Konferencijoje „Moterų palikimas: mūsų kultūros paveldas“ –Ž. Kolevinskienė diskutavo apie Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimą

Spalio 24 d. Vilniaus universiteto mokslinės informacijos ir komunikacijos centre vyko tarptautinė konferencija „Moterų palikimas: mūsų kultūros paveldas“. Konferencijos tikslas – kalbėti apie moterų kultūrinį indėlį, įtraukti moterų kūrybinį paveldą į mokomąją medžiagą, pripažįstant moterų, kaip kultūros veikėjų, vaidmenį, atkurti jų kūrybos socialinę vertę. Konferencijoje mokslininkai iš Lietuvos, Ispanijos, Italijos, Škotijos, Airijos aktualizavo moterų indėlį 4 srityse: muzikos, literatūros, meno ir STEM.

Konferencijos pranešimų ir diskusijų klausė įvairių sričių mokytojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, studentai.

Konferenciją apibendrino ekspertų diskusija „Bendrojo ugdymo turinio atnaujinimas: Lietuvos atvejis“, kurioje dalyvavo VDU Švietimo akademijos docentė, Edukologijos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. ŽYDRONĖ KOLEVINSKIENĖ. Diskutuota, kokia apimtimi atnaujintame ugdymo turinyje reprezentuojamas moterų kūrybinis, mokslinis palikimas; ar dabartinei mokyklai aktuali lyčių pusiausvyra ugdymo turinyje.

Konferencijos ir diskusijos įrašas.

 

Belgų Karalių šeima lankėsi Vilniuje ir Pedagogų rengimo centre Kaune

Spalio 26 d. su karališku vizitu šią savaitę Lietuvoje viešintys Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi ir Vytauto Didžiojo universitete (VDU).

Trečiadienį pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Karalienė Matilda, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta ir VDU rektorius Juozas Augutis aplankė Vilniuje VDU Švietimo akademijoje įkurtą Ukrainos centrą, susitiko su jo darbuotojais ir lankytojais. Pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Karalienė Matilda apžiūrėjo ukrainiečių vaikų piešinių parodą, Ukrainos centro erdves, susipažino su ten vykdomomis edukacinėmis ir kultūrinėmis veiklomis.

D. Nausėdienė ir Karalienė Matilda apsilankymo metu bendravo su centro lankytojais – nuo karo Ukrainoje pabėgusiomis moterimis ir vaikais, domėjosi jų emocine būsena ir gyvenimu bei užimtumu Lietuvoje. Pokalbyje su ukrainietėmis pirmoji ponia ir Karalienė išklausė jų išgyvenimus bėgant nuo karo ir integracijos svečioje šalyje patirtis. Per vizitą VDU Ukrainos centre pirmoji ponia ir Karalienė taip pat stebėjo specialų ukrainiečių vaikų muzikos pasirodymą, kuriame vaikai pademonstravo savo talentus.

Po pietų karališkoji šeima atvyko į Kauną. Istorinėje Prezidentūroje Kaune Europos Parlamento narys bei VDU profesorius Liudas Mažylis Belgijos monarchams pristatė Lietuvos Tarybos nutarimą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, pasirašyto 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje, originalą. Jis taip pat pristatė vėliau sekusią skaudžią Lietuvos istorinę patirtį atėjus sovietinei okupacijai, pasakojo apie signatarų ir kitų Lietuvos piliečių tremtis.

Belgijos karalius Pilypas ir karalienė Matilda lankėsi ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorate – čia susitiko su VDU vadovybe bei pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartį su Namur universiteto rektore Prof. Dr. Annick Castiaux.

Karališkoji šeima taip pat apžiūrėjo renovuotame VDU Pedagogų rengimo centre eksponuojamą parodą „5X5®“ – „Stories of Design Innovation: from Kortrijk to Kaunas“, kurioje galima susipažinti su 5 Belgijos ir 5 Lietuvos dizaino istorijomis.

Kartu su karališkąja šeima į Lietuvą atvyko ir didelė Belgijos delegacija, kurią sudaro verslo ir akademinės bendruomenės atstovai, tarp jų – 9 įvairių Belgijos universitetų bei institutų rektoriai ir prezidentai.

Belgijos karalius Pilypas su sutuoktine į Lietuvą atvyko prezidento Gitano Nausėdos kvietimu, minint Lietuvos ir Belgijos Karalystės santykių užmezgimo šimtmetį.

 

 

VDU bendradarbiaus su Tarptautine migracijos organizacija

Spalio 24 d. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė memorandumą dėl glaudesnio bendradarbiavimo švietimo srityje su Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuru (IOM Lietuva), atstovaujamu vadovo Eitvydo Bingelio.

„Lietuvos švietimo sistema pirmą kartą susidūrė su tokia situacija, kai per trumpą laiką reikia į ugdymo procesą įtraukti daug kitakalbių moksleivių, o pedagogams tenka dirbti su skirtingoms kultūrinėms ir kalbinėms grupėmis priklausantiems vaikams. Tad mūsų tikslas pasitelkiant tyrimus, mokslines žinias ir duomenis atliepti pedagogų lūkesčius“, – kalbėjo VDU rektorius prof.  J. Augutis.

Prasidėjus karui Ukrainoje į Lietuvą atvyko daugiau nei 24 tūkst. nepilnamečių, iš jų 7461 vaikas iki 6 metų ir 16 775 tūkst. vaikų nuo 7 iki 17 metų.

„Į Lietuvą iš Ukrainos atvyko daug vaikų, jie turi būti įtraukti į Lietuvos švietimo sistemą, atitinkamai tam reikia pasiruošusių pedagogų, kurie galėtų dirbti daugiakultūrėje aplinkoje. Tikimės, kad bendradarbiaujant su VDU mums pavyks parengti mokytojams naudingą medžiagą, kuri palengvins jų darbą“, – teigė IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad 88 proc. pedagogų Lietuvoje neturėjo darbo su migrantais patirties, o viena iš aktualiausių problemų – kalbos barjeras. Tuo tarpu šiuo metu  jau apie 15 proc. atvykusių ukrainiečių vaikų gali mokytis gimtąja kalba, o iš daugiau nei 2000 atvykusių ugdymo specialistų apie 400 jau dirba Lietuvos švietimo sistemoje.

VDU ir IOM Lietuva kartu atlieka tyrimą, susijusį su ukrainiečių šeimų įtrauktimi Lietuvoje, jų lūkesčiais ir socialine – emocine būsena. Be to, planuojama organizuoti bendrus seminarus, praktinius užsiėmimus ir konferencijas pedagogams dirbantiems su vaikais ir jaunuoliais iš Ukrainos.

Rugsėjo mėnesį VDU ir IOM Lietuva organizavo bendrą konferenciją skirtą švietimo specialistams.

VDU Švietimo akademijoje „Jaunojo pedagogo klubo“ moksleiviai klausėsi paskaitų apie kūrybiškumo paslaptis ir įkvepiantį mokytoją

Spalio 18 d., VDU Švietimo akademijoje Kaune lankėsi „Jaunojo pedagogo klubo“ moksleiviai. 9-12 klasių moksleiviai klausėsi VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojos, doc. dr. Ilonos Tandzegolskienės paskaitos „Kūrybiškumo paslaptis: kūrybišku tampama arba gimstama?“, švietimo vadybos magistrantūros absolventė, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Deimantė Jankūnaitė pasidalino patirtimi kaip tapti įkvepiančiu mokytoju.

Šių metų pradžioje Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono švietimo centras, bendradarbiaudamas su VDU Švietimo akademija, įsteigė 9-12 klasių moksleiviams „Jaunojo pedagogo klubą“, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų moksleivių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija.

Kiekvieną mėnesį moksleiviai dalyvauja edukacinėse veiklose skirtingose universiteto auditorijose, pavasarį lankėsi VDU Botanikos sode, VDU Teatre, klausosi VDU Švietimo akademijos dėstytojų paskaitų, susipažįsta su studentais.

 

Pamokos už mokyklos ribų: ko vaikus moko netradicinė aplinka?

Mokymasis už mokyklos ribų – pasirenkant įvairius žygių maršrutus, greta įdomių miesto statinių, parke, prie vandens telkinių, urbanistinėse vietose, muziejuose ar mokslo centruose – neabejotinai praturtina vaikų žinias ir skatina juos mokytis atrandant. Kad ir kokia tai bebūtų erdvė, mokymo(si) tikslas pakeitus aplinką išlieka tas pats: tyrinėti, eksperimentuoti, savarankiškai ieškoti atsakymų ir mokytis iš patirties. Tai sparčiai populiarėja visame pasaulyje, tačiau vis dar vangiai taikoma praktikoje mūsų šalies mokyklose – kodėl?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja, docentė Ilona Tandzegolskienė, vadovaujanti kvalifikacijos tobulinimo programai „Mokymasis už mokyklos ribų: tikslai, patirtys ir grįžtamasis ryšys“ sako, kad, kaip rodo tyrimai, didžia dalimi mūsų pedagogai planuoja pamokas už mokyklos ribų, tačiau tam skiria vos nuo vienos valandos iki keturių valandų vienai klasei per mėnesį. To akivaizdžiai negana.

Daro mokymąsi įtraukiantį ir inovatyvų

I. Tandzegolskienė neabejoja mokymosi už mokyklos ribų nauda ir verte: mokymasis už mokyklos ribų ne tik suteikia žinių, bet ir lavina bendrąsias kompetencijas, t.y. skatina bendradarbiavimą tarp grupės narių, komandos formavimą, savęs ir kito pažinimą, lavina kūrybiškumą, formuoja socialinius ir emocinius įgūdžius.

„Vokietijoje itin aktualus mokymasis įvairiose urbanistinėse vietose. Tokiuose miestuose kaip Duisburgas ar Dortmundas, kur yra senųjų gamyklų, jos nekeičiamos – galima eiti į šias gamyklas kaip autentiškas vietas su mokiniais ir kalbėtis apie anglies kasybos laikmetį bei analizuoti gamyklą kaip paveldo ar kaip ekosistemos objektą. Išėjimas mokytis aplankant urbanistinius statinius, nacionalinius ar regioninius parkus arba vandens telkinius daro mokymąsi inovatyvų, mat čia, patiriant atradimų džiaugsmus, mokomasi iš aplinkos“, – pasakoja I. Tandzegolskienė.

Pasak jos, vienas iš įdomesnių objektų Lietuvoje, kuris gali suteikti mokiniams įvairialypio pažinimo, yra Visagino miestas ir Ignalinos atominė elektrinė. Apsilankius čia, su vaikais galima kalbėtis apie atominę energetiką – kodėl Lietuvai buvo svarbi atominė elektrinė, kokios strategijos laikytasi, kodėl ir kaip ji uždaryta. Taip pat kalbėti apie miesto virsmą iš atominio miesto į kultūrinį miestą, kuriame šiandien apstu turistus traukiančių vietų ir objektų.

„Tai satelitinis miestas, pastatytas greta atominės elektrinės, kuriame nėra nė vieno privataus vieno ar dviejų aukšto namų – vien daugiaaukščiai blokiniai namai. Tai puiki proga su mokiniais kalbėtis apie tokio miesto statymo koncepciją ir kas yra būdinga miestams, didmiesčiams. Taip pat įdomi atominės elektrinės uždarymo strategija: uždarymo etapai ir vykdomi darbai, giluminio atliekyno projektas ir pan. Kalbant apie Visaginą, aktuali tema – įvairių kultūrų sankirta, nes į šį miestą atvyko gyventi Sovietų Sąjungos respublikos žmonės iš įvairių šalies kampelių, tad čia galime sutikti ir ukrainietį, ir baltarusį, ir armėną – miesto identitetas nevienalytis“, – pasakoja I. Tandzegolskienė.

Mokymasis už mokyklos ribų įtraukus tuo, kad suteikia daugiau įsimintinų ir smalsumą sužadinančių mokymosi patirčių – galima liesti, girdėti, užuosti, matyti. Tokį mokymąsi lydi nuotykis ir rizika, susidomėjimas ir motyvacija, nauji iššūkiai ir tyrinėjimo džiaugsmas.

 

Stabdo įvairios kliūtys

 

Mokyklose, planuojant mokymąsi už mokyklos ribų ir rengiant scenarijus, gali būti orientuojamasi į anglosaksiškąją arba skandinaviškąją ugdymo kryptį. Anglosaksiškoji tradicija yra labiau siejama su neformaliuoju  ugdymu netgi nuotykiu, kai vykstama į muziejų, aplinkosauginius objektus, mokslo slėnius ir pan.

Tuo tarpu skandinaviškoji glaudžiai susijusi su formaliuoju ugdymu ir dažniausiai įgyvendinama kaip formaliojo ugdymo dalis – šiuo atveju mokymasis vykdomas gamtoje ar kultūrine ar istorine prasme reikšmingoje vietoje, arba gali vykti ir mokyklos teritorijoje, pavyzdžiui, lauko darže.

„Negalima nuneigti kliūčių, kurios atsiranda planuojant mokymąsi už mokyklos ribų – tai mokymosi vietos tinkamumas, atitinkamo ugdymo turinio parengimas, laiko planavimas, priemonių ir išteklių parinkimas, veiklos etapų grupavimas.

Jei planuojamos veiklos toliau nuo švietimo įstaigos, greta mokymosi išteklių bei vietos parinkimo, atsiranda transporto išlaidų ir laiko sąnaudų aspektas. Taip pat būtina sąlyga – tai dialogas su neformaliojo ugdymo programų rengėjais ir tarp kolegų, siekiant užtikrinti tarpdiscipliniškumą, kas prisideda prie mokinio emocinės raiškos, asmeninio augimo ir fizinio aktyvumo vystymo“, – sako I. Tandzegolskienė, plačiau šią temą pristatysianti spalio 13–14 d. Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos ir VDU Švietimo akademijos organizuojamoje VI-ojoje Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) konferencijoje „Švietimo praktika ir tyrimai turbulentiniame pasaulyje“.

Konferencija vyks VDU Kaune. Daugiau informacijos. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

VDU Švietimo akademijoje Europos tarptautinės tėvų organizacijos vadovė ir tyrėja dr. E. Salamon skaitys paskaitas

2022 m. spalio 10-13 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimosi instituto kvietimu lankosi Dr. Eszter Salamon, Europos tėvų asociacijos vadovė.

Dr. Eszter Salamon yra EU ekspertė, dirbanti pastaruosius 15 metų visos Europos ir tarptautiniu lygmeniu kaip tarptautinės tėvų organizacijos vadovė ir tyrėja tėvų bei pozityviosios tėvystės srityje, būdama Europos tėvų asociacijos prezidente, o nuo 2018 m.  „Parents International“ v ykdomaja direktore nepriklausomoje tarptautinėje Europos tėvų asociacijos NVO.

Dr. Eszter Salamon moksliniai interesai yra susiję su vaiko ir šeimos gerove: vaiko teisių kilme ir reikšme, pozityviąja tėvyste, įtrauktimi, universaliu dizainu. Būnant nepriklausomos tarptautinės organizacijos vadove, jai pavyksta atskleisti ir padėti įgyvendinti tikruosius tėvų lūkesčius, poreikius ir norus. Dr.Eszter Salamon dirba su tarptautinę patirtį turinčia komanda, kurios dėka gali pateikti sėkmės pavyzdžius iš įvairių šalių ir, tai realizuoja daugelyje susijusių projektų.

Dr. Eszter Salamon susitiks su Švietimo akademijos vadovais ir programų dėstytojais, skaitys paskaitas studijų programos Įtraukaus ugdymo ir socioedukacinių industrijų magistrantams, partneriams ir studentams.

Paskaitų programa ir prisijungimo informacija. 

 

Prezidentūroje įvyko ugdymo mokslų studijų krypties atstovų susitikimas

Tarptautinės mokytojų dienos proga, Spalio 7 dieną Prezidentūroje vyko ugdymo mokslų studijų krypties atstovų susitikimas.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjai kartu su partneriais iš Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto bei Vilniaus kolegijos diskutavo apie pedagogų motyvaciją ir karjeros galimybes.

Šventinį  renginį pradėjo ir sveikinimo žodžius tarė Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos patarėja Vilma Bačkiūtė, Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Komunikacijos prorektorė Vilma Bijeikienė, Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė.

Susitikime dalyvavo: Rokas Bandžiukas, VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: STEAM II kurso studentas, Herojus mokyklos matematikos mokytojas, Fausta Bagdonaitė, VDU Švietimo akademijos absolventė, Vitlio licėjaus pradinių klasių mokytoja, Kristina Petrošienė, VU profesines studijas pedagogika baigusi, Pažinimo medžio mokyklos mokytoja, Evaldas Mankevičius, Vilniaus universiteto lietuvių filologijos absolventas, gretutines studijas baigęs, lietuvių kalbos mokytojas, Ignas Gaina, Vilniaus kolegijos pradinio ugdymo pedagogikos absolventas, neformaliojo ugdymo įstaigos „Miškinčiai“ vadovas, Vilma Grigienė, Vilniaus kolegijos Vaikystės pedagogikos absolventė, darželio „Namelis medyje“ pedagogė.

Muzikinius kūrinius atliko VDU Švietimo akademijos mokomojo dalyko pedagogikos: muzikos pedagogikos I kurso studentė Morta Čepaitė, Vilniaus kolegijos studentės.
Susitikime aptartas ypatingas mokytojų vaidmuo ir būtinas kokybiškas būsimųjų pedagogų pasiruošimas ugdyti šalies jaunąją kartą dinamiškai besikeičiančioje aplinkoje.
Pasak diskusijos dalyvių, šiomis dienomis ugdymo procese mokytojai turi koncentruotis ne tik į dalykų mokymą, bet ir į vertybinių ugdymą, vaikams svarbias temas ir ateities kompetencijas.

 

 

Latvijoje VDU ŠA mokslininkai dalyvavo mokymuose

Rugsėjo 29–spalio 2 dienomis Liepojoje, Latvijoje įvyko Erasmus+ projekto „PERSONA“ (Pagalbos mokytojams, susiduriantiems su nuotolinio ugdymo sunkumais, metodų plėtra) Nr.2020-1-LV01-KA226-SCH-094599) mokymai – hachatonas, skirtas projekto metu rengiamos mokytojų atsparumo stresui programos testavimui.

Projekto partnerių parengtas priemones testavo mokymų dalyviai – projekto komandų nariai bei dalyviai-partneriai iš Slovakijos, Latvijos ir Lietuvos mokyklų. Hachatone dalyvavo mokyklų mokytojai, psichologai, psichologinės pagalbos tarnybų atstovai, bendradarbiaujantys bei teikiantys paslaugas mokyklomis.

Projekto koordinatoriaus – Latvijos universiteto atstovės – doc.dr. Ilze Briška, prof.dr. Guna Svence pristatė pagalbos mokytojams programą. Mokymų dalyviai ne tik susipažino su programa, bet ir aktyviai dalyvavo mokytojų atsparumo stiprinimo veiklose – dėmesingumo (angl. mindfulness), juoko terapijos, streso valdymo, psicho-emocinės sveikatos stiprinimo metodų, pozityvaus dėmesingumo sesijose. Dalyviai nacionalinėse grupėse išanalizavo internetinės medžiagos turinį ir formą, įvertino jau nuveiktus darbus ir plėtojo naujas idėjas, dalijosi įžvalgomis ir apibendrino pasiūlymus dėl programos užbaigimo visose trijose šalyse.

Projekto komandos aktyviai aptarė naują projekto etapą, kurio metu bus rengiamos mokytojų supervizijų sesijos, dalyvaujant treneriams bei sertifikuotam supervizoriui. Projekto antrame etape Lietuvoje mokymai vyks Švenčionių ir Šakių raj. mokyklų mokytojams. Projekto metu bus rengiama mokytojų atsparumo tolesnio mokymo programa ir e-knyga.

Projekto koordinatorius – Latvijos universitetas.

Partneriai – VDU Švietimo akademija ir Slovakijos PanEuropean University.

Projekto vadovas PanEuropean – prof. dr. Eva Gaidosova.

Projekto vadovas VDU – prof. dr. Ala Petrulytė

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2021 03 – 2023 03.

Daugiau informacijos apie projektą.

 

Universitete lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė

Spalio 4 d. VDU lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė (ŠMSM) Jurgita Šiugždinienė. Čia ji susitiko su universiteto vadovais ir bendruomene, VDU Švietimo akademijoje aptarė pedagogų rengimo klausimus.

Susitikimo metu ministrė kalbėjo apie švietimo perspektyvas pradedant bendruoju ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu bei mokymosi visą gyvenimą užtikrinimu. Buvo pristatytos naujai patvirtintos bendrojo ugdymo programos ir bendrojo ugdymo tikslai, taip pat iškelti aukštojo mokslo studijų kokybės klausimai.

Ministrė J. Šiugždinienė teigė sieksianti, kad vyktų glaudesnis ŠMSM, Užsienio reikalų ministerijos bei Migracijos departamento bendradarbiavimas vykdant konsulinių paslaugų reformą, nuo kurios priklauso ir talentų iš užsienio pritraukimo galimybės.

Vėliau ministrė lankėsi VDU Švietimo akademijoje, kur pasidžiaugė VDU vykdomomis inovacijomis pedagogų rengimo procese.

 

 

V. Jurgilė: „Tapusi dėstytoja ir dirbdama universitete esu laiminga, kad galiu prisidėti prie tų, kurie mokys vaikus“

Mokytojų stygius Lietuvoje pasiekė dramatišką lygį: mokytojų trūksta kone kiekvienoje mokykloje, įvairiose srityse, tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose. Kritiškai trūksta fizikos, chemijos, matematikos, taip pat – ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo mokytojų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lektorė dr. Vaida Jurgilė sako, kad viena to priežasčių yra tai, kad jauni žmonės prisibijo mokytojo darbo ir yra įtikėję, jog tai labai varginantis ir neįdomus, gal net nuobodus darbas. Visgi ji įsitikinusi: jeigu žmogus abejoja dėl šios profesijos ir yra linkęs vadovautis stereotipais bei kitų peršama nuomone apie mokytojo darbą, jis ir neturėtų rinktis šios specialybės.

 

Reikalingos tam tikros prigimtinės savybės

V. Jurgilės įsitikinimu, mokytojo profesija skirta būtent tiems, kurie nebijo klysti, atpažinę savo klaidas mokosi iš jų, siekia užsibrėžtų tikslų, yra atsakingi, tolerantiški, savimi pasitikintys bei laisvi asmenys. Todėl žmogaus, svarstančio apie pedagogikos studijas, motyvacija galėtų būti susijusi su noru būti naujos kartos mokytoju lyderiu, atsakingu už visuomenės raidą.

„Skatinčiau rinktis mokytojo kelią tuos, kurie vertina šias atsakomybes bei supranta, kad mokytojo profesija yra labai atsakingas darbas, kuriam yra reikalingos tam tikros prigimtinės savybės“, – sako V. Jurgilė, pati įgijusi edukologijos bakalaurą ir mokytojo kvalifikacinį laipsnį studijų programoje „Karjera ir profesinis konsultavimas“.

Noras pačiai tapti mokytoja V. Jurgilei užgimė tik įžengus į mokyklą – nuo tada ji įsivaizdavo, kad visad dirbs su mažais vaikais. Visgi vėliau pasirinko kitą kelią, kuris atvedė į VDU Švietimo akademiją, kur ji moko savo mokinius, bet ne mažus vaikus, o studentus.

„Mokytojo profesija, ko gero, yra viena atsakingiausių. Mokytojo darbas man nuo pat vaikystės kėlė pačias geriausias emocijas – atrodė kaip tobula profesija. Mūsų šeimoje ši profesija buvo ir yra labai gerbiama, nes mokytojo darbas susideda iš kelių svarbių dedamųjų: mokytojas yra nuolatos besimokantis ir ieškantis naujovių, gebantis ir norintis pažinti, turintis aiškius tikslus bei siekius žmogus“, – vardija V. Jurgilė.

Taigi baigdama mokyklą pašnekovė jau žinojo, jog norėtų dirbti švietimo srityje, tad ją visų pirma patraukė edukologijos studijos. O studijuodama ji suprato norinti konkretaus pedagoginio išsilavinimo – mokytojo kvalifikacijos, tad studijuodama lygiagrečiai pasirinko pedagogikos studijas.

„Tapusi dėstytoja ir dirbdama universitete esu laiminga, kad galiu prisidėti prie tų, kurie mokys vaikus. Dirbant su studentais visada stengiuosi juos motyvuoti bei kurti tokią mokymosi aplinką, kurioje visi jaustųsi patogiai, stengtųsi išsakyti savo nuomonę, kelti diskusinius klausimus bei siektų būti lyderiais. Juk tik geras mokytojas gali užauginti visavertę asmenybę“, – įsitikinusi V. Jurgilė, šiuo metu daugiausiai dirbanti su magistrantūros studijų studentais, tačiau nemažai paskaitų skaitanti ir bakalauro studentams.

Anot jos, kiekviena karta turi savas vertybes, charakterį ir požiūrį į pasaulį. Kiekvieną jų suformuoja ne tik šeima, bet ir saviti politiniai, kultūriniai ir socialiniai įvykiai: „Pameluočiau, jeigu pasakyčiau, kad tai nekelia iššūkių. Tačiau, nepaisant skirtumo, turime nemažai bendrų dalykų, todėl esame tolerantiški vieni kitiems ir gerbiame vienas kitą“.

 

Laisva asmenybė, prisitaikanti prie besikeičiančio pasaulio

 Paklausta, kuo mokytojo profesija jai atrodo patraukli asmeniškai, V. Jurgilė pripažįsta šioje profesijoje randanti tai, kas jai svarbu: kultūringą atmosferą, įvairovę, naujoves, kūrybiškumą, tarpdiscipliniškumą. Svarbu ir tai, kad ši profesija suteikia puikias galimybes, pradedant nuo galimybės kelti kvalifikaciją užsienyje iki bendradarbiavimo ir patirties dalinimosi su akademine bendruomene iš viso pasaulio.

Tad kodėl gi dalis jaunimo galvoja, kad mokytojo darbas yra itin varginantis, nuobodus, o galbūt – ir neperspektyvus?

„Aš su tuo nesutikčiau. Netgi sakyčiau atvirkščiai – mokytojo darbas yra labai įdomus, – pabrėžia V. Jurgilė. – Tu nuolat turi megzti santykius, turi sekti naujoves. Jaunas žmogus, kuris tikrai domisi ir nori tapti mokytoju, pastebi, kad šiai profesijai yra skiriamas dėmesys, kuriamos aplinkos, kuriose galėtų augti savimi pasitikintys, nebijantys iššūkių, kompetentingi mokytojai“.

VDU Švietimo akademija, kuri rengia jaunuosius pedagogus, pasižymi inovatyviu požiūriu į mokytojų rengimą – čia studijuodami būsimieji mokytojai įgyja ne tik tvirtas savo pasirinkto dalyko, bet ir tarpdisciplininių žinių: „Mokytojo darbo aš pati asmeniškai net neįsivaizduočiau be tarpdiscipliniškumo dirbant su vaikais ar siekiant efektyviai kartu su jais spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius. Turbūt didžiausias mūsų tikslas yra parengti savimi pasitikintį, kompetentingą, inovatyvų mokytoją, todėl pas mus yra galimybės kiekvienam įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti kūrybiškumo, verslumo ir kitus gebėjimus, o tai yra sąlygos formuotis laisvai asmenybei, gebančiai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio“.

 

Kiekviena pamoka tampa vis nauju atradimu

 

Anot pašnekovės, mokytojo darbe tarsi dingsta nusistovėjimas, įsišaknijusios taisyklės ir normos. Turbūt būtų neteisinga mokytojui nuolatos būti tokiam pačiam arba nuolatos naudoti tuos pačius mokymo metodus, todėl kiekviena pamoka nepriklausomai nuo to, kiek metų kalbi mokiniams apie daugybą ar dalybą, tampa vis nauju atradimu.

„Kasdien ieškai vis naujų būdų sudominti mokinius, įkvėpti juos. Apskritai mokytojo profesija reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Neužtenka būti geru savo dalyko žinovu, reikia mokėti pateikti informaciją, naudotis technologijomis, būti tarptautišku, nuolat sekti pasaulio įvykius, turėti savo nuomonę aktualiais globaliais klausimais. Kaip yra sakoma, kad mokytojas ne profesija, o gyvenimo būdas.

Rengiant mokytojus, anot pašnekovės, didelis dėmesys turi būti skiriamas jo visapusiškam ir įvairialypiam išsilavinimui, kiekvieno studento savirealizacijai, suteikiamos galimybės įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti įvairius gebėjimus praktinėse laboratorijose.

V. Jurgilė su kolegomis

 

Universitete įgyjamų žinių neužtenka visam gyvenimui

 

VDU studentams siūlomos stažuotės arba praktikos užsienyje, kurių metu jie gali įsitraukti į švietimo veiklas įvairiose Europos sąjungos šalyse ir institucijose, bendradarbiauti su užsienio kolegomis – visa tai prideda prie būsimų mokytojų skatinimo studijų metu.

„Gretutinės pedagogikos studijos išskirtinės tuo, kad jas galima pasirinkti jau pirmame kurse, šalia savo pagrindinės studijų programos. Šios programos tikslas yra suteikti svarbiausias pedagoginei veiklai reikalingas žinias ir išugdyti gebėjimus, įgalinančius taikyti įgytas žinias pedagoginėje ar švietimo veiklose. Tarkime, studentas studijuoja istoriją, tai tikrai neretai renkasi gretutines pedagogikos studijas ir šalia istorijos bakalauro laipsnio įgyja mokytojo kvalifikaciją“, – pasakoja V. Jurgilė.

Šios studijos yra labai patrauklios studentams, nes jos taip pat yra inovatyvios. Jų metu yra perteikiamos stipriausios edukologijos mokslo krypties mokslininkų patirtys, inovatyvūs mokymo(si) metodai. Juk naujos kartos mokytojas turi būti žingeidus, kūrybiškas bei sumanus, todėl siekiama, kad studentai įsitrauktų į įvairias švietimo veiklas.

Viena iš V. Jurgilės mokslinių tyrimų sričių yra mokymasis visą gyvenimą. Anot jos, savaime aišku, kad žinių, įgūdžių, mokymo(si) metodų, įgyjamų universitete, neužtenka visam gyvenimui.

„Mokymas(is) suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, naujų technologijų, nuolat atsirandančių pokyčių. Taigi šiame besikeičiančiame pasaulyje svarbiausia tampa naujausia informacija, žinios ir įgūdžiai. Mokytojo mokymas(is) turi būti suderintas su nacionalinės kultūros ypatybėmis ir visuomenės socialinėms reikmėmis. Tai reiškia, kad pamatytas spektaklis, diskusija su pažįstamu, su mokytoju, su draugu ar tėvais taip pat prisideda prie mokymosi visą gyvenimą principo“, – akcentuoja pašnekovė.