Kas sieją Raganų kalną ir Platelių ežero paslaptis? Unikaliame meniniame projekte jaunieji menininkai išeis iš komforto zonos

Dažnai mes keliaujame toli, kad atrastume stebuklų, tačiau kartais pamirštame pažvelgti čia pat. Kas yra Lietuvos stebuklai? Ką galime išskirti? Kur juos rasti? Sausio 24–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje, vyksiančioje tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2025“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos: dailės pedagogikos studentai, jaunieji menininkai jungsis prie unikalaus meninio projekto „7 Lietuvos stebuklai” ir tapys išskirtinius objektus.

Parodoje jaunieji menininkai tapys septynis Lietuvos stebuklus: Raganų kalną, Puntuko akmenį, Krekenavos apžvalgos bokštą, Platelių ežerą, Velnio duobę, Druskininkų mineralinius šaltinius, Negyvąsias kopas.

„Tai unikalios vietos Lietuvoje, kurios žavi savo istorija, gamtos grožiu ar paslaptimis. Kiekvienas stebuklas turi savo legendą, paslaptį arba netikėtą faktą, kuris paverčia kelionę į šią vietą nepaprasta patirtimi”, – sako parodos organizatoriai.

Jaunieji menininkai per tapybą atskleis paslaptingas legendas

„Man menas yra patirtis. Per jį aš galiu išgyventi, ką reiškia būti kūrėju ir tuo pačiu metu vaiku, kuris nenustoja svajoti. Galiu tuščiame lape sukurti naują pasaulį: veikėjus, istorijas, išreikšti patirtus jausmus, įspūdžius, pasitelkdama tik kelias spalvas ir įrankius. Tai tarsi atkartojimas mūsų pasaulio sukūrimo, tik trapiomis ir netobulomis formomis. Tame yra kažkas kerinčio, kas verčia mane sugrįžti vėl ir vėl prie kūrybos. Tai yra man meno prasmė. Jungiuosi prie šio unikalaus projekto“, – sako jaunoji menininkė Milda Kaunaitė.

M. Kaunaitė

Mildos kolega Gytis Genevičius jau mokykloje nuo penktos klasės dalyvavo avangardinės mados festivaliuose, mokydamasis Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje, jis įkūrė savo mados klubą. Jo avangardiniai darbai, meniniai projektai pelnė daug prizinių vietų tarptautiniuose konkursuose. Tad jis mielai priėmė iššūkį jungtis prie projekto „7 Lietuvos stebuklai” ir tapyti Druskininkų mineralinius šaltinius. „Man patiko šie šaltiniai dėl savo galios bei gražaus mito apie deivę. Legenda pasakoja, kad vietos gyventojai pastebėjo, kaip sužeisti gyvūnai gyja, gerdami šaltinių vandenį. Tikėta, kad šiuos šaltinius saugo požemių deivė, dovanojanti sveikatą tik tiems, kurie tiki jų galia. Tad šį objektą galiu kurti iš įvairių požiūrio taškų. Tikiu, jog dalyvaudamas šiame meniniame projekte įkvėpsiu savo mokinius kurti“, – sako jaunasis menininkas, Disleksijai draugiškoje mokykloje dirbantis dailės pedagogas.

Gytis Genevičius

Gyčiui pritaria ir kolegė, dailės pedagogikos studentė Teresė Krutulytė, kuri asmeniškai kaip jai labiausiai artimą Lietuvos stebuklą išskiria Dzūkijos regione esantį Dusios regioninį parką. „Esu iš tų kraštų, todėl ten visi trys esantys ežerai: Dusia, Metelys, Obelija yra sukūrę brangių prisiminimų vaikystėje. Tad džiaugiuosi, jog atsigręžiame į Lietuvos išskirtinius objektus“, – teigia T. Krutulytė.

Kitas būsimas dailės pedagogas Matas Darulis pieš Kuršių neriją. „Ši vieta man stebuklinga, mistiška, jau vaikystėje Juodkrantė, Raganų kalnas yra palikęs didelį įspūdį“, – teigia M. Darulis.

Būsimų dailės pedagogų ugdymasis – ne tik auditorijose

VDU Švietimo akademijos dėstytoja, žinoma dailininkė, scenografė prof. dr. Giedrė Riškutė-Kariniauskienė didžiuojasi savo studentais, kurie jau studijų metais laimi prizinių vietų pleneruose, nacionaliniuose bei tarptautiniuose konkursuose, dalyvauja parodose. Pasak dailininkės, jauniesiems menininkams reikia išeiti iš komforto zonos, šiandien studentai nebenori sėdėti tik universiteto auditorijose, jie nori keliauti į atviras erdves. „Šiuolaikiniai studentai išties reiklūs, žingeidūs, jie nori kuo daugiau sužinoti apie meninį ir pedagoginį gyvenimą, dalyvauja menininkų parodose, kelia klausimų ir ieško atsakymų“, – sako menininkė.

Pati Giedrė mėgsta keliauti po Lietuvą, žavisi jos gamta ir unikaliais objektais. Nemaža dalis jos meninių darbų tiesiogiai arba asociatyviai siejasi su gamtos stichijomis, jos kūryboje ryški meninė gamtos formų ir nuotaikų interpretacija.

Be minėtų jaunųjų menininkų unikaliame projekte dalyvaus Margarita Kalinka, Milda Zoltnerytė, Santa Gintvainytė ir Paulina Jakevičiūtė.

Didžiausias švietimo forumas Lietuvoje „Švietimo kodas“ įvyks VDU – nuo iššūkių, inovacijų iki emocinės sveikatos

Švietimas – visuomenės pagrindas, prie kurio kūrimo ir tobulinimo turi prisidėti kiekvienas iš mūsų. Įkvepiančios istorijos, inovatyvūs įrankiai ir drąsios iniciatyvos paskatins ryžtis pokyčiams, kurie ugdymą gali paversti efektyvesniu. Naujienų portalas Lrytas kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU) ir Britų taryba Lietuvoje rengia didžiausią švietimo forumą šalyje.

Kovo 7 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kaune (S. Daukanto g. 28) vyks didžiausias ir turiniu įvairiausias forumas „Švietimo kodas“, kuriame susitiks verslininkai, mokslininkai, vadovai, švietimo lyderiai, politikai, visuomenininkai tam, kad pasidalytų pažangiomis idėjomis, įžvalgomis apie ypač jautrias ir aktualias temas.

„Švietimo kodas“ – tai vieta, kur iš skirtingų dalyvių perspektyvos galime kalbėti apie švietimo ateitį: neignoruodami šiandieninių iššūkių, bet juose matydami galimybes, kur link turime judėti. Manau, kad artimiausiu metu Lietuva sulauks vis didesnio dėmesio iš kitų šalių, kurioms bus įdomi ir naudinga mūsų šalies švietimo patirtis ir sprendimai“, – įsitikinusi VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Ką pamatysite ir išgirsite?

 

2000 forumo dalyvių ras sau įdomias temas: dalyvių laukia daugiau nei 100 pranešėjų, 40+ pranešimų ir diskusijų, daugiau nei 10 stendų ir 4 turinio salės. Pranešimai ir diskusijos vyks pagal šias temas:

  • I salė. Švietimo politika. Ar lengva suvaldyti švietimo sistemą?
  • II salė. Kodas: mokytojas. Nuo iššūkių iki inovacijų – kaip jie pasikeitė?
  • III salė. Lyderystė švietime. Vadovas – variklis? Kas dirba švietime?
  • IV salė. Emocinė sveikata. Kas vaidina didžiausią vaidmenį? Parodoje iš arti susipažinsime su partnerių, įmonių, edukacines veiklas siūlančių institucijų priemonėmis, įrankiais. Bus proga ne tik pamatyti ir išbandyti naujoves, bet ir pasimokyti, patobulinti įgūdžius.

Ką išgirsite forume „Švietimo kodas“?

Įžvalgomis apie švietimo politiką, iššūkius ir inovacijas, lyderystę ir vadovavimą bei emocinę sveikatą dalysis ne tik ilgamečiai pedagogai, švietimo specialistai, lyderiai, politikai, užsienio ekspertai, verslininkai, mokslininkai, tarnybų atstovai, bet ir visuomenininkai, psichologai, saugumo specialistai. Kaip formuojamas švietimo veidas, kokios kompetencijos bus svarbios už 7–10 metų, žinomumo reikšmę, gabių vaikų ugdymą ir tėvų pedagogų įtaką pasakos Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Vytautas Mitalas, Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis, švietimo startuolio „Vedliai“ įkūrėja Monika Katkutė-Gelžinė, Britų tarybos Lietuvoje atstovai, „Unicorns Lithuania“ valdybos narys, „Omnisend“ vadovas Rytis Laurinavičius, inovatorius, edukacinio startuolio „BBright“ vienas iš įkūrėjų Mantas Vičius, komikas, istorijos bei tikybos mokytojas, Justinas Visickas, komunikacijos ekspertas, „Publicum“ vykdantysis direktorius Tadas Valančius, Krašto apsaugos ministerijos viceministrė Orijana Mašalė, inovatyvūs mokytojai, VDU Švietimo akademijos mokslininkai, studentai ir organizacijų atstovai.

Apie DI pritaikymą švietime, mokytojo ir mokinio partnerystę, dėmesį mokytojų amžiui, STEAM pedagogiką, karjeros keitimą ir integracijos iššūkius pasakos Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos narys Kristijonas Jakubsonas, San Diege (JAV) dirbusi lietuvių kalbos mokytoja Birutė Ona Black, ilgametis Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos vadovas Miša Jakobas, 15 metų prestižinėse advokatų kontorose sėkmingai dirbusi ir dėl sūnaus spec. pedagogės kelią pasirinkusi Jurgita Telešienė, VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, „EDU Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė, „Erudito“ licėjaus direktorius Doc. dr. Nerijus Pačėsa, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernest Alesin bei šalies savivaldos atstovai, mokyklų vadovai ir institucijų atstovai, specialistai.

Kokį receptą miestams turi regionai, vadovavimą ir lyderystę švietime, kokias linijas brėžia merai, kibernetinį saugumą ir dezinformaciją, mokytojų pritraukimą, kaip prie švietimo gerinimo gali prisidėti verslas bei kokios pilietiškumo pamokos suveiks, pasakos Lietuvos savivaldybių merai, Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius Donatas Vasiliauskas, į savo gimtinę sugrįžęs Plungės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Ieva Dirmaitė, istorikas dr. Mindaugas Nefas, karybos ekspertas Darius Antanaitis, „Robotikos akademijos“ direktorė, „Renkuosi mokyti“ atstovas bei kiti švietimo ekspertai. Apie mokytojų perdegimo ženklus, psichologinį saugumą mokykloje, pedagogų dinastijas, vienišus ir apleistus vaikus, ateities mokyklą daugiakultūrėje visuomenėje pasakos „Change Partners“ pokyčių valdymo konsultantė Lina Mieliauskienė, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, VDU Švietimo akademijos profesorė, Europos Komisijos Europos mokyklų Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, trečios kartos mokytoja, Ukrainiečių mokyklos įkūrėja Agnė Klimčiauskaitė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Ilma Skuodienė, advokatė Renata Rynkevičiūtė-Jančiauskienė, knygų iliustruotoja Gabija Gasiūnas, gydytoja, kognityvinės elgesio terapijos konsultantė, „Ribologijos“ projektų vadovė Rusnė Kirtiklytė bei kiti specialistai.

Kam skirtas „Švietimo kodas“?

Jei dirbate švietimo sektoriuje, norite pasidalyti ar mokytis naujų dalykų, turite idėjų, kaip tobulinti švietimo sistemą, visada atrodė įdomi mokytojo profesija – šis forumas jums! Forumas ir paroda „Švietimo kodas“ vyks 2025 m. kovo 7 d., VDU, S.Daukanto 28, Kaune. Paskubėkite pasiimti savo bilietą, kadangi vietų skaičius ribotas. Visą programą ir registraciją galite rasti šiame puslapyje Švietimo kodas https://projektas.lrytas.lt/svietimo-kodas-2025/. Forumo pabaigoje vyks „Lietuvos mokytojas 2025“ apdovanojimų ceremonija.

 

 

Lituanistinio švietimo mokytojo premija šiemet paskirta Briuselio mokyklos mokytojai, VDU Švietimo akademijos prancūzų pedagogikos modulio klausytojai A. Anulienei

Lituanistinio švietimo mokytojo premija šiemet paskirta Briuselio II Europos mokyklos lietuvių kalbos ir filosofijos mokytojai, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos prancūzų pedagogikos modulio klausytojai* Audronei Anulienei.

Audronė Anulienė Briuselio II Europos mokykloje dirba devintus  metus. Šioje mokykloje savo gimtosiomis kalbomis mokosi apie 3000 mokinių iš devynių Europos Sąjungos valstybių, daugiau nei 200 mokinių – lietuvių kalba. Mokytoja savo iniciatyva į gimtosios kalbos, filosofijos pamokas integruoja ir Lietuvos istoriją, nes šio dalyko Europos mokyklose nėra mokoma. Šioje daugiakalbėje, daugiakultūrėje mokykloje ji yra ypač aktyvi lietuvybės puoselėtoja.

„Visuose mano pedagoginiuose keliuos drauge su manimi keliauja LIETUVA. Ji ir mano palydovė, ir bendramintė, ir įkvėpėja, ir guodėja, apšviečianti mintį bei žingsnį“, – sako A. Anulienė.

Lietuvių kalbos ji moko ne tik vaikus, lankančius Lietuvių kalbos sekciją, bet po pamokų savanoriškai moko ir kitus vaikus iš keliakalbių šeimų, rengia juos lietuvių kalbos mokėjimo lygio egzaminui. Juos mokiniai laiko nuotoliu Lietuvoje.

Kasmet drauge su kitais mokytojais organizuoja valstybinių švenčių minėjimo renginius, įtraukiama ne tik lietuvių, bet ir visos mokyklos bendruomenė, tėvai. Bendradarbiaudama su Lietuvos ambasada, švietimo atašė, Belgijos lietuvių bendruomenės atstovais, įvedė kasmetinę tradiciją – Mokslo ir žinių šventę Lietuvos ambasadoje: čia mažiausieji ir vyriausieji mokiniai atlieka meninę programą. Ambasadoje vyksta ir daug kitų renginių, kurių iniciatorė ar aktyvi dalyvė dažnai būna mokytoja Audronė ir jos mokiniai.

Mokytoja Audronė kartu su mokiniais įsitraukia į įvairius projektus, kūrybines veiklas ir už mokyklos ribų: Pasaulio lietuvių vaikų festivalį, Europos autorių dienos minėjimą Europos Komisijoje, Lietuvių kalbos dienas, Europos literatūros premijos teikimo dienos renginius ir kt. Palaikomi labai glaudūs ryšiai su Lietuva – kiekvienais metais mokytoja organizuoja susitikimus su Lietuvos kūrėjais, filologais, istorikais, politikais ir kt.

Mokytoja yra ir viena iš organizatorių mokykloje rengiant popietes kitų šalių kolegoms – mokytojai iš visos Europos Sąjungos supažindinami su Lietuva, kalba, dainomis, papročiais ir tradicijomis, nacionaline virtuve.

Audronė Anulienė dalyvauja  Lietuvos lituanistų, Klasikų asociacijos ir kitų Lietuvos organizacijų veiklose,  aktyviai dalijasi savo patirtimi su kolegomis, priima studentus praktikoms, talkina kitų Europos mokyklų kolegoms.

Mokytoja už aktyvią ir kūrybingą veiklą ne kartą apdovanota LR Seimo, LR Prezidentūros, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvių kalbos draugijos, LR ambasados Belgijoje, Europos Komisijos ir kitomis padėkomis.

Lituanistinio švietimo mokytojo premija Audronei Anulienei bus įteikta Lietuvoje teikiant Lietuvos metų mokytojų premijas.

Šiemet į premiją kandidatavo 6 lituanistinio švietimo mokytojai iš JAV, JK, Lenkijos, Norvegijos.

Lituanistinio švietimo mokytojo (dėstytojo) premija įsteigta Vyriausybės nutarimu 2016 m. Premija konkurso būdu skiriama asmenims už lituanistinio švietimo nuopelnus, mokinių, studentų pasiekimus ir kt.

Parengta pagal ŠMSM naujieną.

*Audronė studijuoja perkvalifikavimo programoje, studijos papildomų dalykinių kompetencijų įgijimui finansuoja NŠA, įgyvendindama projektą „TĘSK: ateik, tobulėk, prisidėk!“ Projektas Nr. 10-045-P-0001 vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-06-01 „Pirmiausia – mokytojas“, finansuojamas Europos socialinio fondo + ir Europos Sąjungos bendrojo finansavimo lėšomis.

Skelbiami rinkimai į VDU Švietimo akademijos Tarybą

Vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU) Švietimo akademijos nuostatų, patvirtintų 2024 m. lapkričio 27 d. VDU Senato nutarimu Nr. SEN-N-78, 15 punktu, ir VDU Švietimo akademijos Tarybos sudarymo ir narių įgaliojimų pasibaigimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2024 m. lapkričio 27 d. VDU Senato nutarimu Nr. SEN-N-79, skelbiami VDU Švietimo akademijos Tarybos narių rinkimai į VDU Švietimo akademijos Tarybą. VDU Švietimo akademijos Taryba renkama 5 (penkeriems) metams.

2025 m. sausio 16 d., 15.00 val. vyks VDU Švietimo akademijos akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas, kuriame bus renkami atstovai į VDU Švietimo akademijos Tarybą. Akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas vyks nuotoliniu būdu, naudojantis
nuotolinio posėdžio platforma Microsoft Teams. Rinkimo teisę deleguoti ir rinkti kandidatus turi Švietimo akademijos pedagoginiai ir mokslo darbuotojai.
VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto ir Inovatyvių studijų instituto bendruomenės iki 2025 m. sausio 10 d. po 1 atstovą išrenka savo bendruomenėje ir pateikia Švietimo akademijos kancleriui.
Siūlymai (pasisiūlymai) dėl kandidatų į Švietimo akademijos Tarybą teikiami kancleriui ir Tarybos sekretoriui iki 2025 m. sausio 10 d., 16 val., T. Ševčenkos g. 31-206, Vilniuje paštu arba elektroniniu būdu: lina.kaminskiene@vdu.lt ir jolanta.smoriginiene@vdu.lt

Išsamesnę informaciją rasite priede (VDU Švietimo akademijos kanclerio 2025 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. ŠA1-01 „Dėl VDU Švietimo akademijos Tarybos narių rinkimų“).

 

Žiemą VDU lietuvių kalbos ir kultūros kursuose 50 užsieniečių iš 17 pasaulio šalių mokysis lietuvių kalbos

Nuo 2025 m. sausio 4 d. iki vasario 2 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje  Vilniuje prasideda tradiciniai Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursai, skirti  pradedantiesiems ir  pažengusiems dalyviams. Šių kursų metu studentai ne tik gilins savo lietuvių kalbos žinias, bet ir artimiau susipažins su Lietuvos istorija, kultūra bei visuomeniniu gyvenimu.

Šių metų kursuose dalyvaus 50 studentai iš 17 šalių, tarp jų – Pietų Korėjos, Ukrainos, Indijos, Indonezijos, Suomijos, Latvijos, Meksikos ir kitų pasaulio valstybių. Kursai vykdomi skirtingais kalbos mokėjimo lygiais: A1, A2, B1 ir B2. Penkios grupės kursų dalyvių pasiskirstys į tris kontaktines grupes, kurios mokysis Vilniuje, ir dvi nuotolines grupes, prisijungsiančias internetu. 29 vietos finansuojamos Švietimo mainų paramos fondo, iš kurių 7 skirtos lietuvių kilmę turintiems studentams, siekiant stiprinti ryšį su diaspora.

„Lietuvių kalbos ir kultūros kursai nėra vien tik kalbos mokymasis – tai kelionė į Lietuvos širdį, pažintis su mūsų tautos šaknimis, vertybėmis ir tradicijomis. Siekiame, kad kiekvienas dalyvis ne tik įgytų kalbinių įgūdžių, bet ir pajustų, kuo ypatinga Lietuva“, – sako kursų organizatorė, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Kursų dalyviai džiaugsis ne tik kalbos pamokomis, bet ir gausia kultūrine programa. Per keturias savaites jų laukia susitikimai Lietuvos Respublikos Seime, apsilankymai Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Trakų pilyje, Kaune bei Pažinimo centre. Taip pat numatytos paskaitos apie Lietuvos kultūrą, politiką, istoriją, kurias ves aukštos kvalifikacijos dėstytojai ir specialistai.

„Lietuvių kalba – viena iš seniausių indoeuropiečių kalbų, ir aš norėjau pažinti šią paslaptingą bei gražią kalbą. Tad džiaugiuosi galimybė mokytis kursuose VDU, išmokti ne tik kalbą, bet ir pažinti kultūrą. Vilnius mane sužavėjo savo gyventojų šiluma ir senamiesčio grožiu. Aš šį miestą pristatyti savo draugams Korėjoje – jis tikrai paliko įspūdį“, – sako antrą kartą kursuose dalyvaujanti Jinyoung Yang iš Pietų Korėjos.

„Kursai tampa unikalia platforma ne tik kalbai ir kultūrai pažinti, bet ir stiprinti tarptautinį Lietuvos ryšį su užsienio šalimis bei lietuvių diasporos atstovais, jauniems žmonėms užmegzti tinkaveiką“, – teigia V. Leonavičienė.

VDU jau 26-erius metus organizuoja Lietuvių kalbos ir kultūros kursus, kur suburia užsieniečius iš viso pasaulio. Vasarą kursai vyksta Kaune ir Vilniuje, nuotoliniu būdu. Kursus rengia VDU Humanitarinių mokslų fakultetas, Švietimo akademija.

 

 

 

VDU Švietimo akademijos studentė K. Teterevkova išrinkta geriausia Lietuvos studentų sportininke

Vakar vyko 2024 metų geriausiųjų Lietuvos studentų sportininkų pagerbimo ir apdovanojimų vakaras. Renginyje apdovanoti geriausieji Lietuvos studentai sportininkai, kurie savo pasiekimais garsino savo Alma Mater ir šalį tarptautinėse sporto arenose.

Geriausia Lietuvos studentų sportininke buvo pripažinta Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Mokomojo dalyko pedagogikos:  fizinio ir sveikatos ugdymo 4 kurso studentė Kotryna Teterevkova. Olimpiniame baseine suspindusi plaukikė Paryžiaus žaidynėse iškovojo 5-tą vietą, o bilietą į Prancūzijos sostinę iškovojo būtent atstovaudama savo universitetą Čengdu mieste vykusiose FISU pasaulio vasaros universitetų žaidynėse.

Taip pat Geriausia vyrų komanda – VDU 3 prieš 3 krepšinio rinktinė! Nojus Lebskas,  VDU Švietimo akademijos studentai: Rokas Jocys, Augustinas Mikštas ir Gabrielius Čelka su treneriu Dainiumi Novicku tapo Lietuvos metų vyrų komanda. Jų pasirodymai aikštelėje – tikra įkvėpimo istorija!

 

 

VDU apsilankiusios profesorės iš Lenkijos ir Vokietijos – apie daugiakalbio ugdymo naudą ir iššūkius

 

„Turime šviesti žmones – kartais jie bijo to, ko nesupranta, galvoja, kad smegenys gali nesusidoroti su daug kalbų vienu metu. Tačiau šiuolaikiniai neurobiologiniai, psicholingvistiniai tyrimai rodo, kad taip nėra“, – daugiakalbystės privalumus aptaria Saarlando universiteto (Vokietija) profesorė dr. Stefanie Haberzettl, kuri rudenį dalyvavo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Įgalinantis švietimas: įtraukios daugiakultūrės aplinkos plėtojimas bendrajame ugdyme“.

Daugiakalbystės naudą patvirtino daugybė mokslinių tyrimų – pavyzdžiui, dvi ar daugiau kalbų mokantys žmonės geriau atlieka užduotis, kuriose reikalingas dėmesio valdymas, nereikalingos informacijos nuslopinimas, problemų sprendimas. Daugiakalbystė taip pat palaiko neuroplastiškumą – smegenų gebėjimą keistis ir priimti naują informaciją. Be to, įrodyta, jog daugiakalbiai žmonės gali atitolinti Alzhaimerio ir kitų neurodegeneracinių ligų pradžią 4–5 metais.

„Kai kurie mokytojai vis dar draudžia moksleiviams naudoti kitas kalbas klasėje. Kartais jie bijo, kad moksleiviai kalbės apie dalykus, nesusijusius su pamoka – netgi apie patį mokytoją. Tačiau tyrimai rodo, jog moksleiviai išties naudoja savo gimtąją kalbą tam, kad aptartų pamokos temą. Kodėl jie turėtų nesinaudoti kiekvienu turimu įrankiu tam, kad geriau ją suprastų?“, – samprotauja prof. S. Haberzettl.

Mokslininkės teigimu, daugelyje Vokietijos federalinių žemių moksleiviams siūlomos taip vadinamos paveldėtųjų kalbų pamokos – tai yra, mažumų kalbų, kurios vartojamos namų aplinkoje. „Visų pirma, tai pasiunčia svarbų signalą, kad kalbos, kurias moksleiviai atsineša su savimi, yra vertinamos. Be to, taip padedama ir toliau jiems plėtoti savo daugiakalbystę“, – paaiškina pašnekovė.


Prof. dr. Stefanie Haberzettl

Mokytis padeda „kalbos vonia“

Daugiakalbystė skatinama ne tik Vokietijos mokyklose, bet ir vaikų priežiūros dienos centruose – pavyzdžiui, skaitant iliustruotas knygeles, kuriose naudojama ne tik vokiečių, bet ir arabų ar turkų kalba. Turkų ir arabų kalbos Vokietijoje yra tarp didžiausių mažumų kalbų.

Dalindamasi mintimis apie efektyvius įrankius, skirtus užsienio moksleivių įsitraukimui į pamoką, prof. S. Haberzettl pabrėžia, kad reikėtų sistemingai planuoti, kiek įrankių ir mokymo medžiagos gali būti pateikta ne vokiečių, o kitomis kalbomis. Svarbiausia – užtikrinti, kad kiekvienas moksleivis suprastų pamokos temą. Pasak prof. S. Haberzettl, labiau pažengę moksleiviai gali mokytis vokiečių kalbos naudodami taip vadinamą „kalbos vonią“ – metodu, kuomet moksleivis visiškai „pasineria“ į mokomą kalbą, pavyzdžiui, mokytojas bendrauja su jais tik vokiškai.

„Šiame kontekste skaitmeniniai įrankiai taip pat neturėtų būti tabu – naudojami tekstų vertimui, dialogo įgalinimui ir kt. Tuo pat metu, aišku, būtina sistemingai padėti moksleiviams išplėsti jų vokiečių kalbos repertuarą“, – pažymi Saarlando universiteto profesorė, akcentuodama, kad situacija jos šalyje skiriasi nuo Lietuvos – pavyzdžiui, Vokietijoje gerokai mažesnę dalį gyventojų sudaro atvykusieji iš Ukrainos.

Aktualumas išaugo dėl karo Ukrainoje

VDU konferencijoje taip pat dalyvavusi prof. dr. Joanna Rokita-Jaśkow iš Nacionalinės švietimo komisijos universiteto (Lenkija) pasakoja, kad daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo aktualumas Lenkijoje išaugo 2022-aisiais, kai dėl karo Ukrainoje į šalį atvyko daug ukrainiečių – mokytojai tam nebuvo pasiruošę.

„Lenkijoje dauguma mokytojų kalba tik lenkiškai, be to, daug jų yra pagyvenusio amžiaus, taigi, įgijo išsilavinimą dar sovietmečiu, ir nemoka jokių užsienio kalbų – nebent šiek tiek rusų. Tad jiems tai yra iššūkis – jie neturi jokių gebėjimų, kaip bendrauti su užsieniečiais. Jau nekalbant apie kitus keblumus, kai vaikai turi psichologinių, emocinių problemų, nes jie staiga buvo priversti pakeisti gyvenamąją vietą“, – iššūkius vardija profesorė.

Lenkijoje daugiakalbystė apskritai yra mažiau paplitusi, lyginant su Lietuva: „Eurostat“ duomenimis, mūsų šalyje net 95,6 proc. gyventojų moka daugiau nei vieną kalbą, o Lenkijoje – 67 proc.

Per dvejus metus nuo plataus masto karo pradžios, Lenkija spėjo nemažai pasimokyti, tikina prof. dr. J. Rokita-Jaśkow. Nuo šių metų rugsėjo Lenkijoje gyvenantys ukrainiečiai vaikai privalo lankyti lenkų mokyklas. Pripažįstama, kad jiems tai bus naudinga ilgoje perspektyvoje, tęsiant mokslus Lenkijos universitetuose ar įsidarbinant.

„Kalba yra esminis integracijos įrankis – jie turėtų palaipsniui tobulinti savo kalbos žinias, nes tai leis jiems patekti į geresnę mokyklą, įgyti universitetinį išsilavinimą, pradėti verslą, kuriame jie galės užmegzti kontaktus su kitokios kilmės klientais“, – sako profesorė.

Prof. dr. Joanna Rokita-Jaśkow

Lenkijos ir Lietuvos iššūkiai – panašūs

Pašnekovė pabrėžia, kad  tiek Lenkija, tiek Lietuva šiuo metu susiduria su panašiais iššūkiais ir pradeda mokytis daugiakultūrio, daugiakalbio ugdymo subtilybių. Mokytojams tenka prisitaikyti – tapti ne tik savo dalykų, tokių kaip fizikos, matematikos ar kitų, bet tuo pačiu ir lenkų kalbos mokytojais: prisiderinama prie moksleivių kalbos žinių, paprastinamas pamokos turinys, palaipsniui leidžiant jiems pažinti tiek lenkų kalbos, tiek dalyko ypatumus.

„Kuo jaunesnis vaikas, tuo geriau jam seksis mokytis kalbos. Pavyzdžiui, jei jis 7-erių metų amžiaus, maždaug per trejus metus jis gali įgyti labai gerą, beveik prilygstančią gimtakalbio, kompetenciją. Tačiau kai atvyksta 13–14 m. amžiaus vaikai, jiems gerokai sunkiau įgyti tokio lygmens kompetenciją – tam reikia daugiau laiko, apie 5–8 metų“, – pastebi Nacionalinės švietimo komisijos universiteto mokslininkė.

Prof. dr. J. Rokita-Jaśkow sako, kad yra įvairių įrankių ir metodų, skirtų padėti mokytis daugiakalbėje aplinkoje. Pavyzdžiui, moksleiviai gali mokytis kalbos naudodamiesi mobiliaisiais telefonais ir jų programėlėmis, tokiomis kaip „Quizlet“, taip pat – užsivesdami savus žodynus, kad geriau įsisavintų sudėtingesnius terminus.

Vis dėlto, pasak profesorės, nors pamokose ir galima leisti užsieniečiams moksleiviams naudoti savo gimtąją kalbą, jei ji padeda įsisavinti dalyką, nereikėtų persistengti – prioritetas turėtų būti teikiamas mokomajai kalbai.

Keičiantis visuomenei – keičiasi ir mokykla

Prof. Stefanie Haberzettl ir prof. Joanna Rokita-Jaśkow spalio pradžioje dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Įgalinantis švietimas: įtraukios daugiakultūrės aplinkos plėtojimas bendrajame ugdyme“, kuri vyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje. Konferencijoje buvo aptarti būdai gerinti įtraukų kitakalbių vaikų ugdymą, rekomendacijos dėl daugiakalbio švietimo mokyklose, taip pat – švietimo daugiakalbėje aplinkoje iššūkiai ir galimybės.

Prof. dr. Lina Kaminskienė

„Mūsų visuomenė keičiasi, tampa daugiakultūre, tokia tampa ir mūsų mokykla. Turime rasti būdų, žmonių, išteklių, kad galėtume suteikti pagalbą ne tik pamokos metu, taip pat po pamokos, nes geros tarptautinės patirtys iš kitų šalių taip pat rodo, kad nepakanka vien 45 minučių, bet reikia pasitikrinti, kiek vaikas galėjo kitoje kalbinėje aplinkoje suprasti naujus dalykus ir jų išmokti“, – pažymi VDU Švietimo akademijos kanclerė, prof. dr. Lina Kaminskienė.

VDU Švietimo akademijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros profesorė dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pažymi, kad Švietimo akademijoje visi būsimieji mokytojai turi galimybių ne tik mokytis tam tikro dalyko turinio, bet kartu plėtoti pasirinktos užsienio kalbos arba kelių užsienio kalbų gebėjimus. Be to, kai kuriose studijų programose įgyjamos kelios specializacijos, pavyzdžiui, tokią galimybę siūlo bakalauro studijų programa Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas.

Prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė

„Šioje programoje kalbų ugdymo klausimams skiriama gerokai daugiau dėmesio, studentai ne tik patys įvaldo užsienio kalbos gebėjimus, bet ir mokosi kurti integruoto ugdymo turinį, kai apjungiami keli dalykai, pavyzdžiui, matematika ir anglų kalba, gamtos mokslai ir anglų kalba ar pan. Tokias patirtis kuriame ir išbandome ne tik universitete, bet ir dalyvaudami tarptautiniuose projektuose, ugdymo veiklų pavyzdžius kurdami kartu su kitų šalių mokslininkais ir pedagogais praktikais“, – pasakoja prof. dr. D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Šiais metais VDU programos Pradinio ugdymo pedagogika ir ankstyvasis užsienio kalbos mokymas absolventės kuria integruotą turinį, kai mokomasi užsienio kalbos ir matematikos bei gamtos mokslų, kartu su Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Rumunijos pedagogais bei veiklas pristato ir patirtimis dalijasi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

7-12 klasių mokinių konferencijoje „Revoliucija kuprinėse: naujos kartos žvilgsnis“– komikas Markas Žukauskas

Kviečiame pedagoginius darbuotojus registruotis į nacionalines kvalifikacijos tobulinimo programas! Mokymai finansuojami projekto!

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose“ partneris, kviečia dalyvauti nacionalinėje pedagoginių darbuotojų (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) kvalifikacijos tobulinimo programose. Mokymai finansuojami projekto, tad studijos – nemokamos. 

Kviečiame švietimo įstaigų pedagoginius darbuotojus tobulinti kompetencijas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose, kurių papildoma pridėtinė vertė – įskaitymas į magistrantūros studijas, jeigu ateityje būtų apsispręsta tęsti studijas.

 

VDU Kaune vyko forumas„Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“

Gruodžio 4 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune vyko forumas „Sistemiško kultūrinio ugdymo Lietuvoje vizija“, kurio metu buvo pristatytos globalių ir regioninių ekspertų dvejus metus nuosekliai rengtos ir šiemet priimtos UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gairės, diskutuojama apie kultūrinio raštingumo sampratą ir vertę šių dienų visuomenėje, aptariamos vystymo kryptys, pateikiami konkretūs pasiūlymai naujai LR Vyriausybės programai dėl sistemiško kultūrinio ugdymo.

2024 m. vasario pradžioje pasaulinės UNESCO konferencijos Abu Dabyje metu priimtos gairės aktualios visiems pasaulio regionams, jose pateikiamos rekomendacijos, vertybinės kryptys yra universalios, priimtos bendru valstybių konsensusu.

„Manau, kad tai ypatingas atvejis – pavyko sutelkti kultūros ir švietimo bendruomenę, drauge suformuoti siūlymus dėl kultūrinio ugdymo ir juos spėti pateikti aktualiu, Vyriausybės programos rengimo metu. Laikas parodys, ar šie pasiūlymai tikrai virs realybe, tačiau naujoje programoje į juos nemaža dalimi jau yra atsižvelgta. Mums, kaip nacionalinei UNESCO komisijai, reikšminga tiek tai, kad galėjome pasitarnauti vystydami šį dialogą, tiek kad UNESCO gairės suteikė vertybinį pagrindą bei kryptis minėtiems siūlymams” – dalinosi Sekretoriato švietimo programų vadovė Dalia Stabrauskaitė.

Forume apie meninio ugdymo situaciją Lietuvoje kalbėjo VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė. „Deja, per 30 m. Lietuvoje neatlikta jokių tyrimų, kurie analizuotų kultūrinio ir meninio ugdymo poveikį. Lietuvoje turime Kultūros paso programą, galime gauti kiekybinius skaičius pagal regioninį ar demografinį pjūvį, turime įdomių duomenų apie dalyvavimą neformaliojo švietimo veiklose, tačiau nėra jokio socialinio-ekonominio poveikio vertinimo, kokią vertę kuria dalyvavimas kultūrinėje veikloje“, – teigia prof. dr. L. Kaminskienė.

Daugelyje pasaulio šalių vykdomo tarptautinio švietimo tyrimo PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimai įtraukia kūrybingumo vertinimą ir Lietuvos mokinių rodikliai pagal šį komponentą yra neblogi.

Tačiau, pasak prof. dr. L. Kaminskienės, neturint duomenų, neturime ir atsakymų, kodėl būtent toks Lietuvos vaikų kūrybingumo rodiklis. „Nėra aišku, kuria kryptimi nukreipti investicijas ir nežinoma, kas pasiteisina. Jeigu mes, kaip valstybė, norime investuoti, kad kūrybingumo rodikliai išliktų ar augtų, turime žinoti, ką daryti“, – teigia VDU profesorė.

Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad svarbu stiprinti ryšį tarp formalaus ir neformalaus švietimo. „Šiandien daug kultūrinio ir meninio ugdymo veiklų jau praplėtė formalaus turinio ribas bei neretai atrodo lyg ir neformali veikla, o taip neturėtų būti. Turime puikių vertingų pavyzdžių – tai ir „Kūrybinių jungčių“ mokyklose įgyvendinama programa „Tyrinėjimo menas“, ir bibliotekų įsitraukimas, ir Vilniaus virtimas atvira mokykla“, – sako VDU atstovė.

Prof. dr. L. Kaminskienės teigimu, mokykloms verta atsiverti, plėtoti tinklaveiką, bendradarbiauti su įvairiais kultūrinio ir meninio ugdymo veiklas siūlančiomis organizacijomis. „Juk viena mokykla negali pasiūlyti visko. Taigi svarbu bendradarbiauti su kultūros ir meno organizacijomis. Norėtųsi daugiau mokymosi už mokyklos ribų ir traktuoti tai, kaip prasmingą ugdomąją veiklą“, – teigia prof. dr. L. Kaminskienė.

Renginį organizavo: VDU Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo institutas, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir asociacija „Kūrybinės jungtys“.

Init žinių reportažas.