Kviečiame edukologijos krypties magistrantus dalyvauti konkurse dėl Broniaus Kviklio vardo stipendijos

Lietuvos išeivijos Čikagoje Vydūno fondas skiria kasmetinę Broniaus Kviklio vardo stipendiją 1000 eurų edukologijos krypties magistrantui, pasižymėjusiam visuomeninėje, savanoriškoje veikloje; nagrinėjančiam aktualias švietimo problemas bei pasiekusiam aukščiausių akademinių rezultatų.

 

Reikalavimai kandidatui:

  • turi studijuoti VDU Švietimo akademijos magistrantūros studijose;
  • turi būti pasižymėjęs visuomeninėje veikloje arba savanoriauti socialinės, švietimo, kultūros, gamtos ar sveikatos apsaugos srityse veikiančiose nevyriausybinėse ar nepelno siekiančiose organizacijose Lietuvoje.

 

Reikalingi dokumentai:

  1. Prašymas dalyvauti konkurse.
  2. Gyvenimo aprašymas, kuriame būtinai turi atsispindėti kandidato nuopelnai visuomeninėje, savanoriškoje, darbinėje veikloje. Turint patvirtinančius dokumentus, pageidautina pridėti kopijas.
  3. Akademinė pažyma (pasirūpins darbuotoja).

 

Dokumentų pateikimas:

Dokumentai siunčiami el. pašto adresu svietimo.akademija@vdu.lt iki 2022 m. kovo 25 d.

 

VDU Švietimo akademija ir Lietuvos švietimo asociacija pasirengę padėti Ukrainos mokytojams

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija reiškia palaikymą bei solidarumą agresiją patiriančiai Ukrainos tautai bei kitoms Rytų partnerystėms šalims, nukentėjusioms nuo savos valdžios represijų.

Praėjusią savaitę VDU Švietimo akademijos vaikų darželį „Mažųjų akademija“ Vilniuje pradėjo lankyti dvi ukrainietės dvynukės. „Mama su trimis dukromis pabėgo į Lietuvą, tėtis liko kovoti Lucke. Vyriausioji dukra studijuoja mūsų universitete, o dvynukės puikiai integravosi darželyje. Planuojame atidaryti dar vieną darželio grupę, skirtą nuo karo bėgantiems ukrainiečių vaikams“, – sako darželio direktorė Ieva Pažusienė.

VDU Švietimo akademija palaiko glaudžius ryšius su Ukrainos universitetais, Kijevo, Černivtsų universitetų Baltistikos centrais. Daugiau nei šešiolika metų Černiachovsko pedagoginės kolegijos studentai atlieka pedagogines praktikas Vilniaus mokyklose. Taip pat kartu su Kijevo Taraso Ševčenkos universiteto bei Ochanomizu universiteto Baltistikos centrų studentais, mokslininkais, pedagogais klausosi lietuvių kalbos, istorijos kursų.

Reaguodama į pastarųjų savaičių įvykius, VDU siūlo įvairiapusę pagalbą Ukrainos studentams ir jų šeimoms. Universitetas, reikšdamas palaikymą Ukrainos valstybei bei žmonėms, ir reaguodamas į pastarųjų dienų įvykius, taip pat yra pasiruošęs priimti iki 400 nuo karo besitraukiančių studentų ir iki 50 dėstytojų ar tyrėjų. Prie paramos Ukrainos piliečiams įvairiais būdais prisideda ir VDU absolventai. 2020 metais VDU įkurtas paramos fondas, skirtas studentams, nukentėjusiems nuo valdžios represijų Baltarusijoje, nuo šiol rems ir studentus, kurie nukentėjo dėl karinių veiksmų Ukrainoje.

Tvirtai tikima, jog šiuo laiku svarbu būti su Ukrainos žmonėmis, nukentėjusiais nuo savo valdžios represijų, jiems padėti, tiesti palaikymo bei partnerystės tiltus.

Šią iniciatyvą palaiko Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga, Lietuvos progimnazijų asociacija, Socialinių pedagogų asociacija, Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacija, Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija.

Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje atidaryta ugdymo krypties klasė, kur bus rengiami būsimi pedagogai

Kauno Maironio universitetinė gimnazija, bendradarbiaudama su Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriumi, Kauno švietimo inovacijų centru ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. atidaro naują ugdymo krypties klasę, kurioje bus rengiami būsimieji pedagogai.

Ugdymo krypties klasėje, be bendrųjų ugdymo dalykų, siūloma:

  • pedagogikos, psichologijos pamokos Vytauto Didžiojo universiteto patalpose

(pamokas veda gimnazijos mokytojai ir universiteto dėstytojai);

  • nemokamos mokytojų ir universiteto dėstytojų dalykų konsultacijos;
  • mokymai, seminarai Kauno švietimo inovacijų centre (užsiėmimams vadovaus žinomi įvairių sričių specialistai);
  • pedagoginė praktika, stažuotė darželiuose, įvairaus profilio mokyklose (vyksta kasmet, kiekvieną pusmetį);
  • išvykos, pažintinės ekskursijos į kitas Lietuvos, kaimyninių šalių bendrojo ugdymo mokyklas;
  • konsultacijos, diskusijos savęs pažinimo, asmeninio augimo, pedagoginės veiklos temomis;
  • dalyvavimas renginiuose švietimo tematika, projektinėje veikloje;
  • susipažinimas su švietimo lyderiais, ugdymo krypties ekspertais bei universiteto studentais;
  • galimybė „pasimatuoti“ pedagogo profesiją tampant jaunaisiais mokytojais.

Į  gimnazijos (9) ugdymo krypties klasę kviečiami mokytis visi pageidaujantys mokiniai, norintys atrasti savo poreikius atitinkančią veiklą, įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų pedagogo profesijai, pasitikrinti pašaukimą bei pasirengti būsimoms studijoms.

Tikimasi, kad būsimųjų pedagogų rengimas dar mokyklos suole atlieps visuomenės poreikius sprendžiant mokytojų trūkumo problemą.

Daugiau informacijos apie priėmimą. 

Edukologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas

2022 m. kovo 5 d. skelbiamas konkursas edukologijos mokslo krypties (007 S) disertacijų tematikoms šiose mokslinių tyrimų kryptyse:

  • Suaugusių mokymasis.
  • Švietimo vadyba ir politika.
  • Profesinis rengimas.
  • Technologijomis grįstas mokymas (-is).
  • Socialinė pedagogika.
  • Pedagogikos istorija.
  • Fizinis lavinimas, judesių mokymas, sportas.
  • Pedagogika ir didaktika.
  • Švietimo kultūra.
  • Mokytojų rengimas.
  • Švietimo kokybė.
  • Karjeros projektavimas.
  • Šeimotyra

Disertacijų tematikos gali būti formuluojamos plačiau ir iš vienos tematikos gali būti rengiamos kelios disertacijos.
Disertacijų tematikas gali siūlyti mokslininkai arba mokslinių tyrimų grupės.

Disertacijų tematikų konkursui pateikiamas Disertacijos tematikos pristatymas.

Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo kovo 5 d. iki balandžio 30 d. (  Vilniaus universitete disertacijų tematikų ir vadovų konkursas vyksta atskira, ankstesne, VU patvirtinta tvarka, patvirtinta Edukologijos Jungtinio komitete 2022 03 04 posėdyje, nutarimu Nr. 2.)

Doktorantų vadovų konkursas

2022 m. Kovo 5 d. skelbiamas doktorantų vadovų konkursas. Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo kovo 5 d. iki balandžio 30 d.

Kandidatas į doktoranto vadovus turi atitikti ne žemesnius nei vyriausiojo mokslo darbuotojo reikalavimus ( Valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų pareigybių minimalių kvalifikacinių reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos mokslo tarybos pirmininko 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-340, 5.1 punkto reikalavimai) bei dalyvauti doktorantūros procese, tarptautinėje mokslinėje-ekspertinėje veikloje.

Mokslininkas vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams (įskaitant ir esančius akademinėse atostogose).

Doktorantų vadovų konkursui pateikiami šie dokumentai:
–   CV Europass forma
–   Mokslinių publikacijų ir kitos veiklos sąrašas
–   Prašymas dalyvauti konkurse

Dokumentai disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursui priimami:

 

Vytauto Didžiojo universitetas Universiteto g. 8A-203, Akademija, Kauno raj.Kontaktinis asmuo – Rasa Andrišiūnaitė, tel. (8 37) 209 815, vidinis: 4308, +37061921615

el. paštas rasa.andrisiunaite@vdu.lt.

Dokumentų priėmimo laikas: 9.00–16.00.

 
Klaipėdos universitetas

 

 

 Herkaus Manto g. 84 – 301, Klaipėda.

Kontaktinis asmuo – Vita Jušienė, tel. (8 46) 39 89 32,

el. paštas vita.jusiene@ku.lt

Dokumentų priėmimo laikas: 9.00–15.00 val.
 

Mykolo Romerio universitetas

  

Didlaukio g. 55 (MRU LAB), 404 kab., Vilnius.

Kontaktinis asmuo – Loreta Paukštytė,

Tel. (8 5) 271 4542, el. paštas paukstyte@mruni.eu,

Dokumentų priėmimo laikas: 9.00–16.00 val.

 
Vilniaus universitetas Universiteto g. 9 – 108 kab., Vilnius.

Kontaktinis asmuo – Jūratė Rapalavičiūtė. Tel. 85 266 7616,

el. paštas: jurate.rapalaviciute@fsf.vu.lt.

Dokumentų priėmimo laikas: 8.00–16.00 val.

Komiteto sprendimas dėl laimėjusių disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų bus priimtas iki gegužės 15 d.

 

Disertacijos tematikos pristatymas.

Disertacijos tematikos pristatymas (word). 

 

 

 

 

 

 

 

VDU Švietimo akademija kviečia tapti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogu vienai dienai!

Kovo-balandžio mėnesiais VDU Švietimo akademija kviečia 11-12 klasių moksleivius tapti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogu vienai dienai. Moksleiviai susipažins su inovatyviais vaikų darželiais, mokyklomis, jų vadovais ir pedagogų bendruomene, galimybe „pasimatuoti“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio pedagogo profesiją, stebėti darželyje vykstantį gyvenimą, išgirs atsakymus  į visus klausimus apie ikimokyklinės ir priešmokyklinės ugdymo pedagogikos bakalauro studijų programą VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje.

VDU Švietimo akademijos dėstytojai, edukologai – ne tik mokslininkai, tyrėjai, bet ir vadovauja vaikų darželiams, mokykloms. Tad moksleiviams unikali galimybė iš arčiau susipažinti su dėstytojais, pedagogų bendruomene, vaikais.

Pildykite anketą. 

 

 

Vaikus, norinčius mokytis „Gifted“ programoje, kviečiame registruotis!

Vaikus, norinčius mokytis „Gifted“ programoje, kviečiame registruotis į testavimą, kuris vyks nuo balandžio mėn. 25 dienos.  Testuotis bus kviečiami tik elektroniniu būdu užsiregistruoti vaikai. Informacija dėl registracijos teikiama el. paštu gifted@vdu.lt.

REGISTRACIJA

Tai tarptautinė Lietuvos-Izraelio programa, kurioje ugdosi 5-18 metų vaikai. Programa yra vykdoma pagal Izraelio valstybės gabių vaikų ugdymo modelį VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje. Specialiai parengti mokytojai ir dėstytojai paruošė programas gabių vaikų gebėjimų intelektualiam ir emociniam ugdymui. Izraelio praktika rodo, kad labai svarbu laiku identifikuoti ir tinkamais metodais ugdyti gabius vaikus.

Testavimas vykdomas pagal Izraelio partnerių metodiką suderintu iš anksto grafiku Testavimus vykdo kvalifikuoti universiteto psichologai ir programos partneriai, kurie analizuoja ir apibendrina kiekvieno vaiko rezultatus bei nustato jo IQ.

Ateidami į testavimą vaikai / tėvai su savimi turi turėti:

– vienų metų pasiekimų vertinimo išrašą iš mokyklos, kurioje mokosi;
– mokyklos rekomendaciją (privalumas);
– pavedimo už testavimą kopiją;
– tėvų pasirašytą sutikimą, kurį atsiųsime el. paštu (tuo atveju, jei vyresnių klasių moksleiviai ateina
vieni).

Atkreipiame dėmesį, kad surinkti duomenys naudojami siekiant atrinkti mokinius į programą. Mokiniams, patekusiems į programą, el. paštu siunčiami dalyvavimo programoje sertifikatai. Testo rezultatai nekomentuojami nei žodžiu, nei raštu.

Testavimas – mokamas. Kaina – 50 Eur.

 

Izraelio gabių vaikų ugdymo guru ves mokymus Lietuvoje

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija ir Tarptautinė Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“ vasario 28 – kovo 2 d. Kaune, V. Putvinskio g. 23, rengia mokymus „Gabių mokinių ugdymo tendencijos“.

Mokymus ves Izraelio Haifos universiteto Švietimo fakulteto dekanė, matematikos ir gabių vaikų ugdymo profesorė dr. Roza Leikin ir Haifos universiteto Specialiojo ugdymo ir Mokymosi sutrikimų katedrų profesorius dr. Mark Leikin.

Pasak profesorės dr. R. Leikin, matematinis ugdymas labai svarbus Izraelio švietimo sistemoje. Mokiniai matematikos mokosi 3 lygiais, apie 15 proc. mokinių kiekvienais metais mokyklinę matematiką baigia aukščiausiu lygiu, kuris, profesorės nuomone, Lietuvoje gali būti prilyginamas matematikos mokymui specializuotose matematinėse klasėse.

Profesorė pastebi, kad XXI a. būdingas eksponentinis naujovių augimas visose gyvenimo srityse, susijusiose su technologijų ir mokslo pažanga. Todėl matematikos mokymas greta svarbiausių XXI a. įgūdžių – dėmesio koncentravimo ir valdymo, emocinio ir skaitmeninio raštingumo, kūrybingumo, kitų kultūrų ir subkultūrų pažinimo ir supratimo – lavinimo yra vienas iš pagrindinių ugdymo tikslų visame pasaulyje. „Įvairių gebėjimų ir amžiaus mokinių matematinio kūrybiškumo ir lankstumo ugdymo svarbą pripažįsta daugelis mokslinių tyrimų ir tarptautinių švietimo organizacijų“, – pabrėžia prof. R. Leikin.

Gabių vaikų ugdymo srityje dirbanti Izraelio profesorė sako, kad jei gabiems mokiniams nesuteikiame jų gabumus atitinkančių užduočių, mokytis jiems tampa nuobodu ir jie nesuvokia savo intelektinio potencialo. „Nacionaliniu lygmeniu kyla talentų praradimo pavojus, dėl kurio neabejotinai nukenčia kiekvienos šalies socialinė, ekonominė ir politinė raida,“ – perspėja prof. R. Leikin.

Vasario 28 – kovo 2 d. vyksiančių mokymų temos – „Gabumas ir aukštas intelektinis potencialas: modeliai, apibrėžimai ir paradigmos“, „Kūrybiškumas kaip vienas iš pagrindinių gabumo savybių ir pagrindinių XXI amžiaus įgūdžių“, „Dvigubas išskirtinumas (2E mokiniai) – kas jie? Ar gali būti gabūs mokiniai iš specialiųjų poreikių grupių?“

Tarptautinė Lietuvos-Izraelio gabių vaikų ugdymo programa „Gifted“ skirta intelektualiam ir emociniam talentingų vaikų ugdymui. Ji vykdoma pagal tarptautiniu mastu pripažintą Izraelio gabių vaikų švietimo modelį, kurį sudaro specialios ugdymo programos 3-18 metų vaikams ir profesionali  testavimo metodika. Programą globoja Vytauto Didžiojo universitetas, praėjusiais mokslo metais ji veikė Kaune, šiemet per 100 gabių vaikų ugdomi ir Vilniuje.

Programoje dirbantys mokytojai pastebi, kad gabūs vaikai Lietuvoje yra švietimo sistemos užribyje. Sukurta sistema, kaip pagelbėti mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, tačiau gabių vaikų mūsų mokyklose tarsi nėra, jų papildomas ugdymas dažniausiai paliekamas tėvų rūpesčiui. Tuo tarpu Izraelyje jau daug metų veikia įvairių amžiaus tarpsnių vaikų gabumų testavimo sistema, kuri padeda gabiuosius atpažinti ir nukreipti į artimiausią gabių vaikų ugdymo centrą, kurių tinklas veikia visoje šalyje.

Parengiamieji lietuvių kalbos ir matematikos kursai abiturientams, ketinantiems rinktis studijas VDU Švietimo akademijoje

Kovo–balandžio mėnesį VDU Švietimo akademija organizuoja parengiamuosius kursus, skirtus abiturientams pasiruošti artėjantiems abitūros egzaminams. Nemokamuose lietuvių kalbos, matematikos parengiamuose kursuose gali dalyvauti tie abiturientai, kurie ketina rinktis ugdymo krypties studijų programą VDU Švietimo akademijoje Kaune ar Vilniuje.

Kursai vyks nuotoliniu būdu, kiekvieną savaitę abiturientų lauks vis kitos temos, geriausi VDU dėstytojai, savo srities specialistai padės pasiruošti artėjantiems brandos egzaminams, atsakys į visus rūpimus klausimus.
Kviečiame pasiruošti valstybiniam egzaminui, jį išlaikyti aukštu balu ir siekti savo tikslo – rinktis studijas VDU Švietimo akademijoje ir tapti mokytoju!

Konsultacijų tinklelis:

Vietų skaičius ribotas, todėl registracija būtina. Užsiregistravę asmenys apie prisijungimą prie nuotolinių konsultacijų bus informuoti elektroniniu paštu, kurį nurodys registracijos anketoje.

Anketa. 

Daugiau informacijos dėl parengiamųjų kursų galite teirautis: svietimo.akademija@vdu.lt bei telefono numeriu: (85)2736967

Rūtenis Paulauskas: „Didžiausia šiuolaikinio gyvenimo bėda yra tingėjimo ekonomika“

Vienas žymiausių Lietuvos krepšinio specialistų, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos profesorius ir dėstytojas Rūtenis Paulauskas neabejotinai yra įkvepiantis pavyzdys ne tik savo buvusiems auklėtiniams krepšinio aikštelėje, bet ir studentams universiteto auditorijoje bei jaunuoliams mokyklose. Šiandien, kai dauguma mūsų maistą galime užsisakyti net neišėję iš namų, per programėlę, daiktus valdyti per nuotolį, judėti automobiliu ir pirkti bei naudoti tai, kas automatizuota ir išmanu, jis siūlo nepamiršti paties svarbiausio dalyko – judėti ir mankštintis. Ir tą jis rodo savo gyvenimo pavyzdžiu: Rūtenis daugybę metų laisvalaikiu aktyviai plaukia, žaidžia krepšinį ir tenisą, slidinėja, važinėja riedučiais, rieda bekele kalnų dviračiais bei svajoja kopti į aukščiausias viršukalnes.

„Mokyklose į fizinį ugdymą vis dar žiūrima kaip į B ar C lygio dalykus, neva savo svarba jie neprilygsta matematikai, fizikai ar lietuvių kalbai. Noriu, kad bent mano anūkai sulauktų to, kad mokykloje būtų penkios fizinio ugdymo pamokos per savaitę“, – kalbėdamas apie tai, ko labiausiai pasigenda šiuolaikinėje mokykloje, pabrėžia R. Paulauskas.

Įkvėpė didieji sporto autoritetai

– Kodėl jūs pats pasirinkote fizinio lavinimo specialybę?

Man didelę įtaką darė artima aplinka ir sporto autoritetai. Mokantis mokykloje, krepšinis buvo kūno kultūros sinonimas, o Kauno „Žalgiris“ – didžiausias sporto idealas, kuriame tilpo ir patriotiškumas, ir noras išmokti žaisti, ir netgi noras sportiškai atrodyti. Mano vaikystės ir paauglystės metais Lietuvoje turėjome ir kitas puikias įvairių sporto šakų komandas: futbole pirmame plane figūravo „Žalgiris“, rankinyje – Kauno „Granitas“ ir Vilniaus „Eglė“, moterų krepšinyje – Vilniaus „Kibirkštis“, tinklinyje – „Kuro aparatūra“. Tai buvo didžiausias elitas, o šių komandų žaidėjai – tikros žvaigždės. Be to, Lietuva galėjo didžiuotis pasaulio, Olimpiniais čempionais ir prizininkais individualiose sporto šakose, o aš turėjau priklausomybę tik grįžus iš mokyklos pulti skaityti visą lietuvišką ir rusišką spaudą, kad sužinočiau, kaip jiems sekasi. Tai formavo aiškų tikslą – būti panašiam į juos, daugiau sužinoti, pamatyti, išgirsti ir sekti jų pėdomis.

Likus dviem metams iki studijų pradžios universitete aiškiai žinojau, kur stosiu ir ką studijuosiu. Taip pat žinojau, kad aštuoniese konkuruosime dėl vienos studijų vietos, todėl mano korepetitoriais tapo lengvosios atletikos, plaukimo treneriai ir puiki geografijos mokytoja. Stodamas į universitetą be mažiausių kluptelėjimų išlaikiau fizinio parengtumo testus bei geografijos egzaminą aukščiausiais balais.

– Vis dėlto studijų metais atsidūrėte kryžkelėje: norėjote žaisti krepšinį, bet pasukote krepšinio trenerio karjeros link. Kas nulėmė tokį posūkį?

Įpusėjus studijoms, noras žaisti krepšinį neišblėso. Treniravausi daug ir sunkiai, tačiau pasireikšti aikštelėje didelio talento neturėjau. Tuo metu kaip tik kūrėsi Lietuvos krepšinio lyga, atsirado dar daugiau komandų ir galimybių žaisti gan aukštame lygyje. Labai norėjau ten patekti, tačiau savo galimybes vertinau objektyviai – supratau, kad kaip žaidėjas esu ribotas, todėl rezultatų teks siekti kitais būdais.

Tuo metu pradėjau domėtis treniruočių klausimais, teisėjauti varžybose. Priešpaskutiniais studijų metais sulaukiau pasiūlymo treniruoti universiteto komandą. Nors pradžioje dariau daug klaidų ir tik iš jų mokiausi, o ir teorijos trūko, bet greitai buvau pastebėtas. Po poros metų ėmiausi treniruoti pusiau profesionalią komandą, žaidusią trečioje Lietuvos krepšinio lygoje.

 

R. Dačkaus nuotrauka.

Darbo užkulisiai įdomesni nei veiksmas aikštelėje

– Treniravote ir vyrų, ir moterų krepšinio komandas. Su kuo lengviau rasti dialogą, dirbti kaip treneriui? Kokie yra krepšinio trenerio darbo užkulisiai?

Didžiąją savo, kaip krepšinio trenerio, karjeros dalį treniravau vyrus, ir tik labai trumpai – dvi stipriausias moterų komandas (pajėgiausią klubą ir nacionalinę rinktinę).

Prie fizinių krūvių vyrai ir moterys adaptuojasi panašiai, nors turi visiškai skirtingą fizinį potencialą, tačiau psichologiniu pasirengimu rungtynėms jie nesiskiria. Tiesa, prisipažinsiu, kad susikalbėti su vyrais žaidėjais man pavykdavo lengviau: sakydavau jiems tiesiai, ką galvodavau, ir sulaukdavau tokio pat tiesios reakcijos. Su moterimis buvo kiek sudėtingiau, nes jų konkuravimas slėpdavosi po moterišku žavesiu, švelnumu, gležnumu, ir tai mane kaip trenerį priversdavo dažniau abejoti  – kada turėjau būti reiklus ir griežtas, o kada atlaidesnis. Pašmaikštaudamas galiu pasakyti, kad per vėlai perskaičiau John Gray knygą „Vyrai kilę iš Marso, moterys – iš Veneros“, kuri būtų padėjusi suprasti mūsų tarpusavio bendravimo skirtumus.

Trenerio darbo užkulisiai yra netgi įdomesni nei veiksmas aikštelėje. Užkulisiuose esi žmogus, kuris mokydamas keičia kitus žmones, bet tuo pačiu ir tave visi vertina, neva žinodami daugiau. Po rungtynių neretai išgirsti pasakymų, kad reikėjo pakeisti vienus žaidėjus kitais, arba gintis  kiek kitaip, bet prieš rungtynes nemačiau nei vieno, kuris tiksliai prognozuotų įvykių seką ir galėtų patarti.

– Esate laimėjęs ne vieną apdovanojimą. Ar sureikšminate apdovanojimus, įvertinimus? Kuris apdovanojimas Jums yra svarbiausias?

Laimėti titulai treneriui svarbūs. Svarbus ir laimėtų bei pralaimėtų rungtynių santykis, nes tai yra įrašas mano gyvenimo aprašyme – tai leidžia kopti karjeros laiptais.

Vienas svarbiausių apdovanojimų – laimėta Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronza su Vilniaus „Sakalais“, Rusijos taurė su „Lokomotiv“ ar netgi laimėta Nacionalinė krepšinio lyga (NKL) su Vilniaus „Vadu“, kas išliks atmintyje visą gyvenimą, su jaunių rinktine laimėtas Europos čempionato sidabras, per 2,5 metų moterų ir Baltijos krepšinio lygose nepralaimėta nei vienerių rungtynių. Tai siejasi su ten patirtomis emocijomis, įdėtu darbu, o gal net ir palankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis.

Nelaikau medalių, taurių ir prizų garbingiausioje namų vietoje – jie guli garaže. Tačiau komandų, kurias treniravau, nuotraukos pakabintos sodyboje ant sienos: kai užeinu į vidų, kaskart pats visiems to meto herojams mintyse padėkoju ir netgi nusišypsau.

 

– Daug metų dirbate universitete, turite daug teorinių žinių bei praktinės patirties, koordinuojate šiais mokslo metais startavusią Sporto ir fizinio ugdymo magistrantūros studijų programą. Koks esate dėstytojas? Kodėl Jums svarbus fizinio ugdymo mokytojų rengimas?

Jeigu nori būti geras universiteto dėstytojas, privalai turėti ne tik praktinį, bet ir mokslinį įdirbį. Išleidau keletą knygų, mokslinę monografiją, publikuoju įvairius straipsnius, su mokslininkais bei treneriais galiu diskutuoti sportininkų ugdymo klausimais. Tvirčiausiai gali jaustis tada, kai gali argumentuotai atsiriboti nuo spekuliacijų, subjektyvumo ir nemokšiškumo, kurio, deja, sporto pasaulyje vis dar yra daug. Pažanga sporte išblėsta, kai žmogus remiasi tik jausmais, mitais arba tradicijomis, bet nesiremia objektyvia, mokslu grįsta informacija, nesidomi ir neskaito.

Krepšinio žvaigždės – lyg tinkluose pagaunamos auksinės žuvelės

– Krepšinio užkulisiuose kalbama, jog krepšinis išgyvena krizę, negimsta naujų žvaigždžių. Kaip vertinate šią situaciją? Ko pristinga šiandieniniam jaunimui? Ar tokie krepšininkai kaip Jonas Valančiūnas, Domantas Sabonis –tik retos išimtys? Ar geras krepšininkas – talentas ar geras amatininkas?

Kiekvienos šalies bei kiekvienos sporto šakos evoliucija vystosi banguotai. Pakilimai būna ilgesni, o nuopoliai būna trumpesni pas tuos, kurie geba tai suprasti, analizuoti, atsinaujinti ir sistemingai kurti. Noriu pabrėžti žodžius „analizuoti“ ir „tyrinėti“, nes šia kompetenciją turi tik stiprų mąstymą turintys žmonės. Puiku, jei tuo pasižymi organizacijų vadovai, treneriai, sporto bendruomenė.

Žvaigždėmis nėra gimstama. Jomis tampa žmonės, turintys savo mėgstamai veiklai būdingų talentų. Didžioji dalis talentų yra paveldimi, kita dalis yra formuojama aplinkos, kuri tai puoselėja. Stebiu daugybę žaidėjų, kurių tėvus teko pačiam treniruoti arba su jais varžytis turnyruose: labai aiškiai matomi iš tėvų perimti fiziniai bruožai, charakterio savybės, mąstymo stiprybės. Netgi savo užrašuose matau, kad fizinio parengtumo testų rezultatai ir tėvų, ir jų vaikų krepšininkų yra labai panašūs.

Lietuvoje mes turime per daug metų nusistovėjusią gerą jaunųjų krepšininkų ugdymo sistemą, kurios pagrindas yra išprusę, konkuruojantys krepšinio treneriai ir vaikai, kurių, lyginant su kitomis sporto šakomis, sportuoti į krepšinį ateina daugiausiai. Didžiąją dalimi tai lemia ir krepšinio populiarumas, kuris, kaip atsinaujinantis energijos šaltinis, save ne tik pamaitina didžiausiu kiekiu sportuojančių žmonių, bet ir padeda atrasti tikruosius talentus – jie kaip auksinės žuvelės kartais suspurda tankiuose žvejybos tinkluose.

Deja, pastaraisiais metais tuo pakilimu, stebėdami jaunimo, moterų ir vyrų krepšinio rinktinių pasiekimus, džiaugtis negalime, o ir tinkamų krepšinio salių didžiausiuose miestuose vaikams turime labai mažai. Tačiau matau naujos Lietuvos krepšinio federacijos energingus siekius, kad rezultatai imtų gerėti – pradedant nuo vaikų krepšinio ir baigiant nacionalinėmis  moterų ir vyrų rinktinėmis.

– Pastaraisiais metais daug kritikos sulaukia fizinio ugdymo studentai, absolventai, jog jų yra parengiama per daug, maža dalis pasirenka dirbti mokykloje. Daug bendraujate su absolventais – kokie studentai pasiryžta dirbti mokyklose? Koks turi būti ateities fizinio ir sveikatos ugdymo mokytojas, kaip sulaužyti vyraujančius stereotipus?

Mokyklose į fizinį ugdymą vis dar žiūrima kaip į B ar C lygio dalykus, neva savo svarba jie neprilygsta matematikai, fizikai ar lietuvių kalbai. Patys esame kalti, kad nesugebame įrodyti, jog tik fiziškai sveikas ir darbingas žmogus gebės mėgautis ir kitais gyvenimo malonumais. O tam geriausiai tinka fizinis ugdymas, aktyvios veiklos, sportas.

Dėl to kalta ir situacija mokyklose, kur ankštoje sporto salėje turi susispausti kelios klasės, o vaikai judėjimui neretai turi vos po 3-4 kvadratinius metrus. Ką jau kalbėti apie mokyklos baseiną, šokių, aerobikos salę, laipiojimo sienelę, skvošo ar padelio aikštelę. Šie išvardyti mokymo bazės objektai kardinaliai keistų vaikų pasyvumą į norą pabandyti ir išmokti, o žaismingumas ir patrauklumas pakeistų esamą skepticizmą.

Noriu, kad bent mano anūkai sulauktų to, kad mokykloje būtų penkios fizinio ugdymo pamokos per savaitę, kad mokykla turėtų tam reikalingą infrastruktūrą, pagal turimą bazę ir ten dirbančius mokytojus, o tėvai sakytų: renkuosi būtent šią mokyklą, nes čia yra geriausia vieta vaikų fiziniam ugdymui. Tą prieš 10 metų pamačiau Japonijos sostinėje Tokijuje ir nuo to laiko vis galvoju, kodėl negalime tokio tikslo kelti sau?

Didžiausia XXI amžiaus gyvenimo bėda tampa tingėjimo ekonomika, kuri skatina neiti iš namų, pirkti tai kas vadinama išmanu ir automatizuota, valdyti daiktus per nuotolį, užsakinėti maistą programėlės paspaudimu, pamirštant mankštinimosi, kaip sveikatos ir tuo pačiu išgyvenimo įgūdį. Todėl vienų žmonių baimė fiziškai degraduoti, kitų noras būti stipriais ir gerai atrodyti, fizinio ugdymo specialistų poreikį darbo rinkoje išlaiko gana stabilų.

Aukščiausia viršukalnė vis dar laukia!

 

– Pats laisvalaikiu užsiimate praktikuojate bene 7 sporto šakas. Kaip atrandate tiek laiko sportui?

Laisvalaikiu sportuoju skirtingas sporto šakas, nes tai man leidžia patirti žaismą ir mėgautis gyvenimo teikiamais malonumais. Mano mylimos sporto šakos turi sezoniškumą. Jei pradėčiau nuo vasaros, pats svarbiausias sportas man yra plaukimas. Plaukiu atvirame telkinyje, plaukiu be sustojimo apie 1 km, išmaniuoju laikrodžiu užrašau nuplauktą atstumą, analizuoju duomenis ir save vertinu. Visus metus aktyviai žaidžiu tenisą, kur turiu įvairaus lygio žaidimo partnerius, kylu, krentu, mokausi įvairių veiksmų ir siekiu savo tikslo. Ruduo man yra kalnų dviračių sezonas, kada bekelės tampa dviračių trasomis, o numinti kilometrai asociajuojasi su stačiomis kalvomis ir greitais nusileidimais. Žiema yra kalnų slidinėjimo metas ir vykimas į kalnus ar tiesiog slidinėjimas Lietuvos miškuose bei kloniuose. Mėgstu važinėti riedučiais, žaisti krepšinį. Laikau save sporto daugiakovininku, entuziastu ir mėgėju, tačiau aktyviai siekiu išmokti, treniruojuosi, domiuosi, skaitau, perku inventorių, stebiu varžybas, bendrauju su profesionalais treneriais ir sportininkais. Svajoju dar kada nors užkopti į labai aukštą viršukalnę, leistis ledynu slidėmis, jam pasibaigus plaukti kalnų upe ir paskutinį etapą įveikti pėsčiomis arba dviračiu.

 

 

Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams – intensyvios studijos VDU

Kiekvieną vasarą Vytauto Didžiojo universitete yra organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos, į kurias kviečiami užsienio lietuvių mokytojai, dirbantys lituanistinio švietimo įstaigose (lituanistinėse mokyklose) užsienyje su ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikais ir (ar) suaugusiais. Lituanistinės studijos vyksta hibridiniu būdu: virtualiai ir kontaktiniu būdu Vilniuje.

Lituanistinės studijos yra puiki galimybė susipažinti su aukščiausio lygio pedagogų rengimu, siūlomu Vytauto Didžiojo universitete. Tiek tarptautiniai, tiek Lietuvos ekspertai jau keletą metų iš eilės skiria aukščiausius įvertinimus VDU vykdomoms pedagogikos studijoms. Harvardo universiteto laisvųjų menų studijų sistemą Lietuvoje pritaikęs VDU išskirtinį dėmesį skiria tarpdiscipliniškumo principui, kuris akcentuojamas ir įvairias mokslo sritis derinančiose studijų programose.