Projekte moksleiviams „Laboratorija Tavo namuose!“ – kviečia išbandyto biotechnologijos mokslininko profesiją

Žaviesi mokslininko darbu ir jo veikla? Įdomu daugiau sužinoti apie biochemijos ir biotechnologijos mokslininkų kasdienybę?  Svarstai, koks tas mokslininko kelias ir galvoji, ar verta pasirinkti studijas šioje kryptyje? Jei nors į vieną klausimą atsakei „TAIP“, kviečiame kartu su VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkais apsilankyti laboratorijose, kur išvysi, kokio žavesio ir, žinoma, iššūkių, yra kupina mokslininko kasdienybė. O dabar tai padaryti dar paprasčiau – laboratorija atkeliauja tiesiai į namus! Ir jei po renginio susidomėsi mokslininko karjera, tikime, kad jau rudenį keliausime kartu tirti, pažinti bei atrasti!

Kviečiame visos Lietuvos moksleivius, o ypač abiturientus, „pasimatuoti“ mokslininko  chalatą ir dalyvauti keturių renginių cikle. Jūsų lauks susitikimai su įvairių gamtos mokslų sričių mokslininkais, kurie renginio metu kvies kartu su jais eksperimentuoti laboratorijose . Tad nieko nelauk ir registruokis į susitikimus su mokslininkais! Pildydamas registracijos anketą, galėsi pasirinkti net keturis skirtingus eksperimentus. O gal tau kiekviena eksperimentų tema atrodys įdomi ir norėsi sudalyvauti visose? Tai dar geriau, nes renginiai yra visiškai nemokami.

 

Prisijungimo nuorodą, likus valandai iki renginio, kiekvienas užsiregistravęs gaus el. paštu. Registracijos anketa: https://forms.gle/n27ysisfQGx36JmQ7

RENGINIAI

Gegužės 18 d., antradienį, 12 val. Tema – „Laboratorijos spalvos“.

Ar žinojai, kad apie spalvų ir šviesos prigimtį turi suprasti ne tik menininkai, tačiau ir mokslininkai? Susitikimo metu susipažinsime su fluorescencine ir liuminesencine šviesa, jų kilme ir savybėmis. Taip pat sužinosime, kaip genetiškai modifikuoti ląsteles in vitro ir kodėl šio proceso metu mokslininkams ypač svarbios spalvos.

Gegužės 20 d., ketvirtadienį, 16 val. Tema – „Kaip atskirti ląstelės junginius, kai jų – tūkstančiai?“.

Antrojo susitikimo metu susipažinsime su viena iš svarbiausių mokslininkams kylančių užduočių – ląstelės junginių atskyrimu, kai jų yra ne keletas, o tūkstančiai! Susitikimo metu turėsite galimybę išvysti, kaip iš ląstelės išskiriami ir gryninami baltymai bei kaip nustatoma jų molekulinė masė.

Gegužės 24 d., pirmadienį, 16 val. Tema –„Bakterijų ginklai“.

Gyvi organizmai nuolat prisitaiko prie aplinkos ir turi savo apsaugos mechanizmus tam, kad išgyventų. Trečio susitikimo metu sužinosime, kokie yra bakterijų „ginklai“ bei kaip laboratorijoje gali būti tiriamas jų atsparumas antibiotikams.

Gegužės 26 d., trečiadienį, 16 val. Tema – „Ar žinai, kas gali sukelti bakterijų pandemiją?“.

Sužinoję, kaip ginasi bakterijos, keliausime susipažinti su jų priešais – virusais bakteriofagais. Paskutinio susitikimo metu pasitelksime į pagalbą bioreaktorius ir realiu laiku stebėsime, kaip sukeliama bakterijų „pandemija“.

Renginį organizuoja VDU AJMD „Modusas“ kartu su VDU Gamtos mokslų
fakultetu ir VDU Švietimo akademija.

 

Edukologijos konferencijoje doktorantai diskutuos švietimo ir mokytojų rengimo klausimais

Pirmą kartą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologijos krypties doktorantai susiburs į didžiausią tarptautinę mokslinę švietimo srities konferenciją „Edukologijos mokslas ir praktika šiandien ir rytoj: inovatyvūs tyrimų horizontai“.

Edukologijos krypties doktorantai – jaunieji tyrėjai, daugelis dirbantys mokymosi įstaigose, švietimo centruose, atliekantys stažuotes užsienio universitetuose. Tarp VDU Švietimo akademijos doktorantų – sukaupę tarptautinę patirtį studentai iš Sakartvelo, Kinijos, Ukrainos, Amerikos. Užsienio studentus studijuoti į Lietuvą dažniausiai traukia mūsų šalies kultūra ir išskirtinumas, studijų kokybė ir infrastruktūra, mokslo ir kultūros tradicijos mūsų švietimo srityje.

Doktorantai bendradarbiauja su VDU mokslininkais, garsiais užsienio šalių tyrėjais, aktyviai dalyvauja Lietuvos mokytojų rengime, prisideda prie inovacijomis ir įrodymais grindžiamo holistinio švietimo formavimo.

Pasak VDU Edukologijos tyrimų instituto vadovės prof. dr. Vilmos Žydžiūnaitės, doktorantai turi viešai dalintis savo tyrimų rezultatais, bendradarbiauti su mokyklomis, mokytojais ir gliaudžiai dirbti su savo darbo vadovais bei recenzentais.

„Atradimai ir akademinis bendruomeniškumas, mokslinis interesas pristatyti savo idėjas, mokymosi džiaugsmo patyrimas pergalvojant savo projektus pagal recenzentų rekomendacijas, pagalba kitiems tobulėti patiems būnant kolegų projektų recenzentais yra doktorantų tarpusavio komunikavimo tikslai“, – sako prof. dr. V. Žydžiūnaitė.

 

Doktorantų ir mokytojų dialogas

 

Vienai iš konferencijos organizatorių, VDU doktorantei, dėstytojai Ingridai Mereckaitei liko tik beveik metai ir disertacija bus baigta. Jaunoji tyrėja rašo apie integruotą kalbos mokymąsi kitų dalykų pamokose pradinėse klasėse. Pati I. Merecekaitė išmano sritį ne tik teoriškai, bet yra ir praktikė, kelerius metus dirbusi pradinių klasių mokytoja Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje. Doktorantė čia išsiskirdavo šiuolaikiniais mokymosi metodais, rėmėsi integruotų veiklų mokymu. Dažnai pamokos vykdavo lauke, mokymosi procese vyraudavo projektai, kalbinės užduotys, informacinės technologijos, stebėjimo-tyrimo pamokos. Doktorantė prisimena, jog dirbant mokykloje dauguma tėvų nustebdavo, jog pamokos vyksta be vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių. „Esu švietimo srities dalis, stengiuosi keisti mokytojo įvaizdį. Kiekvienas mokytojas, dėstytojas turi gebėti kurti ir keisti aplinką, įnešti naujų vėjų į mokymosi įstaigą. Tad iš patirties sakau: vaikams patinka mokytis lauke, netradicinėse erdvėse ir nereikia jokių vadovėlių. Nereikia bijoti eksperimentuoti ir siekti geriausių rezultatų“, – sako jaunoji tyrėja I. Mereckaitė.

Mąstant apie integruotą kalbos mokymąsi, šiandien mokymosi procese svarbus kalbinis aspektas. Dėstytoja pataria, jog tiek mokytojai, tiek tėvai turi lavinti savo vaikų kalbą kaip mokymo(si) ir komunikacijos įrankį. „Kalbos mokymas(is) – naratyvinis reiškinys, kuris apima pedagogiką, psichologiją ir neuroedukologiją. Tyrimai rodo, kad dažnai vaikai dalyko žinių nesupranta, ne todėl, kad smegenyse nesusidaro logikos ryšiai ar neįvyksta sinapsių jungtys, bet todėl, kad nesupranta žodžių, kuriais yra kalbama. Remiantis šia mintimi, galima pagrįsti, kad didesnį poveikį mąstymui, minties raiškai turi būtent puikūs kalbiniai gebėjimai. Savo disertacijos darbu siekiu ištirti ir nustatyti integruoto kalbos mokymo(-si) galimybes nuosekliame ugdymo procese, visų dalykų pamokose“, – sako doktorantė I. Mereckaitė.

Transliaciją bus galima stebėti VDU Švietimo akademijos „YouTube“ kanale: https://www.youtube.com/watch?v=0JZKgNlFT28

VI edukacijos forumas „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“

Gegužės 27 d. 15-17 val. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) kartu su Vytauto Didžiojo universitetu  organizuoja VI edukacijos forumą „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“.

Šio forumo tema –  „Įtrauktis visiems: universalus ugdymo dizainas mokymuisi kaip ugdymo(si ) sėkmės kelias“.

Forumo programa ir registracijos nuoroda. 

Forumas bus verčiamas iš anglų į lietuvių, iš lietuvių į anglų ir į lietuvių gestų kalbas.

Prisijungimo nuorodos bus išsiųstos užsiregistravusiems forumo dalyviams.

Kviečiame Jus  dalyvauti ir pasidalinti kvietimu su suinteresuotais įtrauktimi švietime.

Tikimės, kad forumas bus aktualus ir naudingas visiems jame dalyvaujantiesiems.

Visų forumų įrašai skelbiami Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos svetainėje: https://lera.lt/edukacijos-forumas/

Organizatorių vardu

prof. dr. Liudmila Rupšienė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė,

  1. p. Liudmila.Rupsiene@baltcontract.eu, tel. 8 686 39 529

prof. dr. Loreta Žadeikaitė,

ŠMSM Studijų, mokslo ir technologijų departamento vyriausioji patarėja,

  1. p. Loreta.Zadeikaite@smm.lt, tel.8 686 21 364

EDUATOM projektas taiko kuriamą atominį maršrutą formaliajam ugdymui

Nuo 2017 metų VDU mokslininkai įgyvendina EDUATOM projektą „Ignalinos atominės elektrinės (IAE) regiono branduolinio edukacinio turizmo plėtojimo didaktinės technologijos“, Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0084/232, skirtą sukurti virtualų turizmo maršrutą Visagine. Projekto vadovė – prof. dr. Natalija Mažeikienė.

Šis Sumaniosios specializacijos MTEP programos projektas, remiamas Europos regioninės plėtros fondo ir administruojamas LMT, siekia suderinti turistinio maršruto Visagine ir atominėje elektrinėje  turinį  su mokyklos ugdymo programa, susieti turistines veiklas su formaliuoju ugdymu ir mokymusi už mokyklos ribų.

VDU Socialinių mokslų, Informatikos fakultetų ir Švietimo akademijos mokslinink(i)ų komanda, bendradarbiaudama su Vilniaus švietimo pažangos centro ekspertėmis ir Lietuvos geografų draugija, parengė 40 akademinių valandų kvalifikacijos kėlimo programą socialinių mokslų (geografijos, istorijos, ekonomikos) mokytojams.

Šių metų kovo-balandžio mėnesį 130 pedagogų iš visos  Lietuvos dalyvavo 5 seminaruose. Mokytojai mokėsi taikyti pedagoginiame procese tyrinėjimais grįstą mokymąsi (inquiry-based learning), kraštovaizdžio tyrimo metodiką „Laikas keičia žemę“, geo-erdvines technologijas  (GIS) ir naratyvines strategijas (Žemėlapio pasakojimas („ArcGIS StoryMaps“), skaitmeninis pasakojimas (digital storytelling)), bendradarbiavimo ir mokymosi įrankius („Padlet“).

Kaip teigia EDUATOM projekto tyrėja, geografijos mokytoja-ekspertė, Geografų draugijos prezidentė ir Vilniaus švietimo pažangos centro vadovė Genovaitė Kynė, parengta mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programa atspindi naujausius ugdymo turinio siekius ugdyti  bendruosius episteminius ir dalyko gebėjimus, jungiant tyrinėjimą, kūrybiškumą, laiko ir erdvės pažinimą.

Apie skaitmeninį pasakojimą mokytojams dėsčiusi EDUATOM projekto vadovė prof. dr. Natalija Mažeikienė pažymėjo, jog tyrimo, pasakojimo, technologijų ir kūrybinių produktų kūrimo jungimas atitinka dabartinį kūrybinį posūkį pažinime, todėl svarbu šias skirtingas strategijas  įtraukti į ugdymo turinį ir ieškoti sąsajų su aplinkomis už mokyklos ribų.

Mokytojams buvo pristatytas EDUATOM projekto komandos parengtas atominio turizmo Visagine virtualaus maršruto prototipas, pateiktos rekomendacijos, kaip ugdyti energetinį raštingumą,  integruoti atominį bei industrinį paveldą į ugdymo turinį.

Mokymų pabaigoje balandžio 29 d. mokytojai pristatė visų šių metodikų išbandymo su mokiniais rezultatus. Keli šimtai mokinių sukūrė GIS žemėlapius ir pasakojimus apie savo kraštą, energetiką (įvairių tipų elektrinės), GIS žemėlapio pasakojimus apie pasaulio atominę energetiką, Černobylį, Ignalinos AE, Astravo AE, turistinius maršrutus, multimedijų produktus (flip knygos, komiksai, t.t.).

Kartu su pedagogų mokymais EDUATOM mokslininkai atlieka didelės apimties tyrimą (focus grupės, mokytojų ir mokinių apklausos, kūrybinių produktų analizė). Rudenį projekto EDUATOM komanda planuoja vykdyti mokymus su Lietuvos STEM mokytojais.

Projekto EDUATOM tinklalapis

VDU Švietimo akademija ir Krokuvos pedagoginio universitetas vykdo projektą apie kompetentingą mokytoją

Balandžio-gegužės mėnesiais VDU Švietimo akademija tapo Krokuvos pedagoginio universiteto (Lenkija) partneriu, įgyvendinant bendrą studijų projektą „Kompetentingas mokytojas – savo darbo meistras ir ugdytojas“. Vienas iš projekto tikslų – pasidalinti patirtimi mokytojų rengimo srityje, o taip pat supažindinti Krokuvos pedagoginio universiteto lenkų filologijos studentus su lenkų kalbos mokymo specifika daugiakultūrėje aplinkoje.

Projektas numato susitikimus su Lietuvos švietimo įstaigų ir asociacijų atstovais, lenkų kalbos pamokų stebėjimą, virtualias ekskursijas muziejuose ir akademines paskaitas. Dėl pandeminės situacijos visos projekto veiklos vykdomos nuotoliniu būdu. Projekto vykdymą Lietuvoje koordinuoja VDU Švietimo akademijos dėstytoja doc. dr. Irena Masoit.

Balandžio m. Krokuvos pedagoginio universiteto studentai ir dėstytojai stebėjo lenkų kalbos pamokas, kurias vedė Vilniaus J. I. Kraševskio gimnazijos ir Vilniaus raj. Rudaminos F. Ruščico gimnazijos mokytojos.

Gegužės 10 d. ir 12 d. projekto dalyviai arčiau susipažins su dviem asmenybėmis, susiformavusiomis lenkų ir lietuvių kultūrų sankirtoje – Adomu Mickevičiumi ir Česlovu Milošu. Paskaitas skaitys lektoriai iš Lenkijos, o taip pat VDU Lenkų kalbos ir kultūros centro dėstytojai doc. dr. Henrika Sokolovska, doc. dr. Irena Masoit, doc. dr. Romuald Narunec, doc. dr. Barbara Dvilevič ir Česlovo Milošo centro mokslininkas dr. Tomasz Błaszczak.

Programa. 

LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio stipendijos konkursas

Saliamono Banaičio stipendija universitete buvo įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus, atliekančius tyrimus, susietus su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918 m. – 1940 m.) asmenybėmis, organizacijomis, įvykiais ar procesais, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su akto signataro S. Banaičio veikla ir aplinka.

Atsižvelgiant į tai, skelbiamas tematinis konkursas visų pakopų studentams, rašantiems baigiamuosius darbus ar atliekantiems mokslinius tyrimus vienoje ar keliose iš stipendijos steigėjo nurodytų tematikų:

  • Lietuvos istorija, susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
  • Lietuvos kultūra (menas), susijusi su Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais;
  • prekių ar žmonių transportavimas sausumos ir vandens transportu (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
  • komunikacija, leidyba ir jos sklaida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
  • šeimos ūkio ekonomika ir jos raida (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais);
  • mėgėjų, kaimo (svirno) teatras ar liaudies muzika (prioritetas teikiamas, jei yra kokia nors sąsaja su S. Banaičiu, jo šeimos ar giminės nariais).

LR Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio vardo stipendija, kurios preliminarus dydis ~2 200 Eur (gali būti skirta ir pusė sumos, t. y. ~1 100 Eur jos dydžio, jei stipendiją būtų nuspręsta skirti dviem asmenims) bus skirta tam studentui (-ams), kuris (-ie) labiausiai atitinka tematikos sritį ir ketina savo atliekamus tyrimus publikuoti.

Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priima Kanados lietuvių fondas (KLF), su kuriuo VDU yra sudaręs bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią vardinė S. Banaičio stipendija yra skiriama geriausiems Universiteto studentams, kurių studijų ir (ar) mokslinis interesas yra susijęs su Lietuvos istorija, kultūra ir jos pasiekimais. Prioritetas teikiamas studentams, besidomintiems Saliamono Banaičio, jo šeimos ar giminės narių veikla, profesiniais interesais ar pasiekimais, tokiu būdu skatinant studentus siekti profesinių ir akademinių aukštumų.

Kandidatai, norintys teikti prašymus stipendijai gauti, turi tai padaryti iki š. m. gegužės 16 d. (sekmadienio) el. paštu: srd@vdu.lt, pagrįsdami studijų ar mokslinių interesų sritį aukščiau nurodytame prioritetiniame tematikų sąraše ir nurodant jos atitiktį: įvardijant atliekamus darbus ir pan.

Kandidatas (-ai), kuriuos pasirinks stipendijos steigėjas, iki š. m. gegužės pabaigos bus asmeniškai informuotas (-i) apie stipendijos skyrimas sąlygas ir terminus.

Daugiau informacijos apie stipendiją ir jos skyrimą teikia Studentų reikalų departamentas, į kurį galite kreiptis el. paštu: srd@vdu.lt arba telefonu: (8 – 37) 327 977.

 

 

Kokybiškas ankstyvasis ugdymas vaiko tolimesnį gyvenimą daro sėkmingesnį

„Svarbu suprasti, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbas – tai lyg prisilietimas prie mūsų ateities. Nuo šio pedagogo labai priklauso, koks bus žmogus užaugęs, kokias vertybes jis turės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pirmieji penkeri metai yra svarbiausi vaiko raidai. O būtent su šio amžiaus tarpsnio vaikais ir dirba ikimokyklinio ugdymo pedagogas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytoja, vaikų darželio „Mažųjų akademija“ direktorė Ieva Pažusienė.

Daugiau nei devyniolika metų praleidusi universitete edukologė prisimena savo profesinio kelio link keliavusi tikslingai. Paauglystėje dirbdavo aukle, tad po mokyklos baigimo nė nesuabejojo pasirinkti ikimokyklinės pedagogikos studijas, vėliau – magistrantūros kelias ir darbas universitete.

Prieš pandemiją pradėjo vadovauti vaikų darželiui

Prieš daugiau nei metus I. Pažusienė likus vos mėnesiui iki COVID–19 pandemijos pradėjo vadovauti Vilniuje įsteigtam VDU Švietimo akademijos vaikų darželiui „Mažųjų akademija“. Naujai vadovei teko gausybė iššūkių: ne tik greitai susipažinti su naujo darbo užkulisiais, bet ir prisitaikyti prie visiškai kitokių nei įprasta sąlygų. „Truputį liūdna, kad trūksta gyvo bendravimo su tėvais, dažniausiai jis vyksta elektroninių priemonių pagalba. Be abejo, labiausiai šiame darbe džiugina kasdienės mažųjų šypsenos, jų draugiški apkabinimai. Visa tai labai drąsina judėti į priekį“, – tikina I. Pažusienė.

Šiandien vis daugiau tėvų susimąsto ir visuomenėje kelia diskusijų, ar mažą vaiką auginti namuose, ar vesti į mokymosi įstaigą. Pasak edukologės I. Pažusienės, negalima paneigti fakto, kad kai kurios šeimos sudaro puikias sąlygas vaiko ugdymuisi, bet įvairesnė, palankesnė edukacinė aplinka – ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. „Lietuvos ir užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas turi teigiamą poveikį vaikui ir yra glaudžiai susijęs su jo tolimesnio gyvenimo sėkme. Vaikystėje darželius lankę vaikai būna brandesni mokyklai, jų žymiai didesnė mokymosi motyvacija bei aukštesni pasiekimai. Paskaičiuota, kad investicija į kokybišką ikimokyklinį ugdymą po dvidešimties ar trisdešimties metų atsiperka dešimteriopai“, – sako dėstytoja I. Pažusienė.

Be abejo, visuomenėje gausu įvairių nuomonių, kada geriausia pradėti vesti vaikus į darželį. Edukologės teigimu, nėra vieno paslaptingo recepto. Vieni vaikai startuoja nuo trejų metų, kiti nuo ketverių–penkerių. Tik mokslininkų pastebėta, jog mažesni vaikai lengviau adaptuojasi mokymosi įstaigoje nei vyresni. Tad dėstytoja rekomenduoja kiekvienai šeimai pasirinkti jiems patogų modelį.

 

Stiklo kartos vaikų atsiribojimas nuo išmaniųjų technologijų

Šiandien alfa, skaitmeninė, ar kitaip vadinama stiklo, karta nuo mažumės auga apsupti technologijų gausos: interaktyvūs žaislai, skaitmeninės knygos, mobilieji telefonai, kompiuteriai, planšetės. Šios priemonės tampa jų įprasta kasdienybe. Tad ir mokytojai, darželių auklėtojai bei tėvai turi keistis, orentuotis į naujas ugdymo ir auklėjimo tendencijas bei metodus. „Svarbu sudaryti galimybių pačiam vaikui kurti, keisti, pertvarkyti aplinką; veikti situacijose, kupinose žaismingumo, nuotykių, atradimų; dirbti grupelėse, komandose mokantis vienam iš kito; pačiam spręsti problemas, ieškoti priežasčių, atsakyti į kilusius klausimus, susirasti norimą informaciją, tyrinėti ir kritiškai mąstyti; žaisti ir veikti su šiuolaikiniais žaislais ir priemonėmis“, – pasakoja I. Pažusienė.

Pasak mokslininkės, stiklo kartos vaikai linkę patys viską išmėginti, surasti informaciją, tyrinėti, vienu metu gali įsitraukti į keletą veiklų ir jas keisti. Visa tai inspiruoja, jog tokie vaikai emociškai jautresni bei uždaresni.

Pati Ieva prisimena, jog ir savoje šeimoje teko susidurti su iššūkiu – per dideliu vaikų įsitraukimu į technologijų pasaulį. Pasak VDU Švietimo akademijos dėstytojos, vienintelis sprendimas – asmeninis tėvų pavyzdys. Tad darželio direktorės patarimas – porą valandų atsiriboti nuo technologijų ir skirti dėmesios bendriems pokalbiams, stalo žaidimams, pasivaikščiojimams su šeimos nariais. „Kitaip, jeigu tėvai nepaleis iš rankų telefonų, kompiuterių, vaikai irgi seks jų blogu pavyzdžiu“, – teigė I. Pažusienė.

 

VDU Švietimo akademijos mokslininkai pradėjo vykdyti LMT reikminį projektą „GALIA“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkų komanda pradėjo vykdyti Lietuvos mokslo tarybos (LMT) reikminį tyrimą „Mokymuisi palankios aplinkos kūrimas: mokyklos bendruomenę įgalinančių veiksnių paieška (GALIA)“ (sut. Nr. S-DNR-20-1). Projektas finansuojamas pagal apraše „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšomis tikslingų finansuoti veiksmų ir projektų“ numatytą veiksmą „Trumpalaikiai (reikminiai) tyrimai (sveikatos, socialinėje ir kitose srityse), analizė ir diagnostikos diegimas (suderinus su SAM), susiję su COVID-19“.

Balandžio 30 d. projekto mokslinė komanda projekto idėją ir pagrindines tyrimo kryptis pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Nacionalinės švietimo agentūros bendruomenėms, išgirdo svarbias jų įžvalgas, atsakė į iškilusius klausimus.

Kaip  projekto vadovė  doc. dr. Agnė Brandišauskienė teigia: „Projekto mokslinė komanda tyrimo dėmesį koncentruos trimis svarbiomis kryptimis: pirmoji kryptis – susijusi su paties mokinio pažangos lygmeniu, antroji – su mokytojo darbo plotme, gilinantis į pedagoginius, psichologinius ir neurodidaktinius ugdymo proceso aspektus ir apimant teikiamą paramą ar pagalbą tiek pamokos metu, tiek po jos, trečioji tyrimo kryptis – susijusi su mokyklos vadovo lyderyste, kuri yra jungiančioji ir ugdančioji grandis, turinti galių spartinti mokinių mokymosi pasiekimų gerėjimą“.

 

Projektas finansuojamas pagal apraše „Dėl Europos Sąjungos fondų lėšomis tikslingų finansuoti veiksmų ir projektų“ numatytą veiksmą „Trumpalaikiai (reikminiai) tyrimai (sveikatos, socialinėje ir kitose srityse), analizė ir diagnostikos diegimas (suderinus su SAM), susiję su COVID-19“

Sutarties Nr. S-DNR-20-1

Lenkų kalbos ir kultūros centro mokslininkai parengė kalbos kursų platformą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU)  Švietimo akademijos Lenkų kalbos ir kultūros centro dėstytojos doc. Barbara Dvilevič ir doc. Irena Masoit dalyvaudamos Erasmus+ programos projekte „Polish Online“ (2017-1-PL01-KA204038686) kartu partneriais iš Krokuvos pedagoginio universiteto ir Ostravos universiteto sukūrė internetinius lenkų kalbos kursus A1,A2, B1 lygiais. Kalbos kursai yra patalpinti nemokamoje mokymosi svetainėje polski.info. Svetainė polski.info yra prieinama 9 kalbomis, tarp jų ir lietuvių. Tai yra pirma lenkų kalbos internetinė mokymosi priemonė visiškai pritaikyta lietuviakalbiam vartotojui.

Svetainėje polski.info galima rasti:

  • 72 pamokas su dialogais aktualiomis kasdienėmis temomis (su vertimu į lietuvių kalbą)
  • Interaktyvius pratimus, padedančius įtvirtinti naują leksiką ir gramatikos taisykles
  • Lenkų kalbos gramatikos vadovą
  • Įvadinį lenkų kalbos fonetikos kursą su tarymo pratimais

Pagrindinį lenkų-lietuvių žodyną su žodžių tarimo įrašais

  • Bendravimo ir socialinių tinklų priemones

 

Šiuo metu dėstytojos doc. Barbara Dvilevič ir doc. Irena Masoit tęsia pradėtas veiklas naujame Erasmus+ programos projekte „polski.info – Further development of the e-learning platform for the Polish language“ (2020-1-PL01-KA204-082002). Jo tikslas – plėsti sukurtą mokymosi platformą ir parengti lenkų kalbos kursus B1 lygiu. Projekto koordinatorius – Krokuvos pedagoginis universitetas.

Susipažinti su metodine medžiaga.

Daugiau informacijos:

www.polski.info

facebook.com/polski.info

VDU ŠA kanclerė prof. dr. L. Kaminskienė išrinkta į NŠA tarybą

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės 2021 balandžio 15 d. priimtu įsakymu (Nr. SR-1546) buvo išrinkta į Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) tarybą.

Profesorė dr. L. Kaminskienė NŠA tarybos nare tapo kaip VDU profesorė ir kaip Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) valdybos narė.

Nacionalinė švietimo agentūra – prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veikianti agentūra, kuri užsiima įvairiomis bendrojo ugdymo programų kūrimo, metodinių veiklų realizavimo, švietimo analizės veiklomis.

Pagrindinė Nacionalinės švietimo agentūros tarybos funkcija – teikti pasiūlymus ir rekomendacijas Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministrui ir Agentūros direktoriui visose strateginėse organizacijos valdymo veiklose.

Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerės pro. dr. L. Kaminskienės, VDU atstovavimas tokioje institucijoje yra itin reikšmingas.  „VDU Švietimo akademija yra didžiausias pedagogų rengimo centras Lietuvoje, vykdome daugybę su švietimo ir bendrojo ugdymo sistema susijusių veiklų, tad tikiuosi, jog galimybė dalyvauti Nacionalinės švietimo agentūros taryboje padės universiteto balsui tapti labiau girdimu strateginių sprendimų priėmime“ – teigia profesorė.

Gegužės 12 d. numatomas pirmasis naujai išrinktos Nacionalinės švietimo agentūros tarybos posėdis.