijoje, joje numatyta įrengti forumą-agorą kaip bendravimo erdvę mokytojams. Joje bus galima rasti kitų kaimo mokyklų kontaktinę informaciją, bendrauti gyvai online, keistis vykdomais edukaciniais projektais ir inovacijų ugdyme plėtra. Taip pat planuojama įrengti virtualią duomenų saugyklą kur būtų galima išsaugoti pamokų planus, skaidres ir kitą naudingą informaciją.

 Platformoje bus įrengta virtualių klasių funkcija, kurios dėka mokytojai galės nuotoliu vesti pamokas ir kūrybines dirbtuves savo mokiniams. Naudojanti nuotolinės klasės funkcija mokytojai taip pat galės mokinius skirstyti į grupes ir dirbti su keliomis grupėmis vienu metu, kas yra ypač pravartu kaimo mokykloms stokojančioms mokytojų.

 Nuotolinio susitikimo metu dalyvavę kaimo mokyklų ekspertai susipažino su būsimos platformos idėja ir pateiks savo pasiūlymus dėl platformos tolimesnio vystymo. Tikimės, kad būtent šio unikalaus įrankio siūlomos naujovės prisidės prie inovacijų taikymo edukacijoje ir didesnio kaimo mokyklų bendradarbiavimo ateityje. Platformą planuojama išbandyti su mokyklomis jau 2023 metais. Daugiau informacijos  apie projekte vystomas gerąsias švietimo praktikas galite rasti čia. 

On October 28, 2022 Vytautas Magnus University, Academy of Education in cooperation with Išlaužo primary school participated in online meeting with  the partners of the „Eu rural virtual classroom” project – Estela Cántabra (Spain), Istituto Omnicomprensivo di Bobbio (Italy), Associació d’Iniciatives Rurals de Catalunya (Spain), Universidad Deusto, Roscommon LEADER Partnership (Ireland).

During the meeting, the virtual platform developed in the project was presented to the teachers of the rural schools in the partner countries. With the help of the platform the teachers not only can conduct lessons interactively, learn from the good experience of other rural schools in Europe, but also apply various innovations in the educational methodology. In this virtual classroom, teachers will be able to try Dialogic Literary Gathering as an innovation in their English lessons – students themselves will read literary works in English, which they could discuss with teachers both live and online with the help of the platform. Children can also develop reading skills and get involved in the development of innovation. We hope that this educational innovation, that brings students and teachers together, will motivate children to read more. Although the platform is still in the first stage of development, it is planned to install a communication space for teachers, a digital repository area, a sphere of joint educational projects and virtual classrooms where teachers would work in real time online. We hope that the innovations offered by this unique platform will contribute to greater cooperation between rural schools and the application of innovations in education. You can find more information about best educational practices here.

 

 

Atvertas VDU Pedagogų rengimo centras ir naujas Lietuvos švietimo istorijos puslapis

Lapkričio 7 d., pirmadienį, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), minėdamas Lietuvos universiteto šimtmetį, atidarė Pedagogų rengimo centrą – ir taip atvėrė naują Lietuvos švietimo istorijos puslapį.

„Prieš šimtą metų buvo įgyvendinta ilgai siekta lietuviško aukštojo mokslo idėja, o 2022-iais mes pagaliau įgyvendiname savo ilgametę svajonę – rengti naujosios kartos pedagogus. Ne vienerius metus VDU rodė lyderystę ugdymo krypties studijų srityse, mūsų universiteto pedagogikos studijos buvo įvertintos šalies ir tarptautinių ekspertų, o nuo šiol galėsime dar aukščiau kelti pedagogikos prestižą, kuris neįsivaizduojamas be kokybiškų studijų ir šiuolaikiškos bei modernios infrastruktūros“, – sako VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis.

Pedagogų rengimo centras įsikūręs erdvėse, įrengtose renovuojant ir modernizuojant universiteto turimą infrastruktūrą: įrengta per 100 darbo vietų ugdymo mokslų studijų programų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, padidintas auditorijų ir seminarams skirtų kambarių skaičius.

31 auditorijoje, kurioje vienu metu pastate galės studijuoti daugiau kaip 850 studentų, įdiegtos išmaniosios technologijos, kurios sudaro galimybę pilnai ir visapusiškai taikyti mišraus (tiesioginio ir nuotolinio) mokymo(si) galimybes, sukuria didesnes interaktyvumo galimybes.

Rekonstruota visa bibliotekos centrinė knygų saugykla, įrengtos modernios slankiojančios lentynos. Rekonstruota ir šalia esanti automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai, vidinis kiemelis, įrengtas teritorijos ir pastato apšvietimas. Išsaugoma vertingoji Kauno Naujamiesčio savybė – parametrinis gatvės apsodinimas medžiais.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė atkreipia dėmesį, kad keičiantis laikams kinta ir pačių pedagogų požiūris į studijas, mokymosi bei mokymo procesus.

Šiandien į universitetus atkeliauja Z kartos atstovai – tai studentai, kurie pasiryžę užkariauti pasaulį. Pasak kanclerės prof. dr. L. Kaminskienės, „Google“ kartos studentai nuolat ieško informacijos, domisi naujovėmis, technologijomis. Tad novatoriškų mąstytojų karta neatsiejama nuo modernios, šiuolaikiškos mokymosi erdvės.

„Universitete mes ir turime modeliuoti, kokia bus mūsų ateities visuomenė. Tai tikrai nelengvas uždavinys, kadangi mokytojas pirmiausia susiduria su kartų kaita, įvairių kartų atnešamais pokyčiais ir turi būti pasirengęs juos priimti. Šiandien svarbūs tokie gebėjimai kaip kūrybinis, kritinis mąstymas, inovatyvumas, žinojimas ir gebėjimas taikyti naujuosius ugdymo metodus, suvokti ir gebėti veikti novatoriškų mąstytojų eroje“, – sako prof. dr. L. Kaminskienė.

Renginio metu Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė įteikė ministerijos garbės ženklus VDU Švietimo akademijos profesorėms prof. dr. Alvyrai Galkienei ir prof. dr. Onai Monkevičienei. Prof. dr. A. Galkienei garbės ženklas skirtas už reikšmingą indėlį kuriant įtraukiojo ugdymo konceptualiuosius pagrindus ir įtvirtinant įtraukties idėjas Lietuvos švietimo sistemoje. Ji yra žinoma kaip įtraukiojo ugdymo tyrėja ir viena iš praktinio jo taikymo mūsų šalyje pradininkių. Prof. dr. O. Monkevičienei garbės ženklas skirtas už reikšmingą indėlį kuriant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo konceptualiąsias mokslines idėjas ir įtvirtinant jas Lietuvos švietimo sistemoje. Ji yra viena iš švietimo reformos pradininkių, dirbdama Pedagogikos institute kartu su habil. dr. Meile Lukšiene ir kitais darbuotojais, aktyviai įsitraukė į Lietuvos švietimo reformos darbus.

Taip pat įteikti Lietuvos universiteto šimtmečio medaliai, skirti už ilgametį darbą Vytauto Didžiojo universitete, reikšmingus mokslinius pasiekimus, aktyvią visuomeninę veiklą, universiteto vardo garsinimą. Medalius gavo VDU darbuotojai, partneriai.

 

 

 

VDU Švietimo akademijoje mokytojams vyko dirbtuvės „Gabių vaikų ugdymas: Izraelio patirtis“

Šią savaitę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune vyksta dirbtuvės „Gabių vaikų ugdymas: Izraelio patirtis“, skirtos bendrojo lavinimo mokytojams, besidomintiems gabių (didelį mokymosi potencialą turinčių) vaikų ugdymu.

Mokymus veda  tarptautinės Lietuvos-Izraelio gabių vaikų ugdymo programos „Gifted“ vadovė Dileta Tindžiulienė, Izraelio Haifos universiteto Švietimo fakulteto matematikos ir gabių vaikų ugdymo profesorė Roza Leikin, Izraelio  The Leo Baeck ugdymo centro viceprezidentė, gabių ir talentingų mokinių programos direktorė,  švietimo ministerijos gabių mokinių ugdymo skyriaus patarėja Daphna Haran, švietimo konsultantė ir darbuotojų ugdymo ekspertė dr. Inbal Shany.

 

Kaune duris atveria modernus Pedagogų rengimo centras

Lapkričio 7 d. Kaune duris iškilmingai atvers Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pedagogų rengimo centras (K. Donelaičio g. 52). Jis įsikūręs erdvėse, įrengtose renovuojant ir modernizuojant universiteto turimą infrastruktūrą: įrengta per 100 darbo vietų ugdymo mokslų studijų programų dėstytojams ir mokslo darbuotojams, padidintas auditorijų ir seminarams skirtų kambarių skaičius. 

Anot pastato architektų Vytauto Juškaičio ir Tomo Dimavičiaus, projekto metu atnaujinta fasado architektūrinė išraiška, pakeistas išplanavimas, atnaujinta infrastruktūra.

„1977 m.  architekto Alfredo Antano Jakučiūno projektuotas pastatas per daugiau kaip 40 metų buvo gerokai nusidėvėjęs savo apdaila, tačiau ne tūrine pastato kompozicija, proporcijomis ir konstrukcijomis.

Iš kitų mūsų projektuotų pastatų šis išsiskiria atsakomybe, kurią reikėjo prisiimti, rengiant  architekto Alfredo Antano Jakučiūno projektuoto pastato, projektą. Buvo didelė garbė, derinantis projekto sprendinius, apsilankyti Alfredo namuose ir išgirsti jo tvirtą ir argumentuotą nuomonę, dėl ko buvo pasirinkti teisingi projekto sprendiniai ir teisinga tolesnė projekto kryptis“, – sako architektas V. Juškaitis.

Anot architekto T. Dimavičiaus, pastato projekto sprendiniai išsiskiria dinamiška plokštumų kompozicija, būdinga šiuolaikinės modernios architektūros formavimo principams, kuo savo metu pasižymėjo modernioji laikinoji tarpukario Lietuvos sostinė Kaunas.

„Esamo pastato neutrali fasadų išraiška kompensuojama dinamiška langų bei aklinų sienų kompozicija, siekiant pagyvinti fasadų architektūrinę išraišką. Stambus plokštumų mastelis pastatui suteikia solidumo, o fasadas projektuotas taip, kad būtų atpažįstamas ir jungiantis pastato architektūrą su kitais VDU pastatais. Išskirtinė ir pati pastato vieta“, – teigia jis.

Rekonstruojant pastato erdves buvo atsižvelgta į patalpų funkciją pagal naujai numatomą mokslo paskirtį. Erdvės planuojamos taip, kad būtų patogios, šviesios, funkcionalios, pro langus atsivertų graži miesto panorama. Parinktos kokybiškos natūralios ir ilgai tarnausiančios apdailos medžiagos, tokios kaip stiklas, kvarcas, akmens masė. Vyraujančios spalvos – skirtingų atspalvių neutralios, žemiškos ir ramios, skatinančios susikaupimą, kartu ir lavinančios.

31 auditorijoje, kurioje vienu metu pastate galės studijuoti daugiau kaip 850 studentų, įdiegtos išmaniosios technologijos, kurios sudaro galimybę pilnai ir visapusiškai taikyti mišraus (tiesioginio ir nuotolinio) mokymo(si) galimybes, sukuria didesnes interaktyvumo galimybes.

Rekonstruota visa bibliotekos centrinė knygų saugykla, įrengtos modernios slankiojančios lentynos. Rekonstruota ir šalia esanti automobilių stovėjimo aikštelė, pėsčiųjų takai, vidinis kiemelis, įrengtas teritorijos ir pastato apšvietimas. Išsaugoma vertingoji Kauno Naujamiesčio savybė – parametrinis gatvės apsodinimas medžiais.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė atkreipia dėmesį, kad keičiantis laikams kinta ir pačių pedagogų požiūris į studijas, mokymosi bei mokymo procesus.

„Mokytojo profesijos bei studijų prestižas nėra atsiejamas nuo modernių, šiuolaikiškų mokymosi aplinkų. Naujos kartos mokytojai yra lyderiai, atsakingi už visuomenės raidą. Kai supranti šią atsakomybę, kitaip pradedi vertinti šios profesijos unikalumą. Naujos kartos mokytojas turi būti žingeidus, kūrybiškai bei sumaniai vedantis mokinius pažinimo keliu. Įsitraukimas į ekspertinę švietimo veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose Europos sąjungos šalyse ir institucijose, bendradarbiavimas su užsienio kolegomis, inovacijų diegimas ir lyderystė prisidedant prie jaunųjų pedagogų rengimo – tai tik dalis veiklų, kuriose šių profesijų atstovai itin laukiami“, – sako Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Moderniame VDU Pedagogų rengimo centre suformuotos erdvės studentų grupiniam, individualiam darbui. Kitais metais bus atvertos Švietimo pagalbos centras su Įtraukiojo ugdymo laboratorija ir multisensoriniu kambariu, Akių judesio sekimo laboratorija, Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorija, skirta tyrinėti technologijų ir dirbtinio intelekto panaudojimą ankstyvajame ugdyme .

Šiame pastate be VDU Švietimo akademijos taip pat yra įsikūręs Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Užsienio kalbų institutas.

VDU Švietimo akademija įkurta 2019 metų pradžioje, prie VDU prijungto Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) pagrindu.  Po integracijos duris atvėrusi VDU Švietimo akademija, didžiausias pedagogikos centras Lietuvoje, Kaune ir Vilniuje rengia mokytojus visiems švietimo lygmenims. Nuo pat integracijos pradžios VDU Švietimo akademija užsitarnavo lyderystę pedagogų rengimo srityje.