Svarbi informacija apie studijų semestro pradžią

Įvertinus dabartinę situaciją šalyje dėl COVID-19 ir siekiant apsaugoti visą Universiteto bendruomenę, pirmąjį semestro mėnesį (vasario 1-28 dienomis) visas studijų procesas – paskaitos, laboratoriniai ir praktiniai darbai – bus vykdomas nuotoliniu būdu.

Universiteto bibliotekos ir kiti padaliniai  dirbs įprastai. Bibliotekų darbo laikas

Lankantis universiteto patalpose maloniai kviečiame visus būti sąmoningais bei laikytis rekomendacijų, kurios padėtų likti sveikais ir sumažintų riziką užsikrėsti koronaviruso infekcija: laikytis saugaus fizinio atstumo, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (medicinines veido kaukes, respiratorius), taip pat reguliariai plauti rankas ir, jei jums privaloma izoliacija, jaučiate peršalimo ar kitų užkrečiamų ligų simptomus, likti namuose.

Išlikime sveiki!

VDU Rektoriaus įsakymas dėl 2021/2022 m. m. pavasario semestro studijų organizavimo

VDU Švietimo akademija kviečia į i Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos konsultacijas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija vykdo Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos bakalauro programą Kaune.

Mokomojo dalyko pedagogikos studijų programos Šokio ir teatro pedagogikos specializacijos tikslas yra parengti aukštos kvalifikacijos šokio ir teatro pedagogus pagrindiniam ir viduriniam ugdymui, turinčius fundamentalias meninio ugdymo krypties mokslo žinias, gebančius dabar ir ateityje užtikrinti kokybišką mokinių ugdymą(si), kurti įvairias mokymosi galimybes, plėtotų ugdytinių bei savo kompetencijas, gebančius efektyviai taikyti įgytas žinias ir praktinius gebėjimus savarankiškoje edukacinėje veikloje ir tolesniame mokymesi.
Baigę Mokomojo dalyko pedagogikos studijų programą absolventai įgis ugdymo mokslų bakalauro laipsnį ir pedagogo profesinę kvalifikaciją.

„Šiuo metu pasaulyje menai integruojami į bendrojo ugdymo programas vis išradingiau ir intensyviau. Manau, kad ši tendencija atkeliauja ir į mūsų šalį. Scenos meno pedagogų poreikį galiu įvertinti savo patirtimi, kurią įgijau kaip menininkė dirbdama su Lietuvos gimnazijų moksleiviais. Supratau, kad didelį šokio ir teatro mokytojų stygių gimnazijose sumanesni vadovai stengiasi kompensuoti, kviesdami scenos meno profesionalus. Tačiau dažniausiai šie menininkai neturi deramo pedagoginio pasirengimo, o mokyklos pedagogai neturi šiuolaikinių meninės raiškos kompetencijų. Scenos menų pedagogikos vaidmuo yra iš tiesų labai svarbus socialiniame ir kultūriniame gyvenime, nes mokykloje dirbantis šokio ir teatro mokytojas ne tik skatina refleksiją, sukuria tinkamą erdvę eksperimentavimui, bet ir prisideda prie kitos šiuo metu itin aktualios ugdymo problemos sprendimo – mokyklos socioemocinio klimato gerinimo“, – sako programos koordinatorė, dėstytoja, aktorė doc. dr. Goda Piktytė.

Doc. dr. Goda Piktytė

Abiturientams bus rengiamos konsultacijos, kurių metu bus pristatyta programa, supažindinami su stojamųjų egzaminais, pažintis su universitetu.  Doc. dr. Goda Piktytė atsakys į visus klausimus, praves praktinius pratimus, kurie pravers egzaminų metu.

 

Konsultacijos vyks vasario 19 d., kovo 19 ., balandžio 9 d., balandžio 23 d., gegužės 14 d., šeštadieniais, nuo 13 val.

Konsultacijos vyks VDU teatro salėje (S. Daukanto g. 27, Kaune). 

Būtina registracija. 

 

Įgijęs scenos meno ir pedagogines kompetencijas galėsi sėkmingai debiutuoti kaip šokio ir teatro meno mokytojas.

Kokias kompetencijas įgysi?

Pasirinkęs Šokio ir teatro pedagogikos studijų programą susipažinsi su šokio ir teatro meno praktika ir tapsi šių sričių pedagogu lyderiu, gebančiu atpažinti talentą, jį atskleisti bei ugdyti. Tapsi išsilavinusiu žmogumi, kuris galės sąmoningai dalyvauti šiuolaikiniuose lokaliuose ir pasauliniuose meno bei meno edukacijos procesuose. Baigęs šią programą įgysi pedagogikos, psichologijos, didaktikos, šokio, vaidybos, improvizacijos, režisūros, choreografijos, vokalo, judesio meno ir scenos kalbos pagrindus, kuriuos dėstys patyrę pedagogai ir profesionalūs scenos meistrai. Paskutiniais studijų metais kaip šokėjas arba aktorius debiutuosi profesionaliame spektaklyje.

Šiuolaikiniame scenos mene šokis ir teatras yra integruoti vienas į kitą, todėl šokio ir teatro mokytojas, įgijęs tarpdisciplininių šokio ir teatro žinių, praktinių bei techninių įgūdžių, galės modeliuoti ugdymo turinį pagal mokinių poreikius, todėl bus šiuolaikiškas ir patrauklus jaunimui.

Studijose vystysi savarankiškus asmeninius gebėjimus ir, suvokęs kolektyvinio kūrybos proceso ypatybes, galėsi kurti individualiai ir grupėje. Baigęs šią programą gebėsi sukurti ir atlikti sceninį vyksmą, jungti balsą, kūną, emocijas ir pagrindinę mintį į meninę visumą. Šie įgūdžiai leis sėkmingai kurti šokio ir teatro pamokų turinį, spektaklio pastatymą bei prisidės prie tavo – šiuolaikinio meno pedagogo – profesinio tobulėjimo.

 

 

 

Kodėl ši programa?

Šios studijos mūsų universitete – ne tik teorija, bet ir praktika VDU teatro scenoje. Teatras – būsimųjų šokio ir teatro mokytojų pedagoginio ir kūrybinio proceso laboratorija. Įkurtas 2012 m. kartu su Vaidybos studijomis, teatras dėstytojų, absolventų ir studentų tęsia bei kuria savo tradicijas. Teatro spektakliai ir kiti renginiai sėkmingai integravosi į universiteto bendruomenės gyvenimą bei tapo neatskiriama jo dalimi.

 

VDU teatro studentai pelnė pripažinimą ir žiūrovų simpatijas Prancūzijos, Kanados, Rusijos edukaciniuose teatro festivaliuose. Bendradarbiaujant su kitais profesionaliais teatrais, sukurta vienuolika spektaklių, kuriuos statė žinomi Lietuvos ir užsienio režisieriai Jonas Vaitkus, Agnius Jankevičius, Artūras Areima, Vincent Thomasset, Jean-Cyril Vadi (Prancūzija) bei jaunieji menininkai – programos studentai Eimantė Urmonaitė, Arnis Aleinikovas, Rokas Lažaunykas. Spektakliai sužibėjo Lietuvos teatro padangėje ir jų kūrėjams pelnė aukščiausius teatro meno įvertinimus – „Auksinių scenos kryžių“, „Kristoforų“ ir „Fortūnų“ nominacijas ir apdovanojimus.

Nuo 2015 m. besitęsiantis renginių ciklas „Uždaras vakaras – persona grata“ į teatro sceną diskusijai kviečia žymiausius Lietuvos kultūrą ir mentalitetą įtakojančius intelektualus. Čia viešėjo aktoriai Juozas Budraitis ir Jūratė Onaitytė, režisieriai Aidas Giniotis, Agnius Jankevičius,  Ignas Jonynas, Jonas Vaitkus ir Gintaras Varnas, rašytojai ir poetai Marius Ivaškevičius, Herkus Kunčius, Aidas Marčėnas, Rolandas Rastauskas ir Kristina Sabaliauskaitė, scenografas Sergejus Bocullo, dainininkai Jurgis Didžiulis ir Marijonas Mikutavičius, filosofai Leonidas Donskis, Arūnas Gelūnas ir Gintautas Mažeikis, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, istorikas Egidijus Aleksandravičius. Šie renginiai tapo laukiami vis platesnės ne tik Kauno, bet ir kitų Lietuvos miestų auditorijos.

 

Programos pristatymas (video)

 

A. Kaušpėdas: „Turime būti pasiruošę atsakyti už savo laisvę“

„COVID-19 pandemija, agresyvėjantys totalitariniai režimai, skurdo ir nevilties iššaukta globali emigracija verčia stabtelti ir susimąstyti apie vertybes. Manau, kiekvienam žmogui viena didžiausių vertybių yra Laisvė. Turime dar ir dar kartą kalbėti apie Laisvę, mokytis Laisvės, saugoti Laisvę, džiaugtis Laisve“, – taip Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų metu kalbėjo legendinės grupės „Antis“ lyderis, rašytojas ir architektas Algirdas Kaušpėdas.

Išmanus laisvės naudojimas

Jau 22 metus VDU rengiami Lietuvių kalbos ir kultūros kursai. Kelerius metus kursai organizuojami Kaune ir Vilniuje, gyvai ir nuotoliniu būdu. Šiemet sausio mėnesį kursai vyks nuotoliniu būdu, juose dalyvaus daugiau nei 70 užsieniečių iš 13 pasaulio šalių. Per kursus studentai mokosi ne tik lietuvių kalbos, bet ir susipažįsta su mūsų šalies istorija, kultūra, papročiais. „Užsieniečius norime supažindinti su Lietuvai svarbiomis asmenybėmis, kursų metu norime kalbėti apie Lietuvos istoriją, laisvę, partizanus, valstybės simbolius. Tad Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų atidaryme Algirdas Kaušpėdas skaitė pranešimą „Kam reikalinga laisvė?“, kalbėjo apie savo darbus ir Lietuvą. Algirdas Kaušpėdas – iškili asmenybė, įkvėpusi ir įkvepianti darbams ir minčiai, skatinanti mus kritiškai ir su subtiliu grotesku gyventi laisvoje Lietuvoje“, – sako kursų organizatorė, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Kursuose dalyvauja Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Azerbaidžano ir kitų šalių studentai, kuriems svarbi ir aktuali laisvės tema. Paskaitos metu A. Kaušpėdas teigė, kad laisvė yra tarsi galinga stichija, ugnis. Rašytojas kalbėjo apie atsakomybę, laisvės patirtį. Pasak A. Kaušpėdo, mokyklose, šeimose ir universitetuose svarbu ugdyti naudojimosi laisve išmanymą – tobulėti, mokytis, integruotis, bendradarbiauti.

„Atsakomybė – tai sąmoningas veikimas, išmanus laisvės naudojimas, tai lyderystė. Ar šoksite nuo kelių šimtų metrų tramplyno slidėmis, jei nekontroliuojate šuolio pasekmių? Tikrai nešoksite ir aš nešoksiu. Taip yra ir su laisve. Turime būti pasiruošę atsakyti už savo laisvę – žinoti, kaip grąžinsim laisvės kreditą. Dar daugiau – karti neatsakingo naudojimosi laisve patirtis gali sukelti laisvės baimę. Tada žmogus pradeda nepasitikėti savo laisvu pasirinkimu, ieško autoritetų, kontrolės, vadų – atiduoda savo laisvę į kitų rankas, atsisako lyderystės siekio ir pamažu tampa vergu arba zombiu“, – sako A. Kaušpėdas.

 

 

Studijos nesustojo net ir pandemijos metu

Pandemijos metu pradėti organizuoti Lietuvių kalbos ir kultūros kursai įrodė, jog norint įgyti žinių laiko juosta nesvarbi, net už kelių tūkstančių kilometrų studentai gali užmegzti saitus su Lietuva.

„Džiaugiamės, jog studentų skaičius auga, geografija plečiasi. Šiemet nemažai studentų turime iš tolimųjų pasaulio šalių: Indonezijos, Brazilijos, Argentinos, Japonijos. Aš tokius studentus, kurie neturi jokių sąsajų su mūsų šalimi, vadinu ieškotojais. Po kursų nemažai šių studentų suserga Lietuva, čia sugrįžta, o savo šalyse garsina ir mūsų šalį, ir jos kalbą. Šiuos žmones aš vadinu stipriausiais ambasadoriais ir labai didžiuojuosi. Suprantu tuos, kurie turi lietuviškų šaknų ar mokslinį interesą, bet šie užsikrėtėliai – ypatingi“, – teigia V. Leonavičienė.

 

Kursų istorija liudija, jog nemažai tokių studentų nusprendžia studijuoti Lietuvoje, kiti apsigyvena keleriems metams, įkuria verslą ar net išverčia lietuvių autorių knygas į savo šalies kalbą. „Pavyzdžiui, mūsų ilgametė kursų dalyvė Aya Kimura išvertė ne vieną lietuvių knygą, neseniai dalyvavo Europos literatūros festivalyje Tokijuje, kur kalbėjo apie lietuvių literatūros vertimą į japonų kalbą. Reikia pasidžiaugti, jog tokioms šalims kaip Japonijai, Indonezijai esame jau pamažu atpažįstami ir galime išvysti lietuviškų ženklų“, – sako kursų vadovė V. Leonavičienė.

 

Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų atidarymo paskaitą galime perklausyti. 

Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursus organizuoja VDU, VDU Švietimo akademija, VDU Humanitarinių mokslų fakultetas, Baltic Summer University.

Dirbtinis intelektas profesiniam mokymui: ką svarbu žinoti profesijos mokytojams ir meistrams?

Gruodžio 22-30 dienomis VDU Švietimo akademijos mokslininkai pristatė projekto „TACCLE AI“ rezultatai. Seminaras vyko DI seminaras profesinio rengimo institucijoms ir  mokytojams. Per visas seminarams skirtas dienas dalyvavo profesijos mokytojai, ŠMSM  specialistai. Seminare  buvo  pristatyta Vokietijos, Italijos ir Lietuvos patirtis, taikant DI profesiniame mokyme. Buvo diskutuojama apie dirbtinio intelekto diegimą į profesinio mokymo programas. Taip pat pristatyta, kaip DI taikymas darbo procesuose keičia komopetencijų poreikius ir profesinio mokymo programų turinį.  Į mokymosi procesą įtraukiami mokiniai, užduotys rengiamos ir atliekamos  komandose, skatinama mokymosi personalizacija. Kintant technologijoms dualinio mokymo reikšmingumas ir teikiama nauda išlieka, DI taikymas reikalauja tampresnio bendradarbiavimo pačioje mokymo įstaigoje, su įmonėmis, verslo kompanijomis ir  visu darbo rinka. Seminare buvo aptartos ir galimos rizikos, tai, kad DI technologijų įtraukimas į programas gali susilpninti kitų bendrųjų ir profesinių gebėjimų lavinimą. Tačiau DI padeda siekti profesinio mokymo modernizacijos,  diegiant naujausias technologijas į mokymosi procesus. Tai aktualūs klausimai, kurie galės būti ateinančių metų diskusijos kryptys.

The results of the TACCLE AI project were presented at the Vytautas Magnus University Academy of Education on 22-30 December at the online Workshops for VET institutions and teachers. Teachers from the different schools participated in the workshop. The seminars were also attended by specialists from the the Ministry of Education, Science and Sport of the Republic of Lithuania. The seminar presented the experience of Germany, Italy and Lithuania in the application of the Artificial Intelligence (AI) in vocational education. Discussions were held on the introduction of artificial intelligence in vocational training programmes. It also presented how curricula are changing as a result of the introduction of the AI.  What is the state of the art in the application of AI in vocational training. It was mentioned that the application of AI requires to understand the work processes and education holistically. Students are involved in the learning process, tasks are designed and carried out in teams. In other words, personalisation of learning is promoted. As technology changes, dual learning retains it’s importance, but it will require stronger cooperation between VET providers,  companies, businesses and the world of work. The workshop also discussed the potential risks that the inclusion of AI technologies in curricula could weaken the development of other generic and vocational competences.  These are topical issues that could be the focus of the debate in the coming years.

Inovatyviausi Lietuvos mokytojai – VDU Švietimo akademijos absolventai

Gruodžio 16 d. vakare, Valdovų rūmuose įvykusios ceremonijos metu buvo apdovanoti inovatyviausi Lietuvos mokytojai. Žinių ekonomikos forumas organizuotas konkursas vyko jau šeštą kartą siekant atsidėkoti puikiems Lietuvos mokytojams ir skleisti žinią.

Inovatyviausiu socialinių mokslų mokytoju išrinktas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas, VDU Švietimo akademijos švietimo vadybos magistras, Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas, istorijos ir geografijos mokytojas dr. Mindaugas Norkevičius.

Inovatyviausia kalbų mokytoja išrinkta VDU Švietimo akademijos lietuvių filologijos absolventė, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Vaida Ambrasaitė.

Inovatyviausių metų mokyklų vadovų trejetuke – VDU Švietimo akademijos Tarybos narė (socialinis partneris) – Kauno Saulės gimnazijos direktorė Sonata Drazdevičienė.

Daugiau informacijos. 

Sveikiname laureatus!

Žinių ekonomikos forumo nuotraukos.

Dr. Dalia Karatajienė: „Teatras mumyse – teatras parodoje“

Teatro kaip laikinio, gyvo reiškinio tiesiogiai perkelti į statišką meno kūrinį, be abejo, neįmanoma. Virtęs paveikslu, teatras praranda savo kvapus, garsus, kuždesius, žodžius, literatūrinio arba muzikinio turinio trukmės, jo dinamikos sukeliamus išgyvenimus. Tačiau tai – tik viena medalio pusė, kuri, kalbant apie teatrą, yra ir svarbi, ir – pasakysiu drąsiai – nereikšminga. Teatran einame spektaklio žiūrėti, o ne klausyti, uostyti ar lytėti. Į vizualinės žiūros svarbą kreipia ir paties teatro termino genezė, atvedanti į teatro gimtinę, į Graikiją, kurioje žodžis théatron, reiškiantis žiūrėjimą, atsiradus teatrų pastatams apibūdindavo ir sėdimąsias žiūrovų vietas. Ne veltui Vydūnas, taip rūpinęsis Valstybės teatro Kaune reikalais, aprašydamas pjesių scenas, veiksmo vietai apibūdinti vartojo reginių ir regyklos sąvokas. Valstybės teatras, 1940 metais transformavęsis į Kauno valstybinį muzikinį teatrą – vieta, kurioje susitiko du ,,Teataro mumyse” parodos autoriai: scenografė Giedrė Riškutė ir režisierius Valius Staknys, 1980–90 šiame teatre  režisavęs spektaklius, kada Giedrė jame pradėjo eiti dailininkės statytojos pareigas. Vieta, kurioje be kitų iškilių scenos meno kūrėjų XX amžiaus III dešimtmečio pabaigoje – IV dešimtmetyje dirbo ir tokie menininkai kaip Antono Čechovo  sūnėnas, Konstantino Stanislavskio mokinys režisierius Michailas Čechovas ir didžiulę teatro dailininko patirtį turėjęs Mstislavas Dobužinskis, į kurio studijos duris sykį netikėtai pasibeldė garsusis režisierius.   „Ir štai Mstislavas Valerijanovičius sugundė mane nuodėmei: aš įsigeidžiau piešti. […] Aš gana dažnai lankydavausi pas jį aptarti spektaklius […] ir ilgesingai žvilgčiodavau į paslaptingas duris, už kurių slėpėsi laimingieji – Dobužinskio mokiniai. Neilgai svyravęs, kartą atėjau pas jį prašyti priimti mane į studiją. […] Ir štai aš – Dobužinskio mokinys”. Ši Michailo Čechovo ištara – ne tik režisieriaus noro ir galimybės piešti liudijimas, bet ir pretekstas, leidžiantis giliau suprasti tai, kad režisieriaus Valiaus Staknio vizualinės raiškos poreikis nėra visiška išimtis iš taisyklės. Tiesa, kurti paveikslus jį įkvėpė ne Giedrė Riškutė, o kelionė į Ispaniją, kurios metu Valius iš arti pamatė Salvadoro Dali kūrinius, su kuriais, beje, netiesiogiai yra susijusi ir Giedrė. Olsteno piešinių bienalėje Makedonijoje 2018 m. jos piešiniai buvo eksponuojami drauge su Dali piešiniais. Minkštos Giedrės piešinių plastikos bei linearinių, griežtų Dali piešinių sugretinimas leido išryškėti abiejų kūrėjų stilistinės kalbos savitumui. Gi ,,Teatro mumyse” ekspozicija sudaro analogiškas sąlygas pamatyti du – Giedrės ir Valiaus – visiškai skirtingus teatrinių vaizdinių konstravimo principus ir net nustebti, kaip ne vieną bendrą spektaklį sukūrę menininkai vienas į antrą yra suvis nepanašūs, išskyrus, žinoma, juos abu vienijančią teatro temą.

Kolorito ir grakščios linijos deriniais  įtaigaujančiuose Giedrės scenovaizdžiuose pažodiškas veiksmo lokacijos ir laiko funkcijas yra perėmusios subtilios  asociaciojos,  neiliustratyviai nurodančios į spektaklio erdvės ir laiko matmenis. Parodos paveiksluose  stebuklinė spektaklio atmosfera atsiskleidžia ir vaikams skirtuose scenovaizdžių bei kostiumų eskizuose, ir ne mažiau pasakiškuose suaugusiems skirtų veikalų vaizduose. Tą lemia ypatingas ypatingas dailininkės koloristinis skonis, kuriame išryškėja jos pajėgumas kurti veiksmo nuotaiką tiek spalviniais kontrastais, tiek ir subtiliais niuansais bei  papildomais pusiasvyrą kompozicijoms teikiančiais  dydžių, tekstūrų, linijos charakterių balansais. Ir tai – nenuostabu, nes paraleliai su kūryba teatre Giedrė nuolatos tapė, tuo plėsdama savo kūrybinę patirtį ir gebėjimus, o taip pat apipavidalino nemažai teatro, Kauno ir kitų miestų švenčių bei renginių. Kokius aukštus reikalavimus sau kėlė dailininkė rodo tai, kad nė vienas eksponatas nebuvo kurtas parodoms. Tai – eskizai teatrui, cehams, siuvykloms. Tačiau eksponuojami parodoje jie skamba taip paveikiai, jog daugumos vaikiškų spektaklių apdovanojimai festivalyje „Teatrai – vaikams“ („Pelenė“,1997, „Statykime operą“,1979, „Spragtukas“, 1999), regisi savaime suprantami. Išsaugodama muzikiniams spektakliams tradiciškai būdingą  puošnumą, išsitenkantį klasikinės, grožiu ir pozityvumu paremtos estetikos ribose, svenovaizdžiuose Giedrė drauge įvaizdino ir akivaizdžias naujoves, kurios apskritai buvo būdingos visai VIII –XX dešimtmečių Lietuvos scenografijai, papildydama jau istorija tapusį scenografijos lauką atviros, vaiskios spalvos gyliu bei skambesiu  ir grakščios, skrajos grafinės detalės deriniu.

Šioji spalvos ir grafinės detalės žaismė taip pat ženklina ir Valiaus Staknio paveikslus, tačiau juose ji įgyja dekoratyvines prasmes, vesdama ne tiek į paveikslo gylio interpretaciją, kiek į vingraus, beveik ornamentiško paveikslo paviršiaus aptarimą, stebint žaismingus ir todėl – teatrališkus, beveik operetiškus aplikacijų kontūrų vingius, perispinančius su ritmingų linijų, taškiukų, brūkšnelių, siluetinių figūrėlių  pulsu. Sukurti operos dainininkams, baleto šokėjams, režisieriams, pasak paties Staknio – Teatro žmonėms ir daugiausiai – jiems  padovanoti, dailininko išsilavinimo neturinčio Staknio paveikslai visdėlto yra neginčijamai stilingi. Jie tarytum patvirtina Jono Arčikausko mintį, atsakant į klausimą – kaipgi Jonui pavyko iš keramiko virsti scenografu. ,,O ar čia taip svarbu?  Juk visame mene kalba eina apie tuos pačius dalykus. Tiesiog tu nori apie juos kalbėti”. Taigi – Staknio kūrinių atveju – pirmiausiai, matyt, paveikslais kalbama apie įsakmią būtinybę kurti, apie norą prisiminti teatro žmones, apie asmeniškai su jais išgyventas akimirkas, pritraukusias į paveikslus be galo daug asociacijų, kūriniuose virtusių net gintariukais, džiovinto augalo lapeliais, monetomis ar plunksnelėmis. Žvelgiant į visą tokiu vaizdiniu intensyvumu ošiantį formų, aukso, judesių, krypčių telkinį, nejučiomis imi stebėtis – kaip galima šiuos skirtingus, iš pažiūros vienas su kitu bendro neturinčius dalykus suvaldyti, ,,pakinkyti” juos į bendrą, vieningą kompozicijos rėmą? Atsakymas, manau, slypi ne tik menininko talente, tačiau geriausiai Stakniui pažįstamoje veikloje – režisūroje, kuri ir yra literatūros, muzikos, stilistikos, meninės koncepcijos vaidybos scenografijos, garsinio apipavidalinimo, apšvietimo ir kitų spektaklio elementų siejimas, suvaldymas ir įforminimas, sukuriant teatro kūrinį. Tokį, koks yra pats kūrėjas. Na, arba į jį labai panašus. Nors ir kitomis aplinkybėmis pasakytą, Majakovskio ištarą ,,teatras – ne veidrodis, o stiklas” čia galima kuo puikiausiai pritaikyti. Neabejoju, kad parodos žiūrovai teatrą, kuriuo ilgą laiką gyveno du parodos kūrėjai, ne tik įžvelgė bet ir pajuto, prisipildydami išlaisvinančia, šventine ir šviesia teatro nuotaika.

Dailėtyrininkė  dr. Dalia Karatajienė

 

 

VDU Švietimo akademijoje meno galerijoje „2019“ ( T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyksta scenografės, VDU Švietimo akademijos profesorės Giedrės Riškutės, teatro režisieriaus Valiaus Staknio paroda „Teatras mumyse“. Paroda vyks iki vasario mėnesio. 

 

 

VDU Švietimo akademijoje lankėsi Šiaulių Didždvario gimnazijos moksleiviai

Gruodžio 9 d. VDU Švietimo akademija Kaune lankėsi Šiaulių Didždvario gimnazija moksleiviai, kurie susipažino su VDU studijomis bei mokytojo profesija.

Renginyje Marketingo ir komunikacijos departamento vyresn. specialistė Justina Šišaitė pristatė studijų galimybes VDU, VDU Karjeros centras vyresn. specialistė Daiva Pugevičienė pakvietė į praktinį užsiėmimą, dėstytoja doc. dr. Goda Piktytė pristatė Mokomojo dalyko pedagogikos: šokio ir teatro pedagogikos bakalauro programą, Mokomojo dalyko pedagogikos: anglų kalbos ir literatūros pedagogikos studentas Domantas Žukauskas pasidalino savo patirtimi ir pakalbėjo apie pedagogo profesiją.
Džiaugiamės, jog gimnazistai apsilankė mūsų universitete.

VDU Švietimo akademijos mokslininkai įgyvendina projektą apie globalaus skaitymo metodo taikymą

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, kartu su Prano Daunio ugdymo centru, pradinėmis mokyklomis Lenkijoje ir Latvijoje (Szkola Podstawowa nr 2 im.Jana Pawla II, Rezeknes pamatskola – attistibas centrs) bei VŠĮ „Mokymosi idėjos“ įgyvendina Erasmus+ strateginių partnerysčių projektą „Globalaus skaitymo metodo taikymas kuriant mokymo/si procesą ASS vaikams“ (projekto Nr.. 2020-1-LT01-KA226-SCH-094715).

Projektu siekiama atliepti Lietuvos švietimo strategiją, kurioje kokybiškas ir visuotinai prieinamas švietimas apibrėžiamas kaip esminė bendros visuomenės gerovės prielaida. Atliepiant šią strategiją, kokybiškas Autizmo spektro sutrikimų (toliau – ASS) vaikų ugdymas tampa vienu iš prioritetinių uždavinių, o geros mokyklos koncepcijoje ugdymas įvardijamas kaip globalus, kontekstualus ir aktualus. Pagrindiniai projekto tikslai – parengti e-priemones, skirtas vaikams turintiems ASS, ir kvalifikacijos tobulinimo programą pedagogams, dirbantiems su ASS vaikais bei pasidalinti profesine darbo su ASS vaikais patirtimi tarptautiniame kontekste. Projektu siekiama plėsti prieinamą inovatyvų ir integralų ugdymą kiekvienam asmeniui.

 Projekto metu, VDU ŠA doc.dr. Rita Melienė bei doc.dr. Ilona Tandzegolskienė dalyvauja konsultacinėse projekto darbo grupėse, kuriančiose priemones, skirtas ASS turintiems vaikams padėti gerinti skaitymo įgūdžius, remiantis Globalaus skaitymo metodu, kuris yra pagrįstas vizualizacija. Projekto tyrėjai rengia elektroninį įrankį, skirtą išmaniesiems įrenginiams. Įrankis (programėlė) susideda iš dviejų dalių – socialinių istorijų ir trijų skirtingo sudėtingumo lygių skaitymo užduočių. Programėlėje lietuvių, latvių ir lenkų kalbomis ir iliustracijomis pasakojamos kiekvieno vaiko mokykliniame gyvenime vykstančios istorijas: „Ula ir Tomas susitinka prie mokyklos“, „Valgykloje“, „Kai aš pavargęs“ ir kt. Šios istorijos taps pagrindu globalaus skaitymo metodu paremtoms skaitymo užduotims. Elektroninis įrankis padės AS turintiems vaikams mokytis skaityti ir pasakoti, ugdytis komunikavimo gebėjimus.

Projekto metu planuojama parengti kvalifikacijos tobulinimo programą, kuri apims šių dviejų e-priemonių taikymą. Programa bus tikslingai orientuota į darbą su vaikais, turinčiais ASS.

 

Lietuvos aukštųjų mokyklų meno kolektyvų festivalyje „Ei, studente, sukis vėju“ pasirodė VDU Švietimo akademijos šokių ir dainų ansamblis „Šviesa“

Praėjusį savaitgalį Kėdainių arenoje vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų meno kolektyvų festivalis „Ei, studente, sukis vėju“, vienijantis mylinčius ir puoselėjančius lietuvių tautinį meną studentus. Renginyje su kitais 17 kolektyvų iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos koncertavo ir VDU Švietimo akademijos dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“ (meno vadovė Jolanta Kisielytė-Sadauskienė, choreografė Loreta Putvinskaitė-Vičienė, orkestro vadovas Arvydas Jankus, chormeisteris Vilius Tavoras). Tautinių šokių kolektyvai bei dainų ir šokių ansambliai be tradicinės studentiškojo festivalio koncertinės programos atliko ir būsimos Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus“, kuri 2022 m. vasarą turėtų įvykti Vilniuje, kūrinius. Jungtiniam chorui ir orkestrui kelis kūrinius dirigavo ir ansamblio vadovai: J. Kisielytė-Sadauskienė („Lek gervelė“ ir „Gimę Lietuvoj“) ir V. Tavoras („Subatos vakare“), A. Jankus ir Jokūbas Vaitelė su jungtiniu orkestru grojo solo birbynėmis kūrinyje „Linksmasis pokalbis“. Ansambliečiai dėkoja šių metų festivalio rengėjams KTU tautinio meno ansambliui „Nemunas“ už galimybę dalyvauti ir visiems kolektyvams (iš viso koncertavo daugiau nei 500 festivalio dalyvių) už gerą nuotaiką atliekant bendrus kūrinius bei gražių akimirkų kupiną koncertą.

Koncerto transliacijos įrašas. 

Sostinėje, VDU Švietimo akademijos patalpose, duris atvėrė modernus vaikų darželis

Šių metų rugsėjo mėnesį Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos naujose patalpose, įsikūrė vaikų darželis „Mažųjų akademija“. Prieš penkerius metus sostinėje atidarytas vaikų darželis savo ugdymo procesą vykdė kitose patalpose, tačiau šiais metais nuspręsta mažuosius ugdyti naujose, šiuolaikiškose, moderniose erdvėse, kurios įrengtos universitete.

Lapkričio 23 d. įvyko iškilminga šventė „Su pasaka aplink pasaulį“, kurioje oficialiai mažiesiems ugdytiniams pristatytos naujosios patalpos.

„Esame moderni ir novatoriška įstaiga, kurianti ugdymą, atitinkantį XXI amžiaus vaiko poreikius. Pasaulio naujovėmis paremtą bei į vaiką orientuotą ugdymą organizuoja kompetentingi pedagogai. Ugdymo kokybę darželyje ir įstaigos prestižą visuomenėje stiprina ryšiai su VDU Švietimo akademijos, mokytojų rengimo centro, akademine bendruomene. Bendradarbiaujama su įvairių studijų programų dėstytojais bei studentais, vaikai naujų patirčių įgyja iš nuolat pedagoginę praktiką atliekančių Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programos studentų. Tad darželio patalpos šiuolaikiškai įrengtos, saugios, spalvingos, atitinkančios higienos normas. Ugdymo ir ugdymosi aplinkoje yra pakankamai įvairių edukacinių priemonių, skatinančių aktyvią vaiko veiklą, jo smalsumą, kūrybiškumą, vaizduotę. Džiaugiamės, jog darželio erdvės ir įrengimas atliepia šių dienų interjero tendencijas, pavyzdžiui, įdiegta moderni rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri, pasak mokslininkų, padeda mažinti įvairių virusų plitimą, kas šiuo metu yra labai aktualu. Vaikų džiaugsmui ir smagiam pasibuvimui lauke įrengta uždara, erdvi, apšviesta aplinka“, – sako vaikų darželio „Mažųjų akademija“ direktorė, edukologė Ieva Pažusienė.

Vaikai iš arti pamato universiteto erdves

Darželis veikia ir kaip universiteto praktinio mokymosi bazė. Pasak direktorės I. Pažusienės, reikalui esant, dėstytojai konsultuoja pedagogus bendraisiais ugdymo ir vaikų elgesio klausimais bei padeda spręsti konkrečių vaikų problemas. Taip pat dėstytojai, ugdymo krypties programų studentai atlieka įvairius edukologijos srities tyrimus, kurių rezultatai prisideda tobulinant ugdomąją veiklą. „Taip pat mūsų mažieji iš arti gali pamatyti universiteto auditorijas, pasinaudoti žaidimų, robotikos laboratorijomis, susipažinti su būsimais mokytojais ar moksleiviais, besidominčiais pedagogo profesija“, – teigia I. Pažusienė.

Teorines žinias išbando praktiškai

Darželyje pedagoginę praktiką atlieka Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos bakalauro programos studentai, didžioji dalis praktikantų lieka dirbti. Taip atsitiko ir pedagogei Gretai Kaziukonytei, pasak kurios, šiame darbe reikia turėti kantrybės, ryžto, noro bei mylėti vaikus. Šiuo metu ji studijuoja Švietimo vadybos magistrantūrą VDU, tad paskaitas derina su darbu. „Visuomet stengiuosi atiduoti visą save tiek darbui, tiek studijoms, tad pastebiu, kad dažnai nebeatrandu laiko sau, tačiau verta paminėti, kad vaikų šypsenos, rūpestis, meilė, šiluma, pokalbiai atperka viską“, – tvirtina Greta.

Dar viena Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos II kurso studentė Vestina Navickaitė pasiūlymo išbandyti save dirbant su vaikais sulaukė paskaitos metu.

„Dirbti šiame darželyje pradėjau vasarą, baigusi pirmą kursą. Planavau, kad tai bus darbas tik vasaros laikotarpiu, tačiau iki šiol esu nuostabaus kolektyvo dalimi, kurio dėka ir priėmiau sprendimą likti. Tai buvo teisingas žingsnis, nes paskaitų metu gautą teorinę medžiagą galiu išbandyti praktikoje, atliekant įvairias užduotis galiu pasinaudoti jau turimomis žiniomis, įgytomis darbe, kas leidžia užduotis atlikti tikslingiau bei kokybiškiau, taip pat kiekvieną dieną tenka susidurti su situacijomis, kurios nėra aprašytos teorinėje dalyje, kas leidžia tobulėti bei augti kaip pedagogui“, – sako V. Navickaitė.

 

Komandos subūrimas remiasi stebuklingąją „2P“ taisykle

Šiuo metu vaikų darželyje veikia trys grupės, ateityje planuojama įkurti ir ketvirtąją. I. Pažusienės teigimu, patirtis rodo, kad norint suburti sėkmingą pedagogų komandą, reikia vadovautis stebuklinga „2P“ taisykle. Kas tai yra? Pagarba ir pasitikėjimas vienas kitu. „Be abipusio pasitikėjimo, pagarbos – komandos nebus. Džiaugiamės, jog mūsų komandoje dirba šiuolaikiški ir naujos kartos pedagogai, mokantys bent vieną ar dvi užsienio kalbas, įvaldę šiuolaikines technologijas, nuolat augantys ir tobulėjantys tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šiuo metu dalyvaujame tarptautiniame gerosios edukacinės patirties sklaidos projekte su Norvegijos vaikų lopšeliu-darželiu, nuolat bendradarbiaujame su „Erasmus+“ programos studentais“, – sako I. Pažusienė.