Edukologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas

2022 m. kovo 5 d. skelbiamas konkursas edukologijos mokslo krypties (007 S) disertacijų tematikoms šiose mokslinių tyrimų kryptyse:

  • Suaugusių mokymasis.
  • Švietimo vadyba ir politika.
  • Profesinis rengimas.
  • Technologijomis grįstas mokymas (-is).
  • Socialinė pedagogika.
  • Pedagogikos istorija.
  • Fizinis lavinimas, judesių mokymas, sportas.
  • Pedagogika ir didaktika.
  • Švietimo kultūra.
  • Mokytojų rengimas.
  • Švietimo kokybė.
  • Karjeros projektavimas.
  • Šeimotyra

Disertacijų tematikos gali būti formuluojamos plačiau ir iš vienos tematikos gali būti rengiamos kelios disertacijos.
Disertacijų tematikas gali siūlyti mokslininkai arba mokslinių tyrimų grupės.

Disertacijų tematikų konkursui pateikiamas Disertacijos tematikos pristatymas.

Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo kovo 5 d. iki balandžio 30 d. (  Vilniaus universitete disertacijų tematikų ir vadovų konkursas vyksta atskira, ankstesne, VU patvirtinta tvarka, patvirtinta Edukologijos Jungtinio komitete 2022 03 04 posėdyje, nutarimu Nr. 2.)

Doktorantų vadovų konkursas

2022 m. Kovo 5 d. skelbiamas doktorantų vadovų konkursas. Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo kovo 5 d. iki balandžio 30 d.

Kandidatas į doktoranto vadovus turi atitikti ne žemesnius nei vyriausiojo mokslo darbuotojo reikalavimus ( Valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybių minimalių kvalifikacinių reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-340, 5.1 punkto reikalavimai) bei dalyvauti doktorantūros procese, tarptautinėje mokslinėje-ekspertinėje veikloje.

Mokslininkas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams (įskaitant ir esančius akademinėse atostogose).

Doktorantų vadovų konkursui pateikiami šie dokumentai:
–   CV Europass forma
–   Mokslinių publikacijų ir kitos veiklos sąrašas
–   Prašymas dalyvauti konkurse

Dokumentai disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursui priimami:

 

Vytauto Didžiojo universitetas Universiteto g. 8A-203, Akademija, Kauno raj.Kontaktinis asmuo – Rasa Andrišiūnaitė, tel. (8 37) 209 815, vidinis: 4308, +37061921615

el. paštas rasa.andrisiunaite@vdu.lt.

Dokumentų priėmimo laikas: 9.00–16.00.

 
Klaipėdos universitetas

 

 

 Herkaus Manto g. 84 – 301, Klaipėda.

Kontaktinis asmuo – Vita Jušienė, tel. (8 46) 39 89 32,

el. paštas vita.jusiene@ku.lt

Dokumentų priėmimo laikas: 9.00–15.00 val.
 

Mykolo Romerio universitetas

  

Didlaukio g. 55 (MRU LAB), 404 kab., Vilnius.

Kontaktinis asmuo – Loreta Paukštytė,

Tel. (8 5) 271 4542, el. paštas paukstyte@mruni.eu,

Dokumentų priėmimo laikas: 9.00–16.00 val.

 
Vilniaus universitetas Universiteto g. 9 – 108 kab., Vilnius.

Kontaktinis asmuo – Jūratė Rapalavičiūtė. Tel. 85 266 7616,

el. paštas: jurate.rapalaviciute@fsf.vu.lt.

Dokumentų priėmimo laikas: 8.00–16.00 val.

Komiteto sprendimas dėl laimėjusių disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų bus priimtas iki gegužės 15 d.

 

Disertacijos tematikos pristatymas.

Disertacijos tematikos pristatymas (word). 

 

 

 

 

 

 

 

VDU Švietimo akademija kviečia tapti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogu vienai dienai!

Kovo-balandžio mėnesiais VDU Švietimo akademija kviečia 11-12 klasių moksleivius tapti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogu vienai dienai. Moksleiviai susipažins su inovatyviais vaikų darželiais, mokyklomis, jų vadovais ir pedagogų bendruomene, galimybe „pasimatuoti“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio pedagogo profesiją, stebėti darželyje vykstantį gyvenimą, išgirs atsakymus  į visus klausimus apie ikimokyklinės ir priešmokyklinės ugdymo pedagogikos bakalauro studijų programą VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.

VDU Švietimo akademijos dėstytojai, edukologai – ne tik mokslininkai, tyrėjai, bet ir vadovauja vaikų darželiams, mokykloms. Tad moksleiviams unikali galimybė iš arčiau susipažinti su dėstytojais, pedagogų bendruomene, vaikais.

Pildykite anketą. 

 

 

Vaikus, norinčius mokytis „Gifted“ programoje, kviečiame registruotis!

Vaikus, norinčius mokytis „Gifted“ programoje, kviečiame registruotis į testavimą, kuris vyks nuo balandžio mėn. 25 dienos.  Testuotis bus kviečiami tik elektroniniu būdu užsiregistruoti vaikai. Informacija dėl registracijos teikiama el. paštu gifted@vdu.lt.

REGISTRACIJA

Tai tarptautinė Lietuvos-Izraelio programa, kurioje ugdosi 5-18 metų vaikai. Programa yra vykdoma pagal Izraelio valstybės gabių vaikų ugdymo modelį VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Specialiai parengti mokytojai ir dėstytojai paruošė programas gabių vaikų gebėjimų intelektualiam ir emociniam ugdymui. Izraelio praktika rodo, kad labai svarbu laiku identifikuoti ir tinkamais metodais ugdyti gabius vaikus.

Testavimas vykdomas pagal Izraelio partnerių metodiką suderintu iš anksto grafiku Testavimus vykdo kvalifikuoti universiteto psichologai ir programos partneriai, kurie analizuoja ir apibendrina kiekvieno vaiko rezultatus bei nustato jo IQ.

Ateidami į testavimą vaikai / tėvai su savimi turi turėti:

– vienų metų pasiekimų vertinimo išrašą iš mokyklos, kurioje mokosi;
– mokyklos rekomendaciją (privalumas);
– pavedimo už testavimą kopiją;
– tėvų pasirašytą sutikimą, kurį atsiųsime el. paštu (tuo atveju, jei vyresnių klasių moksleiviai ateina
vieni).

Atkreipiame dėmesį, kad surinkti duomenys naudojami siekiant atrinkti mokinius į programą. Mokiniams, patekusiems į programą, el. paštu siunčiami dalyvavimo programoje sertifikatai. Testo rezultatai nekomentuojami nei žodžiu, nei raštu.

Testavimas – mokamas. Kaina – 50 Eur.

 

Izraelio gabių vaikų ugdymo guru ves mokymus Lietuvoje

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Tarptautinė Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“ vasario 28 – kovo 2 d. Kaune, V. Putvinskio g. 23, rengia mokymus „Gabių mokinių ugdymo tendencijos“.

Mokymus ves Izraelio Haifos universiteto Švietimo fakulteto dekanė, matematikos ir gabių vaikų ugdymo profesorė dr. Roza Leikin ir Haifos universiteto Specialiojo ugdymo ir Mokymosi sutrikimų katedrų profesorius dr. Mark Leikin.

Pasak profesorės dr. R. Leikin, matematinis ugdymas labai svarbus Izraelio švietimo sistemoje. Mokiniai matematikos mokosi 3 lygiais, apie 15 proc. mokinių kiekvienais metais mokyklinę matematiką baigia aukščiausiu lygiu, kuris, profesorės nuomone, Lietuvoje gali būti prilyginamas matematikos mokymui specializuotose matematinėse klasėse.

Profesorė pastebi, kad XXI a. būdingas eksponentinis naujovių augimas visose gyvenimo srityse, susijusiose su technologijų ir mokslo pažanga. Todėl matematikos mokymas greta svarbiausių XXI a. įgūdžių – dėmesio koncentravimo ir valdymo, emocinio ir skaitmeninio raštingumo, kūrybingumo, kitų kultūrų ir subkultūrų pažinimo ir supratimo – lavinimo yra vienas iš pagrindinių ugdymo tikslų visame pasaulyje. „Įvairių gebėjimų ir amžiaus mokinių matematinio kūrybiškumo ir lankstumo ugdymo svarbą pripažįsta daugelis mokslinių tyrimų ir tarptautinių švietimo organizacijų“, – pabrėžia prof. R. Leikin.

Gabių vaikų ugdymo srityje dirbanti Izraelio profesorė sako, kad jei gabiems mokiniams nesuteikiame jų gabumus atitinkančių užduočių, mokytis jiems tampa nuobodu ir jie nesuvokia savo intelektinio potencialo. „Nacionaliniu lygmeniu kyla talentų praradimo pavojus, dėl kurio neabejotinai nukenčia kiekvienos šalies socialinė, ekonominė ir politinė raida,“ – perspėja prof. R. Leikin.

Vasario 28 – kovo 2 d. vyksiančių mokymų temos – „Gabumas ir aukštas intelektinis potencialas: modeliai, apibrėžimai ir paradigmos“, „Kūrybiškumas kaip vienas iš pagrindinių gabumo savybių ir pagrindinių XXI amžiaus įgūdžių“, „Dvigubas išskirtinumas (2E mokiniai) – kas jie? Ar gali būti gabūs mokiniai iš specialiųjų poreikių grupių?“

Tarptautinė Lietuvos-Izraelio gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“ skirta intelektualiam ir emociniam talentingų vaikų ugdymui. Ji vykdoma pagal tarptautiniu mastu pripažintą Izraelio gabių vaikų švietimo modelį, kurį sudaro specialios ugdymo programos 3-18 metų vaikams ir profesionali  testavimo metodika. Programą globoja Vytauto Didžiojo universitetas, praėjusiais mokslo metais ji veikė Kaune, šiemet per 100 gabių vaikų ugdomi ir Vilniuje.

Programoje dirbantys mokytojai pastebi, kad gabūs vaikai Lietuvoje yra švietimo sistemos užribyje. Sukurta sistema, kaip pagelbėti mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, tačiau gabių vaikų mūsų mokyklose tarsi nėra, jų papildomas ugdymas dažniausiai paliekamas tėvų rūpesčiui. Tuo tarpu Izraelyje jau daug metų veikia įvairių amžiaus tarpsnių vaikų gabumų testavimo sistema, kuri padeda gabiuosius atpažinti ir nukreipti į artimiausią gabių vaikų ugdymo centrą, kurių tinklas veikia visoje šalyje.

Parengiamieji lietuvių kalbos ir matematikos kursai abiturientams, ketinantiems rinktis studijas VDU Švietimo akademijoje

Kovo–balandžio mėnesį VDU Švietimo akademija organizuoja parengiamuosius kursus, skirtus abiturientams pasiruošti artėjantiems abitūros egzaminams. Nemokamuose lietuvių kalbos, matematikos parengiamuose kursuose gali dalyvauti tie abiturientai, kurie ketina rinktis ugdymo krypties studijų programą VDU Švietimo akademijoje Kaune ar Vilniuje.

Kursai vyks nuotoliniu būdu, kiekvieną savaitę abiturientų lauks vis kitos temos, geriausi VDU dėstytojai, savo srities specialistai padės pasiruošti artėjantiems brandos egzaminams, atsakys į visus rūpimus klausimus.
Kviečiame pasiruošti valstybiniam egzaminui, jį išlaikyti aukštu balu ir siekti savo tikslo – rinktis studijas VDU Švietimo akademijoje ir tapti mokytoju!

Konsultacijų tinklelis:

Vietų skaičius ribotas, todėl registracija būtina. Užsiregistravę asmenys apie prisijungimą prie nuotolinių konsultacijų bus informuoti elektroniniu paštu, kurį nurodys registracijos anketoje.

Anketa. 

Daugiau informacijos dėl parengiamųjų kursų galite teirautis: svietimo.akademija@vdu.lt bei telefono numeriu: (85)2736967

Rūtenis Paulauskas: „Didžiausia šiuolaikinio gyvenimo bėda yra tingėjimo ekonomika“

Vienas žymiausių Lietuvos krepšinio specialistų, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorius ir dėstytojas Rūtenis Paulauskas neabejotinai yra įkvepiantis pavyzdys ne tik savo buvusiems auklėtiniams krepšinio aikštelėje, bet ir studentams universiteto auditorijoje bei jaunuoliams mokyklose. Šiandien, kai dauguma mūsų maistą galime užsisakyti net neišėję iš namų, per programėlę, daiktus valdyti per nuotolį, judėti automobiliu ir pirkti bei naudoti tai, kas automatizuota ir išmanu, jis siūlo nepamiršti paties svarbiausio dalyko – judėti ir mankštintis. Ir tą jis rodo savo gyvenimo pavyzdžiu: Rūtenis daugybę metų laisvalaikiu aktyviai plaukia, žaidžia krepšinį ir tenisą, slidinėja, važinėja riedučiais, rieda bekele kalnų dviračiais bei svajoja kopti į aukščiausias viršukalnes.

„Mokyklose į fizinį ugdymą vis dar žiūrima kaip į B ar C lygio dalykus, neva savo svarba jie neprilygsta matematikai, fizikai ar lietuvių kalbai. Noriu, kad bent mano anūkai sulauktų to, kad mokykloje būtų penkios fizinio ugdymo pamokos per savaitę“, – kalbėdamas apie tai, ko labiausiai pasigenda šiuolaikinėje mokykloje, pabrėžia R. Paulauskas.

Įkvėpė didieji sporto autoritetai

– Kodėl jūs pats pasirinkote fizinio lavinimo specialybę?

Man didelę įtaką darė artima aplinka ir sporto autoritetai. Mokantis mokykloje, krepšinis buvo kūno kultūros sinonimas, o Kauno „Žalgiris“ – didžiausias sporto idealas, kuriame tilpo ir patriotiškumas, ir noras išmokti žaisti, ir netgi noras sportiškai atrodyti. Mano vaikystės ir paauglystės metais Lietuvoje turėjome ir kitas puikias įvairių sporto šakų komandas: futbole pirmame plane figūravo „Žalgiris“, rankinyje – Kauno „Granitas“ ir Vilniaus „Eglė“, moterų krepšinyje – Vilniaus „Kibirkštis“, tinklinyje – „Kuro aparatūra“. Tai buvo didžiausias elitas, o šių komandų žaidėjai – tikros žvaigždės. Be to, Lietuva galėjo didžiuotis pasaulio, Olimpiniais čempionais ir prizininkais individualiose sporto šakose, o aš turėjau priklausomybę tik grįžus iš mokyklos pulti skaityti visą lietuvišką ir rusišką spaudą, kad sužinočiau, kaip jiems sekasi. Tai formavo aiškų tikslą – būti panašiam į juos, daugiau sužinoti, pamatyti, išgirsti ir sekti jų pėdomis.

Likus dviem metams iki studijų pradžios universitete aiškiai žinojau, kur stosiu ir ką studijuosiu. Taip pat žinojau, kad aštuoniese konkuruosime dėl vienos studijų vietos, todėl mano korepetitoriais tapo lengvosios atletikos, plaukimo treneriai ir puiki geografijos mokytoja. Stodamas į universitetą be mažiausių kluptelėjimų išlaikiau fizinio parengtumo testus bei geografijos egzaminą aukščiausiais balais.

– Vis dėlto studijų metais atsidūrėte kryžkelėje: norėjote žaisti krepšinį, bet pasukote krepšinio trenerio karjeros link. Kas nulėmė tokį posūkį?

Įpusėjus studijoms, noras žaisti krepšinį neišblėso. Treniravausi daug ir sunkiai, tačiau pasireikšti aikštelėje didelio talento neturėjau. Tuo metu kaip tik kūrėsi Lietuvos krepšinio lyga, atsirado dar daugiau komandų ir galimybių žaisti gan aukštame lygyje. Labai norėjau ten patekti, tačiau savo galimybes vertinau objektyviai – supratau, kad kaip žaidėjas esu ribotas, todėl rezultatų teks siekti kitais būdais.

Tuo metu pradėjau domėtis treniruočių klausimais, teisėjauti varžybose. Priešpaskutiniais studijų metais sulaukiau pasiūlymo treniruoti universiteto komandą. Nors pradžioje dariau daug klaidų ir tik iš jų mokiausi, o ir teorijos trūko, bet greitai buvau pastebėtas. Po poros metų ėmiausi treniruoti pusiau profesionalią komandą, žaidusią trečioje Lietuvos krepšinio lygoje.

 

R. Dačkaus nuotrauka.

Darbo užkulisiai įdomesni nei veiksmas aikštelėje

– Treniravote ir vyrų, ir moterų krepšinio komandas. Su kuo lengviau rasti dialogą, dirbti kaip treneriui? Kokie yra krepšinio trenerio darbo užkulisiai?

Didžiąją savo, kaip krepšinio trenerio, karjeros dalį treniravau vyrus, ir tik labai trumpai – dvi stipriausias moterų komandas (pajėgiausią klubą ir nacionalinę rinktinę).

Prie fizinių krūvių vyrai ir moterys adaptuojasi panašiai, nors turi visiškai skirtingą fizinį potencialą, tačiau psichologiniu pasirengimu rungtynėms jie nesiskiria. Tiesa, prisipažinsiu, kad susikalbėti su vyrais žaidėjais man pavykdavo lengviau: sakydavau jiems tiesiai, ką galvodavau, ir sulaukdavau tokio pat tiesios reakcijos. Su moterimis buvo kiek sudėtingiau, nes jų konkuravimas slėpdavosi po moterišku žavesiu, švelnumu, gležnumu, ir tai mane kaip trenerį priversdavo dažniau abejoti  – kada turėjau būti reiklus ir griežtas, o kada atlaidesnis. Pašmaikštaudamas galiu pasakyti, kad per vėlai perskaičiau John Gray knygą „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“, kuri būtų padėjusi suprasti mūsų tarpusavio bendravimo skirtumus.

Trenerio darbo užkulisiai yra netgi įdomesni nei veiksmas aikštelėje. Užkulisiuose esi žmogus, kuris mokydamas keičia kitus žmones, bet tuo pačiu ir tave visi vertina, neva žinodami daugiau. Po rungtynių neretai išgirsti pasakymų, kad reikėjo pakeisti vienus žaidėjus kitais, arba gintis  kiek kitaip, bet prieš rungtynes nemačiau nei vieno, kuris tiksliai prognozuotų įvykių seką ir galėtų patarti.

– Esate laimėjęs ne vieną apdovanojimą. Ar sureikšminate apdovanojimus, įvertinimus? Kuris apdovanojimas Jums yra svarbiausias?

Laimėti titulai treneriui svarbūs. Svarbus ir laimėtų bei pralaimėtų rungtynių santykis, nes tai yra įrašas mano gyvenimo aprašyme – tai leidžia kopti karjeros laiptais.

Vienas svarbiausių apdovanojimų – laimėta Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronza su Vilniaus „Sakalais“, Rusijos taurė su „Lokomotiv“ ar netgi laimėta Nacionalinė krepšinio lyga (NKL) su Vilniaus „Vadu“, kas išliks atmintyje visą gyvenimą, su jaunių rinktine laimėtas Europos čempionato sidabras, per 2,5 metų moterų ir Baltijos krepšinio lygose nepralaimėta nei vienerių rungtynių. Tai siejasi su ten patirtomis emocijomis, įdėtu darbu, o gal net ir palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis.

Nelaikau medalių, taurių ir prizų garbingiausioje namų vietoje – jie guli garaže. Tačiau komandų, kurias treniravau, nuotraukos pakabintos sodyboje ant sienos: kai užeinu į vidų, kaskart pats visiems to meto herojams mintyse padėkoju ir netgi nusišypsau.

 

– Daug metų dirbate universitete, turite daug teorinių žinių bei praktinės patirties, koordinuojate šiais mokslo metais startavusią Sporto ir fizinio ugdymo magistrantūros studijų programą. Koks esate dėstytojas? Kodėl Jums svarbus fizinio ugdymo mokytojų rengimas?

Jeigu nori būti geras universiteto dėstytojas, privalai turėti ne tik praktinį, bet ir mokslinį įdirbį. Išleidau keletą knygų, mokslinę monografiją, publikuoju įvairius straipsnius, su mokslininkais bei treneriais galiu diskutuoti sportininkų ugdymo klausimais. Tvirčiausiai gali jaustis tada, kai gali argumentuotai atsiriboti nuo spekuliacijų, subjektyvumo ir nemokšiškumo, kurio, deja, sporto pasaulyje vis dar yra daug. Pažanga sporte išblėsta, kai žmogus remiasi tik jausmais, mitais arba tradicijomis, bet nesiremia objektyvia, mokslu grįsta informacija, nesidomi ir neskaito.

Krepšinio žvaigždės – lyg tinkluose pagaunamos auksinės žuvelės

– Krepšinio užkulisiuose kalbama, jog krepšinis išgyvena krizę, negimsta naujų žvaigždžių. Kaip vertinate šią situaciją? Ko pristinga šiandieniniam jaunimui? Ar tokie krepšininkai kaip Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis –tik retos išimtys? Ar geras krepšininkas – talentas ar geras amatininkas?

Kiekvienos šalies bei kiekvienos sporto šakos evoliucija vystosi banguotai. Pakilimai būna ilgesni, o nuopoliai būna trumpesni pas tuos, kurie geba tai suprasti, analizuoti, atsinaujinti ir sistemingai kurti. Noriu pabrėžti žodžius „analizuoti“ ir „tyrinėti“, nes šia kompetenciją turi tik stiprų mąstymą turintys žmonės. Puiku, jei tuo pasižymi organizacijų vadovai, treneriai, sporto bendruomenė.

Žvaigždėmis nėra gimstama. Jomis tampa žmonės, turintys savo mėgstamai veiklai būdingų talentų. Didžioji dalis talentų yra paveldimi, kita dalis yra formuojama aplinkos, kuri tai puoselėja. Stebiu daugybę žaidėjų, kurių tėvus teko pačiam treniruoti arba su jais varžytis turnyruose: labai aiškiai matomi iš tėvų perimti fiziniai bruožai, charakterio savybės, mąstymo stiprybės. Netgi savo užrašuose matau, kad fizinio parengtumo testų rezultatai ir tėvų, ir jų vaikų krepšininkų yra labai panašūs.

Lietuvoje mes turime per daug metų nusistovėjusią gerą jaunųjų krepšininkų ugdymo sistemą, kurios pagrindas yra išprusę, konkuruojantys krepšinio treneriai ir vaikai, kurių, lyginant su kitomis sporto šakomis, sportuoti į krepšinį ateina daugiausiai. Didžiąją dalimi tai lemia ir krepšinio populiarumas, kuris, kaip atsinaujinantis energijos šaltinis, save ne tik pamaitina didžiausiu kiekiu sportuojančių žmonių, bet ir padeda atrasti tikruosius talentus – jie kaip auksinės žuvelės kartais suspurda tankiuose žvejybos tinkluose.

Deja, pastaraisiais metais tuo pakilimu, stebėdami jaunimo, moterų ir vyrų krepšinio rinktinių pasiekimus, džiaugtis negalime, o ir tinkamų krepšinio salių didžiausiuose miestuose vaikams turime labai mažai. Tačiau matau naujos Lietuvos krepšinio federacijos energingus siekius, kad rezultatai imtų gerėti – pradedant nuo vaikų krepšinio ir baigiant nacionalinėmis  moterų ir vyrų rinktinėmis.

– Pastaraisiais metais daug kritikos sulaukia fizinio ugdymo studentai, absolventai, jog jų yra parengiama per daug, maža dalis pasirenka dirbti mokykloje. Daug bendraujate su absolventais – kokie studentai pasiryžta dirbti mokyklose? Koks turi būti ateities fizinio ir sveikatos ugdymo mokytojas, kaip sulaužyti vyraujančius stereotipus?

Mokyklose į fizinį ugdymą vis dar žiūrima kaip į B ar C lygio dalykus, neva savo svarba jie neprilygsta matematikai, fizikai ar lietuvių kalbai. Patys esame kalti, kad nesugebame įrodyti, jog tik fiziškai sveikas ir darbingas žmogus gebės mėgautis ir kitais gyvenimo malonumais. O tam geriausiai tinka fizinis ugdymas, aktyvios veiklos, sportas.

Dėl to kalta ir situacija mokyklose, kur ankštoje sporto salėje turi susispausti kelios klasės, o vaikai judėjimui neretai turi vos po 3-4 kvadratinius metrus. Ką jau kalbėti apie mokyklos baseiną, šokių, aerobikos salę, laipiojimo sienelę, skvošo ar padelio aikštelę. Šie išvardyti mokymo bazės objektai kardinaliai keistų vaikų pasyvumą į norą pabandyti ir išmokti, o žaismingumas ir patrauklumas pakeistų esamą skepticizmą.

Noriu, kad bent mano anūkai sulauktų to, kad mokykloje būtų penkios fizinio ugdymo pamokos per savaitę, kad mokykla turėtų tam reikalingą infrastruktūrą, pagal turimą bazę ir ten dirbančius mokytojus, o tėvai sakytų: renkuosi būtent šią mokyklą, nes čia yra geriausia vieta vaikų fiziniam ugdymui. Tą prieš 10 metų pamačiau Japonijos sostinėje Tokijuje ir nuo to laiko vis galvoju, kodėl negalime tokio tikslo kelti sau?

Didžiausia XXI amžiaus gyvenimo bėda tampa tingėjimo ekonomika, kuri skatina neiti iš namų, pirkti tai kas vadinama išmanu ir automatizuota, valdyti daiktus per nuotolį, užsakinėti maistą programėlės paspaudimu, pamirštant mankštinimosi, kaip sveikatos ir tuo pačiu išgyvenimo įgūdį. Todėl vienų žmonių baimė fiziškai degraduoti, kitų noras būti stipriais ir gerai atrodyti, fizinio ugdymo specialistų poreikį darbo rinkoje išlaiko gana stabilų.

Aukščiausia viršukalnė vis dar laukia!

 

– Pats laisvalaikiu užsiimate praktikuojate bene 7 sporto šakas. Kaip atrandate tiek laiko sportui?

Laisvalaikiu sportuoju skirtingas sporto šakas, nes tai man leidžia patirti žaismą ir mėgautis gyvenimo teikiamais malonumais. Mano mylimos sporto šakos turi sezoniškumą. Jei pradėčiau nuo vasaros, pats svarbiausias sportas man yra plaukimas. Plaukiu atvirame telkinyje, plaukiu be sustojimo apie 1 km, išmaniuoju laikrodžiu užrašau nuplauktą atstumą, analizuoju duomenis ir save vertinu. Visus metus aktyviai žaidžiu tenisą, kur turiu įvairaus lygio žaidimo partnerius, kylu, krentu, mokausi įvairių veiksmų ir siekiu savo tikslo. Ruduo man yra kalnų dviračių sezonas, kada bekelės tampa dviračių trasomis, o numinti kilometrai asociajuojasi su stačiomis kalvomis ir greitais nusileidimais. Žiema yra kalnų slidinėjimo metas ir vykimas į kalnus ar tiesiog slidinėjimas Lietuvos miškuose bei kloniuose. Mėgstu važinėti riedučiais, žaisti krepšinį. Laikau save sporto daugiakovininku, entuziastu ir mėgėju, tačiau aktyviai siekiu išmokti, treniruojuosi, domiuosi, skaitau, perku inventorių, stebiu varžybas, bendrauju su profesionalais treneriais ir sportininkais. Svajoju dar kada nors užkopti į labai aukštą viršukalnę, leistis ledynu slidėmis, jam pasibaigus plaukti kalnų upe ir paskutinį etapą įveikti pėsčiomis arba dviračiu.

 

 

Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams – intensyvios studijos VDU

Kiekvieną vasarą Vytauto Didžiojo universitete yra organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos, į kurias kviečiami užsienio lietuvių mokytojai, dirbantys lituanistinio švietimo įstaigose (lituanistinėse mokyklose) užsienyje su ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikais ir (ar) suaugusiais. Lituanistinės studijos vyksta hibridiniu būdu: virtualiai ir kontaktiniu būdu Vilniuje.

Lituanistinės studijos yra puiki galimybė susipažinti su aukščiausio lygio pedagogų rengimu, siūlomu Vytauto Didžiojo universitete. Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos ekspertai jau keletą metų iš eilės skiria aukščiausius įvertinimus VDU vykdomoms pedagogikos studijoms. Harvardo universiteto laisvųjų menų studijų sistemą Lietuvoje pritaikęs VDU išskirtinį dėmesį skiria tarpdiscipliniškumo principui, kuris akcentuojamas ir įvairias mokslo sritis derinančiose studijų programose.

 

 

 

 

Biatlonininkas T. Kaukėnas: „Svajonė – atvežti medalį Lietuvai“

„Gal mano tokia misija – populiarinti žiemos sportą. Galbūt net atvežti medalį Lietuvai. Čia svajonė, bet juk svajonės pildosi“, – sako, biatlonininkas, VDU Švietimo akademijos tyrėjas Tomas Kaukėnas, vasario 4-20 dienomis dalyvausiantis Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse.

Olimpinės žaidynės – didžiausias renginys pasaulyje, kuris jungia, įkvepia ir žavi milijonus pasaulio gyventojų. Vasario 4-20 dienomis vyksiančiame didžiausiame žiemos sporto renginyje dalyvaus 2900 geriausių sportininkų iš viso pasaulio, tarp kurių ir biatlonininkas, VDU Švietimo akademijos tyrėjas T. Kaukėnas.

T. Kaukėnas – Sočio ir Pjongčango olimpinių žaidynių dalyvis, Pasaulio kariškių žaidynių vicečempionas, VDU Švietimo akademijos vykdomo mokslinio projekto „Judėjimas ir metakognicija“ tyrėjas.

Prieš išvykdamas į savo trečiąsias olimpines žaidynes biatlonininkas pasidalino savo mintimis apie olimpines svajones, sportą ir mokslą.

Per savo ilgalaikę sporto karjerą esate sukaupęs unikalios patirties. Ką jums reiškia būti sportininku?

Dabar tai jau yra gyvenimo būdas. Du trečdalius savo gyvenimo atidaviau sportui. O į sportą mane atvedė pirmasis treneris, pasiūlęs lankyti biatlono treniruotes. Aišku, tada mane sužavėjo žodis „šaudymas“, kurį vienintelį ir tegirdėjau iš to, ką treneris pasakojo apie biatloną. Tai mane sužavėjo ir atvedė į šį sportą. Pradžia buvo daugiau kaip pramoga, pabuvimas su draugais, geras laikas, vėliau prisidėjo toks motyvas, kaip aplankyti kuo daugiau šalių. Tai tapo galimyba keliauti, pamatyti pasaulį. Tik vėliau, kai patekau į olimpines žaidynes, atsirado noras rodyti kuo geresnius rezultatus, padaryti kažką gero Lietuvai.

Su kokiomis mintimis keliaujate į savo trečiąsias olimpines žaidynes?

Pirmą kartą vykau į olimpines žaidynes 2014 metais neturėdamas kažkokių didelių lūkesčių, tiesiog norėjau gerai sustartuoti. Jaučiausi atsipalaidavęs, mažiau spaudė atsakomybė. Ir man tai pakankamai gerai pavyko. Nejaučiau įtampos, todėl buvau geroje formoje. 2018 m. olimpinėse žaidynėse taip pat pavyko būti laisvam, atsipalaidavusiam – tiesiog žinojau ir dariau tai, ką dariau daugybę metų. Ir man pavyko. Prieš šias olimpines žaidynes, kol kas nežinau, esu neramioje būsenoje. Nors forma ne visai yra tokia, kokios norėtųsi, bet, manau, olimpinėse žaidynėse turėčiau išsilyginti ir viskas bus gerai.

Ką jums reiškia atstovauti Lietuvai?

Atstovauti Lietuvai… Tai jausmas, kurį sunku nusakyti. Į olimpines žaidynes atrenkamas žmogus, kuris vyksta atstovauti savo šalį, parodyti ją pasauliui. Tai – geriausias žmogus, kurį turi šalis. Man asmeniškai būti olimpinėse žaidynėse – tai tarsi misija būti pavyzdžiu, rodyti savo tėvynę, rodyti savo šalį, kad ji yra stipri. Nesvarbu, kad ji yra maža, tačiau daug galinti. Tas jausmas yra viduje, bet net nežinau, kaip jį išreikšti žodžiais.

Jūsų sporto karjera trunka jau kiek daugiau nei dvidešimt metų. Kas jus labiausiai įkvepia sportuoti?

Dažniausiai mane inspiruoja ir įkvepia naujos idėjos. Tai mane labiausiai motyvuoja ir suteikia energijos. Žinoma, svarbus žmonių palaikymas, kartais keli žodžiai, tikėjimas manimi, ypač kai rezultatai būna ne patys geriausi, reiškia labai daug. Žmonių palaikymas, nuoširdus tikėjimas skatina nenuleisti rankų ir vis bandyti. Be palaikymo būtų labai sunku.

Kokias savybes jums padėjo išsiugdyti sportas?

Aš labai mėgstu tikslumą. Manau tai ir atėjo iš sporto. Biatlonas reikalauja taiklumo. Norėdamas pataikyti, turi tiksliai atlikti parengiamuosius judesius. Bet tikslumas atsirado visame kame, ne tik šaudyme, bet tiesiog mano gyvenime. Norisi padaryti viską gerai, tvarkingai, išvengti kažkokių klaidų. Sportas taip pat išmokė mane planuoti, nuo gero planavimo labai daug kas priklauso. Manau, planavimo įgūdžiai ir po sporto karjeros persikels į mano gyvenimą. Taip pat ir punktualumas – juk į startą negali pavėluoti.

Nepaisant savo užimtumo ir atsidavimo sportui, nusprendėte įsitraukti į tiriamąją veiklą. Kaip gimė ši mintis?

Apie sporto mokslą girdėdavau jau nuo pat savo pirmų treniravimosi dienų. Pirmasis treneris vis sakydavo: „knygose rašoma, patariama, kaip sportininkams maitintis, treniruotis, ilsėtis ir kt.“. Girdėdavome ir suprasdavome, kad tai ne trenerio sugalvota, o yra ištirta ir išbandyta realiai, kad tai yra veiksminga. Dėl to, jog nusprendžiau išbandyti save tyrėjo veikloje, reikia dėkoti mano treneriui Stanislavui Sabaliauskui, kuris mane lydi jau gal 15 metų. Jis buvo vienas mano trenerių, universitete – darbų vadovas. Ir netgi pabaigus studijas jis mane vis šviesdavo – pasidalindavo įdomia informacija ir naujausiais moksliniais straipsniais. Rengdamas projektą, jis pasidalindavo savo mintimis, mes diskutuodavome, keisdavomės įžvalgomis, o vėliau jis man pasiūlė tapti projekto tyrėju. Pasirodė tikrai įdomu ir sutikau.

Ką jums reiškia būti tyrėju?

Kol kas dar esu besimokantysis tyrėjas, nes šiuo metu sportas ir šeima yra man pirmoje vietoje, o tada – tyrimai. Bet žinau, kad profesionalaus sportininko karjera nesitęs amžinai, ją baigęs turėsiu apsispręsti, ką toliau noriu veikti gyvenime. Esu baigęs sporto edukologijos magistro studijas, tad galėčiau likti sporte ir dirbti treneriu, arba – eiti tyrėjo keliu. Baigęs karjerą ir jau turėdamas tyrėjo patirties, galėčiau tęsti šias veiklas. Be to, tiriamoji veikla suteikia galimybę tobulėti. Tai man labai svarbu. Baigęs studijas, treniruočių rutinoje sunkiai surasdavau laiko savo pomėgiams ir skaitymui. Projekto dėka negaliu atsipalaiduoti – turiu gilintis į mokslą ir tobulėti. Pavasarį teko skaityti pranešimą ir dalintis patirtimi su daug vyresniais ir patyrusiais treneriais, kas tapo gana rimtu iššūkiu. Tokio streso, kaip vykusio seminaro metu, nebuvau patyręs per visą savo sportinę karjerą. Tačiau pavyko save sukontroliuoti, kuo labai džiaugiuosi. Tas savęs kontroliavimo mechanizmas labai panašus ir sporte.

Mane asmeniškai naujos idėjos varo į priekį. Būtent mokslas suteikia naujų idėjų ir įžvalgų. Skaitydamas straipsnius, matai, kad kažkas gauna gerą efektą. Tai skatina kitaip pažvelgti į, atrodytų, įprastus dalykus ir rutininę praktiką. Vis pagalvoji, gal ir man reikia pabandyti, adaptuoji sau kažkokią idėją ir bandai eiti į priekį su ta idėja, bandai ją įgyvendinti. Dažniausiai tų žinių ir pasisemiu iš sporto mokslo. Aš pasitikiu sporto mokslu – juk tai yra tirta ir objektyvu. Sporto mokslas susistemina žinias, kurios padeda sutelkti dėmesį į rūpimą klausimą, išvengti bereikalingo blaškymosi ir padeda nepasimesti žinių įvairovėje. Jeigu nori naudos iš sporto mokslo, tai tikrai ją ir gausi, tik reikia mokėti tai pasiimti.

Kokios mintys kyla galvojant apie Lietuvos sporto mokslą?

Manau, tarp treniravimo praktikos ir sporto mokslo nėra glaudaus ryšio. Mokslas yra vienoje pusėje, o sportas – kitoje. Tos sinergijos, bent jau aš, kol kas nejaučiu. Sportininkas sportuoja, stovyklauja ir susitinka su mokslininkais ar profesoriais epizodiškai tik laboratorijoje. O juk sporto tyrėjo paskirtis ne tik teikti rekomendacijas, bet ir tirti treniruočių procesą ir sportininkus lauko sąlygomis, bandyti perprasti šiuolaikinio sporto tendencijas ir kontekstus, kurie nuolatos kinta. Be to, tai yra itin svarbu, kuomet dirbama su aukšto meistriškumo sportininkais – jų rengimo negali valdyti modelinėmis charakteristikomis. Norėtųsi, kad tarp mokslo ir sporto praktikos būtų glaudesnis ryšys. Pavyzdžiui, gal mokslininkai galėtų vykti kartu su sportininkais į stovyklas, tirti bei pagelbėti treneriams stovyklose? Juk būtent tuo ir pasižymi pažangiausių pasaulyje valstybių sportininkų rengimo sistemos.

Kas jums asmeniškai svarbiausia užsiimant moksliniais tyrimais ?

Nors ir suprantu, kad kiekvienas tyrimas turi savo ribotumų, norisi, kad tyrimas būtų kuo objektyvesnis. Pavyzdžiui, baigiamajame darbe analizavau aukštikalnių poveikį sportininkams, tačiau daugybės dalykų, tokių kaip maitinimas, miegas ir kt., kurie turi tam reikšmingos įtakos, neaprašiau. Tyrimas turi detaliai perteikti informaciją apie aplinkas, situacijas, kad skaitytojas galėtų suprasti, kokiomis aplinkybėmis yra gauti rezultatai. Taip pat svarbi ir tinkama kalba, t.y. aiškus ir nuoseklus informacijos pateikimas. Neretai treneriams ir sportininkams būna sunku suprasti mokslinę terminologiją, o tai gali atgrasinti skaitytoją.

Mane patį labiausiai domina mažai ištirtos temos, kurios turi „kabliukų“ – kas gali būti kitaip ar neįprasta. Analizuojant socialinius reiškinius svarbu kontekstualumas ir visumos suvokimas, kaip tarpusavyje gali būti susiję skirtingi veiksniai. Pridėjus ar atėmus kokį nors veiksnį, gali pasikeisti ilgą laiką suvokiamų tiesų suvokimas. Šiuo metu prisidėdamas prie projekto „Judėjimas ir metakognicija“ idėjos plėtojimo, gilinu savo tyrėjo kompetencijas, atrandu vis daugiau mokslo ir praktikos sąsajų. Tikiuosi, kad ateityje pavyks atrasti naujus, mokslui ir praktikai reikšmingus, reiškinius ir juos analizuojant formuoti naujus požiūrius į sportinio ugdymo praktiką.

Patvirtinta nauja magistrantūros studijų programa „Kalbėjimo ir kalbos terapija“

2022 m. sausio 27 d. Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) Studijų vertinimo komisijos posėdyje vienbalsiai pritarta Vytauto Didžiojo universiteto kartu su Klaipėdos universitetu parengtai jungtinei magistro lygmens tarpkryptinei studijų programai Kalbėjimo ir kalbos terapija. Studijų programa skirta dviejų studijų krypčių (edukologijos ir reabilitacijos) susietiems studijų rezultatams pasiekti. Programos apimtis 120 kreditų.

Studijų programos tikslas – parengti aukštos kompetencijos logopedus, pasirengusius individualiai bei interprofesinėse komandose įvairaus amžiaus asmenims teikti kalbėjimo, kalbos, komunikacijos ir rijimo sutrikimų prevencijos, reabilitacijos, kalbos vertinimo, ugdymo ir konsultavimo paslaugas.

Studijų programa Kalbėjimo ir kalbos terapija parengta atsižvelgus į Lietuvos kontekstą ir itin didelius aukšto lygio tarpdisciplininių kompetencijų turinčius logopedų poreikius bei išanalizavus gerąją logopedų rengimo patirtį Europoje, integruojant ugdymo ir sveikatos mokslų žinias.

Šios studijų programos įgyvendinimui pritarė įvairios institucijos, tarp jų  Nacionalinė švietimo agentūra ir Sveikatos apsaugos ministerija. Šių institucijų pritarimuose teigiama, jog tai pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio studijų programa, parengta ir ketinama įgyvendinti bendradarbiaujant su švietimo ir ugdymo, konsultavimo, sveikatos priežiūros, t. y. gydymo ir reabilitacijos įstaigomis bei interprofesines tarpdisciplinines paslaugas teikiančiomis institucijomis pagal pasirašytas bendradarbiavimo sutartis. Programos įgyvendinimas prisidės prie kvalifikuotų specialistų parengimo ir leis sėkmingai teikti logopedo pagalbą įvairaus amžiaus asmenims tiek sveikatos priežiūros institucijose, tiek švietimo ir ugdymo įstaigose, tiek tarpdisciplininėse specialistų komandose.

Programą įgyvendins Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Švietimo pagalbos, fizinio ir sveikatos ugdymo katedra kartu su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedra.

 

Diplomų teikimo šventės akimirkos

Sausio 28 d. VDU Švietimo akademijoje Kaune ir  Vilniuje vyko diplomų teikimo šventė.

Kauno diplomų teikimo akimirkos (Jono Petronio nuotraukos)

 

 

Vilniaus akimirkos. Martyno Musteikio nuotraukos.