#KuriantysLietuvą I video pokalbis. Geografijos mokytoja K. Ginkė: „Kai tau patinka mokytis, tu myli mokslą“

Kad mokytojo profesija būtų prestižinė, pedagogams reikia daugiau pripažinimo formų ir paskatų

Didžiausias pokytis, kuris šiandien matomas mūsų šalies darželiuose, praktiškai dirbant su vaikais, yra perėjimas nuo tiesioginio ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymo – aš jam sakau, rodau, o jis daro, prie proaktyvaus vaikų ugdymo – aš sukuriu žaidimui, patirtiniam ugdymuisi pažadinti skirtus kontekstus, o jis įsitraukia, žaidžia, veikia, kuria, mokosi, reflektuoja. Pasak Onos Monkevičienės, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorės, dirbančios ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro studijų programoje Vilniuje ir Kaune, tam, kad būtų užtikrinamas ir plėtojamas kokybiškas vaikų ugdymasis, šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigoms reikia būtent įtraukius proaktyvaus vaikų ugdymo būdus įvaldžiusių pedagogų.  

O kad turėtume tokių pedagogų kartą, svarbu, kad būsimasis pedagogas turėtų nuostatas sekti ugdymo praktikos kaitai aktualius tyrimus ir gebėtų pats atlikti veiklos tyrimą, t.y. išbandyti naujus ugdymo būdus, įvertindamas jų poveikį vaikų gerovei, ugdymo proceso kokybei ir vaikų pasiekimams. Toks pedagogas visuomet bus lankstus, kūrybingas bei inovatyvus.

Įgyjama kompetencija sėkmingai tvarkytis su ugdymo aktualijomis

Kad mokytojo profesija būtų prestižinė ir ją rinktųsi daugiau jaunuolių, anot pašnekovės, pedagogams reikia daugiau pripažinimo formų, paskatų. Juk jie sėkmingai tvarkosi su iššūkiais užtikrinti vaikų gerovę ir orientuotis į aukštus pasiekimus, yra švietimo politikų partneriai, suteikiantys praktines vizijas strateginiams kaitos sprendimams, yra universitetų diegiamų inovacijų bendražygiai. Pedagogai ugdymo procese išlygina kai kurių strateginių dokumentų duobes, randa tinkamas išeitis problemoms spręsti, pirmieji signalizuoja apie naujus iššūkius.

O. Monkevičienė yra parašiusi daugiau nei 70 mokslinių ir 40 mokslo populiarinamųjų straipsnių. Jos tyrimai ir mokslo straipsniai atliepia pasaulio tyrimų kontekste išryškėjančias naujas mokslinių tyrimų kryptis, jie taip pat yra susieti su mokslo tyrimais grindžiamų ikimokyklinio ugdymo praktikai ir pedagogų rengimui aktualių sprendimų paieška.

„Gaila, kad ikimokyklinio ugdymo srityje mokslo darbuotojų potencialas yra mažas, tad ne vienoje srityje tenka remtis tik tarptautiniais tyrimais. Šalyje pasigendu pilietinio, kultūrinio ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo krypties publikacijų, nes šioje srityje konkrečios šalies vaikų ugdymuisi poveikį turi švietimo, socialinis ir kultūrinis kontekstai, tad betarpiškai remtis užsienio tyrimais nepakanka“, – sako pašnekovė.

Ji įsitikinusi, kad ikimokyklinio ugdymo srityje dalis pedagogų turi turėti aukščiausią kvalifikaciją – universitetinį bakalauro ir magistro laipsnį, kad pedagogų komandos gebėtų užtikrinti inovatyvų, įtraukų, vaikų gerovę ir aukštus pasiekimus užtikrinantį ugdymosi procesą, atpažinti skirtingus vaikų poreikius ir nepalankios namų aplinkos kuriamus barjerus vaiko sėkmingai raidai bei rūpintis, kad vaikas sulauktų profesionalios pagalbos.

VDU įgyvendinama Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos programa, sudaranti galimybes pasirinkti specialiojo ir socialinio pedagogo specializacijas, užtikrina būsimojo pedagogo kompetenciją sėkmingai tvarkytis su šiomis ugdymo aktualijomis.

O. Monkevičienė su kolege

Į pedagogiką atvedė tarnystės savo šaliai vertybės

Pačios O. Monkevičienės šeimoje mokytojų nebuvo. Bebaigiant mokyklą, ją labai domino giluminės žmogaus egzistencijos paslaptys – genetika ir psichologija. Kadangi tais metais Vilniaus universitete priėmimo į genetikos studijas nebuvo, ji pasirinko psichologiją, kuri tuo metu buvo dar labai nauja studijų programa universitete. Studijų metu puikių dėstytojų dėka atsivėrė unikalūs vaiko raidos reiškiniai, paskatinę pasirinkti edukacinės psichologijos kryptį.

Pašnekovę labiau domino tiriamasis darbas, naujų žmogaus raidos reiškinių įžvalgos. O į pedagogiką atvedė tarnystės savo šaliai vertybės. Pirmoji jos darbovietė buvo tuometinis Pedagogikos institutas, kuriame parengė disertaciją apie mokymosi negalių turinčių mokinių mąstymo raidos ypatumus ir 1988 metais apgynė psichologijos mokslų daktaro disertaciją.

„Tuo laikotarpiu Lietuva jau alsavo nepriklausomybės atkūrimo idėjomis, Pedagogikos institutas pradėjo modeliuoti nepriklausomos Lietuvos švietimo idėjas. Tuo metu buvau paskatinta prisijungti prie ikimokyklinio ugdymo kaitos darbų. Glaudžiai bendradarbiaudami su ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, kartu planuodami ir aptardami veiklas bei ugdymo proceso valdymą, jau vykdėme visiškai naujos krypties – integruoto vaikų ugdymo modeliavimo tyrimus, dalyvavome nepriklausomos Lietuvos švietimo reformos koncepcijos rengime. O paskui teko prisiimti atsakomybę už tai, kad koncepcijoje užprogramuota kaita tikrai įvyktų ir realiame gyvenime. Taip ir pasinėriau į ikimokyklinio ugdymo pedagogikos erdves“, – pasakoja O. Monkevičienė.

Drąsa imtis iššūkių ten, kur dar nėra jokių sprendimų

O. Monkevičienė dėstytoja dirba jau 30 metų. Akademinis darbas jai yra erdvė, kurioje galima sėkmingai derinti ikimokyklinio ugdymo kokybei, įtraukiajam ugdymui, emocinių ir elgesio problemų prevencijai, pedagogų rengimui aktualius mokslinius tyrimus. Taip pat bendradarbiauti su pedagogo profesiją pasirinkusiais jaunais žmonėmis, kartu su jais projektuoti ateities ugdymo perspektyvas, veikti šalies ir tarptautinėse darbo grupėse, modeliuojančiose inovatyvias vaikų ugdymo idėjas.

„Mano profesinis kelias – tai nuolatinių reformų, iššūkių kaitai kelias. Kai 2004 metais tapau Vilniaus pedagoginio universiteto Vaikystės studijų katedros vedėja, iš karto teko įveikti naują iššūkį – pirmą kartą parengti ikimokyklinio ugdymo studijų programą tarptautiniam išoriniam vertinimui. Buvome pirmieji, kurie sėkmingai tai įveikėme ir pasitikrinome, kad programa atitinka Europos erdvėje keliamus reikalavimus studijų programoms. Dirbant katedros vedėja ir fakulteto dekane teko rengti ir koordinuoti laimėtus Europos socialinio fondo agentūros projektus, įveikiant iššūkį atnaujinti visų pedagogus rengiančių bakalauro studijų programas, pasiekti jų suderinamumo su Europinės erdvės reikalavimais, pereiti prie Europos kreditų perkėlimo sistemos, išplėtoti mentoriaus dalyvavimo pedagogų rengime teorinius-metodinius pagrindus“, – prisimena O. Monkevičienė.

Taigi kas lėmė jos profesinę sėkmę? Pasak pašnekovės, tai drąsa imtis iššūkių situacijose, kuriose dar nėra jokių sprendimų. Tikėjimas, kad nėra neįveikiamų dalykų. Bendražygių turėjimas. Komandiškumas, sprendimų paieška, diskusijomis, išbandymu grindžiamas darbas. Laisvalaikio aukojimas prasmingai veiklai.

Ką daryti, kad darbas neužgožtų šeimos interesų?

Kaip O. Monkevičienei, turint šią gausą darbų, pavyksta suderinti aktyvią akademinę veiklą su savo šeimos gyvenimu? Anot pašnekovės, jai tai pavyko. Tiesa, įtampą kartais keldavo tik laiko stokos faktorius. Teko iš darbų atkariauti laiko periodus paros, savaitės, metų eigoje, kad nebūtų užgožiami šeimos interesai.

„Žvelgdama iš laiko perspektyvos suprantu, kad abu mano sūnūs pasižymi savybėmis, kurių linkėčiau kiekvienam – imtis inovatyvių dalykų, nebijoti neapibrėžtumo situacijos diskomforto, rasti tinkamus sprendimus iššūkiams įveikti.

Dar rengdama disertaciją supratau: jei vyksti su šeima vos vienos savaitės atostogų, nesitempk su savimi pilno krepšio popierių, – įsitikinusi O. Monkevičienė. – Nepavyks nei pailsėti, nei darbų padaryti. Didėjant krūviams supratau, kad reikia prioritetizuoti ir realiai laike išsidėlioti darbus. Išmesti iš galvos tuos, kuriuos darai ne šiandien ir ne dabar. Nors ir kaip sunku, pasakyti „ne“ tam, ką atlikti tikrai nepakaks laiko. Geriausia terapija – bendravimas su mielų, įdomių žmonių grupe ar artimaisiais, kelionės ir nauji įspūdžiai jose, poilsis prie jūros nedidelėje kompanijoje, gamtininkavimas“.

 

Nauja magistrantūros programa „Mokomojo dalyko edukologija“, skirta pedagogams

Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) patvirtino naują magistrantūros programą „Mokomojo dalyko edukologija“, kuri bus vykdoma Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune.

Programos tikslas – parengti edukologijos magistrus, gebančius analizuoti ir sisteminti naujausias ugdymo, tarp jų ir didaktikos mokslų ir profesinės srities (dalyko) žinias, jų sąveikos pagrindu profesionaliai ir kūrybiškai projektuoti, realizuoti ir tobulinti inovatyvų ugdymo turinį pasirinktoje specializacijoje (profesinio mokymo, daugiakalbio ugdymo, STEAM ugdymo), inicijuoti ugdymo veiklos pokyčius vadovaujantis kitų ir paties savarankiškai atliktais kompleksiniais švietimo ir / ar ugdymo problemų tyrimais, strategiškai mąstyti ir atsakingai veikti daugialypėse ugdymo aplinkose lokaliame ir globaliame kontekstuose. Programa grindžiama ugdymo filosofijos, neuropsichologijos, didaktikos mokslų fundamentinėmis žiniomis ir naujausiais mokslo pasiekimais, tobulinamos studentų tiriamosios veiklos kompetencijos, puoselėjamas kūrybiškumas, kritinis mąstymas, reflektyvumas, nuolatinio mokymosi nuostatos.

„Kitos panašios į šią programą mūsų šalyje nėra, tai magistrantūros programa, skirta Lietuvos pedagogams. Šiandieniame globalių iššūkių pasaulyje mokytojams kaip niekad reikia prisitaikyti prie besikeičiančių mokymo sąlygų. Be to, 2018 m. TALIS tyrimo duomenimis, tik 17,2 proc. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų turi magistro laipsnį, kai tuo tarpu tokių mokytojų Švedijoje yra 55 proc., Estijoje – 71 proc., o Suomijoje net 90 proc. Lietuva strateginiuose dokumentuose įvardijo, jog iki 2030 m. magistro laipsnį įgyti turėtų 40 proc. mokytojų. Tad būtina šiandien mokytojus skatinti kelti dalykines, pedagogines, didaktines, bendrąsias kompetencijas, išdrįsti augti ir siekti magistro laipsnio“, – sako programos rengėja, koordinatorė doc. dr. Rita Mičiulienė.

Daugiau apie programą.

Birželio 21 d., antradienį, 15.30 val. vyks virtuali konsultacija.

Registracija: https://forms.office.com/r/jKENWVseJx

Iškilmingame VDU Senato tarybos posėdyje Garbės profesoriaus regalijos bus įteiktos VDU ŠA prof. Margaritai Teresevičienei

Birželio 22 d., trečiadienį, 13 val. VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) vyks iškilmingas Vytauto Didžiojo universiteto Senato posėdis. Jo metu VDU Garbės profesoriaus regalijos bus įteikiamos prof. Margaritai Teresevičienei ir prof. Zigmantui Kiaupai. Taip pat vyks universiteto bendruomenės narių apdovanojimai.

Habil. dr. Margarita Terasevičienė yra VDU Edukologijos instituto profesorė, universitete dirba nuo 1991 m. Jos dėka Vytauto Didžiojo universitete talkinant išeivijos mokslininkams prasidėjo pedagogikos, vėliau ir edukologijos studijos ir moksliniai tyrimai. Prof. Margarita Teresevičienė reikšmingai prisidėjo prie naujos kartos edukologų rengimo visuose studijų lygmenyse: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros. Ji yra parengusi 18 edukologijos daktarų,  virš 100 edukologijos magistrų. Profesorės dėka parengtos pirmosios disertacijos Lietuvoje ir išleistos pirmosios publikacijos suaugusiųjų mokymosi, savivaldaus mokymosi, nuotolinio ir technologijomis grindžiamo mokymosi tematikose. Aktyvi profesorės projektinė veikla. Dalyvauta per 40 nacionalinių ir tarptautinių projektų.

Profesorė ekspertinę ir mokslinę veiklą reikšmingai plėtoja nacionalinėse ir tarptautinėse institucijose (Europos Komisijos, Latvijos, Europos mokslo fondo, Lietuvos mokslo tarybos ir kitose). Prof. Margarita Teresevičienė kartu su bendraautoriais publikavo virš 100 mokslo straipsnių, 15 monografijų ir mokslo studijų, 12 metodinių leidinių, vadovėlių.

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros profesorius Zigmantas Kiaupa yra vienas žymiausių Lietuvos ir regiono istorikų. Profesoriaus akademinė veikla, pasiekimai ir indėlis ugdant jaunuosius mokslininkus, inicijuojant ir plečiant svarbius, tame tarpe ir Kauno miesto, tyrimus bei autoritetingai atstovaujant istorikų bendruomenei yra pripažinti nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. 

Profesorė Stefanija Ališauskienė: „Mes vis dar mokomės dviejų dalykų: prašyti pagalbos ir verkti“

Darbą Šiaulių kūdikių namuose, kuriuose logopede išdirbo 10 metų, Stefanija Ališauskienė mena kaip didžiausią savo gyvenimo pamoką. Tai jai pačiai buvo kaip socialinė mokykla, kurią lydėjo sudėtingos, kartais – nepakeliamai sunkios ten sutiktų kūdikių ir jų tėvų istorijos. Tačiau kad ir kokios emocijos užplūstų stebint tų žmonių gyvenimus, socialinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė sako, kad tuomet ji išmoko išankstinių etikečių žmonėms neklijuoti: kiekvienas iš tų žmonių turėjo savų priežasčių, kodėl jų kelyje pasitaikę sunkumai atrodė lyg sunkiai išjudinami akmenys.

Šiandien S. Ališauskienė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje vadovauja programai, kurios tikslas – rengti aukštos kompetencijos logopedus bei specialiuosius pedagogus, kurie gebėtų profesionaliai teikti moksliniais tyrimais ir inovacijomis grįstą specialiąją pedagoginę pagalbą, konsultuoti mokytojus ir moksleivius ugdymo ir ugdymosi klausimais.

Specialistų, gebančių dirbti su įvairių sunkumų turinčiais vaikais, tarp jų – ir autizmo, regos ir klausos, kalbėjimo sutrikimų, Lietuvoje labai trūksta.

Kalbėdama apie iššūkius, su kuriais kai kurie vaikai susiduria nuo pat ankstyvos kūdikystės, S. Ališauskienė metaforiškai prilygina kelionei – kiekviena kelionė turi savo istoriją, pradžią ir pabaigą.

„Mano pačios vaikystė nebuvo lengva: savo tėčio netekau būdama vos trejų metų, mamos – 13-kos. Mirus tėvams, be jokio pasirengimo iškart tapau suaugusia. Nemažai padėjo senelis, tačiau, anksti likus be tėvų, teko pačiai prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Štai tada ir atėjo suvokimas, kad reikia daug mokytis, augti, tobulėti – tai padeda sutvirtėti“, – pasakoja S. Ališauskienė.

Susidūrus su realybe, atsivėrė akys

Kalbėdama apie tai, kodėl pasirinko logopedės profesiją, Stefanija su didžiausia šiluma prisimena savo mokyklą Šilutėje, taip pat mokytojus, kurie, anot jos, visad žvelgė į vaikus su didele pagarba, meile ir atjauta. Šių prisiminimų centre – mokyklos logopedė Rožė, kuri tapo tuo įkvepiančiu pavyzdžiu, nulėmusiu ir pačios Stefanijos profesinį kelią, norą sekti jos pėdomis.

„Svarbiausia pamoka, kurią iš mokytojos Rožės išmokau, yra ta, kad pagalbos niekada nereikia brukti per prievartą. Jei matai, kad kažkam reikia pagalbos, tiesiog būk šalia – kai žmogus atsisuks ir kreipsis, būk pasiruošęs. Ne gelbėti pasaulį reikia, o įgalinti žmones padėti patiems sau“, – įsitikinusi pašnekovė.

Baigusi mokyklą Stefanija įstojo į tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą studijuoti specialiosios pedagogikos ir logopedijos. Tuo metu tarp stojančiųjų buvo didelis konkursas, tačiau jai, baigusiai mokyklą su pagyrimu, įstoti pavyko lengvai.

Aštuonerius metus ji dirbo logopede ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, taip pat buvo grupės auklėtoja, kas padėjo geriau pažinti vaikus, jų tėvus, šeimas. Pati tokio darbo pradžia nebuvo lengva – praktika stipriai skyrėsi nuo universitete išmoktos teorijos: „Kartu su kolege atlikome praktiką vienoje iš specialiųjų mokyklų – štai ten, susidūrus su praktika ir realybe, man atsivėrė akys. Ir tos akys pamatė nuostabiausius vaikus. Tuo metu dirbau su įvairių sunkumų, negalių turinčiais vaikais – tai buvo vienas prasmingiausių laikotarpių mano karjeroje. Ten iš tiesų pažinau vaikus, įsitikinau, kad kiekvienas vaikas yra tiesiog vaikas – kad ir kokie bebūtų sunkumai, specialieji poreikiai, iššūkiai, mes patys tiems vaikams užklijuojame etiketes“.

 

Buvo paplitęs terminas „nemokytini vaikai“

Vėliau, pradėjusi dirbti logopede Šiaulių kūdikių namuose, Stefanija stengėsi sukurti individualų ryšį su kiekvienu vaiku, atrasti būdą, suprasti, kokios pagalbos jam reikia ir koks yra geriausias būdas jam pagelbėti.

„Mačiau ne tik įvairių sunkumų turinčius vaikus, bet ir bejėgius jų tėvus. O jų buvo visokių – buvo ir pikta, ir liūdna, ir buvo sumaišties, kadangi tuo metu ir pati auginau panašaus amžiaus antrąją dukterį, – prisimena S. Ališauskienė. – Bet ten išmokau vertingiausias savo gyvenimo pamokas. Visų pirma, nepažinus tų šeimų iš arčiau, neturėti išankstinių nuostatų ir įsitikinimų, vertinimų, kad visos šeimos, kurių kūdikiai patenka į tokias įstaigas, yra kažkokios netikusios, tie žmonės blogi. Tą sakau labai drąsiai ir su didele atsakomybe: būtent ten išmokau klausytis, girdėti ir suprasti kiekvieną žmogų, nevertinti jo taip, kaip atrodo iš pirmo įspūdžio, neįsitikinus, koks ir kodėl tas žmogus yra iš tiesų“.

Stefanija dirbo su vaikais, kurie, kai kurių gydytojų teiginiais, buvo beviltiški atvejai. Sovietų laikais buvo gajus nuvertinimas: tokiems vaikams apibūdinti buvo paplitęs terminas „nemokytini vaikai“, tarsi su jais jau nieko nebeįmanoma padaryti. Jai visada norėjosi prieštarauti ir įrodyti, kad yra ne taip – kad vaikas, kuris nekalba, galbūt gali niūniuoti, tas, kuris nesėdi, ilgainiui atsisėsti. Ji žinojo: jei sunkiai judantį vaiką paguldysi, jis ir gulės, jei nekalbinsi ir su juo nedirbsi, jis niekada neprabils, bei jei dėsi pastangas ir su juo bendrausi, pastangos anksčiau ar vėliau atsipirks.

„Turėjau įvairių sudėtingų atvejų, bet rankų nenuleidau. Pamenu vieną berniuką, kuris neturėjo čiulpimo ir rijimo reflekso, ligoninėje buvo maitinamas per zondą. Pasitelkusi įvairias praktikas, mokiau jį kramtyti, pirkau jam tyreles, vaisius, sausainius, mokiau valgyti. Ir mums sekėsi, tam vaikui tai buvo puikus stimulas augti, drauge su juo augau ir aš“, – prisimena S. Ališauskienė.

Tokie žmonės yra kaip uolos, kurių nepajudinsi

Suprasdama, kokia svarbi yra ankstyvoji pagalba vaikams ir jų tėvams nuo pat pirmųjų vaiko gimimo dienų, Stefanija kartu su kolegėmis pradėjo steigti pirmąsias Lietuvoje ankstyvosios reabilitacijos tarnybas – siekė išjudinti ankstyvosios pagalbos sistemą, kuri tuo metu veikė tik užsienio šalyse: „Buvau sukaupusi tiek patirties, kad supratau, jog jau laikas kelti sparnus. Norėjau savo žiniomis dalintis, rengti seminarus, mokymus. Neilgai trukus buvau pakviesta dirbti logopede į Šiaulių pedagoginę psichologinę tarnybą, kur pradirbau apie 10 metų, derindama šį darbą su doktorantūros studijomis Šiaulių universitete. Daug dirbome su tarptautine komanda, keitėmės patirtimi su kolegomis iš užsienio, kūrėme įvairius bendradarbiavimo modelius“.

Sėkmingai baigusi doktorantūros studijas, 2002 metais ji apsigynė daktaro disertaciją ir dar po metų išvyko stažuotis į Oksfordo universitetą. Jos disertacijos tema buvo ankstyvosios reabilitacijos tarnybų bendradarbiavimas su šeimomis – ten ji įgijo neįkainojamos patirties ir žinių, kaip dirbti su tėvais, kurie augina įvairių specialiųjų poreikių turinčius vaikus, kaip juos paremti, palaikyti ir įgalinti.

Ką šiandien specialistė patartų šeimoms, kurios augina įvairių negalių ar sutrikimų turinčius vaikus? „Reikia būti šalia tų tėvų ir padėti jiems visa tai išgyventi, – pataria pašnekovė. – Padėkime, tačiau pagalbos nepirškime, nesakykime, kad „šypsokis ir viskas bus gerai“. Mums Sovietų Sąjungos laikais neleido verkti: vėliau aš pati mokiausi verkti pas psichoterapeutą. Auginant negalią turintį vaiką, beveik niekad nebūna paprasta ir lengva. Reikia būti šalia ir duoti žmogui suprasti, kad tavo pagalba ir petys – visad šalia“.

Anot Stefanijos, mes vis dar mokomės prašyti vieni kitų pagalbos. Tiesa, situacija pamažėle gerėja – tėvai, auginantys negalią turinčius vaikus, bent jau nebebijo išeiti su tokiu vaiku į lauką. Nebebijo prašyti pagalbos ir jos sulaukia: „Dirbdama universitete laimėjau konkursą, kurio dėka 2,5 metų praleidau Uzbekistane, įgyvendinant inkliuzinio ugdymo modelį. Autoritarinėje sistemoje šeimoms ypač sunku auginti negalią turinčius vaikus – nuo motinų įprastai nusisuka ne tik vyrai, bet ir visuomenė. Kai Uzbekistane pamatydavau tokią mamą su vaiku, suprasdavau, kokia neįtikėtinai stipri ji yra – tokie žmonės yra kaip uolos, kurių nepajudinsi“.

Prašyti pagalbos, priimti svarbius sprendimus savo gyvenime Stefanijai ir pačiai nėra paprasta, tačiau tuos sprendimus priėmusi ji drąsiai priima ir jai gyvenimo siūlomus iššūkius: „Tai gyvenimo pipirai ir druska, be kurių gyventi būtų ne taip įdomu – priimi iššūkį ir štai vėl esi pasiruošęs siekti, tobulėti, keistis ir judėti į priekį“.

 

____________

Specialioji pedagogine pagalba (specialioji pedagogika; logopedija) bakalauro studijų programa Kaune ir Vilniuje. Daugiau informacijos. 

Kalbėjimo ir kalbos terapijos magistrantūros programa Kaune. Daugiau informacijos.

Lietuvių kalbos ir kultūros kursai ukrainiečiams/ Lithuanian Language Courses for Ukrainians

Ukrainos piliečiai, turintys pedagoginį išsilavinimą, mokslo ar studijų institucijose dirbantys dėstytojai, mokslo darbuotojai ar kita šviečiamąja veikla užsiimantys edukatoriai, taip pat aukštųjų mokyklų studentai – kviečiami registruotis į Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus vyksiančius liepos 16 – spalio 31 dienomis Vilniuje. Registracija. 

Kasmet vykstantys Lietuvių kalbos ir kultūros kursai iš viso pasaulio pritraukia užsieniečius ir lietuvių kilmės užsienio piliečius, jiems suteikiama galimybė pradėti mokytis lietuvių kalbos ar toliau tobulinti jau esamus kalbos įgūdžius, susipažinti su Lietuvos istorija ir kultūra, aplankyti įvairiausias Lietuvos vietas, aktyviai dalyvauti socialiniame Vilniaus gyvenime.

Į Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus kiekvienais metais susirenka virš šimto studentų iš viso pasaulio, kurie kartu gyvendami ir besimokydami gauna galimybę ne tik susipažinti su lietuvių kalba ir kultūra, bet taip pat susipažinti su didele įvairove viso pasaulio kultūrų. Daugelį metų organizuojami kursai yra galimybė dalyviams užmegzti draugystę ir susikurti bendruomenę, kuri ir po kursų pabaigos, įvairiuose pasaulio kampeliuose suartina bendrai veiklai.

Kursų pradžioje dalyviai paskirstomi į grupes pagal esamą lietuvių kalbos lygį – nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų (A0-C1) ir kursų laikotarpiu intensyviai lanko kalbos pamokas.

Be kalbos pamokų, studentams organizuojamos įvairios sociokultūrinės veiklos – istorijos paskaitos, paskaitos apie lietuvių kultūrą ir  meną, kasdienį gyvenimą, liaudies tradicijas. Dalyviai vyksta į įvairius šalies muziejus, lankytinas Lietuvos vietas, ekskursijas, gamtą, išmoksta orientuotis senamiestyje ir Užupyje, turi galimybę pabendrauti ir susipažinti su skirtingais Lietuvos gyventojais, reprezentuoti savo šalį viešuose renginiuose, diskusijose, laisvai dalintis savo patirtimi ir nuomone.

 

Ukrainian citizens who have a pedagogical background, those who work in research or study institutions, professors, lecturers, science workers or any other educational workers as well as students at higher learning institutions are all invited to register for the Lithuanian language and culture summer courses – beginning on the 16th of June through the 31st of October in Vilnius.

The annual Lithuanian language courses attract foreigners and foreign citizens of Lithuanian origin from all over the world, they are given the opportunity to begin studying the Lithuanian language or to further improve their existing language skills, to get acquainted with Lithuanian history and culture, visit various places in Lithuania, actively participate in Vilnius social life.

Every year, more than a hundred students from all over the world come to the Lithuanian language and culture summer course, who, while living and studying together, get the opportunity not only to get acquainted with the Lithuanian language and culture, but also to get acquainted with a wide variety of cultures from all over the world. The courses, which have been organized for many years, are an opportunity for the participants to form friendships and build a community, which, even after the end of the course, brings them together for activities in different parts of the world.

At the beginning of the course, participants are divided into groups according to their Lithuanian language proficiency level – from beginners to advanced (A0-C1), and attend intensive language classes according to their level during the course.

In addition to language lessons – various socio-cultural activities are organized for the students – history lectures, lectures on Lithuanian culture and art, everyday life, folk traditions. Participants go to various museums of the country, places of interest in Lithuania, excursions, nature, learn to orient themselves in the Old Town and Užupis, have the opportunity to communicate and get acquainted with different Lithuanians, represent their country at public events, discussions, freely share their experience and opinion.

You can register for the free courses and find information about the help the university offers to Ukrainians here. 

 

На літній курс литовської мови та культури запрошуються громадяни України з педагогічною освітою, викладачі науково-дослідних або навчальних закладів, наукові чи освітяни, які займаються іншою освітньою діяльністю, а також студенти вищих навчальних закладів, що відбуватиметься з 16 липня по 31 жовтня у Вільнюсі.

 Щорічні курси литовської мови та культури приваблюють іноземців та іноземних громадян литовського походження з усього світу, дають їм можливість почати вивчати литовську або вдосконалити свої навички мови, познайомитися з історією та культурою Литви, відвідати різні місця Литви, брати активну участь у громадському житті Вільнюса.

 Щороку на літній курс литовської мови та культури приїжджає понад сотня студентів з усього світу, які, живучи та навчаючись разом, отримують можливість не лише познайомитися з литовською мовою та культурою, а й познайомитись з найрізноманітнішими культурами з усього світу.  Курси, які організовуються протягом багатьох років, є можливістю для учасників налагодити дружні стосунки та побудувати спільноту, яка навіть після закінчення курсу об’єднує їх для діяльності в різних куточках світу.

 На початку курсу учасники поділяються на групи відповідно до поточного рівня володіння литовською мовою – від початкового до високого рівня (A0-C1) та інтенсивно відвідують мовні заняття під час курсу.

 Окрім мовних уроків, для учнів організовуються різноманітні соціально-культурні заходи – лекції історії, лекції про литовську культуру та мистецтво, побут та народні традиції.  Учасники відвідують різні музеї країни, визначні місця Литви, екскурсії, знайомляться з природою, навчаються орієнтуватися в Старому місті та Ужупісі, мають можливість поспілкуватися та познайомитися з литовцями, представляти свою країну на публічних заходах, дискусіях, вільно діляться своїм досвідом та думкою.

РЕЄСТРАЦІЯ В ГРУПУ В КАУНАСІ

VDU Švietimo akademijoje Vilniuje atidarytas Ukrainos centras

Birželio 11 d., šeštadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos. 31, Vilnius) duris atvėrė išskirtinis Ukrainos centras, kuris ne tik telks Lietuvoje įsikūrusią ukrainiečių bendruomenę, bet ir rūpinsis jos poreikiais – pasiūlys atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę.

„Džiaugiamės, galėdami prisidėti prie dar vienos gražios iniciatyvos, remiančios Ukrainą šiuo sunkiu jai metu. Vytauto Didžiojo universitetas remia ir palaiko Lietuvos bei Ukrainos Pirmųjų ponių iniciatyvą steigti Ukrainos centrą. Simboliška, kad jis duris atvėrė VDU Švietimo akademijos, įsikūrusios Taraso Ševčenkos vardo gatvėje, erdvėse. Šis centras veiks stabiliai, nuosekliai, kryptingai. Šiuo metu jame bus sprendžiamos dabar aktualios moksleivių, studentų, karo pabėgėlių problemos. Kiek vėliau jis vaidins svarbų vaidmenį, siekiant atstatyti suniokotą Ukrainą. Čia bus vykdoma plati ir stipri veikla, įtraukiant akademinius bei politikos sluoksnius. Tikimės, kad ši iniciatyva bus labai naudinga ir prasminga“, – teigė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

„Kartu su partneriais pažadėjome vieni kitiems aktyviai bendradarbiauti ir daryti viską, kad Lietuvoje Ukrainos gyventojai rastų saugų prieglobstį, medicininę ir socialinę pagalbą, švietimo paslaugas, o svarbiausia, galėtų puoselėti savo kultūrą ir išsaugotų tautos gyvybingumą“, – atidarymo ceremonijoje sakė Lietuvos pirmoji ponia.

Pasak D. Nausėdienės, turime siekti, kad karui pasibaigus Ukrainos vaikai grįžtų namo stiprūs ir išsilavinę, pasirengę kurti savo Tėvynę tokią, kokią ją nori matyti patys.

Tokio pobūdžio centras – pirmas pasaulyje

Bendromis Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Ukrainos ambasados Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto pastangomis įkurtas centras taps itin svarbia erdve ukrainiečiams, pasitraukusiems į Lietuvą iš karo siaubiamos šalies. „Džiaugiuosi, kad idėja tapo realybe. Tai – pirmasis pasaulyje tokio pobūdžio centras, kuris ne tik telks ukrainiečių bendruomenę, bet ir rūpinsis jos poreikiais. Tikiu, kad jame sau erdvę ras ukrainiečių šeimos, meno bei kultūros atstovai, susiburs ir įvairias socialines paslaugas ukrainiečiams galintys suteikti savanoriai“, – sakė viena centro iniciatorių, pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

D. Nausėdienės teigimu, centras prisidės prie aktyvios akademinės veiklos, intelektualų potencialo telkimo, kultūrinės diplomatijos, Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje pristatant Ukrainą, jos kultūrą ir šalies išskirtinumą, o ateityje padės Ukrainai pasirengti narystei Europos Sąjungoje.

Šventiniame renginyje nuotoliniu būdu dalyvavo ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska.

Ukrainos pirmoji ponia O. Zelenska taip pat sveikino į renginį susirinkusius ukrainiečius, padėkojo Lietuvos Prezidentui, pirmajai poniai ir šalies žmonėms už tai, kad jos tautiečiai Lietuvoje jaučiasi saugiai. O. Zelenska  pasidžiaugė, kad pirmasis toks Europoje Ukrainos centras taip pat taps saugiu prieglobsčiu ukrainiečiams, ypač moterims ir vaikams. Jos teigimu, ukrainiečiai čia galės sulaukti visokeriopos pagalbos bei turės erdvę savo susibūrimams ir kultūros sklaidai.

Teiks psichologinę, teisinę, pedagoginę pagalbą

Anot centro vadovu tapusio Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Algirdo Kumžos, centre ukrainiečiai suras ne tik jiems reikalingą informaciją bei sulauks patarimų. „Juos konsultuos psichologai, teisininkai ir pedagogai, čia vyks atviri pokalbiai, diskusijos ir kultūros renginiai. Visa tai padės Lietuvoje esančiai ukrainiečių bendruomenei adaptuotis ir ištverti dėl karo gimtojoje šalyje patirtus gyvenimo sunkumus“, – teigė A. Kumža.

VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. Linos Kaminskienės, šio centro atidarymas yra veiklų, kurias vykdo universitetas, tąsa. „Prieš kelis mėnesius Švietimo akademijoje atvėrėme darželio grupę Ukrainos vaikučiams. Užmegztas ryšys su jų šeimomis, artimaisiais inspiruoja visų švietimo lygmenų įsitraukimą: bus rengiamos stovyklos, vykdysime neformalųjį švietimą, suaugusiems teiksime įvairiausias konsultacijas, organizuosime mokymus, kultūrines veiklas. Svarbu pastebėti: šis centras veikia universitete, tad tikimės, jog tai taps stimulu plėtoti bendras studijas, mokslą, tyrimus“, – teigė prof. L. Kaminskienė.

Siūlo įvairiakryptę pagalbą ir bendrystę

Vytauto Didžiojo universitetas aktyviai bendradarbiauja su partneriniais universitetais Ukrainoje. Visiškai neseniai VDU iniciatyva į septynis Europos universitetus vienijančio „Transform4Europe“ aljansą buvo įtraukas ir Mariupolio universitetas. Pernai Kijevo Taraso Ševčenkos nacionaliniame universitete VDU iniciatyva buvo atvertos Baltistikos centro durys. Vytauto Didžiojo universitetas įvairiomis kryptimis remia Ukrainos akademinę bendruomenę: skiria apgyvendinimo vietas, stipendijas, organizuoja nemokamus lietuvių kalbos kursus, kviečia nemokamai lankytis VDU Botanikos sode, skiria psichologinę pagalbą.

Renginyje simbolinę atidarymo juostelę perkirpo Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Atidarymo metu vyko koncertas, kuriame skambėjo ukrainietiška muzika. Ant scenos taip pat pasirodė dainininkės Olena Enko ir Alina Orlova, Kyivo aktorių kvartetas, pianistas virtuozas Evgeny Khmara, akordeonistas Vytenis Danielius.

LR Prezidento kanceliarijos / Roberto Dačkaus nuotr.

VDU mokslininkės dalyvavo seminare „Produktyvios skaitmeninio švietimo ekosistemos kūrimas: įsivertinimas instituciniame lygmenyje „

VDU Švietimo akademijos Inovatyvių studijų instituto direktorė Airina Volungevičienė ir Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė dalyvavo Europos universitetų asociacijos (EUA) kartu su Europos nuotolinio ir e. mokymosi tinklu (EDEN) organizuotame seminare “DIGI-HE projekto antrasis seminaras: Produktyvios skaitmeninio švietimo ekosistemos kūrimas: įsivertinimas instituciniame lygmenyje. Seminaras vyko 2022 m. gegužės 24 d. ir buvo antrasis trijų dalių serijos seminaras, kurio tikslas – padėti institucijoms įvertinti savo pasiekimus ir galimybes technologijomis grindžiamo mokymosi ir mokymo srityje.

Seminaro metu prof. Lina Kaminskienė kalbėjo apie institucinio įsivertinimo svarbą, pasidalijo VDU patirtimi. Prof. Airina Volungevičienė pristatė tyrimo ataskaitą “Aukšto efektyvumo skaitmeninio švietimo ekosistemos kūrimas: institucinės įsivertinimo priemonės”, kurioje analizuojamos institucinės įsivertinimo priemonės, kurios gali būti naudojamos siekiant padėti plėtoti aukšto efektyvumo skaitmeninio švietimo ekosistemą.

 

 

 

 

 

VDU Tarptautinė Lietuvos-Izraelio gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“  Kaune ir Vilniuje kviečia vaikus į dienos stovyklas

VDU Tarptautinė Lietuvos-Izraelio gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“  Kaune ir Vilniuje kviečia vaikus į dienos stovyklas.
KVIEČIAME Į VALDOVŲ RŪMŲ MUZIEJAUS DIENOS STOVYKLĄ VAIKAMS❗
Stovykloje vaikai susiras naujų draugų, puikiai ir turiningai praleisti laiką bendraamžių būryje ir tiesiogiai prisilies prie Lietuvos istorijos. 🏰 Kartu su muziejaus darbuotojais – archeologais, istorikais, genealogijos, heraldikos ir kitų paslaptingų sričių specialistais – aiškinsimės, kaip kūrėsi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija, kokie giminystės ryšiai mūsų valdovus siejo su Anglijos karaliene 👑, kiek vaikų augindavo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai bei sužinosime dar daug įdomių ir plačiai nežinomų paslapčių.
Stovyklautojų laukia daug įdomybių, įrodančių, kad diena muziejuje gali būti ne tik informatyvi, bet ir smagi❗
🗺️ Vieta: Nacionalinis muziejus
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Katedros a. 4, Vilnius.
🧒 Stovyklautojai: mokiniai baigę pirmą – ketvirtą klases.
📅 Data: I srautas birželio 27 – liepos 1 d. ir II srautas liepos 11-15 d.
🕘 Laikas: 9.00–17.00 val.
🧑‍🤝‍🧑 Grupėje – ne daugiau nei 15 vaikų.
💸 Kaina 220 Eur (įskaičiuota maitinimo ir išvykų į kitus muziejus kaina. Kaina gali nežymiai keistis).
Daugiau informacijos:
📧 gifted@vdu.lt
☎️ 8 614 58285, Kristina.
Facebook event. 
KVIEČIAME į GIFTED vasaros stovyklą❗ Stovyklos metu sieksime patenkinti unikalius šiuolaikinių vaikų poreikius, todėl stovyklos programa yra pažintinių ir projektinių užsiėmimų derinys, skatinantis vaikus pažinti, atrasti, išbandyti, kurti, tyrinėti ir svarbiausia – susipažinti ir atrasti naujų draugų. 🧑‍🤝‍🧑 Stovyklautojai bendraus su „Gifted“ centro gabių vaikų ugdymo ekspertais bei ypatingais svečiais, turinčiais žinių ir unikalios patirties, padedančių vaikams tobulėti, skatinančių asmeninį augimą ir žingeidumą. Stovyklos programoje pagrindinis dėmesys skiriamas kūrybinėms veikloms, ugdančioms komandiškumą, savęs pažinimą bei gebėjimo kurti džiaugsmą. 🎨
Stovyklautojai susipažins su Fredos dvaro istorija, jo paslaptimis ir turtais, dalyvaus istoriniame užsiėmime „Nuo Fredos dvaro iki …“, eis į orientacinį žygį po Botanikos sodą🚶, tyrinės gamtą, augalijos ir gyvūnijos pasaulį 🪴, atliks eksperimentus, kurs stovyklos dienoraštį ir fiksuos įvykius, susipažins su šokių pasauliu ir pramogomis tuometiniame dvare ir dabar, dalyvaus šokių kovose, susipažins su dvaro amatais ir išbandys keletą skirtingų meno ir dailės technikų, kurs sapnų gaudykles ir aitvarus. 🪁
🗺️ Vieta: Vytauto Didžiojo Universiteto GIFTED centras, E. Ž. Žilibero g. 2 , KAUNAS (Botanikos sodas).
📅 Data: I srautas birželio 06-10 d. ir II srautas birželio 13-17 d.
🕙 Laikas: 10-17 val. (penktadienį iki 16 val.).
🪙 Kaina: 160 Eur (pietūs ir užkandžiai įskaičiuoti).
REGISTRACIJOS ANKETA:
➡️ https://forms.gle/Hxqz2oRkembbvVYG9
Informacija teikiama:
📧 el. paštu gifted@vdu.lt
☎️ tel. 8 614 58285 (Kristina
Facebook renginys. 

VDU Švietimo akademijoje duris atvers Ukrainos centras

Birželio 11 d., šeštadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (T. Ševčenkos. 31, Vilnius) duris atvers išskirtinis Ukrainos centras: ne tik telks Lietuvoje įsikūrusią ukrainiečių bendruomenę, bet ir rūpinsis jos poreikiais – pasiūlys atvirą kultūros, švietimo ir bendruomeninių paslaugų erdvę.

„Džiaugiamės, galėdami prisidėti prie dar vienos gražios iniciatyvos, remiančios Ukrainą šiuo sunkiu jai metu. Vytauto Didžiojo universitetas remia ir palaiko Lietuvos bei Ukrainos Pirmųjų ponių iniciatyvą steigti Ukrainos centrą. Simboliška, kad jis duris atvers VDU Švietimo akademijos, įsikūrusios Taraso Ševčenkos vardo gatvėje, erdvėse. Šis centras veiks stabiliai, nuosekliai, kryptingai. Šiuo metu jame bus sprendžiamos dabar aktualios moksleivių, studentų, karo pabėgėlių problemos. Kiek vėliau jis vaidins svarbų vaidmenį, siekiant atstatyti suniokotą Ukrainą. Čia bus vykdoma plati ir stipri veikla, įtraukiant akademinius bei politikos sluoksnius. Tikimės, kad ši iniciatyva bus labai naudinga ir prasminga“, – teigė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Tokio pobūdžio centras – pirmas pasaulyje

Bendromis Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Ukrainos ambasados Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universiteto pastangomis įkurtas centras taps itin svarbia erdve ukrainiečiams, pasitraukusiems į Lietuvą iš karo siaubiamos šalies. „Džiaugiuosi, kad idėja tapo realybe. Tai – pirmasis pasaulyje tokio pobūdžio centras, kuris ne tik telks ukrainiečių bendruomenę, bet ir rūpinsis jos poreikiais. Tikiu, kad jame sau erdvę ras ukrainiečių šeimos, meno bei kultūros atstovai, susiburs ir įvairias socialines paslaugas ukrainiečiams galintys suteikti savanoriai“, – sakė viena centro iniciatorių, pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Pasak D. Nausėdienės, centras prisidės prie aktyvios akademinės veiklos, intelektualų potencialo telkimo, kultūrinės diplomatijos, Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje pristatant Ukrainą, jos kultūrą ir šalies išskirtinumą, o ateityje padės Ukrainai pasirengti narystei Europos Sąjungoje.

Teiks psichologinę, teisinę, pedagoginę pagalbą

Anot centro vadovu tapusio Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Algirdo Kumžos, centre ukrainiečiai suras ne tik jiems reikalingą informaciją bei sulauks patarimų. „Juos konsultuos psichologai, teisininkai ir pedagogai, čia vyks atviri pokalbiai, diskusijos ir kultūros renginiai. Visa tai padės Lietuvoje esančiai ukrainiečių bendruomenei adaptuotis ir ištverti dėl karo gimtojoje šalyje patirtus gyvenimo sunkumus“, – teigė A. Kumža.

VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. Linos Kaminskienės, šios centro atidarymas yra veiklų, kurias vykdo universitetas, tąsa. „Prieš kelis mėnesius Švietimo akademijoje atvėrėme darželio grupę Ukrainos vaikučiams. Užmegztas ryšys su jų šeimomis, artimaisiais inspiruoja visų švietimo lygmenų įsitraukimą: bus rengiamos stovyklos, vykdysime neformalųjį švietimą, suaugusiems teiksime įvairiausias konsultacijas, organizuosime mokymus, kultūrines veiklas. Svarbu pastebėti: šis centras veikia universitete, tad tikimės, jog tai taps stimulu plėtoti bendras studijas, mokslą, tyrimus“, – teigė prof. L. Kaminskienė.

Siūlo įvairiakryptę pagalbą ir bendrystę

Vytauto Didžiojo universitetas aktyviai bendradarbiauja su partneriniais universitetais Ukrainoje. Visiškai neseniai VDU iniciatyva į septynis Europos universitetus vienijančio „Transform4Europe“ aljansą buvo įtraukas ir Mariupolio universitetas. Pernai Kijevo Taraso Ševčenkos nacionaliniame universitete VDU iniciatyva buvo atvertos Baltistikos centro durys. Vytauto Didžiojo universitetas įvairiomis kryptimis remia Ukrainos akademinę bendruomenę: skiria apgyvendinimo vietas, stipendijas, organizuoja nemokamus lietuvių kalbos kursus, kviečia nemokamai lankytis VDU Botanikos sode, skiria psichologinę pagalbą.

Ukrainos centro atidaryme nuskambės Ukrainos pirmosios ponios Olenos Zelenskos sveikinimas. Simbolinę atidarymo juostelę perkirps Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė, Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta ir VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Atidarymo metu vyks koncertas, kuriame skambės Lietuvos ir Ukrainos atlikėjų muzika, bus rodomas ukrainiečių vaikų meno projektas.

Renginio pradžia – 12.50 val.