VDU įvyko didžiausias švietimo forumas „Švietimo kodas“: 2000 dalyvių, daugiau nei 150+ pranešėjų ir Lietuvos merų forumas
Kovo 7 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyko didžiausias švietimo forumas „Švietimo kodas“. Portalo lrytas.lt organizuojame forume, šiais metais partneriais tapo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, VDU, Britų taryba Lietuvoje. Didžiausias ir turiniu įvairiausias forumas „Švietimo kodas“ šiemet pritraukė daugiau nei 2000 dalyvių. Forume „Švietimo kodas“ susitiko verslininkai, mokslininkai, vadovai, švietimo lyderiai, visuomenininkai tam, kad pasidalytų pažangiomis idėjomis, įžvalgomis apie ypač jautrias ir aktualias temas bei įkvėpimu ryžtis pokyčiams.
Antrą kartą surengtas forumas išaugo dvigubai: 2000 dalyvių, daugiau nei 150+ pranešėjų, 60+ pranešimų ir diskusijų 4 turinio salėse bei daugiau nei 15 stendų.
Forumo atidaryme – dalyvius sveikino renginio globėjas LR Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, VDU Rektorius Juozas Augutis, Lrytas.lt vystymo vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė.
„Šis renginys rodo, kokia vieninga yra mokytojų bendruomenė. Tas Švietimo kodas – tarsi genas įskiepytas į žmonių visuomenę tik tokiu būdu perduodant savo žinias, perduodant savo patirtį, kitiems galime išlikti kaip visuomenė. Tam padaryti pašauktas yra mokytojas, jog jis galėtų mokyti, jis visada turi būti truputį aukščiau, truputį stipriau, truputį daugiau kaip fizikos dėsniai, kad persilietų skystis iš vieno indo į kitą, kad viename iš jų turi būti truputėlį aukščiau. Kaip ir mokytojui reikia žinoti šiek tiek daugiau nei kitiems, mokėti daugiau nei moka kiti, girdėti, klausyti, išmokyti visko nuo pasakymo ačiū už gerą darbą, išmokyti žinių, išmokyti džiaugtis, mylėti, pyktis, ginčytis, visko, ko reikia žmogui“, – forumo atidaryme sakė VDU Rektorius Juozas Augutis.
Forume pranešimus skaitė bei diskusijose apie dirbtinį intelektą, švietimo lyderystę, mokyklas pasaulyje ir Lietuvoje, mokytojo paveikslą, pedagogų perdegimą, įtraukųjį ugdymą, mokytojų amžių, pedagogų dinastijas, psichologinį saugumą mokykloje, STEAM pedagogiką, vienišus ir apleistus vaikus, gabius vaikus, profesijos pakeitimą ir grįžimą į mokymosi įstaigą, žinomus mokytojus socialiniuose tinkluose, kibernetinį saugumą mokymosi įstaigose, žmonių poreikių įvairovę visuomenėje bei mokykloje, tautinių mažumų mokyklų padėti, ateities mokyklą daugiakultūrinėje aplinkoje, pilietiškumą mokykloje, dalyvavo VDU ir Švietimo akademijos dėstytojai, mokslininkai, tyrėjai, studentai, mokytojai.
„Švietimo kodas“ – tai vieta, kur iš skirtingų dalyvių perspektyvos galime kalbėti apie švietimo ateitį: neignoruodami šiandieninių iššūkių, bet juose matydami galimybes, kur link turime judėti. Manau, kad artimiausiu metu Lietuva sulauks vis didesnio dėmesio iš kitų šalių, kurioms bus įdomi ir naudinga mūsų šalies švietimo patirtis ir sprendimai“, – įsitikinusi VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė
Šių metų švietimo forumo „Švietimo kodo“ naujovė – Merų forumas, kuriame dalyvavo 45 Lietuvos savivaldybių merai, vicemerai, atstovai, politikai, verslininkai. Uždarame forume jie kėlė aktualius švietimo klausimus, diskutavo apie mokytojų poreikį savo savivaldybėse, dalijosi gerosiomis praktikomis, kalbėjo apie dirbtinio intelekto, verslo atkeliavimą į švietimą. Forume dalyvavo VDU Rektorius Juozas Augutis, kuris dalijosi mintimis apie partnerystę su Lietuvos savivaldybėmis mokytojų rengimo klausimais.
Pranešimus specialiame merų forume pristatė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja bei Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Ramina Popovienė, švietimo startuolio „Vedliai įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė, taip pat „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.
Šio specialaus merų švietimo forumo tikslas – parodyti, jog ne tik mokytojai, švietimo lyderiai ir specialistai, bet ir savivaldos atstovai keičia vaikų ateitį bei šalies švietimo veidą.
Forumo diskusijas kviečiame peržiūrėti:
Diskusijoje „Gabūs vaikai – taip pat ypatingi. Ar jie gauna pakankamai dėmesio?“ kalbėjo VDU gabių vaikų programos GIFTED programos vadovė Dileta Tindžiulienė, Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo atstovas Rasa Kubilienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas, VDU Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: istorijos ir geografijos studentas Arminas Kilinskas, verslininkas, įvairių inovatyvių projektų mentorius Vladas Lašas. Moderatorius: Mindaugas Reinikis.
Diskusijoje „Mokytojo paveikslas: patirtis, dabartis, ateitis“ specialistai kalbėjo apie tai, kaip technologijos gali pagelbėti ugdant kūrybiškumą bei taip, kaip galime kasdien mokytis iš mažųjų kalbėta Lrytas surengtoje didžiausioje Lietuvos švietimo lyderių konferencijoje „Švietimo kodas“. Plačiau apie tai konferencijos „Švietimo kodas“ diskusijoje „Mokytojo paveikslas: patirtis, dabartis, ateitis“ kalbėjo Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Deimantė Jankūnaitė, VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos studentė Dovilė Plukaitė, inovatorius, edukacinio startuolio „BBright“ vienas iš įkūrėjų Mantas Vičius, istorijos ir tikybos mokytojas, komikas Justinas Visickas. Moderatorė: Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų k. mokytoja ekspertė ir Britų tarybos projektų bendraautorė Kristina Urbonienė.
„Švietimo kodas“ diskusijoje „Įtraukusis ugdymas: ko tikėtasi ir kaip pavyko?“ kalbėjo apie kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui svarbą bei kodėl vis dar ne visos mokyklos yra linkusios sieti save su įtraukiuoju ugdymu. Plačiau apie tai „Švietimo kodo“ konferencijoje vykusioje diskusijoje kalbėjo Lietuvos įtraukties švietime centro vadovė Sandra Valantiejienė, VDU Švietimo akademijos istorijos ir geografijos pedagogikos studentas, mokytojas Laimis Genevičius, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Klementina Gruzdienė, autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil, VDU Švietimo akademijos profesorė Stefanija Ališauskienė. Moderatorė: Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė Gintarė Šatė.
Per verslo patirtį – į inovatyvesnį švietimą
Nuo anglų ir vokiečių kalbų mokytojos iki dirbtinio intelekto bei robotikos laboratorijos vadovės – taip būtų galima apibūdinti Kristinos Kondrotienės profesinį kelią, kupiną netikėtų posūkių ir atradimų. Šiandien ji koordinuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorijos veiklą bei dirba viename Kauno darželyje direktoriaus pavaduotoja ugdymui, taip pat – siekia magistro laipsnio.
Pedagogė savo pavyzdžiu įrodo, kad profesiniams iššūkiams, studijoms universitete bei nuolatiniam tobulėjimui nėra nei amžiaus ribų, nei tinkamo laiko – svarbiausia drąsiai žengti numatytus žingsnius.
Po pirmųjų metų aplankė nusivylimas
„Ieškojau darbe ne tik atlygio, įdomios veiklos, bet ir prasmės”, – vingiuotą savo profesinę kelionę ir jos pradžią prisimena K. Kondrotienė. Baigusi germanistikos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete ir įgijusi vokiečių bei anglų kalbų mokytojos specialybę, ji pradėjo savo karjerą mokykloje. Tačiau po pirmųjų darbo metų ir patirties su itin gabiais mokiniais, netrukus atėjo ir jos pirmasis profesinis nusivylimas.
„Išleidusi gabiuosius, turėjau laidą, kuria negalėjau nei labai didžiuotis, nei labai džiaugtis. Aplankė jausmas, kad nelabai kam rūpi, ko aš išmokysiu, ką duosiu, kuo pasidalinsiu. Tuomet ir kilo klausimas, ką aš čia veikiu, kokia viso to prasmė?” – apie iškilusias dvejones mokytojos darbe atvirai pasakoja Kristina.
Sprendimą išeiti iš mokyklos ir palikti mokytojos darbą paspartino žinia, kad Kristina laukiasi dukros – po motinystės atostogų, kurių metu visą savo laiką skyrė šeimai, ji suprato, kad į mokyklą negrįš.
Verslo patirtis paklojo svarbius pagrindus
Po motinystės atostogų, dešimt metų K. Kondrotienė dirbo verslo srityje, kur vadovavo pardavimų komandoms ir plėtojo eksporto rinkas. Ši patirtis, kaip vėliau paaiškėjo, tapo vertingu pagrindu jai sugrįžus į švietimo sistemą.
„Ta mano gyvenimiška ir vadybinė, vadovavimo patirtis paklojo labai svarbų pagrindą švietime, nes puikiai gebėjau burti komandą, bendrauti su kolegomis, vaikų tėvais. Šiuolaikiniame ugdyme labai didelę ir svarbią mokytojo darbo dalį sudaro būtent bendravimas ir komunikacija su vaikų tėvais”, – pabrėžia ji.
Taigi 2019-aisiais, likus maždaug metams iki COVID-19 pandemijos pradžios, K. Kondrotienė gavo pasiūlymą išeiti iš verslo ir dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Ji pasiūlymą priėmė. Šis žingsnis paskatino ją ne tik grįžti į pedagoginį darbą, bet ir tęsti akademinę kelionę – Kristina baigė VDU ikimokyklinio ugdymo modulį. Šiuo metu ji studijuoja ir švietimo vadybos magistrantūroje, kur gilinasi į gabių vaikų ugdymo patirtis ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Kristina juokiasi, kad jos namuose, įskaitant abi dukras, šiuo metu mokosi iš viso trys studentai: 47, 21 ir 19 metų, – tai gyvas įrodymas, kad mokslui amžius tikrai ne kliūtis.
„Svarbiausia yra norėti ir siekti. Nesakau, kad yra lengva dirbti pilnu krūviu ir dar mokytis, bet tai yra nepaprastai įdomu”, – dalijasi patirtimi K. Kondrotienė.
K. Kondrotienė
Šiandien, vadovaudama VDU Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorijai, Kristina siekia sumažinti atotrūkį tarp teorijos ir praktikos švietimo sistemoje. Laboratorija veikia trimis pagrindinėmis kryptimis: organizuoja studentų praktines veiklas, sudaro sąlygas akademinės bendruomenės tyrimams ir vykdo edukacines veiklas ikimokyklinio bei pradinio ugdymo vaikams ir mokytojams.
Gabių vaikų ugdymas ir tėvų vaidmuo
Kristina jau keletą metų dirba VDU Švietimo akademijos gabių vaikų ugdymo centro „Gifted“, tad turėdama darbo su gabiais vaikais patirties, ji pabrėžia tėvų vaidmens svarbą: „Tėvai yra pirmieji, kurie pamato ir pastebi išskirtinius vaiko gebėjimus. Kai jie pradeda domėtis, kodėl jų vaikas atitinkamai elgiasi arba kuo jį sudominti, tada ir atranda, kad greičiausiai jų vaikas turi aukštesnių gebėjimų nei bendraamžiai”.
Ji atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniams vaikams ypač svarbu turėti nerūpestingą vaikystę ir nepamiršti laisvo žaidimo svarbos. „Deja, šeimų gyvenimo ritmas yra toks, kad mes visi lekiame. Vaikai kartais pritrūksta to laisvo žaidimo, galimybės patirti gyvenimą per žaidimą”, – pastebi specialistė.
Kviečiame dalyvauti XI-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Lifelong Education and Leadership for All”
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija kartu su Coimbra (Portugalija) ir Sakarya (Turkija) universitetais organizuoja 11-ą tarptautinę mokslinę konferenciją „Lifelong Education and Leadership for All” (ICLEL25), kuri vyks 2025 m. liepos 2–4 d. Kaune VDU.
SVARBU! Kviečiame ne tik pristatyti savo mokslinius tyrimus, bet ir publikuotis prestižiniuose žurnaluose SCOPUS Q1-Q2.
VDU Švietimo akademija kviečia klausytis širdies balso, o ne šimto pamokytojų, ir tapti mokytoju!
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademija pristato naują kampaniją, skirtą paskatinti jaunuolius rinktis pedagogo kelią ir nepasiduoti stereotipams. „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune“ – tokia reklaminės kampanijos žinutė. VDU Švietimo akademijos atlikta 200 ugdymo krypties bakalauro studentų apklausa atskleidė, kad net trečdalį studentų tėvai bandė atkalbėti nuo mokytojo profesijos, o 40 proc. jų teigė, kad juos nuo pedagogikos studijų atkalbinėjo patys mokytojai.
Apklausos rezultatai parodė, kad tėvai dažnai skatina vaikus rinktis „prestižiškesnes” ar geriau apmokamas profesijas. „Tėvas norėjo, kad studijuočiau ten, kur vėliau daugiau uždirbčiau”, – teigė vienas studentas. „Tėvai norėjo, jog pasirinkčiau mane dominančias studijas, kurios užtikrintų darbo vietą ir gerą atlyginimą ateityje”, „Skatino rinktis tokią, kuri turėtų paklausą ir užtikrintumą”, – akcentavo apklaustieji. Dauguma studentų minėjo, kad tėvai siūlė jiems rinktis teisę, medicinos mokslus, inžineriją ar IT sritį.
Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės, Lietuvai reikia jaunų mokytojų, kurie užtikrintų natūralią kartų kaitą mokyklose. Šiandien nemažoje dalyje šalies mokyklų beveik pusė mokytojų yra arti pensinio amžiaus.
Kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė
„Prieš 8 metus prasidėjo banga, kai švietimo sistemoje sutriko mokytojų rengimas, todėl susidarė situacija, kai pedagogikos studijas baigusiųjų skaičius nebeužtikrino mokytojų poreikio. Situacijai nesikeičiant, per kelerius metus mokytojų trūkumas pradėjo jaustis beveik visuose Lietuvos regionuose. Ir nors situacija po truputį keičiasi, vis dar nepakanka pedagogikos studijas pasirinkusių žmonių, todėl ši kampanija skirta ne tik mokyklas bebaigiantiems jaunuoliams, bet ir jų tėvams, mokyklų vadovams, patiems mokytojams”, – sako prof. dr. L. Kaminskienė.
Pasak kanclerės, labiausiai liūdina tai, kad jaunuolius nuo pedagogo profesijos atkalbinėja ne tik tėvai, bet ir patys mokytojai: „Mūsų kampanijos tikslas – pasakyti, kad jauno žmogaus pasirinkimas tapti mokytoju yra prasmingas. Tegu jo nepaveikia „pamokytojai” ir patarėjai. Kiekvienas Lietuvos vaikas nusipelno turėti geriausius mokytojus, tad padėkime jauniems žmonėms jais tapti”.
Kampaniją kūrė kūrybinė agentūra „Autoriai“.VDU Marketingo ir komunikacijos departamento rinkodaros projektų vadovas Nerijus Žeronas teigia, kad kad tarp universiteto studentų nemažai yra tokių, kurie, pastudijavę kitas specialybes, kurios nepatiko, vėliau įsiklausė į savo širdies balsą, pasirinko ugdymo srities studijas ir šiandien jie yra puikūs mokytojai.
N. Žeronas
„Norime šia kampanija, kurios šūkis „Šimtai pamokytojų, o tu tapk mokytoju. Klausyk širdies balso ir studijuok pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune“ padrąsinti jaunimą ir sulaužyti visus stereotipus tiek žiniasklaidoje, tiek visuomenėje, tiek švietime. Taip, mokytoju būti gera! Taip, mokytojas yra šių dienų ir ateities herojus! Z kartos jaunuolių karta – madinga, šiuolaikiška, neigianti mitus. Šiame informacijos triukšme ir pasirinkimų etape turime jiems leisti įsiklausyti savo širdies ir rinktis savo tikrąjį pašaukimą” – įsitikinęs N. Žeronas.
Mokslinė-praktinė konferencija „Dabarties transformacijos pradiniame ugdyme: patyrimo ir refleksijos galia“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedroje jau tampa tradicija pavasarį pakviesti pradinio ugdymo pedagogus, mokslininkus, studentus ir visus besidominčius pradinio ugdymo tematika į kasmetinę konferenciją.
Konferencijos tikslas – pasidalinti naujausiais tyrimais ir praktikomis, kurios plėtojamos VDU Švietimo akademijoje.
Konferencija tampa svarbia platforma dalintis naujausiomis mokslinėmis įžvalgomis, gerosiomis praktikomis ir švietimo inovacijomis.
Konferencijoje bus aptarti pradinio ugdymo pamokų kokybės kriterijai, veiklos tyrimai, mokymosi savivaldumo modelis, pristatyti moksliniai tyrimai ir jų praktinį pritaikymą pedagoginėje veikloje. Šioje konferencijoje skatinamas dialogas tarp pedagogų, mokslininkų, esamų ir būsimųjų mokytojų. Dalyviai susipažins su inovatyviais ugdymo metodais bei įrankiais, kurie gali pagerinti mokinių mokymosi patirtį. Dalyviai išbandys asmeninio patyrimo, permąstymo ir patyrimo situacijų modeliavimo kambarius, kuriose bus pristatomi realūs pavyzdžiai bei praktikos iš VDU Švietimo akademijos Dirbtinio intelekto ir robotikos laboratorijos, STEAM didaktikos centro, pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo bakalauro studijų paskaitų ir ugdymo įstaigų.
Konferencija ne tik suteikia vertingų žinių, bet ir skatina pedagogų bendruomeniškumą, suteikdama erdvę užmegzti naujas pažintis, bendradarbiauti bei keistis patirtimi.
Konferencija vyks:
Kovo 20 d. 13–17 val. VDU, Putvinskio g. 23–103 aud., Kaune.
Kovo 27 d., 13–17 val., VDU Švietimo akademija, T. Ševčenkos g. 31, Aktų salė, Vilnius
Iš universiteto suolo – į tarptautinę švietimo areną
„Išlipau iš lėktuvo ir nesupratau, kokia kalba man dabar reikia kalbėti”, – šypsosi Austėja Cikanavičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos trečiakursė, prisimindama savo pirmąsias dienas Belgijos sostinėje Briuselyje. Nuo šių metų sausio mėnesio pradžios ji atlieka praktiką Briuselio Europos II mokykloje, kurioje mokosi per 3000 mokinių.
Atlikdama pedagoginę praktiką Briuselio mokykloje, Austėja turi galimybę kasdien stebėti, kaip nacionalinėse sekcijose dirba įvairių tautybių pedagogai – italai, portugalai, švedai ar kt., taip pat – iš arčiau pažinti skirtingas pedagogines tradicijas bei požiūrį į švietimą. „Lietuviai, italai, portugalai, švedai ir jų metodikos skiriasi kaip diena ir naktis,” – pastebi Austėja, analizuodama, kaip skirtingų šalių pedagogai veda pamokas savo mokiniams ir kaip vertina mokinių progresą bei pažangą.
Mokytojas skirtingose kultūrose: nuo autoriteto iki problemų sprendimo
Briuselyje – jau antroji būsimos mokytojos, VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo III kurso studentės Austėjos, tarptautinė praktika. Pernai ji porą mėnesių praleido Švedijoje, Karlskronos tarptautinėje mokykloje, kur susidūrė su dar kitokia pedagogine praktika bei švietimo aplinka.
„Švedijos darželiuose bei mokyklose nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga, – juokauja ji, kalbėdama apie švedų požiūrį į vaikų mokymąsi už mokyklos ribų. – Mokiniai ten ne tik skaito iš knygų apie pasaulį – jie jį liečia, tyrinėja, atranda”. Pasakodama apie švedišką mokymo(si) modelį, Austėja pabrėžia, kad čia mokytojas dirba kaip mokinio vedlys, moderatorius, pagalbininkas.
Jeigu Lietuvoje mokytojo profesija vis dar nėra prestižinė ir nepakliūna į geidžiamiausių profesijų penketuką, tai Švedijoje ji yra be galo vertinama ir gerbiama. Švedijoje pedagogas yra autoritetas ir jo žodis švietimo klausimais yra galutinis – mokytojas žino geriau, taigi tėvai į vaikų ugdymą mokykloje beveik nesikiša.
Briuselio Europos II mokykloje lietuviškoje sekcijoje, anot pašnekovės, mokytojo statusas ir vaidmuo iš pirmo žvilgsnio primena situaciją Lietuvoje – pedagogai susiduria su panašiais iššūkiais bendraudami su mokiniais bei jų tėvais. Mokinių tėvai ten taip pat turi galimybę kreiptis tiesiogiai į mokytojus su įvairiais klausimais, priekaištais ar lūkesčiais, iš mokinių pusės taip pat juntama, kad mokytojas nėra jiems didžiausias autoritetas.
Austėja Švedijoje
„Bet kas mane itin nustebino, tai mokyklos administracijos požiūris. Mokyklos vadovybė skatina mokinių tėvus įvairius probleminius klausimus spręsti būtent raštu – rašant elektroninius laiškus, kad mokykla turėtų raštiškus įrodymus. Mokyklos vadovybė įvairiapusiškai gina mokytojų interesus, tam netgi pasamdyti teisininkai, kurie esant poreikiui gina mokytojus ir sužiūri įvairius tų ginčų, kilusių nesutarimų teisinius niuansus. Akivaizdu, kad Briuselyje mokytojui skiriama kur kas didesnė mokyklos administracijos globa. Iškilus klausimams, ten nėra baimės kreiptis į mokyklos vadovybę bei administraciją”, – sako ji.
Tarptautinis bakalaureatas – raktas į įvairių šalių mokyklas
VDU Švietimo akademija – vienintelė Lietuvoje, suteikianti galimybę studentams kartu su pradinio ugdymo pedagogikos diplomu gauti ir tarptautinio bakalaureato pažymėjimą. Šis dokumentas – tai tarsi visraktis ne tik į Lietuvos, bet ir kitų šalių mokyklas.
„Kai eini pas darbdavį darbintis, turėdamas tarptautinio bakalaureato pažymėjimą jau esi gerokai pranašesnis už kitus kandidatus”, – įsitikinusi Austėja.
Tarptautinė praktika jai visų pirma asocijuojasi su išėjimu iš komforto zonos. Iššūkis yra ne tik pati praktika bei taip, kaip sekasi jos metu, bet ir kasdienio gyvenimo organizavimas svečioje šalyje.
„Čia kasdienybėje susiduriu su kur kas daugiau iššūkių, nei kad atlikdama praktiką Lietuvoje, įprastoje mokykloje. Tokia praktika man, kaip būsimai mokytojai, leidžia prisiliesti prie daug skirtingų mokymo(si) metodų, skirtingų požiūrių. Ši aplinka keičia mane, leidžia man pažinti kitokį, įvairiapusiškesnį pasaulį, pažinti itin skirtingus žmones, o tai yra neįkainojama patirtis. Jaučiu, kad kasdien augu ne tik kaip būsima mokytoja, bet ir asmenybė”, – prisipažįsta A. Cikanavičiūtė.
Austėja Belgijoje
Austėja sako, kad jai, kaip mokytojai, labai svarbu pažinti kuo daugiau pasaulio, įgyti kuo daugiau patirčių, nes tik pati būdama plačių pažiūrų ir pamačiusi daugiau pasaulio, ji galės dalintis šiomis žiniomis ir įgūdžiais su savo mokiniais, duoti jiems kur kas daugiau visko iš savo asmeninės patirties.
„Esu empatiška ir stengiuosi įsiklausyti į kiekvieną vaiką. Stengiuosi padėti kiekvienam vaikui ir nenuvertinti jo gebėjimų. Galbūt vieno vaiko stiprybė yra karpyti, kito – skaičiuoti ar piešti. Mano užduotis – įžvelgti kiekvieno vaiko privalumus ir judėti kartu su juo, stiprinti jo silpnybes ar stiprybes. Noriu savo pavyzdžiu įkvėpti mokinius nebijoti išlįsti iš savo kiauto,” – sako būsimoji mokytoja.
Skatina išnaudoti visas siūlomas galimybes
Perfekcionizmas, kurį Austėja vadina savo amžinu palydovu, ją lydi kiekviename žingsnyje. „Tai yra mano stipriausia savybė, esu perfekcionistė iki kaulų smegenų, – juokiasi ji, paklausta, kokia mokytoja ji norėtų būti savo mokiniams. – Daug keliauju, daug kuo domiuosi, semiuosi įvairios patirties. Labai tikiuosi, kad visada išliksiu žingeidi ir ambicinga, ir kad manęs niekada neapleis kūrybiškumas”.
Nors savo ateitį Austėja mato didmiestyje – ar Lietuvos, ar užsienio mokyklose, ji tiki, kad jos patirtis, kuria ji dalinsis su savo kolegomis, praturtins kasdienį mokytojų darbą. Pasak jos, šiuolaikinis mokytojas gali ir turi peržengti ne tik klasės, bet ir valstybių sienas, kad sugrįžtų praturtėjęs naujomis idėjomis ir metodais.
O kaip dėl galimybės tęsti darbus Briuselyje? „Tai nuostabus, amžinai nemiegantis miestas,” – sako Austėja, jau spėjusi įsimylėti jo prancūzišką dvasią ir architektūrą. Ir nors praktika dar nesibaigė, jos mintys jau krypsta į būsimas praktikas, bet ne Belgijoje, o šįkart – šiltesnio klimato šalyse, kur gerokai daugiau saulės.
„Gyvenu tik vieną kartą, studijuoju šiose studijose irgi tik kartą, tad kodėl gi neišnaudojus visų man siūlomų galimybių? Ir kitiems studentams nuoširdžiai rekomenduoju pasiimti iš universiteto viską, ką jis siūlo, visas jo teikiamas naudas. Juk niekada nežinai, ko gyvenime gali prireikti”, – neabejoja ji.
VDU stiprins bendradarbiavimą pedagogų rengime su Tauragės bei Jurbarko rajono savivaldybėmis
Vasario 11 dieną Tauragės rajono savivaldybė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu. Sutartis pasirašyta siekiant abipusiai naudingų tikslų – kvalifikuoto pedagogų rengimo ir pakankamo pedagogų poreikio Savivaldybės švietimo įstaigose užtikrinimo.
„Bendradarbiavimo užmezgimas su Vytauto Didžiojo universitetu yra svarbus žingsnis stiprinant mūsų rajono švietimo sistemą ilgalaikėje perspektyvoje. Siekiame, jog jauni žmonės dažniau pasirinktų pedagogo kelią ir matytų prasmę savo ateitį kurti čia – Tauragėje, todėl tikime, kad pradėtas bendradarbiavimas padės šį siekį įgyvendinti – prisidės prie ugdymo krypties studijų pasirinkimo skatinimo bei užtikrins kokybišką ugdymo procesą ateities kartoms“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės meras Dovydas Kaminskas.
Pasirašyta sutartimi Tauragės rajono savivaldybė įsipareigoja:
siekiant užtikrinti pakankamą pedagogų poreikį Savivaldybės švietimo įstaigose, skleisti Universiteto pateiktą informaciją apie ugdymo krypties studijas, mokslą ir šviečiamąją veiklą Universitete;
skatinti Savivaldybės mokyklų vadovų domėjimąsi ugdymo krypties studijomis Universitete, supažindinant mokinius su Universiteto ugdymo krypties studijų programomis, stojimo sąlygomis ir procedūromis;
teikti Universitetui informaciją apie pedagogų poreikį Savivaldybės švietimo įstaigose;
kviesti Universiteto darbuotojus bei studentus dalyvauti Savivaldybės organizuojamose konferencijose, seminaruose, mokymuose ir kituose renginiuose;
skleisti informaciją apie kartu su Universitetu organizuojamus renginius ir iniciatyvas;
skirti asmenį, atsakingą už šios sutarties vykdymą.
Tikimasi, jog sudaryta sutartis taps tvirtu pagrindu stiprinti Savivaldybės ir aukštojo mokslo įstaigos bendradarbiavimą pedagogų rengimo srityje, o taip pat paskatinti jaunimą dažniau rinktis ugdymo krypties studijas, po kurių įgytas žinias ir profesinius įgūdžius jiems būtų galima pritaikyti Tauragės rajono ugdymo įstaigose.
Vasario 11 dieną Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius, profesorius Juozas Augutis pasirašė bendradarbiavimo bei socialinės partnerystės sutartį.
Šiuo susitarimu siekiama užtikrinti, kad Jurbarko rajono švietimo įstaigose nepritrūktų kvalifikuotų mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų, taip pat sudaryti palankias sąlygas jauniesiems pedagogams grįžti dirbti į savo gimtąjį kraštą. Ši partnerystė leidžia stiprinti švietimo kokybę rajone, skatinant studentus rinktis pedagogikos ir ugdymo krypties studijas bei sugrįžti į Jurbarko rajoną po jų baigimo. Sutartis grindžiama abipuse nauda ir geranorišku bendradarbiavimu, be finansinių įsipareigojimų sutarties šalims.
Renginyje taip pat dalyvavo vicemerai Audronė Balčiūnienė ir Edmundas Mačieža, administracijos direktorė Rūta Vančienė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Aušra Baliukynaitė ir skyriaus vyr. specialistai, VDU Švietimo akademijos Mokytojų rengimo instituto vyriausiasis specialistas Povilas Urbšys ir VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja Ilona Tanzegolskienė, rajono švietimo įstaigų vadovai, žiniasklaidos atstovai.
Su Jurbarko savivaldybės meru
Su Jurbarko savivaldybės atstovais
Kitoks požiūris į jaunųjų pedagogų ugdymą: nuo specializuotų klasių iki profesinių klubų
„Per penkerius metus jaunų mokytojų, dirbančių mūsų šalies mokyklose, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 2700 iki 6000,” – teigiamus pokyčius švietimo sistemoje akcentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. Visgi iššūkių yra – Lietuvos mokyklose prieš kiekvieną mokslo metų pradžią vis dar trūksta apie 500-600 mokytojų. Ši problema labiausiai matoma didžiuosiuose šalies miestuose, tačiau pamažu ji pasiekia ir mažesnes savivaldybes.
Deja, bet, Eurostat (2021) duomenimis, Lietuva tarp Europos Sąjungos šalių išlieka „lyderė“ pagal vyresnio amžiaus mokytojų skaičių. Dėl šios priežasties Lietuvoje buvo imtasi įvairių iniciatyvų, siekiant gerinti mokytojų darbo sąlygas ir pritraukti jaunus žmones rinktis mokytojo kelią. Viena sėkmingiausių nacionalinių iniciatyvų – stipendijų skyrimas būsimiesiems mokytojams, pasirinkusiems prioritetines pedagogikos kryptis. „Šis sprendimas pasiteisino daugelyje specializacijų”, – teigia prof. dr. Kaminskienė.
Kita vertus, pasak jos, vien tik stipendijomis problemos neišspręsime. Reikalingi kompleksiški ir ilgalaikiai sprendimai: atlyginimo didinimas, atsakomybių ir administracinių veiklų peržiūrėjimas, pasitikėjimo mokytojais stiprinimo, mokyklų gerovės, ypač palankaus mikroklimato kūrimas, karjeros galimybių numatymas ir kita.
Šveicariškas modelis Lietuvos mokyklose
Siekiant spręsti pedagogų trūkumo problemą, Lietuvoje imamasi įvairių inovatyvių iniciatyvų. Viena jų – specializuotos ugdymo krypties klasės. „Sprendimas tapti mokytoju negimsta spontaniškai. Tai sritis, kurią turime vaikams atskleisti iš kitos pusės”, – įsitikinusi prof. L. Kaminskienė.
Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje jau trejus metus sėkmingai veikia ugdymo krypties klasė. Ji įkurta remiantis šveicarišku moduliu, kuris buvo pritaikytas Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus iniciatyva ir įgyvendinamas kartu su VDU Švietimo akademija. Jau nuo 9 klasės mokiniai, galvojantys apie pedagogo profesiją, ne tik dalyvauja universiteto paskaitose, bet ir atlieka pedagogines praktikas miesto mokymosi įstaigose.
Pirmaisiais metais šioje klasėje buvo iki 20 vaikų, dabar jų – jau beveik 30. Tikimasi, kad per keletą metų bus priartėta prie 100 mokinių, kurie, būdami mokyklos suole, jau rimtai planuotų studijuoti pedagogiką.
Praėjusių metų gruodį prie šios iniciatyvos prisijungė ir Rokiškio Romuvos gimnazija, kuri taip pat, bendradarbiaudama su VDU Švietimo akademija, įsteigė ugdymo krypties klasę.
„Mūsų gimnazijoje jau veikia Vilnius Tech ir VDU Žemės ūkio akademijos Sumanaus moksleivio klasės, tačiau matėme poreikį kitos krypties giluminėms studijoms. Ne visi mokiniai nori tiksliųjų ar gamtos mokslų krypties, – teigė gimnazijos direktorė Rasa Pranckūnienė. – Kita vertus, kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir mūsų rajone, pedagogų kolektyvai nejaunėja, po 3-4 metų gimnazija susidurs su pedagogų kaita, tad norisi iš anksto pritraukti mokinių, besidominčių šia profesija. Tikimės, kad kai kurie iš jų grįš dirbti į savo miestą, savo mokyklą”.
Rokiškio ugdymo krypties klasės mokiniai VDU
Jaunojo pedagogo klubai vienija Lietuvos regionus
Lygiagrečiai su ugdymo klasėmis Lietuvoje plečiasi ir Jaunojo pedagogo klubų tinklas. Kauno rajono savivaldybėje veikiantis klubas subūrė daugiau nei 50 vyresniųjų (9-12) klasių mokinių. Sėkminga patirtis paskatino klubų steigimą Alytaus mieste, Panevėžio rajone, Klaipėdos rajone ir Utenoje. Artimiausiu metu planuojama steigti klubus Visagine, Šakiuose ir Šiauliuose.
VDU Švietimo akademijos studentas Arminas Kilinskas, buvęs Alytaus Jaunojo pedagogo klubo narys, šiuo metu studijuojantis Mokomojo dalyko pedagogikos istorijos ir geografijos pedagogiką, prisipažįsta, kad norą tapti mokytoju jis pajuto dar mokydamasis pradinėse klasėse. Jį šiai svajonei įkvėpė jo paties matytas pavyzdys – jį mokę ir savo darbui atsidavę pedagogai.
Arminas sako, kad jo apsisprendimui tapti mokytoju lemiamos reikšmės turėjo ir Jaunojo pedagogo klubo veikla: „Nors prie klubo prisijungiau tik mokydamasis dvyliktoje klasėje, turėjau galimybę dalyvauti susitikimuose su VDU Švietimo akademijos atstovais, lankyti pedagogikos paskaitas. Klubo veikla padėjo galutinai apsispręsti dėl mano norimos studijų krypties”.
Anot A. Kilinsko, dažnas jaunas žmogus šiandien nesiryžta rinktis mokytojo kelio, nes šis jiems atrodo per sunkus, o atlygis už tokį sunkų ir atsakingą darbą – per menkas. Tačiau Armino tai negąsdina – jis svajoja tapti vienu tokių mokytojų, kuriuos pats matė besimokydamas savo mokykloje: „Noriu būti pavyzdžiu savo mokiniams ir visai mokyklos bendruomenei, aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, domėtis naujovėmis, išlikti žingeidžiu ir gebančiu kūrybiškai žvelgti į mokymo(si) procesus”.
Arminas Kilinskas
Prof. L. Kaminskienė sako, kad tokių įkvepiančių istorijų bei galėtų būti ir daugiau, tačiau šioje vietoje turėtų labiau pasitempti ir pačios mokyklų bendruomenės.
„Labai gaila, kai atkalbinėjimai nesirinkti mokytojo profesijos neretai vyksta pačiose mokyklose. Todėl aš labai dažnai, kalbėdama su gimnazijų vadovais, pabrėžiu, kad jeigu mes norime, kad vaikai norėtų būti mokytojais, jiems būtinas įkvepiantis pačių mokytojų pavyzdys. Mokiniai iš pačių mokytojų pavyzdžio turi matyti, kad mokykla yra ta vieta, kurioje gera dirbti „, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė.
VDU gimtadienis studentams
Šiais metais VDU ne tik švenčia, bet ir skelbia 2025-uosius Studentų gerovės metais! Šia proga kviečiame studentus į specialų renginį, kuriame ne tik minėsime VDU gimtadienį, varžysimės specialiame protmūšyje siekdami daugiausia apie VDU žinančio studento titulo, bet ir klausysimės pranešimų ir dalyvausime diskusijoje apie emocinę gerovę, psichologinę paramą bei bendruomeniškumą. Renginio metu studentų laukia ypatinga staigmena – kartu su universiteto atstovais jie „pakuos“ dovaną, skirtą jų gerovei universitete užtikrinti.
Renginys vyks VDU Centriniuose rūmuose, S. Daukanto g. 28, Kaune. Protmūšis – Didžiosios salės fojė, konferencija ir diskusija – Senato salėje. Renginio pradžia – 16.00 val.
VDU studentus, gyvenančius Vilniuje ir norinčius švęsti kartu, kviečiame registruotis važiuoti VDU autobusu.
PROGRAMA:
15.30 val. Protmūšio komandų registracija.
16.00 val. Renginio pradžia VDU Didžiosios salės fojė. Užsiregistravusioms komandoms – protmūšio pradžia, visi kiti kviečiami į konferenciją „Studentų gerovė – misija (ne)įmanoma?“ ir diskusiją apie studentų gerovę.
Konferencijos „Studentų gerovė – misija (ne)įmanoma?“ pranešimai:
16.15 val. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Vaitiekus – „Ar studentai gali gyventi finansinėje gerovėje?“
16.30 val. VDU Psichologijos klinikos psichologas doc. dr. Rytis Pakrosnis – „Kaip jaučiasi studentai: VDU studentų psichologinės gerovės stebėsenos modelis“
16:45 val. VDU Studentų gerovės koordinatorė Gustė Žukauskaitė – „Studentų gerovė: kelias į bendruomenę“
17.00 val. Diskusija apie studentų gerovę. Dalyvauja žmogaus teisių ekspertas prof. dr. Jonas Ruškus, LSS viceprezidentė Ieva Vengrovskaja, psichologas doc. dr. Rytis Pakrosnis, mentorė Meda Maročkinaitė, moderuoja VDU studentų gerovės koordinatorė Gustė Žukauskaitė.
17.45 val. Apdovanojimai ir universiteto dovana studentams.
Informuojame, kad renginyje gali būti filmuojama ir / ar fotografuojama ir Jūs galite būti matomi renginio nuotraukose ar vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.
VDU Švietimo akademijoje Kaune atidarytas Švietimo pagalbos kompetencijų centras
Sausio 30 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Kaune atidarytas Švietimo pagalbos kompetencijų centras. Renginyje sveikino LR Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė, VDU Studijų prorektorė Simona Pilkienė, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. Kauno Juozo Naujalio muzikos mokyklos mokiniai grojo akordeonu, VDU Teatras pakvietė į pojūčių spektaklį „Anykščių šilelio takais“. Atidarymo renginį vedė komunikacijos ekspertė Laura Dabulytė.
„Švietimo pagalbos kompetencijų centro įkūrimo idėja kilo Švietimo akademijoje rengiant naujas studijų programas – bakalauro programą „Specialioji pedagoginė pagalba“ ir tarpkryptinę magistro programą „Kalbėjimo ir kalbos terapija“. Siekiant inovatyviai rengti skirtingų specializacijų specialiuosius pedagogus ir logopedus, buvo itin svarbu sukurti tinkamą infrastruktūrą, kuri padėtų užtikrinti aukštą studijų kokybę. Ši infrastruktūra sudaro sąlygas studijas grįsti reflektyviosios praktikos modeliu bei tyrimine veikla ir visų pakopų studentams mokytis per praktines simuliacijas, atlikti tyrimus, mokytis bendradarbiaujant, išbandyti naujus metodus bei metodikas, kurti ir vertinti specializuotas priemones. Centre bus pritaikomos ir išbandomos įvairios vaiko raidos vertinimo metodikos, kuriamos rekomendacijos, skirtos tobulinti specialiosios pedagoginės pagalbos, įtraukiojo ugdymo ir reabilitacijos praktikas“, – sako VDU Švietimo akademijos dėstytoja prof. dr. Stefanija Ališauskienė.
Centras atveria šias galimybes:
Visų pakopų studentams:
– Mokytis modeliuoti ugdymo procesą įvairiose aplinkose: klasėje, mažose grupėse ar individualiai teikiant specialiąją pedagoginę ir logopedinę pagalbą;
– Taikyti ir pritaikyti alternatyviąsias bei augmentines mokymo priemones, įrangą ir metodikas;
– Išbandyti naujas priemones bei metodikas, įgyti tyriminių gebėjimų;
– Dalyvauti praktinėse ir tiriamosiose veiklose drauge su praktikų bendruomenėmis, kurti naujas metodikas remiantis mokslinių tyrimų rezultatais.
Dėstytojams ir tyrėjams:
– Dalyvauti specializuotuose mokymuose, skirtuose priemonių, įrangos ir metodikų taikymui, įgyti licencijas bei praktinio taikymo patirties;
– Skleisti įgytą patirtį akademinėje veikloje; ja remtis tobulinant studijų procesą;
– Naudoti įsigytas priemones, metodikas ir įrangą vykdant empirinius tyrimus, kurti naujus instrumentus bei rekomendacijas, skirtas ugdymo praktikos tobulinimui.
Centras sieks tapti tvaria akademine kompetencijų ugdymo platforma, skatinančia dėstytojų, tyrėjų ir būsimų specialistų bendradarbiavimą kuriant ir taikant inovatyvius sprendimus, pritaikytus įvairių ugdymosi poreikių turinčių besimokančiųjų ugdymo procesui.
Centras bus atidarytas ir VDU Švietimo akademijoje Vilniuje.
