Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį, V. Leonavičienė: „Reikia gyventi be baimių“

Žvilgtelėję į pasaulio žemėlapį, turbūt nerastume nė vienos šalies, kur negyventų lietuvių. Pasaulyje veikia daugiau nei 210 užsienio lituanistinių mokyklų, kuriose dirba virš 800 mokytojų. Nemaža dalis išvykusių į užsienį lietuvių savaitgaliais savanoriauja lituanistinėse mokyklose. Akivaizdu, pandemijos metu užsienio lituanistinės mokyklos irgi privalėjo mokymosi procesą perkelti į virtualią erdvę. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovės Vilmos Leonavičienės, karantino etapas – atradimų metas. „Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai ieško patrauklių būdų, kaip sudominti ir paskatinti pasaulio lietuvių vaikus mokytis kalbėti lietuviškai. Tad džiaugiuosi, jog pastaraisiais metais atsirado ne viena virtuali lituanistinė mokykla, Lietuvos mokslininkai, mokytojai, kultūros atstovai skiria savo laiko savaitgaliais ar naktimis ir skaito pamokas Amerikos, Australijos, Europos lituanistinėse mokyklose, veda seminarus užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Taip visi prisidedame prie diasporos bei savosios šalies ir kultūrinės tapatybės pasaulyje“, – sako V. Leonavičienė.

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Daugiau nei du dešimtmečius užsieniečius mokanti lietuvių kalbos, Vilma prisimena, kad baigusi lietuvių filologijos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete ji norėjo dirbti mokykloje ir keisti pasaulį. Tuomet jaunai mokytojai atrodė, jog lietuvių kalba – įrankis, kuris gali prisidėti prie teigiamų pokyčių mūsų šalyje. Kelerius metus pradirbusi vienoje Vilniaus mokyklų, ji netikėtai sulaukė pasiūlymo lietuvių kalbos mokyti Čečėnijos karius. Tąkart Vilma neišsigando iššūkio ir jį priėmė. „Reikia gyventi be baimių. Nebijoti ir priimti iššūkius, šiandien mano pirmieji mokiniai iš Čečėnijos – garsūs medikai, teisininkai pasaulyje, palaikome su jais ryšius. Visuomet kartoju savo studentams: nebijokime keistis, keliauti ir imtis naujų veiklų. Sunku patikėti, jog prieš du dešimtmečius per lituanistiką atradau pasaulį ir lietuviškas žodis atvėrė naujus klodus“, – sako kitakalbių dėstytoja.

Vygaudo Juozaičio nuotraukos

Mokytojas lituanistas – ateities kūrėjas

Praėjusią vasarą pandemijos metu Vilma su komanda pasiryžo iki tol vykusius įprastu būdu lietuvių kalbos ir kultūros kursus bei Lituanistines studijas VDU pirmą kartą paversti virtualiais. Tačiau šiemet artėjančią vasarą lituanistinių mokyklų mokytojus tikisi gyvai suburti Vilniuje. V. Leonavičienė tiki, jog vakcinavimas ir laisvėjantis pasaulis leis atvykti užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams į Lietuvą. „Žinoma, paskaitas organizuosime ir nuotoliniu būdu, nes, deja, ne visų šalių piliečiai galės atvykti, tačiau jau turime patirties organizuoti veiklą virtualiai. Džiaugiamės, jog užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai nori dalyvauti kursuose, dalijasi savo patirtimi ir ieško pagalbos. Juk mokytojas lituanistas – moralės pavyzdys, ugdytojas, kūrybiškumo puoselėtojas, ateities kūrėjas. Jis nuolat turi augti, mokytis ir mokyti kitus“, – sako V. Leonavičienė.

Bendraudama su išvykusiais mokytojais ir studentais, V. Leonavičienė suprato, jog pasaulio lietuviai nori išsaugoti savo tapatybę ir nors trumpam grįžti į Lietuvą. „Susirenkame ir pajaučiame prasmę tik grįžę čia. Kodėl? Todėl, kad čia galime dalyvauti kultūriniame gyvenime su savo kalba ir čia būti labiausiai savimi. Džiaugiuosi, jog prieš porą metų Bostono lituanistinės mokyklos pedagogų šeima Miglė ir Martynas Limantai dalyvavo Lituanistinėse studijose, kur ne tik sėmėsi žinių, bet ir svarstė apie grįžimą gyventi į Lietuvą. Taip jie priėmė sprendimą ir grįžo į gimtinę“, – sako kursų organizatorė.

Diasporos vaikų grįžimas į Lietuvą

Pastaraisiais metais vis daugiau šeimų apsisprendžia grįžti savo gyvenimą toliau kurti Lietuvoje. Statistikos departamento duomenimis, 2019 metais į Lietuvą grįžo net 1540 vaikų iki aštuoniolikos metų. Tad jau gyvenant svetur svarbu vaikus mokyti lietuvių kalbos ne tik namuose, bet ir vesti į užsienio lituanistinę mokyklą. Pasak kitakalbių dėstytojos V. Leonavičienės, lituanistas svetur atlieka svarbią funkciją. Dabar ir čia reikia padėti ne tik mokytojams, bet ir išvykusiems lietuviams ir jų vaikams. „Mūsų mokyklos jau priima grįžusius moksleivius. Diasporos vaikai – ypatingi vaikai, kurie moka dvi ar net tris užsienio kalbas. Yra atliktas tarptautinis tyrimas, jog dvikalbiai ar trikalbiai vaikai lengviau išgyvena stresą, mažiau patiria patyčių, labiau jų išvengia. Tad siekiant didinti grįžtamąją migraciją, grįžtančių vaikų sėkmingą integravimą į Lietuvos švietimo sistemą, būtina užmegzti dialogą su vaikais, jų tėvais ir mokytojais“, – sako VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė V. Leonavičienė.

Užsienio lituanistinių mokyklų mokytojus, Baltistikos centrų dėstytojus kviečiame dalyvauti Lituanistinėse studijose VDU Švietimo akademijoje Vilniuje. Studijos vyks kontaktiniu (gyvai) ir? arba nuotoliniu būdu. Registracija vyksta iki balandžio 12 d.

VDU ŠA mokslininkių projektams – Lietuvos mokslo tarybos parama

Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) mokslininkių doc. dr. Agnės Brandišauskienės ir prof. dr. Alvyros Galkienės teikti projektai, skirti su COVID-19 susijusios analizės ir diagnostikos diegimu švietimo srityje, laimėjo Lietuvos mokslo tarybos finansavimą.

VDU ŠA kanclerės prof. dr. Linos Kaminskienės teigimu, projektas „Mokinių patiriami emociniai bei edukaciniai sunkumai ir jų įveika įtraukiojo ugdymo sąlygomis: COVID-19 kontekstas” (vadovė prof. dr. A. Galkienė) skirtas spręsti būtent karantino metu išryškėjusias tokias problemas, kaip padėti vaikams, patiriantiems ne tik mokymosi, bet ir psichoemocinių sunkumų. „Projekto metu, remiantis kitų šalių gerąja patirtimi, bus siekiama rasti palankiausius būdus, kaip tiek pedagogai, tiek kiti švietimo pagalbos specialistai galėtų užtikrinti pagalbą patiems pažeidžiamiausiems švietimo sistemos dalyviams. Kadangi patirties mokant ir mokantis nuotoliniu būdu turime pakankamai mažai, dalis moksleivių vis dar patiria nemenkų sunkumų mokydamiesi ne klasėje, o namuose, tad šio projekto tikslas ir yra padėti išspręsti jiems kylančias problemas”, – pasakoja prof. dr. L. Kaminskienė.

Tuo metu VDU ŠA edukologės doc. dr. A. Brandišauskienės vadovaujamu projektu „Mokymuisi palankios aplinkos kūrimas: mokyklos bendruomenę įgalinančių veiksnių paieška” bus siekiama ne tik analizuoti mokymuisi palankios aplinkos kūrimą COVID-19 kontekste, bet ir įgalinti mokyklos bendruomenę prisidėti ieškant pozityvių veiksnių, kurie skatina ir motyvuoja vaikus siekti pažangos bei geresnių rezultatų. „Nors abu šie projektai savo tematika yra pakankamai panašūs, tačiau būtent pastarasis yra platesnės apimties, orientuotas ne tik į pačius pažeidžiamiausius, bet yra skirtas visiems bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams”, – projektų svarbą apibūdina VDU ŠA kanclerė.

Paskelbtas edukologijos mokslo krypties disertacijų tematikų ir doktorantų vadovų konkursas

2021 m. balandžio 2 d. skelbiamas konkursas edukologijos mokslo krypties (007 S) disertacijų tematikoms šiose mokslinių tyrimų kryptyse:

– Suaugusiųjų mokymasis;
– Švietimo vadyba ir politika;
– Profesinis rengimas;
– Technologijomis grįstas mokymas(-is);
– Socialinė pedagogika;
– Pedagogikos istorija;
– Fizinis lavinimas, judesių mokymas, sportas;
– Pedagogika ir didaktika;
– Švietimo kultūra;
– Mokytojų rengimas;
– Švietimo kokybė;
– Karjeros projektavimas;
– Šeimotyra.

Disertacijų tematikos gali būti formuluojamos plačiau ir iš vienos tematikos gali būti rengiamos kelios disertacijos.
Disertacijų tematikas gali siūlyti mokslininkai arba mokslinių tyrimų grupės.
Disertacijų tematikų konkursui pateikiamas Disertacijos tematikos pristatymas.
Prašymus dalyvauti konkurse galima teikti nuo balandžio 2 d. iki gegužės 3 d.

Daugiau informacijos.

Tematikos pildymo informacija.

Kviečiame užsieniečius dalyvauti lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose

Liepos 17 dieną prasidėsiantys lietuvių kalbos ir kultūros kursai tęsia savo misiją – suvienyti lietuvių kalbą mylinčius žmones. Į kursus noriai registruojasi aktyvūs užsienio lietuvių bendruomenės dalyviai, savo šaknų dar beieškantys ir beatrandantys žmonės, taip pat ir užsieniečiai, norintys sužinoti apie turtingą ir įdomią Lietuvos istoriją, o galbūt… susikalbėti su iš Lietuvos kilusia antrąja puse.

Lietuvių kalbos ir kultūros kursai – atspirties taškas asmeniniame gyvenime bei virtualus langas į tarptautines galimybes – dalyviai neretai tampa lietuvių kalbos ambasadoriais savo šalyse, užmezga naudingas pažintis, dalyvauja pasauliniuose projektuose, sukuria šeimas.

Kursai Vytauto Didžiojo universitete (VDU) organizuojami jau daugiau kaip 20 metų – Vilniuje ir Kaune – o dabar ir Jūsų namuose ar kur bebūtumėte – nuotoliniu būdu (svarbu tik geras interneto ryšys ir pageidautina – remonto nedarantys kaimynai). Pandeminei situacijai privertus išplėsti nuotolinio mokymosi galimybes, pernai vasarą studentai prie kursų prisijungė iš daugiau kaip 30 skirtingiausių pasaulio šalių. Rengdami kursų programą, taip pat atsižvelgiame ir į skirtingas laiko juostas – paskaitas studentai sėkmingai derina su studijomis ir darbu.

Šią vasarą kursai nuotoliniu būdu organizuojami jau trečią kartą. Laukiame tiek naujų, tiek jau pažįstamų dalyvių. Norime, kad nuotoliniai kursai prilygtų kontaktiniams, todėl organizuojame virtualius apsilankymus Lietuvos muziejuose, Operos ir baleto teatre, rengiame protmūšius, kartu dainuojame lietuviškas dainas, mokomės gaminti šaltibarščius, užsieniečių žaismingai vadinamus „pink soup“, dalyvaujame istorijos, filosofijos paskaitose.

Visuomet pasidomime, kas gi atvedė studentus į mūsų kursus, ir priežasčių išgirstame įvairiausių: lietuvių kalbos svarbą integruojantis į vietos darbo rinką, studijų galimybes, Erasmus+ mainus, Baltistikos centrų mokslo programas, Lietuvoje gyvenančius šeimos narius bei partnerius.

„Lietuvoje gyvenu jau metus, – savo patirtimi dalijasi Verslo logistiką (VDU) studijuojantis meksikietis Antonio. Taigi dalyvavau abiejuose – vasaros ir žiemos – kursuose. Kursų intensyvumas, dėstytojų kūrybiškumas bei galimybė vartoti lietuvių kalbą kiekvieną dieną pranoko lūkesčius. Nekantrauju kuo greičiau išmėginti savo lietuvių kalbos žinias darbo aplinkoje.“

Ne ką mažiau studentus žavi ir kiek neįprasta lietuvių kultūra, apipinta legendomis ir tradicijomis, dėstytojų sukurta jauki mokymosi aplinka, skirtingose laiko juostose ir žemynuose patogus paskaitų laikas, galimybė mokytis pagal turimus kalbinius gebėjimus bei sociokultūrinį kontekstą suskirstytose nedidelėse grupėse.

„Į atmintį įstrigo viena pamoka, kai kalbėjome apie savo augintinius, – su šypsena kursus prisimena Erasmus+ studentas Elias. – Nemeluosiu, lietuvių kalba tikrai nėra viena lengviausių: linksniai, kirčiai, tam tikrų garsų tarimas… Tačiau tai nesutrukdė mūsų dešimties žmonių grupei diskutuoti, dalintis smagiomis istorijomis, užduoti klausimus.“ Austras pamini, kad sulaukęs pasiūlymo dalyvauti tarptautiniame projekte Lietuvoje nesudvejojo ir ėmė ieškoti lietuvių kalbos kursų: „Kalba – puikus būdas pažinti kultūrą.“

Pernai kursuose dalyvavo daugiau kaip 125 studentai iš skirtingų pasaulio kraštų. Šiemet tikimasi dar didesnio dalyvių skaičiaus, tad nepraleiskite progos ir užsiregistruokite į kursus jau dabar. Šiemet kursai vyks tiesioginiu kontaktu ir nuotoliniu būdu.

Visi, norintys pateikti paraiškas stipendijoms, kviečiami registruotis į kursus iki balandžio 11 dienos. Kitiems kursų dalyviams paraiškos forma atvira iki birželio 11 d.

Registracijos formą bei daugiau informacijos apie kursus galite rasti čia:

http://balticsummeruniversity.com/

Kviečiame prisidėti prie VDU iniciatyvų, skiriant 1,2 proc. GPM

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) stengiasi pateisinti socialiai atsakingo universiteto vardą, todėl ir toliau visą per 2021 m. surinktą 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą skirs tikslingai 2020 m. VDU inicijuotiems ir įsteigtiems fondams: paramai studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos ir paramai Baltarusijos studentams, nukentėjusiems nuo represijų, kurie solidarizavo VDU bendruomenę ir prisidėjo prie universiteto socialinės misijos įgyvendinimo, jo demokratinių vertybių sklaidos.

Universiteto įsteigti paramos fondai finansuojami iš ankstesniais metais surinktų 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio išteklių (2020 m. surinkta 3 765 eurų suma) jas papildant VDU (per 87 000 Eur) ir prie fondo veiklų norinčių prisidėti organizacijų lėšomis ar parama paslaugomis.

Paramos fondas studentams, nukentėjusiems nuo COVID-19 pandemijos

Šis fondas buvo įkurtas praėjusių metų pavasarį ir aktyviai veikia iki šiandien. Fondas siekia padėti universiteto studentams ir jų šeimoms, susiduriančioms su finansiniais sunkumais dėl karantino. Studentams, gaunantiems paramą iš šio fondo, gali būti taikomos mokesčio už studijas arba mokesčio už apgyvendinimą universiteto bendrabutyje lengvatos, iš dalies kompensuojamos patirtos išlaidos už suteiktas paslaugas bei skiriamos vienkartinės stipendijos.

Per praėjusius metus bei šiuos mokslo metus fondas paramą skyrė 31 studentui, nukentėjusiam nuo COVID-19 pandemijos. Taip pat 1430 studentų gavo bendrabučio lengvatą. Nuo fondo įkūrimo pradžios, universitetas paramai iš viso skyrė 63 745 eurus. Daugiau informacijos apie fondo veiklą.

VDU paramos Baltarusijos studentams fondas

Paramos fondas Baltarusijos studentams buvo įkurtas praėjusių metų rudenį, o jo veikla skirta palaikyti studentus, kurie dėl pilietinių ir (ar) politinių priežasčių buvo pašalinti iš Baltarusijoje veikiančių aukštųjų mokyklų, persekiojami ir negalėjo tęsti studijų arba jas nutraukė. VDU, bendradarbiaudamas su kitomis įmonėmis ir organizacijomis, įsipareigojo padengti 50-ies studentų iš Baltarusijos mokestį už studijas, sudaryti galimybę studijuoti anglų kalba nuotoliniu būdu, o į Lietuvą atvykusiems studentams suteikti apgyvendinimą bendrabutyje.

Šiuo metu šio paramos fondo siūlomomis galimybėmis pasinaudojo ir universitete studijuoja 17 baltarusių studentų. Per praėjusius bei šiuos mokslo metus fondas studentų paramai skyrė 23 461 eurus. Daugiau informacijos apie fondo veiklą.

VDU kviečia savo bendruomenės narius, absolventus bei bendraminčius prisidėti prie socialiai atsakingos veiklos ir skirti savo praėjusių kalendorinių metų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 1,2 proc.), kuri stipriai prisidės prie universiteto studentų paramos ir motyvavimo, o taip pat parodys solidarumą visos universiteto bendruomenės svarbioms iniciatyvoms.

Norėdami skirti 1,2 proc. GPM dalį, atlikite šiuos veiksmus:

Nurodykite, kad savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalį (iki 1,2 proc.) norite pervesti Vytauto Didžiojo universitetui. Tai galite padaryti iki 2021 m. gegužės 3 d.

Prisijunkite prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sukurtos Elektroninio deklaravimo sistemos;
susiraskite prašymo pervesti mokesčio dalį paramos gavėjams formą (FR0512) ir užpildykite nurodydami šiuos duomenis:

Gavėjo tipas – 2

Gavėjo identifikacinis numeris (kodas) – 111950396

Mokesčio dalies paskirtis – VDU

Mokesčio dalies dydis (procentais) – 1,2 proc. arba mažiau

Nurodykite skiriamos mokestinės dalies laikotarpį iki 2024 m.

VDU Švietimo akademijos mokslininkių grupė pristatė tyrimą „Kokybiško švietimo visiems visą gyvenimą UNESCO vizija: artėjame prie ar tolstame nuo jos?“

Kovo 25 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija (LETA) kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija organizavo ketvirtąjį edukacijos forumą „Edukologija Lietuvai – moksliniais tyrimais grįsto ugdymo ir švietimo link“, skirtą temai „Kokybiško švietimo visiems visą gyvenimą UNESCO vizija: artėjame prie ar tolstame nuo jos?“ aptarti.

Forume bus pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkių grupės: doc. dr. Ramutės Bruzgelevičienės, doc. dr. Agnės Brandišauskienės, doc. dr. Jūratės Česnavičienės, dr. Rasos Nedzinskaitės-Mačiūnienės 2020 metais parengta ir išleista medžiaga diskusijai, su kuria galima susipažinti UNESCO ir Kokybiškas švietimas visiems visą gyvenimą: artėjame prie vizijos ar tolstame nuo jos?.

Įvadinį pranešą skaitė VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė.

Edukacijos forumą galima žiūrėti: čia.

Dėl VDU Švietimo akademijos Švietimo akademijos tarybos narių rinkimų

Gerb. Švietimo akademijos bendruomenės nariai,

2021 m. balandžio 6 d. (antradienį) 12.00 val. vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas, kuriame bus renkami Mokytojų rengimo instituto ir Inovatyvių studijų instituto atstovai į VDU Švietimo akademijos tarybos keturias laisvas vietas. Akademinės bendruomenės rinkiminis susirinkimas vyks 2021 m. balandžio 6 d. 12.00 val. nuotoliniu būdu, naudojantis nuotolinio posėdžio platforma Microsoft Teams.

Su Švietimo akademijos patvirtinta Tarybos narių rinkimų tvarka galima susipažinti.

Slapto balsavimo rezultatus patvirtins sekretoriatas, kuris užtikrins balsavimo slaptumą ir pateiks rinkimų rezultatus elektroninės programos pagalba. Išrinktų kandidatų pavardes paskelbsime visuotinio susirinkimo metu tuojau po balsavimo.

Pagarbiai

Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė

P.S. Techniniais klausimais, jei nepavyks prisijungti, kreipkitės: jolanta.smoriginiene@vdu.lt

Kviečiame VDU Švietimo akademijos magistrantus dalyvauti konkurse dėl Broniaus Kviklio vardo stipendijos

Lietuvos išeivijos Čikagoje Vydūno fondas skiria kasmetinę Broniaus Kviklio vardo stipendiją 1000 eurų edukologijos krypties magistrantui, pasižymėjusiam visuomeninėje, savanoriškoje veikloje, nagrinėjančiam aktualias švietimo problemas bei pasiekusiam aukščiausių akademinių rezultatų.

Reikalavimai kandidatui:

turi studijuoti VDU Įtraukiojo ugdymo: socioedukacinės industrijos, Profesijos edukologijos ar Švietimo vadybos programos magistrantūros studijose;
turi būti pasižymėjęs visuomeninėje veikloje arba savanoriauti socialinės, švietimo, kultūros, gamtos ar sveikatos apsaugos srityse veikiančiose nevyriausybinėse ar nepelno siekiančiose organizacijose Lietuvoje.

Reikalingi dokumentai:

Prašymas dalyvauti konkurse.
Gyvenimo aprašymas, kuriame būtinai turi atsispindėti kandidato nuopelnai visuomeninėje, savanoriškoje, darbinėje veikloje. Turint patvirtinančius dokumentus, pageidautina pridėti kopijas.
Akademinė pažyma (pasirūpins darbuotoja).

Dokumentai siunčiami e. paštu: svietimo.akademija@vdu.lt iki 2021 m. kovo 31 d.

Aukštųjų mokyklų dėstytojams – profesinės pedagogikos studijos

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) tęsia dokumentų priėmimą į profesines pedagogikos studijas aukštųjų mokyklų dėstytojams iki 2021 m. balandžio 18 d. 23 val.

Studijos finansuojamos Kauno miesto savivaldybės lėšomis, todėl kandidatams keliamas reikalavimas turėti susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl pedagoginės praktikos atlikimo ir darbo pabaigus studijas.

Profesinių studijų programa „Pedagogika“ trunka vienerius metus, ją baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.

Pedagoginių studijų programą sudaro teorinė dalis (paskaitos), kurios apimtis 720 val., pedagoginė praktika (atliekama bendrojo ugdymo mokyklose), kurios apimtis 800 val. ir savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis – 80 val.

Studijavimo formos priklausys nuo pandeminės situacijos, bus derinamas tradicinis ir nuotolinis mokymasis.

Numatoma studijų pradžia nuo 2021 m. balandžio mėn. 26 d.

Prašymus galima pateikti iki 2021 m. balandžio 18 d. 23:00 val. el. pašto adresu vaida.luksiene@vdu.lt.

Balandžio 20 d. vyks motyvacinis kandidatų pokalbis su priėmimo komisija.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia dokumentų priėmimą į profesines pedagogikos studijas aukštųjų mokyklų dėstytojams.

Profesinių studijų programa „Pedagogika“ trunka vienerius metus, ją baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas

Su prašymu pateikiamos šių dokumentų elektroninės kopijos:

− Aukštojo mokslo baigimo diplomų kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);

− Diplomų priedėlių kopijos (VDU absolventams, baigusiems 2001 metais ir vėliau pateikti nereikia);

− Paso asmens duomenų puslapio kopija arba asmens tapatybės kortelės kopija (VDU absolventams, jei nesikeitė duomenys, pateikti nereikia);

− Dokumento, patvirtinančio pavardės ar vardo keitimą, jeigu ne visi pateikiami dokumentai yra ta pačia pavarde ar vardu;

− Pažyma apie darbą aukštojoje mokykloje;

− Susitarimai su mokyklomis (apie praktikos atlikimą, darbą mokykloje, darbą pabaigus studijas).

Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad į sistemą įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.

Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“:

Įvyko II-oji mokslinė praktinė konferencija „Kai pedagogai žaidžia: naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodo taikymas Vilniaus miesto darželiuose“.

2021 m. kovo 9-10 d. įvyko II-oji mokslinė praktinė konferencija „Kai pedagogai žaidžia: naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodo taikymas Vilniaus miesto darželiuose“.

Dar ne vienas nustemba sužinojęs, kad mažiausiesiems vaikams žaidžiant reikia suaugusiųjų pagalbos. Kai nuostabiame pasakojimų pasaulyje vaikai susitinka su įvairiais knygų personažais, patenka į netikėtas situacijas ir sprendžia įmantriausias nuotykių raizgalynes, nutikti gali daug visko… Apie tokią savo ir vaikų naratyvinio žaidimo kelionę konferencijoje ir dalinosi 10 –ties Vilniaus m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojos.

Konferencija – „Naratyvinio žaidimo ir mokymo(si) metodo taikymo ikimokykliniame ugdyme“ mokymų dalis, finansuojama pagal Vilniaus savivaldybės projektą „Tikslinė kompleksinė pagalba ikimokyklinio ugdymo įstaigoms“ (2020). Projektą jau antrus metus vykdo VDU Švietimo akademijos mokslininkės doc.dr. M. Brėdikytė ir doc. dr. A. Brandišauskienė.

Daugiau informacijos.