VDU pradeda priėmimą į profesinių studijų programą „Pedagogika“
Vytauto Didžiojo universitetas nuo birželio 1 d. skelbia priėmimą į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas profesinių studijų programoje „Pedagogika“.
Prioritetas priimant į valstybės finansuojamas studijų vietas bus skiriamas turintiems aukštojo mokslo kvalifikaciją, būtiną matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslio ugdymo, kalbų, socialinio ugdymo dalykų mokytojų kvalifikacijai bei turintiems susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl pedagoginės praktikos atlikimo ir darbo pabaigus studijas.
Profesinių studijų programa „Pedagogika“ trunka vienerius metus, ją baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija ir išduodamas baigtas studijas ir kvalifikaciją liudijantis valstybės pripažintas Studijų pažymėjimas.
Programa skirta asmenims, neturintiems pedagoginio pasirengimo, tačiau dirbantiems ar ketinantiems dirbti švietimo institucijose, kuriose reikalaujama pedagogo kvalifikacijos.
Pedagoginių studijų programą sudaro teorinė dalis (paskaitos), kurios apimtis 720 val., pedagoginė praktika (atliekama bendrojo ugdymo mokyklose), kurios apimtis 800 val. ir savarankiškai rengiamas baigiamasis darbas, kurio apimtis – 80 val.
Studijavimo formos priklausys nuo pandeminės situacijos, bus derinamas tradicinis kontaktinis ir nuotolinis mokymasis.
Studijos bus vykdomos Kaune ir Vilniuje, todėl teikiant prašymus pasirinkite vieną miestą, kuriame numatote studijuoti.
Prašymus galima pateikti nuo birželio 1 d. iki birželio 29 d. 24 val. internetu.
Stojantieji turi pateikti programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus.
Pateikus dokumentus, rekomenduojame pasitikrinti, ar pateiktas prašymas sistemoje tikrai yra, dar kartą prisijungiant. Atkreipkite dėmesį, kad įkeliamų dokumentų apimtis neturi būti didesnė, nei nurodyta sistemoje.
Visi stojantieji turi dalyvauti motyvacijos pokalbyje, kuris vyks nuotoliniu būdu liepos 1, 2 ir 3 dienomis.
Išsami informacija apie motyvacijos pokalbio eigą ir tvarkaraštis kiekvienam stojančiajam bus išsiųsti nurodytais el. pašto adresais, todėl pasitikrinkite “Spam” ar “Junk” katalogus savo el.pašto dėžutėje.
Kad VDU administratorių siunčiami laiškai su svarbia informacija sėkmingai pasiektų Jūsų pašto dėžutę, rekomenduojame įtraukti adresus: vaida.luksiene@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Kaune) ir romute.sainer@vdu.lt (pasirinkusiems studijuoti Vilniuje) į savo el.kontaktų sąrašą.
Priėmimo sąlygos pateikiamos 2021 m. priėmimo į profesines studijas „Pedagogika“ taisyklėse.
Daugiau informacijos apie priėmimą į profesines studijas „Pedagogika“ teikia:
Edukacijos forume ,,Įtrauktis visiems: universalus dizainas mokymuisi kaip ugdymo(si) sėkmės kelias“ – VDU Švietimo akademijos edukologų pranešimai
2021 m. gegužės 27 d. vyko VI Edukacijos forumas „Įtrauktis visiems: universalus dizainas mokymuisi kaip ugdymo(si) sėkmės kelias“. Dalyvavo virš 150 dalyvių. Sveikinimo žodį tarė dr. Jurgita Šiugždinienė (Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė), prof. habil. dr. Juozas Augutis (Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys). Pranešimą tarptautinio tyrimo „Įtraukiojo ugdymo plėtra, taikant universalų dizainą mokymuisi (UDM)“ / „Improving Inclusive Education Through a Universal Design for Learning (UDL)“ pagrindu pristatė tyrėjų komanda iš Lietuvos, Lenkijos, Austrijos, Suomijos. Prof. dr. Alvyra Galkienė skaitė pranešimą – Įtraukiojo ugdymo transformacijos ir tyrimais grindžiamas UDM taikymo modelis (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija (Lietuva)), prof. dr. Ona Monkevičienė – UDM taikymo rezultatas – kiekvienas Lietuvos mokinys kaip motyvuotas, gilų žinojimą kuriantis besimokantis ekspertas (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija(Lietuva)), doc. dr. Suvi Lakkala – Ugdymas įvairovėje taikant UDM prieigą: pedagogų kompetencijos analizė / Teaching for Diversity with UDL: Analysing Teacher Competence (Laplandijos universitetas (Suomija)), prof. habil. dr. Jolanta Baran – Rutininio ugdymo transformacija taikant UDM: Lenkijos kontekstas / Transformations of Routine Education Using UDL: The Polish Context (Krokuvos pedagoginis universitetas (Lenkija)), doc. dr. Michelle Proyer – Įtraukiojo ugdymo praktikos reinterpretavimas UDM kontekste: Austrijos atvejis / Reinterpreting Inclusive Education Practices in the Context of UDL: The Case of Austria. (Vienos universitetas (Austrija)). Diskusijoje dalyvavo Vitalija Bujanauskienė (Utenos švietimo centro direktorė, Bendrojo ugdymo tarybos pirmininkė), Lina Garbenčiūtė (Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų vadovė), Kęstutis Vaišnora ( Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas), Edita Žiobienė (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierė). Baigiamąjį žodį tarė prof. dr. Liudmila Rupšienė (Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė), prof. dr. Loreta Žadeikaitė (ŠMSM Mokslo, studijų ir technologijų departamento vyriausioji patarėja). Forumą moderavo Gražina Šeibokienė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo pagalbos skyriaus vedėja, doc. dr. Darius Gerulaitis, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos docentas, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos narys. Švietimo forumo organizatoriai: Lietuvos švietimo tyrimų asociacija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas. Pristatytas tarptautinis tyrimas forumo metu ir forumo vertimas iš anglų kalbos į lietuvių buvo finansuojamas „Erasmus +“ projekto „Ugdymo proceso transformavimo skirtinguose edukaciniuose kontekstuose prielaidos, taikant įtraukiojo ugdymo strategijas“Nr. 2018-1-LT01-KA201-046957. lėšomis. Forumo vertimą į lietuvių gestų kalbą organizavo Lietuvių gestų kalbos vertimo centras
VDU Švietimo akademijoje bus rengiami filosofijos ir etikos mokytojai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje pradedama vykdyti nauja bakalauro studijų programa „Mokomojo dalyko pedagogika: filosofijos ir etikos pedagogika“. Universitetas nusprendė rengti būsimus filosofijos ir etikos pedagogus, gebančius dėstyti filosofijos ir etikos dalykus mokykloje bei išmanančius filosofinio ir etinio ugdymo problemas, filosofijos ir etikos istorinę bei probleminę raidą.
Vakarų filosofinėje tradicijoje buvo manoma, kad pagrindinis filosofijos įrankis yra protas ir šiuo protu pažįstamas pasaulis. Pasak programos rengėjo, filosofo Augustino Dainio, nėra tokio proto, kuris būtų duotas savaime. Jis yra ilgalaikio, lėto ir neretai skausmingo ugdymo(si) rezultatas. Šiuo būdu kalbėti apie susiformavusį protą negalime nekalbėdami apie jo ugdymo(si) istoriją, nes būtent ugdymas(is) suformuoja protą ir jis nėra savaiminė ir substancinė duotis. Lietuvoje jau kelis dešimtmečius kalbama apie filosofijos ir etikos pamokų svarbą mūsų mokyklose. Specializacijos programos rengėjų tikinimu, filosofijos nauda yra plati ir šie du įrankiai padeda analizuoti įvairias temas: tiek praktines, tiek abstrakčias, tiek egzistencines.
VDU Švietimo akademijos edukologai, filosofijos ir etikos srities mokslininkai pastebi, jog šiandien mokyklose labai svarbus ugdytojo vaidmuo ir būtina kurti kritiškai mąstančią kartą. „Kadangi protas, etinės nuostatos, grožio pajauta yra išugdomi kultūriškai formuojant kiekvieno žmogiško organizmo savitumą ir nėra savaiminė tikrovė, kuri būtų duota anapus ugdymo, tai ugdymas tampa pirmąja filosofija ir yra svarbiausia buvimo žmogumi sąlyga. Žmogumi ne gimstama, bet juo tampama ugdantis. Ugdymas(is) prasideda tik ką gimus ir tęsiasi visą žmogaus gyvenimą Filosofo pašaukimas yra ugdytojiškas pašaukimas, kreipiant ugdytinių žiūrą nuo nuomonės į tiesą. Išsivadavęs ir pažinęs tiesą, filosofas pasišvenčia pedagogikai – moko jaunuolius matyti ir atpažinti neiškreiptą tikrovę“, – sako programos rengėjas, filosofas doc. dr. Augustinas Dainys.
Šioje programoje savo tikrovės tiesų matymą ir mąstymą dėstys garsūs Lietuvos ir išeivijos filosofai. Fenomenologijos kūrėjo Edmundo Husserlio asistento Eugeno Finko mokinys prof. Algis Mickūnas skaitys paskaitas apie kosminį ugdymą, prof. A. Mickūno bendraautoris doc. Dalius Jonkus supažindins su fenomenologiniu požiūriu į ugdymą. Antikos specialistė prof. dr. Tatjana Aleknienė ir originalus socialinis mąstytojas bei geriausias Renesanso ir Naujųjų amžių filosofijos išmanytojas Lietuvoje prof. dr. Gintautas Mažeikis aptars šioms filosofijos epochoms būdingas žmogaus ugdymo sampratas. Paskaitas dėstys ir filosofijos bei literatūros sankirtas meistriškai liudijantys filosofai – doc. dr. Liutauras Degėsys, doc. dr. Tomas Kavaliauskas ir doc. dr. Augustinas Dainys.
Daugiau apie šią studijų programą.
Stipendijų konkursas aktyviausiems VDU studentams
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bendradarbiaudamas su UAB „Intermedix Lietuva“ įsteigė ir kasmet nuo 2016 m. skiria po septynias vienkartines 200 eurų dydžio stipendijas, skirtas nuolatinės studijų formos I-osios ir II-osios studijų pakopos bei vientisųjų studijų baigiamųjų kursų studentams.
Stipendijos skiriamos studentams, turintiems gerus studijų rezultatus (visų išklausytų studijų dalykų vidurkis, išskyrus baigiamąjį studijų semestrą, yra ne žemesnis, kaip 9 balai), prioritetą teikiant aukštesnį vidurkį turintiems bei pasižymėjusiems mokslinėje (meninėje) veikloje universitete ir už jo ribų studijuojamos studijų programos ribose visų studijų metu.
Studentai, atitinkantys aukščiau nurodytus kriterijus, norintys dalyvauti konkurse įsteigtai stipendijai gauti iki š. m. birželio 1 d. (antradienio) el. paštu studentas@vdu.lt turi pateikti užpildytą standartizuotą atspausdintų ar priimtų spaudai publikacijų bei informacijos apie kitą studento mokslinę ar meninę veiklą sąrašo formą stipendijai gauti, el. laiške nurodant, kad stipendija yra teikiama baigiamųjų kursų stipendijų konkursui už mokslinę (meninę) veiklą.
Stipendijos skiriamos geriausiems studentams šiose studijų krypčių grupėse:
2 stipendijos (iš kurių viena bus skiriama bakalaurantui, kita – magistrantui) – Socialinių mokslų, Teisės, Verslo ir viešosios vadybos;
1 stipendija – Humanitarinių mokslų;
1 stipendija – Menų;
1 stipendija – Inžinerijos, Technologijų ir Žemės ūkio mokslų;
1 stipendija – Ugdymo mokslų;
1 stipendija – Matematikos, Informatikos, Fizinių ir Gyvybės mokslų;
Plačiau apie studijų krypčių grupėse esančias studijų programas galite sužinoti čia.
Sprendimą dėl stipendijos skyrimo priima komisija, sudaryta iš universiteto atstovų. Nesant tinkamų kandidatų konkrečioje studijų srityje, komisijos sprendimu, stipendijos gali būti perskirstytos tarp kitų studijų sričių.
Įsteigtų stipendijų laureatai bus paskelbti iki 2020 – 2021 m. m. pavasario semestro pabaigos ir informuoti asmeniškai.
Daugiau informacijos teikia Studentų centras (Studentų reikalų departamentas):
Ankstyvojo ugdymo forume tėvams „JAUSK. MATYK. TAPK” – VDU edukologės kalbėjo apie dialogą su vaikais
Gegužės 17-19 d. pirmą kartą vyksiančiame ankstyvojo ugdymo forume tėvams „JAUSK. MATYK. TAPK” dalyvavo VDU Švietimo akademijos edukologai: prof. dr. Daiva Jakovonytė-Staškuvienė ir prof. dr. Ona Monkevičienė. Tai praktinis, socialinis ir švietimo forumas organizuojamas tėvams ir ankstyvojo ugdymo specialistams, siekiantiems augti drauge su vaikais, juos jausti ir matyti.
Choro „Ave vita“ vadovas prof. dr. K. Barisas gavo premiją už produktyvią kūrybinę veiklą chorinės kultūros srityje
Lietuvos chorų sąjungos kompetentinga 11-os asmenų paraiškų vertinimo komisija paskelbė 2021 metų Premijų už produktyvią kūrybinę veiklą chorinės kultūros srityje laimėtojus. Tarp laimėtojų – VDU Švietimo akademijos mišraus choro „Ave vita“ vadovas prof. dr. Kastytis Barisas.
Virtualiame renginyje „Moksleivių akademija. Ateities mokytojas“ – moksleiviai klausys paskaitų apie Lietuvos ir šiaurės šalių švietimą
Tarptautiniame chorų dirigentų konkurse choro „Ave vita“ ilgametė chormeisterė G. Barisaitė-Mitkuvienė laimėjo antrąją vietą
Tarptautiniame chorų dirigentų konkurse Slovakijoje VDU Švietimo akademijos akademinio choro „Ave vita“ ilgametė chormeisterė Gintarė Barisaitė-Mitkuvienė laimėjo antrąją vietą.
VDU Švietimo akademija sveikina chormeisterę!
Projekte moksleiviams „Laboratorija Tavo namuose!“ – kviečia išbandyto biotechnologijos mokslininko profesiją
Žaviesi mokslininko darbu ir jo veikla? Įdomu daugiau sužinoti apie biochemijos ir biotechnologijos mokslininkų kasdienybę? Svarstai, koks tas mokslininko kelias ir galvoji, ar verta pasirinkti studijas šioje kryptyje? Jei nors į vieną klausimą atsakei „TAIP“, kviečiame kartu su VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkais apsilankyti laboratorijose, kur išvysi, kokio žavesio ir, žinoma, iššūkių, yra kupina mokslininko kasdienybė. O dabar tai padaryti dar paprasčiau – laboratorija atkeliauja tiesiai į namus! Ir jei po renginio susidomėsi mokslininko karjera, tikime, kad jau rudenį keliausime kartu tirti, pažinti bei atrasti!
Kviečiame visos Lietuvos moksleivius, o ypač abiturientus, „pasimatuoti“ mokslininko chalatą ir dalyvauti keturių renginių cikle. Jūsų lauks susitikimai su įvairių gamtos mokslų sričių mokslininkais, kurie renginio metu kvies kartu su jais eksperimentuoti laboratorijose . Tad nieko nelauk ir registruokis į susitikimus su mokslininkais! Pildydamas registracijos anketą, galėsi pasirinkti net keturis skirtingus eksperimentus. O gal tau kiekviena eksperimentų tema atrodys įdomi ir norėsi sudalyvauti visose? Tai dar geriau, nes renginiai yra visiškai nemokami.
Prisijungimo nuorodą, likus valandai iki renginio, kiekvienas užsiregistravęs gaus el. paštu. Registracijos anketa: https://forms.gle/n27ysisfQGx36JmQ7
RENGINIAI
Gegužės 18 d., antradienį, 12 val. Tema – „Laboratorijos spalvos“.
Ar žinojai, kad apie spalvų ir šviesos prigimtį turi suprasti ne tik menininkai, tačiau ir mokslininkai? Susitikimo metu susipažinsime su fluorescencine ir liuminesencine šviesa, jų kilme ir savybėmis. Taip pat sužinosime, kaip genetiškai modifikuoti ląsteles in vitro ir kodėl šio proceso metu mokslininkams ypač svarbios spalvos.
Gegužės 20 d., ketvirtadienį, 16 val. Tema – „Kaip atskirti ląstelės junginius, kai jų – tūkstančiai?“.
Antrojo susitikimo metu susipažinsime su viena iš svarbiausių mokslininkams kylančių užduočių – ląstelės junginių atskyrimu, kai jų yra ne keletas, o tūkstančiai! Susitikimo metu turėsite galimybę išvysti, kaip iš ląstelės išskiriami ir gryninami baltymai bei kaip nustatoma jų molekulinė masė.
Gegužės 24 d., pirmadienį, 16 val. Tema –„Bakterijų ginklai“.
Gyvi organizmai nuolat prisitaiko prie aplinkos ir turi savo apsaugos mechanizmus tam, kad išgyventų. Trečio susitikimo metu sužinosime, kokie yra bakterijų „ginklai“ bei kaip laboratorijoje gali būti tiriamas jų atsparumas antibiotikams.
Gegužės 26 d., trečiadienį, 16 val. Tema – „Ar žinai, kas gali sukelti bakterijų pandemiją?“.
Sužinoję, kaip ginasi bakterijos, keliausime susipažinti su jų priešais – virusais bakteriofagais. Paskutinio susitikimo metu pasitelksime į pagalbą bioreaktorius ir realiu laiku stebėsime, kaip sukeliama bakterijų „pandemija“.
Renginį organizuoja VDU AJMD „Modusas“ kartu su VDU Gamtos mokslų
fakultetu ir VDU Švietimo akademija.
Edukologijos konferencijoje doktorantai diskutuos švietimo ir mokytojų rengimo klausimais
Pirmą kartą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos edukologijos krypties doktorantai susiburs į didžiausią tarptautinę mokslinę švietimo srities konferenciją „Edukologijos mokslas ir praktika šiandien ir rytoj: inovatyvūs tyrimų horizontai“.
Edukologijos krypties doktorantai – jaunieji tyrėjai, daugelis dirbantys mokymosi įstaigose, švietimo centruose, atliekantys stažuotes užsienio universitetuose. Tarp VDU Švietimo akademijos doktorantų – sukaupę tarptautinę patirtį studentai iš Sakartvelo, Kinijos, Ukrainos, Amerikos. Užsienio studentus studijuoti į Lietuvą dažniausiai traukia mūsų šalies kultūra ir išskirtinumas, studijų kokybė ir infrastruktūra, mokslo ir kultūros tradicijos mūsų švietimo srityje.
Doktorantai bendradarbiauja su VDU mokslininkais, garsiais užsienio šalių tyrėjais, aktyviai dalyvauja Lietuvos mokytojų rengime, prisideda prie inovacijomis ir įrodymais grindžiamo holistinio švietimo formavimo.
Pasak VDU Edukologijos tyrimų instituto vadovės prof. dr. Vilmos Žydžiūnaitės, doktorantai turi viešai dalintis savo tyrimų rezultatais, bendradarbiauti su mokyklomis, mokytojais ir gliaudžiai dirbti su savo darbo vadovais bei recenzentais.
„Atradimai ir akademinis bendruomeniškumas, mokslinis interesas pristatyti savo idėjas, mokymosi džiaugsmo patyrimas pergalvojant savo projektus pagal recenzentų rekomendacijas, pagalba kitiems tobulėti patiems būnant kolegų projektų recenzentais yra doktorantų tarpusavio komunikavimo tikslai“, – sako prof. dr. V. Žydžiūnaitė.
Doktorantų ir mokytojų dialogas
Vienai iš konferencijos organizatorių, VDU doktorantei, dėstytojai Ingridai Mereckaitei liko tik beveik metai ir disertacija bus baigta. Jaunoji tyrėja rašo apie integruotą kalbos mokymąsi kitų dalykų pamokose pradinėse klasėse. Pati I. Merecekaitė išmano sritį ne tik teoriškai, bet yra ir praktikė, kelerius metus dirbusi pradinių klasių mokytoja Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje. Doktorantė čia išsiskirdavo šiuolaikiniais mokymosi metodais, rėmėsi integruotų veiklų mokymu. Dažnai pamokos vykdavo lauke, mokymosi procese vyraudavo projektai, kalbinės užduotys, informacinės technologijos, stebėjimo-tyrimo pamokos. Doktorantė prisimena, jog dirbant mokykloje dauguma tėvų nustebdavo, jog pamokos vyksta be vadovėlių ir pratybų sąsiuvinių. „Esu švietimo srities dalis, stengiuosi keisti mokytojo įvaizdį. Kiekvienas mokytojas, dėstytojas turi gebėti kurti ir keisti aplinką, įnešti naujų vėjų į mokymosi įstaigą. Tad iš patirties sakau: vaikams patinka mokytis lauke, netradicinėse erdvėse ir nereikia jokių vadovėlių. Nereikia bijoti eksperimentuoti ir siekti geriausių rezultatų“, – sako jaunoji tyrėja I. Mereckaitė.
Mąstant apie integruotą kalbos mokymąsi, šiandien mokymosi procese svarbus kalbinis aspektas. Dėstytoja pataria, jog tiek mokytojai, tiek tėvai turi lavinti savo vaikų kalbą kaip mokymo(si) ir komunikacijos įrankį. „Kalbos mokymas(is) – naratyvinis reiškinys, kuris apima pedagogiką, psichologiją ir neuroedukologiją. Tyrimai rodo, kad dažnai vaikai dalyko žinių nesupranta, ne todėl, kad smegenyse nesusidaro logikos ryšiai ar neįvyksta sinapsių jungtys, bet todėl, kad nesupranta žodžių, kuriais yra kalbama. Remiantis šia mintimi, galima pagrįsti, kad didesnį poveikį mąstymui, minties raiškai turi būtent puikūs kalbiniai gebėjimai. Savo disertacijos darbu siekiu ištirti ir nustatyti integruoto kalbos mokymo(-si) galimybes nuosekliame ugdymo procese, visų dalykų pamokose“, – sako doktorantė I. Mereckaitė.
Transliaciją bus galima stebėti VDU Švietimo akademijos „YouTube“ kanale: https://www.youtube.com/watch?v=0JZKgNlFT28
- Aktuali informacija absolventams
- Apie mus
- Bakalauro studijos
- Doktorantūra
- Doktorantūros dokumentai
- ES Projektai
- Gretutinės studijos studentams
- Kontaktai
- Mokslas
- Mokslininkams ir tarptautinė praktika
- Mokytojams ir tėvams
- Padaliniai
- Priėmimas į bakalauro programas
- Priėmimas į edukologijos krypties doktorantūros studijas
- Priėmimas į magistrantūros studijas
- Priėmimas į studijas VDU ŠA
- Profesinių studija pedagogika
- Renginiai moksleiviams
- Sporto ir fizinio ugdymo katedra
- Stipendijos
- Stojantiesiems ir moksleiviams
- Studentams ir absolventams
- Studentų aplinka
- Studijų sąlygos ir aplinka
- Susipažinkite su studentais
- Svetainės žemėlapis
- VDU ŠA tavo mokykloje
- Visi ivykiai
- Visos naujienos
- Vydūno Jaunimo fondo stipendija

