Latvijoje VDU ŠA mokslininkai dalyvavo mokymuose

Rugsėjo 29–spalio 2 dienomis Liepojoje, Latvijoje įvyko Erasmus+ projekto „PERSONA“ (Pagalbos mokytojams, susiduriantiems su nuotolinio ugdymo sunkumais, metodų plėtra) Nr.2020-1-LV01-KA226-SCH-094599) mokymai – hachatonas, skirtas projekto metu rengiamos mokytojų atsparumo stresui programos testavimui.

Projekto partnerių parengtas priemones testavo mokymų dalyviai – projekto komandų nariai bei dalyviai-partneriai iš Slovakijos, Latvijos ir Lietuvos mokyklų. Hachatone dalyvavo mokyklų mokytojai, psichologai, psichologinės pagalbos tarnybų atstovai, bendradarbiaujantys bei teikiantys paslaugas mokyklomis.

Projekto koordinatoriaus – Latvijos universiteto atstovės – doc.dr. Ilze Briška, prof.dr. Guna Svence pristatė pagalbos mokytojams programą. Mokymų dalyviai ne tik susipažino su programa, bet ir aktyviai dalyvavo mokytojų atsparumo stiprinimo veiklose – dėmesingumo (angl. mindfulness), juoko terapijos, streso valdymo, psicho-emocinės sveikatos stiprinimo metodų, pozityvaus dėmesingumo sesijose. Dalyviai nacionalinėse grupėse išanalizavo internetinės medžiagos turinį ir formą, įvertino jau nuveiktus darbus ir plėtojo naujas idėjas, dalijosi įžvalgomis ir apibendrino pasiūlymus dėl programos užbaigimo visose trijose šalyse.

Projekto komandos aktyviai aptarė naują projekto etapą, kurio metu bus rengiamos mokytojų supervizijų sesijos, dalyvaujant treneriams bei sertifikuotam supervizoriui. Projekto antrame etape Lietuvoje mokymai vyks Švenčionių ir Šakių raj. mokyklų mokytojams. Projekto metu bus rengiama mokytojų atsparumo tolesnio mokymo programa ir e-knyga.

Projekto koordinatorius – Latvijos universitetas.

Partneriai – VDU Švietimo akademija ir Slovakijos PanEuropean University.

Projekto vadovas PanEuropean – prof. dr. Eva Gaidosova.

Projekto vadovas VDU – prof. dr. Ala Petrulytė

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2021 03 – 2023 03.

Daugiau informacijos apie projektą.

 

Universitete lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė

Spalio 4 d. VDU lankėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė (ŠMSM) Jurgita Šiugždinienė. Čia ji susitiko su universiteto vadovais ir bendruomene, VDU Švietimo akademijoje aptarė pedagogų rengimo klausimus.

Susitikimo metu ministrė kalbėjo apie švietimo perspektyvas pradedant bendruoju ugdymu ir baigiant aukštuoju mokslu bei mokymosi visą gyvenimą užtikrinimu. Buvo pristatytos naujai patvirtintos bendrojo ugdymo programos ir bendrojo ugdymo tikslai, taip pat iškelti aukštojo mokslo studijų kokybės klausimai.

Ministrė J. Šiugždinienė teigė sieksianti, kad vyktų glaudesnis ŠMSM, Užsienio reikalų ministerijos bei Migracijos departamento bendradarbiavimas vykdant konsulinių paslaugų reformą, nuo kurios priklauso ir talentų iš užsienio pritraukimo galimybės.

Vėliau ministrė lankėsi VDU Švietimo akademijoje, kur pasidžiaugė VDU vykdomomis inovacijomis pedagogų rengimo procese.

 

 

V. Jurgilė: „Tapusi dėstytoja ir dirbdama universitete esu laiminga, kad galiu prisidėti prie tų, kurie mokys vaikus“

Mokytojų stygius Lietuvoje pasiekė dramatišką lygį: mokytojų trūksta kone kiekvienoje mokykloje, įvairiose srityse, tiek didžiuosiuose miestuose, tiek mažesniuose. Kritiškai trūksta fizikos, chemijos, matematikos, taip pat – ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo mokytojų.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos lektorė dr. Vaida Jurgilė sako, kad viena to priežasčių yra tai, kad jauni žmonės prisibijo mokytojo darbo ir yra įtikėję, jog tai labai varginantis ir neįdomus, gal net nuobodus darbas. Visgi ji įsitikinusi: jeigu žmogus abejoja dėl šios profesijos ir yra linkęs vadovautis stereotipais bei kitų peršama nuomone apie mokytojo darbą, jis ir neturėtų rinktis šios specialybės.

 

Reikalingos tam tikros prigimtinės savybės

V. Jurgilės įsitikinimu, mokytojo profesija skirta būtent tiems, kurie nebijo klysti, atpažinę savo klaidas mokosi iš jų, siekia užsibrėžtų tikslų, yra atsakingi, tolerantiški, savimi pasitikintys bei laisvi asmenys. Todėl žmogaus, svarstančio apie pedagogikos studijas, motyvacija galėtų būti susijusi su noru būti naujos kartos mokytoju lyderiu, atsakingu už visuomenės raidą.

„Skatinčiau rinktis mokytojo kelią tuos, kurie vertina šias atsakomybes bei supranta, kad mokytojo profesija yra labai atsakingas darbas, kuriam yra reikalingos tam tikros prigimtinės savybės“, – sako V. Jurgilė, pati įgijusi edukologijos bakalaurą ir mokytojo kvalifikacinį laipsnį studijų programoje „Karjera ir profesinis konsultavimas“.

Noras pačiai tapti mokytoja V. Jurgilei užgimė tik įžengus į mokyklą – nuo tada ji įsivaizdavo, kad visad dirbs su mažais vaikais. Visgi vėliau pasirinko kitą kelią, kuris atvedė į VDU Švietimo akademiją, kur ji moko savo mokinius, bet ne mažus vaikus, o studentus.

„Mokytojo profesija, ko gero, yra viena atsakingiausių. Mokytojo darbas man nuo pat vaikystės kėlė pačias geriausias emocijas – atrodė kaip tobula profesija. Mūsų šeimoje ši profesija buvo ir yra labai gerbiama, nes mokytojo darbas susideda iš kelių svarbių dedamųjų: mokytojas yra nuolatos besimokantis ir ieškantis naujovių, gebantis ir norintis pažinti, turintis aiškius tikslus bei siekius žmogus“, – vardija V. Jurgilė.

Taigi baigdama mokyklą pašnekovė jau žinojo, jog norėtų dirbti švietimo srityje, tad ją visų pirma patraukė edukologijos studijos. O studijuodama ji suprato norinti konkretaus pedagoginio išsilavinimo – mokytojo kvalifikacijos, tad studijuodama lygiagrečiai pasirinko pedagogikos studijas.

„Tapusi dėstytoja ir dirbdama universitete esu laiminga, kad galiu prisidėti prie tų, kurie mokys vaikus. Dirbant su studentais visada stengiuosi juos motyvuoti bei kurti tokią mokymosi aplinką, kurioje visi jaustųsi patogiai, stengtųsi išsakyti savo nuomonę, kelti diskusinius klausimus bei siektų būti lyderiais. Juk tik geras mokytojas gali užauginti visavertę asmenybę“, – įsitikinusi V. Jurgilė, šiuo metu daugiausiai dirbanti su magistrantūros studijų studentais, tačiau nemažai paskaitų skaitanti ir bakalauro studentams.

Anot jos, kiekviena karta turi savas vertybes, charakterį ir požiūrį į pasaulį. Kiekvieną jų suformuoja ne tik šeima, bet ir saviti politiniai, kultūriniai ir socialiniai įvykiai: „Pameluočiau, jeigu pasakyčiau, kad tai nekelia iššūkių. Tačiau, nepaisant skirtumo, turime nemažai bendrų dalykų, todėl esame tolerantiški vieni kitiems ir gerbiame vienas kitą“.

 

Laisva asmenybė, prisitaikanti prie besikeičiančio pasaulio

 Paklausta, kuo mokytojo profesija jai atrodo patraukli asmeniškai, V. Jurgilė pripažįsta šioje profesijoje randanti tai, kas jai svarbu: kultūringą atmosferą, įvairovę, naujoves, kūrybiškumą, tarpdiscipliniškumą. Svarbu ir tai, kad ši profesija suteikia puikias galimybes, pradedant nuo galimybės kelti kvalifikaciją užsienyje iki bendradarbiavimo ir patirties dalinimosi su akademine bendruomene iš viso pasaulio.

Tad kodėl gi dalis jaunimo galvoja, kad mokytojo darbas yra itin varginantis, nuobodus, o galbūt – ir neperspektyvus?

„Aš su tuo nesutikčiau. Netgi sakyčiau atvirkščiai – mokytojo darbas yra labai įdomus, – pabrėžia V. Jurgilė. – Tu nuolat turi megzti santykius, turi sekti naujoves. Jaunas žmogus, kuris tikrai domisi ir nori tapti mokytoju, pastebi, kad šiai profesijai yra skiriamas dėmesys, kuriamos aplinkos, kuriose galėtų augti savimi pasitikintys, nebijantys iššūkių, kompetentingi mokytojai“.

VDU Švietimo akademija, kuri rengia jaunuosius pedagogus, pasižymi inovatyviu požiūriu į mokytojų rengimą – čia studijuodami būsimieji mokytojai įgyja ne tik tvirtas savo pasirinkto dalyko, bet ir tarpdisciplininių žinių: „Mokytojo darbo aš pati asmeniškai net neįsivaizduočiau be tarpdiscipliniškumo dirbant su vaikais ar siekiant efektyviai kartu su jais spręsti aktualiausius visuomenės iššūkius. Turbūt didžiausias mūsų tikslas yra parengti savimi pasitikintį, kompetentingą, inovatyvų mokytoją, todėl pas mus yra galimybės kiekvienam įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti kūrybiškumo, verslumo ir kitus gebėjimus, o tai yra sąlygos formuotis laisvai asmenybei, gebančiai prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio“.

 

Kiekviena pamoka tampa vis nauju atradimu

 

Anot pašnekovės, mokytojo darbe tarsi dingsta nusistovėjimas, įsišaknijusios taisyklės ir normos. Turbūt būtų neteisinga mokytojui nuolatos būti tokiam pačiam arba nuolatos naudoti tuos pačius mokymo metodus, todėl kiekviena pamoka nepriklausomai nuo to, kiek metų kalbi mokiniams apie daugybą ar dalybą, tampa vis nauju atradimu.

„Kasdien ieškai vis naujų būdų sudominti mokinius, įkvėpti juos. Apskritai mokytojo profesija reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Neužtenka būti geru savo dalyko žinovu, reikia mokėti pateikti informaciją, naudotis technologijomis, būti tarptautišku, nuolat sekti pasaulio įvykius, turėti savo nuomonę aktualiais globaliais klausimais. Kaip yra sakoma, kad mokytojas ne profesija, o gyvenimo būdas.

Rengiant mokytojus, anot pašnekovės, didelis dėmesys turi būti skiriamas jo visapusiškam ir įvairialypiam išsilavinimui, kiekvieno studento savirealizacijai, suteikiamos galimybės įgyti įvairių sričių žinių, mokytis užsienio kalbų, ugdyti įvairius gebėjimus praktinėse laboratorijose.

V. Jurgilė su kolegomis

 

Universitete įgyjamų žinių neužtenka visam gyvenimui

 

VDU studentams siūlomos stažuotės arba praktikos užsienyje, kurių metu jie gali įsitraukti į švietimo veiklas įvairiose Europos sąjungos šalyse ir institucijose, bendradarbiauti su užsienio kolegomis – visa tai prideda prie būsimų mokytojų skatinimo studijų metu.

„Gretutinės pedagogikos studijos išskirtinės tuo, kad jas galima pasirinkti jau pirmame kurse, šalia savo pagrindinės studijų programos. Šios programos tikslas yra suteikti svarbiausias pedagoginei veiklai reikalingas žinias ir išugdyti gebėjimus, įgalinančius taikyti įgytas žinias pedagoginėje ar švietimo veiklose. Tarkime, studentas studijuoja istoriją, tai tikrai neretai renkasi gretutines pedagogikos studijas ir šalia istorijos bakalauro laipsnio įgyja mokytojo kvalifikaciją“, – pasakoja V. Jurgilė.

Šios studijos yra labai patrauklios studentams, nes jos taip pat yra inovatyvios. Jų metu yra perteikiamos stipriausios edukologijos mokslo krypties mokslininkų patirtys, inovatyvūs mokymo(si) metodai. Juk naujos kartos mokytojas turi būti žingeidus, kūrybiškas bei sumanus, todėl siekiama, kad studentai įsitrauktų į įvairias švietimo veiklas.

Viena iš V. Jurgilės mokslinių tyrimų sričių yra mokymasis visą gyvenimą. Anot jos, savaime aišku, kad žinių, įgūdžių, mokymo(si) metodų, įgyjamų universitete, neužtenka visam gyvenimui.

„Mokymas(is) suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, naujų technologijų, nuolat atsirandančių pokyčių. Taigi šiame besikeičiančiame pasaulyje svarbiausia tampa naujausia informacija, žinios ir įgūdžiai. Mokytojo mokymas(is) turi būti suderintas su nacionalinės kultūros ypatybėmis ir visuomenės socialinėms reikmėmis. Tai reiškia, kad pamatytas spektaklis, diskusija su pažįstamu, su mokytoju, su draugu ar tėvais taip pat prisideda prie mokymosi visą gyvenimą principo“, – akcentuoja pašnekovė.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kazlų Rūdos savivaldybe

Rugsėjo 27 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kazlų Rūdos savivaldybe, atstovaujama mero Manto Varaškos.

Sudaryta sutartimi siekiama abipusiai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį Kazlų Rūdos savivaldybės švietimo įstaigose.

Susitikime dalyvavo VDU rektorius prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskiene, vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys bei Kazlų Rūdos savivaldybės meras Mantas Varaška, administracijos direktorė Regina Zasienė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Ina Živatkauskienė.

Vytauto Didžiojo universitetas įsipareigoja informuoti Savivaldybę ir Savivaldybės mokyklas apie Universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti, kviesti Savivaldybės mokyklų vadovus ir pedagogus dalyvauti Universiteto organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose pedagogų profesinio tobulinimo renginiuose.

Savivaldybė savo ruožtu įsipareigoja skleisti Universiteto pateiktą informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą Universitete, skatinti Savivaldybės mokyklų vadovų domėjimąsi ugdymo krypties studijomis Universitete, supažindinant mokinius su Universiteto ugdymo krypties studijų programomis, stojimo sąlygomis ir procedūromis bei teikti Universitetui informaciją apie pedagogų poreikį Savivaldybės švietimo įstaigose.

 

Išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatas – VDU absolventas, pradinių klasių mokytojas Ąžuolas Jašinskas

Praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Ąžuolas Jašinskas, Kauno rajono Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų pradinės mokyklos pradinių klasių mokytojas.

„Norėčiau šia premija pasidalinti su visais mokytojais, kurie mane augino. Išsirinkau darbą, kurį dirbdamas mėgaujuosi. Noriu padėkoti ir žmonai, kuri taip pat pedagogė, ir turi kantrybės mane išklausyti. Man atrodo, kad mokytojui gauti Meilės Lukšienės premiją labai svarbu, tai didžiausias mokytojo darbo įvertinimas“, – sakė premijos laureatas.

Anelės ir Augustino Kriauzų pradinėje mokykloje mokytoju jis dirba nuo 2018 metų. Mokytojas puikiai bendrauja su vaikais, su tėvais, nuolat domisi švietimo naujovėmis. Pamokas paįvairina šiuolaikinėmis technologijomis, kurias puikiai išmano, taiko motyvacinę programą ClassDojo, kitus motyvacinius metodus, nuosekliai ugdančius mokinių gebėjimą mokytis, vertinti asmeninius pasiekimus, atsakingai planuoti. Jo mokiniai pelno lietuvių kalbos, matematikos, IT konkursų apdovanojimus, dalyvauja olimpiadose, edukacinėse pamokose.

Ąžuolas Jašinskas 2016 metais baigė VDU lietuvių filologijos studijų programą, vėliau, 2019 metais VDU Švietimo akademijoje profesinių  pedagogikos studijų įgijo pedagogo kvalifikaciją.

Premija laureatui bus įteikta spalio 5 d. per Tarptautinę mokytojų dieną.

Į Meilės Lukšienės premiją šiemet pretendavo 27 mokytojai. Tarp jų VDU Švietimo akademijos profesinių studijų pedagogikos absolventė, mokytoja, dėstytoja dr. Sigita Šilingaitė.

 

 

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kalvarijos savivaldybe

Rugsėjo 27 d.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. dr. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kalvarijos savivaldybe, atstovaujama mero Vinco Pilkaičio.

Tarp VDU įsipareigojimų – dalinimasis informacija apie universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti, mokslą ir šviečiamąją veiklą. Tuo metu Kalvarijos savivaldybė sutartimi įsipareigoja skatinti savivaldybės mokyklų vadovų domėjimąsi ugdymo krypties studijomis universitete, supažindinant mokinius su universiteto ugdymo krypties studijų programomis, stojimo sąlygomis ir procedūromis bei teikti universitetui informaciją apie pedagogų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose.

Susitikime dalyvavo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys,  Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bagdanavičius, Kalvarijos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Erika Stankevičienė, skyriaus vyriausiosios specialistės ir švietimo įstaigų vadovai aptarė mokytojų karjeros, pedagogų rengimo, profesinio tobulėjimo, perkvalifikavimo galimybes.

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Įtrauki mokykla – kaip suvaldyti kultūrinį šoką“

Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) Vilniaus biuras kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Įtrauki mokykla – kaip suvaldyti kultūrinį šoką“, kuri vyks šių metų rugsėjo 28 d. Vilniuje, viešbutyje „Radisson Blu Lietuva“.

Renginyje apžvelgsime esamą situaciją įtraukiant ukrainiečių vaikus į Lietuvos bendrojo ugdymo sistemą, diskutuosime apie švietimo darbuotojų bei visos švietimo bendruomenės poreikius ir lūkesčius. Konferencijos metu bus pristatomas IOM ir Vytauto Didžiojo universiteto atliktas tyrimas „Ukrainiečių šeimų integracijos iššūkiai, lūkesčiai, socialinė – emocinė savijauta“, gerosios užsienio šalių bei Lietuvos patirtys. Renginio dalyviai turės galimybę užduoti klausimus, dalyvauti diskusijose bei apsikeisti kontaktais su Ukrainos pabėgėlius priimančių savivaldybių bei mokyklų atstovais. 

Dalyvavimas konferencijoje organizuojamas hibridiniu būdu – dalyvaujant gyvai bei transliuojant internetu. Pranešimai anglų kalba bus tiesiogiai verčiami į lietuvių kalbą. 

Dalyvių skaičius ribotas, tad maloniai kviečiame paskubėti registruotis paspaudus šią nuorodą. 

Konferencijos programa

Akademiko Algirdo Gaižučio atsiminimai apie prof. Romualdą Vosylių

Noriu tarti keletą žodžių atsisveikinant su mūsų universiteto profesoriumi Romualdu Vosyliumi. Negaliu dalyvauti šių liūdnų ir šviesių akimirkų apeigoje dėl sveikatos. Manau tai pateisinama, nes prozisiškai tariant visų mūsų pradžia ir išeitis vienodos. Ir egzistencijos tėkmė nebegalinė.

Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi Aš susipažinau būdamas universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu Senato pirmininku. Tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Pagalvojus kodėl Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą?

Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar kai mes gyvenam XX–XXI amžiaus sankirtoje, kai esame žiauriausio trečiojo pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame – žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ne tik dažniausiai nuvertinamas, bet ir nepastebimas nubraukiamas.

O juk tą šio asmens kilnumą lėmė daug kas: gyvenimo, biografijos puslapiai primargirinti sovietinės tvarkos susidorojimais su liaudies priešais, tėvų ir artimųjų netektys, ideologijos gniaužtai ir nekaltųjų kaltės. Profesoriaus Romualdo Vosyliaus ir mano paties biografijos, manau, panašios, giminingos.

Kita vertus, profesorius Romualdas Vosylius buvo tikras geometrijos mokslo meistras ir nemažesnis šachmatų turų dalyvis. Savo srities žinovystę ir naujoves Jis dėstė studentams, aspirantams patraukliai ir išmoningai ir svarbiausiai šiuolaikiškai, moderniai. Vienas pirmųjų tirdamas geometrines struktūras, pritaikė ir išplėtojo moderniąją Spencerio-Goldschmidto diferencialinių lygčių sluoksniuotose erdvėse teoriją, išplėtojo originalią jos versiją. Jo paskaitų pasiklausyti ateidavo ir kitų universitetų studentai, nes jose naudingų minčių ir patarimų išgirsdavo būsimieji pedagogai, menotyrininkai, matematikai, architektai ir kiti. Mat geometrija pasitarnauja mokslų sanglaudai ir vieniui, kultūros gilesniam suvokimui, dvasingumui ir kūrybai. Profesorius giliai suprato ir atliko savo misiją – tarnauti tautos švietimui, globojo ir dalyvavo visuose universiteto meno kolektyvų renginiuose.

Šiandien mes atsisveikiname su asmenybe kuri mylėjo savo gražią šeimą, žmoną matematikę m. dr. Mildą–Mariją (Cieškaitę), sūnų Audrių, pedagogą, baigusį mūsų alma mater technologijos ir darbų specialybę, dukrą Laimą, taip pat baigusią mūsų alma mater istorijos specialybę ir įgijusią pedagogo kvalifikaciją, sūnų, pedagogą Mindaugą, mūsų alma mater baigusį matematikos – informatikos specialybę. Visa profesoriaus šeima yra iškilūs žymūs pedagogai, mūsų universiteto pavyzdys, pažymėtina, vienas žymiausių mūsų universiteto ir Lietuvos lituanistų Ipolitas Cieška, dailėtyrininkė Laimutė Briedikienė (Cieškaitė) ir architektas Vytautas Briedikis ir kiti. Taip gyvenime ir susibėga ir vėl išsiskiria žmonių likimai ir keliai. Profesoriui Romualdui Vosyliui Lietuva buvo šventa žemė, ne šiaip gyvenimo taškas, ar, kaip dabar įprasta, vieta. Profesorius išliks mūsų atmintyje kaip šios žemės ir jos žmonių sergėtojas, veikėjas ir patriotas. Ir todėl dėkojame jam už MEILĘ GYVENIMUI, palietusią ir čia esančius mus visus.

Lietuvos edukologijos paskutinysis rektorius emiritas akademikas profesorius habilituotas mokslų daktaras Algirdas Gaižutis.

Pedagogams – kvietimas dalyvauti projekto „Tęsk“ atrankoje

Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Tęsk“ (toliau – projektas), finansuojamą Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, kartu su projekto partneriais – pedagogus rengiančiomis aukštosiomis mokyklomis, nuo 2018 metų vykdo pedagoginių studijų ir kompetencijų tobulinimo programas, suteikiančias dalykinių ar pedagoginės specializacijos kompetencijų ir teisę dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytoju (pedagogu). Projekto „Tęsk“ lėšomis 2018–2022 mokslo metais papildomų dalykinių kompetencijų ir pedagogo kvalifikaciją įgijo 783 dalyviai. Atranka į studijas vykdoma ir 2022 metais. Iš viso projekto „Tęsk“ lėšomis planuojama finansuoti 310 studijų vietų. Daugiau informacijos galite rasti čia.

Kviečiame pedagogus dalyvauti atrankoje ir įgyti papildomą matematikos ar technologijų dalykinę kompetenciją Vytauto Didžiojo universitete.

Detalesnės informacijos prašome kreiptis į kontaktinį asmenį, atsakingą už šių studijų koordinavimą: Matematikos modulis – Romutė Šainer, el. p.: romute.sainer@vdu.lt, tel. +370 610 67 303, technologijų modulis – Elvyra Vėbrienė, el. p.: elvyra.vebriene@vdu.lt, tel. +37068343580.

Daugiau informacijos teikiama el. p. rita.baskiene@nsa.smm.lt.

Atranka į šias studijas vyksta Vytauto Didžiojo universitete iki  2022 m. spalio  15 dienos.

 Reikalavimai pareiškėjams:

  • Universitetinis išsilavinimas arba jam prilygintas išsilavinimas;
  • Pedagogo kvalifikacija;
  • Pretendentas nėra studijavęs projektų „Tęsk“ arba „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme, įskaitant mokytojų kaitą, kompetencijų gerinimą ir papildomo kvalifikacinio laipsnio įgijimą, skaitmeninio turinio rengimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą ir STEAM atviros prieigos centrų veiklų plėtros“ lėšomis.

Dokumentų pateikimas. Prašymai studijuoti pateikiami internetu sistemoje (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“).

Internete užpildžius prašymą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

  • aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
  • diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
  • paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
  • dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
  • darbdavio rekomendacija (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo darbdavio).

VDU Švietimo akademijos mokslininkai kartu su kitomis ES šalimis sukūrė fizinio aktyvumo žaidimus ir Europai pristatė inovatyvią judriųjų žaidimų metodiką

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) mokslininkai prof. dr. Marc Lochbaum ir doc. dr. Aušra Lisinskienė dalyvavo tarptautiniame projekte „Pagalba mokytojams skatinant vidutinio ir didelio intensyvumo vaikų fizinį aktyvumą“ angl. Supporting teachers to maximise enjoyable MVPA” (Projekto Nr. 2019-1-EE01-KA201-051595), kurio tikslas –  gerinti paauglių sveikatą, sukuriant jiems skirtus šiuolaikiškus, motorinius įgūdžius lavinančius sportinius žaidimus. Mokslininkai džiaugiasi, kad Lietuvai ir visai Europai šio projekto pagrindu pristato naują žaidimų metodiką ir inovatyvius žaidimus, kurie yra orientuoti į vidutinį ir aukštą fizinį aktyvumą. Mokslininkai akcentuoja, kad ši metodika ir 100 fiziškai aktyvių video žaidimų yra išversta į 5 ES šalių kalbas: lietuvių, anglų, estų, suomių ir slovėnų kalbas.

Šie žaidimai skirti naudoti fizinio ugdymo pamokų ar sporto treniruočių metu. Mokslininkai teigia, jog remiantis Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenis net 82 % vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamos fizinio aktyvumo normos būti fiziškai aktyviais bent valandą per dieną, vaikų antsvoris ir nutukimas kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje, tad tokio pobūdžio intervencijas reikėtų pradėti pakankamai ankstyvame vaikų amžiuje ir įtraukti kiek įmanoma daugiau vaikų. 

Mokslininkai pabrėžia, kad tuo tikslu pasirinkta mokyklos, ugdymo aplinka, siekiant įtraukti kuo daugiau vaikų ir prisidėti prie įvardintos globalios problemos, o žaidimai buvo testuojami naudojant Polar sistemą taip užtikrinant, kad jie išties pasiekia bent vidutinį ar intensyvų vaikų fizinio aktyvumo lygį. Doc. dr. Aušra Lisinskienė džiaugiasi, kad projekto metu sukurti skirtingų šalių sporto žaidimai yra labai įdomūs patiems vaikams ir akcentuoja itin svarbų vaikų vaidmenį projekto metu.„Mums buvo labai svarbus vaikų vertinimas ir siekis išgirsti vaikų balsą. Žaidimus išbandė ir savo nuomonę išreiškė visų partnerių šalių vaikai. Jie buvo šio tyrimo proceso tikrieji ekspertai”, – pasakoja tyrėja.

Šiame projekte kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, partneriai yra ir Vilniaus Universitetas, Tartu universitetas, Liublianos universitetas iš Slovėnijos ir Sporto ir sveikatos mokslų tyrimo centras LIKES iš Suomijos. Projektas „Supporting teachers to maximise enjoyable MVPA” prasidėjo 2019 metais ir baigsis 2022 metų spalio mėnesį.  

Šį projektą remia Europos Komisija per Erasmus+ Strategines partnerystes bendrojo ugdymo srityje.