Tapk ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogu vienai dienai!

Sausio 6 d., vasario 13 d. ir vasario 14, 24, kovo 3, 10 dienomis VDU Švietimo akademija kviečia 11-12 klasių moksleivius tapti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogu vienai dienai ir iš arti pamatyti inovatyvios mokyklos gyvenimą ir užkulisius.

Moksleiviai susipažins su inovatyviais vaikų darželiais, mokyklomis, jų vadovais ir pedagogų bendruomene, galimybe „pasimatuoti“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio pedagogo profesiją, stebėti darželyje vykstantį gyvenimą, išgirs atsakymus į visus klausimus apie ikimokyklinės ir priešmokyklinės ugdymo pedagogikos bakalauro studijų programą VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.

VDU Švietimo akademijos dėstytojai, edukologai – ne tik mokslininkai, tyrėjai, bet ir vadovauja vaikų darželiams, mokykloms. Tad moksleiviams unikali galimybė iš arčiau susipažinti su dėstytojais, pedagogų bendruomene, vaikais.

Daugiau informacijos:

Kviečiame registruotis

VDU Švietimo akademijos bibliotekai Vilniuje buvo suteiktas Meilės Lukšienės vardas

Gruodžio 15 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos bibliotekai Vilniuje buvo suteiktas Meilės Lukšienės vardas.

2023 metais bus minimos mokslininkės, švietimo reformos iniciatorės, apdovanotos UNESCO Jano Komenijaus medaliu, Meilės Lukšienės 110-osios gimimo metinės.

Renginyje dalyvavo Meilės Lukšienės dukra, kultūros istorikė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė Ingė Lukšaitė, prof. dr. Marijona Barkauskaitė, muzikinį kūrinį dovanojo VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“.

Ukrainiečių pabėgėlių mokinių potencialo atskleidimas Lietuvos mokyklose: iššūkiai ir galimybės atviresnei visuomenei

Nuo karo pabėgusių ukrainiečių mokinių integracija į Lietuvos mokyklas yra labai didelis iššūkis, todėl vis aktualesnis tampa klausimas, kaip veiksmingai įtraukti atvykusius į šalies visuomenę ir švietimo sistemą. Nepaisant Lietuvos pastangų gerinti švietimo prieinamumą karo pabėgėliams, daugelis sutinka, kad dabartinė sistema turi būti tobulinama siekiant pilnai patenkinti jų poreikius.

Tarptautinė migracijos organizacija Lietuvoje (IOM Lietuva) neseniai surengė du seminarus mokytojams, kuriuose dėstė profesorė dr. Giedrė Kvieskienė iš Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva) ir dr. Snežana Obradović-Ratković iš Brocko universiteto (Kanada). Šiuose seminaruose mokytojai turėjo galimybę susipažinti su naujausiais migracijos keliamais iššūkiais mokykloms, bei įgyti įgūdžių ir žinių, reikalingų veiksmingai padėti ukrainiečiams mokiniams įsitraukti į Lietuvos mokyklas.

Iššūkiai ir galimybės

Ekspertai paminėjo keletą dažniausiai pasitaikančių iššūkių su kuriomis susiduria pedagogai, mokyklos ir patys pabėgėliai, tai:

kalbos barjeras;
skirtingos ugdymo programos;
socializacijos galimybė;
pedagogų pasiruošimas;

IOM Lietuva ir Vytauto Didžiojo universitetas atliko tyrimą „Ukrainiečių šeimų integracijos iššūkiai, lūkesčiai, socialinė – emocinė savijauta“. Vykdytas tyrimas atskleidė, kad mokydamiesi lietuvių kalbos net 53,3 % besimokančiųjų skundžiasi dėl sudėtingos gramatikos ir žodyno, o net 33,3 % Ukrainos moksleivių teigia negaunantys papildomos pagalbos. Tai turi įtakos jų mokymosi rezultatams ir gali sukelti sunkumų dalyvaujant pamokose, bendraujant ir mokantis, todėl būtina ieškoti naujų būdų spręsti šią problemą.

Lietuvos mokyklose taikomi mokymo metodai skiriasi nuo taikomų Ukrainos mokyklose, todėl vaikai gali būti sutrikę ir nesuprasti to, ko mokosi. Ukrainiečių vaikai palikdami savo šalį ir iš naujo pradėdami mokytis kitoje, susidūrė ne tik su mokymosi pertrauka, bet turi iš naujo adaptuotis prie pasikeitusios situacijos. Tyrimas atskleidė, kad į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams trūko švietimo pagalbos. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 55,8% vaikų neturėjo mokymosi asistento, 79,3% – mentoriaus, apie 90% bendraamžio mentoriaus, o tai leidžia daryti prielaidą, kad ukrainiečių migrantams galėjo būti sunku ne tik pritapti mokyklose, bet ir pasinaudoti mokyklose esančiais švietimo ištekliais, dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose.

Analizuojant ukrainiečių mokinių pozityviąją socializaciją, išaiškėjo barjerai ir trikdžiai. Be jau minėto kalbos barjero, užfiksuotos skirtingos finansinės galimybės, ribojančios ukrainiečių vaikų dalyvavimą neformaliojo ugdymo veiklose, tėvai akcentavo nepakankam prieigą prie švietimo pagalbos specialistų. Tyrimo metu atskleista, kad net 45% Ukrainos pabėgėlių vaikų nebuvo įtraukti/nelankė mokyklinių renginių ar švenčių, o daugiau nei 50% moksleivių iš Ukrainos nedalyvavo ir užklasinėje veikloje dėl mažų ukrainiečių pabėgėlių tėvų pajamų arba dėl nepakankamos nemokamų neformalaus ugdymo veiklų pasiūlos.

Dr. Snežana Obradović-Ratković pastebi, kad pedagogai yra vieni pirmųjų specialistų, su kuriais susitinka pabėgėlių šeimos. Dažnu atveju būtent jie apjungia ką tik atvykusius migrantus ir žmones, kurie yra pasirengę suteikti paramą.

Akivaizdu, kad Lietuva dar turi nueiti ilgą kelią, kad mokytojai būtų aprūpinti reikiamomis priemonėmis, kurios padėtų veiksmingai dirbti su pabėgėliais ir migrantais. Tyrimas nustatė, kad net 88% visų mokytojų neturi patirties darbe su pabėgėliais, migrantais ir tik 1.2% pedagoginių studijų metu studijavo darbo su pabėgėliais ir (arba) migrantais studentais metodikas. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad mokytojams būtų suteikta papildoma parama, reikalingi ištekliai ir mokymai, padedantys ugdyti kompetencijas, būtinas veiksmingai mokyti ir bendrauti su neseniai atvykusiais mokiniais pabėgėliais ir migrantais.

Patarimai mokytojams

Pagalba moksleiviams migrantams yra sudėtingas procesas. Tyrimas nustatė, kad 65,1% Lietuvos mokytojų visiškai arba iš dalies pakeitė mokymosi metodiką, arba praturtino individualizuotu darbu, kai į jų klases prisijungė ukrainiečių pabėgėlių vaikai.

Seminarų metu mokslininkės suformulavo bei pateikė papildomas rekomendacijas siekiant sėkmingai paskatinti jų adaptaciją:

pirmiausia skirkite moksleiviui papildomo laiko ir dėmesio. Parodydami, kad jis jums rūpi ir kad galite jį išklausyti, galite daug ką pakeisti, patikinkite jį, kad dabar yra saugus.
Kai kalbama apie taisykles ir lūkesčius, būkite aiškūs, bet supratingi. Kai moksleiviai elgiasi netinkamai, būkite su jais kantrūs bei stenkitės, kad jie būtų įtraukti į klasės veiklas bei tęstų mokslus. Nuolatinės veiklos padeda susikurti stabilumo jausmą.
Galiausiai, nesmerkdami išklausykite jų mintis ir baimes. Suteikite jiems savarankiškumo jausmą skatindami padėti kitiems klasės ar bendruomenės mokiniams, paskatinkite organizuoti pristatymus ar kultūrinius vakarus.
Įtraukite į mokymosi procesą metodiką vaikas-vaikui, patikėdami fasilitacijos, konsultavimo užduotis kitiems klasės moksleiviams.
Bendradarbiaukite su ukrainiečių tėvais, įtraukdami juos į mokymosi, švietimo pagalbos bei konsultacijos procesus.

Skirdami papildomo laiko ir dėmesio, nustatydami aiškius lūkesčius ir išklausydami vaikų mintis, lūkesčius bei baimes, galite padėti krizę išgyvenantiems ukrainiečių mokiniams sustiprėti bei lengviau prisitaikyti prie naujų mokymosi sąlygų.

Apibendrinant galime teigti, kad į Lietuvą atvykstantys studentai pabėgėliai iš Ukrainos susiduria su daugybe iššūkių ir trikdžių. Lietuvos pedagogai turi ypatingą galimybę kurti įtraukią ir draugišką mokymuisi aplinką. Nors tai nėra lengva, pedagogai turėtų stengtis užtikrinti, kad pabėgėlių mokiniams siūlomas išsilavinimas būtų prieinamas, aktualus ir naudingas. Svarbu veikti komandose ir bendromis jėgomis, į procesą įtraukiant moksleivių tėvus ir ukrainiečių mokiniams teikti ne tik mokymosi, bet ir švietimo pagalbos, įtraukti juos į neformalaus ugdymo užsiėmimus, kurių reikia, kad vaikai galėtų sėkmingai integruotis, atgauti pasitikėjimą, ugdytis emocinį atsparumą, o vėliau pritaikyti šias žinias Lietuvoje ar grįžę į savo šalį.

Straipsnio autorius Andrius Bečys.

VDU bendradarbiaus su Lietuvos Laipiojimo Sporto federacija

Gruodžio 2 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos Laipiojimo Sporto federacija (LLSF), atstovaujama prezidentės Mildos Koreivaitės.

„Ši sutartis sudarys galimybes visiems studentams įsilieti į šiuolaikinį, patyriminį ugdymo procesą, atlikti pažintines, patyrimines, kontekstines ugdymo praktikas. Tai ne tik sutarties pasirašymas, bet realių bendrų projektų pradžia“ – pasakoja VDU studijų prorektorė dr. S Pilkienė.

VDU ir LLSF bendradarbiavimas svarbus, nes tai suteiks plačias galimybes Vytauto Didžiojo universiteto sporto trenerių ir pedagogų rengimo procesuose. Universiteto Sporto studijų vadovė doc. dr. Aušra Lisinskienė džiaugiasi, kad sėkmingai pradėtose vykdyti Sporto studijos ir Mokomojo dalyko pedagogika: Fizinis ir sveikatos ugdymas studijų programos studentams tai bus puiki galimybė ne tik atlikti treniravimo ir pedagogikos praktikas, pedagoginius stebėjimus, susipažinti su įvairiomis, netradicinėmis aplinkomis, naujais mokymo ir treniravimo metodais, netradiciniais judesio pažinimo, analizavimo ir atlikimo sprendimais, bet ir suteiks puikias sąlygas įsilieti į darbo rinką.

Kaip pažymėjo Lietuvos Laipiojimo Sporto federacijos prezidentė Milda Koreivaitė, ši sporto šaka visai neseniai įtraukta į pasaulio olimpines žaidynes, tačiau Lietuvoje šiuo metu labai populiarus tarp jaunuolių ir vaikų. Susitikimo metu prezidentė taip pat pasidalino naujausia laipiojimo treniravimosi metodika, kuri bus puiki studijų medžiaga studentams.

VDU bendradarbiavimas su Lietuvos Laipiojimo Sporto federacija yra puiki galimybė siekti abipusiai vertingų tikslų ir sudaryti studentams puikias sąlygas studijuoti, pažinti, įsitraukti ir vėliau integruotis į darbo rinką. Ir kalbame ne tik apie trenerių rengimą, bet ir apie pradinių klasių, dalyko mokytojus“, – teigia studijų prorektorė dr. S. Pilkienė.

LR Seimo Lankytojų centre VDU Švietimo akademijos mokslo darbuotojos vedė mokymus apie medijų raštingumo galimybes

2022 gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Lankytojų centre vyko seminaras „Pilietinis ugdymas: medijų raštingumo galimybės“. Mokymai buvo organizuojami įgyvendinant VDU Švietimo akademijos tarptautinį projektą pagal IREX programą „Medijų raštingumas Baltijos šalyse“, kurio tikslas – padėti Baltijos šalių, t.y. Lietuvos, Latvijos ir Estijos, gyventojams atpažinti ir naudoti geros kokybės informaciją, pažaboti klaidingos informacijos ir dezinformacijos plitimą, atpažinti manipuliuojančią informaciją ir neapykantą kurstančią kalbą bei jų išvengti.

Seminaro metu buvo organizuojamos Medijų raštingumo laboratorijos pagal metodikas „Pilietis“ ir „Learn to Discern“ (L2D)/“Išmokite atpažinti“ bei ekskursija į Lietuvos Respublikos Seimą. Mokymus vedė projekto vyresniosios mokslo darbuotojos Dr. Auksė Petruškevičiūtė ir Dr. Giedrė Misiūnienė. Renginyje dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai ir mokytojai, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytojai ir studentai.

Seminaro mokslinio komiteto nariai: prof. dr. Giedrė Kvieskienė, doc. dr. Nijolė Čiučiulkienė bei projekto vadovė doc. dr. Ilona Tandzegolskienė. Mokymus organizavo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto darbo grupė: projekto koordinatorė Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė ir vyresniosios specialistės Alicija Romeiko bei Remigija Noreikaitė – Siadura.

Seminaro rėmėjai: IREX, LR Seimas, Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija.

VDU bendradarbiaus su Šakių rajono savivaldybe

Gruodžio 12 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Šakių rajono savivaldybe, atstovaujama mero Edgaro Pilypaičio.

Šia sutartimi bus siekiama skatinti tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant abipusiai naudingų tikslų kvalifikuoto pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose, srityje.

Susitikimo metu akcentuoti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama užtikrinant reikiamą pedagogų skaičių ugdymo įstaigose, taip pat kaip šią problemą sprendžiant galėtų prisidėti VDU, organizuodamas būsimųjų pedagogų ruošimą, į šį procesą įtraukiant ir pačią savivaldybę, kuri bendradarbiautų ne tik motyvuojant moksleivius rinktis pedagogikos studijas, bet ir skatintų jaunuosius specialistus po studijų grįžti dirbti į gimtąjį kraštą.

Sporto studijų studentams pristatė „Žalgirio“ sistemos išskirtinumą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje svečiavosi Gediminas Navickas, Kauno „Žalgirio“ sistemos vadybininkas, jaunimo programos vadovas, profesionalus sportininkas bei Pasaulio čempionas. G. Navickas yra VDU alumnas – čia jis baigė magistro studijų programą „Sports Bussiness MBA by EB Institute“.

G. Navickas su studentais pasidalino išskirtiniais „Žalgirio“ bei jaunimo treniravimo ypatumais ir patirtimi, kurią sukaupė stažuotėje, lankydamas elitinius JAV universitetus. Specialistas taip pat atskleidė „Žalgirio“ sistemos sportininkų rengimo ir trenerių kompetencijos unikalumą, išskirtinumą ir autentiškumą – tokios svečio įžvalgos buvo aktualios ir gali būti pritaikomos bet kuriai sporto šakai.

„Džiaugiuosi turėta galimybę su studentais, kurie taps treneriais, pasidalinti „Žalgirio“ jaunimo sistemos pagrindiniais akcentais ir stažuotėje JAV įgytomis žiniomis. Esu tikras, kad VDU šių studijų pagalba puikiai ruošia ateities trenerių kartą ir džiaugiuosi, kad „Žalgirio“ organizacija prie to prisideda“, – po apsilankymo VDU sakė G. Navickas.

VDU nuo 2022 m. pradėjo vykdyti autentišką ir išskirtinę Sporto studijų programą, kurių pagrindinis tikslas – auginti plačios erudicijos, kompetentingą, savimi pasitikintį, lyderiaujantį, plačių gebėjimų ir žinių turintį, šiuolaikišką sporto trenerį.

„VDU pristato visiškai naują trenerių rengimo koncepciją Lietuvai, kuri remiasi Amerikos sporto švietimo programos (angl. American Sport Education Program) nuostatomis ir pasižymi plačiu universitetiniu išsilavinimu, tvirtu, pažangiu ir patikimu sporto mokslu“, – pasakoja VDU Sporto studijų programos vadovė doc. dr. Aušra Lisinskienė. – Ši studijų programa yra skirta turintiems didelių ambicijų ir siekių, noro nuolat tobulėti, tapti išskirtiniais sporto treneriais, tikrais savo srities profesionalais.

Doc. dr. A. Lisinskienė teigia, jog sporto treneris turi gebėti pritaikyti sportinės veiklos analizės metodus, žinoti naujausius treniravimo procesus ir metodikas, turėti tarptautinės patirties – į trenerių rengimo modelį VDU įtraukė ir treniravimo praktikos įgijimą užsienyje.

Studijų programos vadovė pasakoja, jog glaudus ryšys bei bendradarbiavimas su Kauno „Žalgiriu“ ir organizacijos sistema įvyko neatsitiktinai – nuoseklus ir planingas darbas vyko nuo pat pirmųjų studijų rengimo žingsnių, kruopščiai apmąstant kiekvieną studijų programos detalę.

Gediminas Navickas antrina, jog bendradarbiaujant su VDU puikiai pavyko parengti gilinamąją „Žalgirio“ trenerių rengimo ir lyderystės studiją, kurią pasirinkę, motyvuoti jaunuoliai turės unikalią galimybę įsilieti į „Žalgirio“ sistemą. Kuriant studiją buvo apmąstyta kiekviena detalė, dėstytojų ir trenerių komandos sudėtis, yra orientuojamasi į stiprią studento motyvaciją, norą ir įžvalgumą.

„Kauno „Žalgiriui“ svarbu motyvuoti, kompetentingi, šiuolaikiški, naujausius treniravimo procesus išmanantys ir aukštos kvalifikacijos sporto treneriai, tad net neabejojome, jog VDU parengti būsimi treneriai atitiks tiek vertybinę, tiek ir trenerių rengimo filosofiją“, – teigia Gediminas Navickas.

Sporto studijų programos vadovė doc. Dr. Aušra Lisinskienė ir „Žalgirio“ jaunimo programos vadovas Gediminas Navickas džiaugiasi, jog dviejų organizacijų tikslai, vizijos bei vertybinis požiūris ir ambicijos sutampa, o tai padės jau netrukus džiaugtis, užauginta šiuolaikine ir tarptautine, patirtimi alsuojančia sporto trenerių komanda.

Šokio pedagogikos paviliotieji: tai puiki galimybė padėti ir sau, ir šalia esantiesiems

Šokis yra ne tik kūryba ir sportas, kuris praturtina, bet visų pirma tai yra žmogaus ryšys su žmogumi. Tuo įsitikinę Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos specializacijos ketvirtakursiai. Jų visų asmeninė pažintis su šokiu nors ir buvo ankstyva, tačiau kelias iki tikrųjų atradimų buvo ilgas ir vingiuotas.

Kaip jaunam žmogui atrasti savo pašaukimą ir nepasiklysti plačių galimybių, pasirinkimų ir žinių labirinte? Apie tai – iš pirmų lūpų!

Buvo nelengva, bet tai – svajonė

„Vaikystėje buvau judrus vaikas, labai mėgau šokti, tad mama nuvedė mane į šokio būrelį, kuriame mokiausi pirmųjų baleto žingsnelių“, – savo kaip šokėjos karjeros pradžią prisimena Viktorija Miliauskienė. Nusprendusi būti profesionalia baleto šokėja, net ir esant itin griežtai atrankai bei dideliems konkursams, ji įstojo į Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklą mokytis baleto specialybės.

„Esu labai dėkinga savo mamai ir tėčiui, kad manęs „nepasisavino“ ir leido mano svajonėms pildytis. Būdama dešimties metų turėjau viena kraustytis iš Kauno į Vilnių. Gyvenau ne su tėvais, o su auklėtojomis, kurios pavadavo mamą, bei kitais vaikais, kurie norėjo tapti šokėjais, muzikantais ir dailininkais. Buvo nelengva, bet tai buvo mano svajonė“, – neeiline patirtimi dalijasi pašnekovė.

Po aštuonerių metų, kai baigė mokslus ir įgijo baleto artistės specialybę, Viktorija grįžo į Kauną ir įsidarbino Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, kuriame iki šiol šoka teatro repertuaro spektaklius choreografiniuose numeriuose, balete, operose, operetėse bei miuzikluose. Visą gyvenimą ji džiaugiasi tuo, ką daro – kad šoka! Pajutusi, kad sukauptomis žiniomis ir patirtimi jau galėtų dalintis ir su kitais, ypač norėtų mokyti vaikus, įstojo į šokio pedagogikos specialybę.

„Pedagogas yra tas vedlys, kuris veda mokinį teisingu keliu, – įsitikinusi V. Miliauskienė. – Visada galvojau ir galvosiu, kad pedagogika yra pasiaukojantis ir labai atsakingas darbas, nes juk tu būni šalia vaiko, būni daug laiko su juo. O vaikai – mūsų ateitis. Pedagogika man visų pirma yra noras dalintis savo patirtimi, teorinėmis bei praktinėmis žiniomis. Man pačiai šokis suteikė gyvenimo pilnatvės, džiaugsmo, laimės, meilės, tai svarbi mano gyvenimo dalis. Labai noriu ir linkiu, kad vaikai pajustų tą patį ir dar daugiau“.

Padeda nepasiklysti žinių miške

Šokio pedagogiką studijuojantis Antanas Striganavičius neabejoja: pedagogas gali padėti kitiems žmonėms eiti teisinga linkme, atrasti savo kelią ir nepasiklysti klaidžiame žinių miške. Tai jis laiko vienu svarbiausių ir savo, kaip būsimo pedagogo, uždavinių.

Jis mena, kad pats vaikystėje buvo labai aktyvus vaikas. Nors mokykloje šokiai jam patiko, tačiau labiau mėgo sportą, pavyzdžiui, plaukimą ar karatė. Su sportiniais šokiais jis rimčiau susipažino būdamas 14 metų ir iš karto juos pamilo – visą savo laisvą laiką tuomet skyrė šokių tobulinimui, nematė nieko įdomesnio už juos bei progreso siekimą.

Pašnekovas šypsosi: jam labai pasisekė, nes jį pakvietė šokti jo tuometinė bendraklasė, būsima šokių partnerė. Jeigu ne ji, dabar sako nebūtų buvęs šokėjas. Ji taip pat labai padėjo šokių partnerystei – abu turėjo bendrą tikslą ir jo atkakliai siekė.

„Man šokis suteikė galimybę tobulėti, siekti tikslo. Kai žinai, kiek reikia daug įdėti pastangų, kad atliktum vieną judesį gražiai arba teisingai, pradedi suprasti, kaip sunku tapti ekspertu kitose srityse, – sako A. Striganavičius. – Tačiau reikia suvokti, kad viskas vyksta mažais žingsniais. Šokis man suteikė judėjimo bei emocinę laisvę. Kūno valdymo gebėjimas – tai savo išorinio pasaulio valdymas. Sugebėjimas valdyti savo emocijas ar jas naudoti savo naudai, tai taip pat vidinio pasaulio valdymas“.

Pradėjęs studijuoti šokio pedagogiką, Antanas užsibrėžė tikslą jaunam žmogui perduoti savo užsispyrimą ir tvirtumą, kad šis būtų drąsus ir mažiau bijotų. Kad siektų tapti savo geriausia versija.

„Labai norisi, kad visi būtų laimingi, bet, deja, laimės nepadėsi ant lėkštės, ją reikia pasiekti, nes visiems ji atrodo skirtingai. Bet aš galiu bandyti padėti atrasti save, savo laimę ir savo stiprybę. Pedagogika man reiškia žmogaus ugdymą teisinga linkme. Nesvarbu, ar tu esi vaikas, ar suaugęs. Kiekvienas pedagogas skirtingas ir skirtingų šokio stilių meistras. Pedagogas gali padėti eiti teisinga linkme ir nepasiklysti žinių miške“, – sako pašnekovas.

Kai liūdna ar sunku – šokis gydo

„Būdama dar maža mergaitė svajodavau, kaip norėčiau šokti scenoje su nuostabiomis princesių ir fėjų suknelėmis“, – savo svajonės šokti užuomazgas prisimena dar viena šokio pedagogiką studijuojanti studentė Gintarė Budnikienė. Tuomet tėvai, pamatę, kad muzikai užgrojus dukra nenustygsta vietoje, užrašė ją į šokių studiją. Taip būdama vos 4 metukų ji pradėjo šokio kelią, kuriuo eina iki šiol, šokdama Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir dirbdama Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.

„Geriausi prisiminimai šokant vaikystėje ir dabar patiriamos nuostabios akimirkos bei emocijos šokant teatro spektakliuose, išliks visada mano širdyje. Aš labai laiminga, kad pasirinkau šį kelią būdama mažytė, – prisipažįsta G. Budnikienė. – Man šokis yra tarsi išsilaisvinimas, atsiskleidimas, savęs pažinimas. Kartais, kai būna liūdna ar sunku, tiesiog išsišoku, tai man padeda geriau jaustis. Šokis ugdo žmogaus kūrybiškumą, kantrybę bei kruopštumą. Šokis padeda tapti savimi pasitikinčiu ir tikslo siekiančiu žmogumi. Taigi visai tai ir norėčiau perduoti jauniems žmonėms, su kuriais kartu dirbsime“.

Anot jos, tobulėti turi ne tik mokiniai, bet ir mokytojas. Mokytojas, kad gebėtų motyvuoti savo mokinius, pats turi būti įdomus ir inovatyvus, taip pat – kūrybiškas. Anot Gintarės, pedagogas yra tarsi vedlys mokiniams į geresnę ateitį, gyvenimo kelią: „Kiekvienas mokinys yra įdomus ir išskirtinis, reikia tik jam padėti augti, įkvėpti, uždegti tą norą pažinti, atrasti, sužinoti. Būna taip gera viduje, kai matai mokinius laimingus šokio pamokos metu, kai jie geba tiesiog išsilaisvinti, atsipalaiduoti, pasisemti žinių, kai sugrįžta su dideliu noru šokti“.

Šokis ne mažiau svarbus nei tikslieji mokslai ar kalbos

„Gyvenimas tampa stulbinančiu, kai pradedi į pasaulį žiūrėti per šokio prizmę, – sako studentė Ieva Nemiraitė, kurios pažintis su šokiu prasidėjo 2006 metais, kai darželyje atsirado pramoginių šokių būrelis.

„Pamenu, kaip man, šešerių metukų mergaitei, be galo patiko šokti kalėdinio renginio metu, scenoje garsiai skambant Lotynų Amerikos ritmams. Nors po kelerių metų supratau, kad pramoginiai šokiai nėra tas stilius, kuriame galėčiau visapusiškai save realizuoti, tai paskatino mane ieškoti ir ištyrinėti keletą kitų šokio stilių. Šokau tiek poroje, tiek pavieniui – ir mažoje grupelėje, ir dideliame kolektyve, pagal įvairiausių žanrų muziką“, – apie tai, kaip atrado savąjį šokį, pasakoja Ieva.

Jos šokio kelionėje buvo daug įvairių pertraukų. Pakilimų ir nuosmukių gausa dažnai versdavo klausti savęs, kaip labai iš tikrųjų norisi šokti? Ilgainiui tai leido atrasti save šokyje bei pamilti šokį dar labiau. Taip pat atsakyti sau į prieš tai užduotą klausimą, ar galėtų įsivaizduoti savo gyvenimą be šokio?

„Ką man reiškia pedagogika? Pirmas žodis, kuris šauna į galvą – ateitis. Pedagogikos esmė visad išlieka tokia pati: pedagogai ugdo ateities kartą, kuri vėliau kurs mūsų šalį. Ir man, kaip šokio pedagogei, svarbiausia yra padaryti pamokas prasmingomis, jog jaunas žmogus galėtų išsinešti kažką reikšmingo ir naudingo sau. Turiu omenyje ne tik šokio žingsnelius, bet ir psichologinę gerovę: pasitikėjimą savimi, gebėjimą įvardinti savo emocijas, jausmų pažinimą, socializaciją su bendraamžiais bei suvokimą, kaip glaudžiai mintys mūsų galvose siejasi su fiziniu kūnu. Kitaip tariant, pedagogika man yra nuolatinis mokymasis, ieškojimas ir tobulėjimas“, – teigia I. Nemiraitė.

Ieva prisipažįsta, kad šokis jai pačiai padėjo priimti save, atsikratyti kompleksų, įgyti pasitikėjimo savo jėgomis ir atrasti vidinę laisvę bei išreikšti save per kūrybą. Visa tai ji norėtų perduoti jaunimui įrodyti, kad šokio, muzikos ir kitų menų dalykų ugdymas mokykloje yra ne mažiau svarbus nei tikslieji mokslai ar kalbos, norint ugdyti jauną asmenybę visapusiškai.

Bendradarbiaujant su Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, bus stiprinama Kalbėjimo ir kalbos terapijos magistrantūros programa

Gruodžio 7 d.,Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyko visuotinis Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narių susirinkimas.

Prieš kelias savaites Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas dr. Kęstutis Štaras pasirašė VDU ŠA ir LGVS bendradarbiavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo bendradarbiauti projektinėje veikloje kuriant ir bendrai vykdant įvairius projektus, bendradarbiauti vykdant mokslinius tyrimus, bei organizuojant Universiteto studentų mokomąsias praktikas bei įgyvendinant įgytų žinių pritaikomumą darbo vietoje, skleisti informaciją apie kartu organizuojamus renginius ir iniciatyvas bei kitose veiklose.

Susitikimo metu dr. K Štaras LGVS vardu išreiškė pritarimą bei rekomendacijas parengti ir sėkmingai užregistruoti jungtinę tarpkryptinę Vytauto Didžiojo universiteto ir Klaipėdos universiteto magistrantūros studijų programą „Kalbėjimo ir kalbos terapija“ (programos vadovė doc. dr. Daiva Kairienė), skirtą susietiems dviejų studijų krypčių (edukologijos ir reabilitacijos) studijų rezultatams pasiekti. Programos tikslas – parengti aukštos kompetencijos logopedus / kalbos terapeutus, pasirengusius individualiai bei interprofesinėje komandoje įvairaus amžiaus asmenims teikti kalbėjimo, kalbos, komunikacijos ir rijimo sutrikimų prevencijos, reabilitacijos, kalbos vertinimo, ugdymo ir konsultavimo paslaugas, gebančius dirbti ir sveikatos, ir švietimo sistemose, taip pat ir tarpdisciplininėse specialistų komandose.

Pirmoji reikšminga VDU ŠA ir LGVS bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo veikla – numatomi sausio mėn. sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir administracijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kursai, kuriems pagrindą duoda š. m. spalio 12 d. SAM ministro Arūno Dulkio įsakymu „Dėl sveikatos specialistų tobulinimo programų derinimo“ patvirtinta VDU ŠA teikta programa „Sveikatinimo veiklos organizavimo ir administravimo naujovės“ (programos vadovė – ŠA prof. dr. Leta Dromantienė).

VDU Švietimo akademijoje vyko forumas „Tarptautinės ir nacionalinės mokinių matematikos pasiekimų gerinimo patirtys“

Gruodžio 6d., antradienį, 14 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune vyko forumas „Tarptautinės ir nacionalinės mokinių matematikos pasiekimų gerinimo patirtys“, skirtas matematikos mokytojams.

Forumo tikslas – sutelkti dėmesį į mokinių matematikos pasiekimų skirtumo mažinimo problematiką Lietuvos bei užsienio mokyklose. Forumo pranešėjai pristatė aktualius pranešimus apie tarptautinių ir nacionalinių mokinių matematikos pasiekimus, gabių vaikų vaidmenį matematikos pamokose, matematinio ugdymo filosofiją užsienio šalyse.

Forume dalyvavo Harvardo universiteto profesorius Jon R. Star, Suomijos Turkų ir VDU universiteto profesorius Erno Lehtinen, Izraelio universiteto Švietimo fakulteto dekanė, matematikos ir gabių vaikų ugdymo profesorė Roza Leikin, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja Rita Dukynaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėja, KTU NO-GAB projekto tyrėja Eglė Melnikė.

Forume sveikinimo žodį tarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ramūnas Skaudžius, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Forumas vyko hibridiniu būdu, nuotoliniu būdu galima peržiūrėti.