Atominio turizmo maršrutas – geresniam mokymuisi už mokyklos ribų
Kaip teigia mokymus kuravusi ir visam mokymų procesui vadovavusi VDU Švietimo akademijos vice-kanclerė, EDUATOM projekto tyrėja Ilona Tandzegolskienė, mokymasis už mokyklos ribų tampa svarbia formalaus ugdymo dalimi, kai muziejų, galerijų, vietos statinių ansambliai, aplinkosaugos objektai ir miesto parkai virsta tyrinėjimo aikštele, skatinančia stebėti, kelti probleminius klausimus, analizuoti ir spręsti realias problemas. Mokymasis už mokyklos ribų aktualizuoja bendradarbiavimo galimybę, kūrybiškumo gebėjimų lavinimą, mokymąsi per patirtį ir nukreipia link rezultato, kuris išbandomas praktikoje.
VDU Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros profesorė, EDUATOM vadovė Natalija Mažeikienė mokymų metu pabrėžė naują pedagoginį konceptą „vieta grįstas mokymasis“ (place-based education), kuris remiasi realios fizinės vietos teikiamomis laiko ir erdvės galimybėmis, kai tuo pačiu naują reikšmę įgyja virtualios, mediatizuotos ir įsivaizduojamos vietos. Todėl šiuo atveju svarbu taikyti metodikas, tokias kaip skaitmeninis pasakojimas (digital storytelling) ar naratyvinė geografija, kurios ugdo laiko ir erdvės suvokimą bei vaizduotę, kūrybines ir naratyvines kompetencijas. EDUATOM mokslininkų sukurtas virtualus maršrutas pristato realią fizinę vietą (Ignalinos atominės elektrinės regionas ir Visaginas) ir tuo pačiu perkelia į virtualią vietą. Informatikos fakulteto docentė, Sistemų analizės katedros vedėja, EDUATOM tyrėja Judita Kasperiūnienė mokymų metu akcentavo virtualių maršrutų ir virtualių žaidybinių aplinkų svarbą mokymuisi už klasės ribų.
Kartu su kitomis galimybėmis organizuoti mokymą už mokyklos ir klasės ribų, Menų fakulteto docentė Linara Dovydaitytė mokytojams pristatė EDUATOM projekto komandos parengtą virtualų maršrutą „Atominis Visaginas“. EDUATOM projekto tyrėja, geografijos mokytoja-ekspertė, Geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė pasakojo, kaip organizuojant mokymąsi už mokyklos ribų taikyti tyrinėjimais grįstą mokymąsi (inquiry-based learning), išskiriant kraštovaizdžio tyrimo metodiką „Laikas keičia žemę, geo-erdvines technologijas (GIS) ir naratyvines strategijas (Žemėlapio pasakojimas („ArcGIS StoryMaps“). Mokymų pabaigoje 2022 m. sausio mėnesį mokytojai turėjo galimybę suplanuoti ir pristatyti edukacinės veiklos už mokyklos ribų parengtus planus.
Mokymų metu EDUATOM mokslininkai atliko tyrimą (focus grupės, mokytojų ir mokinių apklausos, kūrybinių produktų analizė) apie tai, kaip mokytojai organizuoja mokymą už mokyklos ribų ir kaip jie vertina sukurtą atominį maršrutą.
Tai jau antri EDUATOM projekto mokymai – 2020 metų pavasarį vyko mokymai su 130 socialinių mokslų dalykų mokytojais. Taigi iš viso projekte mokymuose sudalyvavo apie 400 mokytojų. Pirmųjų mokymų metu mokytojai įtraukė kelis šimtus mokinių. Mokiniai sukūrė GIS žemėlapius ir pasakojimus apie savo kraštą, energetiką (įvairių tipų elektrinės), GIS žemėlapio pasakojimus apie pasaulio atominę energetiką, Černobylį, Ignalinos AE, Astravo AE, turistinius maršrutus, multimedijų produktus: skaitmeninius leidinius (flipbook), komiksus ir t.t.
VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Marijampolės savivaldybe, kur bus stiprinamas pedagogų rengimas
Gegužės 3 d. Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu, atstovaujamu rektoriaus prof. Juozo Augučio. Šia proga savivaldybėje lankėsi rektorius su svečiais: VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotoju prof. Algirdu Raslanu, VDU Socialinių mokslų fakulteto dekane doc. dr. Aurelija Stelmokiene, VDU Marketingo ir komunikacijos departamento vyr. koordinatoriumi Nerijumi Žeronu ir VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiuoju specialistu Povilu Urbšiu.
Susitikime dalyvavusi savivaldybės mero patarėja Agnė Pavelčikienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus l. e. p. vedėjas Nerijus Mašalaitis bei savivaldybės gimnazijų vadovai su svečiais diskutavo apie opią regionus ir visą Lietuvą užklupusią problemą – pedagogų trūkumą. Tiesa, nors šis trūkumas jaučiamas jau šiandien, reikia imtis veiksmų, kad ateityje su šia problema netektų susidurti, arba bent jau reikia kaip įmanoma labiau stengtis sumažinti to padarinius.
Ši bendradarbiavimo sutartis svarbi siekiant abipusiškai naudingų tikslų, kvalifikuoto pedagogų ir pagalbos specialistų rengimo, užtikrinant pakankamą pedagogų ir pagalbos specialistų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose. Sutartis nesukuria Vytauto Didžiojo universitetui ir Marijampolės savivaldybei jokių finansinių įsipareigojimų, yra grindžiama geranorišku ir abiem sutarties šalims naudingu bendradarbiavimu.
Meras P. Isoda sako esantis tikras, kad tai dar vienas žingsnis link kokybiškesnio ugdymo proceso mūsų savivaldybėje. „Svarbu rūpintis ne tik savivaldybės mokiniais, tačiau sudarytis palankias sąlygas tobulėti ir savo įgūdžius tobulinti pedagogams. Nuo šių metų rugsėjo mėnesio galėsime pasiūlyti psichologijos magistro studijas 2 pedagogams, kurias apmokėsime savivaldybės biudžeto lėšomis. Taip pat jau yra sudarytos galimybės norintiems pedagogams persikvalifikuoti į specialiuosius pedagogus. Tikimės, kad veiksmai, kurių imamės, pasiteisins ir kuo daugiau pedagogų didžiuosis savomis kompetencijomis ir pasiekimais“.
Savo ruožtu prof. J. Augutis sakė, jog pedagogų ir specialistų poreikis vis auga. Tiek Marijampolė, tiek kiti regionai jaučia mokytojų trūkumą ir būtent dabar yra tas metas, kai reikia imtis veiksmų, regionams reikia ieškoti sprendimo būdų, kad kartų kaita stipriai nesutrikdytų visos švietimo sistemos. Tad noras pasirašyti bendradarbiavimo sutartį yra abipusis.
VDU rektoriui taip pat pritarė ir mero patarėja Agnė Pavelčikienė: „Matome, kad pedagogų trūksta, ir mokytojų amžiaus vidurkis išlieka aukštas, o kalbant konkrečiai apie švietimo pagalbos specialistų poreikį – jis taip pat nemažės, o tik augs. Tokių specialistų ypatingai trūksta, todėl nieko nelaukdami startuojame ir siunčiame 5 pedagogus į persikvalifikavimo studijas. O neseniai pasirašyta sutartis, tikime, kad leis išplėsti mūsų bendradarbiavimo galimybes dar labiau“.
Marijampolės savivaldybės administracijos
Komunikacijos skyrius
VDU ŠA ketinama steigti ukrainiečių švietimo ir kultūros centrą
Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė kartu su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Petro Bešta ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriumi Juozu Augučiu aptarė ketinimą įkurti atvirą ukrainiečių švietimo ir kultūros centrą Vilniuje.
Susitikimo dalyviai sutarė dėl ketinimų steigti atvirą kultūrinę ir švietimo erdvę, skirtą ukrainiečių bendruomenei Lietuvoje, kuri veiktų kaip neakademinis VDU Švietimo akademijos padalinys Vilniuje.
Pasak D. Nausėdienės, vienas pagrindinių tokio centro uždavinių – ne tik suteikti fizinę erdvę pasitraukusiems iš Ukrainos žmonėms, siekiant sėkmingos ukrainiečių integracijos Lietuvoje, bet ir sudaryti jiems galimybę puoselėti savo kultūrą mūsų šalyje bei įgyvendinti kitus svarbius sumanymus ilgalaikėje perspektyvoje.
Projektą inicijuoja ir bendromis pastangomis globoja Lietuvos ir Ukrainos pirmosios ponios Diana Nausėdienė ir Olena Zelenska.
Jau artimiausiu metu tokiame centre ukrainiečių bendruomenė su VDU pagalba galėtų planuoti ir organizuoti ugdymo ir švietimo veiklas vaikams ir jaunimui, turėtų nuolatinę vietą savitarpio pagalbai bei bendruomenės renginiams, galėtų organizuoti užimtumą suaugusiesiems, bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Centras taip pat galėtų teikti operatyvią ir tikslingą informaciją apie kultūros ir švietimo galimybes sostinėje bei visoje Lietuvoje.
„Labai pozityviai vertinu mūsų aktyvaus abipusio bendradarbiavimo su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska rezultatą – steigiamą tarptautinį atvirą ukrainiečių švietimo ir kultūros centrą Lietuvoje. Esu įsitikinusi, kad projektas taps puikiu pagalbos Ukrainai bei mūsų dvišalio bendradarbiavimo pavyzdžiu. Pasitikėjimas, išreikštas Ukrainos vardu, yra svarus mūsų visų bendrai sutelktų humanitarinių pastangų Ukrainos atžvilgiu įvertinimas“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios teigimu, ypač reikšminga tai, kad centro steigimo ir tolimesnio vystymosi procese aktyviai dalyvauja Ukrainos ambasada Lietuvoje bei VDU akademinės bendruomenės intelektinis potencialas.
LR Prezidento komunikacijos grupės informacija
Studentams ir absolventams – renginys „Baigiau studijas. Kas dabar?“
Balandžio 26 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks informaciniai renginiai studentams ir absolventams „Baigiau studijas. Kas dabar?“, ketinantiems toliau tęsti studijas magistrantūroje ar doktorantūroje, ieškantiems galimybių pasinaudoti tarptautinių mainų galimybėmis ar norintiems daugiau sužinoti apie karjeros planavimo principus.
Informacinių renginių metu studentai ne tik turės galimybę išgirsti daug naudingos informacijos apie magistrantūros ir doktorantūros studijas, programų išskirtinumą ar dvigubo diplomo studijas, bet ir dalyvauti įvairiuose seminaruose. VDU Karjeros centro atstovai pristatys karjeros planavimo ir darbo paieškos principus, Tarptautinių ryšių departamento atstovai papasakos apie tarptautinio mobilumo galimybes studentams ir absolventams. Taip pat vienas iš renginių bus skirtas norintiems daugiau sužinoti apie doktorantūros studijas.
Renginyje gali dalyvauti tiek VDU, tiek ir kitų universitetų ar kolegijų vyresniųjų kursų studentai.
Registracija būtina. Registracijoje nurodytu el. pašto adresu bus siunčiamos virtualių susitikimų nuorodos.
Renginių programa
16 val. vyks VDU Švietimo akademijos magistrantūros programų pristatymas.
Susitikimo metu bus pristatytos VDU Švietimo akademijoje vykdomos magistrantūros studijų programos: „Švietimo vadyba (anglų kalba) su UNESCO sertifikatu“, „Švietimo vadyba“, „Profesijos edukologija“, „Įtraukusis ugdymas: socioedukacinės industrijos“, „Muzikos edukologija“, „Kalbėjimo ir kalbos terapija“, „Fizinis ugdymas ir sportas“. Pristatymų metu bus galima užduoti rūpimus klausimus, susijusius su studijomis.
Susitikimo nuoroda
Laimėtas projektas, skirtas medijų raštingumo kompetencijų plėtrai pedagoginėse studijose
Laimėtas tarptautinis projektas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo Akademijoje, skirtas medijų raštingumo kompetencijų plėtrai pedagoginėse studijose. Projektas yra finansuojamas pagal Medijų raštingumo Baltijos šalyse programą, kurią koordinuoja Tarptautinė tyrimų ir mainų taryba (IREX), finansuoja JAV valstybės departamentas. IREX Medijų raštingumo programoje dalyvauja 6 Baltijos šalių universitetų žurnalistikos centrai bei 6 Baltijos šalių universitetų pedagogų rengimo centrai.
Įgyvendinant medijų raštingumo projektą VDU Švietimo Akademijoje, atnaujinami studijų dalykai „Socialinė komunikacija“, „Modernioji didaktika“, „Pedagoginės veiklos tyrimai ikimokykliniame ugdyme“, integruojant IREX „Learn to Discent“ metodologiją. Projekto veiklomis bus siekiama stiprinti jaunimo atsparumą dezinformacijai, ugdyti atsakingą požiūrį į pateikiamą informaciją bei gebėjimą atpažinti manipuliacijas ir užkirsti kelią smurto plitimui skaitmeninėje erdvėje. Būsimi pedagogai įgis praktiniam darbui būtinų medijų raštingumo kompetencijų.
Į projekto veiklas jau įsijungė projekto vadovė doc. dr. Ilona Tandzegolskienė, mokslininkės prof. dr. Giedrė Kvieskienė, doc. dr. Nijolė Čiučiulkienė, dr. Auksė Petruškevičiūtė, dr. Giedrė Misiūnienė ir projekto koordinatorė Danguolė Bylaitė – Šalavėjienė. Kovo mėnesį projekto darbo grupė dalyvavo kompetencijų tobulinimo renginiuose, skirtuose Medijų raštingumo programos Baltijos šalyse partneriams.
VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Alytaus savivaldybe
Alytaus miestas plečia bendradarbiavimą su šalies universitetais. Balandžio 6 d. Alytaus miesto savivaldybės meras Nerijus Cesiulis ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Sutarties pasirašyme taip pat dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. Lina Kaminskienė, šio universiteto ir Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys, Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė, administracijos direktorė Ona Balevičiūtė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Griškevičius, Švietimo ir sporto skyriaus specialistai, švietimo įstaigų vadovai.
„Šiandien išgirdome skaičius, kurie rodo, kad po ketverių metų mums truks daugiau nei šimto mokytojų. Jeigu prieš keletą metų mes kalbėjome, kad mokytojo profesija yra prestižinė, šiandien jaunimas tuo, deja, nebetiki, tačiau mes turime galvoti, kas mūsų vaikus ugdys kitais metais, po dešimties ar dar daugiau metų“, – prieš pasirašydamas sutartį sakė Alytaus miesto savivaldybės meras N. Cesiulis.
Pasak miesto vadovo, norėtųsi, kad pasirašyta sutartis nenugultų lentynoje, norisi tokios sutarties, kuri būtų reali, gyva ir veikianti. „Džiaugiuosi, kad universitetas nori mums padėti, plėsti programas. Mes turime vaikų ir jaunimo, kurie yra suinteresuoti būti mokytojais ir galbūt mes kartu su jumis padarysime taip, kad mokytojo profesija vėl taps prestižine“, – pridūrė savivaldybės meras.
Mokytojų trūkumas susijęs su labai paprasta statistika. 2000 m. Lietuvoje studijuojančių studentų turėjome 240 tūkst., o šiandien – 98 tūkst. Prieš 22 metus mokyklą baigdavo maždaug 64 tūkst. jaunuolių, šiemet – 24 tūkst.“, – nedžiuginančią statistiką susirinkusiems pristatė Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. J. Augutis.
Vis tik iš šios kasmet prastėjančios situacijos, anot rektoriaus, yra viena išeitis. Pasak J. Augučio, kiekvieną jauną žmogų reikėtų vertinti individualiai, ugdyti jo gabumus ir suteikti jam tokį išsilavinimą, kokį jis tik pagal savo gabumus gali pasiekti. Profesinį mokymą pasirinkusį, gabų jaunuolį, reikėtų paskatinti rinktis aukštesnes studijas.
Pasirašius bendradarbiavimo sutartį, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė prof. L. Kaminskienė susirinkusiems pristatė Švietimo akademijos veiklą. Ši akademija universitete įsteigta 2018 m., susijungus Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos institutui ir Lietuvos edukologijos universitetui.
„Susijungus dviem aukštosioms mokykloms viskas keitėsi. Buvo parengtos naujos studijų programos. Mes supratome, kad mokytojų rengimas turi būti tokio pat aukšto lygio kaip ir rengiant lazerių, fizikos ar kitų sričių specialistus. Dar vienas dalykas, kurį mes supratome sujungus dvi minėtas mokymo įstaigas buvo tai, kad veikti vieniems be partnerių – mokyklų ar savivaldybių – būtų per didelė prabanga. Būtent mokyklos ir savivaldybės gali padėti mums paskatinti jaunus žmones rinktis mokytojo profesiją“, – kalbėjo L. Kaminskienė.
Alytaus miesto savivaldybės ir Vytauto Didžiojo universiteto bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad universitetas ir savivaldybė bendradarbiaus siekiant abipusiai naudingų tikslų kvalifikuoti pedagogų rengimo srityje, užtikrinant pakankamą pedagogų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose.
Šia sutartimi universitetas įsipareigoja informuoti savivaldybę ir jos mokyklas apie universiteto siūlomas ugdymo krypties programas, galimybes ir sąlygas studijuoti. Teikti savivaldybei dominančią informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą universitete, kviesti mokyklų vadovus ir pedagogus dalyvauti universiteto organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose pedagogų profesinio tobulinimo renginiuose. Skleisti informaciją apie kartu su savivaldybe organizuojamus renginius ir iniciatyvas universiteto bendruomenei ir socialiniams partneriams.
Siekdama užtikrinti pakankamą pedagogų poreikį, savivaldybė sutartyje įsipareigoja švietimo įstaigose skleisti universiteto pateiktą informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą universitete. Taip pat skatinti savivaldybės mokyklų vadovų domėjimąsi ugdymo krypties studijomis universitete, supažindinant mokinius su universiteto ugdymo krypties studijų programomis, stojimo sąlygomis ir procedūromis.
Savivaldybė taip pat turės teikti universitetui informaciją apie pedagogų poreikį savivaldybės švietimo įstaigose, kviesti universiteto darbuotojus bei studentus dalyvauti savivaldybės organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose ir skleisti informaciją apie kartu su universitetu organizuojamus renginius ir iniciatyvas.
Alytaus komunikacijos skyriaus informacija.
Kviečiame į III-iąją mokslinę-praktinę konferenciją „Kai mokytojai žaidžia: kaip kurti draugystės pasaulį?“
2022 metų balandžio 12-13 dienomis 13-15 val. vyks III-oji mokslinė-praktinė konferencija „Kai mokytojai žaidžia: kaip kurti draugystės pasaulį?“ nuotoliniu būdu. Jos metu bus nagrinėjamos šios naratyvinio žaidimo temos:
- Naratyvinis žaidimas padeda kurti bendrystę.
- Mokytojų vaidmuo – vaikų įtraukimas ir … atsitraukimas.
- Žaidimo esmė – ‚kritinių‘ situacijų kūrimas ir sprendimų paieška.
- Naratyvinis žaidimas įgalina visus.
Savo patirtimis kuriant naratyvinį žaidimą su vaikais dalinsis dešimties ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojos ir pristatys įvykdytus naratyvinio žaidimo projektus.
Mokytojos naratyvinio žaidimo projektus įgyvendinimo vykdant Vilniaus miesto savivaldybės projektą „Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogų, taikančių naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodą, mokymai” sut.nr. VŠPC-005-TD“.
Projekto mokslinė grupė: dr. Milda Brėdikytė (VDU), dr. Agnė Brandišauskienė (VDU), dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė (VU)
Veiklas supervizavo: pedagogės iš Vilniaus lopšelio darželio „Gintarėlis“ – Rasa Čepienė, Agnė Draučikaitė ir Laimutė Girdauskienė bei Šv. Juozapo mokyklos – Gitana Buivydienė.
Projektą ir konferenciją finansuoja: Vilniaus miesto savivaldybė.
Projektą koordinuoja: Vilniaus švietimo pažangos centras.
Projekto partneris: VšĮ Vaiko psichologijos centras.
Daugiau informacijos apie projektą.
Nuoroda registracijai: https://forms.gle/kwVz529u68FdEiFLA
Konferencijos nuorodos balandžio 11 d. ieškokite elektroniniame pašte, kurį pateikėte registruojantis.
Kviečiame pedagogus į STEAM perkvalifikavimo studijas
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas kviečia pedagogus į STEAM perkvalifikavimo studijas.
STUDIJŲ VYKDYMAS IR PRIĖMIMAS
Paraiškos dalyvauti perkvalifikavimo studijose priimamos internetu nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2022 m. balandžio 15 d. 23:59 val.
Reikalavimai pareiškėjams, turintiems pedagogo kvalifikaciją ir norintiems įgyti papildomą STEAM kompetenciją:
- aukštasis ar jam prilygintas išsilavinimas;
- pedagogo kvalifikacija;
- pareiškėjas dirba mokytoju ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, ir nori įgyti papildomą STEAM kompetenciją.
STEAM modulinė programa yra 30 kreditų apimties, studijų trukmė – nuo 2022-04-22 iki 2022-11-30.
Studijos yra finansuojamos projekto „Visuminis pedagoginis ugdymas: mokymosi galimybių plėtra“ Nr. 3 09.4.2-ESFA-K-714-03 lėšomis.
Programos vykdymas pritaikytas dirbantiems. Paskaitos vyksta penktadieniais (po pietų) ir šeštadieniais, konsultacijos su dėstytojais organizuojamos nuotoliniu būdu – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir užduotims atlikti svarbi informacija pateikiama virtualioje Moodle aplinkoje.
DOKUMENTŲ PATEIKIMAS
Prašymai studijuoti projekte „Visuminis pedagoginis ugdymas: mokymosi galimybių plėtra“ Nr. 3 09.4.2-ESFA-K-714-03 pateikiami internetu sistemoje (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“, vėliau – STEAM modulis).
Internete, užpildžius prašymą, reikia įkelti šių dokumentų kopijas:
- aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
- diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
- paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
- dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
- darbdavio rekomendacija (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo darbdavio);
- darbdavio pažyma, patvirtinanti, kad dirbate mokytojo pareigose ugdymo įstaigoje (arba atsiųsti el. paštu romute.sainer@vdu.lt).
Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad į sistemą įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.
Daugiau informacijos:
Mirė žymus Lietuvos fizikas profesorius Vincentas Dienys.
2022 m. balandžio 2 d., eidamas 86-uosius metus, po sunkios ligos mirė Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narys, žymus Lietuvos fizikas profesorius Vincentas Dienys.
Profesorius Vincentas Dienys aktyviai bendradarbiavo su Vytauto Didžiojo Universiteto edukologijos mokslininkais. Buvo iniciatorius profesinio rengimo sistemos ir kaitos reformų, kartu kūrė profesinio mokymo standartus, dalyvavo bendruose projektuose. Akademikas dalijosi savo plačia tarptautine patirtimi su bakalauro ir magistro studijų studentais. Skaitė paskaitas apie suaugusiųjų švietimą, profesinį rengimą ir švietimo politiką.
V. Dienys gimė 1936 m. balandžio 22 d. Rokiškio rajone, Aleknų kaime. 1954 m. baigė Žeimelio vidurinę mokyklą, 1959 m. – Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, įgijo fiziko specialybę. 1961–1963 m. studijavo aspirantūrą Leningrado A. F. Jofės fizikos ir technikos institute, o 1963 m., nutarus Lietuvoje nestatyti tiriamojo branduolinio reaktoriaus, grįžo į Lietuvą ir aspirantūros studijas tęsė LMA Fizikos ir matematikos institute puslaidininkių fizikos srityje. Šiame institute profesorius dirbo vyr. laborantu, vėliau – jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, vyresniuoju bei vyriausiuoju inžinieriumi, 1967–1990 m. vadovavo LMA Puslaidininkių fizikos instituto laboratorijai.
1981 m. mokslininkas apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją, kuri Lietuvos mokslo tarybos 1993 m. buvo nostrifikuota ir V. Dieniui suteiktas gamtos mokslų habilituoto daktaro mokslo laipsnis. 1987 m. Puslaidininkių fizikos instituto tarybos siūlymu jam suteiktas profesoriaus vardas. 1987 m. buvo išrinktas LMA nariu korespondentu, 2011 m. – LMA tikruoju nariu.
V. Dienys – talentingas, darbštus mokslininkas, puikus mokslo organizatorius. Būdamas jaunas, vos 32 metų, tapo ką tik įkurto LMA Puslaidininkių fizikos instituto direktoriaus pavaduotoju mokslui ir subūrė jauną kolektyvą, kuris ėmėsi naujų mūsų šaliai mokslo krypčių nagrinėjimo. Viena tokių – karštųjų elektronų puslaidininkiuose tyrimai, kuriems vadovavo V. Dienys. Institutas tapo koordinuojančia institucija visoje Rytų Europoje. Mokslininko iniciatyva institute buvo pradėti taikomieji puslaidininkinių jutiklių kūrimo darbai. Institutas tapo viena svarbiausių Lietuvos mokslo įstaigų. Jaunatviška aplinka, intensyvią mokslinę veiklą lydėję įvairūs sportiniai ir turistiniai renginiai pritraukė daug talentingo ir aktyvaus jaunimo, todėl Puslaidininkių fizikos institutas atėjus Sąjūdžiui tapo vienu iš jo židinių. Atkūrus Nepriklausomybę pats Akademikas aktyviai talkino kuriant įvairias valstybės įstaigas. Jis buvo LR kultūros ir švietimo ministrų pavaduotojas, dirbo Pedagogikos institute ir Profesinio mokymo metodikos centro direktoriumi. Akademiko nuopelnai įvertinti LTSR valstybine premija bei LDK Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.
Vincentas Dienys buvo vienas tų žmonių, su kuriuo buvo galima kalbėtis įvairiomis temomis, pasitarti. Jo didelė erudicija stebino ir traukė bendrauti. Tolerantiškas, išmintingas draugas ir partneris ilgam išliks visų Akademiką pažinojusiųjų atmintyje.
Lietuvos mokslų akademijos bendruomenė reiškia gilią užuojautą Akademiko artimiesiems.
Akademikas bus kremuotas.
Atsisveikinimas – balandžio 5 d. (antradienį) 17–20 val. Vilniaus laidojimo rūmų 1-oje salėje (Olandų g. 22).
Urna išnešama balandžio 6 d. (trečiadienį) 12 val.
Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse.
Kvietimas dalyvauti modulio studijose bei įgyti logopedo ir specialiojo pedagogo kompetencijų
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia pedagogus ir pagalbos specialistus teikti paraiškas ir dalyvauti atrankoje į Specialiosios pedagogikos (1,5 metų trukmės), Logopedijos (1,5 metų trukmės), Klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (surdopedagogikos) (1 metų trukmės), Regos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (tiflopedagogikos) (1 metų trukmės) programų studijas.
Paskaitos vyks nuotoliniu būdu, penktadieniais ir šeštadieniais, konsultacijos su dėstytojais – vakariniu metu po darbo. Visa studijavimui reikalinga medžiaga ir informacija pateikiama virtualioje „Moodle“ aplinkoje.
Paraiškos bus priimamos nuo 2022 m. balandžio 6 dienos iki balandžio 29 dienos. Atrinkti kandidatai turės galimybę gauti projekto „Tęsk“ finansavimą.
Bendrieji reikalavimai pareiškėjams:
- universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;
- pedagogo kvalifikacija;
- pretendentas nėra studijavęs projektų „Tęsk“ arba „Švietimo inovacijos ir STEAM sričių plėtra bendrajame ugdyme, įskaitant mokytojų kaitą, kompetencijų gerinimą ir papildomo kvalifikacinio laipsnio įgijimą, skaitmeninio turinio rengimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą ir STEAM atviros prieigos centrų veiklų plėtros“ lėšomis.
Bendrieji reikalavimai pareiškėjams, norintiems įgyti papildomų logopedo kompetencijų Vytauto Didžiojo universitete:
- aukštasis išsilavinimas ikimokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo, specialiosios pedagogikos, lietuvių kalbos filologijos srityse arba baigtos papildomos pedagoginės specializacijos įgijimo modulio studijos (90 kreditų).
- pedagogo kvalifikacija.
Pastaba: tikrinama stojančiųjų tartis.
Bendrieji reikalavimai pareiškėjams, norintiems įgyti papildomų klausos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (surdopedagogo) arba regos sutrikimų turinčių vaikų ugdymo (tiflopedagogo) kompetencijų Vytauto Didžiojo universitete:
- ugdymo mokslų krypties universitetinis išsilavinimas specialiosios pedagogikos ir/ar logopedijos srityje arba baigtos atitinkamos pedagoginės specializacijos modulio studijos (90 kreditų).
- pedagogo kvalifikacija
Papildomi atrankos reikalavimai pareiškėjams, norintiems įgyti papildomą specialiojo pedagogo arba logopedo kompetenciją:
- pareiškėjas dirba pedagogu ugdymo įstaigoje, įgyvendinančioje ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas;
- darbdavio rekomendacija (dirbančiam ugdymo įstaigoje). Pirmumas bus teikiamas tiems kandidatams, kurie pateiks ugdymo įstaigos /švietimo skyriaus vadovo rašytinį įsipareigojimą užtikrinti pedagogo darbo krūvį pagal įgytą kompetenciją.
Dokumentų pateikimas. Prašymai studijuoti pateikiami internetu sistemoje (prisijungus pasirinkti prašymo formą „Priėmimo į pedagogų perkvalifikavimo modulius forma“).
Internete užpildžius prašymą reikia įkelti šių dokumentų kopijas:
- aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
- diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);
- paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);
- dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;
- darbdavio rekomendacija (sistemoje pateikiamas skenuotas variantas, pasirašytas pareiškėjo darbdavio);
- Motyvacinis laiškas
Daugiau informacijos:
Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija
Studijų koordinatorė Vaida Lukšienė
El. paštas vaida.luksiene@vdu.lt
Telefonas (8 37) 327875
Vytauto Didžiojo universitetas/Švietimo akademija
Studijų koordinatorė Romutė Šainer
El. paštas romute.sainer@vdu.lt
Telefonas (8 610) 67 303
