Patvirtintoje naujos sudėties Lietuvos mokslo premijos komisijoje – VDU Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. V. Žydžiūnaitė

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl Lietuvos mokslo premijų“ pakeitimui ir patvirtintino 3 metų kadencijai naujos sudėties Lietuvos mokslo premijų komisija.

Kandidatai į Lietuvos mokslo premijų komisiją atrinkti iš mokslo ir studijų institucijų. Lietuvos mokslo premijos komisijoje išrinkta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.

2022 m. liepos 11 d. LRV nutarimas dėl Lietuvos mokslo premijų komisijos sudėties patvirtinimo.

Premijos skiriamos kasmet mokslininkams už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus su Lietuvos mokslo ir studijų institucijų prieskyra.

Kasmet skiriamos ne daugiau kaip 7 premijos:

– humanitarinių mokslų srityje skiriama 1 premija,

– socialinių mokslų srityje – 1 premija,

– gamtos mokslų srityje – 2 premijos,

– medicinos ir sveikatos mokslų srityje ir žemės ūkio mokslų srityje – 2 premijos,

– technologijos mokslų srityje – 1 premija.

Kvietimas dalyvauti Klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (surdopedagogikos) ir Regos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (tiflopedagogikos) studijose

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia dalyvauti atrankoje ir studijuoti

Atranka į šias studijas pratęsiama Vytauto Didžiojo universitete iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Studijos bus apmokamos projekto „Tęsk“ lėšomis.

Reikalavimai pareiškėjams:

Universitetinis išsilavinimas arba jam prilygintas išsilavinimas;
Pedagogo kvalifikacija;
Pretendentas nėra studijavęs projektų „Tęsk“ arba „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme, įskaitant mokytojų kaitą, kompetencijų gerinimą ir papildomo kvalifikacinio laipsnio įgijimą, skaitmeninio turinio rengimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą ir STEAM atviros prieigos centrų veiklų plėtros“ lėšomis.
ugdymo mokslų krypties universitetinis išsilavinimas specialiosios pedagogikos ir/ar logopedijos srityje arba baigtos atitinkamos pedagoginės specializacijos modulio studijos (90 kreditų).
pedagogo kvalifikacija.

Dokumentų pateikimas. Prašymai studijuoti pateikiami internetu sistemoje (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“).

Internete užpildžius prašymą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
darbdavio rekomendacija (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo darbdavio);
motyvacinis laiškas.

Daugiau informacijos:

Mokslo ir žinių dienos proga – VDU Švietimo akademijos kanclerės sveikinimas

Mielieji,

Rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena – tai naujų žinių, atradimų, planų, idėjų ir galimybių pradžia! Žinios šiandieniniam pasauly yra pats svarbiausias pagrindas visiems mums siekti savo asmeninės sėkmės ir kilnų tikslų! Džiaugiamės, jog Mokslo ir žinių dienos proga Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija Kaune ir Vilniuje pasitiks dar stipresnė ir pasipildžiusi naujais bendruomenės nariais – studentais ir dėstytojais! Ačiū studentams, pasirinkusiems Pedagogo profesiją. Universitetas yra dialogo tarp asmenybių vieta, tad kurkime jį kartu!

Dėkojų Savivaldybių atstovams, mokyklų vadovams, mokytojams, Švietimo skyrių direktoriams, atstovams, skatinantiems savo moksleivius rinktis Pedagogo profesiją! Esame didžiausias mokytojų rengimo centras Lietuvoje, įgijęs pasitikėjimą ir turintys galimybę kurti ateities Lietuvą. Ačiū už dialogą ir bendrus darbus!

Rugsėjo 1-osios proga linkiu visiems kartu toliau žengti pažinimo, tobulėjimo ir žinių siekimo keliu!

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė

VDU Švietimo akademijos mokslininkai pradeda įgyvendinti tarptautinį projektą, kurs ES kaimo virtualias klases

2022 m. Vytauto Didžiojo universitete Švietimo Akademijoje (ŠA) pradedamas įgyvendinti tarptautinis Erasmus+ projektas „Eu rural virtual classroom“ ( ES kaimo virtualioji klasė).

ES kaimo virtualioji klasė

ES kaimo virtualiosios klasės projektas, labai pagrįstas ICT, taiko novatorišką požiūrį į švietimo trūkumus kaimo vietovėse. Jo tikslas – sukurti virtualią bendradarbiavimo erdvę realiuoju laiku, kur kaimo mokyklos galėtų palaikyti viena kitą, užpildant mokytojų, turinio ir veiklos trūkumus.

Siekiame daugiausia dėmesio skirti švietimui kaimo vietovėse, kuriose gyvena 28 proc. ES gyventojų. Šiose vietovėse mokyklos nebaigusių asmenų skaičius yra didesnis nei miestuose (12 %, palyginti su 9 % urbanizuotose teritorijose). Kaimo vietovės taip pat susiduria su kitais iššūkiais, pavyzdžiui, centrų izoliacija, mažu mokinių skaičiumi, nesaugiomis patalpomis, inventoriaus stygiumi – o tai sustiprina poreikį atkreipti dėmesį į kaimo švietimą.

Kaimo mokyklos, taip pat ir jų mokiniai, mokytojai ir švietimo bendruomenė yra tiesioginiai projekto naudos gavėjai, kurie gaus naudos gerindami ryšį tarpusavyje ir dalindamiesi švietimo išteklius. Netiesioginę naudą iš projekto gaus viešieji ir privatūs subjektai.

Projekto partneriai yra:

Estela Cántabra
Vytauto Didziojo Universitetas
Istituto Omnicomprensivo di Bobbio
Associació d’Iniciatives Rurals de Catalunya
Universidad De Deusto
Roscommon LEADER Partnership

Pirmasis tarpvalstybinis susitikimas

Pirmasis susitikimas įvyko gegužės 5 d. Santandere (Ispanija). Susitikimo metu buvo aptartos pirmosios veiklos: susitarta dėl darbo plano ir jo įgyvendinimo, i nuolatinės stebėsenos, susitarta dėl finansinių įsipareigojimų, pristatytas projekto valdymo procesas.

Susitikimo metu buvo apibrėžti pirminiai geriausių praktikų sudarymo parametrai ir metodika, kaip teikti informaciją kiekvienoje šalyje partneriams ir asocijuotiems partneriams.

Projektas suskirstytas į septynis darbo paketus: projekto valdymas, gerosios praktikos duomenų bazė, ICT edukacinės platformos projektavimas, techninis tobulinimas, bandomasis testavimas, sklaida ir komunikacija bei kokybės valdymas.

Per ateinančius dvejus metus bandomieji testai bus atliekami keturiose skirtingose Europos Sąjungos šalių mokyklose. Bandomuosiuose testuose bus mokoma anglų kalbos, vadovaujantis anksčiau projekte pasiūlyta metodika.

Daugiau informacijos: www.ruralvirtualclassroom.eu

Projektą koordinuoja VDU Švietimo akademija

Prof. dr. Genutė Gedvilienė

VDU Švietimo akademijoje Ukrainos centre paminėta Ukrainos Nepriklausomybės diena

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga, apsilankė Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva atidarytame Ukrainos centre Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje.

Kreipdamasis į šventės dalyvius Lietuvos vadovas pabrėžė besidžiaugiantis, kad Vilniuje atsirado vieta, kur nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai gali susiburti, bendrauti ir iš naujo kurti karo sužeistą gyvenimą. Pasak Prezidento, Ukrainos centro įkūrimas Vilniuje liudija ilgalaikį Lietuvos valstybės įsipareigojimą padėti Ukrainai ir primena apie karo negandas, kurias patiria visi ukrainiečiai.

Prezidentas akcentavo, kad Rusijos karinę agresiją patirianti Ukrainos tauta demonstruoja tvirtybę ir heroizmą, kuriems nėra lygių.

„Šiandien mes visi jaučiamės šiek tiek labiau ukrainiečiai. Ukrainos žmonių kova yra tapusi mūsų kova, Jūsų kančios – mūsų kančiomis. Jūsų pergalės šiame siaubingame kare mes laukiame ir trokštame kaip savo pergalės“, – kalbėjo Prezidentas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva padeda Ukrainai, teikdama karinę, humanitarinę, finansinę ir ekspertinę paramą, siūlo namų židinį broliams ir sesėms iš Ukrainos nuo jų namus užpuolusio priešo ir padės tiek, kiek reikės. Pasak šalies vadovo, būtent vienybė ir gebėjimas vienas kitam ištiesti pagalbos ranką, kai jos labiausiai reikia, yra Lietuvos ir Ukrainos stiprybė.

„Tikiu, kad atsinaujinusios Ukrainos laukia graži ateitis Europos Sąjungoje. Lietuva darys viską, kas nuo mūsų priklauso, kad tai taptų tikrove“, – teigė Prezidentas.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad bendras visų rūpestis turėtų būti ir toliau visomis išgalėmis palaikyti tvirtus lietuvių ir ukrainiečių ryšius, taip pat išsaugoti ukrainiečių tapatybę užsienyje, kad, laikui atėjus, jie galėtų grįžti į Ukrainą kurti savo Tėvynės ateitį.

„Kiekvienos valstybės nepriklausomybės diena yra visos šalies gimtadienis – pati didžiausia šventė. Deja, Rusijos agresija užtemdė Ukrainos žmonių šventę, privertė kovoti ir mirti už šią šventę. Todėl, vietoje įprastų linksmybių palinkėjimo Ukrainai nepriklausomybės dienos proga, linkime jai Pergalės. Slava Ukraini“, – sako VDU Rektorius prof. dr. Juozas Augutis.

Prezidentas dėkojo Ukrainos centro Vilniuje darbuotojams ir savanoriams už prasmingą darbą, o visiems ukrainiečiams priminė, kad Lietuva bus su jais iki pergalės.

VDU Švietimo akademijos Ukrainos centre bus švenčiama Ukrainos nepriklausomybės diena

Rugpjūčio 24 d., trečiadienį, 12 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Ukrainos centre Vilniuje ( T. Ševčenkos g. 31, aktų salė) vyks iškilmingas Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimas. Renginyje dalyvaus Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene.

Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Ukrainos ambasadai Lietuvoje ir VDU.

VDU išlieka tarp lyderių: antras šalyje pagal priimtų studentų skaičių

Pagal šiemet į universitetus priimtų naujų bakalauro ir vientisųjų studijų studentų skaičių, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) išlieka tarp lyderių Lietuvoje – antrasis pagal studentų skaičių universitetas Lietuvoje šiemet pasipildė 1281 pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentu. Pagal bendrą priimtų studentų skaičių VDU užima taip pat antrą vietą tarp šalies universitetų.

Į valstybės finansuojamas bakalauro ir vientisąsias studijas VDU priėmė 843 pirmakursius, į valstybės nefinansuojamas – 438. Iš viso, lyginant su praėjusiais metais, universitetas šiemet priėmė 6,75 proc. daugiau studentų.

„Džiaugiamės, kad, mažėjant stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičiui, pavyksta ne tik išlaikyti tą patį studentų skaičių, bet netgi ir jį padidinti. Tai įrodo, kad VDU yra užsitikrinęs patikimos, aukštos kokybės studijas vykdančios institucijos statusą. Tai dar labiau įpareigoja stengtis ir vykdyti užsibrėžtus tikslus. Šiandien esame plačiausios aprėpties universitetas šalyje, ir, kaip rodo stojančiųjų pasirinkimai, šis kelias yra teisingas, nes tik tarpdisciplininės studijos yra visuomenės ateitis“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Universitete vykdomos Psichologijos bei Mokomojo dalyko pedagogikos studijų programos yra tarp dešimties populiariausiųjų, kurias rinkosi Lietuvos abiturientai. „Mokomojo dalyko pedagogikos studijų programa pritraukė daugiausiai norinčių studijuoti būsimų pedagogų – 117. Populiariausios šios programos specializacijos – lietuvių kalba ir literatūra, istorija ir geografija, muzikos pedagogika. Labai arti šio skaičiaus ir Specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programa. Ją šiais metais pasirinko 87 studentai“, – teigia VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė.

Iš viso Lietuvoje studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 1 084 pirmakursiai, iš jų 621 – valstybės finansuojamose vietose. Tikimasi, kad, padidinus valstybės finansuojamų pedagogikos studijų vietų skaičių, pavyks geriau patenkinti jau dabar jaučiamą įvairių dalykų mokytojų poreikį – matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslinio ugdymo ir kt..

„Taip pat didžiuojamės ir tik šiais metais pradėtomis vykdyti studijų programomis. Pirmaisiais metais pradėtas vykdyti sporto studijas pasirinko 44 įvairių sporto šakų sportininkai. Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino studijų programoje, kuri parengta pagal Lietuvai neįprastą sinergijos su verslu modelį, studijuos 25 studentai“, – naujoves komentuoja VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad iš viso šiemet naujus mokslo metus pradės 19 162 pirmakursiai (2021 m. – 18 769), iš jų 11 713 – valstybės finansuojamose ir studijų stipendijomis vietose (2021 m. – 12 560).

Universitetuose daugiausia studijų sutarčių buvo pasirašyta dėl socialinių mokslų studijų krypčių grupės programų – 19,48 proc. (2021 m. – 18,88 proc.). Antrojoje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė, joje sutartis pasirašė 12,41 proc. priimtų asmenų (2021 m. – 11,31 proc.), trečioji – sveikatos mokslų grupė – 12,06 proc. (2021 m. – 11,97 proc.). Ketvirtoji – humanitarinių mokslų studijų krypčių grupė – 8,61 proc. (2021 m. – 8,65 proc.), penktoji – inžinerijos mokslų krypčių grupė – 8,60 proc. (2021 m. – 9,66 proc.).

Informacija apie 2022-2023 mokslo metų pradžią

Artėjant naujiesiems mokslo metams, VDU sveikina studentus ir primena svarbią informaciją dėl paskaitų pradžios.

Pirmo kurso magistrantūros studijų studentams ir visų pakopų vyresnių kursų studijų studentams specialybės dalykų paskaitos prasideda rugpjūčio 29 d., užsienio kalbų ir A grupės dalykų – nuo rugsėjo 2 d.

Rugsėjo 1 d. paskaitos nevyks.

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentams paskaitos prasidės nuo rugsėjo 2 d. Pirmakursius kviečiame dalyvauti „Įvadas į studijas VDU 2022“ savaitėje, kuri vyks rugpjūčio dienomis. Visa svarbi informacija ir programa skelbiama svetainėje https://ivadas.vdu.lt/.

Ištęstinių studijų studentams paskaitos prasidės pagal fakultetų nustatytus tvarkaraščius.

Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmo kurso studentų registracija į studijų dalykus vyks rugpjūčio 31 d.

Vyresnių kursų studijų studentų pirmasis registracijos į 2022/2023 m. m. rudens semestro studijų dalykų paskaitas seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas vyks rugpjūčio 23-29 dienomis. Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų savitarnos portalo.

Studijų tvarkaraščiai

VDU pirmakursiams – įsimintina „Įvadas į studijas VDU 2022“ savaitė

Tradiciškai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmo kurso studentus kviečia į įvadinės savaitės renginius, kurie vyks rugpjūčio 29 – rugsėjo 1 dienomis. „Įvadas į studijas VDU 2022“ renginiai – proga susipažinti ne tik su universitetu, jo moksline veikla ir siūlomomis galimybėmis, bet ir su universiteto fakultetų dėstytojais bei, žinoma, su studijų draugais. Įvadinė savaitė – tai lyg naujos kelionės pradžia, kurios metu visi suvokia, kad universitete studijų procesas ir aplinka yra daug svarbiau nei trokštamas galutinis tikslas – diplomas.

Visuose „Įvadas į studijas VDU 2022“ renginiuose kviečiami dalyvauti Kaune ir Vilniuje studijuojantys studentai.

Pirmoji diena, rugpjūčio 29-oji – susitikimai su fakultetų bendruomenėmis. Pirmieji žingsniai ir pirmosios pažintys su vieta ir žmonėmis, kurie lydės tave visus studijų metus. Čia susipažinsi su kurso draugais, pasivaikščiosi po fakulteto erdves, susitiksi su fakulteto darbuotojais – dėstytojais, katedrų vedėjais, sutiksi fakulteto dekaną ir referentes, kurios ne tik papasakos apie tavo studijų programą, bet ir supažindins su Universiteto tvarka. Čia Tavęs lauks ir studentai-mentoriai, pasiryžę atsakyti į visus iškilusius klausimus, aprodyti fakultetą ir netgi padės susipažinti su kurso draugais.

Kaune pirmąją dieną pirmakursiai kviečiami dalyvauti diskusijoje „VDU Identity“, kurios metu dalyviai supažins su universiteto koridoriuose nuolat besisukančiais žmonėmis: darbuotojais, studentais ir alumnais. Čia išgirsi įdomiausius pasakojimus apie studijas universitete, patirtis savanorystėje ar studijų kokybės gerinimą. Diskusijai pasibaigus pirmakursių lauks Vėliavos medžioklė – išlikimo žaidimas, kuris patikrins Jūsų reakcijos, greitumo ir kūrybiškumo gebėjimus. Orientacinių metu susipažinsi ne tik su universitetu, jo veiklomis, bet ir pačiu Kauno miestu. Nepraleisk progos ir registruokis, nes vietų skaičius ribotas!

15 val. studentų organizacija „Akademinis politologų klubas“ pirmakursius bei visus susidomėjusius kviečia į susitikimą su buvusiu STT kriminalistu, JAV Nacionalinės FTB Akademijos absolventu, karo istorijos mokslų daktaru bei dabartiniu Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadu Egidijumi Papečkiu. Paskaitos tema „Karas Europoje – padėtis fronte, regiono saugumas ir pamokos ateičiai“. Čia prelegentas aptars Ukrainos karo kontekstą, pristatys esamą padėtį fronte bei kaip Rusijos pradėtas karas keičia mūsų regiono bei visos Europos saugumo architektūrą, kokias pamokas ateičiai galime perimti iš ukrainiečių kovos už savo valstybingumą.

18 val. studentus sukvies neformali diskusija „Susipažinkime, aš mentorius“. Tai galimybė susipažinti su mentoriais ir jų vykdoma veikla. Pirmakursiai diskusijos metu galės uždavinėti jiems rūpimus klausimus. Diskusijos su mentoriais tikslas yra supažindinti pirmakursius su mentoryste ir vykdoma savanoryste universitete. Šios veiklos metu galėsite ne tik pasikonsultuoti su mentoriumi jums rūpimais klausimais, bet ir gerai praleisti laiką žaidžiant stalo žaidimus ar bendraujant su kitais studentais. Tad nepamiršk pasiimti užkandžių sau ir draugui bei nusiteik gerai praleisti vakarą.

Vilniuje pirmakursiai bus kviečiami dalyvauti diskusijoje „VDU Identity. Naujos kartos mokytojas! Koks jis?“.

Taip pat šią dieną pirmakursiai Vilniuje ir Kaune kviečiami nuotoliniu būdu atlikti diagnostinį anglų kalbos testą.

Antrąją dieną, rugpjūčio 30-ąją, universitete Kaune ir Vilniuje studentai laikys kompiuterinio raštingumo ir diagnostinį anglų kalbos testą (anksčiau jo nelaikę). Taip pat studentų lauks registracijos į studijų dalykus proceso ir taisyklių pristatymas.

Kaune studentai turės galimybę išgirsti apie platesnes studijų perspektyvas bei sudalyvauti studijų mugėje (studentai Vilniuje turės galimybę renginį stebėti nuotoliniu būdu). Šią dieną pirmakursių taip pat laukia renginys „Universitetas – ne tik paskaitos – renkiesi tu“, kurio metu sužinosite apie universiteto teikiamą socialinę paramą ir platesnes saviraiškos galimybes. Užsukusieji išgirs apie stipendijas, lengvatas, paskolas, Lietuvos studento pažymėjimą (kitas pažymas), bendrabučius, karjeros planavimą, galimybę prisijungti prie savanorystės programos, meno, sporto veiklų, teikiamos psichologinės bei dvasinės pagalbos ir dar daugiau (studentai Vilniuje turės galimybę renginį stebėti nuotoliniu būdu).

15:30 val. kviečiame dalyvauti nuotoliniame susitikime su studentais turinčiais negalią ir jų artimaisiais. Čia galėsi sužinoti apie Universiteto ir valstybės teikiamas paslaugas, finansinės paramos galimybes bei Universiteto infrastruktūros pritaikymą negalią turinčių studentų gyvenimo, mokymosi ir studijų procesui užtikrinti. Virtualaus susitikimo nuoroda.

Nuo 16 val. visų lauksime VDU Studentų atstovybės prisistatyme. Tai puiki proga iš arčiau susipažinti su Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės (VDU SA) veiklos sritimis, nariais bei puikiai praleisti laiką studentų apsuptyje. Renginyje kartu su VDU SA prezidente Ieva Vengrovskaja aiškinsimės, kuo studentų atstovybė skiriasi nuo mokinių tarybos, taip pat sužinosi, ką veikia atstovybininkai ir į kokius klausimus jie gali atsakyti.

17:30 pakviesime į tradicinį renginį „Aš, nealkoholinis alus ir rektorius“. Tu, alus ir rektorius skamba utopiškai, bet pasirodo tai nėra taip toli nuo realybės! Neformaliame pokalbyje galėsi geriau susipažinti su universiteto vadovu, išgirsti daugiau apie jo veiklą, linksmus nutikimus universitete, užduoti rūpimus klausimus ir smagiai praleisti vakarą.

Trečiąją dieną, rugpjūčio 31-ąją, pradėsime registracija į studijų dalykus, kurios metu visi studentai savo studijų tvarkaraščius turės susidaryti savarankiškai. Kaune nuo 12 val. studentų lauks VDU organizacijų mugė ir sporto centro veiklų pristatymai, o nuo 12:30 val. – VDU Menų centro kolektyvų pasirodymai.

15 val. studentai turės galimybę sudalyvauti net dvejose kūrybinėse dirbtuvėse. VDU didžiosios salės foje (S. Daukanto g. 28) vyks VDU Karjeros centro dirbtuvės „Karjerą pradėk dabar!“ Tuo pat metu „VDU MINDED Verslumo akademija” kūrybinėse dirbtuvėse „Design Sprint“ kviečia studentus praktiškai išbandyti “Design Thinking” (Kūrybinio mąstymo) ir “LEGO SERIOUS PLAY” metodikas, kurios suteikia priemones pažinti save kuriant bei realizuojant drąsius asmeninius projektus ir sprendžiant verslo ar socialinius iššūkius.

Šią dieną pirmakursių taip pat lauks VDU Academia cum laude paskaita „Individualiųjų studijų iššūkiai ir prasmė“. Paskaitoje – pokalbyje studentai kviečiami šnekėtis apie individualiųjų studijų suteikiamas galimybes ir prasmes amžiuje, kuriame studijų suvokimas tampa vis labiau išskydęs. Studentų organizacija „Akademinis politologų klubas“ pirmakursius pakvies į pažintinę ekskursiją po Kauną, kurios metu kartu pasivaikščiosime po Naujamiestį ir Žaliakalnį. Kviesime išgirsti smagių istorijų, sužinoti kodėl Putvinskio gatvė turėjo „diplomatijos gatvės“ pravardę, o pakeliui naujiems miesto studentams parodysime skanias ir smagias vietas, kur lankosi studentai.

22 val. VDU Studentų atstovybė kartu su TABOO kviečia visus esamus ir būsimus Vytauto Didžiojo universiteto studentus į VDU pirmakursių susipažinimo vakarėlį. Tai vakarėlis, kurio praleisti negali joks VDU studentas – juk nori susirasti draugų ir paskaitų metu matyti pažįstamus veidus, tiesa?

Rugpjūčio 31-ąją Vilniuje 14:30 val. pirmakursių lauks VDU Studentų atstovybės prisistatymas, o 16 val. – ekskursija po Vilnių.

Rugsėjo 1-ąją Kaune Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetai maloniai kviečia į 2022-2023 akademinių mokslo metų pradžios šventę. Trys aukštosios mokyklos, 2022-aisiais mininčios Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetį, organizuoja vieningą Rugsėjo 1-osios šventę. Programoje – trijų universiteto rektorių, miesto ir valstybės vadovų sveikinimai bei atlikėjos Jessica Shy koncertas.

VDU Švietimo akademijoje Vilniuje pirmakursių taip pat lauks Mokslų metų pradžios šventė.

„Įvadas į studijas VDU 2022“ programa

Informacijos apie universitetą ir Įvado į studijas VDU savaitę rasi ivadas.vdu.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis

Tuo metu, kai įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginio universitetą (dabar Vytauto Didžiojo universitetas – VDU), Lituanistikos fakultetą, Gitana Vanagaitė buvo rimtai sportuojanti studentė – užsiėmė akademiniu irklavimu. Pirmame kurse ją gelbėjo stiprus pasirengimas, gautas mokykloje, o štai antrajame kurse ji beveik nelankė paskaitų, nes su tuometine TSRS studentų rinktine ruošėsi 1987 metų studentų universiadai, tad po antro kurso, kaip neišlaikiusią egzaminų, ją pašalino iš universiteto.

„Vėliau, žinoma, vėl priėmė. Man tikrai gerai sekėsi sportuoti, bet ilgainiui sporto pasaulis pasirodė per ankštas, todėl nusprendžiau mesti akademinį irklavimą ir pasirinkau rimtas studijas. Man sekėsi literatūra, kalba gal kiek mažiau, nes jai skyriau mažiau dėmesio.

Kai būdavo ar kai yra sunku, stengiuosi suimti save į rankas, neištižti, susikaupti ir tiesiog dirbti savo darbą. Mokytojais man iš esmės tapo visi mano gyvenime sutikti žmonės – iš jų išmokau, kaip pasukti galvą ar pakelti ranką, kaip reaguoti, ką sakyti, o ko ne. Jie mokė ir moko, kaip būti žmogumi“, – sako VDU Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė, Mokomojo dalyko pedagogikos – lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos dėstytoja, dėstanti paskaitas studentams Vilniuje ir Kaune, G. Vanagaitė.

Po pirmojo kūrybinio bandymo į žurnalistiką nepriėmė

Kai baiginėjo mokyklą, G. Vanagaitė mena, kad lituanistikos jos ateities planuose nebuvo. Pirmuoju numeriu ėjo žurnalistika, mat dar besimokydama Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje Gitana rašė straipsnius į Šiaulių miesto laikraštį, ją taip pat viliojo rusų kalba ir literatūra.

„Tačiau į žurnalistiką manęs nepriėmė. Išmetė po pirmojo kūrybinio bandymo, kuris vyko anksčiau nei privalomi stojamieji egzaminai. Rašiau rašinį-laišką armijoje tarnaujančiam draugui apie negebėjimą savarankiškai mąstyti. Gal tai išgąsdino komisiją, o gal kiti dalykai nusvėrė, nes lyg ir mokėjau taisyklingai rašyti, bet kitą dieną mano pavardė su kitomis dešimt buvo iškabinta ant durų tarp nepatekusiųjų į kitą etapą“, – prisimena G. Vanagaitė.

Šiandien ji net pati sau negali atsakyti į klausimą, kodėl nepridavė dokumentų stoti į lituanistikos studijas Vilniaus universitete – patraukė į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą. Egzaminus išlaikė puikiai ir ją priėmė, nors tuo metu buvo nemaži konkursai, į lituanistiką pretendavo du kandidatai į vieną vietą.

„Niekada nesigailėjau dėl tokio savo beveik intuityvaus pasirinkimo, – prisipažįsta pašnekovė. – Universitete subrendau kaip žmogus, kaip literatūros specialistė, turėjau unikalių galimybių mokytis, ką reiškia ir kaip reikia būti žmogumi, profesionalu, gerbiančiu savo darbą. Nepaisant sovietinės tamsos, tie metai buvo labai šviesūs ir įdomūs“.

Neįgyvendintas paskyrimas į Juknaičius

Baigusi studijas, G.Vanagaitė gavo paskyrimą į Juknaičius – kaimą, esantį Šilutės rajone. Tačiau menininkė, pedagogė ir vertėja Karla Gruodis, DP (ang. displaced person) išeivių duktė, kuri, tuo metu būdama jauna dėstytoja, buvo atvykusi į Lietuvą skaityti feminizmo kurso, sukritikavo tokį Gitanos pasirinkimą ir pasiūlė kreiptis dėl galimybės pasilikti universitete.

Profesorius Kęstutis Nastopka, tuometinis Visuotinės literatūros katedros vedėjas, įdėjo labai daug pastangų, kad ji galėtų likti universitete. Dėstyti Gitana pradėjo ne iš karto ir tokiomis nedidelėmis dozėmis. Tai, ką mato studentai – tik mažytė ilgo ir nematomo skaitymo ir nesibaigiančių studijų dalis.

„Viliuosi, kad mano, kaip dėstytojos, paveikslas keitėsi ir keitėsi į gerą. Nuėjau ilgą kelią, kol išmokau apgludinti savuosius kampus, gal dar ne iki galo tai ir pavyko. Dėstytojo darbas paremtas dialogu, kuriame dalyvauja dvi pusės, tai aktyvus ir gyvas procesas, įtraukiantis ir kažkokią gyvasties energetiką, kartais gal lemtingą šiam procesui.

Esu prasmės žmogus, man svarbus tikslus žodis, todėl mane traukia savarankiškai mąstantys, prasmės struktūras gebantys atpažinti ir įvardinti studentai. Norisi jiems perduoti, kad gyvenimas yra sudėtingas, kad jame visuomet reikia rinktis poziciją ir vertybes, kad svarbu neprarasti vilties, kad žmogumi tampama, o ne gimstama“, – pabrėžia G. Vanagaitė.

Iš Vandos Juknaitės mokėsi nebijoti gyvenimo

G. Vanagaitės mokslinio intereso lauke atsidūrė rašytojai Juozas-Tumas Vaižgantas, Juozas Savickas, Jonas Biliūnas, jų kūryba ir asmenybės. Pašnekovė įsitikinusi, kad jie yra įdomūs ir jaunajai kartai – tuo, kad šie rašytojai nuolat sprendė buvimo žmogumi sudėtingose situacijose klausimus, vertybių pasirinkimo dilemas. O jaunam žmogui pasirinkimo klausimai yra itin svarbūs.

G. Vanagaitė prie Vaižganto paminklo

Taip pat nuo Gitanos asmenybės neatsiejamas ryšys su dėstytoja, rašytoja Vanda Juknaite. G. Vanagaitė išleido monografiją „Prasmių raiška Vandos Juknaitės kūryboje“, padėjo rašytojai sudaryti jos knygas.

„V. Juknaitė buvo mano dėstytoja, o baigiant universitetą vienas diplominio darbo skyrius buvo skirtas tuomet pasirodžiusiam jos romanui „Šermenys“. Būdama šalia jos, augau kaip žmogus, mokiausi nebijoti gyvenimo, – sako pašnekovė. – Esu viena iš daugelio, kuriai Vanda Juknaitė padarė lemtingą įtaką. Manau, kad žmones prie jos traukia didžiulė gyvenimo patirtis, kurią ji sugebėjo transformuoti į gilų supratimą apie žmogaus sudėtingumą“.

Užmegzti dialogą su skaitmenine karta – sudėtinga

Dirbdama su studentais, G. Vanagaitė pastebi, kad šiandien rasti ryšį ir užmegzti dialogą su Z karta, dar vadinama socialinių tinklų ar skaitmenine karta, yra ganėtinai sunku. Ji pati dažnai pajunta, kad ši karta kalba skirtinga kalba, grįsta skirtingais kriterijais.

„Dažnai bendraujant su šiuolaikiniais studentais, trikdo ribų nepaisymas, dideli reikalavimai kitiems ir maži sau. Nors šiaip pasišnekučiuoti su studentais įdomu, iš kitos pusės, nepaisant akivaizdaus šios kartos kitoniškumo, gelminis troškimas mylėti, būti reikalingu liko toks pat“, – sako ji.

G. Vanagaitė ne tik dirba Mokomojo dalyko pedagogikos – lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja, bet ir mokslininke Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, vykdo įvairius projektus. Pašnekovė atvirauja, jog vis dažniau pagalvoja, kad norėtų atsisakyti dėstymo: „Norėtųsi prabangos susitelkti į vieną tyrimą. Kita vertus, bendravimas su studentais yra galimybė jausti gyvenimo pulsą, nenutolti nuo gyvenimo“.

Paklausta, o kuo gi užsiimtų atsisakiusi dėstytojos darbo, ką literatūrologai daro, kai nedirba mokslinio ir akademinio darbo, G. Vanagaitė šypteli: „Kartais įsitaiso daržą, kartais pjauna žolę, o kartais žiūri į jūrą ir besileidžiančią saulę“.