Seime įvyks tarptautinė konferencija apie socialines ir emocines kompetencijas ir jų svarbą nuotolinio mokymosi COVID-19 aplinkoje

Š.m. spalio 4 -5 d., 11 val. Seimo rūmuose (įėjimas III r., konferencija vyks Konstitucijos salėje I rūmai) įvyks tarptautinė konferencija apie socialines ir emocines kompetencijas ir jų svarbą nuotolinio mokymosi COVID-19 aplinkoje, ypatingą dėmesį skiriant NEET atvejų analizei.

Renginį organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) Profesinio tobulinimosi institutas, kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu bei kitais partneriais.

Renginyje „Socialinio emocinio prototipo modeliavimas: NEET jaunimo atvejis” dalyvaus Australijos, Vokietijos,  Latvijos, Estijos ir Lietuvos mokslininkai ir praktikai, kurie pristatys tyrimų rezultatus.

„Socialinių, emocinių kompetencijų ugdymas pandemijos laikotarpiu šiandien aktualus kiekvienam mokytojui, dėstytojui, ypač grįžus į kontaktinį darbą ir siekiant išlaikyti bei kurti saugią, darbingą, pozityvią ir palaikančią kiekvieną bendruomenės narį,  aplinką ir kuriant pasitikėjimu grįstą mokyklą”, − teigia VDU ŠA kanclerė, profesorė Lina Kaminskienė.

Anot kanclerės, pandemijos laikotarpiu mūsų mokytojai patvirtina, kad mokymasis yra socialus procesas, kur svarbiausias vaidmuo užtikrinant gerą savijautą ir saugią aplinką, tenka  šio proceso įkvėpėjui ir fasilitatoriui – mokytojui.

Tarptautinė mokslinė praktinė konferencija:,, Socialinio emocinio prototipo modeliavimas: NEET jaunimo atvejas“  organizuojama kartu su ES COST tarptautiniu tinklu ,,Kaimo socialinės atskirties jaunimo tinklas: socialinės atskirties jaunimo rizikų modeliavimas“ (Rural NEET Youth Network: Modeling the risks underlying rural NEETs social exclus – angl. kalb.), kuris skirtas pristatyti niekur nedirbančio ir nesimokančio (NEET) jaunimo situacijas ir praktikas Europoje bei Lietuvoje. Kartu bus analizuojami socialinio emocinio ugdymo bei socialinių kompetencijų prevenciniai modeliai ir su socialine atskirtimi susijusios rizikos, tokios kaip žemos pajamos, švietimo prieinamumas, akademiniai pasiekimai ir (ne) užimtumo rodikliai.

Visi šie iššūkiai nagrinėjami ir tarptautiniame tinkle ,,Kaimo socialinės atskirties jaunimo tinklas: socialinės atskirties jaunimo rizikų modeliavimas“. Iš viso tinklas vienija 31 Europos šalių mokslininkai ir praktikai (daugiau informacijos – https://www.cost.eu/actions/CA18213/). Šiame tinkle aktyviai dalyvauja konferencijos organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas,  Lietuvos demokratiškumo ugdymo kolegija, kiti socialiniai partneriai.

Šį Baltijos ir Vokietijos universitetų ryšių biuro projektą remia Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) iš Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų. 

 

Renginys bus tiesiogiai transliuojamas. 

Konferencijos programa.

Registracija. 

Papildomą informaciją suteiks:

Povilas Urbšys

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos

Profesinio tobulinimo instituto vyr. specialistas

Mob. 8 687  92 730, el. p. urbsys@gmail.com

 

Išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatas: juo tapo istorijos ir pilietiškumo mokytojas, VDU Švietimo akademijos absolventas A. Jonušas

Rugsėjo 28 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje išrinktas Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Antanas Jonušas, istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokantis Vilniaus Valdorfo mokykloje, istorijos – „Karalienės Mortos“ mokyklos tarptautinio bakalaureato klasėje ir vedantis lytiškumo ugdymo pamokas VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namuose“.

A. Jonušas – baigęs istorijos bakalauro studijas tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete (dab. VDU Švietimo akademijoje), edukologijos magistrantūros studijas.  Antanas  mokytojo karjerą pradėjo 2014 metais Vilniaus Valdorfo mokykloje. Kaip pats sakė, pajutęs palaikančią mokyklos atmosferą, draugišką kitų mokytojų priėmimą, netrukus visa galva įsitraukė į mokyklos bendruomenės veiklą, tapo klasės auklėtoju, aktyviu mokyklos darbo grupių nariu, ugdymo koordinatoriumi ir vienu iš mokyklos lyderių.

Mokytojas labai mėgsta akiratį plečiančias išvykas su mokiniais – ne kartą lankėsi užsienio Valdorfo mokyklose, Vilniaus muziejuose ir kitur.

Kaip inovatyviausias socialinių dalykų mokytojas pernai jis buvo apdovanotas Žinių ekonomikos forumo įsteigta „Inovatyviausio mokytojo“ premija. A. Jonušas aktyviai dalyvauja diskusijoje ir renginiuose švietimo temomis, šiemet tapo vienu iš „Šeimų asociacijos“ steigėjų ir valdybos nariu. A. Jonušas kuria metodinę medžiagą apie pamokų vedimą netradicinėse erdvėse, veda mokymus apie karjeros aplanko metodo taikymą mokantis ir įsivertinant, konsultuoja mokytojus, kaip pasiruošti valstybiniams brandos egzaminams.

Premija laureatui bus įteikta spalio 5 d. 15 val. ministerijoje iškilmingame Tarptautinei mokytojų dienai skirtame renginyje.

VDU Švietimo akademijos bendruomenė sveikina absolventą, Meilės Lukšienės premijos laureatą Antaną Jonušą!

Besimokydami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų metu užsieniečiai tampa viena didele šeima

Šių metų liepos 17 – rugpjūčio 15 dienomis Vytauto Didžiojo universitete vyko Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai. Nenustojantys augti, šiemet kursai nusidriekė per du miestus ir virtualias erdves. Kaune sulaukta 17 studentų, Vilniuje Švietimo akademijoje – 22, dar 117 studentų lietuvių kalbos ir kultūros paskaitas lankė nuotoliniu būdu. Taip pat į kursus buvo atvykę 8 lituanistinių užsienio mokyklų mokytojai, ir dar 23 jų kolegų paskaitų klausėsi per nuotolį, taigi šiemet kursų metu sulaukta netgi 187 studentų.

Lietuvių kalbos ir kultūros mylėtojai susirinko vedini įvairių motyvacijų – tai ir Baltistikos centrų studentai, stipendijas gavę Švietimo mainų ir paramos fondo finansuojami studentai, lietuvių kilmės užsieniečiai, profesiniais ir akademiniais tikslais Lietuva besidomintys asmenys nuo mokyklą belankančių iki saviugda užsiimančių garbaus amžiaus senjorų. Drąsiai galime teigti, kad šių kursų metu gimsta įvairiausios pažintys, draugystės, o naujų ir įdomių dalykų išmoksta ne tik studentai, bet ir patys dėstytojai. Nemažai dalyvių į kursus sugrįžta jau nebe pirmą kartą arba pasineria į išsamesnes lietuvių kalbos studijas.

Daug pastangų dėta, kad visi pasijustų didelės lietuvių kalbos ir kultūros mylėtojų bendruomenės dalimi – Vilniaus ir Kauno studentai kartu vyko į Nidą, Aukštadvarį, Anykščius, kol nuotolinių kursų studentai dalyvavo interaktyviuose nuotoliniuose seminaruose, šoko, gamino rankdarbius ir maistą, būrėsi į klubus, kuriuose diskutavo apie įvairius lietuvių kultūros aspektus vieni su kitais ir su ekspertais.

Kursai, kaip visada, stebina juose dalyvaujančių dalyvių įvairove – mitas, kad lietuvių kalba įdomi tik patiems lietuviams jau seniai sugriautas – prie jų jungiasi dalyviai iš viso pasaulio: nuo mūsų kaimynų iš Latvijos, Estijos ir Lenkijos, iki kitų Europos šalių – Vokietijos, Čekijos, Vengrijos, Ukrainos, Prancūzijos, Airijos, Didžiosios Britanijos, Armėnijos taip pat iš  tolimų pasaulio šalių  – Brazilijos, Indonezijos, Japonijos, Australijos, Urugvajaus, Kanados, JAV – iš viso daugiau nei 30 pasaulio šalių!

Sėkminga kursų organizacija – tai didžiulės komandos darbo rezultatas: programos sudarymas, užtikrinimas, kad juose galėtų dalyvauti dalyviai iš skirtingų laiko juostų, kad kuo daugiau dalyvių galėtų saugiai atvykti ir dalyvauti studijose atsižvelgiant į visus saugumo apribojimus, kad būtų galima užtikrinti kursų kokybę ir greitą reakciją į bet kokias iškilusias problemas. Visa tai įmanoma tik per du miestus nenuilstamai dirbančių kolegų ir bendraminčių dėka – nuo dėstytojų, administratorių, mentorių, IT specialistų, budėtojų iki savanorių ir dar daugybės žmonių, kurie įvairiais savo darbais prisideda prie  kursų. Nors jie trunka tik mėnesį, pasiruošimas jiems trunka kone metus – nuo kandidatų atrinkimo ir paskutinio rezultatų aptarimo tęsiasi nelengvas, bet kasmet daugybę įspūdžių ir akimirkų paliekantis procesas.

„Besimokydami lietuvių kalbos kursų metu studentai tampa viena didele šeima. Šiemet užsieniečiai panoro burtis į literatūros, kino, poezijos, Vilniaus kultūros, Kauno architektūros klubus, kur diskutavo, rengė įdomius ir išskirtinius projektus. Pasibaigus kursams, studentai įgyja lietuvių kalbos ambasadorių vardą. Manau, mokėti kalbą – tai turėti sielą. Mokėti antrą kalbą – turėti dar vieną sielą. Kuo daugiau kalbų, tuo daugiau sielų, tolerancijos, atvirumo, pakantumo, stiprybės. Per kalbas, kultūrą kuriame savo tapatybę“, – sako kursų organizatorė, VDU Lituanistikos ir tarptautinių programų vadovė  Vilma Leonavičienė.

Tačiau ilsėtis nėra kada – netrukus prasidės pasiruošimai Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursams – nauja programa, nauji iššūkiai. Pastarieji metai mus išmokė būti pasirengusiems bet kokiam įmanomam scenarijui – nuo svečių pasveikinimo gyvai iki veiklų perkėlimo į virtualią erdvę. Esame pasiruošę viskam, kad nauji mūsų studentai susitikę du kartus per metus galėtų vėl mokytis viską nuo savo pirmojo „Labas“ iki dalyvio ar padalyvio konstrukcijų.

 

Daugiau apie VDU Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus žiniasklaidoje rasite:

 LRT Klasika radijo laidoje „Ryto allegro“  VDU Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyvis Miles Wells kalbėjo apie kursus, kalbos mokymąsi, gyvenimą Vilniuje. Įrašas –  https://bit.ly/3fxwqzF

LRT radijo laida „Pakeliui su vasara“. Interviu su Vilma Leonavičiene. Apie lituanistinį forumą, užsieniečių mokymą. Įrašas –  https://bit.ly/38Rh9Wp

Laikraštyje „Kauno diena“ ir internetiniame portale „kaunodiena.lt“ – straipsnis apie Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyvius, jų studijas Kaune. Nuoroda – https://bit.ly/3jO26TL

Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo organizuojamas forumas „Lietuva diasporoje: tobulėti, augti, garsinti, su(si)žinoti“, skirtas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, lituanistiniam ugdymui. Forume dalyvavo Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Forumo įrašas: https://fb.watch/72vXihItmu/

 Žurnale „Savaitė“  straipsnis „Pasaulyje daugėja žmonių norinčių išmokti lietuvių kalbos“. Interviu su Vilma Leonavičiene.

  LRT Plius laidoje „Širdyje lietuvis“ reportažai apie Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų dalyvius, vadovę Vilmą Leonavičienę.  Taip pat interviu internetiniuose portaluose „LRT.LT“, „Lrytas.lt“.

  Socialinių tinklų  „Facebook“, „Instagram“  paskyrose VDU, VDU Švietimo akademijos, Lietuvių kalbos ir kultūros centro, Balticsummeruniversity  –  buvo keliamos nuotraukos, naujienos apie Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus.

 

Skaitmeninės švietimo transformacijos „EdTech“ projekto ekspertų patariamojoje taryboje – VDU Inovatyvių studijų instituto direktorė A. Volungevičienė

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaitmeninės švietimo transformacijos projektas „EdTech“ sulaukė didžiulio ekspertų, kurie suburti į patariamąją tarybą, palaikymo. Dešimt tarybos narių teiks pasiūlymus ir pastabas EdTech projekto eigai, suteiks būtino supratimo apie švietimo technologijų galimybes ir jų praktinį taikymą švietimo įstaigose.

Skaitmeninės švietimo transformacijos projektas „EdTech“ yra vienas Vyriausybės prioritetinių švietimo darbų, skirtas skaitmeninei plėtrai visose švietimo pakopose.

Projekto metu planuojama daugiau nei 150 švietimo įstaigų išbandyti naujus technologinius sprendimus, mokytojų ir dėstytojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimo programa, kuriama skaitmeninių mokymo (si) išteklių bazė. Joje atnaujintas ugdymo turinys bus susietas su jau veikiančiomis ir naujomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis, valstybės ir privačių leidėjų kuriamu skaitmeniniu turiniu. Šios naujovės turėtų iš esmės pakeisti supratimą apie skaitmeninio ugdymo priemonių galimybes.

„Skaitmeninės švietimo transformacijos „EdTech“ projektas palies visą Lietuvos švietimo sistemą. Naujausių technologijų pasitelkimas mokymui (si) darželiuose, mokyklose ir universitetuose turi tapti kasdienybe. Tai yra vienas svarbiausių šios Vyriausybės siekių švietimo srityje, o jį padės pasiekti didžiulė patariamosios ekspertų tarybos patirtis ir žinios,“ – sako projekto vadovė Justina Kugytė.

EdTech skaitmeninės švietimo transformacijos projekto ekspertų taryboje – VDU Švietimo akademijos Inovatyvių studijų instituto direktorė, EDEN – Europos nuotolinio ir e.mokymosi tinklo prezidentė prof. dr. Airina Volungevičienė.

Daugiau informacijos. 

 

 

 

 

Susitikimas su VDU rektoriumi dėl studijų 2021/2022 m.m.

Rugsėjo 8 d., trečiadienį, 12 val. vyks nuotolinis susitikimas su Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi prof. Juozu Augučiu. Susitikimo metu studentams ir jų tėvams/globėjams bus atsakoma į kylančius klausimus dėl dalyvavimo studijų procese COVID 19 pandemijos metu.

Klausimus rektoriui kviečiame užduoti iš anksto šioje anketoje: vdu.lt/klausimai

Susitikimas vyks MS Teams platformoje. Susitikimo nuoroda.

Sveikiname geriausiai studentų įvertintus dėstytojus

Sveikiname geriausiai studentų įvertintus dėstytojus apklausoje apie dėstymą ir studijavimą. Remiantis dėstymo įvertinimo vidurkiais ir studentų aktyvumu, buvo įvardinti geriausiai įvertinti 2021 m. pavasario semestro ir 2020 – 2021 akademinių metų dėstytojai Švietimo akademijoje.

Visų 2020 – 2021 akademinių metų studentų geriausiai įvertinta dėstytoja –  prof. dr. Giedrė Riškutė Kariniauskienė.

2021 m. pavasario semestro geriausiai studentų įvertinti dėstytojai: doc. dr.  Daiva Karkockienė, prof. dr.  Giedrė Riškutė Kariniauskienė, doc. dr.  Julita Navaitienė, doc. dr. Marijus Pileckas, prof. dr.  Saulius Stanaitis, Algimantas Patamsis, prof. dr. Linas Liandzbergis,  doc. dr. Vidmantas Tūtlys, dokt. Ingrida Mereckaitė, prof. dr. Ričardas Bartkevičius, dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė,  doc. dr. Jolita Kudinovienė, prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.

Pavasario semestro geriausiai studentų įvertintiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje jau yra suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2021 pavasaris“. Dėstytojai bus apdovanoti šventiniame VDU Senato posėdyje.

 

 

 

Pirma vakcinos doze paskiepytiems studentams – nemokami testai

Remiantis rugsėjo 1 d. priimtu operacijų vadovo nutarimu, studentai, nespėję pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos iki mokslo metų pradžios, gavę tik pirmą iš dviejų vakcinos dozių arba pasiskiepiję Janssen vakcina, bet dar neturintys Galimybių paso, gali dalyvauti paskaitose ir kituose kontaktinio mokymo užsiėmimuose atlikdami nemokamus PGR tyrimus. Iki spalio 15 d. nemokamai tirtis galės pirma vakcinos doze pasiskiepiję aukštojo mokslo ir profesinio tęstinio mokymo studentai, taip pat neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyviai.

Šioms grupėms priklausantys ir dar nepaskiepyti asmenys raginami vakcinuotis jau rugsėjo pradžioje, kad iki spalio vidurio galėtų gauti Galimybių pasą ir mokytis kontaktiniu būdu be papildomų rūpesčių. Skiepytis galima bet kuria iš keturių Lietuvoje registruotų vakcinų nuo COVID-19 ligos.

Kol įsigalios vakcinacijos Galimybių pasas, kontaktiniai aukštojo mokslo, profesinio tęstinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo užsiėmimai bus leidžiami tik COVID-19 liga persirgusiems arba PGR tyrimo neigiamą atsakymą turintiems asmenims. Pirma vakcinos doze paskiepyti studentai registruotis nemokamam tyrimui galės internetu 1808.lt arba trumpuoju numeriu 1808. Nepasiskiepiję bent viena doze asmenys tyrimus turės atlikti savo lėšomis.

Atkreipiame dėmesį, kad atlikus nemokamą tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą Galimybių pasas formuojamas nebus. Studentai turės atsisiųsti tyrimo pažymą iš sveikatos portalo www.esveikata.lt ir ją pateikti mokymo įstaigoje. Pažyma galioja 48 valandas nuo ėminio paėmimo.

Vyriausybės nutarimu aukštojo mokslo studijos, tęstinis profesinis mokymas ir neformalusis suaugusiųjų švietimas kontaktiniu būdu galimi tik tiems, kurie atitinka Galimybių paso reikalavimus: paskiepytiems nuo COVID-19 ligos, persirgusiems šia liga arba turintiems ne anksčiau nei prieš 48 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atlikto PGR tyrimo neigiamą rezultatą.

Primename, kad Galimybių pasas po vakcinacijos įsigalioja praėjus nustatytam laikui:

  • praėjus vienai savaitei nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą,
  • praėjus 2 savaitėms nuo „Janssen“ vakcinos dozės suleidimo,
  • praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo,
  • ​​​po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą,
  • praėjus 2 savaitėms nuo „Comirnaty“, „Spikevax“, „Janssen“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu.

Kaip registruotis nemokamam PGR tyrimui per www.1808.lt:

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto studentai rugsėjo 8 d. kviečiami atvykti į universitete veiksiančius mobilius vakcinacijos centrus ar pasinaudoti kitais vakcinavimo centrais ar mobiliais punktais.

Mobilūs vakcinavimo centrai šalia Vytauto Didžiojo universiteto veiks Kaune:

  • Rugsėjo 8 d. | nuo 9 iki 13 val. | Vienybės aikštė

Mobilus vakcinavimo centras Vilniuje šalia VDU Švietimo akademijos rūmų (T. Ševčenkos g. 31, Vilnius):

  • Rugsėjo 8 d. | nuo 15 iki 16 val. | T. Ševčenkos g. 31, ŠA aikštelė

SAM Spaudos tarnybos informacija. Plačiau skaitykite čia.

Specialistės paaiškina, kaip būsimam pirmokui padėti įveikti sunkumus

Jau netrukus pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengsiantys pirmokai Rugsėjo 1-osios laukia nerimaudami. Nežinomybė dėl to, kaip ateinančiais mokslo metais pamokos vyks pandemijos akivaizdoje, šį nerimą tik sustiprina.

Priešmokyklinio ugdymo specialistės Rūta Gecevičienė ir Asta Gaižutienė, bendradarbiaujančios Vytauto Didžiojo universiteto vykdomoje tarptautinėje Lietuvos ir Izraelio gabių vaikų ugdymo programoje „Gifted“, įsitikinusios, kad išleidžiant vaiką į mokyklą tikrai nėra svarbiausia išmokyti jį skaityti ar be klaidų skaičiuoti. Pašnekovės pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip vaikui padėti pasirengti mokyklai.

 

Kokių sunkumų patiria pirmokas

 

Pasak A. Gaižutienės, didžiausi iššūkiai vaikui kyla dėl kokybiškai pasikeitusios veiklos. Nuo žaidimų pereinama prie mokymosi. Darželio žaislus pakeičia mokyklos vadovėliai, pratybos, rašymo priemonės.

„Vaikui tenka adaptuotis prie klasės aplinkos, mokyklos patalpų, lauko teritorijos, – sako priešmokyklinio ugdymo specialistė. – Didelę įtaką vaikui turi pakitęs dienos režimas. Nebelieka pietų miego, kuris, nors vaikų dažniausiai nemėgstamas darželyje, bet labai reikalingas.“

 Jei yra galimybė, pravartu iš anksto susipažinti su būsimąja mokytoja, klasės aplinka, mokykla, jos teritorija. Taip rugsėjį vaikas jausis saugiau žinomoje aplinkoje.

Kuo anksčiau vaiką pradėkite pratinti prie mokyklos režimo. Į darželį vaikas galėjo atvykti ne tiksliai nustatytu metu, tačiau į pamokas svarbu nevėluoti. Punktualumą reikėtų ugdyti nuo mažens.

Pasikalbėkite su vaiku apie dienos mokykloje struktūrą. Paminėkite, kad po kiekvienos pamokos būna pertrauka, kai galima nueiti į tualetą ar užkąsti. Ilgosios pertraukos metu pietaujama, einama į lauką ir taip toliau.

Kartu su vaiku pasiruoškite mokyklai (įsigykite kuprinę, kanceliarines priemones, sportinę aprangą, ir kt.). Nenustebkite ir negėdinkite vaiko, jei kartu su vaiku į mokyklą iškeliaus ir kuprinėje įsitaisęs mylimas žaisliukas. Su „draugu“ juk drąsiau.

Tėvai turėtų nepamiršti, kad itin svarbu formuoti teigiamą nuostatą mokyklos ir mokymosi atžvilgiu. Akcentuokite vaikui, kad prireikus visada galima kreiptis į suaugusiuosius.

 

Svarbu bendradarbiauti

 A. Gaižutienė primena, kad Lietuvoje ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo programos tarpusavyje suderintos ir palengvina sklandų perėjimą iš ikimokyklinio į priešmokyklinį ugdymą, o vėliau į mokyklą.

Pasak pašnekovės, tiek tėvų, tiek mokytojų užduotis – sudaryti visas įmanomas sąlygas vaikui patirti sėkmę, o pereinant iš priešmokyklinio ugdymo į pradinį, vaikas turi jaustis savarankiškas, drąsus bei žingeidus. .

„Išleidžiant vaiką į pirmą klasę, reikėtų laikytis panašių rekomendacijų, kaip ir rengiant jį darželiui ar priešmokyklinei grupei, – pataria A. Gaižutienė. – Svarbu ir toliau kryptingai bendradarbiauti pedagogams, tėvams (globėjams) ir kitiems specialistams. Tėvai turi padėti pedagogui geriau pažinti vaiką – papasakoti apie vaiko polinkius, interesus, pomėgius, charakterio ypatybes bei bruožus. Tai padės pedagogui geriau numatyti konkretaus vaiko ugdymo planą atsižvelgiant į vaiko galimybes bei tėvų lūkesčius.“

A. Gaižutienė

 Pasiruošimas mokyklai nesiejamas vien tik su pažinimo kompetencija, raidžių ar skaičių pažinimu, gebėjimu skaityti ar rašyti. Sėkmingą vaiko raidą patvirtina tolygiai išplėtotos visos vaiko gebėjimų sritys, tačiau ypatingas dėmesys yra atkreipiamas į socialinę ir emocinę raidą. Nuo vaiko emocinės, socialinės, fizinės brandos, vaiko savarankiškumo, gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti, sugebėjimo užmegzti naujus kontaktus tiek su suaugusiaisiais, tiek su vaikais priklauso kaip jis gebės adaptuotis mokykloje.

 

Kaip stiprinti pasitikėjimą savimi

 

Vaikas turi tvirtai žinoti, kad tėvai juo tiki ir pasitiki, o susidūręs su iššūkiais jis visada sulauks tėvų palaikymo ir paramos. Šiame amžiuje labai svarbu, kad vaiko pasitikėjimas savimi būtų ugdomas fiziškai ir psichologiškai saugioje aplinkoje. Jeigu vaikas nesijaučia aplinkoje saugiai ir užtikrintai, tuomet jo pasitikėjimas savimi tik silpsta.

„Svarbu, kad aplinka, kurioje vaikas auga, ugdosi, būtų saugi ir priimtų vaiką tokį, koks jis yra. O jis unikalus, – teigia gabių vaikų ugdymo programoje „Gifted“ bendradarbiaujanti R. Gecevičienė. – Tiek tėvai, tiek pedagogai turi pastebėti ne tik didelius, bet ir mažus vaiko pasiekimus, nes tai kelia vaiko savivertę. Šiame amžiuje reikia leisti vaikams priimti sprendimus savarankiškai, ugdyti jų pasitikėjimą savimi, leisti pasijusti reikšmingais ir taip motyvuoti eiti pirmyn.“

Rūta Gecevičienė

Augdamas tokioje aplinkoje vaikas nebijos kurti, ieškoti, atrasti, eksperimentuoti, klausti ir klysti. Savimi pasitikintis ir klysti nebijantis vaikas pasieks žymiai daugiau nei galime įsivaizduoti, todėl turime auginti vaikams sparnus, kad jie galėtų skristi.

„Pastebėjus vaiko talentus ir ypatingus gebėjimus padėsime vaikui augti, atrasti mokymosi malonumą ir kūrybos džiaugsmą“, – įsitikinusi pašnekovė.

Kviečiame įgyti etikos mokytojo kvalifikaciją

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija nuo 2020 gruodžio 14 d.  vykdo projektą  „Visuminis pedagoginis ugdymas: mokymosi galimybių plėtra”.

Šis projektas jau paskatino 399 klausytojus pasinaudoti trišalės sutarties galimybėmis ir pradėti antros pedagoginės kvalifikacijos studijas.

Kviečiame mokytojus, norinčius įgyti etikos mokytojo kvalifikaciją pasinaudoti projekto teikiamomis galimybėmis ir įgyti etikos mokytojo kvalifikaciją nemokamai.

Etikos modulio studijų programą trukmė – pusantrų metų (trys semestrai). Studijos vyks penktadieniais ir savaitgaliais.

Etika tiria tai, koks žmogui priderantis gyvenimas ir ką daryti, kad jį užsitikrinti, kas ypač svarbu šiandieniniame konfliktų ir iššūkių pasaulyje kiekvienam, o ypač jaunam žmogui. Etiškas gyvenimas vadinamas „geru“. Studijas sudaro du etikos problemų pjūviai. Viena vertus, dalykinis pjūvis: nagrinėjamas įvairių etikos temų ryšys su politika, ekologija, literatūra, medijomis ir, kita vertus, istorinis pjūvis, apimantis senovės graikų siekį mąstyti žmogaus prigimtį, Viduramžių žmogaus kaip asmens, Naujųjų amžių kaip subjekto bei XX a. ir XXI a. žmogaus nesubjektyvių vyksmų mąstymą. Taip pat bus skiriamas dėmesys etikos pedagogikai. Tarp dėstytojų bus garsių Lietuvos filosofų ir rašytojų: G Mažeikis, L. Degėsys, T. Aleknienė, D. Jonkus, T. Kavaliauskas, A. Dainys ir kt.

Susidomėjusius prašome kreiptis iki rugsėjo 17 d.

Studijas planuojame pradėti nuo spalio 1 d. Planuojantys studijuoti turi sudaryti trišalę sutartį. 

Daugiau informacijos:

Danguolė Bylaitė Šalavejienė Danguolė Bylaitė – Šalavėjienė, vyr. Specialistė, Profesinio tobulinimo institutas (PTI), Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, T. Ševčenkos g. 31, 228 kab., Vilnius, Tel. +370 630 91687; El. p.: danguole.bylaite-salavejiene@vdu.lt

 

Šventėje prof. dr. Linai Kaminskienei perduotos kanclerio regalijos

Rugpjūčio 26 d. VDU Švietimo akademijoje Vilniuje vyko VDU Švietimo akademijos kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės inauguracijos šventė.

Šventėje dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė, savivaldybių, aukštųjų mokyklų atstovai, socialiniai partneriai, absolventai, VDU bendruomenės nariai.

Renginyje koncertavo muzikos edukologijos magistrė, absolventė, dainininkė Vaida Genytė, doktorantė ir muzikos mokytoja Agnė Daučianskaitė, Mokomojo dalyko pedagogikos: muzikos pedagogikos studentai.

Praėjusių metų lapkričio mėnesio pabaigoje Taryba patvirtino naują Švietimo akademijos kanclerę prof. Liną Kaminskienę. Iki šių pareigų net dvejus metus profesorė buvo VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotoja. Daugiau nei du dešimtmečius L. Kaminskienė dirba švietime.

Pasak kanclerės prof. Linos Kaminskienės, jai svarbus dialogas, tarimasis su bendruomenės nariais. „Esu demokratiška ir palaikanti vadovė, kuri siekia atskleisti ir maksimaliai įveiklinti žmogaus gebėjimus, įgyvendinti drąsias svajones, vedančias Švietimo akademiją aukštos studijų kokybės ir mokslinių tyrimų keliu. Nebijau priimti sprendimų, kuriuos turi priimti vadovas, ypač motyvuoja, kai atrandame naujas strateginės plėtros kryptis. Esu sveikai užsispyrusi, tad nepasiduodanti ir ištikus krizėms ar sunkumams“, – tvirtina kanclerė.

Šventės transliacija. 

Martyno Musteikio nuotraukos.