Mūsų ugdymo sistema susidūrė su iššūkiu, kokio nebuvo patyrusi

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Lietuvą bei kaimynines šalis jau pasiekė didelis savo namus palikusių karo pabėgėlių srautas. Mūsų šalies ugdymo sistema susidūrė su iššūkiu, kokio nebuvo iki tol patyrusi: kaip atliepti ukrainiečių vaikų ugdymosi poreikius, kaip jiems organizuoti ugdymą, kokia kalba mokyti, kaip paruošti pedagogus ir švietimo pagalbos specialistus teikti kokybišką ugdymą ir pagalbą, kokiomis mokymo priemonėmis aprūpinti?

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos (logopedijos) dėstytojos Julijos Grigėnaitės, ne ką mažiau svarbu paruošti ir vietinius moksleivius priimti ukrainiečius, siekiant išvengti diskriminacijos, patyčių ne tik ukrainiečių, bet ir rusų mažumų atveju. Socialiniuose tinkluose jai jau teko skaityti pedagogų ir tėvų patirtis, kad, po prasidėjusio karo Ukrainoje, Lietuvos mokyklose mokiniai pradėjo engti, tyčiotis iš rusakalbių bendraamžių ar iš tų vaikų, kurių pavardės skamba rusiškai.

„Man sunku prognozuoti, kaip karo įvykiai pakeis dabartinę vaikų kartą. Galbūt ateityje jie taps kritiškesni ir atsparesni melagienoms, galbūt taps ryžtingesni ir laisvesni išsakyti savo nuomonę, poziciją, ypač kalbant apie Rusijos atvejį, kai suimami protestuose dalyvaujantys suaugusieji ir net vaikai, tačiau jau dabar matau ryškėjančias problemas švietimo sistemoje“, – sako J. Grigėnaitė.

Trūksta ir mokyklose, ir darželiuose

Į mūsų šalies mokyklas iš karo niokojamos Ukrainos atvyksta ir specialiųjų poreikių turintys vaikai, kuriems reikia ypatingos pagalbos. Deja, logopedų ir specialiųjų pedagogų šiuo metu trūksta ir mokyklose, ir darželiuose, ir ankstyvosiose reabilitacijos tarnybose, tad su šios pagalbos trūkumu jau seniai susiduria ir mūsų tautiečių vaikai.

„Man labai gaila, kad dėl šių spragų, kokias turi mūsų švietimo sistema, prarandame brangų ugdymo laiką, tokie vaikai gauna pavėluotą pagalbą arba visai jos negauna. Pastebėjau paradoksą, kad, nors garsiai kalbama apie šių specialistų trūkumą, tačiau bendraujant su moksleiviais apie tai, ką jie nori ateityje studijuoti, retas kuris žino apie specialiojo pedagogo ar logopedo specialybę. Labai viliuosi, kad netolimoje ateityje šios profesijos labiau išpopuliarės ir taps patrauklesnės.

Noriu pasidžiaugti, kad Vytauto Didžiojo universitete sulaukiame ne tik bakalauro pakopos studentų, bet ir pedagogų, kurie renkasi specialiosios pedagoginės pagalbos (logopedijos arba specialiosios pedagogikos) modulines studijas, tad vilties, kad šių specialistų daugės, turime“, – įsitikinusi pašnekovė.

Niekada nežinai, koks iššūkis laukia

Pati J. Grigėnaitė logopedijos studijas pasirinko neatsitiktinai: ją įkvėpė jos teta, kuri daug pasakojo apie logopedinį darbą su ypatingais vaikais. Teta visada tikėjo savo ugdytiniais, kad jie gali kalbėti, įžvelgdavo juose galimybes, kai kiti nieko nebesitikėdavo iš tų vaikų. Jos pasakojimai Juliją inspiravo padėti žmonėms, kurių kalbos gebėjimai dėl įvairių priežasčių nesivysto ar yra sutrikę, suteikti jiems balsą ir būti išgirstiems.

Dvyliktoje klasėje ji tvirtai apsisprendė, kad studijuos logopediją ir savo ateitį sies tik su šia specialybe. Niekur kitur savęs neįsivaizdavo.

„Studijų metu supratau, kad labai noriu dirbti logopedinį darbą ligoninėje, padėti suaugusiesiems po insulto ar galvos traumų vėl kalbėti. Be to, ir praktikos metu šio pobūdžio darbas labai sekėsi. Tik, kaip sakoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Po bakalauro studijų, kaip ir norėjau, įsidarbinau sveikatos sistemos įstaigoje, tačiau dirbau ne su suaugusiais, o su vaikais, kurių amžius svyravo nuo kūdikystės iki 6 metų“, – pasakoja J. Grigėnaitė.

Vaiko raidos centre jai, kaip logopedei, reikėjo įvertinti vaikų kalbos įgūdžius, padėti juos plėtoti ar atrasti vaikui tinkamiausią komunikavimo būdą, pavyzdžiui, parinkti alternatyviosios komunikacijos priemonę, jei kalba nesivysto, konsultuoti šeimą vaiko kalbos ugdymo klausimais, suteikti rekomendacijas, bendradarbiauti su kolegomis vertinant vaiko raidą ir teikiant reikalingą pagalbą: „Nors toks pasakojimas apie darbą gal ir skamba rutiniškai, bet šis darbas išties yra labai dinamiškas. Tai mane labiausiai ir motyvuodavo, nes niekada nežinodavau, koks vaikas pravers kabineto duris ir koks iššūkis manęs lauks.

Kai kuriems tylesniems ir uždaresniems vaikams reikėjo skirti daugiau laiko, kad jie apsiprastų naujoje aplinkoje ir galėtų parodyti savo galimybes, kai kurie vaikai komunikuodavo savaip, pavyzdžiui, mušdavosi, krisdavo ant žemės, rėkdavo, bėgdavo iš kabineto. Tuomet mano užduotis buvo išsiaiškinti, kodėl vaikas taip elgiasi ir kaip kitaip jis gali komunikuoti: galbūt jis gali save išreikšti žodžiais, galbūt jis gali kalbėti gestų ar paveikslėlių pagalba“.

Dar viena svarbi logopedinio darbo užduotis – pagalba tėvams. Jiems reikėjo padėti suprasti savo vaiką, kaip jį ugdyti, padėti priimti vaiko kitokį bendravimo būdą. Būdavo dienų, kai logopedinių užsiėmimų metu Julija daugiau laiko skirdavo tėvams, nes jie tiesiog norėdavo išsikalbėti, išlieti savo sunkumus ar pasidžiaugti vaiko pasiekimais. Maloniausias darbo apdovanojimas – savimi pasitikintis vaikas, gebantis komunikuoti, ir atsipalaidavę tėvai, besimėgaujantys bendravimu su savo vaiku.

Kalba, kurios nemoko įprastuose kalbų kursuose

J. Grigėnaitė, be gimtosios kalbos, yra įvaldžiusi keletą užsienio kalbų – anglų, rusų, esperanto, dabar mokosi ir italų kalbos. Tačiau, pasak jos, tam, kad prakalbintumei tam tikrų sunkumų turinčius vaikus, reikia juos pažinti ir padėti atrasti jų unikalų bendravimo būdą atsižvelgiant į kiekvieno vaiko galimybes ir poreikius.

„Pavyzdžiui, dirbant su autistiškais vaikais, dažnai susikoncentruojama į kalbos raiškos ugdymą, mokoma taisyklingo garsų tarimo, plėtojamas žodynas. Tačiau autizmo atveju tikslingiau mokyti vaikus, kaip komunikuoti, žaisti, laikytis socialinių taisyklių, modeliuoti įvairias socialines situacijas ir mokytis, kaip dera jose elgtis, tarkime, apsiperkant parduotuvėje, ką daryti, jeigu susižeidi ir pan.

Grupinės veiklos metu vaikai mokosi išlaukti savo eilės, atsakyti į klausimus, paprašyti pagalbos, sekti besikeičiančią situaciją. Bendrauti galima ne tik žodžiais – tai galima daryti ir gestais, kūno kalba, mimika, paveiksliukais, naudojant specialias programėlės, esančias išmaniuosiuose telefonuose, kompiuteriuose, planšetėse“, – akcentuoja J. Grigėnaitė.

Kaip ir kokį metodą rinktis, bendraujant su įvairių sunkumų turinčiais vaikais, geriausiai gali patarti logopedas, atsižvelgdamas į vaiko bendravimo lygį ir galimybes, motoriką, savarankiškumą, pažintinius gebėjimus. Šių specialistų mūsų švietimo sistemoje itin trūksta.

I-ajame nacionaliniame dialoge „Švietimo ir mokslo politika bei praktika: tarp vizijų ir realybės” – mokslininkai ir praktikai projektavo ateities švietimą

Kovo 28 d., pirmadienį, VDU Švietimo akademijoje Vilniuje įvyko I-asis nacionalinis dialogas „Švietimo ir mokslo politika bei praktika: tarp vizijų ir realybės”. Šis dialogas skirtas bendraminčiams įvertinti švietimo ir mokslo politikos bei praktikos esamą situaciją ir numatyti žingsnius tvariai ateičiai. Renginyje švietimo ir mokslo praktikai, mokslininkai, politikai, savivaldos, profsąjungų atstovai skaitė pranešimus, dalinosi savo patirtimis ir įžvalgomis.

„Pastebime neteisingą tendenciją – švietimo reikalais vis dažniau ima rūpintis politikai, o švietimo bendruomenė tarsi lieka nuošalyje. Politikos reikia, jokios abejonės nėra, tačiau susitarimai apie tai, koks yra ir koks turi būti Lietuvos švietimas, negali būti priimami tik politiniu lygiu, be išsamios ir rimtos diskusijos su švietimo sistemoje dirbančiais mokslininkais ir praktikais“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Edukologijos tyrimų instituto direktorė prof. Vilma Žydžiūnaitė.

Renginį organizavo VDU Švietimo Akademijos Edukologijos tyrimų institutas.

Nacionalinis dialogas kels nepatogius, bet būtinus klausimus apie švietimą Lietuvoje

Ar politikų rašomi nacionaliniai susitarimai ir yra tai, ko reikia Lietuvos švietimui, ar jau grąžinta derama pagarba mokytojo profesijai, ar švietimo sistemos finansavimas yra logiškas. Tokius ir dar aštresnius klausimus kels I-ojo nacionalinio dialogo „Švietimo ir mokslo politika bei praktika: tarp vizijų ir realybės“ rengėjai ir pranešėjai.

Prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė

I-ojo nacionalinio dialogo programa sudaryta remiantis dialogo metodika, t. y. taip, kad būtų suteikiama kuo daugiau laiko dalyviams dalintis idėjomis ir patirtimis, kelti klausimus, o pertraukų metu – pranešėjams ir dalyviams diskutuoti. Todėl įžanginė renginio dalis tik nubrėš svarbiausius dialogo kontūrus, o gilesnė analizė vėliau skleisis trijose dalyse: „Švietimo finansavimas: norime duonos ir / ar žaidimų?“, „Švietimas nesibaigiančiame reformavime: sistemiškai ar fragmentuotai?“, „Mokytojas – prestižinė profesija 2025 metų – realu?“. Švietimo renginio pabaigoje skirtingų patirčių ir diskusijų pagrindu bus formuojami susitarimai ir tolesni žingsniai.

Tarp nacionalinio dialogo pranešėjų – žinomi ir vertinami visuomenėje vardai: prof. habil. dr. Vilija Targamadzė (Lietuvos Respublikos Seimo narė), akademikas Juozas Augutis (VDU Rektorius), prof. dr. Lina Kaminskienė (VDU Švietimo akademijos kanclerė) Vaidas Bacys (Dubysos aukštupio mokyklos direktorius), Saulius Jurkevičius (Vilniaus licėjaus direktorius), dr. Birutė Miškinienė (Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė) ir kiti iškilūs ugdymo mokslo ir praktikos atstovai.

Renginys „Švietimo ir mokslo politika bei praktika: tarp vizijų ir realybės“ įvyks kovo 28 d., pirmadienį, Vilniuje, VDU Švietimo akademijos salėje, T. Ševčenkos g. 31.

Konferenciją organizuoja VDU Švietimo Akademijos Edukologijos tyrimų institutas.

Programa: https://bit.ly/3IED56C

Dialogas kaip niekada aktualus šių dienų įvykių kontekste. Tad norinčius dalyvauti I-ajame nacionaliniame dialoge, kviečiami registruotis čia.

VDU ukrainiečiams rengia nemokamus lietuvių kalbos kursus

Vytauto Didžiojo universitetas į pagalbos nuo karo bėgantiesiems ukrainiečiams paketą įtraukia nemokamus intensyvius ir trumpalaikius lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams, norintiems įgyti lietuvių kalbos pagrindus. Šių kursų tikslas – formuoti besimokančiųjų lietuvių kalbos gebėjimus, kurie jiems padės gyventi Lietuvoje.

VDU inicijuoti kursai yra skirti kalbėjimo ir klausymosi įgūdžiams tobulinti – jų dalyviai bus mokomi prisistatyti, pateikti asmeninę informaciją, pasiteirauti apie kainas, paklausti kelio, užsisakyti maisto ir kitų naudingų kasdienių lietuviškų frazių. Paskaitos vyks nuotoliniu ir kontaktiniu būdu Kaune ir Vilniuje pagal su grupe suderintą grafiką. Grupės žaibiškai pildosi: šiuo metu jau apie trys šimtai ukrainiečių atsiliepė į šį VDU kvietimą – panoro mokytis lietuvių kalbos. Registracija į kursus yra laikinai stabdoma, bet netrukus vėl bus atnaujinta – visa informacija bus skelbiama svetainėje www.vdu.lt.

Lietuviams siūlo ukrainiečių kalbos pamokas

„Puoselėdama atsakomybės, atvirumo, bendruomeniškumo ir demokratijos vertybes, VDU bendruomenė stengiasi atpažinti įvairias sritis ir atrasti įvairias veiklas, kaip padėti nuo karo bėgantiesiems ukrainiečiams. Esame sukaupę didelę kalbų mokymo patirtį, tad iškart supratome, jog turime pasiūlyti lietuvių kalbos pamokas ukrainiečiams, o taip pat ukrainiečių kalbos mokymus jais besirūpinantiems lietuviams“, – teigė VDU Komunikacijos prorektorė doc. Vilma Bijeikienė. Anot prorektorės, Vytauto Didžiojo universitete gili savanorystės tradicija, tad į universiteto kvietimą mokyti lietuvių kalbos atsiliepė gausus būrys bendruomenės, studentų, dėstytojų, alumnų.

„Ukrainiečiams šiuo metu reikalingas visapusiškas palaikymas ir pagalba. Vienas iš itin svarbių dalykų atvykusiems į Lietuvą – kalba, todėl itin džiugu, kad VDU bendruomenė bei alumnai aktyviai jungiasi į savanorystę, planuojamos ir neformaliojo mokymosi veiklos, pavyzdžiui, ukrainietiškų filmų peržiūros, „Kalbos kavinė“, kur kalbų bus mokomasi neformalioje aplinkoje, ar tandeminis mokymasis poroje. Iš kitos pusės – mums, lietuviams, ukrainiečių kalba taip pat tapo labai aktuali, ypač kam tenka bendrauti su vaikučiais. Todėl kita iniciatyvos dalis – savanoriškas ukrainiečių kalbos mokymas, į kurį iškart atsiliepė Kauno miesto ukrainiečių bendruomenė, VDU studentai ukrainiečiai, prie jų jungiasi ir atvykusieji į Lietuvą iš karo baisumų Ukrainoje. Manau, būtent to šiandien reikia – bendrystės, bendravimo, bendradarbiavimo. Kalbos gali šią bendrystę, šį tiltą tarp tautų dar labiau sustiprinti“, – teigia Užsienio kalbų instituto direktorė Teresė Ringailienė.

Atsiliepė gausus savanorių būrys

VDU užsienio kalbos mokymo specialistai /ekspertai susitinka su savanoriais ir rengia juos intensyviam lietuvių kalbos pradžiamokslio dėstymui. Su savanoriais yra dalijamasi patirtimi, metodiniais patarimais ir medžiaga, padedama suformuoti kursų turinį ir paruošti mokymo medžiagą. „Vytauto Didžiojo universitetas turi ekspertus ir gerai veikiančią auditorinio, nuotolinio, mišraus ir hibridinio kalbų mokymo sistemą ir patirtį, kurią galime lengvai pritaikyti“, – sakė doc. V. Bijeikienė.

Pradėjus savanorių registraciją praėjusią savaitę, šiandien džiaugiamasi vis gausėjančiu jų būriu: Vilniuje ir Kaune savanoriauti panoro apie 100 savanorių Kaune ir Vilniuje. „Šioje visiems baugioje situacijoje norisi kuo nors padėti nuo karo baisybių čia Lietuvoje atsidūrusiems ukrainiečiams. Toks gausus būrys savanorių atsiliepė į VDU kvietimą mokyti lietuvių kalbos! Mes norime, kad ukrainiečiai pasijaustų laukiami čia, kad siekiame jiems padėti integruotis į visuomenę, norime apkabinti žodžiu, nuraminti, pakalbinti ir prakalbinti lietuviškai. Kalbų mokymasis tam tikra ir terapija, leidžianti nutolti nuo karo baisumo. Paprastai, smagiai bendraudami vieni kitus mokysime lietuvių kalbos, nebijodami klaidų išdrįsime kalbėti lietuviškai“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų vadovė Vilma Leonavičienė.

Kaip sakė viena iniciatyvos savanorių, daug metų dėstanti lietuvių kalbą ir VDU Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose Vilniuje, prof. dr. Regina Rinkauskienė, šiandien lietuvių kalbos mokymas – tai pagalba žmonėms, dėl karo atsidūrusiems toli nuo namų. „Kaip ir kiti, kurie jungiasi į šiuos mokymus, noriu padėti ukrainiečiams kuo greičiau išmokti lietuvių kalbą, kad jie kuo geriau jaustųsi mūsų šalyje. O iš tikrųjų taip norisi juos visus apglėbti ir pasakyti – viskas bus gerai, Ukraina bus laisva, jūs grįšite į savo namus ir kursite savo šalies ateitį. O lietuvių kalba bus dar viena išmokta kalba, kažkada padėjusi būti kartu“, – neabejoja prof. dr. Regina Rinkauskienė.

Savanoriauti nusprendusi Oslo lituanistinės mokyklos „Gintaras“ vadovė, Norvegijos lituanistinio švietimo pirmininkė Jolanta Markevičienė prisijungė prie šios iniciatyvos, nes yra įsitikinusi: ji galinti būtent taip šiuo metu padėti ukrainiečiams. „Esu lietuvių kalbos mokytoja, gyvenu ir dirbu lituanistinio švietimo srityje Norvegijoje ir turiu patirties mokydama ne tik vaikus, bet ir suaugusius nuotoliniu būdu. Taip pat turiu patirties lietuvių kalbos lygių testavimo srityje“, – sakė Jolanta Markevičienė.

Registruotis į nemokamus kursus ir sužinoti visą universiteto siūlomą pagalbą ukrainiečiams galima čia: lietuvių / ukrainiečių kalbomis ir anglų / ukrainiečių kalbomis. Registracija į kursus yra laikinai stabdoma, bet netrukus bus atnaujinta – visa informacija bus skelbiama svetainėje www.vdu.lt.

VDU Švietimo akademijoje įvyko „Jaunojo pedagogo klubo“ atidarymas

Kovo 18 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune įvyko „Jaunojo pedagogo klubo“ atidarymas. Šių metų pradžioje Kauno rajono savivaldybė, Kauno rajono švietimo centras, bendradarbiaudamas su VDU Švietimo akademija, įsteigė 9-12 klasių moksleiviams „Jaunojo pedagogo klubą“, kurio tikslas – sudaryti sąlygas Kauno rajono vyresniųjų moksleivių mokiniams įgyti žinių ir patirties bei susipažinti su mokytojo profesija!

Pirmajame renginyje dalyvavo net 36 moksleiviai iš 10 skirtingų Kauno rajono savivaldybės gimnazijų. Renginį atidarė Kauno rajono švietimo centro direktorė Laimutė Ruzgienė. Ji pristatė klubo programą ir planuojamas veiklas. Sveikinimo žodį tarė Kauno rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius bei VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. Jie palinkėjo visiems sėkmės ir puikių įspūdžių šio klubo veikloje.

Vėliau vyko aktyvi veikla: susipažinimo žaidimai, kurios vedė VDU Švietimo akademijos lektorė dr. Vaida Jurgilė ir prof. dr. Stefanija Ališauskienė skaitė paskaitą „Žmogus ir NeGalia“.

Kiekvieną mėnesį moksleiviai dalyvaus edukacinėse veiklose skirtingose universiteto auditorijose, klausys VDU Švietimo akademijos dėstytojų paskaitų, vyks pagal mainų programą į užsienį.

Moksleiviams – unikali patirtis tapti darželio bei pradinių klasių pedagogais

Lietuvoje gerokai daugiau nei pusė mokytojų yra vyresni kaip 50 metų – jie sudaro 57 proc. (EBPO vidurkis – 34 proc.) visų pedagogų. Prieš kelerius metus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas parodė, jog artimiausiu metu mokymo įstaigose bus daugiau nei 150 pradinio ugdymo, daugiau nei 130 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų trūkumas. Pastaraisiais metais dėl pandemijos atsiradę veiksniai, tokie kaip nuotolinis mokymas, patirtas nuovargis, taip pat sumažino esamų pedagogų gretas. Tikėtina, kad dėl šiuo metu vykstančio karo Ukrainoje, ukrainiečių integracijos Lietuvoje pedagogų poreikis dar labiau išaugs – ypač kalbančiųjų užsienio kalbomis. „Šiandien ir dabar reikia jaunuolius skatinti rinktis mokytojo profesiją, juos įtraukti į mokymosi įstaigos gyvenimą“, – sako VDU Švietimo akademijos mokslininkas, Vilniaus lopšelio darželio „Jurginėlis“ direktorius dr. Sergejus Neifachas.

Savęs paieškos vaikų darželyje

Pats Sergejus pedagogo kelią pasirinko dar mokydamasis mokykloje. Jis idėjų sėmėsi iš savo vaikystės mokytojų, su jais bendraudavo, stebėdavo jų darbą. Vėliau sekė edukologijos bakalauras, vaikystės pedagogikos studijos. „Sukaupta mokinuko patirtis, šešiolikmečio gyvenimo istorija apgaubė gyvenimo džiaugsmu ir padėjo surasti neišsenkantį laimės, gerovės, tvarumo, sėkmės šaltinį mokykloje, vėliau darželyje. Vaikai spinduliuoja begaline išmintimi ir, atrodo, pažįsta mus geriau nei mes patys save. Vaikai, pirmi mokiniai, mano gyvenimo patirtį nušvietė ypatinga šviesa ir pastūmėjo į patį nuostabiausią nuotykį – savęs paieškas. Vaikai veda mus pažinimo keliu link gyvenimo, apie kokį svajojame“, – daugiau nei dvidešimt penkerius metus švietime dirbantis, sako dr. S. Neifachas.

Praėjusiais metais Vilniaus miesto metų vadovu tapęs dr. S. Neifachas, apdovanotas už demonstruotą lyderystę sostinėje bei visoje Lietuvoje, nuolatinę pagalbą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams. Prieš kelerius metus edukologas, tapęs direktoriumi, nusprendė įsteigti savo svajonių darželį. „Esu kūrėjas, kuriu tokį inovatyvų darželį, kur kiekvienas vaikas, pedagogas gali rasti savo kūrybos kelią, išmokti naujų dalykų ir išpildyti svajones. Įsijausti į vaikystę ir paversti ją kasdienio gyvenimo dalimi – mano gyvenimo siekinys“, – teigia S. Neifachas.

Doc. dr. Sergėjus Neifachas

Padėti moksleiviams

Sergejaus kolegė profesorė Daiva Jakovonytė-Staškuvienė taip pat nuo vaikystės svajojo apie mokytojo profesiją. Tiesa, dar svarstė apie vaikų pediatrės darbą, tačiau galiausiai pasidavė tikrajam pašaukimui ir tapo pradinių klasių mokytoja. Galutiniam sprendimui turėjo įtakos ir apsilankymas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, kur būdama moksleivė susipažino su tuometiniais studentais bei dėstytojais.

Ruošiant studentus pedagoginiam darbui, profesorės teigimu, jau mokyklos suole reiktų tapti mokytoju vienai dienai. Tad VDU Švietimo akademija imasi iniciatyvos – kviečia 11–12 klasių moksleivius vienai dienai pasimatuoti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo, pradinių klasių mokytojo profesijas. Profesorės teigimu, Kanados Monrealio universitetas jau seniai įgyvendina panašią iniciatyvą, kur siūlo priešuniversitetines programas-susitikimus.

„Dažniausiai universitetas parodo savo stiprybes: aplinkas, unikalias studijų galimybes, atliekamus tyrimus, laboratorijas. Norintys studijuoti kviečiami pabūti studentu vienai dienai ar vienai savaitei, lankyti skirtingų specialybių paskaitas, pasikalbėti su dėstytojais ir jau esamais studentais. Be to, siūloma labai daug individualių pagalbų, pavyzdžiui, padedama mokiniams, turintiems pripažintų apribojimų: psichikos sveikatos problemų, mokymosi sutrikimų, dėmesio sutrikimų, fizinių, sensorinių, motorinių ar neurologinių sutrikimų. Siūloma individuali akademinė parama ir pagalba, įvairios konsultacijos, bibliotekos resursai, sveikatos ir psichologinės pagalbos grupės, individuali pedagoginė pagalba, finansinė parama“, – pasakoja prof. D. Jakovonytė-Staškuvienė.

Semsis patirties iš švietimo lyderių

Vilniaus ir Kauno mokymosi įstaigose moksleiviai galės iš arti pamatyti mokymosi erdves, STEAM, fizinio, meninio ugdymo laboratorijas. Svarbiausia – pamatys mokymosi įstaigų aplinką, bendruomenės gyvenimą, semsis patirties iš švietimo lyderių bei ekspertų.

„Per dvylika metų, kuomet dabartiniai dvyliktokai mokėsi mokykloje, vaikų darželiai ir pradinio ugdymo mokyklos pakito, jos tapo šiuolaikiškomis, inovatyviomis, jų erdvėse pilna technologijų, robotikos klasių. Tad moksleiviai pajus, ar mokymosi įstaiga – jų vieta. Šiuolaikiniam darželiui reikia kūrybingų, ugdymo(si) aplinkas kuriančių, vaikų idėjas plėtojančių, ugdymo technologijas išmanančių, aktyvių, pokyčius įgyvendinančių, su tėvais bendradarbiaujančių ikimokyklinio ugdymo mokytojų lyderių. Visa tai įgyjama studijose. Praktinės patirties galima pasisemti per pedagogines praktikas ir stažuotes. Svarbiausia išmokti pastebėti, išklausyti, priimti ir mylėti vaiką“, – sako švietimo ekspertas dr. S. Neifachas.

Tapk pradinio ugdymo pedagogu vienai dienai, kviečiame registruotis iki kovo 25 d. Su kandidatais susisieksime.

Tapk ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogu vienai dienai, pildykite anketą.

VDU siūlo naują Šokio ir teatro gretutinių studijų programą

VDU Švietimo akademija ir VDU teatras kviečia būsimus studentus rinktis naują Šokio ir teatro gretutinių studijų programą. Šiose studijose suteikiami tarpdalykiniai šokio ir vaidybos gebėjimai, kurie reikalingi ne tik šokio ir teatro srityse ar kitose meno formose, bet ir daugelyje kitų šiuolaikinių profesinės veiklos sričių. Programa rengia šokio ir teatro meno praktikus, gebančius veiksmingai naudoti praktinius scenos meno įgūdžius.

„Kūrybinio džiaugsmo keliu studentai galės įgyti šokio, judesio meno, vaidybos, režisūros, choreografijos, vokalo, bei scenos kalbos pagrindus, kuriuos dėstys profesionalūs scenos meistrai. Visi studentai, įgiję šiuos įgūdžius, gebės ne tik sėkmingai integruotis teatre, kine, televizijoje ar kitose šiuolaikinio meno formose, bet ir turės galimybę paskutiniais studijų metais suvaidinti profesionaliame spektaklyje“, – paaiškina VDU teatro vadovė, Šiuolaikinių menų katedros docentė Goda Piktytė.

Goda Piktytė

Programos rengėjų teigimu, šios studijos suteikia galimybę prisiliesti prie meno praktiškai – tai ne tik teorinės, bet ir praktinės studijos. Studentai, vystydami savarankiškus asmeninius gebėjimus ir suvokdami kolektyvinio kūrybos proceso ypatybes, gebės kurti individualiai ir grupėje.

Baigusieji šią gretutinę studijų programą gebės parengti ir atlikti sceninio vyksmo dramaturgiją, jungti balsą, kūną, emocijas ir pagrindinę mintį į meninę visumą, skirti teksto žanrus, šokio ir vaidybos stilius bei režisūros ar choreografijos principus. Šie įgūdžiai leis sėkmingai kurti šokio ir teatro spektaklio pastatymą bei prisidės prie šiuolaikinio meno tobulėjimo. Įgytus įgūdžius absolventai galės taikyti plataus profilio veikloje, susijusioje su kultūrinėmis ir kūrybinėmis industrijomis.

Priėmimas į Šokio ir teatro gretutines studijas vyksta prieš kiekvieno semestro pradžią. Studentas, norintis pasirinkti šias studijas, turi teikti prašymą fakulteto, kuriame studijuoja, dekanui (ne vėliau kaip iki registracijos į kito semestro dalykus pradžios) ir dalyvauti priėmimo atrankoje.

Daugiau informacijos teikia Kristina Pliskaitienė (el. paštas kristina.pliskaitiene@vdu.lt).

Apie gretutines studijas VDU

Šokio ir teatro gretutinės studijos

#KuriantysLietuvą | Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studentė V. Navickaitė: „Pedagogika tai mano kelias“

VDU Švietimo akademija kviečia tapti pradinio ugdymo pedagogais vienai dienai

Kovo 28 d. – balandžio 1 d. VDU Švietimo akademija kviečia 11-12 klasių moksleivius tapti pradinio ugdymo ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo pedagogu vienai dienai ir iš arti pamatyti inovatyvios mokyklos gyvenimą ir užkulisius.

Vilniuje moksleiviai galės apsilankyti Vilniaus Vitlio licėjuje, Katino dienelės, VDU Sokratus licėjus, Medeinos pradinėje mokykloje.

Kaune moksleiviai galės apsilankyti VDU klasikinio ugdymo mokykloje, LSMU pradinėje mokykloje, Montesori mokykla-darželis „Žiburėlis“.

Kas Jūsų laukia:

Pažintis su inovatyvia ugdymo praktika pradinėse mokyklose, jų vadovais ir pedagogų bendruomene.
Galimybė „pasimatuoti” pradinio ugdymo pedagogo profesiją ir stebėti mokykloje vykstantį gyvenimą.
Galimybė susipažinti su pradinėse mokyklose bendruomenėse susitartomis prioritetinėmis kryptimis, vykdomomis veiklomis, kurių metu integraliai ugdomos pradinių klasių mokinių dalykinės ir bendrosios kompetencijos, neformalaus ugdymo veiklomis.
Įkvepiančios mokyklų vadovų ir pedagogų istorijos, mokinių patirtys.
Naujos ir neįkainojamos Jūsų patirtys, kupinos diskusijų ir apmąstymų.
Atsakymai į visus klausimus apie pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo bakalauro studijas VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.
Apgyvendinimas VDU bendrabutyje.

Moksleiviai gaus pažymėjimą, socialinių-pilietinių valandų/ savanorystės sertifikatą.

Kviečiame registruotis iki kovo 25 d. Su kandidatais susisieksime.

Kviečiame savanorius, mokytojus mokyti ukrainiečius lietuvių kalbos.

Kviečiame savanorius, mokytojus mokyti ukrainiečius lietuvių kalbos. Savanoriais gali tapti VDU absolventai, studentai, mokytojai, Baltistikos centrų studentai, pasaulio lietuviai. Paskaitos vyks nuotoliniu ir kontaktiniu būdu.

Jūsų pagalba labai reikalinga – padėti kuo greičiau integruotis į mūsų visuomenę, ukrainiečiams, patyrusiems karo siaubą. Trumpas lietuvių kalbos 30 valandų kursas – laiką ir mokymo būdą susitarsite su grupe patys.

VDU Švietimo akademija Lituanistikos ir tarptautinių programų centras – turi sukaupęs ilgametę patirtį kitakalbių mokyme, migrantų integracijos programose, Daugiau nei du dešimtmečius organizuoja lietuvių kalbos ir kultūros kursus, tad savanorių mokymuose suteiks metodinę, didaktinę medžiagą, patyrę ir kompetentingi šios srities dėstytojai pasidalins savo patirtimi.

Savanoriams suteiksime sertifikatus, taip pat galės mokytis ukrainiečių kalbos nemokamai universitete!

Kontaktai: vilma.leonaviciene@vdu.lt

Užpildykite anketą:

Norintys savanoriauti Vilniuje ir nuotoliniu būdu.

Norintys savanoriauti Kaune.