Studentams ir absolventams – renginys „Baigiau studijas. Kas dabar?“

Balandžio 26 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks informaciniai renginiai studentams ir absolventams „Baigiau studijas. Kas dabar?“, ketinantiems toliau tęsti studijas magistrantūroje ar doktorantūroje, ieškantiems galimybių pasinaudoti tarptautinių mainų galimybėmis ar norintiems daugiau sužinoti apie karjeros planavimo principus.

Informacinių renginių metu studentai ne tik turės galimybę išgirsti daug naudingos informacijos apie magistrantūros ir doktorantūros studijas, programų išskirtinumą ar dvigubo diplomo studijas, bet ir dalyvauti įvairiuose seminaruose. VDU Karjeros centro atstovai pristatys karjeros planavimo ir darbo paieškos principus, Tarptautinių ryšių departamento atstovai papasakos apie tarptautinio mobilumo galimybes studentams ir absolventams. Taip pat vienas iš renginių bus skirtas norintiems daugiau sužinoti apie doktorantūros studijas.

Renginyje gali dalyvauti tiek VDU, tiek ir kitų universitetų ar kolegijų vyresniųjų kursų studentai.

Registracija būtina. Registracijoje nurodytu el. pašto adresu bus siunčiamos virtualių susitikimų nuorodos.

Renginių programa

16 val. vyks VDU Švietimo akademijos magistrantūros programų pristatymas.

Susitikimo metu bus pristatytos VDU Švietimo akademijoje vykdomos magistrantūros studijų programos: „Švietimo vadyba (anglų kalba) su UNESCO sertifikatu“, „Švietimo vadyba“, „Profesijos edukologija“, „Įtraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos“, „Muzikos edukologija“, „Kalbėjimo ir kalbos terapija“, „Fizinis ugdymas ir sportas“. Pristatymų metu bus galima užduoti rūpimus klausimus, susijusius su studijomis.

Susitikimo nuoroda

Laimėtas projektas, skirtas medijų raštingumo kompetencijų plėtrai pedagoginėse studijose

Laimėtas tarptautinis projektas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo Akademijoje, skirtas medijų raštingumo kompetencijų plėtrai pedagoginėse studijose. Projektas yra finansuojamas pagal Medijų raštingumo Baltijos šalyse programą, kurią koordinuoja Tarptautinė tyrimų ir mainų taryba (IREX), finansuoja JAV valstybės departamentas. IREX Medijų raštingumo programoje dalyvauja 6 Baltijos šalių universitetų žurnalistikos centrai bei 6 Baltijos šalių universitetų pedagogų rengimo centrai.

Įgyvendinant medijų raštingumo projektą VDU Švietimo Akademijoje, atnaujinami studijų dalykai „Socialinė komunikacija“, „Modernioji didaktika“, „Pedagoginės veiklos tyrimai ikimokykliniame ugdyme“, integruojant IREX „Learn to Discent“ metodologiją. Projekto veiklomis bus siekiama stiprinti jaunimo atsparumą dezinformacijai, ugdyti atsakingą požiūrį į pateikiamą informaciją bei gebėjimą atpažinti manipuliacijas ir užkirsti kelią smurto plitimui skaitmeninėje erdvėje. Būsimi pedagogai įgis praktiniam darbui būtinų medijų raštingumo kompetencijų.

Į projekto veiklas jau įsijungė projekto vadovė doc. dr. Ilona Tandzegolskienė, mokslininkės prof. dr. Giedrė Kvieskienė, doc. dr. Nijolė Čiučiulkienė, dr. Auksė Petruškevičiūtė, dr. Giedrė Misiūnienė ir projekto koordinatorė Danguolė Bylaitė – Šalavėjienė. Kovo mėnesį projekto darbo grupė dalyvavo kompetencijų tobulinimo renginiuose, skirtuose Medijų raštingumo programos Baltijos šalyse partneriams.

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Alytaus savivaldybe

Alytaus miestas plečia bendradarbiavimą su šalies universitetais. Balandžio 6 d. Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Sutarties pasirašyme taip pat dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė, šio universiteto ir Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė, administracijos direktorė Ona Balevičiūtė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Griškevičius, Švietimo ir sporto skyriaus specialistai, švietimo įstaigų vadovai.

„Šiandien išgirdome skaičius, kurie rodo, kad po ketverių metų mums truks daugiau nei šimto mokytojų. Jeigu prieš keletą metų mes kalbėjome, kad mokytojo profesija yra prestižinė, šiandien jaunimas tuo, deja, nebetiki, tačiau mes turime galvoti, kas mūsų vaikus ugdys kitais metais, po dešimties ar dar daugiau metų“, – prieš pasirašydamas sutartį sakė Alytaus miesto savivaldybės meras N. Cesiulis.
Pasak miesto vadovo, norėtųsi, kad pasirašyta sutartis nenugultų lentynoje, norisi tokios sutarties, kuri būtų reali, gyva ir veikianti. „Džiaugiuosi, kad universitetas nori mums padėti, plėsti programas. Mes turime vaikų ir jaunimo, kurie yra suinteresuoti būti mokytojais ir galbūt mes kartu su jumis padarysime taip, kad mokytojo profesija vėl taps prestižine“, – pridūrė savivaldybės meras.

Mokytojų trūkumas susijęs su labai paprasta statistika. 2000 m. Lietuvoje studijuojančių studentų turėjome 240 tūkst., o šiandien – 98 tūkst. Prieš 22 metus mokyklą baigdavo maždaug 64 tūkst. jaunuolių, šiemet – 24 tūkst.“, – nedžiuginančią statistiką susirinkusiems pristatė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. J. Augutis.

Vis tik iš šios kasmet prastėjančios situacijos, anot rektoriaus, yra viena išeitis. Pasak J. Augučio, kiekvieną jauną žmogų reikėtų vertinti individualiai, ugdyti jo gabumus ir suteikti jam tokį išsilavinimą, kokį jis tik pagal savo gabumus gali pasiekti. Profesinį mokymą pasirinkusį, gabų jaunuolį, reikėtų paskatinti rinktis aukštesnes studijas.

Pasirašius bendradarbiavimo sutartį, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. L. Kaminskienė susirinkusiems pristatė Švietimo akademijos veiklą. Ši akademija universitete įsteigta 2018 m., susijungus Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos institutui ir Lietuvos edukologijos universitetui.

„Susijungus dviem aukštosioms mokykloms viskas keitėsi. Buvo parengtos naujos studijų programos. Mes supratome, kad mokytojų rengimas turi būti tokio pat aukšto lygio kaip ir rengiant lazerių, fizikos ar kitų sričių specialistus. Dar vienas dalykas, kurį mes supratome sujungus dvi minėtas mokymo įstaigas buvo tai, kad veikti vieniems be partnerių – mokyklų ar savivaldybių – būtų per didelė prabanga. Būtent mokyklos ir savivaldybės gali padėti mums paskatinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją“, – kalbėjo L. Kaminskienė.

Alytaus miesto savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad universitetas ir savivaldybė bendradarbiaus siekiant abipusiai naudingų tikslų kvalifikuoti pedagogų rengimo srityje, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose.

Šia sutartimi universitetas įsipareigoja informuoti savivaldybę ir jos mokyklas apie universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti. Teikti savivaldybei dominančią informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą universitete, kviesti mokyklų vadovus ir pedagogus dalyvauti universiteto organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose pedagogų profesinio tobulinimo renginiuose. Skleisti informaciją apie kartu su savivaldybe organizuojamus renginius ir iniciatyvas universiteto bendruomenei ir socialiniams partneriams.

Siekdama užtikrinti pakankamą pedagogų poreikį, savivaldybė sutartyje įsipareigoja švietimo įstaigose skleisti universiteto pateiktą informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą universitete. Taip pat skatinti savivaldybės mokyklų vadovų domėjimąsi ugdymo krypties studijomis universitete, supažindinant mokinius su universiteto ugdymo krypties studijų programomis, stojimo sąlygomis ir procedūromis.

Savivaldybė taip pat turės teikti universitetui informaciją apie pedagogų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose, kviesti universiteto darbuotojus bei studentus dalyvauti savivaldybės organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose ir skleisti informaciją apie kartu su universitetu organizuojamus renginius ir iniciatyvas.

Alytaus komunikacijos skyriaus informacija.

Kviečiame į III-iąją mokslinę-praktinę konferenciją „Kai mokytojai žaidžia: kaip kurti draugystės pasaulį?“

2022 metų balandžio 12-13 dienomis 13-15 val. vyks III-oji mokslinė-praktinė konferencija „Kai mokytojai žaidžia: kaip kurti draugystės pasaulį?“ nuotoliniu būdu. Jos metu bus nagrinėjamos šios naratyvinio žaidimo temos:

Naratyvinis žaidimas padeda kurti bendrystę.
Mokytojų vaidmuo – vaikų įtraukimas ir … atsitraukimas.
Žaidimo esmė – ‚kritinių‘ situacijų kūrimas ir sprendimų paieška.
Naratyvinis žaidimas įgalina visus.

Savo patirtimis kuriant naratyvinį žaidimą su vaikais dalinsis dešimties ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojos ir pristatys įvykdytus naratyvinio žaidimo projektus.

Mokytojos naratyvinio žaidimo projektus įgyvendinimo vykdant Vilniaus miesto savivaldybės projektą „Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogų, taikančių naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodą, mokymai” sut.nr. VŠPC-005-TD“.

Projekto mokslinė grupė: dr. Milda Brėdikytė (VDU), dr. Agnė Brandišauskienė (VDU), dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė (VU)

Veiklas supervizavo: pedagogės iš Vilniaus lopšelio darželio „Gintarėlis“ – Rasa Čepienė, Agnė Draučikaitė ir Laimutė Girdauskienė bei Šv. Juozapo mokyklos – Gitana Buivydienė.

Projektą ir konferenciją finansuoja: Vilniaus miesto savivaldybė.

Projektą koordinuoja: Vilniaus švietimo pažangos centras.

Projekto partneris: VšĮ Vaiko psichologijos centras.

Daugiau informacijos apie projektą.

Nuoroda registracijai: https://forms.gle/kwVz529u68FdEiFLA

Konferencijos nuorodos balandžio 11 d. ieškokite elektroniniame pašte, kurį pateikėte registruojantis.

Kviečiame pedagogus į STEAM perkvalifikavimo studijas

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas kviečia pedagogus į STEAM perkvalifikavimo studijas.

STUDIJŲ VYKDYMAS IR PRIĖMIMAS

Paraiškos dalyvauti perkvalifikavimo studijose priimamos internetu nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. 23:59 val.

Reikalavimai pareiškėjams, turintiems pedagogo kvalifikaciją ir norintiems įgyti papildomą STEAM kompetenciją:

aukštasis ar jam prilygintas išsilavinimas;
pedagogo kvalifikacija;
pareiškėjas dirba mokytoju ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, ir nori įgyti papildomą STEAM kompetenciją.

STEAM modulinė programa yra 30 kreditų apimties, studijų trukmė – nuo 2022-04-22 iki 2022-11-30.

Studijos yra finansuojamos projekto „Visuminis pedagoginis ugdymas: mokymosi galimybių plėtra“ Nr. 3 09.4.2-ESFA-K-714-03 lėšomis.

Programos vykdymas pritaikytas dirbantiems. Paskaitos vyksta penktadieniais (po pietų) ir šeštadieniais, konsultacijos su dėstytojais organizuojamos nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir užduotims atlikti svarbi informacija pateikiama virtualioje Moodle aplinkoje.

DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

Prašymai studijuoti projekte „Visuminis pedagoginis ugdymas: mokymosi galimybių plėtra“ Nr. 3 09.4.2-ESFA-K-714-03 pateikiami internetu sistemoje (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“, vėliau – STEAM modulis).

Internete, užpildžius prašymą, reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
darbdavio rekomendacija (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo darbdavio);
darbdavio pažyma, patvirtinanti, kad dirbate mokytojo pareigose ugdymo įstaigoje (arba atsiųsti el. paštu romute.sainer@vdu.lt).

Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad į sistemą įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Daugiau informacijos:

Švietimo akademija Vilniuje
Studijų koordinatorė Romutė Šainer
El. paštas romute.sainer@vdu.lt

Telefonas (8 610) 67 303

Mirė žymus Lietuvos fizikas profesorius Vincentas Dienys.

2022 m. balandžio 2 d., eidamas 86-uosius metus, po sunkios ligos mirė Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narys, žymus Lietuvos fizikas profesorius Vincentas Dienys.

Profesorius Vincentas Dienys aktyviai bendradarbiavo su Vytauto Didžiojo Universiteto edukologijos mokslininkais. Buvo iniciatorius profesinio rengimo sistemos ir kaitos reformų, kartu kūrė profesinio mokymo standartus, dalyvavo bendruose projektuose. Akademikas dalijosi savo plačia tarptautine patirtimi su bakalauro ir magistro studijų studentais. Skaitė paskaitas apie suaugusiųjų švietimą, profesinį rengimą ir švietimo politiką.

V. Dienys gimė 1936 m. balandžio 22 d. Rokiškio rajone, Aleknų kaime. 1954 m. baigė Žeimelio vidurinę mokyklą, 1959 m. – Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, įgijo fiziko specialybę. 1961–1963 m. studijavo aspirantūrą Leningrado A. F. Jofės fizikos ir technikos institute, o 1963 m., nutarus Lietuvoje nestatyti tiriamojo branduolinio reaktoriaus, grįžo į Lietuvą ir aspirantūros studijas tęsė LMA Fizikos ir matematikos institute puslaidininkių fizikos srityje. Šiame institute profesorius dirbo vyr. laborantu, vėliau – jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, vyresniuoju bei vyriausiuoju inžinieriumi, 1967–1990 m. vadovavo LMA Puslaidininkių fizikos instituto laboratorijai.

1981 m. mokslininkas apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją, kuri Lietuvos mokslo tarybos 1993 m. buvo nostrifikuota ir V. Dieniui suteiktas gamtos mokslų habilituoto daktaro mokslo laipsnis. 1987 m. Puslaidininkių fizikos instituto tarybos siūlymu jam suteiktas profesoriaus vardas. 1987 m. buvo išrinktas LMA nariu korespondentu, 2011 m. – LMA tikruoju nariu.

V. Dienys – talentingas, darbštus mokslininkas, puikus mokslo organizatorius. Būdamas jaunas, vos 32 metų, tapo ką tik įkurto LMA Puslaidininkių fizikos instituto direktoriaus pavaduotoju mokslui ir subūrė jauną kolektyvą, kuris ėmėsi naujų mūsų šaliai mokslo krypčių nagrinėjimo. Viena tokių – karštųjų elektronų puslaidininkiuose tyrimai, kuriems vadovavo V. Dienys. Institutas tapo koordinuojančia institucija visoje Rytų Europoje. Mokslininko iniciatyva institute buvo pradėti taikomieji puslaidininkinių jutiklių kūrimo darbai. Institutas tapo viena svarbiausių Lietuvos mokslo įstaigų. Jaunatviška aplinka, intensyvią mokslinę veiklą lydėję įvairūs sportiniai ir turistiniai renginiai pritraukė daug talentingo ir aktyvaus jaunimo, todėl Puslaidininkių fizikos institutas atėjus Sąjūdžiui tapo vienu iš jo židinių. Atkūrus Nepriklausomybę pats Akademikas aktyviai talkino kuriant įvairias valstybės įstaigas. Jis buvo LR kultūros ir švietimo ministrų pavaduotojas, dirbo Pedagogikos institute ir Profesinio mokymo metodikos centro direktoriumi. Akademiko nuopelnai įvertinti LTSR valstybine premija bei LDK Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.

Vincentas Dienys buvo vienas tų žmonių, su kuriuo buvo galima kalbėtis įvairiomis temomis, pasitarti. Jo didelė erudicija stebino ir traukė bendrauti. Tolerantiškas, išmintingas draugas ir partneris ilgam išliks visų Akademiką pažinojusiųjų atmintyje.

Lietuvos mokslų akademijos bendruomenė reiškia gilią užuojautą Akademiko artimiesiems.

Akademikas bus kremuotas.
Atsisveikinimas – balandžio 5 d. (antradienį) 17–20 val. Vilniaus laidojimo rūmų 1-oje salėje (Olandų g. 22).
Urna išnešama balandžio 6 d. (trečiadienį) 12 val.
Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse.

Kvietimas dalyvauti modulio studijose bei įgyti logopedo ir specialiojo pedagogo kompetencijų

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia pedagogus ir pagalbos specialistus teikti paraiškas ir dalyvauti atrankoje į Specialiosios pedagogikos (1,5 metų trukmės), Logopedijos (1,5 metų trukmės), Klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (surdopedagogikos) (1 metų trukmės), Regos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (tiflopedagogikos) (1 metų trukmės) programų studijas.

Paskaitos vyks nuotoliniu būdu, penktadieniais ir šeštadieniais, konsultacijos su dėstytojais – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir informacija pateikiama virtualioje „Moodle“ aplinkoje.

Paraiškos bus priimamos nuo 2022 m. balandžio 6 dienos iki balandžio 29 dienos. Atrinkti kandidatai turės galimybę gauti projekto „Tęsk“ finansavimą.

Bendrieji reikalavimai pareiškėjams:

universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;
pedagogo kvalifikacija;
pretendentas nėra studijavęs projektų „Tęsk“ arba „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme, įskaitant mokytojų kaitą, kompetencijų gerinimą ir papildomo kvalifikacinio laipsnio įgijimą, skaitmeninio turinio rengimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą ir STEAM atviros prieigos centrų veiklų plėtros“ lėšomis.

Bendrieji reikalavimai pareiškėjams, norintiems įgyti papildomų logopedo kompetencijų Vytauto Didžiojo universitete:

aukštasis išsilavinimas ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos, lietuvių kalbos filologijos srityse arba baigtos papildomos pedagoginės specializacijos įgijimo modulio studijos (90 kreditų).
pedagogo kvalifikacija.

Pastaba: tikrinama stojančiųjų tartis.

Bendrieji reikalavimai pareiškėjams, norintiems įgyti papildomų klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (surdopedagogo) arba regos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (tiflopedagogo) kompetencijų Vytauto Didžiojo universitete:

ugdymo mokslų krypties universitetinis išsilavinimas specialiosios pedagogikos ir/ar logopedijos srityje arba baigtos atitinkamos pedagoginės specializacijos modulio studijos (90 kreditų).
pedagogo kvalifikacija

Papildomi atrankos reikalavimai pareiškėjams, norintiems įgyti papildomą specialiojo pedagogo arba logopedo kompetenciją:

pareiškėjas dirba pedagogu ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas;
darbdavio rekomendacija (dirbančiam ugdymo įstaigoje). Pirmumas bus teikiamas tiems kandidatams, kurie pateiks ugdymo įstaigos /švietimo skyriaus vadovo rašytinį įsipareigojimą užtikrinti pedagogo darbo krūvį pagal įgytą kompetenciją.

Dokumentų pateikimas. Prašymai studijuoti pateikiami internetu sistemoje (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“).

Internete užpildžius prašymą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:

aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
darbdavio rekomendacija (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo darbdavio);
Motyvacinis laiškas

Daugiau informacijos:

Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija

Studijų koordinatorė Vaida Lukšienė

El. paštas vaida.luksiene@vdu.lt

Telefonas (8 37) 327875

Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija

Studijų koordinatorė Romutė Šainer

El. paštas romute.sainer@vdu.lt

Telefonas (8 610) 67 303

Mūsų ugdymo sistema susidūrė su iššūkiu, kokio nebuvo patyrusi

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Lietuvą bei kaimynines šalis jau pasiekė didelis savo namus palikusių karo pabėgėlių srautas. Mūsų šalies ugdymo sistema susidūrė su iššūkiu, kokio nebuvo iki tol patyrusi: kaip atliepti ukrainiečių vaikų ugdymosi poreikius, kaip jiems organizuoti ugdymą, kokia kalba mokyti, kaip paruošti pedagogus ir švietimo pagalbos specialistus teikti kokybišką ugdymą ir pagalbą, kokiomis mokymo priemonėmis aprūpinti?

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos (logopedijos) dėstytojos Julijos Grigėnaitės, ne ką mažiau svarbu paruošti ir vietinius moksleivius priimti ukrainiečius, siekiant išvengti diskriminacijos, patyčių ne tik ukrainiečių, bet ir rusų mažumų atveju. Socialiniuose tinkluose jai jau teko skaityti pedagogų ir tėvų patirtis, kad, po prasidėjusio karo Ukrainoje, Lietuvos mokyklose mokiniai pradėjo engti, tyčiotis iš rusakalbių bendraamžių ar iš tų vaikų, kurių pavardės skamba rusiškai.

„Man sunku prognozuoti, kaip karo įvykiai pakeis dabartinę vaikų kartą. Galbūt ateityje jie taps kritiškesni ir atsparesni melagienoms, galbūt taps ryžtingesni ir laisvesni išsakyti savo nuomonę, poziciją, ypač kalbant apie Rusijos atvejį, kai suimami protestuose dalyvaujantys suaugusieji ir net vaikai, tačiau jau dabar matau ryškėjančias problemas švietimo sistemoje“, – sako J. Grigėnaitė.

Trūksta ir mokyklose, ir darželiuose

Į mūsų šalies mokyklas iš karo niokojamos Ukrainos atvyksta ir specialiųjų poreikių turintys vaikai, kuriems reikia ypatingos pagalbos. Deja, logopedų ir specialiųjų pedagogų šiuo metu trūksta ir mokyklose, ir darželiuose, ir ankstyvosiose reabilitacijos tarnybose, tad su šios pagalbos trūkumu jau seniai susiduria ir mūsų tautiečių vaikai.

„Man labai gaila, kad dėl šių spragų, kokias turi mūsų švietimo sistema, prarandame brangų ugdymo laiką, tokie vaikai gauna pavėluotą pagalbą arba visai jos negauna. Pastebėjau paradoksą, kad, nors garsiai kalbama apie šių specialistų trūkumą, tačiau bendraujant su moksleiviais apie tai, ką jie nori ateityje studijuoti, retas kuris žino apie specialiojo pedagogo ar logopedo specialybę. Labai viliuosi, kad netolimoje ateityje šios profesijos labiau išpopuliarės ir taps patrauklesnės.

Noriu pasidžiaugti, kad Vytauto Didžiojo universitete sulaukiame ne tik bakalauro pakopos studentų, bet ir pedagogų, kurie renkasi specialiosios pedagoginės pagalbos (logopedijos arba specialiosios pedagogikos) modulines studijas, tad vilties, kad šių specialistų daugės, turime“, – įsitikinusi pašnekovė.

Niekada nežinai, koks iššūkis laukia

Pati J. Grigėnaitė logopedijos studijas pasirinko neatsitiktinai: ją įkvėpė jos teta, kuri daug pasakojo apie logopedinį darbą su ypatingais vaikais. Teta visada tikėjo savo ugdytiniais, kad jie gali kalbėti, įžvelgdavo juose galimybes, kai kiti nieko nebesitikėdavo iš tų vaikų. Jos pasakojimai Juliją inspiravo padėti žmonėms, kurių kalbos gebėjimai dėl įvairių priežasčių nesivysto ar yra sutrikę, suteikti jiems balsą ir būti išgirstiems.

Dvyliktoje klasėje ji tvirtai apsisprendė, kad studijuos logopediją ir savo ateitį sies tik su šia specialybe. Niekur kitur savęs neįsivaizdavo.

„Studijų metu supratau, kad labai noriu dirbti logopedinį darbą ligoninėje, padėti suaugusiesiems po insulto ar galvos traumų vėl kalbėti. Be to, ir praktikos metu šio pobūdžio darbas labai sekėsi. Tik, kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Po bakalauro studijų, kaip ir norėjau, įsidarbinau sveikatos sistemos įstaigoje, tačiau dirbau ne su suaugusiais, o su vaikais, kurių amžius svyravo nuo kūdikystės iki 6 metų“, – pasakoja J. Grigėnaitė.

Vaiko raidos centre jai, kaip logopedei, reikėjo įvertinti vaikų kalbos įgūdžius, padėti juos plėtoti ar atrasti vaikui tinkamiausią komunikavimo būdą, pavyzdžiui, parinkti alternatyviosios komunikacijos priemonę, jei kalba nesivysto, konsultuoti šeimą vaiko kalbos ugdymo klausimais, suteikti rekomendacijas, bendradarbiauti su kolegomis vertinant vaiko raidą ir teikiant reikalingą pagalbą: „Nors toks pasakojimas apie darbą gal ir skamba rutiniškai, bet šis darbas išties yra labai dinamiškas. Tai mane labiausiai ir motyvuodavo, nes niekada nežinodavau, koks vaikas pravers kabineto duris ir koks iššūkis manęs lauks.

Kai kuriems tylesniems ir uždaresniems vaikams reikėjo skirti daugiau laiko, kad jie apsiprastų naujoje aplinkoje ir galėtų parodyti savo galimybes, kai kurie vaikai komunikuodavo savaip, pavyzdžiui, mušdavosi, krisdavo ant žemės, rėkdavo, bėgdavo iš kabineto. Tuomet mano užduotis buvo išsiaiškinti, kodėl vaikas taip elgiasi ir kaip kitaip jis gali komunikuoti: galbūt jis gali save išreikšti žodžiais, galbūt jis gali kalbėti gestų ar paveikslėlių pagalba“.

Dar viena svarbi logopedinio darbo užduotis – pagalba tėvams. Jiems reikėjo padėti suprasti savo vaiką, kaip jį ugdyti, padėti priimti vaiko kitokį bendravimo būdą. Būdavo dienų, kai logopedinių užsiėmimų metu Julija daugiau laiko skirdavo tėvams, nes jie tiesiog norėdavo išsikalbėti, išlieti savo sunkumus ar pasidžiaugti vaiko pasiekimais. Maloniausias darbo apdovanojimas – savimi pasitikintis vaikas, gebantis komunikuoti, ir atsipalaidavę tėvai, besimėgaujantys bendravimu su savo vaiku.

Kalba, kurios nemoko įprastuose kalbų kursuose

J. Grigėnaitė, be gimtosios kalbos, yra įvaldžiusi keletą užsienio kalbų – anglų, rusų, esperanto, dabar mokosi ir italų kalbos. Tačiau, pasak jos, tam, kad prakalbintumei tam tikrų sunkumų turinčius vaikus, reikia juos pažinti ir padėti atrasti jų unikalų bendravimo būdą atsižvelgiant į kiekvieno vaiko galimybes ir poreikius.

„Pavyzdžiui, dirbant su autistiškais vaikais, dažnai susikoncentruojama į kalbos raiškos ugdymą, mokoma taisyklingo garsų tarimo, plėtojamas žodynas. Tačiau autizmo atveju tikslingiau mokyti vaikus, kaip komunikuoti, žaisti, laikytis socialinių taisyklių, modeliuoti įvairias socialines situacijas ir mokytis, kaip dera jose elgtis, tarkime, apsiperkant parduotuvėje, ką daryti, jeigu susižeidi ir pan.

Grupinės veiklos metu vaikai mokosi išlaukti savo eilės, atsakyti į klausimus, paprašyti pagalbos, sekti besikeičiančią situaciją. Bendrauti galima ne tik žodžiais – tai galima daryti ir gestais, kūno kalba, mimika, paveiksliukais, naudojant specialias programėlės, esančias išmaniuosiuose telefonuose, kompiuteriuose, planšetėse“, – akcentuoja J. Grigėnaitė.

Kaip ir kokį metodą rinktis, bendraujant su įvairių sunkumų turinčiais vaikais, geriausiai gali patarti logopedas, atsižvelgdamas į vaiko bendravimo lygį ir galimybes, motoriką, savarankiškumą, pažintinius gebėjimus. Šių specialistų mūsų švietimo sistemoje itin trūksta.

I-ajame nacionaliniame dialoge „Švietimo ir mokslo politika bei praktika: tarp vizijų ir realybės” – mokslininkai ir praktikai projektavo ateities švietimą

Kovo 28 d., pirmadienį, VDU Švietimo akademijoje Vilniuje įvyko I-asis nacionalinis dialogas „Švietimo ir mokslo politika bei praktika: tarp vizijų ir realybės”. Šis dialogas skirtas bendraminčiams įvertinti švietimo ir mokslo politikos bei praktikos esamą situaciją ir numatyti žingsnius tvariai ateičiai. Renginyje švietimo ir mokslo praktikai, mokslininkai, politikai, savivaldos, profsąjungų atstovai skaitė pranešimus, dalinosi savo patirtimis ir įžvalgomis.

„Pastebime neteisingą tendenciją – švietimo reikalais vis dažniau ima rūpintis politikai, o švietimo bendruomenė tarsi lieka nuošalyje. Politikos reikia, jokios abejonės nėra, tačiau susitarimai apie tai, koks yra ir koks turi būti Lietuvos švietimas, negali būti priimami tik politiniu lygiu, be išsamios ir rimtos diskusijos su švietimo sistemoje dirbančiais mokslininkais ir praktikais“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. Vilma Žydžiūnaitė.

Renginį organizavo VDU Švietimo Akademijos Edukologijos tyrimų institutas.

Nacionalinis dialogas kels nepatogius, bet būtinus klausimus apie švietimą Lietuvoje

Ar politikų rašomi nacionaliniai susitarimai ir yra tai, ko reikia Lietuvos švietimui, ar jau grąžinta derama pagarba mokytojo profesijai, ar švietimo sistemos finansavimas yra logiškas. Tokius ir dar aštresnius klausimus kels I-ojo nacionalinio dialogo „Švietimo ir mokslo politika bei praktika: tarp vizijų ir realybės“ rengėjai ir pranešėjai.

Prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė

I-ojo nacionalinio dialogo programa sudaryta remiantis dialogo metodika, t. y. taip, kad būtų suteikiama kuo daugiau laiko dalyviams dalintis idėjomis ir patirtimis, kelti klausimus, o pertraukų metu – pranešėjams ir dalyviams diskutuoti. Todėl įžanginė renginio dalis tik nubrėš svarbiausius dialogo kontūrus, o gilesnė analizė vėliau skleisis trijose dalyse: „Švietimo finansavimas: norime duonos ir / ar žaidimų?“, „Švietimas nesibaigiančiame reformavime: sistemiškai ar fragmentuotai?“, „Mokytojas – prestižinė profesija 2025 metų – realu?“. Švietimo renginio pabaigoje skirtingų patirčių ir diskusijų pagrindu bus formuojami susitarimai ir tolesni žingsniai.

Tarp nacionalinio dialogo pranešėjų – žinomi ir vertinami visuomenėje vardai: prof. habil. dr. Vilija Targamadzė (Lietuvos Respublikos Seimo narė), akademikas Juozas Augutis (VDU Rektorius), prof. dr. Lina Kaminskienė (VDU Švietimo akademijos kanclerė) Vaidas Bacys (Dubysos aukštupio mokyklos direktorius), Saulius Jurkevičius (Vilniaus licėjaus direktorius), dr. Birutė Miškinienė (Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė) ir kiti iškilūs ugdymo mokslo ir praktikos atstovai.

Renginys „Švietimo ir mokslo politika bei praktika: tarp vizijų ir realybės“ įvyks kovo 28 d., pirmadienį, Vilniuje, VDU Švietimo akademijos salėje, T. Ševčenkos g. 31.

Konferenciją organizuoja VDU Švietimo Akademijos Edukologijos tyrimų institutas.

Programa: https://bit.ly/3IED56C

Dialogas kaip niekada aktualus šių dienų įvykių kontekste. Tad norinčius dalyvauti I-ajame nacionaliniame dialoge, kviečiami registruotis čia.