Mokslinė-praktinė konferencija „Dabarties transformacijos pradiniame ugdyme: patyrimo ir refleksijos galia“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedroje jau tampa tradicija pavasarį pakviesti pradinio ugdymo pedagogus, mokslininkus, studentus ir visus besidominčius pradinio ugdymo tematika į kasmetinę konferenciją.
Konferencijos tikslas – pasidalinti naujausiais tyrimais ir praktikomis, kurios plėtojamos  VDU Švietimo akademijoje.

Konferencija tampa svarbia platforma dalintis naujausiomis mokslinėmis įžvalgomis, gerosiomis praktikomis ir švietimo inovacijomis.

Konferencijoje bus aptarti pradinio ugdymo pamokų kokybės kriterijai, veiklos tyrimai, mokymosi savivaldumo modelis, pristatyti moksliniai tyrimai ir jų praktinį pritaikymą pedagoginėje veikloje. Šioje konferencijoje skatinamas dialogas tarp pedagogų, mokslininkų, esamų ir būsimųjų mokytojų. Dalyviai susipažins su inovatyviais ugdymo metodais bei įrankiais, kurie gali pagerinti mokinių mokymosi patirtį. Dalyviai išbandys asmeninio patyrimo, permąstymo ir patyrimo situacijų modeliavimo kambarius, kuriose bus pristatomi realūs pavyzdžiai bei praktikos iš VDU Švietimo akademijos Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorijos, STEAM didaktikos centro, pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo bakalauro studijų paskaitų ir ugdymo įstaigų.

Konferencija ne tik suteikia vertingų žinių, bet ir skatina pedagogų bendruomeniškumą, suteikdama erdvę užmegzti naujas pažintis, bendradarbiauti bei keistis patirtimi.

Konferencija vyks:

Kovo 20 d. 13–17 val. VDU, Putvinskio g. 23–103 aud., Kaune.

Kovo 27 d., 13–17 val., VDU Švietimo akademija, T. Ševčenkos g. 31, Aktų salė, Vilnius

Programa.

Registracija.

Iš universiteto suolo – į tarptautinę švietimo areną

„Išlipau iš lėktuvo ir nesupratau, kokia kalba man dabar reikia kalbėti”, – šypsosi Austėja Cikanavičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos trečiakursė, prisimindama savo pirmąsias dienas Belgijos sostinėje Briuselyje. Nuo šių metų sausio mėnesio pradžios ji atlieka praktiką Briuselio Europos II mokykloje, kurioje mokosi per 3000 mokinių.

Atlikdama pedagoginę praktiką Briuselio mokykloje, Austėja turi galimybę kasdien stebėti, kaip nacionalinėse sekcijose dirba įvairių tautybių pedagogai – italai, portugalai, švedai ar kt., taip pat – iš arčiau pažinti skirtingas pedagogines tradicijas bei požiūrį į švietimą. „Lietuviai, italai, portugalai, švedai ir jų metodikos skiriasi kaip diena ir naktis,” – pastebi Austėja, analizuodama, kaip skirtingų šalių pedagogai veda pamokas savo mokiniams ir kaip vertina mokinių progresą bei pažangą.

Mokytojas skirtingose kultūrose: nuo autoriteto iki problemų sprendimo

Briuselyje – jau antroji būsimos mokytojos, VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo III kurso studentės Austėjos, tarptautinė praktika. Pernai ji porą mėnesių praleido Švedijoje, Karlskronos tarptautinėje mokykloje, kur susidūrė su dar kitokia pedagogine praktika bei švietimo aplinka.

„Švedijos darželiuose bei mokyklose nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga, – juokauja ji, kalbėdama apie švedų požiūrį į vaikų mokymąsi už mokyklos ribų. – Mokiniai ten ne tik skaito iš knygų apie pasaulį – jie jį liečia, tyrinėja, atranda”. Pasakodama apie švedišką mokymo(si) modelį, Austėja pabrėžia, kad čia mokytojas dirba kaip mokinio vedlys, moderatorius, pagalbininkas.

Jeigu Lietuvoje mokytojo profesija vis dar nėra prestižinė ir nepakliūna į geidžiamiausių profesijų penketuką, tai Švedijoje ji yra be galo vertinama ir gerbiama. Švedijoje pedagogas yra autoritetas ir jo žodis švietimo klausimais yra galutinis – mokytojas žino geriau, taigi tėvai į vaikų ugdymą mokykloje beveik nesikiša.

Briuselio Europos II mokykloje lietuviškoje sekcijoje, anot pašnekovės, mokytojo statusas ir vaidmuo iš pirmo žvilgsnio primena situaciją Lietuvoje – pedagogai susiduria su panašiais iššūkiais bendraudami su mokiniais bei jų tėvais. Mokinių tėvai ten taip pat turi galimybę kreiptis tiesiogiai į mokytojus su įvairiais klausimais, priekaištais ar lūkesčiais, iš mokinių pusės taip pat juntama, kad mokytojas nėra jiems didžiausias autoritetas.

Austėja Švedijoje

„Bet kas mane itin nustebino, tai mokyklos administracijos požiūris. Mokyklos vadovybė skatina mokinių tėvus įvairius probleminius klausimus spręsti būtent raštu – rašant elektroninius laiškus, kad mokykla turėtų raštiškus įrodymus. Mokyklos vadovybė įvairiapusiškai gina mokytojų interesus, tam netgi pasamdyti teisininkai, kurie esant poreikiui gina mokytojus ir sužiūri įvairius tų ginčų, kilusių nesutarimų teisinius niuansus. Akivaizdu, kad Briuselyje mokytojui skiriama kur kas didesnė mokyklos administracijos globa. Iškilus klausimams, ten nėra baimės kreiptis į mokyklos vadovybę bei administraciją”, – sako ji.

Tarptautinis bakalaureatas – raktas į įvairių šalių mokyklas

VDU Švietimo akademija – vienintelė Lietuvoje, suteikianti galimybę studentams kartu su pradinio ugdymo pedagogikos diplomu gauti ir tarptautinio bakalaureato pažymėjimą. Šis dokumentas – tai tarsi visraktis ne tik į Lietuvos, bet ir kitų šalių mokyklas.

„Kai eini pas darbdavį darbintis, turėdamas tarptautinio bakalaureato pažymėjimą jau esi gerokai pranašesnis už kitus kandidatus”, – įsitikinusi Austėja.

Tarptautinė praktika jai visų pirma asocijuojasi su išėjimu iš komforto zonos. Iššūkis yra ne tik pati praktika bei taip, kaip sekasi jos metu, bet ir kasdienio gyvenimo organizavimas svečioje šalyje.

„Čia kasdienybėje susiduriu su kur kas daugiau iššūkių, nei kad atlikdama praktiką Lietuvoje, įprastoje mokykloje. Tokia praktika man, kaip būsimai mokytojai, leidžia prisiliesti prie daug skirtingų mokymo(si) metodų, skirtingų požiūrių. Ši aplinka keičia mane, leidžia man pažinti kitokį, įvairiapusiškesnį pasaulį, pažinti itin skirtingus žmones, o tai yra neįkainojama patirtis. Jaučiu, kad kasdien augu ne tik kaip būsima mokytoja, bet ir asmenybė”, – prisipažįsta A. Cikanavičiūtė.

Austėja Belgijoje

Austėja sako, kad jai, kaip mokytojai, labai svarbu pažinti kuo daugiau pasaulio, įgyti kuo daugiau patirčių, nes tik pati būdama plačių pažiūrų ir pamačiusi daugiau pasaulio, ji galės dalintis šiomis žiniomis ir įgūdžiais su savo mokiniais, duoti jiems kur kas daugiau visko iš savo asmeninės patirties.

„Esu empatiška ir stengiuosi įsiklausyti į kiekvieną vaiką. Stengiuosi padėti kiekvienam vaikui ir nenuvertinti jo gebėjimų. Galbūt vieno vaiko stiprybė yra karpyti, kito – skaičiuoti ar piešti. Mano užduotis – įžvelgti kiekvieno vaiko privalumus ir judėti kartu su juo, stiprinti jo silpnybes ar stiprybes. Noriu savo pavyzdžiu įkvėpti mokinius nebijoti išlįsti iš savo kiauto,” – sako būsimoji mokytoja.

Skatina išnaudoti visas siūlomas galimybes

Perfekcionizmas, kurį Austėja vadina savo amžinu palydovu, ją lydi kiekviename žingsnyje. „Tai yra mano stipriausia savybė, esu perfekcionistė iki kaulų smegenų, – juokiasi ji, paklausta, kokia mokytoja ji norėtų būti savo mokiniams. – Daug keliauju, daug kuo domiuosi, semiuosi įvairios patirties. Labai tikiuosi, kad visada išliksiu žingeidi ir ambicinga, ir kad manęs niekada neapleis kūrybiškumas”.

Nors savo ateitį Austėja mato didmiestyje – ar Lietuvos, ar užsienio mokyklose, ji tiki, kad jos patirtis, kuria ji dalinsis su savo kolegomis, praturtins kasdienį mokytojų darbą. Pasak jos, šiuolaikinis mokytojas gali ir turi peržengti ne tik klasės, bet ir valstybių sienas, kad sugrįžtų praturtėjęs naujomis idėjomis ir metodais.

O kaip dėl galimybės tęsti darbus Briuselyje? „Tai nuostabus, amžinai nemiegantis miestas,” – sako Austėja, jau spėjusi įsimylėti jo prancūzišką dvasią ir architektūrą. Ir nors praktika dar nesibaigė, jos mintys jau krypsta į būsimas praktikas, bet ne Belgijoje, o šįkart – šiltesnio  klimato šalyse, kur gerokai daugiau saulės.

„Gyvenu tik vieną kartą, studijuoju šiose studijose irgi tik kartą, tad kodėl gi neišnaudojus visų man siūlomų galimybių? Ir kitiems studentams nuoširdžiai rekomenduoju pasiimti iš universiteto viską, ką jis siūlo, visas jo teikiamas naudas. Juk niekada nežinai, ko gyvenime gali prireikti”, – neabejoja ji.

 

VDU stiprins bendradarbiavimą pedagogų rengime su Tauragės bei Jurbarko rajono savivaldybėmis

Vasario 11 dieną Tauragės rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu. Sutartis pasirašyta siekiant abipusiai naudingų tikslų – kvalifikuoto pedagogų rengimo ir pakankamo pedagogų poreikio Savivaldybės švietimo įstaigose užtikrinimo.

„Bendradarbiavimo užmezgimas su Vytauto Didžiojo universitetu yra svarbus žingsnis stiprinant mūsų rajono švietimo sistemą ilgalaikėje perspektyvoje. Siekiame, jog jauni žmonės dažniau pasirinktų pedagogo kelią ir matytų prasmę savo ateitį kurti čia – Tauragėje, todėl tikime, kad pradėtas bendradarbiavimas padės šį siekį įgyvendinti – prisidės prie ugdymo krypties studijų pasirinkimo skatinimo bei užtikrins kokybišką ugdymo procesą ateities kartoms“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.

Pasirašyta sutartimi Tauragės rajono savivaldybė įsipareigoja:

  • siekiant užtikrinti pakankamą pedagogų poreikį Savivaldybės švietimo įstaigose, skleisti Universiteto pateiktą informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą Universitete;
  • skatinti Savivaldybės mokyklų vadovų domėjimąsi ugdymo krypties studijomis Universitete, supažindinant mokinius su Universiteto ugdymo krypties studijų programomis, stojimo sąlygomis ir procedūromis;
  • teikti Universitetui informaciją apie pedagogų poreikį Savivaldybės švietimo įstaigose;
  • kviesti Universiteto darbuotojus bei studentus dalyvauti Savivaldybės organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose;
  • skleisti informaciją apie kartu su Universitetu organizuojamus renginius ir iniciatyvas;
  • skirti asmenį, atsakingą už šios sutarties vykdymą.

Tikimasi, jog sudaryta sutartis taps tvirtu pagrindu stiprinti Savivaldybės ir aukštojo mokslo įstaigos bendradarbiavimą pedagogų rengimo srityje, o taip pat paskatinti jaunimą dažniau rinktis ugdymo krypties studijas, po kurių įgytas žinias ir profesinius įgūdžius jiems būtų galima pritaikyti Tauragės rajono ugdymo įstaigose.

 

Vasario 11 dieną Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, profesorius Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo bei socialinės partnerystės sutartį.

Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti, kad Jurbarko rajono švietimo įstaigose nepritrūktų kvalifikuotų mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų, taip pat sudaryti palankias sąlygas jauniesiems pedagogams grįžti dirbti į savo gimtąjį kraštą. Ši partnerystė leidžia stiprinti švietimo kokybę rajone, skatinant studentus rinktis pedagogikos ir ugdymo krypties studijas bei sugrįžti į Jurbarko rajoną po jų baigimo. Sutartis grindžiama abipuse nauda ir geranorišku bendradarbiavimu, be finansinių įsipareigojimų sutarties šalims.

Renginyje taip pat dalyvavo vicemerai Audronė Balčiūnienė ir Edmundas Mačieža, administracijos direktorė Rūta Vančienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Aušra Baliukynaitė ir skyriaus vyr. specialistai, VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys ir VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja Ilona Tanzegolskienė, rajono švietimo įstaigų vadovai, žiniasklaidos atstovai.

Kitoks požiūris į jaunųjų pedagogų ugdymą: nuo specializuotų klasių iki profesinių klubų

„Per penkerius metus jaunų mokytojų, dirbančių mūsų šalies mokyklose, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 2700 iki 6000,” – teigiamus pokyčius švietimo sistemoje akcentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. Visgi iššūkių yra – Lietuvos mokyklose prieš kiekvieną mokslo metų pradžią vis dar trūksta apie 500-600 mokytojų. Ši problema labiausiai matoma didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau pamažu ji pasiekia ir mažesnes savivaldybes.

Deja, bet, Eurostat (2021) duomenimis, Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių išlieka „lyderė“ pagal vyresnio amžiaus mokytojų skaičių. Dėl šios priežasties Lietuvoje buvo imtasi įvairių iniciatyvų, siekiant gerinti mokytojų darbo sąlygas ir pritraukti jaunus žmones rinktis mokytojo kelią. Viena sėkmingiausių nacionalinių iniciatyvų – stipendijų skyrimas būsimiesiems mokytojams, pasirinkusiems prioritetines pedagogikos kryptis. „Šis sprendimas pasiteisino daugelyje specializacijų”, – teigia prof. dr. Kaminskienė.

Kita vertus, pasak jos, vien tik stipendijomis problemos neišspręsime. Reikalingi kompleksiški ir ilgalaikiai sprendimai: atlyginimo didinimas, atsakomybių ir administracinių veiklų peržiūrėjimas, pasitikėjimo mokytojais stiprinimo, mokyklų gerovės, ypač palankaus mikroklimato kūrimas, karjeros galimybių numatymas ir kita.

Šveicariškas modelis Lietuvos mokyklose

Siekiant spręsti pedagogų trūkumo problemą, Lietuvoje imamasi įvairių inovatyvių iniciatyvų. Viena jų – specializuotos ugdymo krypties klasės. „Sprendimas tapti mokytoju negimsta spontaniškai. Tai sritis, kurią turime vaikams atskleisti iš kitos pusės”, – įsitikinusi prof. L. Kaminskienė.

Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje jau trejus metus sėkmingai veikia ugdymo krypties klasė. Ji įkurta remiantis šveicarišku moduliu, kuris buvo pritaikytas Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus iniciatyva ir įgyvendinamas kartu su VDU Švietimo akademija. Jau nuo 9 klasės mokiniai, galvojantys apie pedagogo profesiją, ne tik dalyvauja universiteto paskaitose, bet ir atlieka pedagogines praktikas miesto mokymosi įstaigose.

Pirmaisiais metais šioje klasėje buvo iki 20 vaikų, dabar jų – jau beveik 30. Tikimasi, kad per keletą metų bus priartėta prie 100 mokinių, kurie, būdami mokyklos suole, jau rimtai planuotų studijuoti pedagogiką.

Praėjusių metų gruodį prie šios iniciatyvos prisijungė ir Rokiškio Romuvos gimnazija, kuri taip pat, bendradarbiaudama su VDU Švietimo akademija, įsteigė ugdymo krypties klasę.

„Mūsų gimnazijoje jau veikia Vilnius Tech ir VDU Žemės ūkio akademijos Sumanaus moksleivio klasės, tačiau matėme poreikį kitos krypties giluminėms studijoms. Ne visi mokiniai nori tiksliųjų ar gamtos mokslų krypties, – teigė gimnazijos direktorė Rasa Pranckūnienė. – Kita vertus, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir mūsų rajone, pedagogų kolektyvai nejaunėja, po 3-4 metų gimnazija susidurs su pedagogų kaita, tad norisi iš anksto pritraukti mokinių, besidominčių šia profesija. Tikimės, kad kai kurie iš jų grįš dirbti į savo miestą, savo mokyklą”.

Rokiškio ugdymo krypties klasės mokiniai VDU

Jaunojo pedagogo klubai vienija Lietuvos regionus

Lygiagrečiai su ugdymo klasėmis Lietuvoje plečiasi ir Jaunojo pedagogo klubų tinklas. Kauno rajono savivaldybėje veikiantis klubas subūrė daugiau nei 50 vyresniųjų (9-12) klasių mokinių. Sėkminga patirtis paskatino klubų steigimą Alytaus mieste, Panevėžio rajone, Klaipėdos rajone ir Utenoje. Artimiausiu metu planuojama steigti klubus Visagine, Šakiuose ir Šiauliuose.

VDU Švietimo akademijos studentas Arminas Kilinskas, buvęs Alytaus Jaunojo pedagogo klubo narys, šiuo metu studijuojantis Mokomojo dalyko pedagogikos istorijos ir geografijos pedagogiką, prisipažįsta, kad norą tapti mokytoju jis pajuto dar mokydamasis pradinėse klasėse. Jį šiai svajonei įkvėpė jo paties matytas pavyzdys – jį mokę ir savo darbui atsidavę pedagogai.

Arminas sako, kad jo apsisprendimui tapti mokytoju lemiamos reikšmės turėjo ir Jaunojo pedagogo klubo veikla: „Nors prie klubo prisijungiau tik mokydamasis dvyliktoje klasėje, turėjau galimybę dalyvauti susitikimuose su VDU Švietimo akademijos atstovais, lankyti pedagogikos paskaitas. Klubo veikla padėjo galutinai apsispręsti dėl mano norimos studijų krypties”.

Anot A. Kilinsko, dažnas jaunas žmogus šiandien nesiryžta rinktis mokytojo kelio, nes šis jiems atrodo per sunkus, o atlygis už tokį sunkų ir atsakingą darbą – per menkas. Tačiau Armino tai negąsdina – jis svajoja tapti vienu tokių mokytojų, kuriuos pats matė besimokydamas savo mokykloje: „Noriu būti pavyzdžiu savo mokiniams ir visai mokyklos bendruomenei, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, domėtis naujovėmis, išlikti žingeidžiu ir gebančiu kūrybiškai žvelgti į mokymo(si) procesus”.

Arminas Kilinskas

Prof. L. Kaminskienė sako, kad tokių įkvepiančių istorijų bei galėtų būti ir daugiau, tačiau šioje vietoje turėtų labiau pasitempti ir pačios mokyklų bendruomenės.

„Labai gaila, kai atkalbinėjimai nesirinkti mokytojo profesijos neretai vyksta pačiose mokyklose. Todėl aš labai dažnai, kalbėdama su gimnazijų vadovais, pabrėžiu, kad jeigu mes norime, kad vaikai norėtų būti mokytojais, jiems būtinas įkvepiantis pačių mokytojų pavyzdys. Mokiniai iš pačių mokytojų pavyzdžio turi matyti, kad mokykla yra ta vieta, kurioje gera dirbti „, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė.

VDU gimtadienis studentams

Praėjo daugiau nei 100 metų nuo tada, kai 1922 m. vasario 16 d. buvo įkurtas Lietuvos universitetas, padėjęs pamatus šiandieniniam Vytauto Didžiojo universitetui (VDU). Daugiau nei šimtmetį gyvuojančio universiteto gimtadienį kartu su studentais minėsime vasario 17 d., pirmadienį.

Šiais metais VDU ne tik švenčia, bet ir skelbia 2025-uosius Studentų gerovės metais! Šia proga kviečiame studentus į specialų renginį, kuriame ne tik minėsime VDU gimtadienį, varžysimės specialiame protmūšyje siekdami daugiausia apie VDU žinančio studento titulo, bet ir klausysimės pranešimų ir dalyvausime diskusijoje apie emocinę gerovę, psichologinę paramą bei bendruomeniškumą. Renginio metu studentų laukia ypatinga staigmena – kartu su universiteto atstovais jie „pakuos“ dovaną, skirtą jų gerovei universitete užtikrinti.

Renginys vyks VDU Centriniuose rūmuose, S. Daukanto g. 28, Kaune. Protmūšis – Didžiosios salės fojė, konferencija ir diskusija – Senato salėje. Renginio pradžia – 16.00 val.

Norint dalyvauti protmūšyje, būtina užsiregistruoti.

VDU studentus, gyvenančius Vilniuje ir norinčius švęsti kartu, kviečiame registruotis važiuoti VDU autobusu.

PROGRAMA:

15.30 val. Protmūšio komandų registracija.

16.00 val. Renginio pradžia VDU Didžiosios salės fojė. Užsiregistravusioms komandoms – protmūšio pradžia, visi kiti kviečiami į konferenciją „Studentų gerovė – misija (ne)įmanoma?“ ir diskusiją apie studentų gerovę.

Konferencijos „Studentų gerovė – misija (ne)įmanoma?“ pranešimai:

  • 16.15 val. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus – „Ar studentai gali gyventi finansinėje gerovėje?“
  • 16.30 val. VDU Psichologijos klinikos psichologas doc. dr. Rytis Pakrosnis – „Kaip jaučiasi studentai: VDU studentų psichologinės gerovės stebėsenos modelis“
  • 16:45 val. VDU Studentų gerovės koordinatorė Gustė Žukauskaitė – „Studentų gerovė: kelias į bendruomenę“

17.00 val. Diskusija apie studentų gerovę. Dalyvauja žmogaus teisių ekspertas prof. dr. Jonas Ruškus, LSS viceprezidentė Ieva Vengrovskaja, psichologas doc. dr. Rytis Pakrosnis, mentorė Meda Maročkinaitė, moderuoja VDU studentų gerovės koordinatorė Gustė Žukauskaitė.

17.45 val. Apdovanojimai ir universiteto dovana studentams.

Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

VDU Švietimo akademijoje Kaune atidarytas Švietimo pagalbos kompetencijų centras

Sausio 30 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune atidarytas Švietimo pagalbos kompetencijų centras. Renginyje sveikino LR Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė, VDU Studijų prorektorė Simona Pilkienė, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. Kauno Juozo Naujalio muzikos mokyklos mokiniai grojo akordeonu, VDU Teatras pakvietė į pojūčių spektaklį „Anykščių šilelio takais“.  Atidarymo renginį vedė komunikacijos ekspertė Laura Dabulytė.

„Švietimo pagalbos kompetencijų centro įkūrimo idėja kilo Švietimo akademijoje rengiant naujas studijų programas – bakalauro programą „Specialioji pedagoginė pagalba“ ir tarpkryptinę magistro programą „Kalbėjimo ir kalbos terapija“. Siekiant inovatyviai rengti skirtingų specializacijų specialiuosius pedagogus ir logopedus, buvo itin svarbu sukurti tinkamą infrastruktūrą, kuri padėtų užtikrinti aukštą studijų kokybę. Ši infrastruktūra sudaro sąlygas studijas grįsti reflektyviosios praktikos modeliu bei tyrimine veikla ir visų pakopų studentams mokytis per praktines simuliacijas, atlikti tyrimus, mokytis bendradarbiaujant, išbandyti naujus metodus bei metodikas, kurti ir vertinti specializuotas priemones. Centre bus pritaikomos ir išbandomos įvairios vaiko raidos vertinimo metodikos, kuriamos rekomendacijos, skirtos tobulinti specialiosios pedagoginės pagalbos, įtraukiojo ugdymo ir reabilitacijos praktikas“, – sako VDU Švietimo akademijos dėstytoja prof. dr. Stefanija Ališauskienė.

Centras atveria šias galimybes:

Visų pakopų studentams:

–        Mokytis modeliuoti ugdymo procesą įvairiose aplinkose: klasėje, mažose grupėse ar individualiai teikiant specialiąją pedagoginę ir logopedinę pagalbą;

–        Taikyti ir pritaikyti alternatyviąsias bei augmentines mokymo priemones, įrangą ir metodikas;

–        Išbandyti naujas priemones bei metodikas, įgyti tyriminių gebėjimų;

–        Dalyvauti praktinėse ir tiriamosiose veiklose drauge su praktikų bendruomenėmis, kurti naujas metodikas remiantis mokslinių tyrimų rezultatais.

Dėstytojams ir tyrėjams:

–        Dalyvauti specializuotuose mokymuose, skirtuose priemonių, įrangos ir metodikų taikymui, įgyti licencijas bei praktinio taikymo patirties;

–        Skleisti įgytą patirtį akademinėje veikloje; ja remtis tobulinant studijų procesą;

–        Naudoti įsigytas priemones, metodikas ir įrangą vykdant empirinius tyrimus, kurti naujus instrumentus bei rekomendacijas, skirtas ugdymo praktikos tobulinimui.

Centras sieks tapti tvaria akademine kompetencijų ugdymo platforma, skatinančia dėstytojų, tyrėjų ir būsimų specialistų bendradarbiavimą kuriant ir taikant inovatyvius sprendimus, pritaikytus įvairių ugdymosi poreikių turinčių besimokančiųjų ugdymo procesui.

Centras bus atidarytas ir VDU Švietimo akademijoje Vilniuje.

 

 

 

Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorijos atidarymas Kaune

VDU prisijungė prie „SheTechTalks“ projekto, kurio tikslas – mažinti skaitmeninę lyčių atskirtį

Ar žinojote, kad iš 9 milijonų  informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) specialistų Europos Sąjungoje, moterys sudaro mažiau nei 20 %? Skaitmeninės transformacijos amžiuje moterys negali likti nuošalyje – jų dalyvavimas technologijų srityje yra būtinas tiek ekonomikai, tiek visuomenei.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) prisijungė prie „SheTechTalks“ projekto, kurio tikslas – mažinti skaitmeninę lyčių atskirtį, suteikiant jaunoms moterims esminių skaitmeninių įgūdžių. Tai padės joms imtis naujų vaidmenų technologijų sektoriuje ir daryti ilgalaikį poveikį IKT sričiai.

Projekte dalyvauja partneriai iš visos Europos:

  • Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva)
  • Groningeno universitetas (Nyderlandai)
  • Nevyriausybinės organizacijos:
    • InterMediaKT ir Women Do Business (Graikija)
    • Mediterráneo International (Ispanija)

Šių organizacijų atstovai (VDU atstovės – Švietimo akademijos doc. dr. Vaida Jurgilė, doktorantė Kateryna Horlenko.) susitiko įžanginiame susitikime Groningene, kur buvo suplanuoti tolimesni projekto veiklos žingsniai. Renginio metu dvi Groningeno universiteto absolventės verslininkės dalijosi savo patirtimi apie iššūkius, su kuriais susiduria moterys IKT sektoriuje bei sėkmės istorijomis. Jų įžvalgos tapo svarbiu pagrindu tolimesniam projekto turiniui.

Vytauto Didžiojo universitetas atliks aktyvų vaidmenį įgyvendinant pagrindines projekto veiklas:

–  Bus kuriamas įkvepiančių tinklalaidžių ciklas, kuriame technologijų ir STEAM sektoriuje dirbančios moterys dalinsis savo patirtimi.
– Bus įsteigta Mokymų akademija, padėsianti įgyti svarbiausias žinias, reikalingas įsidarbinimui technologijų sektoriuje.
–  Bus sukurta mentorystės programa, skirta jaunoms moterims, siekiančioms karjeros IKT srityje.

Daugiau informacijos apie projektą ir galimybes prisijungti rasite shetechtalks.eu.

Projektas pradėtas įgyvendinti 2024 m. rugsėjį pagal „Erasmus+“ KA220-HED programą – Bendradarbiavimo partnerystes aukštojo mokslo srityje.

Išrinkta naujoji VDU Švietimo akademijos Taryba, pirmininke išrinkta doc. dr. I. Tandzegolskienė-Bielaglovė

Sausio 16 d., buvo išrinkta naujoji Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Taryba. Sausio 28 d., pirmajame susirinkime VDU ŠA Tarybos pirmininke išrinkta Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė, pavaduotoja doc. dr. Vaida Jurgilė.

Taryba išrinkta penkeriems metams (2025–2029 metams).

2025–2029 m. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Tarybos narių sudėtis:

  • prof. dr. Lina Kaminskienė, Švietimo akademijos kanclerė,
  • prof. dr. Rūtenis Paulauskas (Edukologijos tyrimų institutas),
  • prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Edukologijos tyrimų institutas),
  • doc. dr. Agnė Brandišauskienė (Edukologijos tyrimų institutas),
  • prof. dr. Aušra Rutkienė (Mokytojų rengimo institutas),
  • doc. dr. Jolita Kudinovienė (Mokytojų rengimo institutas),
  • doc. dr. Aušra Lisinskienė (Mokytojų rengimo institutas),
  • doc. dr. Eglė Stasiūnaitienė (Mokytojų rengimo institutas),
  • prof. dr. Airina Volungevičienė (Inovatyvių studijų institutas),
  • Agnė Liucilė Grickevičė (Profesinio tobulinimo institutas),
  • Tomas Jankūnas (socialinis partneris Vilniaus Antakalnio progimnazija),
  • dr. Agnė Liubertaitė-Amšiejė (socialinis partneris Vilniaus privati gimnazija),
  • Daiva Bartninkienė (edukologijos studijų programos doktorantė),
  • Auksė Zykutė (mokomojo dalyko pedagogikos bakalauro studijų programos studentė),
  • Gustė Žukauskaitė (švietimo vadybos magistrantūros studijų programos magistrantė).

 

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Biržų rajono savivaldybe

Sausio 21 d. Biržų krašto muziejuje „Sėla“pasirašyta Biržų rajono savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendradarbiavimo sutartis.

Renginį sveikinimo kalba pradėjo Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Biržų rajono savivaldybės vicemerė Astra Korsakienė, kuruojanti Švietimo sritį, pristatė Biržų rajono savivaldybės švietimo aktualijas. VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotojas, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Nefas bei VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys kalbėjo apie regionų politikos aktualumą ir universitetų pastangas suartėti su bendruomenėmis.

Svečiai turėjo galimybę apsilankyti Biržų krašto muziejuje „Sėla“, apžiūrėti eksponatus ir išgirsti apie švietimo pradžią mūsų krašte, Radvilų laikus menančią tvirtovę, jos užpuolimą ir kt.