VDU Švietimo akademijoje Ukrainos centre paminėta Ukrainos Nepriklausomybės diena

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga, apsilankė Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva atidarytame Ukrainos centre Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje.

Kreipdamasis į šventės dalyvius Lietuvos vadovas pabrėžė besidžiaugiantis, kad Vilniuje atsirado vieta, kur nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai gali susiburti, bendrauti ir iš naujo kurti karo sužeistą gyvenimą. Pasak Prezidento, Ukrainos centro įkūrimas Vilniuje liudija ilgalaikį Lietuvos valstybės įsipareigojimą padėti Ukrainai ir primena apie karo negandas, kurias patiria visi ukrainiečiai.

Prezidentas akcentavo, kad Rusijos karinę agresiją patirianti Ukrainos tauta demonstruoja tvirtybę ir heroizmą, kuriems nėra lygių.

„Šiandien mes visi jaučiamės šiek tiek labiau ukrainiečiai. Ukrainos žmonių kova yra tapusi mūsų kova, Jūsų kančios – mūsų kančiomis. Jūsų pergalės šiame siaubingame kare mes laukiame ir trokštame kaip savo pergalės“, – kalbėjo Prezidentas.

Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva padeda Ukrainai, teikdama karinę, humanitarinę, finansinę ir ekspertinę paramą, siūlo namų židinį broliams ir sesėms iš Ukrainos nuo jų namus užpuolusio priešo ir padės tiek, kiek reikės. Pasak šalies vadovo, būtent vienybė ir gebėjimas vienas kitam ištiesti pagalbos ranką, kai jos labiausiai reikia, yra Lietuvos ir Ukrainos stiprybė.

„Tikiu, kad atsinaujinusios Ukrainos laukia graži ateitis Europos Sąjungoje. Lietuva darys viską, kas nuo mūsų priklauso, kad tai taptų tikrove“, – teigė Prezidentas.

Valstybės vadovas pabrėžė, kad bendras visų rūpestis turėtų būti ir toliau visomis išgalėmis palaikyti tvirtus lietuvių ir ukrainiečių ryšius, taip pat išsaugoti ukrainiečių tapatybę užsienyje, kad, laikui atėjus, jie galėtų grįžti į Ukrainą kurti savo Tėvynės ateitį.

„Kiekvienos valstybės nepriklausomybės diena yra visos šalies gimtadienis – pati didžiausia šventė. Deja, Rusijos agresija užtemdė Ukrainos žmonių šventę, privertė kovoti ir mirti už šią šventę. Todėl, vietoje įprastų linksmybių palinkėjimo Ukrainai nepriklausomybės dienos proga, linkime jai Pergalės. Slava Ukraini“, – sako VDU Rektorius prof. dr. Juozas Augutis.

Prezidentas dėkojo Ukrainos centro Vilniuje darbuotojams ir savanoriams už prasmingą darbą, o visiems ukrainiečiams priminė, kad Lietuva bus su jais iki pergalės.

VDU Švietimo akademijos Ukrainos centre bus švenčiama Ukrainos nepriklausomybės diena

Rugpjūčio 24 d., trečiadienį, 12 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Ukrainos centre Vilniuje ( T. Ševčenkos g. 31, aktų salė) vyks iškilmingas Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimas. Renginyje dalyvaus Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene.

Ukrainos centras įsteigtas Lietuvos ir Ukrainos pirmųjų ponių iniciatyva, bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Ukrainos ambasadai Lietuvoje ir VDU.

VDU išlieka tarp lyderių: antras šalyje pagal priimtų studentų skaičių

Pagal šiemet į universitetus priimtų naujų bakalauro ir vientisųjų studijų studentų skaičių, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) išlieka tarp lyderių Lietuvoje – antrasis pagal studentų skaičių universitetas Lietuvoje šiemet pasipildė 1281 pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentu. Pagal bendrą priimtų studentų skaičių VDU užima taip pat antrą vietą tarp šalies universitetų.

Į valstybės finansuojamas bakalauro ir vientisąsias studijas VDU priėmė 843 pirmakursius, į valstybės nefinansuojamas – 438. Iš viso, lyginant su praėjusiais metais, universitetas šiemet priėmė 6,75 proc. daugiau studentų.

„Džiaugiamės, kad, mažėjant stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičiui, pavyksta ne tik išlaikyti tą patį studentų skaičių, bet netgi ir jį padidinti. Tai įrodo, kad VDU yra užsitikrinęs patikimos, aukštos kokybės studijas vykdančios institucijos statusą. Tai dar labiau įpareigoja stengtis ir vykdyti užsibrėžtus tikslus. Šiandien esame plačiausios aprėpties universitetas šalyje, ir, kaip rodo stojančiųjų pasirinkimai, šis kelias yra teisingas, nes tik tarpdisciplininės studijos yra visuomenės ateitis“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Universitete vykdomos Psichologijos bei Mokomojo dalyko pedagogikos studijų programos yra tarp dešimties populiariausiųjų, kurias rinkosi Lietuvos abiturientai. „Mokomojo dalyko pedagogikos studijų programa pritraukė daugiausiai norinčių studijuoti būsimų pedagogų – 117. Populiariausios šios programos specializacijos – lietuvių kalba ir literatūra, istorija ir geografija, muzikos pedagogika. Labai arti šio skaičiaus ir Specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programa. Ją šiais metais pasirinko 87 studentai“, – teigia VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė.

Iš viso Lietuvoje studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 1 084 pirmakursiai, iš jų 621 – valstybės finansuojamose vietose. Tikimasi, kad, padidinus valstybės finansuojamų pedagogikos studijų vietų skaičių, pavyks geriau patenkinti jau dabar jaučiamą įvairių dalykų mokytojų poreikį – matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslinio ugdymo ir kt..

„Taip pat didžiuojamės ir tik šiais metais pradėtomis vykdyti studijų programomis. Pirmaisiais metais pradėtas vykdyti sporto studijas pasirinko 44 įvairių sporto šakų sportininkai. Kūrybiško verslo ir inovacijų dizaino studijų programoje, kuri parengta pagal Lietuvai neįprastą sinergijos su verslu modelį, studijuos 25 studentai“, – naujoves komentuoja VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informuoja, kad iš viso šiemet naujus mokslo metus pradės 19 162 pirmakursiai (2021 m. – 18 769), iš jų 11 713 – valstybės finansuojamose ir studijų stipendijomis vietose (2021 m. – 12 560).

Universitetuose daugiausia studijų sutarčių buvo pasirašyta dėl socialinių mokslų studijų krypčių grupės programų – 19,48 proc. (2021 m. – 18,88 proc.). Antrojoje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė, joje sutartis pasirašė 12,41 proc. priimtų asmenų (2021 m. – 11,31 proc.), trečioji – sveikatos mokslų grupė – 12,06 proc. (2021 m. – 11,97 proc.). Ketvirtoji – humanitarinių mokslų studijų krypčių grupė – 8,61 proc. (2021 m. – 8,65 proc.), penktoji – inžinerijos mokslų krypčių grupė – 8,60 proc. (2021 m. – 9,66 proc.).

Informacija apie 2022-2023 mokslo metų pradžią

Artėjant naujiesiems mokslo metams, VDU sveikina studentus ir primena svarbią informaciją dėl paskaitų pradžios.

Pirmo kurso magistrantūros studijų studentams ir visų pakopų vyresnių kursų studijų studentams specialybės dalykų paskaitos prasideda rugpjūčio 29 d., užsienio kalbų ir A grupės dalykų – nuo rugsėjo 2 d.

Rugsėjo 1 d. paskaitos nevyks.

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentams paskaitos prasidės nuo rugsėjo 2 d. Pirmakursius kviečiame dalyvauti „Įvadas į studijas VDU 2022“ savaitėje, kuri vyks rugpjūčio dienomis. Visa svarbi informacija ir programa skelbiama svetainėje https://ivadas.vdu.lt/.

Ištęstinių studijų studentams paskaitos prasidės pagal fakultetų nustatytus tvarkaraščius.

Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmo kurso studentų registracija į studijų dalykus vyks rugpjūčio 31 d.

Vyresnių kursų studijų studentų pirmasis registracijos į 2022/2023 m. m. rudens semestro studijų dalykų paskaitas seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas vyks rugpjūčio 23-29 dienomis. Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų savitarnos portalo.

Studijų tvarkaraščiai

VDU pirmakursiams – įsimintina „Įvadas į studijas VDU 2022“ savaitė

Tradiciškai Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmo kurso studentus kviečia į įvadinės savaitės renginius, kurie vyks rugpjūčio 29 – rugsėjo 1 dienomis. „Įvadas į studijas VDU 2022“ renginiai – proga susipažinti ne tik su universitetu, jo moksline veikla ir siūlomomis galimybėmis, bet ir su universiteto fakultetų dėstytojais bei, žinoma, su studijų draugais. Įvadinė savaitė – tai lyg naujos kelionės pradžia, kurios metu visi suvokia, kad universitete studijų procesas ir aplinka yra daug svarbiau nei trokštamas galutinis tikslas – diplomas.

Visuose „Įvadas į studijas VDU 2022“ renginiuose kviečiami dalyvauti Kaune ir Vilniuje studijuojantys studentai.

Pirmoji diena, rugpjūčio 29-oji – susitikimai su fakultetų bendruomenėmis. Pirmieji žingsniai ir pirmosios pažintys su vieta ir žmonėmis, kurie lydės tave visus studijų metus. Čia susipažinsi su kurso draugais, pasivaikščiosi po fakulteto erdves, susitiksi su fakulteto darbuotojais – dėstytojais, katedrų vedėjais, sutiksi fakulteto dekaną ir referentes, kurios ne tik papasakos apie tavo studijų programą, bet ir supažindins su Universiteto tvarka. Čia Tavęs lauks ir studentai-mentoriai, pasiryžę atsakyti į visus iškilusius klausimus, aprodyti fakultetą ir netgi padės susipažinti su kurso draugais.

Kaune pirmąją dieną pirmakursiai kviečiami dalyvauti diskusijoje „VDU Identity“, kurios metu dalyviai supažins su universiteto koridoriuose nuolat besisukančiais žmonėmis: darbuotojais, studentais ir alumnais. Čia išgirsi įdomiausius pasakojimus apie studijas universitete, patirtis savanorystėje ar studijų kokybės gerinimą. Diskusijai pasibaigus pirmakursių lauks Vėliavos medžioklė – išlikimo žaidimas, kuris patikrins Jūsų reakcijos, greitumo ir kūrybiškumo gebėjimus. Orientacinių metu susipažinsi ne tik su universitetu, jo veiklomis, bet ir pačiu Kauno miestu. Nepraleisk progos ir registruokis, nes vietų skaičius ribotas!

15 val. studentų organizacija „Akademinis politologų klubas“ pirmakursius bei visus susidomėjusius kviečia į susitikimą su buvusiu STT kriminalistu, JAV Nacionalinės FTB Akademijos absolventu, karo istorijos mokslų daktaru bei dabartiniu Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės vadu Egidijumi Papečkiu. Paskaitos tema „Karas Europoje – padėtis fronte, regiono saugumas ir pamokos ateičiai“. Čia prelegentas aptars Ukrainos karo kontekstą, pristatys esamą padėtį fronte bei kaip Rusijos pradėtas karas keičia mūsų regiono bei visos Europos saugumo architektūrą, kokias pamokas ateičiai galime perimti iš ukrainiečių kovos už savo valstybingumą.

18 val. studentus sukvies neformali diskusija „Susipažinkime, aš mentorius“. Tai galimybė susipažinti su mentoriais ir jų vykdoma veikla. Pirmakursiai diskusijos metu galės uždavinėti jiems rūpimus klausimus. Diskusijos su mentoriais tikslas yra supažindinti pirmakursius su mentoryste ir vykdoma savanoryste universitete. Šios veiklos metu galėsite ne tik pasikonsultuoti su mentoriumi jums rūpimais klausimais, bet ir gerai praleisti laiką žaidžiant stalo žaidimus ar bendraujant su kitais studentais. Tad nepamiršk pasiimti užkandžių sau ir draugui bei nusiteik gerai praleisti vakarą.

Vilniuje pirmakursiai bus kviečiami dalyvauti diskusijoje „VDU Identity. Naujos kartos mokytojas! Koks jis?“.

Taip pat šią dieną pirmakursiai Vilniuje ir Kaune kviečiami nuotoliniu būdu atlikti diagnostinį anglų kalbos testą.

Antrąją dieną, rugpjūčio 30-ąją, universitete Kaune ir Vilniuje studentai laikys kompiuterinio raštingumo ir diagnostinį anglų kalbos testą (anksčiau jo nelaikę). Taip pat studentų lauks registracijos į studijų dalykus proceso ir taisyklių pristatymas.

Kaune studentai turės galimybę išgirsti apie platesnes studijų perspektyvas bei sudalyvauti studijų mugėje (studentai Vilniuje turės galimybę renginį stebėti nuotoliniu būdu). Šią dieną pirmakursių taip pat laukia renginys „Universitetas – ne tik paskaitos – renkiesi tu“, kurio metu sužinosite apie universiteto teikiamą socialinę paramą ir platesnes saviraiškos galimybes. Užsukusieji išgirs apie stipendijas, lengvatas, paskolas, Lietuvos studento pažymėjimą (kitas pažymas), bendrabučius, karjeros planavimą, galimybę prisijungti prie savanorystės programos, meno, sporto veiklų, teikiamos psichologinės bei dvasinės pagalbos ir dar daugiau (studentai Vilniuje turės galimybę renginį stebėti nuotoliniu būdu).

15:30 val. kviečiame dalyvauti nuotoliniame susitikime su studentais turinčiais negalią ir jų artimaisiais. Čia galėsi sužinoti apie Universiteto ir valstybės teikiamas paslaugas, finansinės paramos galimybes bei Universiteto infrastruktūros pritaikymą negalią turinčių studentų gyvenimo, mokymosi ir studijų procesui užtikrinti. Virtualaus susitikimo nuoroda.

Nuo 16 val. visų lauksime VDU Studentų atstovybės prisistatyme. Tai puiki proga iš arčiau susipažinti su Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės (VDU SA) veiklos sritimis, nariais bei puikiai praleisti laiką studentų apsuptyje. Renginyje kartu su VDU SA prezidente Ieva Vengrovskaja aiškinsimės, kuo studentų atstovybė skiriasi nuo mokinių tarybos, taip pat sužinosi, ką veikia atstovybininkai ir į kokius klausimus jie gali atsakyti.

17:30 pakviesime į tradicinį renginį „Aš, nealkoholinis alus ir rektorius“. Tu, alus ir rektorius skamba utopiškai, bet pasirodo tai nėra taip toli nuo realybės! Neformaliame pokalbyje galėsi geriau susipažinti su universiteto vadovu, išgirsti daugiau apie jo veiklą, linksmus nutikimus universitete, užduoti rūpimus klausimus ir smagiai praleisti vakarą.

Trečiąją dieną, rugpjūčio 31-ąją, pradėsime registracija į studijų dalykus, kurios metu visi studentai savo studijų tvarkaraščius turės susidaryti savarankiškai. Kaune nuo 12 val. studentų lauks VDU organizacijų mugė ir sporto centro veiklų pristatymai, o nuo 12:30 val. – VDU Menų centro kolektyvų pasirodymai.

15 val. studentai turės galimybę sudalyvauti net dvejose kūrybinėse dirbtuvėse. VDU didžiosios salės foje (S. Daukanto g. 28) vyks VDU Karjeros centro dirbtuvės „Karjerą pradėk dabar!“ Tuo pat metu „VDU MINDED Verslumo akademija” kūrybinėse dirbtuvėse „Design Sprint“ kviečia studentus praktiškai išbandyti “Design Thinking” (Kūrybinio mąstymo) ir “LEGO SERIOUS PLAY” metodikas, kurios suteikia priemones pažinti save kuriant bei realizuojant drąsius asmeninius projektus ir sprendžiant verslo ar socialinius iššūkius.

Šią dieną pirmakursių taip pat lauks VDU Academia cum laude paskaita „Individualiųjų studijų iššūkiai ir prasmė“. Paskaitoje – pokalbyje studentai kviečiami šnekėtis apie individualiųjų studijų suteikiamas galimybes ir prasmes amžiuje, kuriame studijų suvokimas tampa vis labiau išskydęs. Studentų organizacija „Akademinis politologų klubas“ pirmakursius pakvies į pažintinę ekskursiją po Kauną, kurios metu kartu pasivaikščiosime po Naujamiestį ir Žaliakalnį. Kviesime išgirsti smagių istorijų, sužinoti kodėl Putvinskio gatvė turėjo „diplomatijos gatvės“ pravardę, o pakeliui naujiems miesto studentams parodysime skanias ir smagias vietas, kur lankosi studentai.

22 val. VDU Studentų atstovybė kartu su TABOO kviečia visus esamus ir būsimus Vytauto Didžiojo universiteto studentus į VDU pirmakursių susipažinimo vakarėlį. Tai vakarėlis, kurio praleisti negali joks VDU studentas – juk nori susirasti draugų ir paskaitų metu matyti pažįstamus veidus, tiesa?

Rugpjūčio 31-ąją Vilniuje 14:30 val. pirmakursių lauks VDU Studentų atstovybės prisistatymas, o 16 val. – ekskursija po Vilnių.

Rugsėjo 1-ąją Kaune Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto Didžiojo universitetai maloniai kviečia į 2022-2023 akademinių mokslo metų pradžios šventę. Trys aukštosios mokyklos, 2022-aisiais mininčios Lietuvos universiteto įkūrimo šimtmetį, organizuoja vieningą Rugsėjo 1-osios šventę. Programoje – trijų universiteto rektorių, miesto ir valstybės vadovų sveikinimai bei atlikėjos Jessica Shy koncertas.

VDU Švietimo akademijoje Vilniuje pirmakursių taip pat lauks Mokslų metų pradžios šventė.

„Įvadas į studijas VDU 2022“ programa

Informacijos apie universitetą ir Įvado į studijas VDU savaitę rasi ivadas.vdu.lt ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis

Tuo metu, kai įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginio universitetą (dabar Vytauto Didžiojo universitetas – VDU), Lituanistikos fakultetą, Gitana Vanagaitė buvo rimtai sportuojanti studentė – užsiėmė akademiniu irklavimu. Pirmame kurse ją gelbėjo stiprus pasirengimas, gautas mokykloje, o štai antrajame kurse ji beveik nelankė paskaitų, nes su tuometine TSRS studentų rinktine ruošėsi 1987 metų studentų universiadai, tad po antro kurso, kaip neišlaikiusią egzaminų, ją pašalino iš universiteto.

„Vėliau, žinoma, vėl priėmė. Man tikrai gerai sekėsi sportuoti, bet ilgainiui sporto pasaulis pasirodė per ankštas, todėl nusprendžiau mesti akademinį irklavimą ir pasirinkau rimtas studijas. Man sekėsi literatūra, kalba gal kiek mažiau, nes jai skyriau mažiau dėmesio.

Kai būdavo ar kai yra sunku, stengiuosi suimti save į rankas, neištižti, susikaupti ir tiesiog dirbti savo darbą. Mokytojais man iš esmės tapo visi mano gyvenime sutikti žmonės – iš jų išmokau, kaip pasukti galvą ar pakelti ranką, kaip reaguoti, ką sakyti, o ko ne. Jie mokė ir moko, kaip būti žmogumi“, – sako VDU Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė, Mokomojo dalyko pedagogikos – lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos dėstytoja, dėstanti paskaitas studentams Vilniuje ir Kaune, G. Vanagaitė.

Po pirmojo kūrybinio bandymo į žurnalistiką nepriėmė

Kai baiginėjo mokyklą, G. Vanagaitė mena, kad lituanistikos jos ateities planuose nebuvo. Pirmuoju numeriu ėjo žurnalistika, mat dar besimokydama Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje Gitana rašė straipsnius į Šiaulių miesto laikraštį, ją taip pat viliojo rusų kalba ir literatūra.

„Tačiau į žurnalistiką manęs nepriėmė. Išmetė po pirmojo kūrybinio bandymo, kuris vyko anksčiau nei privalomi stojamieji egzaminai. Rašiau rašinį-laišką armijoje tarnaujančiam draugui apie negebėjimą savarankiškai mąstyti. Gal tai išgąsdino komisiją, o gal kiti dalykai nusvėrė, nes lyg ir mokėjau taisyklingai rašyti, bet kitą dieną mano pavardė su kitomis dešimt buvo iškabinta ant durų tarp nepatekusiųjų į kitą etapą“, – prisimena G. Vanagaitė.

Šiandien ji net pati sau negali atsakyti į klausimą, kodėl nepridavė dokumentų stoti į lituanistikos studijas Vilniaus universitete – patraukė į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą. Egzaminus išlaikė puikiai ir ją priėmė, nors tuo metu buvo nemaži konkursai, į lituanistiką pretendavo du kandidatai į vieną vietą.

„Niekada nesigailėjau dėl tokio savo beveik intuityvaus pasirinkimo, – prisipažįsta pašnekovė. – Universitete subrendau kaip žmogus, kaip literatūros specialistė, turėjau unikalių galimybių mokytis, ką reiškia ir kaip reikia būti žmogumi, profesionalu, gerbiančiu savo darbą. Nepaisant sovietinės tamsos, tie metai buvo labai šviesūs ir įdomūs“.

Neįgyvendintas paskyrimas į Juknaičius

Baigusi studijas, G.Vanagaitė gavo paskyrimą į Juknaičius – kaimą, esantį Šilutės rajone. Tačiau menininkė, pedagogė ir vertėja Karla Gruodis, DP (ang. displaced person) išeivių duktė, kuri, tuo metu būdama jauna dėstytoja, buvo atvykusi į Lietuvą skaityti feminizmo kurso, sukritikavo tokį Gitanos pasirinkimą ir pasiūlė kreiptis dėl galimybės pasilikti universitete.

Profesorius Kęstutis Nastopka, tuometinis Visuotinės literatūros katedros vedėjas, įdėjo labai daug pastangų, kad ji galėtų likti universitete. Dėstyti Gitana pradėjo ne iš karto ir tokiomis nedidelėmis dozėmis. Tai, ką mato studentai – tik mažytė ilgo ir nematomo skaitymo ir nesibaigiančių studijų dalis.

„Viliuosi, kad mano, kaip dėstytojos, paveikslas keitėsi ir keitėsi į gerą. Nuėjau ilgą kelią, kol išmokau apgludinti savuosius kampus, gal dar ne iki galo tai ir pavyko. Dėstytojo darbas paremtas dialogu, kuriame dalyvauja dvi pusės, tai aktyvus ir gyvas procesas, įtraukiantis ir kažkokią gyvasties energetiką, kartais gal lemtingą šiam procesui.

Esu prasmės žmogus, man svarbus tikslus žodis, todėl mane traukia savarankiškai mąstantys, prasmės struktūras gebantys atpažinti ir įvardinti studentai. Norisi jiems perduoti, kad gyvenimas yra sudėtingas, kad jame visuomet reikia rinktis poziciją ir vertybes, kad svarbu neprarasti vilties, kad žmogumi tampama, o ne gimstama“, – pabrėžia G. Vanagaitė.

Iš Vandos Juknaitės mokėsi nebijoti gyvenimo

G. Vanagaitės mokslinio intereso lauke atsidūrė rašytojai Juozas-Tumas Vaižgantas, Juozas Savickas, Jonas Biliūnas, jų kūryba ir asmenybės. Pašnekovė įsitikinusi, kad jie yra įdomūs ir jaunajai kartai – tuo, kad šie rašytojai nuolat sprendė buvimo žmogumi sudėtingose situacijose klausimus, vertybių pasirinkimo dilemas. O jaunam žmogui pasirinkimo klausimai yra itin svarbūs.

G. Vanagaitė prie Vaižganto paminklo

Taip pat nuo Gitanos asmenybės neatsiejamas ryšys su dėstytoja, rašytoja Vanda Juknaite. G. Vanagaitė išleido monografiją „Prasmių raiška Vandos Juknaitės kūryboje“, padėjo rašytojai sudaryti jos knygas.

„V. Juknaitė buvo mano dėstytoja, o baigiant universitetą vienas diplominio darbo skyrius buvo skirtas tuomet pasirodžiusiam jos romanui „Šermenys“. Būdama šalia jos, augau kaip žmogus, mokiausi nebijoti gyvenimo, – sako pašnekovė. – Esu viena iš daugelio, kuriai Vanda Juknaitė padarė lemtingą įtaką. Manau, kad žmones prie jos traukia didžiulė gyvenimo patirtis, kurią ji sugebėjo transformuoti į gilų supratimą apie žmogaus sudėtingumą“.

Užmegzti dialogą su skaitmenine karta – sudėtinga

Dirbdama su studentais, G. Vanagaitė pastebi, kad šiandien rasti ryšį ir užmegzti dialogą su Z karta, dar vadinama socialinių tinklų ar skaitmenine karta, yra ganėtinai sunku. Ji pati dažnai pajunta, kad ši karta kalba skirtinga kalba, grįsta skirtingais kriterijais.

„Dažnai bendraujant su šiuolaikiniais studentais, trikdo ribų nepaisymas, dideli reikalavimai kitiems ir maži sau. Nors šiaip pasišnekučiuoti su studentais įdomu, iš kitos pusės, nepaisant akivaizdaus šios kartos kitoniškumo, gelminis troškimas mylėti, būti reikalingu liko toks pat“, – sako ji.

G. Vanagaitė ne tik dirba Mokomojo dalyko pedagogikos – lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja, bet ir mokslininke Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, vykdo įvairius projektus. Pašnekovė atvirauja, jog vis dažniau pagalvoja, kad norėtų atsisakyti dėstymo: „Norėtųsi prabangos susitelkti į vieną tyrimą. Kita vertus, bendravimas su studentais yra galimybė jausti gyvenimo pulsą, nenutolti nuo gyvenimo“.

Paklausta, o kuo gi užsiimtų atsisakiusi dėstytojos darbo, ką literatūrologai daro, kai nedirba mokslinio ir akademinio darbo, G. Vanagaitė šypteli: „Kartais įsitaiso daržą, kartais pjauna žolę, o kartais žiūri į jūrą ir besileidžiančią saulę“.

Kaune ir Vilniuje vyks neįprastas renginys „Sumuštiniai aplink pasaulį“

Liepos 25 d., pirmadienį, 12.30 val. vyks neįprastas renginys „Sumuštiniai aplink pasaulį“ Kaune ir Vilniuje, kuriame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyviai – užsieniečiai iš daugiau nei 33 pasaulio valstybių, vaišins miestiečius savo gamybos sumuštiniais.

XVIII amžiuje Anglijoje atsirado sumuštinis, šiandien be viengubo, kepto sumuštinio neįsivaizduojame savo kasdienybės. Ar žinojote, jog 1965 metų kosmoso misijoje astronautas Džonas Jangas suvalgė sūdytos jautienos sumuštinį, nors nebuvo galima įsinešti maisto iš žemės? Kelionės, pertraukų, iškylos neįsivaizduojame be šio patiekalo. Kad ir kur bebūtume – nuo tolimosios Amerikos, egzotiškos Japonijos, Vokietijos, Sakartvelo, Argentinos iki mūsų brolių Latvijos – kone kiekviena pasaulio kultūra turi vieną bendrą patiekalą sumuštinį. Pastaraisiais metais Lietuvoje socialiniuose tinkluose sumuštiniai išgyvena tikrą renesansą. Ar lietuviai mėgsta sumuštinius su juoda duona ir dešra? Kokius sumuštinius valgo tolimųjų šalių gyventojai?

Tad renginyje „Sumuštiniai aplink pasaulį“ Kaune ir Vilniuje svečiai galės paragauti, pasmaližiauti įvairių skonių sumuštiniais, pažinti užsienio šalį bei apsilankyti „Kalbų kavinėje“, kur galės pabendrauti su užsieniečiais.

Renginio metu kviečiame prisijungti prie iniciatyvos „Piešiame Lietuvą“ ir atnešti kanceliarinių prekių, skirtų Ukrainos centrų vaikams.

Maloniai kviečiame apsilankyti, paragauti, pabendrauti ir pabūti kartu!

Susitinkame: T. Ševčenkos g. 31, lauke, Vilniuje, VDU Švietimo akademijoje.

Kauno adresas: CulturEUkraine, Laisvės al. 102, 3-ias aukštas, 309 kabinetas, poilsio kambarys (įėjimas kairėje)

On Monday, July 25th, at 12:30 p.m., an unusual event „Sandwiches Around the World” will take place in Kaunas and Vilnius. The participants of the Lithuanian Language and Culture of Vytautas Magnus University (VMU) organised for foreigners from more than 33 countries, will invite the residents of both cities will have an opportunity to travel the world through sandwiches made by our students.

The sandwich appeared in England in the 18th century, and today we cannot imagine our daily routine without a sandwich. Did you know that on a space mission in 1965, astronaut John Young ate a sandwich of salted beef, even though it was not possible to bring food from the ground? We cannot imagine a trip, breaks, or a picnic without this dish. Wherever we are – from the distant America, exotic Japan, Germany, Georgia, Argentina to our Latvian brothers – almost every culture in the world has one common dish sandwich. In recent years, sandwiches have been experiencing a real renaissance on social networks in Lithuania. Do Lithuanians like sandwiches with black bread and sausage? What kind of sandwiches do residents of distant countries eat?

Therefore, at the event „Sandwiches Around the World” in Kaunas and Vilnius, guests will be able to taste, have breakfast with sandwiches of various tastes, get to know a foreign country and visit the „Language Cafe”, where they can chat with foreigners.

During the event, we invite you to join the initiative „We draw Lithuania” and bring stationery for children’s art therapy in the Ukrainian centers in Kaunas and Vilnius.

We kindly invite you to visit, taste, chat and be together!

We meet in

Vilnius: T. Ševčenkos g. 31, outdoors, in Vilnius, at the VMU Academy of Education.

Kaunas: CulturEUkraine, Laisvės al. 102, 3rd floor, room 309, leisure room (entrance on the left)

Medikų dukra pasirinko darbą su egzotiškais gyvūnais – šis atvedė į švietimą

Medikų šeimoje gimusi Vesta Aleknavičiūtė, rinkdamasi savo profesinį kelią, žūtbūt norėjo elgtis priešingai: rinktis kitą profesiją, tik ne mediko. Šis noras formavosi dar vaikystėje, kai jai giminaičiai bei tėvų draugai nuolat kartojo, kad jos, kaip medikų vaiko, profesinė ateitis aiški – ji, matyt, taip pat seks jų pėdomis. „O man būtinai norėjosi rinktis kažką kito dar ir dėl to, kad paniškai bijojau kraujo. Sakiau, jau į mediciną – tikrai niekaip. Tiesa, nuo gamtos mokslų, biologijos, kurie stipriai susiję su medicina, netoli ir tenuėjau“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos doktorantė, dėstytoja, VDU Botanikos sodo edukatorė.

Baigusi Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnaziją, Vesta pasirinko VDU biologijos (šiuo metu – biologijos ir genetikos) bakalauro studijas. Viename iš pirmųjų kursų, kuriame turėjo atlikti įvairius laboratorinius darbus, reikėjo skrosti gyvūnus.

„Iš pradžių galvojau, kad neišbūsiu, alpsiu. Juk aš bijau kraujo! Bet visgi ryžausi įveikti save: pabandžiau, ir patiko, buvo labai įdomu. Nei bloga buvo, nei alpau. Štai tada mama liūdėjo, kad visgi nepasirinkau medicinos. Bet jau viskas, tuo metu buvau įklimpusi į biologiją iki ausų. Be to, biologijoje įžvelgiau kiek kitokią prasmę, nei medicinoje. Medicina apsiriboja tik žmogaus gydymu, o aš norėjau veikti plačiau – orientuotis į visą gyvąją gamtą“, – sako V. Aleknavičiūtė, po bakalauro magistro studijoms pasirinkusi molekulinę biologiją.

Prižiūrėjo zebrus, antilopes ir žirafas

Baigusi studijas, V. Aleknavičiūtė pradėjo dirbti Lietuvos zoologijos sode, Kanopinų gyvūnų skyriuje – prižiūrėjo zebrus, antilopes, žirafas. Nors tai, atrodytų, itin egzotiškas darbas, bet tuo pačiu nenutolęs nuo ugdymo: apart tiesioginio darbo su gyvūnais, jai teko pristatinėti prižiūrimus gyvūnus zoologijos sodo lankytojams.

„Darbas zoologijos sode nebuvo lengvas. Viena vertus, jis suteikdavo be galo daug malonumo – tokio artimo ryšio su gyvūnu būdamas zoologijos sodo lankytoju tikrai nesukursi. Iš kitos pusės, darbas buvo labai atsakingas ir pavojingas. Bet turbūt labiausiai mane žavėjusi darbo zoologijos sode dalis buvo darbas su žmonėmis, pristatant jiems prižiūrimus gyvūnus. Labai patikdavo pristatymams ruoštis – per tai ir supratau, kad būtent švietimas yra mano sritis, ne gryna biologija“, – prisipažįsta V. Aleknavičiūtė.

Bendrauti su vaikais bei šeimomis, pasakoti jiems apie gyvūnus, kuriuos prižiūri, jai be galo patiko – tai pastebėjusi viena jos pažįstama pasiūlė Vestai užsiimti edukacija VDU Botanikos sode ir ten vesti lankytojams edukacijas apie gamtos mokslus.

„Gavusi pasiūlymą, įprastai visad esu linkusi pabandyti, neskubu atsisakyti. Maža ką, o gal patiks? Tad štai taip bandau jau penkti metai, – juokiasi pašnekovė. – Botanikos sode atradau save būtent gamtos mokslų ugdyme. Kadangi neturėjau teorinių žinių, o tik praktinius pedagogikos įgūdžius, nusprendžiau baigti vienerių metų trukmės VDU pedagogikos kvalifikacijos studijas. Dabar be pedagogikos savo gyvenimo jau nebeįsivaizduoju“.

Doktorantūros studijos – praturtinanti kelionė į save

Baigusi magistro studijas, nors tuo metu dirbo Botanikos sode, ji pajuto savotišką tuštumą. Nors pirmą mėnesį atrodė smagu, kad nebėra paskaitų, atsiskaitymų, egzaminų, ilgainiui atsirado stimulas ir alkis žinioms, tobulėjimui – pradėjo to ieškoti vaikščiodama į biblioteką, skaitydama knygas, lankydama įvairius kursus.

Jei Vestos aplinkoje ir buvo dvejojančiųjų, ar verta rinktis trečiąją studijų pakopą, investuoti į tai savo laiką ir žinias, pati Vesta tuo neabejojo – po magistro studijų, padirbėjusi Botanikos sode ir baigusi trumpąsias pedagogikos studijas, ji suprato, kiek dar daug nežino ir kiek galėtų naujų žinių dar įgyti.

„Pamenu pokalbį su vienu bičiuliu, kuris man pasakė: „Į doktorantūros studijas žiūrėk ne kaip į studijas, kurias baigsi, bet vertink tai kaip į žiniomis praturtinančią kelionę į save“. Tas požiūris man labai tiko ir patiko. Jei studijuodama bakalaurą nekantravau studijas kuo greičiau baigti, pradėti dirbti ir tapti savarankiška, tai doktorantūrą vertinu kaip labai gražų savo gyvenimo etapą – nuostabią kelionę į save“, – pasakoja pašnekovė.

Įkvėpė gamta ir mokytoja

Paklausta, ar turi kokį nors mokymosi ritualą, kuris padeda jai ne tik mokytis, bet ir studijas suderinti su darbu, kitomis veiklomis, asmeninio gyvenimo planais, V. Aleknavičiūtė dalijasi paprastu patarimu: tiesiog planuotis ir viską susižymėti darbo knygoje, kad netektų kažko užmiršti ar vėluoti atlikti.

„Pamenu, kai pradėjau vieną pirmųjų savo darbų, kolegė, kuri ten dirbo jau ne vienerius metus, pradėjo man vardinti užduotis: tą reikia padaryti, aną ir dar tą. Tąkart ji stebėjosi, kad nieko nesižymiu darbo knygoje, o pasikliauju vien savo atmintimi. Ir ji buvo teisi – vos po mėnesio įsigijau darbo knygą, ir ją nusiperku kasmet, vos prasidedant metams. Kai tiek visokių reikalų, knyga tikrai padeda – su pabraukimais, šauktukais ir visokiais ekstra darbais“, – savo patirtimi dalijasi Vesta. Ir priduria: jeigu ji mato, kad laukia intensyvus periodas ar koks sunkesnis iššūkis, nusiperka plytelę juodojo šokolado. „Kol įveiki darbą, įveiki ir šokoladą. Tokiais periodais smegenims juk reikia šiek tiek gliukozės“, – šypsosi ji.

Šiuo metu Vesta dėsto studentams dviejose programose – mokomojo dalyko STEAM pedagogikos, taip pat pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo. Ji pastebi, šiose srityse vis dar gajūs įvairūs mitai, pavyzdžiui, kad tiksliuosius mokslus mokytis sunku, o štai socialinius – lengva, nes ten viską gali atsiskaityti vadovaudamasis intuicija. Iš tiesų tiek vienoje, tiek kitoje srityje reikia mokytis, įdėti daug darbo ir pastangų. Gal tai atbaido būsimus studentus, bet pašnekovė sako norinti kaip tik padrąsinti jaunimą rinktis gamtos mokslus ir ypač tokias specialybes kaip STEAM mokomojo dalyko pedagogika – tai itin įdomios sritys.

„Gamta mane žavėjo nuo mažumės, štai ir dabar geriausias poilsis man yra gamtoje. Kai mokykloje atėjo laikas profiliuotis, rinktis, kokius dalykus mokytis A ar B lygiu, ilgai nesvarsčiau – A lygiu pasiėmiau biologiją ir chemiją. Ir nesuklydau. A lygyje turėjau be galo stiprią mokytoją Laimą Lapinskaitę, kuri mane ir pastūmėjo savo gyvenimą susieti su biologija. Iki šiol palaikome su ja ryšį – tai mano įkvėpėja, mokytoja iš didžiosios raidės“, – komplimentus savo mokytojai žėrė V. Aleknavičiūtė.

Biologijos pamokos neturėtų būti nuobodžios

Didžiąja dalimi visa Vestos pedagoginė patirtis sukasi aplink mokinius, nes edukacijose įprastai dalyvauja 1-12 klasių moksleiviai. Įstojusi į doktorantūrą, ji gavo galimybę dėstyti ir studentams – šia galimybe ji be galo džiaugiasi ir didžiuojasi. Darbas su studentais, kurie yra jau suaugę žmonės, turintys savo supratimą ir idėjų, moko pasitempti ir ją pačią.

Su studentais ji daug diskutuoja, ieško bendrų sprendimų: „Iš savo studentų visų pirma išmokau lankstumo – lanksčiau reaguoti į įvairias situacijas, atsižvelgti į įvairius prašymus, nes juk visko gyvenime nutinka. Ir jei į mano vedamas edukacijas mokiniai atvyksta kartą ar kelis, tai su studentais matausi kas savaitę – žinau jų rūpesčius, problemas, jie dalijasi savo idėjomis, patirtimi, išgyvenimais. Su jais turime tikrai stiprų ryšį“, – apie darbą su studentais pasakoja V. Aleknavičiūtė.

Svarstydama, kokių pokyčių reiktų imtis, kad susidomėjimas gamtos mokslais būtų didesnis ir daugiau studentų rinktųsi šios krypties studijas, Vesta sako, kad viskas prasideda nuo mokyklos.

„Atsimenu, mokykloje nors ir mokėmės pagal vadovėlį bei pratybas, tuo pačiu turėdavome gausybę įvairių praktinių veiklų, susijusių su gamtos mokslais. Pamokose stebėjome per mikroskopą svogūną, matavome fotosintezės intensyvumą ir t.t.Būtent gamtos mokslų mokymas per praktines veiklas, patirtį ir gali sudominti. Nes viena, kai apie medį perskaitai knygoje, ir visai kas kita, kai su mokiniais nuvyksti į mišką ar Botanikos sodą ir tuos medžius pamatai, tyrinėji, lieti.

Kai savo studentų paprašau užpildyti anketas apie patirtį, susijusią su gamtos mokslais, buvo ir tokių atsakymų, kad gamtos mokslai yra neįdomu, nuobodu, labai sausa. Tąkart stebėjausi ir negalėjau suvokti, kaip taip gali būti? Vėliau išsikalbėjome, kad mokykloje jie tiesiog mokėsi iš vadovėlio – atsiversdavo knygą, konspektuodavo, atsakydavo į klausimus ir judėdavo prie kitos temos. Be abejo, kad toks bėgimas per temas nepalieka jokio įspūdžio ir patirties, o gamtos mokslai nesudomina. Labai norėtųsi, kad būtent tai keistųsi“, – sako lūkesčiais dalijasi V. Aleknavičiūtė.

Lietuvių kalbos besimokantis ukrainietis O. Rudenko: „Noriu tapti Lietuvos ir Ukrainos vienybės ambasadoriumi“

Ukrainietis Oleksii Rudenko – doktorantas, jau praėjusių metų vasarą dalyvavo lietuvių kalbos ir kultūros kursuose Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje. Oleksii mokosi lietuvių kalbos tam, kad galėtų rašyti disertaciją. Moksliniame darbe analizuoja Ukrainos, Lietuvos ir Lenkijos praeitį bei naujausių laikų mitus. „Man lietuvių kalba padeda skaityti įvairiausius istoriografijos veikalus, knygas Vilniaus bibliotekose, diskutuoti su bendraminčiais, pristatyti tyrimus“, – sako doktorantas.

Šių metų vasario mėnesį prieš pat karą Oleksii atvyko stažuotis į Vilnių, tad jaunasis tyrėjas pradėjo savanoriauti Ukrainos kariuomenėje projekte „#StandWithUkraine“, renka aukas gynybos reikmenims, skirtiems Ukrainos gynybos pajėgoms, pirkti. Už surinktas lėšas jis superka medicinos, apsaugos, gynybos priemonių, kurias tiesiogiai siunčia Ukrainoje kovojantiems kariniams daliniams. „Aš didžiuojuosi drąsiais lietuviais, kurie karo akivaizdoje padeda mano šaliai. Tad mokėdamas lietuvių kalbą galiausiai noriu tapti Lietuvos ir Ukrainos vienybės ir draugystės ambasadoriumi ir padėkoti lietuviams už paramą Ukrainai“, – sako O. Rudenko.

Oleksii Rudenko

Po penkiolikos metų pertraukos lietuvė Greta Kšivickaitė grįš į gimtąjį Kauną, kur dalyvaus lietuvių kalbos kursuose. „Būdama devynerių metų su savo mama iš Kauno išvažiavau į Vokietiją, kur mama su manimi nustojo kalbėti lietuviškai. Nuo trylikos, deja, užmiršau lietuvių kalbą, tačiau man dėl to skaudu iki šiol. Jaučiuosi kaip žmogus, kuris neturi savo tam tikros kūno dalies. Tad man svarbu rasti savo tikrąją tapatybę“, – pasakoja dvidešimt dvejus metus gyvenanti Vokietijoje G. Kšivickaitė.

Šią vasarą Oleksi ir Greta su daugiau nei 190 užsieniečių dalyvaus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Vilniuje. Vokietijoje gyvenanti Greta po penkiolikos metų pertraukos viešės Kaune.

Misija – atrasti Lietuvą

VDU Tarptautinių projektų koordinatorės Agnės Poderytės teigimu, Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų misija – suteikti galimybę užsienio lietuviams atrasti ryšį su savo šaknimis, patirti ir pačiupinėti lietuviškumą, atpažinti Lietuvą iš senelių pasakojimų, pamatyti kultūrinius simbolius, pajausti, kokią svarbą lietuviškumas turi jų tapatybei. Šešerius metus kuruojanti kursus Agnė vis dar žavisi užsieniečių motyvacija mokytis mūsų šalies kalbos. „Tai labai jautrus ir įdomus procesas, prie kurio prisidėti – didžiulė atsakomybė ir džiaugsmas, padėjęs plačiau suprasti apie lietuvius, kaip bendruomenę, ir už šalies ribų. Man darbas su šiais kursais – tarsi terapija nuo lietuviškų „taigi mes niekuo neįdomūs“, „ko čia pas mus važiuoti“ ir panašių mantrų. Sudarinėjant kursų programą, reikia labai gerai apsidairyti – nuspręsti, ką įdomaus nori parodyti, pristatyti, papasakoti, tačiau tuo pat metu išvengti tam tikrų savęs matymo pinklių – suprasti savo kultūrines traumas, bet suvokti, kad ne visiems aplinkui jos tokios skausmingai įdomios kaip mums“, – sako koordinatorė A. Poderytė.

A. Poderytė su studentais

Kursų metu užsieniečiai klausosi Lietuvos istorikų, filosofų, politologų, žinomų žmonių paskaitų, keliauja po Lietuvą, aplanko Trakus, Anykščius, Platelius, Nidą, Aukštadvario regioninį parką, garsiausius Kauno ir Vilniaus muziejus. „Ir čia galiu pasakyti yra, ko gero, didžiausia šių vasaros kursų dovana man, kaip žmogui, – pamatyti Lietuvą kitomis akimis – įsivardinti, kas tau pačiai patinka, kad galėtum tą perteikti kitiems. Kaip ir žmogui, žiūrėsiančiam tavo mėgstamą serialą pirmą kartą, kartais imu jiems pavydėti, ką reiškia patirti lietuvišką vasarą, rūku apsivėlusias pievas, raudonus Vilniaus stogus, švelnius Kauno modernizmo linkius, žemuoges ant smilgų, tankius miškus, valtelės ežere tylą“, – teigė A. Poderytė.

A. Poderytė

Sulaužo mitą, kad lietuvių kalba sudėtinga

Daugiau nei dvidešimt dvejus metus lietuvių kalbos ir kultūros kursus organizuojanti VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė griauna mitą, jog lietuvių kalba yra sunkiausia. Vilma pastebėjusi, jog viena iš mūsų, lietuvių, tapatybės dalių – ieškoti, kas yra sudėtingiausia. Mes padarome baubą, jog mūsų kalba yra sunki, bet kiekvienos užsienio kalbos mokymasis – nelengvas kelias. Šiandienis užsienietis moka daugiau nei 3 užsienio kalbas, tad tikrai įveikia ir lietuvių kalbą. Per dvidešimt dvejus metus ne vienas užsienietis išmoko puikiai lietuvių kalbą, liko gyventi Lietuvoje. „Pavyzdžiui, perujietis Diego su žmona lietuve Kristina nutarė siekti savo svajonės Lietuvoje ir įkūrė lietuvišką ūkį, turkas Jazmin baigė teisės magistrantūros studijas lietuvių kalba, Japonijoje japonė Aya verčia lietuvių knygas į japonų kalbą, japonai sužinojo apie literatūrologę Viktoriją Daujotytę, rašytoją Eveliną Daciūtę bei mūsų šalies muziejus. Tokios neeilinės studentų patirtys įkvepia toliau sėkmingai organizuoti kursus ir burti lietuvių kalbos ambasadorių šeimą visame pasaulyje“, – pasakoja V. Leonavičienė.

Kitakalbių dėstytoja netiki vadovėliais ar paskaitomis, kur per dešimt dienų galima išmokti lietuvių kalbos. Vilma tiki: jei studentas intensyviai mokosi lietuvių kalbos visus metus, gali pasiekti B1 kalbos lygį. Be abejo, visas kalbos mokymosi procesas yra kompleksinis, tad, jei studentas integruojasi šalyje, pajaučia jos kultūrą, per penkerius metus jis lietuviškai gali imti kalbėti puikiai. „Žinoma, mūsų studentai ir po mėnesio gali kalbėti lietuviškai, rašyti rašinius ar užsisakyti picos, bet norint suvokti ir kalbėti lietuviškai – reikia laiko“, – teigia kursų vadovė.

V. Leonavičienė

Mokytojai skleidžia lietuvybę pasaulyje

Šiuo metu pasaulyje – daugiau nei 200 lituanistinių mokyklų ir 40 Baltistikos centrų, didžioji dalis juose dirbančių mokytojų – savanoriai ir jiems reikia pagalbos. Tad penktus metus VDU Švietimo akademijoje Vilniuje rengiamos Lituanistinės studijos, kurių metu užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai klausosi įvairių paskaitų, tobulina didaktines, pilietiškumo, kalbos kompetencijas. „Tie mokytojai moko ne tik ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ugdymo amžiaus vaikus, bet ir suaugusius. Tie pedagogai – tikri lietuvių kalbos ambasadoriai pasaulyje, padedantys ne tik išsaugoti lietuvių kalbą, bet ir lietuvišką tapatybę. Mes dažniau turime kalbėti apie šiuos mokytojus, kurie nuo tolimosios Amerikos iki Australijos skleidžia lietuvybę“, – sako V. Leonavičienė.

Savanorystė kilsteli virš kasdienybės

Pasaulyje vykstantys globalūs reiškiniai – pandemija, Ukrainoje besitęsiantis karas – išmokė daugybės esminių pamokų ir priimti pokyčius. Dar prieš kelerius metus lietuvių kalbos kursai nuotoliniu būdu buvo sunkiai įsivaizduojami. Lietuvoje vis populiaresnė tampa ir savanorystė. „Prieš pandemiją užsieniečius veždavome į senelių namus, kur jie dainuodavo, skaitydavo eilėraščius ar bendraudavo su senoliais. Šiemet prikelsime iniciatyvą „Pasaulio sumuštiniai“, kurios metu užsieniečiai gamins savo šalies sumuštinius ir juos pristatys Vilniaus bei Kauno gyventojams. Prasidėjus karui Ukrainoje, kasdien padedu atvykusiems ukrainiečiams, randu prieglobstį, nukreipiu į specialistus ar studentams padedame pasirinkti studijas“, – atvirai kalba kursų vadovė V. Leonavičienė.

Tarptautinių programų koordinatorė A. Poderytė prasidėjus pandemijai savanoriavo Kauno klinikose Covid-19 skyriuje, o prasidėjus karui Ukrainoje prisijungė prie Raudonojo kryžiaus bei Ukrainos registracijos centro. „Visgi dėl ribotų galimybių negaliu savanorystei skirti tiek laiko, kiek norėčiau, dažniausiai save realizuoju „Niekieno vaikų“ organizacijoje – ir dabar ne tik keliaujame į įprastus vizitus, bet ir su kone visa Kauno komanda turime didžiulį ir svarbų uždavinį – kiaurą parą prižiūrime tris mažiukus, energingus ir nuostabius pacientus. Nežinau, kodėl, gal dėl to, kad myliu vaikus ir nesunkiai randu su jais bendrą kalbą, sprendimas prisijungti sužinojus apie šią organizaciją buvo priimtas akimirksniu. Nesigailėjau nė sekundei ir nemanau, kad gailėsiuosi. Matyt, kai randi, kas yra tavo, pajunti tai iš karto. Savanorystė duoda neįtikėtinai daug – tos patirtys nepaprastai augina ir gauni tikrai daugiau nei duodi. Ji suteikia perspektyvos, išlendi iš savo įprasto socialinio burbulo, sutinki naujų, nuostabių žmonių ir jautiesi veikiantis kažką prasmingo. Savanorystė šiek tiek kilsteli virš kasdienybės. Gal tai ir svarbiausia? Daryti tai, kuo tiki. Jaučiu turinti be galo daug ir noriu tuo dalintis, tik svarbu suvokti savo galimybių ribas“, – pasakoja A. Poderytė.

VDU Švietimo akademijos Ukrainos centre lankėsi Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė

Liepos 12 d. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė apsilankė savo ir Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos globojamame Ukrainos centre, kur susitiko su ukrainiečių bendruomene ir susipažino su centre organizuojamomis veiklomis.

Susitikime su ukrainiečiais D. Nausėdienė kalbėjosi apie jų įspūdžius ir patirtis dalyvaujant centro organizuojamose įvairiausio pobūdžio užimtumo veiklose, domėjosi tolesniais bendruomenės poreikiais.

„Šiuo metu Ukrainos centre jau visu pajėgumu organizuojamos įvairiausios kūrybinės, kultūrinės, sporto ir terapinės veiklos tiek moterims, tiek vaikams. Centre kasdien apsilanko vis daugiau nuo karo baisumų savo šalyje pabėgusių ukrainiečių, o tai rodo šio projekto svarbą ir būtinybę šiuo nelengvu jiems laikotarpiu. Džiaugiuosi, kad ukrainiečių bendruomenė čia buriasi, atranda vieni kitus“, – sakė pirmoji ponia.

D. Nausėdienė apsilankė vaikams organizuojamose emocinių užsiėmimų ir terapinių žaidimų grupėse su psichologais, moterų dailės terapijos užsiėmime, taip pat anglų kalbos klasėje.

Pasak pirmosios ponios, auga prie Ukrainos centro veiklų norinčių prisidėti savanorių skaičius, planuojama, kad ukrainiečių bendruomenei skirtų veiklų tinklelis taip pat plėsis.

„Kiekvieno pagalba ir iniciatyva yra laukiama. Jeigu tik galite ir norite prisidėti, nedvejokite. Jūsų geri darbai ir emocinė parama nenustoja būti reikalingi“, – sakė D. Nausėdienė.

Susitikime dalyvavo VDU Komunikacijos prorektorė doc.dr. Vilma Bijeikienė, Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas prof. dr. Algirdas Raslanas, bendruomenės nariai.