Logopedija – perspektyvi specialybė, tik vis dar apipinta mitais

Pašaukimas padėti, noras ugdyti sunkumų bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus yra viena pagrindinių logopedo savybių. Šių specialistų, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir patirtį, šiandien mokyklose itin trūksta – tiek didmiesčiuose, tiek mažesniuose miesteliuose. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos dėstytojos, logopedės Daivos Kairienės, ši specialybė šiandien yra itin reikalinga, perspektyvi ir prasminga, tik vis dar apipinta įvairiais mitais.

„Berniukai vėliau pradeda kalbėti“, „Mano vaikas irgi iki trejų metų nekalbėjo“, „Kai pradės lankyti darželį, ims kalbėti“ – logopedai kone kasdien savo darbe susiduria su šiais visuomenėje sklandančiais mitais ir vienų tėvų kitiems dalijamais patarimais. Jau nekalbant apie internete sklindančią nepatikrintą informaciją, kuri gali klaidinti, gąsdinti ar priversti be priežasties tėvus, auginančius įvairių sunkumų turinčius vaikus, nerimauti. D. Kairienė sako, kad bet kuris šios specialybės studentas ar profesionalas žino: negalima lyginti vaikų kalbos ir vadovautis kitų tėvų patirtimis, kadangi kiekvienas vaikas yra individualus, o situacija gali būti nulemta įvairių, dažnai „nematomų“ ir neįvardijamų veiksnių.

Tad kodėl dažnas iš tėvų, išgirdęs patarimą su vaiku apsilankyti pas logopedą, išsigąsta? Kaip atrodo kasdienis logopedo darbas, kokie sunkumai bei iššūkiai jų laukia ir kodėl būsimi studentai turėtų šią specialybę rinktis? Apie tai ir pasikalbėjome su D. Kairiene.

Gyvenimas mažame miestelyje ir karjera didmiestyje

VDU Švietimo akademijos dėstytoja, logopedė D. Kairienė, rinkdamasi studijas, tuo metu turėjo labai mažai žinių apie logopedo profesiją. Baigusi mokyklą, ji nebuvo iki galo apsisprendusi, kuo iš tiesų norėtų tapti –ar specialiąja pedagoge, ar logopede. Žinojo tik tiek, kad jai yra įdomi veikla su mažais vaikais, turėjo vidinį norą padėti vaikams, turintiems negalią. Tad ir profesinėje veikloje norėjosi ieškoti įvairių bendravimo su vaikais būdų ir padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais, mokyti juos savarankiškumo.

Tik įstojusi į universitetą, studijų metu ji ypatingai susidomėjo logopedija. Logopedo praktiką atliko savo gimtinėje, mažame Lietuvos miestelyje, ikimokyklinio ugdymo įstaigos specialiojo ugdymo grupėje, kurioje buvo ugdomi vaikai, turintys didelių ugdymosi poreikių, kompleksinių negalių.

„Ši veikla atrodė labai įdomi ir prasminga, nors kelianti iššūkių ir skatinanti kartu su kitais specialistais ieškoti geriausių sprendimų, nuolat tobulėti. Pirmąjį darbo pasiūlymą, dėl didelio šių specialistų poreikio, paskutiniaisiais studijų metais ir gavau iš įstaigos, kurioje atlikau praktiką. Joje dirbu iki šiol jau beveik 20 metų“, – pasakoja D. Kairienė.

Daiva šiuo metu vis dar gyvena tame pačiame nedideliame miestelyje ir yra puikus pavyzdys, rodantis, kad gyvenimas regione nėra kliūtis daryti karjerą didmiestyje – ji taip pat dėsto studentams VDU Švietimo akademijoje Kaune ir Vilniuje, kur sėkmingai derina praktinę ir mokslinę veiklas.

„Gyvenu ir dirbu savo gimtajame mieste, nors visada norėjosi gyventi didmiestyje. Tiesiog atrodė, kad jame daugiau galimybių. Tik dabar suprantu, kad tempas nedideliame miestelyje gali būti ne toks jau ir lėtas, galimybės dažnai priklauso nuo mūsų pačių siekių, o pastaruoju laiku visi patyrėme, kad dalyvauti įmanoma labai įvairiose veiklose net neišeinant iš namų.

Nebegaliu įsivaizduoti savęs kaip logopedės praktikės be mokslinės veiklos, kuria užsiimu jau daugiau nei 10 metų. Teorinės žinios ir praktinė patirtis profesinėje veikloje man abu vienodai svarbūs komponentai. Dirbant logopede ir teikiant logopedinę pagalbą vaikams, konsultuojant tėvus, svarbūs praktiniai gebėjimai, kurie įgyjami kasdienėje veikloje, tačiau būtinas ir naujausių teorinių logopedinės pagalbos krypčių, strategijų žinojimas“, – sako pašnekovė.

Skirta tiems, kurie domisi tarpdisciplininėmis studijomis

Dirbdama VDU Švietimo akademijoje ir dalyvaudama būsimų logopedų rengime, D. Kairienė jaučia didelę atsakomybę: jai itin svarbu, kad naujos kartos logopedai ne tik įgytų kuo daugiau praktinių gebėjimų, bet taip pat susipažintų ir su naujausiais logopedijos srities moksliniais įrodymais, būtų pasirengę „susikalbėti“ profesine kalba ne tik šalies, bet ir tarptautinėje profesinėje logopedų bendruomenėje: „Todėl ypatingai džiaugiuosi, kad iki šiol pavyksta sėkmingai suderinti praktinę ir mokslinę veiklas, jos viena kitą papildo, o tai vertina ir mano studentai“.

Pasak D. Kairienės, logopedija yra tarpdisciplininė autonomiška profesija ir mokslo sritis, todėl logopedijos studijos yra labai įdomios ir įvairiapusiškos. VDU bakalauro studijų programoje Specialioji pedagoginė pagalba – logopedija Kaune ir Vilniuje dirba dėstytojai, atstovaujantys skirtingas mokslų sritis. Todėl logopedijos studijas turėtų rinktis tie, kurie domisi ne tik pedagogika ir psichologija, bet ir biomedicinos ir lingvistikos dalykais.

„Šią profesiją galėtų rinktis tie studentai, kurie mėgsta bendrauti, nebijo iššūkių ir yra pasiruošę nuolat mokytis. Manau, kad pasirinkdami logopedo profesiją tikrai nenusivils tie, kurie savo veikloje ieško prasmės, turi norą padėti kitiems, dalintis savo žiniomis ir gebėjimais, yra kūrybingi. Logopedijos studijose įgyjama daug profesinių kompetencijų, tačiau ne mažesnis dėmesys skiriamas ir žmogiškosioms, vertybinėms nuostatoms ugdyti, kurios svarbios ir asmeniniame gyvenime“, – patirtimi dalijasi D. Kairienė.

Įsidarbinimo galimybės labai didelės

Šiuo metu Lietuvoje ypač trūksta logopedų tiek didmiesčiuose, tiek regionuose, todėl įsidarbinimo galimybės šiems specialistams yra labai didelės. Be to, logopedai gali padėti įvairaus amžiaus žmonėms, dirba įvairiose švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigose.

Į logopedą dažnai kreipiasi tėvai, auginantys ikimokyklinio amžiaus vaikus, kurie vėliau pradeda kalbėti ar kalba nėra taisyklinga, mokyklose logopedai padeda mokiniams įveikti kalbos ar komunikacijos sunkumus, kurie trukdo sėkmingai mokytis. Logopedų pagalba labai svarbi atkuriant prarastas kalbos funkcijas, įveikiant balso ir rijimo sutrikimus, sąlygotus įvairių medicininių būklių, ligų, sveikatos sutrikimų.

„Logopedas dažnai tampa specialistu, padedančiu rasti tinkamiausią komunikacijos būdą tiems, kurie negali kalbėti, bet gali save išreikšti kitomis, neverbalinėmis priemonėmis, – pasakoja D. Kairienė. – Asmenys, kurie atsiduria šiose situacijose, jų artimieji ypatingai vertina logopedus ir supranta jų teikiamos pagalbos reikšmę. Na, o grįžtamasis ryšys yra tas dalykas, kuris dažniausiai ir motyvuoja specialistus tolesnei veiklai“.

Logopedo profesija yra labai plati, dažniausiai studentai jau studijų metu pradeda suprasti ir apsisprendžia, kokio pobūdžio profesinė veikla juos labiausiai domina: darbas švietimo, sveikatos įstaigų tinkle, o gal privačioje praktikoje, veikla su mažais vaikais ar pagalbos teikimas suaugusiesiems. Kiekvienas specialistas, domėdamasis pasirinkta profesinės veiklos sritimi, baigęs studijas turi galimybę dalyvauti įvairiose logopedų bendruomenės veiklose, mokymuose, tęsti studijas.

D. Kairienė itin domisi ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimu ir kalba. Paklausta, kada tėvams reiktų sunerimti dėl vaiko kalbos raidos sutrikimų, kaip laiku juos atpažinti ir kaip tėvai gali padėti vaikui, turinčiam kalbos sutrikimų, sako, kad vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus nėra.

„Šiuo metu labai daug informacijos apie kalbos raidą galima rasti internete, socialiniuose tinkluose. Tėvai dažnai dalijasi savo patirtimis įvairiuose forumuose, tad kartais gali būti sunku atsirinkti, kuri informacija yra teisinga. Nevertėtų lyginti vaikų kalbos, kitų tėvų patirčių, nereikėtų klausyti tokių patarimų kaip „berniukai vėliau pradeda kalbėti“, „mano vaikas irgi iki trejų metų nekalbėjo“, „kai pradės lankyti darželį, ims kalbėti“, nes realios situacijos gali būti labai individualios, lemiamos įvairių, dažnai „nematomų“, neįvardijamų veiksnių, kurie turi įtakos vaiko kalbos plėtotei. Norint laiku atpažinti kalbėjimo ar kalbos sutrikimą, tiesiog vertėtų pasikonsultuoti su logopedu. Logopedas, įvertinęs vaiko kalbėjimo ir kalbos gebėjimus, pateiks tikslingų patarimų, kaip skatinti kalbos raidą kasdien bendraujant su vaiku, prireikus, laiku suteiks logopedinę pagalbą. Tai labai svarbu“, – pataria specialistė.

Kauno rajono savivaldybė būsimuosius savo krašto pedagogus, VDU Švietimo akademijos studentus rems finansiškai

Norintiems įgyti pedagogo specialybę Kauno rajono gyventojams arba norintiems persikvalifikuoti pedagogams, savivaldybė dalinai finansuos studijas, skirs stipendijas, padengs įsikūrimo išlaidas.

„Ši programa paskatins abiturientus rinktis mokytojo specialybę ir ateitį kurti mūsų krašte“, – kalbėjo Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.

Tarybos narė Irena Marcinkevičienė sakė, kad bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu, šiuo metu jau persikvalifikuoja 66 Kauno rajono mokytojai.

Persikvalifikavimo ar papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijas savivaldybė finansuos priklausomai nuo studijų kainos, o turintiems aukštąjį išsilavinimą ir norintiems įgyti pedagogo kvalifikaciją – net 80 proc. studijų kainos.

Studentams, pasirinkusiems tų mokomųjų dalykų pedagogikos studijas, kurių specialistų trūksta labiausiai, bus skiriamos 200 Eur mėnesinės stipendijos. Pirmas pedagogikos studijas baigusiems asmenims bus iš dalies finansuojamos įsikūrimo gyvenamojoje vietoje išlaidos, po 5 tūkst. Eur.

Gavęs finansavimą, asmuo įsipareigos Kauno rajono mokykloje dirbti ne mažiau kaip penkerius metus. Jei dėl pateisinamų aplinkybių tam tikrą laikotarpį jis negalės dirbti (nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaiko priežiūrai ir pan.), laikotarpis bus pratęstas.

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė džiaugiasi Kauno rajono savivaldybės iniciatyva. VDU Švietimo akademija Kaune ir Vilniuje – didžiausias mokytojų rengimo centras Lietuvoje. Akademijos mokslininkai bendradarbiauja su savivaldybėmis, diskutuoja dėl mokytojų poreikio. VDU Švietimo akademija nuo pat pradžių akcentavo, kad būsimiems mokytojams turi būti suteikiamas išsilavinimas, atitinkantis šiuolaikinius mokytojų ir mokinių poreikius. Džiaugiamės, jog pagal aukštųjų mokyklų reitingus Lietuvoje mūsų ugdymo krypties studentai – labiausiai vertinami darbdavių – mokyklos vadovų. Tai tikrai motyvuoja eiti toliau“, – pasakoja VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. L. Kaminskienė.

„Nuo 2021 m. visiems įstojusiems pirmakursiams ir būsimiems studentams numatoma bent viena praktika užsienio šalies mokykloje. Sieksime, kad būsimi mokytojai į Lietuvos mokyklas atneštų geriausias pasaulio ugdymo ir švietimo patirtis. Džiaugiamės, jog pagal aukštųjų mokyklų reitingus Lietuvoje mūsų ugdymo krypties studentai – labiausiai vertinami darbdavių – mokyklos vadovų. Tai tikrai motyvuoja eiti toliau“,

Sprendimą savivaldybės Taryba patvirtino vienbalsiai.

Išnagrinėjus 2021–2025 m. mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų poreikį paaiškėjo, kad per penkerius metus Kauno rajono mokyklose trūks apie 20 pagalbos mokiniui ir mokytojui specialistų ir daugiau kaip 140 mokytojų. Labiausiai stigs matematikos, fizikos, pradinio ugdymo pedagogų.

VDU Švietimo akademijos choras „Ave vita“ tapo XIII Europos folkloro čempionato „Euro folk“ laureatu

VDU Švietimo akademijos choras „Ave vita“ tapo XIII Europos folkloro čempionato „Euro folk 2021“ Bulgarijoje laureatu. Tarptautinis festivalis vyko nuotoliniu būdu. Choro vadovui profesoriui Kastyčiui Barisui įteiktas „maestro akademikas“ diplomas, kuris bus išsiųstas Lietuvos kultūros ministerijai. Artimiausiu metu bus įteiktas diplomas.

Sveikiname choro vadovą prof. Kastytį Barisą, chormeisterį Rimvydą Mitkų, dirigentę Gintarę Barisaitę-Mitkuvienę ir choristus.

VDU tapo 50-uoju pasaulyje Tarptautinio bakalaureato mokytojo programą vykdančiu universitetu

Populiarėjant tarptautinio bakalaureato diplomo programoms Lietuvoje, mūsų šalies pedagogų rengimo centrai turi galvoti apie mokytojus, gebančius dirbti pagal šią programą. Tad šią savaitę Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) tapo 50-uoju pasaulyje Tarptautinio bakalaureato (TB) mokytojo programą vykdančiu universitetu ir pirmuoju tokiu universitetu Šiaurės bei Centrinėje Europoje. Nuo šiol studentai, įstoję į VDU Švietimo akademijos Kaune arba Vilniuje Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo programą, galės siekti įgyti Tarptautinio bakalaureato pradinio ugdymo pedagogo (IB PYP) sertifikatą.

TB programa yra viena iš geriausiai pasaulyje žinomų ir plačiausiai taikomų švietimo sistemų. Ši programa vertinama geriausiuose pasaulio universitetuose. Prieš kelerius metus mūsų šalyje atsirado mokyklų, dirbančių pagal šią programą. Kai kuriose Lietuvos mokyklose vaikai ugdomi pagal Tarptautinio bakalaureato (angl. The International Baccalaureate), Tarptautinę Kembridžo mokymo programą (angl. Cambridge Assessment International Education) ir kitas.

„Plečiamas TB mokyklų tinklas Lietuvoje išsprendžia ir pedagogų, norinčių, galinčių ir turinčių teisę dirbti TB mokyklose, poreikį. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl buvo nuspręsta siekti, kad VDU taptų TB programai pedagogus rengiančia institucija. Mūsų universitete Kaune ir Vilniuje rengiami tiek ikimokyklinio, tiek pradinio ir pagrindinio bei vidurinio ugdymo pedagogai, aukštus reikalavimus keliame ugdomajai aplinkai, būsimiems mokytojams“, – sako VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Jau kelerius metus Lietuvoje didžiausiame pedagogų rengimo centre – VDU – rengiami pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokytojai. Per ketverius studijų metus studentai įgyja dviejų mokomųjų dalykų mokytojo kvalifikaciją. Šiandien ugdymo krypties studijų programos rengėjai negali orientuotis tik į nacionalinį lygmenį, bet turi žiūrėti ir į tarptautinius vandenis. „Pradinis ugdymas yra vientisas nacionalinėje programoje, kai vienas pedagogas moko visų dalykų. Atlikta analizė parodė, kad pradinio ugdymo specialistus TB programai ruošiančių universitetų pasaulyje yra pakankamai nemažai, tačiau Europoje jų nėra daug. Kaimyninėse šalyse, Pabaltijyje pradinio ugdymo specialistai pagal TB programą nėra rengiami“, – teigia viena iš programos rengėjų, VDU Švietimo vadybos ir politikos katedros vedėja doc. dr. Aušra Rutkienė.

Doc. dr. Aušra Rutkienė

Dėl visoms pasaulio aukštosioms mokykloms taikomų vienodų reikalavimų, vykdomos programos akreditavimas yra sudėtingas. Reikalavimus įgyvendinti padėjo aukšta dirbančių edukologų, mokslininkų kompetencija ir turima patirtis, susijusi su TB programa Lietuvos mokyklose. Programos koordinatorė Ling Yi Chu yra prisidėjusi rengiant Erudito licėjaus akreditaciją šiai programai, docentė Aušra Rutkienė yra TB Diplomo programos matematikos mokytoja Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje.

Šiandien TB mokyklose vis daugiau reikia pradinių klasių mokytojų, kurie anglų kalba galėtų vesti pamokas ir dirbti su moksleiviais. „TB programos tikslas visose keturiose mokyklos pakopose yra ugdyti lyderiaujančius, vadovaujančius, atviro mąstymo, reflektuojančius, subalansuotus, riziką prisiimančius, žinių trokštančius, besirūpinančius kitais, žinioms godžius, komunikabilius žmones. Tad pedagogams – nemažas iššūkis dirbti pagal šią programą. Absolventai, išklausę TB patvirtintus programos dalykus, gaus sertifikatą, patvirtinantį kvalifikaciją ir galimybę dirbti bet kurioje TB vykdančioje mokykloje pasaulyje. Beje, viena iš studentų praktikų bus vykdoma tokio pobūdžio mokykloje“, – sako kanclerė prof. dr. L. Kaminskienė.

VDU Tarptautinėje vasaros mokykloje – seminarus vedė žinomas Jungtinės Karalystės profesorius Antony Bryant

Jau trejus metus iš eilės Vytauto Ddidžiojo Universiteto (VDU) Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų institutas organizuoja tarptautinę vasaros mokyklą, skirtą mokslo metodologijos klausimams. Trejus metus dėmesys skiriama kokybinių tyrimų metodologijoms.

VDU Švietimo akademijoje Edukologijos tyrimų instituto suorganizuota Tarptautinė vasaros mokykla III, vykusi 2021 m. birželio 28 d.–liepos 1 d. startavo ir finišavo sėkmingai. Šiais metais vasaros mokykla skirta grindžiamosios teorijos metodologijos praktikavimui pristatant vykdomus tyrimus ir dalijantis patirtimis.

Tarptautinės vasaros mokyklos mokslinis lyderis – profesorius Antony Bryant iš Lidso Beckett’o universiteto (Leeds Beckett University) Jungtinės Karalystės. Šiais metais tarptautinę vasaros mokyklą baigė klausytojai, kurie atstovavo Lietuvai, Kinijai, Italijai, Austrijai, Čekijai, Jungtinei Karalystei, Lenkijai, Graikijai. Mūsų šaliai atstovavo edukologijos krypties doktorantai bei mokslininkai iš universitetų, kurie rengia edukologijos mokslininkus.

Beje, prof. A. Bryant nuo 2021 m. rugsėjo pirmosios – vyriausiasis mokslinis darbuotojas Edukologijos tyrimų institute Švietimo akademijoje. Žinomas mokslininkas darbuosis inovatyvių metodologijų klausimais ir dėstys grindžiamosios teorijos metodologijos, mokslo komunikacijos bei kokybinių tyrimų metodologijos dalykus edukologijos mokslo krypties doktorantams, bendradarbiaudamas su kitais šių dalykų bendraautoriais -mokslininkais.

Prof. A. Bryant pasaulyje – gerai žinomas dėl savo darbų informacinės komunikacijos bei grindžiamosios teorijos metodologijos tematikose. Jis kartu su socialinės-konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos metodologijos kūrėja prof. Kathy Charmaz yra perengęs bendraautorines knygas, šiomis temomis vedęs tarptautinius seminarus Europoje, Azijoje, Afrikoje.

Profesorius sukūrė ir dėstė įvairius antrosios (magistratūros) ir trečiosios (doktorantūros) studijų pakopos kursus Olandijoje, Pietų Afrikoje, Malaizijoje ir Kinijoje. Jis vadovavo daugiau nei 60 doktorantams, iš kurių daugelis savo tyrimuose naudojo grindžiamąją teoriją.

Prof. A. Bryant PhD apgynė Londono universitete, ekonomikos ir politikos mokslų mokykloje tema „Naujoji kairė Britanijoje” / “New Left in Britain”. Magistro laipsnį įgijo Bradfordo universitete (University of Bradford) kompiuterijos srityje.

Tarptautinę vasaros mokyklą šiais metais organizavo Edukologijos tyrimų institutas (direktorė prof. habil. Vilma Žydžiūnaitė, dr. Vaida Jurgilė, edukologijos mokslo krypties doktorantai Rasa Didžiulienė, Marius Daugėla.

VDU Lituanistinėse studijose dalyvaus 28 užsienio šalių lituanistinių mokyklų mokytojai iš 13 pasaulio šalių

2021 m. liepos 17–31 d. VDU Švietimo akademijoje jau ketvirtus metus vyks Lituanistinės studijos. Šiemet net 28 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai ( pagal Švietimo mainų paramos fondo projektą, modulines studijas) iš 13 pasaulio šalių dalyvaus kursuose, tobulins lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, keisis patirtimis su Lietuvos mokytojais ir iš arti susipažins su šalies kultūra, istorija ir papročiais. Lituanistinės studijos vyks hibridiniu būdu (nuotoliniu ir kontaktiniu būdu). Mokytojai klausys edukologų, švietimo ekspertų, komunikacijos, kultūros, istorijos sričių dėstytojų paskaitas.

Patys mokytojai džiaugiasi, kad intensyvioje programoje galima rasti skirtingų disciplinų, paskaitų ir seminarų, kurie dažnai nustebina originalumu, pavyzdžiui, leidžia pagilinti psichologijos, filosofijos ir kitų sričių žinias. Be to, čia dalyvaujantieji aktyviai keičiasi įžvalgomis apie lietuviškumą – ką reiškia būti lietuviu, kaip stiprinti lietuvišką tapatybę būnant toli nuo gimtinės. Tad liepos 29 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus organizuojamas forumas „Lietuva diasparoje: tobulėti, augti, garsinti ir su(si) žinoti” , kur politikai, Globalios Lietuvos atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai, komunikacijos ekspertai dalinsisis įžvalgomis apie pedagogų tobulėjimą svetur, lituanistikos sklaidą pasaulyje.

„Programa daugiasluoksnė – didaktikos, istorijos, kultūrologijos ir kitų dalykų paskaitos, ir ekskursijos, ir gerosios patirties diena, kur iš užsienio atvykę mokytojai dalinsis įžvalgomis su kolegomis Lietuvoje. Džiaugiamės, jog tiek daug mokytojų iš Australijos, Amerikos, Kolumbijos, Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų, Airijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių dalyvaus studijose, dalinsis savo patirtimi ir skleis gerąją žinią apie Lietuvą, lietuvių kalbą pasaulyje. Juk mokytojas lituanistas – moralės pavyzdys, ugdytojas, kūrybiškumo puoselėtojas, ateities kūrėjas. Jis nuolat turi augti, mokytis ir mokyti kitus“, – sako Lituanistinių studijų organizatorė, VDU Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Norintys prisijungti prie Lituanistinių studijų komandos, parašykite el. paštu: vilma.leonaviciene@vdu.lt

Metė sėkmingą darbą aviacijoje ir pasiryžo tapti pradinukų mokytoja

Buvusi teisės studentė, sėkmingai karjeros laiptais aviacijos srityje kopusi Gabrielė Skairytė pernai žengė gan netikėtą profesinį žingsnį – po penkerių metų, praleistų Vilniaus oro uoste, kur dirbo aviacijos saugumo inspektore, pasiryžo mesti darbą ir karjerą pradėti tarytum nuo nulio. Įstojusi į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademiją Vilniuje, nusprendė tapti mokytoja – pradėjo studijuoti pradinį ugdymą ir ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą.

Dar besimokydama mokykloje, paskutinėse klasėse, Gabrielė jau buvo tvirtai apsisprendusi, kad sieks teisininkės karjeros. Tuo metu tarp bendraklasių ši profesija buvo populiari ir laikoma prestižine, tad tai ir ją paskatino siekti šio diplomo. „Teisininko kelias atrodė ne tik sėkmingas, bet ir prasmingas – tuo metu naiviai tikėjau, kad tapusi teisininke įvesiu tvarką Lietuvoje“, – prisimindama savo motyvus studijuoti teisę juokiasi G. Skairytė.

Patirtis studijuojant teisę išgąsdino

Užsidegimas tapti teisininke truko palyginti neilgai – jau antrame kurse mergina pamatė, kad teisės mokslai ne jai. Mokytis buvo neįdomu, tuo pačiu ir sunku, studijuodama pirmą kartą susidūrė su tuo, ką reiškia neišlaikyti egzamino. Mokykloje visad buvo stropi ir uoli mokinė, tad tokia patirtis Gabrielę išgąsdino. Savo dvejonėmis pasidalijusi su šeimos nariais ir sulaukusi palaikymo, ji priėmė sprendimą daryti pertrauką ir metams pasiimti akademines atostogas.

Kadangi niekada nebuvo iš tų žmonių, kurie galėtų sėdėti namuose be jokios veiklos, iškart pradėjo žvalgytis po darbo skelbimus. Išvydusi kvietimą dirbti Vilniaus oro uosto saugumo srityje, atranką sėkmingai praėjo ir taip atsidūrė aviacijos srityje.

„Vilniaus oro uoste išdirbau net penkerius metus. Karjera sekėsi puikiai – pradėjus nuo žemiausiojo laiptelio, vis kilau pareigose. Tačiau ilgainiui jaučiau, kad išsisėmiau. Dar svarsčiau, gal vertėtų pradėti studijas, susijusias su aviacija, tačiau atėjo labai aiškus atsakymas, kad ne. Pilote nebūsiu, o aviacijos vadyba manęs nedomino, tad tolimos ateities su aviacija sieti neketinau”, – pasakoja G. Skairytė.

Pašaukimą atrado vesdama mokymus

Greitu metu Gabrielė paliko darbą Vilniaus oro uoste ir įsidarbino kitoje įmonėje, teikiančioje aviacijos saugumo paslaugas. Būdama instruktore, šįkart ji buvo atsakinga už švietimą – vedė įvairius mokymus ir seminarus. Tuomet ir pagalvojo, kad tikrasis jos pašaukimas visgi yra mokymas, o ateitis – pedagogika.

„Esu kilusi iš pedagogų šeimos, mano mama yra lietuvių kalbos mokytoja. Pamenu, esame turėjusios ne vieną pokalbį apie mokytojo profesiją. Mama mane skatino studijuoti kalbas – lietuvių ar anglų, kadangi matė manyje didelį potencialą šioje srityje. Galiausiai, kai atėjo svarstymai, gal tapti mokytoja, mama pasakė labai gražius žodžius: „Gyventi reikia taip, kad džiaugtumeisi gyvenimu. Jeigu tave tai džiugina, tai tik pirmyn, – prisimena Gabrielė. – Nepuoliau stačia galva, svarstymai užtruko net trejus metus, iki kol nusprendžiau studijuoti pedagogiką. Bet dabar jau labai aiškiai žinau, kad noriu būti mokykloje, noriu mokyti vaikus”.

Baigusi pirmuosius studijų metus VDU Švietimo akademijoje Vilniuje, kurie dėl karantino apribojimų buvo persikėlę į virtualią erdvę, Gabrielė sako labiausiai laukianti galimybės turėti paskaitas gyvai – susitikti su savo dėstytojais, kurso draugais, taip pat atlikti praktiką mokykloje.

Privačioje mokykloje dirbti nenorėtų

„Norėčiau dirbti valstybinėje mokykloje, tikrai ne privačioje, – paklausta, kaip savo karjerą įsivaizduoja artimiausiais metais, mintimis dalijasi Gabrielė. – Privačioje mokykloje gali mokytis tikrai ne kiekvienas vaikas, tad, manau, kad valstybinėje sistemoje vaikų įvairovė didesnė. Noriu dirbti ir su gabiais vaikais, ir su tais, kuriems galbūt sekasi sunkiau ir kuriems labiausiai reikia mokytojo dėmesio bei pagalbos”.

Mokykloje Gabrielei atrodo svarbiausias bendruomeniškumas – bendradarbiavimas ir su kolegomis, ir su vaikais, ir su jų šeimomis. Anot jos, vis daugiau šeimų supranta, kokią didelę reikšmę turi tai, kad tėvai patys domisi, kaip jo vaikui sekasi mokykloje – praėjo tie laikai, kai tėvai atvesdavo vaiką, uždarydavo duris ir galvodavo, kad štai, atvedžiau jums, jūs ir lipdykite iš jo asmenybę.

„Studijuodama pedagogiką atradau mokymosi malonumą. Labai džiaugiuosi visomis užduotimis ir iššūkiais, su kuriais tenka susidurti. Mokytojo profesija tuo ir nuostabi, kad mokytis reikia visą gyvenimą – šis kelias yra be galo prasmingas, veržlus ir kryptingas. Mano tikslas – pasiimti iš studijų kuo daugiau, pasisemti žinių, atverti mokyklos duris ir žengti koja kojon su ten laukiančiais iššūkiais, patirtimi bei naujovėmis“, – sako G. Skairytė.

Portugalijoje tarptautiniame nuotoliniame festivalyje „Portugal Art Carnaval” VDU Švietimo akademijos choras „Ave vita“ pripažintas geriausiu

Tarptautiniame nuotoliniame festivalyje „Portugal Art Carnaval” (Lisabona, Portugalija) VDU Švietimo akademijos choras „Ave vita“ pripažintas geriausiu ir choristams bei vadovui prof. Kastyčiui Barisui įteiktas „Grand Prix“ diplomas.

Lietuvių mokytojams nebūtų lengva dirbti su suomių mokiniais ir atvirkščiai: yra daugybė priežasčių nesusikalbėti

Kai suomių grupė „Lordi“ su daina „Hard Rock Hallelujah“ 2006-aisiais triuškinamai laimėjo „Euroviziją“, Suomijos piliečius užplūdo ne tik pergalės džiaugsmas, bet ir didelis pasipiktinimas. Po to, kai scenoje tik su monstrų kostiumais pasirodančius ir slepiančius savo tapatybę grupės narius po pergalės demaskavo vienas iš Suomijos bulvarinių leidinių, jau kitą dieną didžioji dalis prenumeratorių atsisakė leidinio prenumeratos, o redakciją užplūdo pasipiktinimo laiškai. Neatsižvelgti į grupės narių norą savo asmenybes išlaikyti paslaptyje, veikti prieš žmogaus valią suomiams – pasibaisėtina neteisybė. Pasak 10 metų Suomijoje pragyvenusios edukologijos mokslų daktarės, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos mokslininkės Mildos Brėdikytės, šis pavyzdys kuo puikiausiai atspindi visą Suomijos kultūrą, jų vertybes bei švietimo sistemą.

„Kai mano duktė, studijuodama antrame ar trečiame universiteto kurse, man pasakė, kad yra homoseksuali, sureagavau labai ramiai. Man visada patikdavo homoseksualūs žmonės – pati dar studijų laikais lankiau paskaitas pas homoseksualę dėstytoją, taip pat visuomet turėjau tokių draugų. Žinoma, galiu suprasti, ką išgyvena tokią vaikų žinią išgirdę konservatyvūs žmonės Lietuvoje. Kita vertus, o kas gali sakyti ir nurodinėti, koks turi būti vaikas, koks turi būti suaugęs žmogus? Suomiai nevertina ir vieni kitų nekritikuoja – jie gerbia kiekvieno žmogaus teisę gyventi pagal savo išmanymą ir supratimą. Tačiau, šalia tokios pagarbos individo apsisprendimui, jie tvirtai laikosi savo pačių sukurtų ir priimtų taisyklių, yra itin bendruomeniški ir susitelkę, matyt, būtent dėl to yra viena sėkmingiausių ir laimingiausių pasaulio tautų“, – sako M. Brėdikytė, šiuo metu dirbanti su ikimokyklinę ir priešmokyklinę pedagogiką VDU Švietimo akademijoje Vilniuje ir Kaune studijuojančiais studentais.

Per paskaitas tyli ir nieko neklausinėja

Dešimt metų Suomijoje gyvenusi, 8 metus iš jų dirbusi universitete dėstytoja bei ten apgynusi savo antrąją daktaro disertaciją, M. Brėdikytė jau pirmomis dienomis, vesdama studentams paskaitas, pastebėjo suomių kitoniškumą. Pavyzdžiui, kai paskaitos metu kalba dėstytojas, suomiai studentai tyliai klausosi, nesikalba tarpusavyje ir dėstytojo ničnieko neklausinėja. Kai tuo tarpu amerikiečiai, vos dėstytojai pasakius pusę sakinio, kaip mat pasileisdavo diskutuoti, reikšti savo nuomonę ir polemizuoti.

Suomių kultūroje pertraukinėti kalbantį žmogų yra nepriimtina, nes tai yra tiesiog nepagarbu. „Per pertraukas ar užsiėmimų laboratorijoje metu suomių studentai su manimi bendraudavo betarpiškai – kreipdavosi į mane vardu, nesijuto jokios hierarchijos. Tačiau jie taip jau išauklėti, kad pamokų ar paskaitų metu, kai kalba mokytojas ar dėstytojas, mokiniai ar studentai turi klausyti ir nepertraukinėti. Tokiu būdu mokytojui reiškiama pagarba, ir tai jų švietimo sistemoje bei kultūroje jaučiama itin stipriai. Tas bruožas, kad nepertraukinėja, man labai patinka, bet buvo sunku susitaikyti, kad jie klausosi, o jų veidai nerodo emocijų, iš veidų neaišku, ar jie supranta, ar jiems įdomu, ar juokinga, ar neįdomu. Tai mane tikrai trikdė“, – prisimena M. Brėdikytė.

Suomijos švietimo sistema dažnai yra pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. Čia nėra griežtų taisyklių, daugybės namų darbų, kontrolinių darbų ir jokios prievartos, verčiant vaiką mokytis. Vaikai Suomijos mokyklose ugdomi vadovaujantis principu „mažiau yra daugiau“.

Paklausta, ar lietuvių mokytojai mokėtų dirbti su suomių mokiniais, M. Brėdikytė sako, kad būtų išties labai sudėtinga – neabejotinai atsirastų tam tikrų sunkumų ir nesusikalbėjimų. Visų pirma dėl to, kad Suomijoje vienas iš šeimos ir mokyklos tikslų – ugdyti vaiko savarankiškumą. Pagarbus požiūris į vaiką, siekis jam suteikti laisvės bei savarankiškumo yra labai stipriai išreikštas.

„Pamenu, kai studentai, mokykloje atlikdami praktiką ir dirbdami su pradinių klasių mokiniais, davė jiems užduotį iš popieriaus nulipdyti miestą. Klijuoja vaikai kreivai, priteplioja ant viršaus klijų, miestelis išeina toks šleivas ir svirduliuojantis. Nepaisant to, studentai žiūrėjo į juos ir palaikančiai linksėjo galvomis. Tuo metu galvojau, nagi kodėl jie neparodo vaikams, kaip reikia klijuoti? Ne. Vaikai ten mokosi ir viską daro patys. Mokytojams Suomijoje net į galvą mintis nešautų vaikams nurodinėti, juo labiau taisyti ir reikalauti, kad visi darytų viską vienodai, pagal kažkokius standartus, aiškinant, kas yra gražu ir kas yra teisinga. Suomiai nevertina kito žmogaus, nekritikuoja ir nestato jo į rėmus ar standartus“, – pasakoja M. Brėdikytė.

Suomių vaikai gali visą pamoką išsėdėti vietoje, ramiai klausydamiesi ir nieko neklausinėdami. Tuo tarpu mokiniai, atvykusieji iš kitų šalių, tarkime, Rusijos, pietinių Europos valstybių, Afrikos ar Azijos šalių, nenustygsta vietoje, kalba daug, garsiai ir nuolat klausinėja. Tokie kultūriniai bei elgesio skirtumai kelia didelių iššūkių ir suomių mokytojams. „Kita vertus man, atvykusiajai iš Lietuvos, labiau nerimą keltų suomių vaikai, kurie gali 25 minutes išsėdėti ramiai vietoje, nieko nepaklausę ir kurių veiduose nėra jokios reakcijos, – juokiasi M. Brėdikytė. – Taip, suomių mokytojams būtų sunku su lietuvių mokiniais, kaip ir lietuvių mokytojams – su suomiais. Tiesiog vaikai, atėję iš skirtingų kultūrų, yra pripratę elgtis ir mokytis savaip, tad susišnekėti, bent jau iš pradžių, būtų sudėtinga“.

Tas, kas nesimoko, nelaikomas nevykėliu

Mokytojo profesija Suomijoje yra patraukli ir nepaprastai populiari, o universitetai gali pasirinkti labiausiai motyvuotus ir talentingiausius stojančiuosius į šią specialybę. Daugelis norinčiųjų čia įstoja tik iš antro, trečio ar net ketvirto karto.

„Suomijoje maždaug 60 proc. moksleivių, pabaigę mokyklą, eina mokytis į tam tikras profesines įstaigas (angl. University of Applied sciences, dauguma suteikia Bakalauro laipsnį), kur mokosi praktinių profesijų, o pabaigus šias studijas galima iš karto įstoti į aukštesnį kursą universitete. Tokiomis lengvatomis naudojasi ir daugybė jaunų šeimų. Pavyzdžiui, vaikus auginanti mama gali pradėti mokytis vasaros universitete, lankyti tam tikrus kursus, ir, tarkime, norėdama tapti suomių kalbos mokytoja, užauginusi 2 ar 3 vaikus ir surinkusi tam tikrą pagrindinių dalykų kreditų (paprastai 25) krepšelį, gali iškart įstoti universitete į trečią kursą ir tapti suomių kalbos mokytoja. Net jei esi baigęs sodininkystės ar buhalterinės apskaitos kursus, tau durys į universitetą nėra uždaromos – gali bet kada stoti į universitetą ir siekti norimos specialybės“, – sako M. Brėdikytė.

Ar yra mokinių, kurie Suomijoje mokosi tik dėl gerų pažymių? Pasak M. Brėdikytės, taip daro tie vaikai, kurie patys sau ar jų šeima išsikelia būtent tokį tikslą. Įprastai Suomijos mokyklose vaikai mokytis nėra nei spaudžiami, nei verčiami – niekas mokinių neuja ir nelaiko nevykėliais.

„Taip, mokytojai liūdi, jei vaikai nenori ar jiems nesiseka mokytis, bet jie tą išreiškia labai korektiškai. Tas vaikas, kuris prasčiau mokosi, nėra niekuo blogesnis ir prastesnis už kitus, – pažymi M. Brėdikytė. – Gal jis mokytis pritingi, tačiau nėra nuvertinamas ir išskiriamas iš kitų. Galbūt toks jo būdas, o galbūt sąmoningas pasirinkimas, ir jis yra gerbtinas. Mes, aplinkiniai, neturime jokios teisės aiškinti kitam, koks jis turi būti ir kaip jis turi mokytis“.

Ne inovacijos daro švietimą kokybišku

Suomijos švietimo modelis yra sektinas pavyzdys, tačiau, kadangi ten yra visiškai kitoks požiūris į švietimą, aklai nusižiūrėtas pavyzdys mūsų mokykloms nebūtų tinkamas.

„Lietuviai mėgsta nusižiūrėti pavyzdžius nuo kitų šalių. Nuo pat Nepriklausomybės pradžios žvalgomės į kitas šalis, vyksta įvairūs seminarai, mokymai, kalbame apie įvairias idėjas ir metodus. Vieni jų keičia kitus, po to vėl grįžtame prie senesnių. Dauguma tų metodų ir programų yra puikios, tik liūdna, kad vos jas įdiegę jas numariname ir vėl žvalgomės kitų. Tokia pasaka be galo. Nereiktų taip blaškytis – būtų daugiau vertės, jei tęstume tai, kas tinka ir prigyja.

Nuolat kalbame, kad švietime mums reikia naujovių, inovacijų. Moksliniu požiūriu žodis „inovacijos“ yra tuščias terminas, už jo niekas neslypi. Jei savo virtuvėje vietoje šaukšto panaudosiu ką nors kita, tai jau bus inovacija. Ne inovacijos daro švietimą kokybišku. Ko mums reiktų iš suomių pasimokyti, tai visų pirma savigarbos ir pasitikėjimo savimi. Kokios bebūtų profesijos ir kiek beuždirbtų, suomis visada didžiuojasi tuo, ką daro, nes mato savo darbo prasmę ir jaučiasi pakankamas“, – sako M. Brėdikytė.

Mokymosi procese, anot pašnekovės, vienas svarbiausių dalykų yra dialogas. Ne vienerius metus mokykloje vaikas mato suaugusįjį, kuris moko, aiškina, vadovauja – vaikas treniruojasi būti klausytoju, atsakinėtoju, vykdytoju, užduočių pildytoju: „O pabaigęs mokyklą staiga turi būti iniciatyvus, kūrybingas, įkurti savo įmonę ir vadovauti žmonėms. Tad kur jis to gali išmokti?“.

Liepos 7 d. vyks perkvalifikavimo studijų motyvaciniai pokalbiai

VDU perkvalifikavimo studijų motyvaciniai pokalbiai vyks liepos 7 dieną. Kiekvienai programai atskirai numatytu laiku.

Į susitikimą jungtis numatytu laiku visiems pretendentams:

Pradinio ugdymo pedagogika (7 diena) – 14 val. Click here to join the meeting
Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika (7 diena) – 10 val. Click here to join the meeting
Specialioji pedagogika ir Logopedija (7 diena) – 13 val. Click here to join the meeting

Papildomas susitikimas-tarties patikrinimui Logopedijos perkvalifikavimo studijų pretendentams vyks liepos 7 d. nuo 9 val. iki 12 val. pagal atskirą sąrašą (susitikimo laikas bus išsiųstas atskiru laišku kiekvienam pretendentui) – Click here to join the meeting

Daugiau informacijos apie modulių turinį galima rasti čia.